2018-10-03 Nr. AB-17317-3-62-3-01989-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1359-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01989-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, Pataisos namai), 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2016 m. birželio 21 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Bendrabučio tipo patalpose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas, patalpos buvo perpildytos, daug gyvenamojo ploto užėmė baldai. Dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos. Baudos izoliatoriaus kamerose taip pat nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kamerose neįrengta šilto vandens tiekimo sistema, virtuvėlėse nebuvo šilto, o kartais ir šalto vandens, nebuvo suteiktos skalbimo paslaugos. Gyvenamosios patalpos vėdinamos tik per langus, nėra atskiros vėdinimo sistemos, trūko oro, skaudėjo galvą. Vasarą gyvenamosiose patalpose buvo karšta, o žiemą – šalta. Patalpose buvo tarakonų, graužikų. Du nuteistųjų būriai, t. y. apie 160 asmenų, naudojosi 7 praustuvėmis, 6 tualetais, dušine. Praustis po karštu dušu buvo leidžiama tik kartą per savaitę, tačiau dėl didelio nuteistųjų skaičiaus nespėdavo nusiprausti. Drabužius skalbė šaltame vandenyje, o džiovykla įrengta tik lauke. Prausyklos patalpa nehigieniška, nešildoma, dėl to dažnai peršaldavo. Trumpalaikių pasimatymų patalpose nėra sanitarinio mazgo. Virtuvėlėje nebuvo karšto vandens, dėl didelio nuteistųjų skaičiaus neturėjo kur gaminti ir laikyti maistą, nes virtuvėlėje buvo įrengta tik viena viryklė ir vienas šaldytuvas. Pasivaikščiojimo kiemelis visada buvo perpildytas, sporto aikštelė užimta. Pataisos namai neturi higienos paso, techninio–energetinio paso, nėra evakuacinio išėjimo. Nurodytos gyvenimo sąlygos žemino jo orumą, prilygo kankinimui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio prasme. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė sveikatos sutrikimų, pažeminimą, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, kilo baimė, depresija, negali ramiai miegoti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto paprastai užtenka. Atsakovo atstovo vertinimu, minimali gyvenamojo ploto norma gyvenamosiose patalpose pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, be to, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių dienos metu nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek viduje, taip pat dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje, sportuoti, užsiimti kita leistina veikla. Tualetas trumpalaikių pasimatymų patalpose nėra įrengtas, tačiau jis yra įrengtas šalia šių patalpų. Visuose 3 lokalinio sektoriaus būriuose yra įrengtos virtuvėlės, kuriose yra spintelės, šaldytuvai, elektrinės kaitlentės. Karšto vandens tiekimas virtuvėlėse nėra privalomas. 3 lokalinio sektoriaus atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius. Drabužių džiovinimo vietos taip pat įrengtos kieme. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą gyvenamose patalpose, esant būtinybei, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Patalpos būriuose vėdinamos per atveriamus langus. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama žurnale. Dušinėje veikia 11 dušo ragelių. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų apie neigiamą kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai nėra. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad Pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl Pataisos namų veikimo (neveikimo) pareiškėjui būtų kilusi žala. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą. Nesant neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos įrodymų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs ir deklaratyvūs.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose (minimalios gyvenamojo ploto normos pažeidimo) paliko nenagrinėtą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higienos sąlygų į Pataisos namų administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi 2016 m. spalio 3 d., todėl daliai skundo reikalavimų praleido ieškinio senaties terminą.

7. Teismas pažymėjo, kad jei pareiškėjas jautė nepatogumus, išgyvenimus, tai jis turėjo galimybę suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį, ir su juo susipažinęs, nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas atsakovo atstovo prašymą tenkino, skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2013 m. spalio 2 d. taikė ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo bus analizuojamos pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygos laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2016 m. birželio 21 d. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktu, kuriame nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į nustatyto dydžio gyvenamąjį plotą, todėl atitinkamus jo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas iš bendro ploto neišskaičiuojamas.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde pažymėjo, jog baudos izoliatoriaus kamerose minimali gyvenamojo ploto norma jam taip pat nebuvo užtikrinta. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-416-422/2017 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino, be kita ko, iš to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, pažeidžiant minimalią gyvenamojo ploto normą. Atsižvelgęs į tai, kad teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, teismas pareiškėjo skundą šioje dalyje paliko nenagrinėtą.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, kad Pataisos namuose nebuvo atskiros vėdinimo sistemos, gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos tik per langus, dėl to trūko oro, skaudėjo galvą, patalpose kaupėsi drėgmė, rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), taip pat atsakovo atstovo atsiliepimu bei Ūkio ir komunalinio paslaugų skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad Pravieniškių PN-AK patalpos vėdinamos per atveriamus langus ir ventiliacines angas, 4, 5, 8, 11 ir 12 būrių patalpos vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, tuo pačiu išvengiant ir drėgmės patalpose. Teismas, nenustatęs atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodytas aplinkybes, jog vasarą patalpose buvo karšta, o žiemą – šalta. Atsakovo atstovas nurodė, kad įstaiga nuteistiesiems užtikrina tinkamą temperatūrą patalpose, esant būtinybei, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į Pataisos namų administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota netinkama gyvenamųjų patalpų temperatūra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl atitinkamus jo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas rėmėsi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, kuriose įtvirtinta, kad bendrabučio tipo virtuvėlėje, be kita ko, įrengiama elektrinė viryklė (kiekis – pagal plotą ir reikmę), buitinis šaldytuvas (kiekis – 1 vnt.). Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad visuose trijuose sektoriaus būriuose yra įrengtos virtuvėlės, kuriose yra spintelės, šaldytuvai, elektrinės viryklės. Viename pastate yra įsikūrę du nuteistųjų būriai, taigi, esant reikalui, pareiškėjas galėjo naudotis kito būrio virtuvėle. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pataisos namų administraciją dėl patiriamų sunkumų gaminant ar saugant maistą, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo šioje dalyje teismas nenustatė. Teismas taip pat akcentavo, kad pagal HN 76:2010, karšto vandens tiekimas į virtuvėles nenumatytas.

13. Teismas rėmėsi Aprūpinimo normomis, kuriose nustatyta, jog prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Teismas iš atsakovo atstovo paaiškinimų nustatė, kad 4 ir 5 būryje įrengti 6 klozetai, 8 praustuvės, 5 dušo purkštuvai; 7 ir 8 būryje – 6 klozetai, 9 praustuvės, 5 dušo purkštuvai; 10 ir 11 būryje – 10 klozetų, 14 praustuvių, 1 dušo purkštuvas; 12 būryje – 4 klozetai, 3 pisuarai, 3 praustuvės, 3 dušo purkštuvai; dušinėje veikia 11 dušo ragelių. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie tai, kiek konkrečiai asmenų naudojosi minėtais klozetais, prausyklomis ir dušais, tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar dušinės; pareiškėjas nesikreipė į atsakovo atstovą dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu ar dušine, dėl prausimosi laiko pratęsimo, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laiką atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog vienu metu prausėsi 160 nuteistųjų, nepagrįstos, nes iš nuteistųjų dienotvarkių matyti, kad lankymasis duše organizuojamas pagal kiekvienam būriui atskirai nustatytą grafiką. Galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja sanitarinių patalpų plotų ir konstrukcinių ypatumų. Teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), todėl jo argumentus šioje dalyje atmetė.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog dušo patalpose buvo nehigieniška, dėl netinkamos temperatūros jis peršaldavo, rėmėsi Pataisos namų direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 5 punktu, pagal kurį sanitariniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną, juos dezinfekuoja paskirti atsakingi asmenys. Iš to teismas padarė išvadą, kad analizuojami pareiškėjo teiginiai patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už dušo tvarkymą asmuo netinkamai atliko pareigas. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie persišaldymą ar neigiamą kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai. Teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo), todėl jo argumentus dėl netinkamų sąlygų dušinėje atmetė.

15. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl šilto vandens nesuteikimo tinkamai asmens higienai palaikyti, nes atsakovo atstovas patvirtino, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, kaip yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato karšto vandens įrengimo kiekviename būryje ar kamerų tipo patalpoje.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad Pataisos namuose UAB „Dezinfa“ periodiškai teikia kenkėjų kontrolės paslaugas, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama žurnale. Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl drabužių džiovyklos nebuvimo, rėmėsi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punktu, kuriame įtvirtinta, jog kiekvienam būriui turi būti įrengta drabužių ir avalynės džiovykla. Šių taisyklių 6 punkte numatyta išimtis, jog nesant galimybės įrengti nurodytas patalpas kiekvienam būriui, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Nors atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie atskiros drabužių džiovyklos įrengimą, tačiau nurodė, kad 3 lokalinio sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, šioje patalpoje galima skalbti ir džiovinti drabužius. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pataisos namų administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius ar, kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti skalbimo paslaugas. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl mažo ir perpildyto pasivaikščiojimo kiemelio ir užimtos sporto aikštelės, pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio ploto ar vienu metu kiemelyje leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus. Teismas pabrėžė, kad savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė, todėl jo argumentus šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstus.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog Pataisos namai neturi higienos paso, statinio techninio-energetinio paso, patalpose nėra evakuacinio išėjimo, trumpalaikių pasimatymų patalpose nėra sanitarinio mazgo, akcentavo, kad atsakovo atstovas pateikė į bylą techninius-energetinius pasus. Taip pat teismas nurodė, jog sanitarinis mazgas įrengtas prie pasimatymų patalpų. Teismas pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, o turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik išdėstė savo nuomonę apie Pataisos namų veiklą ir kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Iš to teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

20. Teismas, įvertinęs prieš tai nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat savo nuožiūra išsireikalauti reikalingus dokumentus.

22. Pareiškėjas pažymi, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2016 m. birželio 21 d. jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje. Tuo metu, kai buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, jam trūko gyvenamojo ploto (kartu buvo laikoma daug asmenų, nemažai vietos užėmė įvairūs baldai ir įrenginiai, todėl, esant prastam orui, tekdavo gulėti lovoje), prausyklos patalpos buvo nehigieniškos, buvo įvairių parazitų (blakių, pelių, tarakonų). Jo laikymo sąlygos buvo nežmoniškos, antisanitarinės, fizinę ir psichinę sveikatą žalojančios, orumą žeminančios, prilygsta kankinimui ir tyčiojimuisi iš jo, varžo privatumą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai dėl per didelio darbo krūvio ir prastų darbo sąlygų, esant karštam orui, savo pyktį išlieja ant nuteistųjų.

24. Pareiškėjas akcentuoja, kad ieškinio senaties termino jis nepraleido, nes bylose dėl žalos atlyginimo jis netaikomas, be to, teismas klausimą, ar ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, gali spręsti ir savo iniciatyva.

25. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas neužtikrino ir kitų tinkamų kalinimo sąlygų: šilto vandens, apšvietimo, patalpų oro temperatūros, neišduodavo oro šildytuvų ir ventiliatorių, kad būtų užtikrinta santykinė oro drėgmė bei oro judėjimo greitis, šaltas geriamasis vanduo buvo kalkėtas. Priešingi atsakovo atstovo teiginiai yra melagingi. Be to, pasak pareiškėjo, atsakovas teismui pateikė duomenis, nurodydamas mažesnį gyvenamųjų patalpų plotą ir jose laikomų asmenų skaičių.

26. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, todėl turėtų būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, padarytos jį laikant Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, jog teismas nepagrįstai pareiškėjo skundo reikalavimams taikė ieškinio senatį, taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl jo gyvenimo bendrabučio tipo patalpose sąlygų (dėl ploto, apšvietimo, patalpų oro temperatūros, parazitų buvimo, šilto vandens, dėl higienos sąlygų prausyklose, oro šildytuvų ir ventiliatorių neišdavimo), nurodo, kad šaltas geriamasis vanduo buvo kalkėtas.

31. Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124–1.131 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisinimo nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2013 m. spalio 2 d. taikė trejų metų ieškinio senaties terminą konstatavęs, jog pareiškėjas 2016 m. spalio 3 d. į teismą kreipėsi praleidęs paminėtą terminą, o pagrindo jam atnaujinti nėra.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

34. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą.

35. Taigi, nepripažinęs, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstai pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos, kaip teigiama, patirtos laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2013 m. spalio 2 d., atlyginimo taikė trejų metų ieškinio senaties terminą.

36. Įvertinusi byloje esančius duomenis, apie ginčui aktualiu laikotarpiu bendrabučio tipo patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, plotus ir jose esančių miegamųjų vietų skaičių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į nustatyto dydžio (ne mažiau kaip 3,1 kv. m) gyvenamąjį plotą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys apie gyvenamųjų patalpų plotu ir jose laikomų asmenų skaičių yra neteisingi, laikytini deklaratyviais, nes pareiškėjas konkrečiai nenurodė ir nedetalizavo, kiek asmenų buvo laikoma su juo ginčo laikotarpiu ir kurių gyvenamųjų patalpų plotus netinkamai nurodė atsakovo atstovas. Be to, pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo atstovo atsiliepimas su visa teismui pateikta medžiaga pareiškėjui buvo išsiųstas 2016 m. lapkričio 30 d. (b. l. 90), ir nors pareiškėjas 2017 m. vasario 1 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau turėjo pakankamai laiko pateikti rašytinius paaiškinimus, ar išreikšti savo poziciją dėl atsakovo atsiliepime pateiktų duomenų, tačiau duomenų apie atsakovo atstovo nurodytus gyvenamųjų patalpų plotus ir asmenų skaičių neginčijo.

37. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose nemažai vietos užėmė baldai, tačiau iš byloje esančių duomenų nustačius, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu gyvenant 3-ojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose teko 3,12–15,88 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. buvo užtikrinta daugiau ploto, nei nustato nacionalinės teisės aktai, pažymėtina, jog net kameroje esant baldams, pareiškėjui buvo užtikrinta judėjimo laisvė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nebuvo pažeista minimali teisės aktais nustatyta kameros ploto norma.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog patalpose buvo parazitų (blakių, pelių, tarakonų). Pažymėtina, kad HN 76:2010 60 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Nors iš į bylą pateiktų įrodymų galima spręsti, kad Pravieniškių PN-AK patalpose kenkėjų atsirasdavo, tačiau atsakovo pateikta 2014 m. lapkričio 18 d. sutartis, sudaryta su UAB „Dezinfa“, Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK buvo nuolat atliekami kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbai (b. l. 41–56). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl tokio pobūdžio nepatogumų Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitai valstybinei institucijai, todėl konstatuoti tokio pobūdžio pažeidimo nėra pagrindo.

39. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas neužtikrino tinkamos patalpų temperatūros yra abstraktūs, pareiškėjas nedetalizavo pažeidimo, nenurodė, kuriuo metu ir kuriose patalpose temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų. Be to, nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą patalpų temperatūrą, o esant būtinumui išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Nėra pagrindo netikėti tokiais atsakovo paaiškinimais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą ar Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu atlikti patikrinimą dėl temperatūros atitikimo higienos normos reikalavimams, reiškė pretenzijas dėl netinkamos temperatūros, ar kreipėsi į administraciją dėl šildytuvo ar ventiliatoriaus išdavimo. Kaip matyti iš šioje byloje pareiškėjo pateikto teismui skundo, iš administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų pagal skundus, pateiktus laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų, kiekio ir pobūdžio, nėra sudaromos kliūtys teikti skundus valstybės institucijoms.

40. Įvertinusi ginčo santykiams aktualių higienos normų reikalavimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl karšto vandens tiekimo į virtuvės patalpas, dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su prausyklos patalpomis, ir jų nebekartoja.

41. Pastebėtina, kad pareiškėjas savo skunde nereiškė jokių reikalavimų bei nedėstė aplinkybių, susijusių su netinkamu apšvietimu ar netinkama šalto vandens kokybe, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl tokio pobūdžio argumentų, dėstomų pareiškėjo apeliaciniame skunde, pasisakyti plačiau.

42. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė