2021-02-24 Nr. AB-3958-3-61-3-00984-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-555-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00984-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 3.6; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2019 m. kovo 5 d. atsakymą ir įpareigoti pagal kompetenciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. pareiškimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. kreipėsi į atsakovą tiek asmeniškai, tiek įgyvendindamas gyventojų susirinkimo sprendimą dėl viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Atnaujinkime miestą“ netinkamų veiksmų bei neveikimo, įgyvendinant statybos rangos darbų sutartį bei su tuo susijusių pasekmių gyventojams kilimo, išnagrinėjimo. Pareiškimas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 22 straipsnyje nustatyta tvarka pradėti administracinę procedūrą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 37 punktą į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos. Rizikos valdymo procedūra, pagal kurią atrenkama informacija apie galimus pažeidimus, galėtų būti taikoma visuomenės informavimo srityje, tačiau ne pareiškėjo skundo atveju, kuomet jis prašo ištirti konkretų atvejį ir priimti atitinkamą administracinį sprendimą, kurio pagrindu turėtų galimybę toliau ginti pažeistas teises.

3. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas atsakovo atsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes atsakovas nenurodė atsisakymo nagrinėti pareiškimą priežasčių, taip pat atsakymas nėra pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu elektroniniu parašu ir nenurodyta apskundimo tvarka, terminai.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ), kuriame reglamentuota Tarnybos veikla ir išsamiai išvardytos jos funkcijos, yra aiškiai nurodyta, kad Tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymų pažeidimų (95 straipsnio 5 dalis). Todėl nagrinėti pareiškėjo skunde pateiktą informaciją, t. y. atlikti administracinę procedūrą, kaip yra numatyta VAĮ, Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo. Be to, VPĮ Tarnybai ne tik kad nenustatyta tokia funkcija, bet ir yra aiškiai reglamentuota, kad tokios funkcijos Tarnyba nevykdo.

6. Atsakovas pažymėjo, kad 2019 m. kovo 5 d. atsakymas nėra individualus administracinis aktas, kadangi adresatui nėra sukuriamos teisės ir pareigos, be to, vadovaujantis VPĮ 95 straipsnio 5 dalies nuostata, sukurti teisių ir pareigų Tarnyba, šiuo atveju, neturėjo teisinio pagrindo. Be to atsakymas nėra skundo nagrinėjimo išdava, todėl atsakymui netaikomas skundų nagrinėjimą reglamentuojantis VAĮ 14 straipsnis. Tarnybos atsakymas pareiškėjui parengtas vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2017 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1S-154 patvirtinto Viešųjų pirkimų, pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių bei pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, atrinkimo vertinimui ir perkančiųjų organizacijų bei perkančiųjų subjektų atrinkimo tikrinimui procedūrų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis. Aprašo 29 punkte nustatyta, kad RVSS (Tarnybos administracijos padalinys), gavęs pranešimus dėl galimų įstatymų pažeidimų, elektroniniu laišku informuoja pareiškėją apie pranešimo gavimą ir pranešime pateiktos informacijos naudojimą viešųjų pirkimų analizei.

7. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad buvo renovuojamas namas, kuriame jis gyvena. Gyventojai pagal paramos sutartį savo lėšomis turėjo prisidėti 40 proc. Rangos darbai užsitęsė. Vieną dieną bendrijos atstovas pateikė gyventojams siūlymą atsisakyti 5 proc. paramos. Tarnyba nepagrįstai nenagrinėjo jo skundo, nors jo skundas pagal įvertinimo metodiką atitinka rizikos įvertinimo aukščiausią balą, todėl projekto patikrinimas turėjo būti atliktas. Skambino į Tarnybą, telefonu jam buvo atsakyta, kad Tarnyba gauna daug skundų, visų negali išnagrinėti. Pažymėjo, kad jo skundo rizikos įvertinimas atliktas skundo padavimo dieną. Todėl jam iškilę klausimų, kokiu būdu rizika buvo įvertinta, kiek balų surinko skundas pagal rizikos įvertinimą ir kaip tai įforminta.

8. Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakymas, kuris buvo pateiktas pareiškėjui, nėra ir negali būti traktuojamas kaip atsisakymas nagrinėti skundą, nes ši procedūra nebuvo ir negali būti vertinta skundo nagrinėjimu ir atsisakymu nagrinėti. Tarnyba veikia įstatymo ribose ir jos kompetencija yra numatyta VPĮ 95 straipsnyje. Pažymėjo, kad VPĮ 95 straipsnio 5 dalyje numatytas atvejis, kada Tarnyba skundų nenagrinėja. Tarnyba, gavusi skundą ar pranešimą dėl viešųjų pirkimų sutarčių neatitikimo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, atlieka rizikos vertinimą. Rizikos vertinimas apima ekspertinį vertinimą Tarnybos darbuotojų, kuriems yra suteikti tokie įgaliojimai ir turi kompetenciją atlikti ekspertinį įvertinimą, kurio metu pagal nurodytą informaciją yra suteikiami įverčiai, išreikšti skaičiais. Pagal atliktą įvertinimą sprendžiama, ar gautas pranešimas atitinka rizikos lygį, pagal kurį yra priimamas sprendimas atrinkti tą konkretų pirkimą išsamiam vertinimui, kurio metu būtu (ne)nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimai, arba to pranešimo neatrinkti. Pagal Tarnybos direktoriaus patvirtintą tvarką visais atvejais yra išsiunčiamas pareiškėjui pranešimas, koks ir buvo išsiųstas šiuo atveju. Atsakymas buvo parengtas taip, kaip Tarnybai teisės aktų nustatyta tvarka nurodyta atsakyti. Tarnyba skundų ar pranešimų nenagrinėja VAĮ prasme. Pareiškėjo skundas surinko 0,4 balo, tai yra matoma vidinėje elektroninėje Tarnybos darbo sistemoje.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo V. M. skundą ir panaikino Tarnybos 2019 m. kovo 5 d. atsakymą bei įpareigojo pagal kompetenciją išspręsti pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. skundo priėmimą (administracinės procedūros pradėjimą), priteisė pareiškėjui iš atsakovo 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl atsakovo 2019 m. kovo 5 d. atsakymo, kuriuo atsakovas pareiškėjui atsakė, jog jis nenagrinėja pranešimų dėl ginčui aktualių sutarčių vykdymo pažeidimų bei išaiškino pareiškėjui jo galimai pažeistų interesų gynimo tvarką.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi su 2019 m. vasario 22 d. skundu dėl VšĮ „Atnaujinkime miestą“ viešojo pirkimo sutarties bei gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), renovacijos projekto įgyvendinimo netinkamo vykdymo bei su tuo susijusios galimos žalos gyventojams. Pareiškėjas skunde Tarnybos prašė įvertinti, ar VšĮ „Atnaujinkime miestą“ tinkamai vykdė sutarties nuostatas ir įsipareigojimus, prašė atlikti VšĮ „Atnaujinkime miestą“ viešosios pirkimo sutarties tinkamo įgyvendinimo patikrinimą ir apginti gyventojų interesus ir teises. Tarnyba į pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. skundą atsakė 2019 m. kovo 5 d. elektroniniu laišku, kuriame, nurodydama teisinį pagrindą, išaiškino, kad nenagrinėja pranešimų, skundų ir (ar) pretenzijų dėl galimų pirkimų / koncesijų / sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose pranešimuose, skunduose ir (ar) pretenzijose pateikta informacija naudojama pirkimų / koncesijų / sutarčių analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas pirkimo / koncesijos / sutarties vykdytojo veiklos vertinimas ar patikrinimas. Taip pat pažymėta, kad tiekėjas, kuris mano, kad pirkimo vykdytojas nesilaikė teisės aktų reikalavimų vykdydamas pirkimą, ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali juos ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Papildomai nurodyta, kad informacija apie pirkimų / koncesijų / sutarčių, dėl kurių buvo gauti pranešimai, rizikos vertinimą atnaujinama kiekvieną savaitę ir skelbiama Tarnybos internetinėje svetainėje. Atskiru raštu pranešimo teikėjas apie pranešimo nagrinėjimo rezultatus nėra informuojamas.

12. Teismas akcentavo, kad Lietuvos administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. pareiškimas turėtų būti laikomas skundu VAĮ prasme, nes jame nurodoma, jog yra pažeistos pareiškėjo bei kitų asmenų teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Taigi tokiam kreipimuisi nagrinėti taikomas tiek VAĮ, tiek Taisyklės (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.). Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo nagrinėdama skundus laikytis VAĮ nuostatų bei Taisyklių.

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos: asmuo, manydamas, jog viešojo administravimo subjektas netinkamai, t. y. pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, atsakė į jo prašymą, turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti pastarąjį atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka; tokiais atvejais atliekama ne institucijos atsakymo turinio bei juo sukeliamų pasekmių įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms patikra, o viešojo administravimo institucijos veiksmų, atsakant į pareiškėjo skundą, atitikimo nustatytai skundų nagrinėjimo tvarkai patikrinimas, nagrinėjamo ginčo kontekste nenustatė VAĮ 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų atvejų, kada prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas. Teismas pabrėžė, kad atsakovas yra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo skunde išdėstytus klausimus, todėl šiuo atveju negali būti taikomas VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje numatytas skundo ar prašymo nenagrinėjimo atvejis.

14. Teismas, vadovaudamasis VPĮ 95 straipsniu, kuriame apibrėžta Tarnybos kompetencija, sprendė, kad atsakovas privalėjo vadovautis VAĮ nuostatomis ir pagrįsti, kad atlikus konkrečiame skunde nurodytų viešųjų pirkimų informacijos analizę, jos rezultatų pagrindu neatsirado pagrindo pradėti perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimo.

15. Teismas, vertindamas skundžiamą atsakymą VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų kontekste, pažymėjo, kad atsakovas neatsakė į pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. skunde-prašyme prašomus atsakyti klausimus bei iš esmės, vadovaujantis VAĮ 22 straipsnio nuostatomis, tinkamai nepagrindė administracinės procedūros nepradėjimo (atsisakymo ją pradėti).

16. Teismas įvertino Taisyklių 33, 37 ir 38 punktuose įtvirtintą reglamentavimą ir pabrėžė, kad net jeigu pagal specialius įstatymus numatyta viešojo administravimo institucijai galimybė, taupant valstybės lėšas ir ribotus resursus, nenagrinėti mažareikšmių, akivaizdžiai nepagrįstų, neatitinkančių institucijos kompetencijos ir strateginių tikslų skundų ar prašymų, tai nepaneigia viešojo administravimo subjekto pareigos tinkamai motyvuoti tokio atsisakymo pradėti administracinę procedūrą teisėtumo ir pagrįstumo, išaiškinti kitas galimas pažeistų teisių gynimo formas ir būdus bei nurodyti priimto sprendimo apskundimo tvarką.

17. Teismas pažymėjo, kad nors atsakyme pareiškėjui buvo nurodyta, jog skunde pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas pirkimo vertinimas, tačiau dar iki atsakymo jam pateikimo rizika buvo įvertinta ir nutarta neatlikti tolesnių veiksmų, tad skundžiamame atsakyme pateikta netiksli informacija. Be to, teisminio nagrinėjimo metu atsakovo pateiktos naujos neatskleistos skundžiamame atsakyme aplinkybės (apie rizikos vertinimą) nepatvirtintos leistinais įrodymais, nepateikus rizikos vertinimui reikšmingų įverčių skyrimo vertinimo išvados, kaip sudedamosios skundžiamo atsakymo dalies. Todėl ir dėl to skundžiamas atsakymas neatitinka pagrįstumo ir išsamumo reikalavimų, nes iš esmės atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą ir pradėti administracinę procedūrą papildomais, atsakyme nenurodytais motyvais. Tuo pagrindu, jog atsakovo skunde pateikta informacija pagal atliktą jos analizę pažeidimų rizikos vertinimo metodikos, patvirtintos Tarnybos 2015 m. gruodžio 31 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1S-219, prasme nepriskiriama tokiai, kurios pagrindu galėtų būti pradėtas patikrinimas ar tyrimas, atsakovas galėjo atsisakyti pradėti administracinę procedūrą tik aiškiai nurodydamas rizikos vertinimo metodikos pritaikymą ir jos rezultatus, t. y. tinkamai motyvavęs tuo pagrindu atsisakymą pradėti administracinę procedūrą.

18. Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas atsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas ir atsakovas įpareigotinas išspręsti skundo priėmimo (administracinės procedūros pradėjimo) klausimą, motyvuotai pareiškėjui atsakant į jo skundą. Teismas pažymėjo, kad negali įpareigoti iš esmės išnagrinėti skundo šioje stadijoje, kol neišspręstas administracinės procedūros pradėjimo klausimas.

19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, išsprendė pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

III. 20. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti skundą.

21. Atsakovas vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas, nes Tarnyba pagal VPĮ 95 straipsnio 5 dalies nuostatą nenagrinėja skundų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Todėl Tarnyba, gavusi pareiškėjo skundą, kuriame buvo pateikta informacija dėl galimų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, pareiškėjo pateikto skundo nenagrinėjo. Pareiškėjo pateikta informacija buvo panaudota viešųjų pirkimų analizei. Teismas netinkamai vertino Tarnybai suteiktų įgaliojimų apimtį. Vadovaujantis skundžiamame teismo sprendime pateikta pozicija, Tarnyba viršytų jai įstatymų suteiktus įgaliojimus.

22. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad skundžiamu atsakymu nebuvo atsakyta į pareiškėjo prašomus atsakyti klausimus, nes Tarnybos pateiktas atsakymas nėra atsisakymas pradėti administracinę procedūrą VAĮ prasme ir šis atsakymas atitiko Aprašo 29 punkto reikalavimus. Tais atvejais, kai skunde pateiktos informacijos ekspertinio rizikos vertinimo metu nustatomas rizikingumo lygis, kuris nelemia būtinybės vykdyti pirkimo ar viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vertinimo, skunde pateikta informacija yra kaupiama ir naudojama analizės tikslais. Be to, net ir įvertinus skunde pateiktą informaciją ir priėmus sprendimą neatrinkti nurodyto konkretaus pirkimo ar viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vertinimui, pirkimo ar viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vertinimas gali būti atliekamas ir vėliau.

23. Atsakovo teigimu, teismas pateikė VPĮ nuostatos, kuria remiantis Tarnyba neturėjo teisės nagrinėti pareiškėjo skundo, interpretaciją, ignoruodamas teisinį reguliavimą, kuriuo remiantis Tarnyba pareiškėjo skundo nenagrinėjo. Teismas VPĮ 95 straipsnio 5 dalies kontekste vertino Tarnybos galimybę nenagrinėti skundų, nors šios dalies nuostata nustato imperatyvią taisyklę. Taip pat teismas pateikia papildomų, teisės aktuose nenustatytų atvejų sąrašą, kuomet tokia galimybe Tarnyba galėtų pasinaudoti (taupant valstybės lėšas, mažareikšmių, nepagrįstų skundų atvejais ir t.t.). Tokie teismo argumentai prieštarauja nustatytam teisiniam reguliavimui.

24. Atsakovas laikosi pozicijos, kad neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai niekaip nepagrindžia teismo priimto sprendimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiose bylose yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-399/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2214/2011).

27. Taigi, vertinant, ar tinkamai buvo išnagrinėtas skundas, būtina lyginamuoju būdu patikrinti, ar skunde nurodytas aplinkybes bei prašymus administravimo subjektas išnagrinėjo savo kompetencijos ribose pilnai.

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punktu nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį. Tai reiškia, kad skundo nagrinėjimo ribas nustato pats pareiškėjas savo skundo turiniu, kurių institucija, nagrinėjanti skundą, privalo laikytis ir pateikti atsakymą į prašymą ne siauresnės apimties nei pateikto skundo turinys.

29. Įvertinus pareiškėjo skundo turinį ir atsakovo atsakymą, daroma išvadą, jog pareiškėjo skundo tyrimas atliktas pateikto skundo ribose.

30. Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. skundu prašė atsakovą įvertinti, ar VšĮ „Atnaujinkime miestą“ tinkamai vykdė sutarties nuostatas ir įsipareigojimus, atlikti VšĮ „Atnaujinkime miestą“ viešosios pirkimo sutarties tinkamo įgyvendinimo patikrinimą ir apginti gyventojų interesus bei teises. Pareiškėjas skundą grindė atitinkamais sutarties punktais, kurie, jo nuomone, buvo netinkamai vykdomi.

31. Atsakovas, nebūdamas sutarties šalimi, pagrįstai nurodė, kad negali užtikrinti sutarties vykdymo tinkamumo, kadangi pagal VPĮ 95 straipsnio 5 dalį Tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.

32. VPĮ 95 straipsnio 5 dalis yra speciali norma, nustatanti atsakovo kompetenciją nagrinėjant skundus, todėl atsakovas, atlikdamas viešojo administravimo funkcijas, pagrįstai ją taikė nagrinėdamas pareiškėjo skundą.

33. Dėl atsakovo atsakymo motyvavimo pažymėtina, kad motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, visų pirma, siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenio Nr. 25, 2014 m., 130–142 p.).

34. Ginčijamame atsakyme nurodyti aiškūs pareiškėjo prašymo netenkinimo motyvai. Pateikta informacija yra aiški ir informatyvi, iš jos pakankamai suprantama, kokių faktinių aplinkybių pagrindu atsakovas priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo ir tai pagrindė teisės norma. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakymas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.).

35. Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. skundą pateikė elektroninėmis priemonėmis ir nenurodė, kokiu būdu prašo į jį atsakyti, todėl, vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 1 dalies 6 punktu (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. kovo 31 d.), atsakymas į tokį skundą turėjo būti siunčiamas elektroniniu paštu, pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu elektroniniu parašu.

36. Atsakovas elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjui atsakymą, nepasirašęs jo elektroniniu parašu, tuo pažeisdamas minėtą atsakymo siuntimo tvarką (žr. šios nutarties 35 punktą), kurios tikslas – užtikrinti siunčiamos informacijos saugumą, teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.

37. Pareiškėjui informacija buvo pateikta, duomenų apie jos saugumo bei teksto pažeidimus nėra. Todėl šiuo formaliu procedūros pažeidimu šio ginčo apimtyje pareiškėjo teisė gauti tinkamai pasirašyta atsakymą buvo pažeista, tačiau šis pažeidimas nėra esminis, nepažeidžiantis tyrimo procedūrų, darančių įtaką skundo nagrinėjimo objektyvumui, todėl dėl šios pažaidos kartoti administracinę procedūrą nėra pagrindo.

38. Pareiškėjo nesutikimas dėl atsakovo pateiktos informacijos apimties ir tyrimo kokybės nėra grindžiamas jo konkretaus intereso ar teisės pažeidimu, t. y. kaip atsakovas suvaržė jo teises ir kokių veiksmų neatliko, ką privalėjo jam suteiktos kompetencijos apimtyje atlikti, siekiant skunde nurodytų tikslų, užtikrinant sutarties vykdymą dėl namo renovacijos, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. skundą iš naujo.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius