2023-11-22 Nr. AB-20419-3-62-3-01997-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1474-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01997-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo A. L.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Alytaus „Sakalėlio“ pradinė mokykla (toliau – ir Mokykla, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI, atsakovas) 2022 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. SD-2-16199 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti sutikimą nutraukti darbo sutartį su A. L. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) pagal pareiškėjo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas, būdamas darbdavys, 2022 m. birželio 30 d. sprendimu nusprendė nutraukti su Mokyklos darbuotoja mokytoja A. L. 2010 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 130. Sprendimą nutraukti darbo sutartį pareiškėjas priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl sprendimu konstatuoto trečiojo suinteresuoto asmens padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Pareiškėjas, priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, griežtai laikėsi DK 58 straipsnyje įtvirtintų darbo sutarties nutraukimo procedūrų.

2.2. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. yra Mokyklos profesinės organizacijos pirmininkė, darbuotojų atstovavimą įgyvendinantis asmuo, vadovaujantis DK 168 straipsnio 3 dalies nuostatomis yra reikalingas VDI teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimas. VDI Sprendimu nesuteikė sutikimo nutraukti darbo sutartį su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Sprendime jokie motyvai ar teisiniai argumentai nėra pateikti. Atsakovas kartu su Sprendimu pateikė 2022 m. liepos 29 d. išvadą Nr. 2VD-474 „Dėl Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos atstovo prašymo suteikti sutikimą atleisti iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą profesinės sąjungos valdymo organo narį“ (toliau – Išvada), kuri yra Sprendimo pagrindas.

2.3. Šiuo atveju pareiškėjas, kreipdamasis su 2022 m. liepos 1 d. prašymu į atsakovą, jam suteikė visą informaciją ir duomenis, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad sprendimas dėl trečiojo suinteresuoto asmens darbo sutarties nutraukimo yra priimtas konstatavus, jog ji šiurkščiai pažeidė darbo pareigas: konstatuoti neteisėti A. L. veiksmai (neveikimas), kuriais ji paviešino kito Mokyklos darbuotojo skundą, adresuotą Mokyklos direktorei, kuriame aptariami A. L. veiksmai bendraujant su klasės mokiniu, turinčiu specialiųjų ugdymo poreikių, taip atskleidžiant šio mokinio, t. y. nepilnamečio asmens, duomenis (įskaitant ir duomenis apie jo sveikatos būklę); ištyrus aplinkybes, konstatuoti A. L. diskriminacinio pobūdžio veiksmai, garbės ir orumo pažeidimas kolegės, mokytojos padėjėjos, dirbusios būtent su minėtu mokiniu, su kuriuo ji nepagarbiai elgėsi ir kurio asmens duomenis paviešino, atžvilgiu. Šiuo atveju darbo sutarties nutraukimas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu yra proporcinga ir tinkama priemonė, įvertinus jos padaryto darbo pareigų pažeidimo sunkumą ir padarinius. Tyčiniai veiksmai, kai savo iniciatyva A. L. paviešino kito darbuotojo rašytą skundą su jame esančiais mažamečio mokinio asmens duomenimis, jos elgesys su klasės kolege ir tuo pačiu mažamečiu mokiniu, turinčiu specialiųjų poreikių, laikytini ypač šiurkštaus pobūdžio pažeidimais ne tik dėl to, kad tai yra netinkamos ir neleistinos vaikų auklėjimo priemonės bei elgesys su kolegomis, bet ir todėl, jog taip elgiamasi su mažamečiu vaiku, kuris galimai nesupranta tokių veiksmų ir negali nuo jų apsisaugoti.

2.4. Šiuo atveju siekta nutraukti darbo sutartį su A. L., konstatavus neteisėtus jos veiksmus, kuriais buvo šiurkščiai pažeistos darbo pareigos, o ne dėl to, kad mokytoja yra darbuotojų atstovavimą įgyvendinantis asmuo, kaip jis apibrėžtas DK. Atsakovas peržengė jam imperatyviais teisės aktais suteiktas teises ir funkcijas, bandydamas nagrinėti neegzistuojantį ginčą dėl mokytojos darbo sutarties nutraukimo. Nei Sprendimas, nei Išvada nepatvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir dėl to priimtas sprendimas nutraukti su ja darbo sutartį kaip nors yra susijęs su jos einamomis darbuotojų atstovo pareigomis. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje organizacijoje, VDI atsisakymas suteikti sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržo teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus ir taikyti teisines priemones.

3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. VDI atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

4.1. VDI, priimdama Sprendimą, turėjo patikrinti, ar darbuotojos A. L. atleidimas nėra susijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, ar jos nediskriminuoja dėl vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Šiuo atveju Mokyklos atstovė nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad sprendimas nutraukti darbo sutartį su A. L. nebuvo susijęs su jos, kaip profesinės sąjungos pirmininkės, veikla ir kad jos šiuo pagrindu nediskriminavo. VDI, priimdama Sprendimą, nustatė diskriminacinio pobūdžio apraiškų A. L. atžvilgiu, kadangi Mokyklos direktorės V. V. sprendime „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ nurodyti darbo pareigų pažeidimai 2022 m. birželio 14 d. komisijos posėdyje nebuvo pripažinti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Mokytojoms A. L. ir E. K. pateikti pasiūlymai kolegiškai spręsti susidariusią situaciją. V. V. nepateikė VDI įrodymų, kodėl šiuo atveju panašios E. K. ir A. L. situacijos vertinamos skirtingai.

4.2. Mokyklos direktorė 2022 m. liepos 18 d. rašte Nr. S-80 nurodė, kad daugumai skundų, gautų dėl mokytojų veiksmų, tirti buvo sudarytos komisijos. Tačiau nei rašte, nei pateiktuose dokumentuose nepateikta duomenų, kodėl nei mokinio mamos R. P. skundo tyrimui, nei A. L. darbo pareigų pažeidimui tirti komisija nebuvo sudaryta, pažeidimą konstatavo Mokyklos direktorė vienasmeniškai.

4.3. VDI Sprendimą grindė būtent diskriminavimo faktu ir trečiojo suinteresuoto asmens veikla profesinėje sąjungoje, netirdama aplinkybių dėl paties šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagrįstumo. Be to, procesas dėl mokytojos atleidimo vyko ne tik pačios darbuotojos atostogų, bet ir Mokyklos direktorės V. V. atostogų metu. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad visi nesutarimai kilo išimtinai tik dėl darbuotojų atstovavimo veiklos.

5. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė;

6.1. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Sprendimo pagrindu buvusios Išvados turinio, buvo gauta daugybė suinteresuotų asmenų atsiliepimų, kuriuose buvo nurodoma informacija, sudariusi realų pagrindą abejoti pareiškėjo tikraisiais motyvais atleidžiant A. L.. Iš Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, kurios profesinės organizacijos pirmininke Mokykloje ir yra A. L., iš kartu su ja dirbančios mokytojo padėjėjos S. B., iš Mokyklos tarybos narių, iš 18 iš 44 Mokyklos darbuotojų, iš (duomenys neskelbtini) klasės tėvų vardu mokinių tėvų komiteto pirmininkės R. K. kreipimųsi matyti, kad direktorė siekia atleisti mokytoją ne už padarytą darbo pareigų pažeidimą, o dėl jos, kaip darbuotojų atstovės, pareigų.

6.2. Išvadoje aiškiai nurodyti motyvai, kuriais remdamasi VDI atsisakė suteikti sutikimą. Išvados motyvuojamojoje dalyje VDI sprendė, kad A. L. yra taikoma diskriminacija, kadangi pažeidimo faktu yra naudojamasi kaip pretekstu atleisti dėl jos, kaip darbuotojų atstovės, statuso. Išvadoje nurodoma, kad A. L. ir E. K. pranešimai dėl galimo psichologinio smurto darbe ir netinkamo elgesio prieš mokinį vertinti skirtingai ir tik A. L. buvo nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, o pastarosios pranešimas prieš E. K. net nebuvo tirtas. Nuo 2018 metų mokyklos direktorė kitiems darbuotojams, kurie taip pat buvo sulaukę tėvų skundų ar kolegų nusiskundimų dėl elgesio ar netinkamo pareigų atlikimo, nei karto nebuvo taikiusi darbo sutarties nutraukimo, o skundas dėl A. L. galimai netinkamų veiksmų šiuo atveju buvo įvertintas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

6.3. VDI pagrįstai nurodė, kad darbdavys nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad kreipimasis dėl darbo sutarties nutraukimo su A. L. nėra susijęs su jos, kaip darbuotojų atstovės, veikla, todėl VDI pagrįstai nusprendė nesuteikti sutikimo atleisti trečiąjį suinteresuotą asmenį pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tai, kad VDI neduoda sutikimo atleisti darbuotoją, nereiškia, kad darbdavys negali į darbo pareigų pažeidimą reaguoti kitais leidžiamais būdais.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą išduoti sutikimą nutraukti darbo sutartį su A. L. pagal pareiškėjo priimtą 2022 m. liepos 1 d. sprendimą. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 1 424,59 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui.

8. Teismas nustatė, jog šioje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta suteikti sutikimą Mokyklai nutraukti darbo sutartį su darbuotoja A. L., kuri yra Mokyklos profesinės organizacijos pirmininkė, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra Mokyklos darbuotojų profesinės organizacijos pirmininkė. Mokykla 2022 m. liepos 1 d. (tokia data nurodyta sprendime) sprendimu nusprendė nutraukti su A. L. 2010 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 130. Sprendimą nutraukti darbo sutartį pareiškėjas priėmė vadovaudamasis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pareiškėjas 2022 m. liepos 1 d. su prašymu Nr. S-71 kreipėsi į atsakovą, pateikdamas sprendimą ir visą susijusią medžiagą, įskaitant ir mokinio mamos skundus, ir prašydamas suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su A. L. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. VDI Sprendimu nesuteikė sutikimo nutraukti darbo sutartį su A. L. VDI kartu su Sprendimu pateikė Išvadą, kuri yra Sprendimo pagrindas ir kurioje pažymima, kad darbdavys nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad kreipimasis dėl darbo sutarties nutraukimo nėra susijęs su A. L., kaip darbuotojų atstovės, veikla.

10. Teismas pažymėjo, jog dėl aplinkybių, kad trečiasis suinteresuotas asmuo aktyviai dalyvavo profesinės sąjungos veikloje, byloje iš esmės ginčo nėra. Tačiau minėti duomenys, teismo vertinimu, savaime nepatvirtina, kad darbo sutarties nutraukimas darbdavio buvo inicijuotas dėl trečiojo suinteresuoto asmens vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos, dėl jos narystės ir aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje. Objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes, kad mokytojos atleidimas inicijuotas būtent dėl jos vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos, byloje nėra.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasi su 2022 m. liepos 1 d. prašymu į atsakovą, suteikė visą informaciją ir duomenis, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad sprendimas dėl A. L. darbo sutarties nutraukimo priimtas konstatavus, kad ji šiurkščiai pažeidė darbo pareigas: nurodyti neteisėti mokytojos veiksmai (neveikimas), kuriais ji paviešino kito mokyklos darbuotojo skundą, adresuotą Mokyklos direktorei, kuriame aptariami A. L. veiksmai bendraujant su klasės mokiniu, turinčiu specialiųjų ugdymo poreikių, taip atskleidžiant mokinio, nepilnamečio asmens, duomenis (įskaitant ir duomenis apie jo sveikatos būklę); nurodyti mokytojos diskriminacinio pobūdžio veiksmai, garbės ir orumo pažeidimas kolegės, mokytojos padėjėjos, dirbusios su vaiku, su kuriuo mokytoja nepagarbiai elgėsi ir kurio asmens duomenis paviešino, atžvilgiu.

12. Teismas vertino, jog šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas nutraukti darbo sutartį su A. L., atsižvelgė į jos padaryto darbo pareigų pažeidimo sunkumą ir padarinius, t. y. veiksmus, kai savo iniciatyva A. L. paviešino kito darbuotojo rašytą skundą su jame esančiais mažamečio mokinio asmens duomenimis, jos elgesį su klasės kolege ir mokiniu, turinčiu specialiųjų poreikių. Taigi, darbdavys prašyme pagrindė mokytojos atleidimo priežastis, nurodydamas, kad ji atleidžiama už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad A. L. nenurodė konkrečių darbdavio spaudimo, susidorojimo, persekiojimo, siejamų su aktyvia profesine veikla, atvejų, o tik abstrakčiai tvirtino šių aplinkybių buvimą, tačiau abstraktaus pobūdžio argumentai negali būti pagrindu konstatuoti Mokyklos vadovybės neteisėtą poveikį trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad tyrimas dėl A. L. veiksmų buvo pradėtas būtent dėl jos priklausymo profesinei sąjungai, o ne darbdaviui reaguojant į esamą situaciją dėl asmens duomenų paviešinimo asmenims, neturintiems teisės gauti tokios informacijos ir duomenų. Mokytojos diskriminavimo, palyginti su kitais Mokyklos darbuotojais, byloje taip pat nenustatyta. Vien faktas, jog mokytoja yra aktyvi profesinėje sąjungoje, ir teiginys dėl jos, kaip profesinės sąjungos atstovės, diskriminavimo, tiksliai ir aiškiai nepagrindžiant šių aplinkybių, atsakovui nesudaro pagrindo spręsti, kad būtent ši A. L. veikla, o ne darbdavio nurodytos priežastys galėjo lemti mokytojos atleidimą. Byloje pateikti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, kurios profesinės organizacijos pirmininke Mokykloje yra A. L., kartu su ja dirbančios mokytojo padėjėjos S. B., Mokyklos tarybos narių, 18 iš 44 Mokyklos darbuotojų, (duomenys neskelbtini) klasės tėvų vardu mokinių tėvų komiteto pirmininkės R. K. kreipimaisi šių aplinkybių tiesiogiai ir neginčijamai taip pat nepatvirtina.

14. Teismas sprendė, kad atsakovas pagal jam pateiktą informaciją ir įrodymus nepagrįstai pripažino, jog trečiojo suinteresuoto asmens atleidimas yra susijęs su jos naryste ir veikla profesinėje sąjungoje, kadangi atsakovui buvo pateikti duomenys apie mokytojos konkrečius darbo pareigų pažeidimus ir išsamiai nurodytos faktinės su jais susijusios aplinkybės. Atsakovas aptartų aplinkybių pagrindu nepagrįstai nesuteikė sutikimo nutraukti darbo sutartį su A. L., kadangi darbdavio siekis atleisti mokytoją iš darbo nėra niekaip susijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbdavys nesiekė jos diskriminuoti dėl vykdomos veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, ir nebuvo veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą atleisti mokytoją iš darbo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas. Teismas vertino, jog šiuo atveju VDI teritorinis skyrius privalėjo duoti sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.

15. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 424,59 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą byloje. Teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje teikė advokatė R. D.-K.. Pareiškėjas pateikė PVM sąskaitas faktūras, teisinių paslaugų suteikimo aktus ir mokėjimų nurodymų išrašus, kurie patvirtina, kad jis realiai patyrė minėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašė priteisti 1424,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susideda iš: 1401,59 Eur išlaidų advokato pagalbai ir teisinėms konsultacijoms, procesinių dokumentų byloje rengimui ir atstovavimo teismo posėdyje apmokėti, 23 Eur žyminio mokesčio. Iš teismui pateiktų teisinių paslaugų suteikimo aktų matyti, kad pareiškėjas prašė priteisti 806,67 Eur už skundo parengimą. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą šioje dalyje. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 50,42 Eur už advokato suteiktą teisinę konsultaciją (2022 m. rugsėjo mėnesį), 544,50 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, teisinę konsultaciją (2022 m. lapkričio mėnesį), pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui. Iš teisinių paslaugų teikimo aktų matyti, kad pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje iš viso truko 3 val. 30 min. Teismas padarė išvadą, kad susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teisme šioje byloje iš viso suapvalinus truko – 4 valandas. Teismas šioje dalyje prašymą taip pat tenkino. Patenkinus skundą pareiškėjui taip pat priteistas 23,00 Eur žyminis mokestis.

III. 16. Apeliaciniame skunde trečiasis suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliaciniame skunde nurodo:

17.1. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai nurodė, kad nevertina trečiojo suinteresuoto asmens argumentų dėl jos atleidimo aplinkybių, nes jos viršija atsakovo kompetenciją ir yra nagrinėjimo dalykas sprendžiant darbo ginčą bendrosios kompetencijos teismuose. Tokiu būdu teismas, tikrindamas Sprendimo pagrįstumą, neatsižvelgė ir nevertino, ar darbdavio sprendimas atleisti darbuotoją buvo nulemtas išimtinai DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių objektyvaus vertinimo, ar visgi šiam vertinimui įtakos galėjo turėti darbdavio atstovų subjektyvus požiūris į mokytoją dėl jos atliekamos darbuotojų atstovavimo veiklos. Pagal DK 168 straipsnio 3 dalį įrodyti sprendimo atleisti motyvus pareiga numatyta būtent darbdaviui, todėl esant nepašalintoms abejonėms dėl darbdavio sprendimo atleisti darbuotoją tikrųjų motyvų, VDI teritorinio skyriaus vadovas turi pagrindą atsisakyti duoti sutikimą atleisti darbuotoją. Todėl darbdavio vertinimą pagal DK 58 straipsnio 4 dalį lėmusių motyvų patikrinimas yra esminis DK 168 straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros tikslas. Tačiau teismas skundžiamame sprendime nurodė to tikslingai neketinantis daryti. Teismas, pats neatlikęs darbdavio vertinimo pagal DK 58 straipsnio 4 dalį lėmusių motyvų patikrinimo, nutarė ne įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl sutikimo atleisti mokytoją davimo, o pats skundžiamu sprendimu nutarė tokį sutikimą pareiškėjui išduoti. Taigi, procedūra pagal DK 168 straipsnio 3 dalį buvo užbaigta taip ir nepatikrinus darbdavio sprendimą atleisti lėmusio vertinimo pagal DK 58 straipsnio 4 dalį motyvų. Teismas nepagrįstai perėmė VDI kompetenciją ir įpareigojo VDI priimti konkretų sprendimą pagal DK 168 straipsnio 3 dalį.

17.2. Atsakovas pateikė į bylą 2022 m. birželio 8 d. įsakymą Nr.DAK-39-(3.2) ir 2022 m. birželio 14 d. įsakymą Nr.DAK-43-(3.2.) dėl atostogų suteikimo direktorei V. V., kurie patvirtino faktą, kad pareiškėjo direktorė buvo kasmetinėse atostogose ir nėjo pareiškėjo direktorės pareigų tuo metu, kai buvo priimtas pareiškėjo 2022 m. birželio 30 d. sprendimas bei pateiktas 2022 m. liepos 1 d. prašymas Nr.S-71 atsakovui. Darytina išvada, kad nėra galiojančio, įgalinimus turinčio asmens priimto, darbdavio sprendimo atleisti trečiąjį suinteresuotą asmenį. Paaiškėjus šioms aplinkybėms bylos nagrinėjimo metu, teismas turėjo įvertinti, ar VDI iš viso turėjo pagrindą spręsti pareiškėjo prašymą ir vertinti sprendimą atleisti darbuotoją, ir atitinkamai teismas turėjo spręsti, ar jis gali teismo sprendimu duoti sutikimą atleisti darbuotoją pagal tokį pareiškėjo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą. Šiuo atveju iš esmės nėra juridinio fakto – galiojančio darbdavio sprendimo atleisti darbuotoją – kuriam pritarimo prašoma pagal DK 168 straipsnio 3 dalį šią aplinkybę buvo atkreiptas teismo dėmesys nagrinėjant bylą, tačiau teismas dėl to sprendime visiškai nepasisakė.

17.3. Nepagrįsta skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas diskriminavimo faktas. Nustačius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Būtent pareiškėjas turėjo pareigą paneigti mažiausiai du VDI nustatytus skirtingus trečiojo suinteresuoto asmens traktavimus prieš kitus darbdavio darbuotojus tapačiose situacijose. Abu minėti aspektai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu atleidimu, nes abu minėti diskriminavimo faktai rodo, kad pareiškėjo sprendimą lėmęs vertinimas DK 58 straipsnio 4 dalį aspektu neatitinka paties darbdavio anksčiau atlikto kitų darbuotojų veiksmų vertinimo ir priimtų sprendimų tais pačiais aspektais. Faktinės aplinkybės parodė, jog pareiškėjo direktorė buvo perdėtai suinteresuota mokytojos atleidimu.

17.4. VDI Sprendimas neišduoti sutikimo atleisti trečiojo suinteresuoto asmens pagrįstai buvo grindžiamas tuo, kad darbdavio atstovų veiksmai (ir neveikimas) tiek tiriant, tiek vertinant nurodomus trečiojo suinteresuoto asmens pažeidimus neatitinka įprasto pareiškėjo elgesio tokiose situacijose su kitais darbuotojais, priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neproporcingas, tyrimas atliktas akivaizdžiai neišsamiai, o pareiškėjas nepateikė jokių logiškų ir pagrįstų paaiškinimų, kodėl šiuo atveju jis nutarė pasielgti kitaip, nei įprastai elgiasi tokiose situacijose.

17.5. Pareiškėjas teikdamas skundą teismui jame neteikė motyvų ir įrodymų, kuriais paneigtų Išvadoje ir minėtuose daugybės suinteresuotų asmenų teiktuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, rodančias, kad darbdavio atliktas vertinimas pagal DK 58 straipsnio 4 dalį galimai buvo lemtas ne vien tik oficialiai darbdavio deklaruojamų motyvų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad su pažeidimu susijusių aplinkybių tyrimas nėra šios bylos dalykas. Pareiškėjas visiškai be jokių motyvų 2021 m. gruodį nutarė neskirti premijų profesinės organizacijos nariams, nors kitiems darbuotojams jos buvo skirtos. Pareiškėjo vadovė 2021 m. pabaigoje pradėjo kvestionuoti profesinės organizacijos įsteigimo teisėtumą, tikslingumą, kaltinti trečiąjį suinteresuotą asmenį, kad ji įsteigė profesinę sąjungą slapta ir pareiškė, kad įstaigoje profesinės sąjungos nereikia.

18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepime nurodo:

19.1. Nei pareiškėjo atlikto tyrimo metu dėl tuo metu dar galimo darbo pareigų pažeidimo, nei bylą nagrinėjant teisme, nei apeliaciniame skunde trečiasis suinteresuotas niekaip nepaneigė realiai konstatuotų faktų, t. y. kad trečiasis suinteresuotas asmuo savo kaltais veiksmais (neveikimu) paviešino kito mokyklos darbuotojo skundą, adresuotą Mokyklos direktorei, kuriame aptariami trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai bendraujant su klasės mokiniu, turinčiu specialiųjų ugdymo poreikių, bei tokiu būdu neteisėtai atskleidė to mokinio; atliko diskriminacinio pobūdžio veiksmus bei garbės ir orumo pažeidimą kolegės, mokytojos padėjėjos, dirbusios būtent su tuo vaiku, su kuriuo nepagarbiai elgėsi trečiasis suinteresuotas asmuo bei kurio asmens duomenis ji paviešino, atžvilgiu.

19.2. Šis atvejis yra pirmas kartas Mokyklos veikloje kai buvo konstatuotas tokio pobūdžio darbo pareigų pažeidimas. Kad pareiškėjo priimtas sprendimas dėl darbo sutarties su trečiuoju suinteresuotu asmeniu nutraukimo yra pagrįstas ir teisingas patvirtina ir iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos gautas 2022 m. birželio 30 d. raštas Nr. SD-5626(10.51E), kuriuo pareiškėjas buvo informuota, kad ir savivaldybė 2022 m. birželio 10 d. gavo skundą dėl tų pačių trečiojo suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų iš to paties mažamečio vaiko, kurio asmens duomenys buvo paviešinti, mamos. Savivaldybės rašte taip pat konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdė Mokyklos pradinių klasių mokytojo pareigybės aprašymo 9.4 papunkčio ir Asmens duomenų tvarkymo Mokykloje taisyklių 10 punkto nuostatos, neteisėtai perduodama kitam asmeniui mokinio ir mokytojo padėjėjos asmeninius duomenis, kurie buvo paviešinti. Raštu savivaldybė pareiškėjui siūlė teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens pažeidimo, nes ji neteisėtai perdavė kitam asmeniui mokinio ir mokytojo padėjėjos asmeninius duomenis, kurie buvo atskleisti.

19.3. Pareiškėjo priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį su trečiuoju suinteresuotu asmeniu nėra niekaip susijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla bei jos nediskriminuoja dėl vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Sprendimas yra elementariai susijęs su konkrečiais trečiojo suinteresuoto asmens padarytais darbo pareigų pažeidimas, kurie neabejotinai pagrįstai pripažinti šiurkščiais, patvirtina faktas, kad vaiko, kurio asmens duomenis neteisėtai paviešino trečiasis suinteresuotas asmuo, mama su skundu kreipėsi ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri šiuo klausimu atlieka tyrimą.

19.4. Teismas labai aiškiai ir argumentuotai bei tinkamai laikydamasis šiuo atveju taikytinų teisės aktų nuostatų ir vadovaudamasis aktualia teismų praktika, priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą jame išdėstydamas aiškius šio sprendimo motyvus. Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo teismo sprendime išdėstytų aiškių ir pagrįstų motyvų niekaip nepaneigia, o tiesiog pakartotinai, t. y. nurodant iš esmės tą patį, ką buvo nurodžiusi ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą trečiasis suinteresuotas asmuo teismui, teikia savo subjektyvius ir plečiamai taikytinas teisės normas aiškinančius pamąstymus apie tai, kaip jos nuomone, turėtų būti taikomos DK nuostatos.

19.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo visiškai nepagrįstai per daug plečiamai aiškina DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatytą aiškią ir šioje byloje teismo teisingai konstatuotą darbdavio pareigą pateikti duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.

21. Atsiliepime nurodoma, jog nesutinka su teismo sprendime nurodyta aplinkybe, kad pareiškėjas suteikė visą informaciją ir duomenis, kurie aiškiai bei nedviprasmiškai patvirtina, jog sprendimas dėl A. L. darbo sutarties nutraukimo priimtas konstatavus, kad ji šiurkščiai pažeidė darbo pareigas bei kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog tyrimas dėl A. L. veiksmų buvo pradėtas būtent dėl jos priklausymo profesinei sąjungai. Priešingai, gavus A. L., Profesinės sąjungos, Mokyklos bendruomenės nuomones bei Mokyklos atstovės dokumentus, VDI kilo pagrįstų abejonių, kad atleidimas šiuo atveju yra susijęs būtent su A. L., kaip darbuotojų atstovės, veikla. Tokią išvadą VDI padarė vadovaudamasi ne, kaip bando pateikti Mokyklos atstovė, nagrinėjant šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kadangi, atkreipiame dėmesį, VDI nei 2022 m. liepos 29 d. sprendime Nr. SD-2-16199, nei nagrinėjant bylą teisme, nei karto nepasisakė, ar buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, ar jo nebuvo. Tačiau surinkus visus duomenis VDI kilo pagrįstų abejonių dėl toje pačioje padėtyje atsidūrusių mokytojų A. L., kuri yra darbuotojų atstovė, ir E. K., vertinimo. Mokyklos atstovė turėjo galimybę paneigti šias aplinkybes ir įrodyti, kad diskriminacijos šiuo atveju nebuvo, tačiau viso proceso metu to nepadarė. VDI vertino aplinkybių visumą. VDI yra įsitikinusi diskriminacijos fakto šioje situacijoje buvimu, kadangi Mokyklos direktorė bylos nagrinėjimo metu turėjusi galimybę įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo, vis dėlto to nepadarė ir byloje liko abejonės dėl darbuotojų atstovės ir kitos darbuotojos iš esmės vienodos situacijos vertinimo skirtingai.

22. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo pareiškėjui priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl VDI 2022 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. SD-2-16199, kuriuo buvo atsisakyta suteikti sutikimą pareiškėjui nutraukti darbo sutartį su darbuotoja A. L., teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo išduoti sutikimą nutraukti darbo sutartį su A. L..

25. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra išdėstytos šios nutarties 9 punkte. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

26. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.).

27. Nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir tais aspektais, kurie nėra nurodyti apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija peržengia apeliacinio skundo ribas, nes, neperžengus apeliacinio skundo, būtų reikšmingai pažeistos asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

28. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnis nustato, kad Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau – darbdaviai), ir tais atvejais, kai savarankišką veiklą vykdo savarankiškai dirbantys asmenys, jeigu jiems taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimai (toliau – savarankiškai dirbantys asmenys). Šio įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog Valstybinė darbo inspekcija atlieka Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose ir kituose teisės aktuose jai nustatytas funkcijas.

29. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. A1-40, 8.3.17. papunktis nustato, kad Valstybinė darbo inspekcija nagrinėja darbdavių prašymus dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo sutarčių nutraukimo darbdavio iniciatyva, darbdavio valia ir jų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, pabloginimo.

30. Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.

Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, gavęs darbdavio motyvuotą prašymą, apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (DK 168 str. 3 d.). Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimą atsisakyti duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį darbdavys gali ginčyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per trisdešimt dienų.

Teismo sprendimo dėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsiteisėjimas suteikia teisę darbdaviui per vieną mėnesį pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą šio kodekso nustatyta tvarka. Teismo sprendimo dėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsigaliojimas savaime nenustato darbo sutarties pasibaigimo teisėtumo (DK 168 str. 4 d.).

31. DK 168 straipsnio 3 dalyje nurodytų darbuotojų atleidimo procedūros sudedamoji dalis yra darbdavio kreipimasis į atitinkamas institucijas dėl sutikimo atleisti darbuotoją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-248/2019). Taigi pagal DK 168 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintas teisės normas, darbdavys, pradėjęs su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis sudarytos darbo sutarties nutraukimo procedūrą, privalo kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį. Su šiais darbuotojais sudarytos darbo sutarties nutraukimo procedūrą darbdavys gali toliau vykdyti tik gavęs Valstybinės darbo inspekcijos sutikimą nutraukti darbo sutartį. Valstybinei darbo inspekcijai priėmus sprendimą atsisakyti duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį, darbuotojo atleidimo procedūra yra nutraukiama. Jeigu Valstybinės darbo inspekcijos sprendimas atsisakyti duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį yra apskundžiamas teismui, tai darbdavys įgyja teisę vėl pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą Darbo kodekso nustatyta tvarka tik įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos sprendimą atsisakyti duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį.

32. Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos direktorė 2022 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. S-70, nusprendė nutraukti su A. L. 2010 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 130 pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, darbo sutarties nutraukimo diena ir paskutine A. L. darbo diena laikant Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vadovo sutikimo gavimo dieną. Taigi šiuo pareiškėjo sprendimu buvo užbaigta su A. L. (darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiu asmeniu) sudarytos darbo sutarties nutraukimo procedūra. Užbaigęs darbo sutarties nutraukimo procedūrą pareiškėjas padavė atsakovui 2022 m. liepos 1 d. prašymą Nr.S-71 duoti sutikimą atleisti iš darbo A. L..

33. Pagal minėtą teisinį reguliavimą Valstybinė darbo inspekcija nagrinėja darbdavių prašymus dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo sutarčių nutraukimo darbdavio iniciatyva. Ši Valstybinės darbo inspekcijos funkcija pagal DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas procedūrines teisės normas, gali būti įgyvendinama tik darbo sutarties nutraukimo procedūroje, kuri nėra užbaigta priimtu darbdavio sprendimu nutraukti darbo sutartį.

34. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, aiškinant teisės normas, nurodytas šios nutarties 26-28 punktuose, sisteminiu teisės aiškinimo metodu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybinė darbo inspekcija yra kompetentinga nagrinėti darbdavių prašymus suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį tik dėl darbuotojų, su kuriais darbo sutartis nėra nutraukta.

35. Taigi pareiškėjo, vadovaujantis DK 168 straipsnio 3 dalimi, Valstybinei darbo inspekcijai pateikto prašymo dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens (A. L.) darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva nagrinėjimas nėra priskirtas atsakovo kompetencijai.

36. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; nepiktnaudžiavimo valdžia principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 ir 8 p.).

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lotynų kalba – ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010). Akcentuotina, kad viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007). Viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas. Šis imperatyvas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2853/2012).

38. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą nesuteikti sutikimo nutraukti darbo sutartį su Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos profesinės organizacijos pirmininke A. L., peržengė jam nustatytos kompetencijos ribas, todėl yra pagrindas Sprendimą panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).

39. Pripažinus, jog ginčijamas Sprendimas turi būti panaikintas šioje nutartyje nurodytais pagrindais, visi motyvai, kuriais pirmosios instancijos sprendimu panaikino VDI Sprendimą yra šalinami.

40. Skundžiamą teisės aktą panaikinus tuo pagrindu, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą duoti sutikimą atleisti iš darbo A. L., veikė ultra vires, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas išduoti sutikimą nutraukti darbo sutartį, panaikinama ir pareiškėjo skundas dėl šio reikalavimo atmetamas.

41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

42. Proceso šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus. Kadangi pateikti papildomi įrodymai nėra susiję su bylai reikšmingų aplinkybių nustatytu, todėl proceso šalių prašymai dėl papildomų įrodymų pridėjimo ir ištyrimo netenkinami.

43. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

44. Pareiškėjas prašo iš trečiojo suinteresuoto asmens priteisti 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame iš atsakovo prašė priteisti 1 424,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45. Atsakovas pateikė teismui prašymą iš pareiškėjo priteisti 1 424,59 Eur bylinėjimosi išlaidas.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 500 Eur advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimą į skundą, 600 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio.

47. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad patenkinus trečiojo suinteresuoto asmens A. L. apeliacinį skundą iš dalies buvo patenkinti jos interesai, nes teismas panaikino Sprendimą. Taigi nėra pagrindo trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

48. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013). Atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

49. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas yra biudžetinė įstaiga, Mokyklos savininkas yra Alytaus miesto savivaldybė. Taigi šiuo atveju pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Alytaus miesto savivaldybę (viešojo administravimo subjektą) dėl teisinės pagalbos suteikimo, tačiau byloje nėra duomenų, jog tokia galimybe pasinaudojo, kad viešojo administravimo subjektas atsisakė pareiškėjui suteikti teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, nėra pagrindo pripažinti, jog, nepasinaudojus galimybe prašyti Alytaus miesto savivaldybę dėl teisinės pagalbos suteikimo, buvo būtina pasitelkti advokato pagalbą, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens A. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo biudžetinės įstaigos Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. SD-2-16199.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis