2022-10-19 Nr. AB-25156-3-64-3-03075-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-433-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03075-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovo atstovas, Šiaulių TI), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI savo neteisėtu neveikimu neužtikrino jam mokamų dantų gydymo paslaugų teikimo (dantų implantacijos) pas odontologą Šiaulių mieste 2020 m. gruodžio 30 d. Pirmai konsultacijai 2020 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas be jokių problemų buvo konvojuotas pas gydytoją. Konsultacijos pas odontologą metu buvo nuspręsta pradėti teikti pareiškėjui mokamas dantų protezavimo paslaugas, kurios užtruks ne vieną mėnesį. Kita dantų protezavimo procedūra buvo numatyta 2020 m. gruodžio 30 d. 14 val. Po pirmojo vizito pas gydytoją pareiškėjas pakartotinai užpildė specialios formos prašymą Šiaulių TI administracijai dėl jo konvojavimo pas odontologą 2020 m. gruodžio 30 d. 14 val. 2020 m. gruodžio 28 d. Šiaulių TI administracija informavo pareiškėją, kad 2020 m. gruodžio 30 d. jis nebus pas odontologą konvojuojamas, nes dėl Covid-19 pandemijos nuteistųjų konvojavimas nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. nebus vykdomas. Dėl to pareiškėjas jautė dantų skausmus, patyrė pažeminimą, diskriminaciją, depresiją, nepatogumus.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Šiaulių TI nurodė, kad:

4.1. 2020 m. lapkričio 19 d. Šiaulių TI administracija gavo pareiškėjo pateiktą prašymą Nr. 109-2035 „Dėl odontologo paslaugų suteikimo“ dėl 2020 m. gruodžio 7 d. 9.30 val. vizito pas odontologą. Iš Šiaulių TI 2020 m. gruodžio 7 d. kelionės žiniaraščio Nr. 60-35163 matyti, kad pareiškėjas vyko į Šiaulių odontologijos kliniką „Vitaldentis“ neplaniniu konvojumi. Pagal 2020 m. gruodžio 4 d. Laisvės atėmimo ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus veiklos adresu Šiaulių tardymo izoliatorius tarnybinį pranešimą Nr. PPV-ŠTI-241 „Dėl konvojavimo į odontologinę kliniką“, pareiškėjas 2020 m. gruodžio 7 d. nurodymu Nr. 60-35164 „Dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ buvo pristatytas į odontologijos kliniką 2020 m. gruodžio 7 d. Pareiškėjui buvo suteiktos odontologijos paslaugos pagal jo 2020 m. lapkričio 19 d. prašymą Nr. 109-2035.

4.2. 2020 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 109-2193 „Dėl odontologo paslaugų suteikimo“ Šiaulių TI administracijai dėl 2020 m. gruodžio 30 d. 14.00 val. kito vizito, tačiau, atsižvelgus į Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. S-4271 „Dėl planinių gydytojų specialistų konsultacijų ribojimo“, vadovaujantis „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-1504 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis ir kitais Covid‑19 ligos plitimo valdymą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į Covid-19 ligos paplitimo statistiką laisvės atėmimo įstaigose, kai fiksuojamas vis didėjantis sergamumas šia liga tarp suimtųjų ir nuteistųjų, siekiant suvaldyti šios ligos plitimą tarp laisvės atėmimo įstaigose dirbančiųjų bei laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, pareiškėjas buvo informuotas, kad nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ribojamas planinių II ir III lygio gydytojų specialistų konsultacijų teikimas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas nebus vykdomas iki 2020 m. gruodžio 31 d.

4.3. Atsižvelgiant į Suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir hospitalizavimo jose tvarkos aprašą ir į Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją, dėl kurios ribojamas planinių II ir III lygio gydytojų specialistų konsultacijų teikimas, Šiaulių TI, gavęs pareiškėjo 2020 m. gruodžio 14 d. prašymą Nr. 109-2193 „Dėl odontologo paslaugų suteikimo“ dėl 2020 m. gruodžio 30 d. 14.00 val. vizito, pateikė 2020 m. gruodžio 28 d. atsakymą Nr. 17-1444 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ paaiškinant, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus raštu numatytam laikui apribojamas gydytojų specialistų konsultacijų teikimas, todėl pareiškėjas motyvuotai nebuvo konvojuojamas į odontologijos kliniką. Iš Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. sausio 14 d. pažymos Nr. 60-1185 „Dėl informacijos pateikimo“ duomenų matyti, kad pareiškėjas į telefono Nr. 868687821 skambino 2020 m. spalio 28 d., 2020 lapkričio 18 d., 2020 m. gruodžio 23 d., 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 12 d.

4.4. Iš teisinio reguliavimo matyti, kad gydytojo odontologo protezavimo paslaugos nėra priskiriamos prie I lygio sveikatos priežiūros paslaugų, nes jos nepatenka į Pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, masto (sudėties) reguliavimo sritį. 2020 m. gruodžio 18 d. atliktas 720 Eur pavedimas į uždarosios akcinės bendrovės „Vitaldentis“ atsiskaitomąją sąskaitą už paslaugas. Dėl 2020 m. gruodžio 30 d. neįvykusio vizito pareiškėjui atliktas 560 Eur grąžinimas 2021 m. sausio 12 d. Iš asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2012/8312 matyti, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo profilaktiškai patikrintas, buvo atvykęs konsultacijai dėl dantų protezavimo. Šiaulių TI 2020 m. gruodžio 30 d. gautas pareiškėjo prašymas Nr. 109-2273 išduoti vaistus nuo dantų ir galvos skausmo (prašyme pažymėta, kad vaistai išduoti tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 30 d.). Iš sveikatos istorijos 2020 m. gruodžio 31 d. įrašų matyti, kad dantų šaknys patinusios, paburkusios. Šiaulių TI nėra atsakingas už Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus odontologo paslaugų užtikrinimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė, kad iš asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2012/8312 matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas buvo profilaktiškai patikrintas, buvo atvykęs konsultacijai dėl dantų protezavimo. 2020 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas atvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių dėl prašymo vykti į laisvę dėl dantų protezavimo privačiame kabinete, buvo išrašyta pažyma gydytojui odontologui ortopedui protezuoti implantais. Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. 17-1444 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodyta, kad Šiaulių TI gavo pareiškėjo 2020 m. gruodžio 14 d. prašymą Nr. 109-2193 „Dėl odontologo paslaugų suteikimo“ dėl 2020 m. gruodžio 30 d. 14.00 val. vizito ir pareiškėją informuoja, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus raštu numatytam laikui ribojamas planinių II ir III lygio gydytojų specialistų konsultacijų teikimas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas grindžia neturtinės žalos atsiradimą dėl jo nekonvojavimo iš Šiaulių TI pas privačiai dirbantį gydytoją odontologą dantų protezavimo procedūrai patirtu dantų skausmu, pažeminimu, diskriminacija, depresija, nepatogumais. Iš byloje pateiktos Asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2012/8312 matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu pas stomatologą kreipėsi 2020 m. gruodžio 30 d., jam skirtas atitinkamas gydymas, vaistai nuo skausmo. Pažymėtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui nekonstatuoti sveikatos sutrikimai dėl 2020 m. gruodžio 30 d. ribotos planinės II ar III lygio gydytojų specialistų konsultacijų nesuteikimo. Byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Psichologinės tarnybos darbuotojus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

8. Teismas, aptaręs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad atsakovo atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė žalos fakto.

III. 9. Pareiškėjas R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas taip pat prašo liudytoju apklausti gydytoją odontologą I. G. bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Pareiškėjas nurodo, jog:

10.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei taikė teisinį reguliavimą. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neatmetė nė vieno skundo argumento, nenurodė, kodėl jie nepagrįsti, todėl skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintų administracinių teismų sprendimams keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime atkartoja atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus, tai daro skundžiamą sprendimą neobjektyviu (t. y. šališku). Skundžiamas sprendimas taip pat neatitinka Teisėjų tarybos rekomendacijų teismų baigiamiesiems aktams. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog nebuvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą liudytoju apklausti gydytoją odontologą I. G., kuris kaip nepriklausomas specialistas (gydytojas) būtų patvirtinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsisakė įtraukti minėtą gydytoją trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nors bylos išsprendimas jam kelia pasekmių – odontologas buvo pradėjęs teikti pareiškėjui paslaugas, todėl, nutrūkus sutarčiai, patyrė materialinius nuostolius. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vien trečiojo suinteresuoto asmens neįtraukimas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti tokį teismo sprendimo.

10.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė įstatymų įgyvendinamuosius aktus: vadovavosi Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus įsakymais, o ne Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, nors jie yra aukštesnės juridinės galios. Atsakovo atstovas pripažįsta, jog mokamos dantų protezavimo paslaugos nuteistiesiems yra teikiamos tokia pat tvarka, kaip ir laisvėje gyvenantiems asmenims.

10.4. Gydytojas odontologas I. G. buvo atlikęs Covid-19 testą bei dirbo įprasta tvarka, todėl nebuvo jokios grėsmės užsikrėsti. Minėtas gydytojas pareiškėjui kategoriškai patvirtino, kad jam (pareiškėjui) buvo teikiamos pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau teismas rėmėsi klaidinga atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta informacija.

10.5. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus įsakymas, kuriuo vadovaudamasis atsakovo atstovas atsisakė pareiškėją pristatyti pas odontologą dantų protezavimui, galiojo tik nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir nebuvo paskelbtas Teisės aktų registre, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo juo vadovautis, kadangi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galioja tik paskelbti įstatymai ir kiti teisės aktai.

11. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

12. Atsakovo atstovas nurodo, kad:

12.1. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos dėl savo specifikos privalo skirti ypatingą dėmesį Covid-19 infekcijos suvaldymui, todėl, siekiant apsaugoti tiek pareiškėją, tiek kitus laisvės atėmimo bausmę vykdančiose įstaigose laikomus bei dirbančius asmenis, planinių II ir III lygio gydytojų specialistų konsultacijų teikimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ribojamas yra proporcingas ir teisėtas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, gydytojo odontologo protezavimo paslaugos nėra priskiriamos prie I lygio sveikatos priežiūros paslaugų.

12.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina tai, kad pareiškėjas nereiškė nušalinimų teismui. Subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nėra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas. Nėra pagrindo abejoti įrodymų pakankamumu bei patikimumu. Bylos šalių reikalavimai vadovautis vienais ar kitais teisės aktais ar teismų praktika ir pan. nevaržo teismo diskrecijos teisės priimti sprendimą savo nuožiūra pagal savo vidinį įsitikinimą.

12.3. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi tiek teisės aktais, tiek teismų praktika, tiek teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, teisingo žalos atlyginimo koncepcija, remiasi įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, o bylos šalių pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

12.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra būtinų civilinei atsakomybei kilti atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto bei atsakovo neteisėtos veikos (neveikimo). Maža to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl jo nekonvojavimo iš Šiaulių TI pas privačiai dirbantį gydytoją odontologą dantų protezavimo procedūrai grindė patirtu dantų skausmu, pažeminimu, diskriminacija, depresija, nepatogumais, tačiau iš Asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2012/8312 matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu pas stomatologą kreipėsi 2020 m. gruodžio 30 d., jam skirtas atitinkamas gydymas, vaistai nuo skausmo. Taigi ginčo laikotarpiu pareiškėjui nekonstatuoti sveikatos sutrikimai dėl 2020 m. gruodžio 30 d. ribotos planinės II ar III lygio gydytojų specialistų konsultacijų nesuteikimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Pareiškėjas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoją gydytoją odontologą I. G..

14. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismas neprivalo atsižvelgti į šį prašymą.

15. Dėl pareiškėjo prašymo apklausti liudytoją gydytoją odontologą I. G. teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį, asmuo, kuris prašo apklausti liudytoją, privalo nurodyti bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Pareiškėjas grindžia šį prašymą tuo, jog jis (liudytojas) gali patvirtinti pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl liudytojo apklausos, bylos medžiagą, nėra pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

V. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš jo nekonvojavimo iš Šiaulių TI pas privačiai dirbantį gydytoją odontologą dantų gydymo procedūrai, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, padarė išvadą, kad, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, ir atmetė pareiškėjo skundą.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatmetė nė vieno pareiškėjo skundo argumento, nenurodė, kodėl jie yra nepagrįsti, todėl skundžiamas sprendimas neatitinka ABTĮ įtvirtintų administracinių teismų sprendimams keliamų reikalavimų, taip pat Teisėjų tarybos rekomendacijų, taikomų teismo baigiamiesiems aktams. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, be kita ko, nustato, ar byloje yra aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

21. Pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė gydytojo odontologo I. G. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjo teigimu, bylos išsprendimas sukelia jam teisines pasekmes – minėtas asmuo buvo pradėjęs teikti pareiškėjui paslaugas, todėl, nutrūkus sutarčiai, jis patyrė materialinius nuostolius.

22. Pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalį, sprendimo negaliojimo pagrindu, be kita ko, pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjui galbūt padarytos žalos, kuri, kaip nurodo pareiškėjas, kilo dėl atsakovo atsisakymo konvojuoti pareiškėją dantų gydymo procedūrai pas gydytoją odontologą. Pareiškėjas jo galbūt patirtą neturtinę žalą grindžia dantų skausmu, patirtu pažeminimu, diskriminacija, depresija, nepatogumais. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos dalyką ir pagrindą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismo sprendimas šioje byloje gali sukelti teisines pasekmes gydytojui odontologui, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė jo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

24. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka nagrinėja šią bylą ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylos tinkamam išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, buvo neobjektyvus (šališkas).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo ir ištyrė bylos faktines aplinkybes, yra abstraktūs ir deklaratyvūs. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

27. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, buvo įvertinti iš esmės visi pareiškėjo argumentai, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

28. Spręsdama dėl pareiškėjo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjas negrindžia minėtų argumentų ABTĮ 44 straipsnyje numatytais teisėjo nušalinimo pagrindais. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Teismas taip pat turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

29. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, jo tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

30. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

31. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos.

32. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala kildoma iš Šiaulių TI veiksmų, kuriais Šiaulių TI, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. S-4271 „Dėl planinių gydytojų specialistų konsultacijų ribojimo“, atsisakė konvojuoti pareiškėją iš įkalinimo įstaigos pas gydytoją odontologą.

33. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 14 d. prašymu „Dėl odontologo paslaugų suteikimo“ kreipėsi į Šiaulių TI direktorių, prašydamas leisti jam susitvarkyti dantis už pataisos įstaigos ribų už asmenines lėšas. Minėtame prašyme nurodyta, jog odontologines paslaugas pareiškėjas pageidauja gauti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vitaldentis“ 2020 m. gruodžio 30 d. 14.00 val. Pažymėtina, jog 2020 m. gruodžio 7 d. 9.30 val. pareiškėjas buvo konvojuojamas į tą pačią odontologijos įstaigą pagal jo 2020 m. lapkričio 19 d. prašymą Šiaulių TI direktoriui „Dėl odontologų paslaugų suteikimo“. Šiaulių TI direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. gruodžio 14 d. prašymą „Dėl odontologo paslaugų suteikimo“, 2020 m. gruodžio 28 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, jog jo prašymas netenkinamas. Šiame rašte nurodyta, jog nuteistųjų konvojavimas nevykdomas nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. S-4271 „Dėl planinių gydytojų specialistų konsultacijų ribojimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-1504 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitais Covid-19 ligos plitimo valdymą reguliuojančiais teisės aktais. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 30 d. prašymu prašė išduoti vaistų nuo dantų ir galvos skausmo. 2022 m. gruodžio 30 d. pareiškėjo prašymas buvo tenkintas.

34. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. S-4271 „Dėl planinių gydytojų specialistų konsultacijų ribojimo“ nurodyta, jog, siekiant suvaldyti Covid-19 ligos plitimą, nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ribojamas planinių II ir III lygio gydytojų specialistų konsultacijų teikimas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose; planinių gydytojų specialistų konsultacijų teikimas šiuo laikotarpiu bus organizuojamas prioritetą teikiant nuotolinėms gydytojų specialistų konsultacijoms ir tik šeimos / vidaus ligų gydytojui nusprendus ar nuotolinės konsultacijos metu gydytojui specialistui rekomendavus, kad pacientui reikalinga tiesioginio kontakto konsultacija, sveikatos priežiūros administratorius užregistruoja pacientą gydytojo specialisto tiesioginei kontaktinei konsultacijai.

35. Taigi, kaip matyti iš minėto rašto turinio, konvojavimas dėl odontologinių paslaugų teikimo nebuvo uždraustas, šiame rašte aptariamas tik planinių II ir III lygio gydytojų specialistų konsultacijų teikimo ribojimas.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. gruodžio 28 d. rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjo situacija nebuvo išnagrinėta individualiai, nebuvo įvertintas individualus pareiškėjo poreikis gauti odontologines paslaugas, buvo atsakyta konvojuoti pareiškėją pas privatų gydytoją odontologą iš esmės remiantis tik bendro pobūdžio informacija dėl Covid-19 ligos plitimo. Byloje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjo vizitas pas gydytoją odontologą buvo iš anksto suplanuotas, pareiškėjas patyrė dantų skausmą, jam buvo išduoti vaistai nuo dantų skausmo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų konsultuotas šeimos / vidaus ligų gydytojo ar gydytojo specialisto ir kad jie būtų sprendę, ar nagrinėjamu atveju yra būtina (nebūtina) tiesioginio kontakto konsultacija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo atstovo atsisakymas konvojuoti pareiškėją pas gydytoją odontologą, neįvertinus jo individualios situacijos, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nustatytini neteisėti Šiaulių TI veiksmai.

37. Iš pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. prašymo matyti, jog jis patyrė dantų skausmą. Taigi, atsakovo atstovui nesiėmus veiksmų, siekiant įvertinti pareiškėjo sveikatos būklę ir nustatyti būtinybę gauti kontaktines gydytojo specialisto paslaugas, pareiškėjas patyrė fizinį skausmą ir atitinkamus nepatogumus. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nustatytinas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo patirtos žalos ir tarp neteisėtų Šiaulių TI veiksmų. Nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos būtinosios sąlygos (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys) CK 6.271 straipsnyje numatytai deliktinei atsakomybei atsirasti.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir, atsižvelgus į konkrečią situaciją, sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog vien pažeidimo fakto pripažinimas negali būti laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjui už patirtą žalą. Atsižvelgdama į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, įvertusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies, t. y. pripažįstant, jog Šiaulių TI, atsisakydamas konvojuoti pareiškėją už pataisos įstaigos ribų odontologo paslaugoms gauti, sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, ir priteisiant pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

40. Bylos šalys procesiniuose dokumentuose nurodė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261‑3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo R. R. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

part_7bc54b6ff24d4314babcff544db2f6a9_end