f2d4f4d2-ae06-4060-8a77-c2c5b6281d73 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Artūras RidikasPranešėjas Ričardas GilysTeisėja Vitalija Ragauskienė                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-679-193/2013                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija2.4.6.2.2.; (S)   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 27 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant: prokurorui Ignui Railai,nuteistajam R.

K.,gynėjui advokatui Dariui StaÅ¡kevičiui,nukentėjusiajai B. J. J,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ dėl 2013 m. liepos 10 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant pareigÄ â€“ per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos (miesto (rajono)) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti vairuoti transporto priemones vienerius metus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , N U S T A T Ė :

R. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 23 d. apie 18.20 val. vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo važiuodamas Anykščių rajono keliu Utena–KupiÅ¡kis, KupiÅ¡kio miesto kryptimi, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 133 ir 134 punktų reikalavimus, vairavo automobilį apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, ir nepasirinkęs tokio važiavimo greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas, ypač meteorologines sÄ lygas, galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o kelio 34,14 km atsiradus kliūčiai, kuriÄ jis galėjo pastebėti – kelio deÅ¡inėje pusėje ta pačia kryptimi dėl techninio sugedimo stovinčiam automobiliui „Mersedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Heitling“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. R., ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino automobilio greičio visiÅ¡kai jį sustabdant, neapvažiavo Å¡ios kliÅ«ties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiavo toliau ir automobilio priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Mersedes Benz“ priekabos galÄ , dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo jo vairuojamo automobilio keleivė R.

L..Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. praÅ¡o panaikinti 2013-07-10 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliantas teigia, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl jame padarytų iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nurodo, jog jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, iÅ¡ dalies pripažino tik tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių nuostatas sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliantas pabrėžia, jog BK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas kvalifikuojamasis požymis, apibÅ«dinantis transporto priemonę vairuojančio asmens bÅ«klę – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, o kaltininko apsvaigimas yra faktinė bylos aplinkybė, tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog jis (R.

K.) įvykio metu buvo apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, kadangi Å¡i iÅ¡vada nėra pagrįsta tinkamai gautais ir vertintais, objektyviais, nenuginčijamais įrodymais. Teismas tokiÄ savo iÅ¡vadÄ grindė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados 2012-02-28 Nr. T-N 335/12 (01) duomenimis, kuriais nustatyta, kad po eismo įvykio tyrimui atlikti iÅ¡ R. K. paimtame kraujyje rasta tramadolio ir morfino (t. 1, b. l. 99), liudytojos V.

D. parodymais, jog atlikus kaltinamojo R. K. kraujo tyrimÄ , kraujyje buvo rasta tramadolio ir morfino bei liudytojo H. G. parodymais. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjo, jog nuskausminamasis preparatas tramadolis buvo suleistas greitosios pagalbos darbuotojos R. T., kuri net nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje, o pirmosios instancijos teismas net netyrė jo paskyrimo ir felčerio palydimojo lapų. Å i aplinkybė – jeigu felčerė R. T. greitosios medicinos pagalbos automobilyje suleido tramadolio ir Å¡io veiksmo nepažymėjo greitosios medicinos pagalbos lydimuosiuose lapuose, leidžia abejoti ir tuo, ar Å¡i felčerė negalėjo suleisti ir tinkamai neužfiksuoti morfino, juo labiau kad abu Å¡ie preparatai yra skirti skausmui malÅ¡inti, kas leidžia matyti, jog jo (R.

K.) kraujyje rastos medžiagos yra suleistos felčerės bei yra susijusios su eismo įvykyje patirtų traumų skausmo malÅ¡inimu, o ne svaiginimusi dar prieÅ¡ eismo įvykį. Apeliantas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo tirta, kokiu bÅ«du jo (R. K.) kraujyje atsirado Å¡ių nuskausminamų preparatų, juo labiau kad priimant skundžiamÄ nuosprendį buvo apsiribota pažyma iÅ¡ ligoninės, kad „nuo 2012-02-23 19.30 val. iki 20.20 val. medikamentų, turinčių tramadolio, morfino skirta nebuvo“.

Apeliantas pabrėžia ir tai, kad jo paaiÅ¡kinimus dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartojimo patvirtina ir kiti bylos duomenys, t. y. medicinos darbuotojų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. 2013 m. birželio 26 d. teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas gydytojas H. G. parodė, kad sunku vertinti, ar ant paciento kÅ«no buvo charakteringų narkotinių medžiagų vartojimo, leidimo pėdsakų, kad ant narkomanų kÅ«nų matomi takai, tačiau, kai asmuo nukentėjo eismo įvykyje, pirmiausia stebima asmens bÅ«klė, o į kraujagysles nekreipiamas dėmesys, nes tai neapsprendžia paciento potrauminės bÅ«klės. Å is liudytojas taip pat nurodė, kad darydamas laÅ¡elinę personalas pastebėtų narkotikų vartojimo požymius, o net ir profesionalams pataikyti narkomanui į gyslÄ yra sudėtinga, tačiau su R.

K. problemų nebuvo. Liudytoja R. S. parodė, kad paimti kraujo iš venos tikriausia nebuvo problemiška, pati į tai neatkreipė dėmesio. Kaip liudytoja apklausta gydytoja N. G. pažymėjo, kad 7.00 val. pažadinus R. K. pastarasis tik klausinėjo apie R., apie jos būklę, o narkomanui rūpi tik jo būklė; be to R. K. vairavo, o narkomanai mašina nevažiuoja, neturi teisių. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad vienkartinis morfijaus pavartojimas R. K. pagal amžių, t. y. atsižvelgiant į tai, jog jis yra suaugęs vyras, netinka.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas suformuotos teismų praktikos, nevertino pirmiau nurodytų medikų parodymų, vadovavosi formalia kraujo ekspertizės iÅ¡vada, nesusiejo visų įvykio aplinkybių logiÅ¡kais ir kritiÅ¡kais ryÅ¡iais, skundžiamame nuosprendyje neaptarė, ar jis (R. K.) eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar rastas morfino ir tramadolio kiekis jo (R. K.) kraujyje galėjo sukelti apsvaigimo bÅ«senÄ bei ar tokio pobÅ«džio apsvaigimas gali turėti priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir jo pasekmėmis.

Nagrinėjamu atveju nėra aiÅ¡ku ir tai, kodėl siekiant nustatyti, ar buvo vartotos narkotinės medžiagos, nebuvo paimtas jo (R. K.) Å¡lapimas, o iÅ¡ jo paimtas kraujas buvo tirtas tik 3 narkotines ar psichotropines medžiagas aptinkančiais metodais, o taip pat negalima nustatyti, koks tiriamosios medžiagos, t. y. jo kraujo, kiekis buvo nusiųstas specialistui, dėl ko darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo bÅ«tinaisiais, blanketinę BK 281 straipsnio normÄ lydinčiais, teisės aktais, kurie detalizuoja nusikalstamos veikos kvalifikavimui bÅ«tinų požymių nustatymo kriterijus, metodus ir bÅ«dus.

Apeliantas pažymi, jog pats niekada nėra savanoriÅ¡kai, valingai ar tiesiogiai apie tai žinant, vartojęs kokių nors narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nėra pirkęs, turėjęs, gabenęs ar vartojęs tramadolio ir morfino, o pirmosios instancijos teismas negalėjo jo veiksmų kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir pripažinti, kad buvo pažeistas KET 14 punktas, be kitų draudimų numatantis ir draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų asmenims.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodo ir tai, kad baudžiamojoje byloje pateikta ekspertizė yra atlikta pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįvertinant oro sÄ lygų ir paros laiko. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad jis (R. K.) pažeidė KET 133 punktÄ , kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. lapkričio 16 d. ekspertizės akte Nr. 11-2211 (11) nurodyta, kad „apskaičiuoti, koks buvo automobilio „Renault Espace“ greitis prieÅ¡ eismo įvykį, negalima“, dėl ko darytina iÅ¡vada, jog įvykio metu nebuvo virÅ¡ytas leistinas greitis.

Taip pat teismas nepagrįstai, nesivadovaudamas formuojama teismų praktika, neįvertino ir kito vairuotojo V. R. padarytų pažeidimų ir neatsakingo elgesio eksploatuojant tokio dydžio automobilį, kadangi stovinčio automobilio avarinis signalas įjungtas nebuvo, o remiantis 2012 m. vasario 23 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, matyti, kad kito vairuotojo automobilis buvo pastatytas taip, kad likusi važiuojamojo kelio dalis buvo tik 1,2 m, dėl ko nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti abiejų eismo įvykio dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui, o ne tik apsiriboti pasisakymu, jog kito automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykiu.

Apeliantas pabrėžia, jog skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas grindė įrodymais, kurie nei kokybiÅ¡kai, nei kiekybiÅ¡kai neatitinka įrodinėjimo dalyko, taip pat nesilaikė įrodinėjimo ribų reikalavimų, kadangi Anykščių rajono apylinkės teismas, grįsdamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuosprendyje rėmėsi vieninteliu įrodymu, neva grindžiančiu jo (R. K.) kaltę, t. y. ekspertizės aktu Nr. 11-2211 (11), o priimtas Anykščių rajono apylinkės teismas kartu pažeidžia ir jo (R.

K.) konstitucinę teisę nebÅ«ti nepagrįstai ir neįrodytai apkaltintam nusikalstama veika, kurios nepadarė.Teismo posėdyje nuteistasis R. K. atsisakė apeliacinio skundo dalies – dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jo iÅ¡teisinimo, kitÄ skundo dalį nuteistasis R. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti bei taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės; prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistÄ .Nuteistojo R.

K. apeliacinis skundas jo reikalavimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje ribose tenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu nuteistasis R. K. atsisakė apeliacinio skundo dalies dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jo iÅ¡teisinimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, tai yra dėl veikÄ kvalifikuojančio požymio – apsvaigimo inkriminavimo.

Dėl veikos kvalifikavimo Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančiÄ medžiagÄ , atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, R. K. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuodamas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis keistina.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jau ne kartÄ savo nutarimuose yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena iÅ¡ svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų.

Tai – pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-372/2012).Viena iÅ¡ principinių baudžiamosios teisės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnio 4 dalyje, skelbia, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Taigi BK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinasis požymis, nulemiantis Å¡ios veikos pavojingumÄ , yra asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Ir, kaip jau minėta, Å¡is požymis turi bÅ«ti įrodytas baudžiamojoje byloje. R. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, jog jis kaltinime nurodytÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, nustatyta, jog 2012-02-23 eismo įvykį sukėlė R.

K.. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo nustatytų eismo įvykio kilimo aplinkybių neginčija, savo dėl to kaltę pripažįsta, Å¡ios apeliacinio skundo dalies atsisakė.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie nuteistojo R. K. apsvaigimÄ nuo psichikÄ veikiančių medžiagų iÅ¡ esmės grindė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2012-02-28 specialisto iÅ¡vada Nr. T-N 335/12 (01), kurioje nurodoma, jog R. K. kraujyje rasta tramadolio ir morfino (t. 1, b. l. 99), teismo posėdžio metu ekspertės V.

D., atlikusios R. K. kraujo tyrimÄ , pateiktais paaiÅ¡kinimais (t. 2, b. l. 33), liudytojo H. G. parodymais, kuris parodė, jog po eismo įvykio į Anykščių ligoninę buvo atvežtas R. K.. Jis apžiÅ«rėjo sužalojimus, R. K. buvo paguldytas į skyrių, nei tramadolio, nei morfino R. K. neskyrė, tramadolį suleido greitosios pagalbos darbuotojai (t. 2, b. l. 32), Anykščių rajono savivaldybės ligoninės 2012-12-14 pažyma Nr. S-1082, kurioje nurodyta, kad R. K. nuo 19:30 val. iki 20:20 val. medikamentinių preparatų, kurių sudėtyje bÅ«tų tramadolio ir morfino, skirta nebuvo (t. 1, b. l. 110).Teisėjų kolegija, atlikdama papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , iÅ¡sireikalavo iÅ¡ VÅ¡Ä® Anykščių rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro administracijos dokumentus, susijusius su 2012 m. vasario 23 d.

Anykščių rajono kelio Utena–Kupiškis 34,14 km įvykusiu eismo įvykiu. Iš VšĮ Anykščių rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro 2013-10-16 rašto Nr. S-1783-5.13 matyti, jog VšĮ Anykščių rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos padalinio 2012-02-23 registracijos žurnale Nr. 5 18.20 val. užregistruoti dviejų greitosios medicinos pagalbos brigadų iškvietimai į eismo įvykį „už Žaliosios tilto link Svėdasų“.

Įvykio vietoje teikta skubi medicinos pagalba R. B. (kaip vėliau nustatyta R. K.) ir R. L. (t. 2, b. l. 64 ).Iš VšĮ Anykščių rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registravimo žurnalo Nr. 5 kopijos matyti jog R. L., nurodytai numeriu Nr. A-1138, buvo diagnozuota „galvos trauma, koma, galvos žaizdos ir kiti nepatikslinti sužalojimai, dešinio kelio sr. įstrigusi skeveldra“, ties grafa „suteikta pagalba, kur nusiųsta“ užfiksuota, jog R.

L. uždėtas „kaklo ir vakuminis įtvarai. Intubuota; deguonis. Tvarsčiai“, taip pat padaryti įraÅ¡ai apie panaudotus vaistus „Morphini hydr. 1.0, Dexametazoni 16 mg, Na Cl 0,9 proc. – 1000 ml“ (t. 2, b. l. 65–66 ). IÅ¡ to paties žurnalo kopijos apie pacientÄ , nurodytÄ numeriu Nr. A-1134, kuris yra įvardytas kaip R. B., matyti, jog Å¡iam asmeniui diagnozuota „nosies žaizda, (neįskaitomi simboliai) žaizdos apimančios kelias kÅ«no sr., (neįskaitomas tekstas)“ bei grafoje „suteikta pagalba, kur nusiųsta“ užfiksuoti panaudoti vaistai „Tramadoli 20 ml“ (t. 2, b. l. 74–75).IÅ¡ formos Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“, formos Nr. 114-1/a „PraneÅ¡imas apie GMP siųstÄ ligonį“ kopijų, matyti, jog pacientui R.

B., nurodytam numeriu Nr. A-1134 (skaičius 4 yra ištaisytas) (kaip nustatyta R. K.), nurodyta iš esmės analogiška diagnozė bei suteikta pagalba, kaip ir VšĮ Anykščių rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registravimo žurnalo Nr. 5 kopijoje. Iš formoje Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ esančių įrašų matyti, kad kortelėje taip pat pažymėta, jog ligonio R. B., nurodyto numeriu Nr. A-1134, „būklė suteikus MP pablogėjo“ (t. 2, b. l. 77–78).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta R. T., teikusi pagalbÄ R. K. eismo įvykio vietoje, parodė, jog, kiek pamena, buvo du nukentėjusieji bei du ekipažai iÅ¡ Anykščių. Jų ekipažas vežė vyrÄ . Jis dar vaikščiojo, dejavo, pergyveno dėl avarijos, buvo sužalota koja. Jam buvo suleistas tramadolis, kuris yra leidžiamas esant sužalojimams. Morfinas leidžiamas sunkesniais atvejais. Ä®prastai leidžiama 1 mililitro dydžio ampulė, morfinas leidžiamas nuskausminimui.

Kai žmogus sÄ monės neturi, irgi leidžia morfinÄ . Vežant vyras buvo sÄ moningas (nuteistajam nurodžius, jog jis buvo be sÄ monės, liudytoja sutiko, jog galėjo bÅ«ti ir taip, ji nebepamena). Gali bÅ«ti leidžiamas tramadolis ir po jo, jei bÅ«klė sunki ar pablogėja; gali bÅ«ti leidžiamas ir morfinas. Vaistinėlėje morfinas yra. Abu preparatai tarpusavyje suderinami. Tramadolis ir morfinas yra griežtos apskaitos. Sugrįžus iÅ¡ karto po įvykio suskaičiuojamos tuščios ampules, įraÅ¡omos į knygÄ , kuri yra seife, kiek sunaudota, kokių, paliekamos tuščios ampules.

Kiek trÅ«ksta ampulių, tiek lagaminas papildomas. Baigus pamainÄ vaistai griežtai perduodami, kad sutaptų visi vaistai, jų likutis, viskas suskaičiuojama. Atvykę į įvykio vietÄ abu ekipažai dirbo bendrai, padėjo vieni kitiems. Kas užraÅ¡yta, tÄ ji ligoniui ir suleido. Kiek prisimena, padėjo ir nukentėjusiai moteriai, ir K.. Esant galvos traumai morfinas nelabai leidžiamas, daugiau leidžiamas tramadolis, nes morfinas slopina kvėpavimo centrus. Kai leidžiamas morfinas, žiÅ«rima, kad žmogaus kvėpavimas bÅ«tų normalus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė V. D., suraÅ¡iusi 2012-02-28 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. T-N 335/12 (01), paaiÅ¡kino, jog tramadolis yra nustatomas pagal standartinės veiklos procedÅ«rÄ , tai yra SVK 5417, jis nustatomas bÅ«tent kraujyje, ir jeigu kraujyje tramadolio yra randama 30 nanogramų mililitre, tada raÅ¡oma, kad yra rasta, jei mažiau negu 30 nanogramų mililitre, raÅ¡oma, kad nerasta. Morfinas yra randamas, jeigu yra 20 nanogramų mililitre, jei mažiau negu 20, tada raÅ¡oma, kad nerasta.

Techninės galimybės atsakyti, kokia medžiagų koncentracija kraujyje, neturi, tik konstatuojamas pats faktas, kad rasta. Tramadolis kiekvienÄ Å¾mogų veikia skirtingai. Ar nuo tam tikro kiekio žmogus apsvaigęs, ar ne vertina psichiatrai.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra įtvirtintas vienas iÅ¡ draudimų vairuotojams – tai yra draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Nei baudžiamasis įstatymas, nei KET neapibrėžia, kas yra laikoma apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) (2009-06-17 redakcija) 2 punkte apsvaigimas apibrėžiamas kaip asmens psichikos bÅ«sena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichikÄ veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), iÅ¡skyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį.

Tam, kad bÅ«tų nustatyta, jog pavartota psichikÄ veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo bÅ«senÄ , yra atliekama medicininė apžiÅ«ra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti. Taisyklėse Å¡i apžiÅ«ra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamÄ kvalifikacijÄ turinčių visų rÅ«Å¡ių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiÅ«rÄ , pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ metodikÄ , suderintÄ su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra apsvaigęs. Taigi asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine bÅ«sena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichikÄ veikiančios medžiagos.

Teisė nustatyti (laikantis patvirtintos metodikos), ar asmuo yra apsvaigęs suteikta tik atitinkamiems medicinos specialistams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintose „Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje“ (toliau – Metodika) 2 punkte nurodyta, jog medicininę apžiÅ«rÄ sudaro: 2.1. bendras asmens bÅ«klės vertinimas (iÅ¡skyrus Å¡io įsakymo 16 punkte numatytus atvejus); 2.2. tiriamųjų medžiagų paėmimas; 2.3. tiriamųjų medžiagų iÅ¡tyrimas; 2.4. iÅ¡vados formulavimas (iÅ¡skyrus Å¡io įsakymo 16 punkte numatytus atvejus).

Metodikos 16 punkte įtvirtintas specialusis reglamentavimas neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymui, tai yra kuomet tiriamojo sveikatos bÅ«klė yra sunki dėl patirtų sužalojimų ar kitų priežasčių, bendras asmens bÅ«klės vertinimas neatliekamas, paimamas ir iÅ¡tiriamas tiriamojo kraujas ir/ar Å¡lapimas, o gautas toksikologijos laboratorijos atsakymas arba jo kopija pateikiamas siuntusiai įstaigai. Metodikos 10 punkte reglamentuotas tiriamųjų medžiagų (kraujo ir/ar Å¡lapimo) paėmimas ir iÅ¡tyrimas psichikÄ veikiančių medžiagų kiekiui nustatyti, tai yra jog tyrimui turi bÅ«ti imama ne mažiau kaip 50 ml Å¡lapimo, o jei neaiÅ¡ku, kokių psichikÄ veikiančių medžiagų asmuo vartojo – ne mažiau kaip 100 ml, ir ne mažiau kaip 10 ml kraujo.

Siekiant nustatyti, ar asmuo vartojo narkotines medžiagas, bÅ«tina paimti Å¡lapimo. PsichikÄ veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar Å¡lapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagÄ ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus, psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti bÅ«tina tiriamÄ jÄ medžiagÄ iÅ¡ to paties mėginio iÅ¡tirti mažiausiai dviem skirtingais metodais.IÅ¡ Å¡ių teisės aktų nuostatų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens apsvaigimui nustatyti yra bÅ«tina atlikti asmens medicininę apžiÅ«rÄ , kuriÄ sudaro atskiri etapai, iÅ¡skyrus atvejus, kuomet tiriamojo sveikatos bÅ«klė sunki (tokiais atvejais atliekamas tik tiriamųjų medžiagų paėmimas ir iÅ¡tyrimas).

Tiriamųjų medžiagų paėmimui bei iÅ¡tyrimui, siekiant nustatyti psichikÄ veikiančių medžiagų kiekį, taip pat nustatomi specialÅ«s reikalavimai – tai yra turi bÅ«ti tiriamas asmens kraujas bei Å¡lapimas.Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai neįvertino byloje esančių įrodymų, nenurodė motyvų, pagrindžiančių R. K. bÅ«klę dėl veikos padarymo apsvaigus nuo psichikÄ veikiančių medžiagų bei nepaÅ¡alino galimų abejonių dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog R.

K. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas (t. 1, b. l. 91–94), tiek kaip įtariamasis (t. 1, 118–119, 165–166), tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t. 2, b. l.

31) davė nuoseklius parodymus apie eismo įvykio aplinkybes ir kategoriÅ¡kai neigė vairavęs iÅ¡gėręs ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. IÅ¡ 2012-02-23 „Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto“ forma Nr. 155-1/a, matyti, jog R. K. 19.35 val. apžiÅ«rėjusi gydytoja N. G., iÅ¡vados apie nuteistojo apsvaigimÄ pateikti negalėjo, nurodydama, jog negali vertinti dėl sunkios ligonio bÅ«klės, tačiau akto 20 punkte „Alkoholio nustatymas iÅ¡kvepiamame ore: iÅ¡ uoslės“ pažymėjo „neužuodžiamas“ (t. 1, b. l. 95).

Taip pat iÅ¡ Å¡io akto matyti, jog 20.20 val. buvo paimtas biologinės terpės bandinys – 6 ml ir 7 cm kraujo, kuris su „Biologinės terpės siuntimu Nr. 4” bei Utenos AVPK Anykščių r. PK 2012-02-27 Užduotimi atlikti objektų tyrimÄ , buvo persiųstas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijai (t. 1, b. l. 96–98).Taigi atsižvelgiant į R. K. sunkiÄ sveikatos bÅ«klę, buvo taikoma Metodikos 16 punkte reglamentuota procedÅ«ra, o psichikÄ veikiančių medžiagų kiekiui nustatyti turėjo bÅ«ti paimti Å¡lapimo ir kraujo mėginiai, kaip nustatyta Metodikos 10 punkte.

Nagrinėjamu atveju buvo paimtas tik biologinės terpės bandinys – 6 ml ir 7 cm kraujo, tačiau, kaip jau ne kartÄ minėta, siekiant nustatyti, ar asmuo vartojo narkotines medžiagas, bÅ«tina paimti Å¡lapimo mėginį, bet tai padaryta nebuvo. Kaip matyti ir iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2012-02-28 specialisto iÅ¡vados Nr. T-N 335/12 (01), 14 punkte įraÅ¡yta ekspertės pastaba, jog dėl tyrimui atsiųsto mažo tiriamos medžiagos kiekio kitų narkotinių medžiagų nustatyti negalima (t. 1, b. l. 99).

Be to, kaip apeliacinės instancijos posėdyje paaiÅ¡kino ekspertė V. D., atlikusi R. K. kraujo tyrimÄ , ji techninės galimybės atsakyti, kokia medžiagų koncentracija kraujyje, neturi, tik konstatuojamas pats faktas, kad medžiaga rasta arba ne.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog R. K. bÅ«klė pagal galiojančių teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ nebuvo visapusiÅ¡kai įvertinta, tai yra buvo apsiribota tik biologinės terpės bandinio – kraujo, iÅ¡tyrimu, kurio buvo pateikta tik 6 ml, vietoj Metodikos reikalaujamų 10 ml.

Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų kiekybines charakteristikas, nebuvo atlikti privalomi, Metodikos 10 punkte reglamentuoti, tyrimai.Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, tiek nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo patvirtintos aplinkybės, jog medicininis preparatas tramadolis R. K. buvo suleistas teikiant greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ eismo įvykio vietoje. SkundÄ nagrinėjančiam teismui kyla pagrįstų abejonių, kurios yra nepaneigtos, ar teikiant pagalbÄ eismo įvykio vietoje R.

K. nebuvo suleistas ir morfinas, kadangi, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė liudytoja R. T., medicininė pagalba buvo teikiama abiem asmenims (tiek R. K., tiek R. L.) abiejų greitosios medicininės pagalbos ekipažų, o lydinčiuose dokumentuose yra užfiksuotas morfino panaudojimas R. L., lydinčių dokumentų numeriai yra su iÅ¡taisymo požymiais. Liudytojai (H. G., R. T.) tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, tiek nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, nurodė, jog esant R.

L. sužalojimams – galvos traumai morfinas nelabai naudojamas, kadangi slopina kvėpavimo centrus. Nors lydinčiuose dokumentuose nurodyta, kad suteikus R. K. (dokumentuose R. B.) medicininę pagalbÄ jo bÅ«klė blogėjo, įrašų, kokia papildoma pagalba jam buvo teikiama, nėra. Atsižvelgiant į tai, lieka nepaneigta medikamento morfino patekimo į R. K. organizmÄ tikimybė skubios medicininės pagalbos jam ir su juo buvusiai nukentėjusiai R. L. suteikimo metu. Atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog baudžiamojoje byloje esantys duomenys neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog R.

K. eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.Teismų praktikoje, kaip jau minėta, pripažįstama, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus ir in dubio pro reo principas, reiÅ¡kiantis, jog jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.

Pabrėžtina, jog iÅ¡vados dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, daromos tik tada, kai iÅ¡vadai pagrįsti pakanka įrodymų, o byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad R. K. eismo įvykio metu buvo apsvaigęs ar prieÅ¡ tai vartojo narkotines, psichotropines medžiagas.Atsižvelgdama į tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog R. K. sukėlė eismo įvykį bÅ«damas apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Apelianto veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 5 dalį, o ne BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , R. K. veika iÅ¡ BK 281 straipsnio 6 dalies perkvalifikuotina į nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje.Perkvalifikavus R. K. veiksmus pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, iÅ¡ naujo sprendžiamas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas.Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis įstatymas numato tam bÅ«tinas sÄ lygas, t. y. kad asmuo:

1) prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo; ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios R. K. savo kaltę pripažino, iÅ¡skyrus aplinkybę, kad transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, dėl padarytos veikos gailėjosi.

Pirmos instancijos teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors apeliacinės instancijos teismui apeliantas buvo pateikęs apeliacinį skundÄ su praÅ¡ymu jį iÅ¡teisinti, tačiau Å¡ios skundo dalies atsisakė, taigi ta aplinkybė, kad jis kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, egzistuoja ir priimant sprendimÄ apeliacinės instancijos teismui. Kaip matyti iÅ¡ pirmos instancijos teismo posėdžio protokolo bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios B.

J. J. paaiÅ¡kinimų, ji R. K. nei turtinių, nei kitokio pobÅ«džio pretenzijų nereiÅ¡kia, su R. K. susitaikė, sutinka, kad byla bÅ«tų nutraukta. Taigi BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo trys bÅ«tinosios sÄ lygos yra. Dėl bÅ«tinos ketvirtosios sÄ lygos pažymėtina, kad R. K. yra neteistas, dirba, administracine tvarka už KET pažeidimÄ baustas tik vienÄ kartÄ , t. y. 2007-09-28 (pažeidimo esmė – greičio virÅ¡ijimas daugiau kaip 20 km/val.), taigi teismas turi pagrindÄ manyti, kad R. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, nors nusikalstama veika buvo sukeltos itin sunkios pasekmės – žuvo žmogus, tačiau atsižvelgiant į teigiamÄ R. K. asmenybės charakteristikÄ , į tÄ aplinkybę, kad dėl sukeltų padarinių jis labai iÅ¡gyvena, žuvusioji buvo jam artimas ir brangus asmuo – sugyventinė, artimieji – nukentėjusioji Å¡ioje byloje palaiko pozicijÄ , jog tikslinga atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, esant visoms bÅ«tinoms įstatymo sÄ lygoms, kaltininko atžvilgiu taikytinos BK 38 str. nuostatos.

Kartu pažymėtina, kad, kaip numatyta BK 38 straipsnio 3 dalyje, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas veikas.BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, gali bÅ«ti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės (BK VI skyriuje numatytais pagrindais) arba bausmės (BK X skyriuje numatytais pagrindais).

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010), jog Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Ä®vykio aplinkybės bei padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobÅ«dis rodo, kad vairuodamas automobilį R.

K. buvo itin neatidus ir tokiu bÅ«du Å¡iurkščiai pažeidė minėtas taisykles. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad R. K. nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – bus tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 68 straipsnis. Skiriant Å¡iÄ poveikio priemonę atsižvelgtina į pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taikytÄ Å¡ios poveikio priemonės terminÄ , nebloginant nuteistojo padėties.             Kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ė:Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendį, kuriuo R.

K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, panaikinti. R. K., vadovaujantis BK 38 straipsniu, už nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 5 d., padarymÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones deÅ¡imt mėnesių. Kolegijos pirmininkas                                                                    Ričardas Gilys Teisėjai                                                                                  Algirdas Gaputis                                                                                  ArtÅ«ras Ridikas