2022-07-13 Nr. AB-18731-3-61-3-03699-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-520-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03699-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.1, 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. V., A. D. ir I. D. skundą atsakovams Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir IS) „Infostatyba“ pateiktą Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta derinti vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto A laidą (toliau – ir Rekonstravimo projektas, ir Projekto A laida) (toliau – ir Sprendimas nederinti projekto); 2) panaikinti IS „Infostatyba“ pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir SLD) pagal Rekonstravimo projektą (toliau – ir Sprendimas neišduoti SLD); 3) įpareigoti Administraciją išduoti SLD pagal Projekto A laidą.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Jiems priklauso 103/386 dalys pastato – gyvenamojo namo, ir 3/5 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). 2018–2019 m. pareiškėjai vykdė jiems priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją pagal 2001 m. rugpjūčio 29 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Šiek tiek pakeitę statinio architektūrą pareiškėjai parengė statybos projekto A laidą ir kilus nesutarimui su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į Administraciją dėl SLD išdavimo. Direkcija nesuderino Projekto A laidos, o Administracija neišdavė SLD. Toks atsisakymas ir Direkcijos nederinimas naikintini kaip neteisėti administraciniai aktai, Administracija įpareigotina išduoti SLD.

2.2. 2019 m. pradėti namo dalies rekonstrukcijos darbai. Rekonstrukcija buvo vykdoma pagal projektą: nugriauta medinė dalis namo, sutvirtinti seni pamatai, pradėtos statyti pagrindinės namo dalies konstrukcijos. Jokie esminiai statinio parametrai nebuvo keisti (užstatymo vieta, užstatymo plotas), o pastato aukštis sumažėjo. Darbų eigoje, atsižvelgiant į esamos anksčiau rekonstruotos dalies architektūrą, buvo nuspręsta pakeisti stogo tipą iš dvišlaičio į sutapdintą. Architektas informavo statytojus, kad tam pakaks išleisti naują projekto laidą. 2019 m. buvo parengta nauja Projekto A laida, įtvirtinusi pakeitimus. Projekto A laidoje rekonstruojamos pastato dalies tūris yra 1 131 m3.

2.3. 2019 m. pabaigoje Inspekcija gavusi skundą atliko statybos patikrinimą. 2020 m. vasario 5 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, 2020 m. vasario 6 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, 2020 m. vasario 6 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kaip pagrindinis savavališkos statybos faktas nurodyta, kad išorinės atitvaros šiaurinėje dalyje aukštis padidėjo 1,63 m, o pietinėje dalyje – 2,97 m. 2020 m. balandžio mėn. statytojas sumokėjęs įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (nors nesutinka su savavališkos statybos faktu) pateikė Projekto A laidą, kad gautų statybą leidžiantį dokumentą. 2020 m. balandžio mėn. visos institucijos suderino projektą, išskyrus Direkciją. Direkcija kaip esminį dalyką, kodėl nederina, nurodė, kad pastatų tūris negali būti didinamas (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 3 d. 7 p.). Tačiau iš Direkcijos pastabų nėra aišku, nei koks tūris, nei konkretūs jo skaičiai (koks tūris nuo kokio didėja), ir paaiškinimų šiuo klausimu pateikta nebuvo.

2.4. 2020 m. balandžio mėn. dar kartą buvo teikiamas Rekonstravimo projektas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą nenurodant Direkcijos tarp derinančių institucijų, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenyse nėra žymų apie saugomas teritorijas, o Direkcija žodžiu nuolat kartojo, kad su ja derinti Rekonstravimo projekto nereikia. SLD išduotas nebuvo motyvuojant tuo, kad į tikrinančių institucijų sąrašą neįtraukta Direkcija. 2020 m. liepos 3 d. su prašymu pareiškėjai kreipėsi į Inspekciją dėl administracinių aktų panaikinimo. Pareiškėjų įsitikinimu, Inspekcija neteisingai interpretuoja teisės aktus ir atskirų atitvarų paaukštėjimą daugiau kaip 1 m traktuoja kaip statinio išorės matmenų padidėjimą daugiau kaip 1 m, nors bendras pastato aukštis sumažėjo, t. y. turi būti vertinamas bendras statinio aukštis, kuris aptariamu atveju sumažėjo, todėl Projekto A laidai SLD nereikalingas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 48 punktą. Tačiau su tokia pozicija Inspekcija nesutinka.

2.5. Projekto A laidą suderino visos institucijos ir derinantys asmenys, išskyrus Direkciją, t. y. ji 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu nepritarė Projekto A laidai. Administracija 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu nepatenkino prašymo išduoti SLD. Direkcijos argumentacija nederinti sprendimo yra akivaizdžiai neteisėta ir nepagrįsta. Visų pirma, teisės normų perrašymas ir citavimas jokia forma nepagrindžia Sprendimo nederinti projekto. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi VAĮ redakcija įtvirtina dar griežtesnius ir aiškesnius reikalavimus administraciniam aktui. Analogiškai ankstesniam reguliavimui administracinis sprendimas turi turėti tiek teisinį, tiek faktinį pagrindimą, taip pat administracinio sprendimo motyvus. Vertinant Direkcijos Sprendimo nederinti projekto turinį matyti, kad jis apskritai neturi faktinio pagrindo, jo motyvai nenurodyti, o nurodomas teisinis pagrindimas (teisės normos) neleidžia suprasti Sprendimo nederinti projekto pagrindų ir motyvų apskritai.

IS „Infostatyba“ pateikto Sprendimo nederinti projekto nėra nurodyta netgi priėmimo data, taip pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 5 dalį, todėl yra apsunkinama pareiškėjų galimybė formuluoti skundo reikalavimus. Dėl šios priežasties pareiškėjai nurodo 2020 m. lapkričio 4 d. datą, kuomet faktiškai atsirado sistemoje Direkcijos Sprendimo nederinti projekto įrašas. Sprendime nederinti projekto cituojami Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 17 punktas ir Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 7 punktas, reglamentuojantys pastatų tūrių didinimą, tačiau iš sprendimo nėra aišku, ar ir kaip yra pažeidžiami šie teisės aktų reikalavimai, jei pažeidžiami ir pan. 2018 m. su Direkcija derintas projektinių pasiūlymų gyvenamojo namo dalies tūris siekė 1 170 m3.

Skaičiuojant namo dalies tūrį pagal Projekto A laidą, jis būtų 1 131 m3, t. y. tūris netgi sumažėjo. Atsižvelgta į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytus esminius statinio architektūros reikalavimus (statinys derėtų prie kraštovaizdžio, architektūriniai sprendiniai sudarytų darnią, bendrą visumą, fasado apdailos medžiagos parinktos atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus). Taip buvo visiškai išlaikyti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų 9 punkto reikalavimai, nustatantys, kad pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.

Sprendimas nederinti projekto yra naikintinas kaip faktiškai nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas, o jo nurodyti teisiniai motyvai nepagrįsti. Administracijos Sprendimas neišduoti SLD taip pat yra be motyvų. Tad minėti Direkcijos ir Administracijos sprendimai turi būti naikinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

3. Atsakovas Direkcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 512 „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ bei Pavilnių regioninio parko tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341, nagrinėjamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Pavilnių regioninio parko Vilnios rekreacinio prioriteto teritorijoje, kitos (gyvenamosios ir visuomeninės paskirties) apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatytoje sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996, 27.2 punkte nurodyta, kad sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus; didinamas kraštovaizdžio erdvinės struktūros raiškumas, ypač šiuo požiūriu reikšmingose vizualinės raiškos teritorijose, saugomas natūralus reljefo raiškumas ir pobūdis.

3.2. Pareiškėjai 2020 m. vasario 24 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti naują SLD Rekonstravimo projektui; parengimo metai – 2019. Šiuo projektu pareiškėjai prašo išduoti naują SLD vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimui ir atraminės sienelės statybai. Pagal 2001 m. rugpjūčio 29 d. išduotą SLD rekonstrukcija nebuvo baigta, todėl jis net nenagrinėtinas. Direkcija iki 2020 m. kovo 5 d. patikrino Rekonstravimo projektą, nustatė, kad specialieji saugomos teritorijos reikalavimai šiame žemės sklype projektuojamai statybai neišduoti, jo sprendiniai neatitinka prašymo pateikimo metu galiojančių, veiklas saugomose teritorijose reglamentuojančių aktų, todėl nusprendė jam nepritarti. Pateikė šias pastabas: 1) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, statinio projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Jeigu statinio projektas buvo pradėtas rengti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, jis turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju privalu laikytis šio įstatymo 84 straipsnio nuostatų; 2) draudžiama didinti esamų pastatų tūrius; 3) esamų pastatų tūriai gali būti didinami, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas arba kai valstybinio parko planavimo schemose numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius. Direkcija tris kartus (2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. spalio 20 d., 2020 m. lapkričio 4 d.) pateikė Rekonstravimo projekto patikrinimo išvadas su pastabomis, projektui nepritarė. Nurodė, kad draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai sodybose pastatai rekonstruojami Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius. Esamų pastatų tūriai gali būti didinami, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas arba kai valstybinio parko planavimo schemose numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius.

3.3. Pareiškėjai kelis kartus kreipėsi su prašymu išduoti naują SLD tam pačiam Rekonstravimo projektui, tačiau nei karto nepataisė statinio projekto sprendinių taip, kad jie atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimų pažeidimus, kurie buvo tinkamai nurodyti pastabose. Direkcija dėl pateikto Rekonstravimo projekto kreipėsi su elektroniniu paklausimu į Inspekciją su prašymu išaiškinti, ar reikia pateiktą techninį projektą atmesti kaip nederinamą, jeigu Direkcija neišdavė projektavimo sąlygų, ar privaloma tokį Rekonstravimo projektą tikrinti Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Į šį paklausimą 2020 m. gegužės 5 d. Direkcija gavo Inspekcijos išaiškinimą ir persiuntė jį pareiškėjų architektui, su kuriuo nuolat vyko bendravimas telefonu ir elektroniniu paštu. Taigi pareiškėjų atstovui Rekonstravimo projekto rengimo metu buvo papildomai išaiškintos visos Direkcijos pastabos ir nepritarimo motyvai.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai 2019 metais parengė Rekonstravimo projektą ir 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė Administracijai, kartu prašė išduoti SLD. Tačiau Administracija, atsižvelgusi į tai, kad Rekonstravimo projektui 2020 m. lapkričio 4 d. nepritarė Direkcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalimi, atsisakė išduoti SLD. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į rekreacinio prioriteto zoną ir Pavilnio regioninio parko teritoriją. Tad Direkcijai pareiga tikrinti Rekonstravimo projektą kyla pagal teisės aktų reikalavimus. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalį, Administracija, gavusi nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiančio dokumento neišduoda. Taigi, jeigu Administracijai teikiamas prašymas išduoti SLD pagal Rekonstravimo projektą, kuriam nepritarė visos pritarti turėjusios institucijos, Administracija vien dėl to nepritaria prašymui išduoti SLD ir detalesnės projekto analizės neatlieka. Net jeigu teismas Direkcijos Sprendimą nederinti projekto panaikintų, tai savaime nesukurtų prielaidų išduoti SLD. Pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka turėtų iš naujo teikti prašymą Administracijai išduoti SLD.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, panaikino IS „Infostatyba“ pateiktą Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta derinti pareiškėjų vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto A laidą, panaikino IS „Infostatyba“ pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjams išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto A laidą. Kitą skundo dalį atmetė. Teismas priteisė pareiškėjams R. V., A. D. ir I. D. 1 051,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno iš atsakovų, t. y. Direkcijos bei Administracijos, po 525,71 Eur.

7. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl IS „Infostatyba“ pateikto Direkcijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo nederinti Rekonstravimo projekto ir dėl IS „Infostatyba“ pateikto Administracijos 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo netenkinti prašymo išduoti SLD teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad byloje teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi pirminis pareiškėjas M. D. pakeistas jo teisių perėmėjais R. V., A. D. ir I. D.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 3/5 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 103/386, dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba V. Š. 2001 m. rugpjūčio 29 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus (duomenys neskelbtini), leidžiantį išplėsti ir rekonstruoti individualų gyvenamąjį namą.

Pareiškėjai 2019 metais parengė Rekonstravimo projektą, pagal kurį vykdė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. Inspekcija 2020 m. vasario 5 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad savavališkai, turint 2001 m. rugpjūčio 29 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), bet pažeidžiant esminius statinio projekto „Individualaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija – išplėtimas, Nr. (duomenys neskelbtini)“ sprendinius (statinio vieta sklype, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.)), statomas neypatingas dviejų aukštų pastatas sutapdintu stogu žemės sklypo, kuris yra saugomoje Pavilnių regioninio parko teritorijoje, Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), šiaurinėje pusėje.

Atlikti šie darbai: įrengtos (sumontuotos) pagrindinės pastato laikančiosios konstrukcijos: įrengti (sumontuoti) gelžbetoniniai gręžtiniai poliai su rostverku, sumūrytos I ir II aukštų išorinės atitvaros iš silikatinių blokelių, įrengtos (sumontuotos) virš I ir II aukšto gelžbetoninės perdangos ir sutapdinto stogo konstrukcijos. Įrengtos (sumontuotos) visos pagrindinės pastato laikančiosios konstrukcijos. Pažeisti projekto esminiai sprendiniai: nugriautas rekonstruojamas medinis šlaitinio stogo vieno aukšto su mansarda pastatas, statomas dviejų aukštų pastatas sutapdintu stogu; pakeista stogo konstrukcija – vietoje šlaitinio stogo įrengtas sutapdintas; paaukštintos išorinės atitvaros: projekte numatytas išorinių atitvarų aukštis šiaurinėje dalyje – 6,77 m, pietinėje dalyje – 5,43 m.

Šiaurinėje ir pietinėje pastato dalyse išorinės atitvaros paaukštintos iki 8,40 m, šiaurinėje dalyje aukštis padidėjo 8,40 - 6,77 = 1,63 m, pietinėje dalyje – 8,40 - 5,43 = 2,97 m.

8.2. Inspekcija 2020 m. vasario 6 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini). Nurodyta išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, suremontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę 2020 m. vasario 5 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato žemės sklypo, kuris yra saugomoje Pavilnių regioninio parko teritorijoje, Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), šiaurinėje pusėje, projekte nenumatytas konstrukcijas, kad atitiktų projekto „Individualaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija – išplėtimas Nr. (duomenys neskelbtini)“, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius, ir sutvarkyti statybvietę.

8.3. Pareiškėjai 2020 m. balandžio mėnesį net keletą kartų kreipėsi į Administraciją dėl SLD išdavimo, tačiau SLD buvo atsisakyta išduoti; vienu atveju Projekto A laidą atsisakė derinti Direkcija, kitu atveju Direkcija apskritai nebuvo įtraukta į derinančiųjų institucijų sąrašą. Pareiškėjai 2020 m. lapkričio 3 d. dar kartą per IS „Infostatyba“ pateikė Administracijai prašymą išduoti SLD pagal Projekto A laidą. Direkcija skundžiamu sprendimu (2020 m. lapkričio 4 d.) nepritarė Projekto A laidai. Pastabose nurodė, jog:

1) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, statinio projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Jeigu statinio projektas buvo pradėtas rengti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, jis turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju privalu laikytis šio įstatymo dvidešimt trečio skirsnio 84 straipsnio nuostatų;

2) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo dvidešimt trečio skirsnio 84 straipsnio 2 dalies 17 punkte nustatyta, kad statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai sodybose pastatai rekonstruojami Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodyta, kad statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos esamų pastatų tūriai gali būti didinami, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas arba kai valstybinio parko planavimo schemose numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;

3) Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodyta, kad sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai.

8.4. Administracijos vyriausioji specialistė D. S. 2020 m. lapkričio 9 d. IS „Infostatyba“ padarė įrašą „Nepatenkintas“. Tai reiškia, kad Administracija atsisakė išduoti pareiškėjams SLD pagal jų pateiktą Rekonstravimo projektą. Administracijos specialistė pastabose jokių įrašų, kodėl pareiškėjų prašymas nepatenkintas, nepadarė.

9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Statybos įstatymo 27 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, Statybos įstatymo 27 straipsnio 9–11 dalimis (institucijos, aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrinančios statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimas), 27 straipsnio 12 dalimi (įtvirtinti statinio projektui patikrinti terminai), 27 straipsnio 13 dalimi (gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per IS „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas)), 27 straipsnio 27 dalimi (sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui; atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas), 27 straipsnio 28 dalimi (statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas). Teismas taip pat vadovavosi Reglamento 16, 19, 20 punktais, Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalies 1– 8 punktais, iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1, 2 dalimis.

10. Teismas pažymėjo, kad tiek iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusioje VAĮ redakcijoje, tiek ir nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojančioje VAĮ redakcijoje turinio prasme reikalavimai administraciniam sprendimui (individualiam administraciniam aktui) iš esmės yra tapatūs, keitėsi tik įstatymo straipsniai. Tad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kuri buvo išplėtota aiškinant ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, yra aktuali ir šiai bylai, aiškinant skundžiamų Direkcijos ir Administracijos sprendimų priėmimo metu galiojusią ir šiuo metu galiojančią VAĮ 10 straipsnio 5 dalį.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti imperatyvai yra privalomi ir atsakovams – Direkcijai bei Administracijai, kurios yra viešojo administravimo subjektai priimant administracinius sprendimus, nagrinėjamu atveju priimant sprendimą nepritarti pareiškėjų pateiktam Rekonstravimo projektui bei priimant sprendimą nepatenkinti pareiškėjų prašymo, t. y. atsisakyti išduoti SLD. Teismas akcentavo, kad, analizuojant LVAT praktiką, susijusią su būtinumu priimamą sprendimą pagrįsti teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, jog esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-3114/2012 ir kt.).

Be to, tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

LVAT praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama ir būtinybė atsižvelgti į specialius aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitiktį VAĮ 8 straipsniui. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto atitiktį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, turi būti atsižvelgiama ir į faktinių aplinkybių, ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-199-552/2015).

Tačiau bet kokiu atveju negali būti paneigiama viešojo administravimo institucijos pareiga pagrįsti asmenų atžvilgiu priimamus sprendimus, t. y. nurodyti konkrečiu atveju pakankamus ir aiškius motyvus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas.

11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, priėjo prie išvados, kad skundžiami atsakovų sprendimai iš esmės yra visiškai nemotyvuoti, t. y. neteisėti ir nepagrįsti; priimti sprendimai neatitinka minėtų imperatyvių VAĮ nuostatų, taip pat ginčo santykius reguliuojančių specialių teisės aktų (Statybos įstatymo, Reglamento) nuostatų, teisės principų bei administracinių teismų praktikos. Šie pažeidimai yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus, plačiau nevertinant kitų skundo argumentų. Visų pirma, Direkcija savo sprendime (pastabose) tik pacitavo teisės aktus ir ką jie reguliuoja, tačiau taip ir neaišku, kaip jie yra susiję su pareiškėjų atžvilgiu priimtu skundžiamu Sprendimu nederinti projekto. Nurodytos teisės normos nėra niekaip individualizuotos, tai tik visiškas formalus jų nurodymas. Be to, Direkcijos sprendime visiškai nenurodytas faktinis pagrindas, neatliktas faktinių aplinkybių vertinimas ir pan. Teismas sutiko su pareiškėjais, kad toks Direkcijos sprendimas neleidžia suprasti Rekonstravimo projekto nederinimo pagrindų. Tai pažeidžia tiek pareiškėjų teisę į gynybą, t. y. efektyviai gintis nuo galbūt neteisėto ir nepagrįsto sprendimo, bei apsunkina, tiksliau, daro negalimą ir teisminės kontrolės funkciją, nes sprendime iš esmės nėra nurodyta nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

12. Teismas Direkcijos argumentus, kad Sprendime nederinti projekto neprivalo būti motyvų, atmetė kaip visiškai nepagrįstus. Tokie teiginiai, teismo vertinimu, akivaizdžiai neatitinka tiek imperatyvių VAĮ, tiek ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių specialių minėtų teisės aktų (Statybos įstatymo ir Reglamento, kuriuose nurodyta, kad statinio projekto nepritarimo motyvai per IS „Infostatyba“ pateikiami prašymo pateikėjui) nuostatų reikalavimų bei teismų praktikos. Tai, kad, kaip teigia Direkcija, pareiškėjams ir jų architektui buvo žinomos Rekonstravimo projektui nepritarimo priežastys, nesuteikia Direkcijai teisės nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir nepateikti priimtame sprendime jo motyvų (faktinio ir teisinio pagrindo), kurie būtų suprantami ir aiškūs. Antra vertus, pareiškėjai neigia, kad jiems buvo žinomos ir suprantamos nepritarimo Rekonstravimo projektui priežastys. Juolab, kad skundžiamame sprendime nėra jokių nuorodų į kitus dokumentus ar raštus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad skundžiamas Direkcijos Sprendimas nederinti projekto yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis panaikintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

13. Teismas priėjo prie išvados, kad Administracijos skundžiamas Sprendimas neišduoti SLD taip pat yra visiškai nemotyvuotas; šiame sprendime nėra nurodytas ne tik faktinis, bet ir teisinis pagrindas. Iš šio sprendimo 15 punkte cituotų teisės normų matyti, kad jeigu statinio projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, kilus abejonių dėl motyvų pagrįstumo, gali imtis atitinkamų veiksmų išsiaiškinti kilusius neaiškumus. Tačiau nagrinėjamu atveju, nors Direkcijos sprendimas nepritarti Rekonstravimo projektui akivaizdžiai buvo neaiškus (iš esmės be teisinio ir faktinio pagrindų), tačiau Administracijos įgaliotas tarnautojas ar darbuotojas nesiėmė jokių teisės aktuose nustatytų veiksmų, siekdamas tuos neaiškumus išsiaiškinti. Tad Administracijos Sprendimas neišduoti SLD taip pat panaikintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Bet kokiu atveju, pripažinus Direkcijos sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei ji panaikinus, Administracijos sprendimas turi būti panaikinamas kaip minėto neteisėto ir nepagrįsto Direkcijos sprendimo pasekmė.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Administraciją išduoti SLD pagal Projekto A laidą negali būti patenkinamas visas, nes teismas neturi teisės už viešojo administravimo subjektą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju panaikinus skundžiamus sprendimus atsakovams tenka pareiga įvertinti pareiškėjų prašymą ir priimti sprendimus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Taigi, atsakovai įpareigoti priimti sprendimus, atitinkančius VAĮ reikalavimus, nes procedūra nėra baigta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikindamas skundžiamus Direkcijos ir Administracijos sprendimus bei atsakovą įpareigodamas priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ reikalavimus.

15. Teismas nurodė, kad šioje byloje skundas patenkintas iš dalies, todėl pareiškėjai turi teisę į dalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.). Įvertinus, kiek yra patenkintas pareiškėjų skundas ir kokia ta dalis reikšmingumo, nuspręsta, kad jie turi teisę į 75 proc. savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai, kreipdamasis į teismą su skundu, sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjai taip pat patyrė 1 379,40 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų. Šios išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę, advokato darbo ir laiko sąnaudas, laikytos pagrįstomis, racionaliomis ir būtinomis. Iš viso pareiškėjai patyrė 1 401,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas pareiškėjams iš viso priteisti 1 051,42 Eur (1 401,90 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno iš atsakovų po 525,71 Eur.

III. 16. Atsakovas Direkcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo dalį: „panaikinti IS „Infostatyba“ pateiktą Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta derinti pareiškėjų vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto A laidą bei priteisti pareiškėjams patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 525,71 Eur“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pareiškėjai kreipėsi į Administraciją su prašymu (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą projektui „Vienbutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini). Rekonstravimo projektas, Nr. (duomenys neskelbtini) (A laida)“. Rekonstravimo projekto parengimo metai – 2019. Pareiškėjai prašė išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimui ir atraminės sienelės statybai. Direkcija 2020 m. lapkričio 4 d. patikrino Rekonstravimo projektą, nustatė, kad jo sprendiniai prašymo pateikimo metu neatitinka galiojančių teisės aktų, todėl nusprendė jam nepritarti (išvados registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikiant pastabas.

16.2. Direkcija, nustačiusi techninio projekto neatitikimus galiojantiems teisės aktams, juos nurodė taip, kaip reikalaujama Reglamento 16 punkte – nurodė Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimų pažeidimus. Be kita ko, Direkcijai nesuteikta kompetencija aiškinti teisės aktų, ypač statybų srityje, o nurodytose pastabose Lietuvos Respublikos įstatymų sąvokos yra tikslios ir aiškios. Statybos įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, kas yra statinio projekto rengėjas, statinio projektuotojas, statytojas (užsakovas).

Vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą pavesti statinio projektuotojui pagal su juo sudarytą statinio projektavimo darbų rangos sutartį arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo organizavimo būdus, kurie neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams; paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio projektuotojui; pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus, statinio statybos valdytojus ir statybos produktų gamintojus, importuotojus, platintojus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip).

Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad statinio projektuotojas privalo, vadovaudamasis šiame įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą bei jį pasirašyti, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, bei jį pataisyti pagal šį statinio projektą tikrinusių institucijų, subjektų (jų padalinių) pastabas.

Taigi techninį projektą rengia ne statytojas (užsakovas), o statinio projekto rengėjas (projektuotojas), turintis atitinkamą išsilavinimą bei teisę verstis tokia veikla, todėl nepritarimo pastabos per IS „Infostatyba“ yra pateikiamos statinio projekto rengėjui (projektuotojui), kuriam jos yra aiškios, o ne pareiškėjui, kuris neturi atitinkamo išsilavinimo. Kadangi užsakovas perka projektavimo paslaugą iš statinio projektuotojo, būtent projektuotojas, sudaręs statinio projektavimo darbų rangos sutartį su užsakovu, turi perprojektuoti techninį projektą pagal pateiktas IS „Infostatyba“ pastabas bei išaiškinti užsakovui projektavimo aspektus, jeigu jam kyla dėl to klausimų.

Direkcija neturi teisės aiškinti užsakovo ir statinio projektuotojo santykių, tačiau, jeigu statinio projektuotojas neišaiškino su projektavimo susijusių klausimų užsakovui, pareiškėjas turėtų kreiptis į teismą dėl statinio projekto rengėjo sutarties sąlygų nesilaikymo būtent projektuotoją, o ne techninį projektą tikrinančias institucijas.

16.3. Direkcija nesutinka su teismo sprendimu, kad Direkcijos sprendimas dėl pateikto techninio projekto iš esmės yra nemotyvuotas, t. y. neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų, taip pat ginčo santykius reguliuojančių specialių teisės aktų (Statybos įstatymo, Reglamento) nuostatų bei teisės principų. Direkcija priėmė teisėtą nepritarimo techniniam projektui sprendimą bei nurodė statinio projekto rengėjui aiškius nepritarimo motyvus.

17. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neužtikrinantis teisinės taikos tarp šalių atkūrimo, be kita ko, esantis iš esmės objektyviai neįvykdomas.

17.2. Pareiškėjai 2020 m. lapkričio 3 d. Administracijai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Rekonstravimo projektui 2020 m. lapkričio 4 d. nepritarė Direkcija, Administracija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalimi, atsisakė išduoti SLD. Pareiškėjai net kelis kartus kreipėsi su prašymu išuodi naują SLD tam pačiam projektui, tačiau nei karto statinio projekto sprendinių nepataisė pagal Direkcijos nurodytas pastabas, o būtent nepakoregavo projekto sprendinių taip, kad šie atitiktų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo dvidešimt trečio skirsnio 84 straipsnio 2 dalies 17 punkto, Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 8 punkto, Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalies reikalavimus. Nepaisant pačių pareiškėjų elgesio, turinčio akivaizdžių piktnaudžiavimo požymių, pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti Direkcijos Sprendimą nederinti projekto bei Administracijos Sprendimą neišduoti SLD neteisėtais ir juos panaikinti.

17.3. Skundo duomenys patvirtina, jog pareiškėjai turėjo techninę galimybę naudotis ir naudojosi IS „Infostatyba“, todėl Administracija visas procedūras atliko šioje informacinėje sistemoje.

17.4. Atsižvelgdama į Inspekcijos nustatytus pažeidimus, Direkcija tikrino, ar jie projektu yra ištaisomi, tačiau pareiškėjams pateikus derinti visiškai nepakeistą projektą, kuriuo nėra išsprendžiami Inspekcijos nustatyti pažeidimai, Direkcija nurodė nederinanti pateikto projekto bei pateikė savo pastabas. Kaip jau nustatyta Inspekcijos, rekonstruoto pastato tūris yra neleistinai padidintas ir pareiškėjai nenurodė jokių sprendinių šio pažeidimo pašalinimui. Direkcija nustatė ir projekto neatitikimą Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 7 punkto reikalavimams. Kartu nustatytas neatitikimas ir Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 8 punkto reikalavimams. Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 2 punktas nurodo saugomų teritorijų direkcijoms tikrinti statinio projektus, suprojektuotus saugomose teritorijose, pagal joms priskirtą kompetenciją ir Reglamento 5 priedo 2 punkto nuostatas. Ginčo dėl to, kad ginčo žemės sklypas ir rekonstruotas gyvenamasis namas yra saugomoje Pavilnių regioninio parko teritorijoje, nėra. Pagrindas SLD išdavimo nepritarimui konkrečiu atveju yra būtent institucijos, turėjusios suderinti projektą, nepritarimas (Statybos įstatymo 27 str. 13 d.).

17.5. Prašymo netenkinimo (ne atmetimo) atveju viešojo administravimo subjektas pateikia tik supaprastinto turinio informaciją – glaustas pastabas, pagrindžiančias sprendimą netenkinti pareiškėjų prašymo išduoti SLD. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, netenkindamas prašymo išduoti SLD, nepateikia išsamių argumentų, pagrindinių faktų, ar įrodymų, pagrindžiančių priimtą sprendimą. Administracija konkrečiu atveju Direkcijos teikiamų pastabų nerevizuoja, šis subjektas veikia savo kompetencijos ribose, todėl Administracija, vadovaudamasi Direkcijos nurodytomis pastabomis, be kita ko, objektyvia aplinkybe, kad Direkcija Rekonstravimo projekto nesuderino, negalėjo priimti kitokio sprendimo, kaip tik nepritarti prašymui išduoti SLD. Teismas visiškai nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo konstatavo, jog Administracija turėjo pareigą kreiptis į Direkciją, siekiant išsiaiškinti projekto nederinimo motyvų.

17.6. Pareiškėjai bent 3 kartus kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti naują SLD jų parengtam projektui, tačiau šis projektas kas kartą susilaukdavo Direkcijos pastabų, ir, kas kartą pareiškėjams iš naujo teikiant projektą derinimui, jis nebuvo koreguotas pagal teiktas institucijos pastabas. Administracijai nekilo jokių abejonių dėl Direkcijos teikiamų pastabų pagrįstumo ir motyvų dėl atsisakymo derinti pareiškėjo projektą išsamumo ir aiškumo, kadangi pareiškėjų pateiktas projektas tokių pačių pastabų pagrindu buvo atmestas ne pirmą kartą, todėl teismo padarytos išvados apie tai, kad Administracijai Direkcijos pateiktos pastabos turėjo būti neaiškios, yra niekuo nepagrįstos, neparemtos jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl vertintinos kaip neteisėtos. Joks aukštesnės galios teisės aktas nenustato pareigos Administracijai kreiptis į projektą derinančią instituciją ir reikalauti jos papildomų paaiškinimų apie jos teiktas pastabas, kai jos Administracijai yra žinomos ir aiškios, todėl spręstina, jog teismas visiškai neteisėtai konstatavo, kad Administracijos sprendimas panaikinamas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, juolab, net nenurodant, kokiam konkrečiai aukštesnės galios teisės aktui Administracijos sprendimas prieštarauja. Tokios teismo išvados akivaizdžiai stokoja teisinės konkretikos ir negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, kai Administracijai yra teikiamas prašymas dėl SLD pagal projektą, kuriam nepritarė visos pritarti turėjusios institucijos, Administracija vien tokios aplinkybės pagrindu prašymui dėl SLD išdavimo nepritaria ir detalesnės projekto analizės neatlieka. Teismas šios aplinkybės nevertino, kaip ir nevertino to, kad patiems pareiškėjams buvo aiškus SLD neišdavimo pagrindas. Pareiškėjai aiškiai suvokė, kokių faktinių aplinkybių bei teisės aktų pagrindu yra grindžiamas nepritarimas išduoti SLD. Aplinkybė, jog pareiškėjams buvo žinomi Administracijos SLD neišdavimo motyvai, nebuvo ginčijama ir teisme posėdžio metu, teismas to nevertino ir niekuo nepagrįsdamas padarė išvadas apie tai, kad Administracijos sprendimas stokojo motyvacijos ir pagrindimo.

17.7. Prašymas išduoti SLD Administracijos 2020 m. lapkričio 9 d. buvo nepatenkintas ir ši procedūra IS „Infostatyba” laikoma baigta. Administracijai nėra žinoma, kokiomis teisinėmis ir/ar faktinėmis aplinkybėmis remiantis teismas sprendė, jog ši procedūra dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo laikoma nepasibaigusia. Administracija neturi jokių techninių galimybių daryti pakeitimus jau užbaigtame procese dėl SLD išdavimo, pareiškėjams iš naujo nepateikus derinti projekto ir iš naujo nepateikus prašymo išduoti SLD, atlikti kokius nors veiksmus IS „Infostatyba“ Administracija negali, taigi, vien nepagrįstas atsakovų sprendimų panaikinimas faktinės ginčo situacijos niekaip nepakeitė.

18. Atsakovas Administracija atsiliepime į Direkcijos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti pilna apimtimi.

19. Atsakovas nurodo, kad sutinka, jog pateiktas Direkcijos sprendimas nepritarti pareiškėjų pateiktam techniniam projektui konkrečiu atveju yra pagrįstas ir teisėtas. Direkcija nurodė konkrečias teisines aplinkybes, sudarančias kliūtis techninio projekto patvirtinimui ir jas aiškiai įvardino savo sprendime. Direkcija dėjo pastangas ne tik siekdama išaiškinti pareiškėjams jų pateikto derinti techninio projekto trūkumus, tačiau papildomai bendradarbiavo su pareiškėjų atstovu, kitomis valstybinėmis institucijomis, vykdė konsultacijas ir pan. Galiausiai, manytina, jog Direkcija eilinį kartą gavusi nekoreguotą pareiškėjų techninį projektą, objektyviai negalėjo priimti kitokio turinio sprendimo.

20. Pareiškėja R. V. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovų Direkcijos ir Administracijos apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; skirti atsakovui Direkcijai 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu; priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad:

20.1. Direkcijos Sprendimas nederinti projekto yra nemotyvuotas. Direkcija savo pastabose tik perrašė ir pacitavo teisės aktus ir ką jie reguliuoja, tačiau nenurodė, kaip šios normos yra susijusios su pareiškėjų atžvilgiu priimtu Sprendimu nederinti projekto. Pastabose nurodytos teisės normos nurodytos formaliai, jos nėra niekaip individualizuotos. Direkcijos sprendime visiškai nenurodytas faktinis pagrindas, neatliktas faktinių aplinkybių vertinimas. Kaip teisingai pažymėjo teismas sprendime, tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Teismo išvada, kad skundžiamas atsakovo sprendimas iš esmės yra visiškai nemotyvuotas, t. y. neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka VAĮ nuostatų, taip pat ginčo santykius reguliuojančių specialių teisės aktų (Statybos įstatymo, Reglamento) nuostatų, teisės principų ir administracinių teismų praktikos, yra visiškai pagrįsta.

20.2. Aplinkybė, jog techninį statinio projektą rengia reikiamą kvalifikaciją turintis asmuo (projektuotojas), nesudaro pagrindo teigti, jog pastabos per IS „Infostatyba“ yra teikiamos būtent projektuotojui, o ne sprendimu suinteresuotam subjektui, t. y. pareiškėjai, kadangi būtent pats pareiškėjas yra suinteresuotas atitinkamo administracinio sprendimo rezultatu ir administracinis sprendimas priimamas jo atžvilgiu. Net ir tuo atveju, jeigu projektuotojui nepritarimo pastabos būtų buvusios aiškios (su kuo pareiškėja kategoriškai nesutinka), tai nesuteikia Direkcijai teisės nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir nepateikti priimtame sprendime jo motyvų (faktinio ir teisinio pagrindo), kurie būtų suprantami ir aiškūs. Šiuo atveju pareiškėjai ir architektui nebuvo žinomos ir suprantamos nepritarimo projektui priežastys, pastabose Direkcija nepadarė jokių nuorodų į kitus dokumentus ar raštus, kurie galėtų patvirtinti Direkcijos poziciją, jog projektuotojui neva buvo žinomi ir suprantami nepritarimo motyvai.

20.3. Direkcijos pozicija, jog būtent projektuotojas turi perprojektuoti techninį projektą pagal pateiktas IS „Infostatyba“ pastabas bei išaiškinti užsakovui projektavimo aspektus, jeigu jam dėl to kyla klausimų, vertintina kaip viešojo administravimo subjekto pareigų perkėlimas trečiajam asmeniui, t. y. projektuotojui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą.

20.4. ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Šiuo atveju Direkcija akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia prailginti teisminį procesą tam, kad būtų sutrukdyta pareiškėjai atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją. Direkcija nei skundžiame sprendime, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, negalėjo aiškiai nurodyti, ką konkrečiai pareiškėjams reikia pataisyti, kad rekonstravimo projektas būtų suderintas. Nepaisant to, teismui išnagrinėjus bylą, pateikė apeliacinį skundą, kurio argumentai yra aiškiai nepagrįsti. Akivaizdu, jog toks Direkcijos veikimas nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, Direkcijai turėtų būti paskirta 600 Eur bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

20.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Administracija turėjo pareigą kreiptis į Direkciją, siekdama išsiaiškinti projekto nederinimo motyvus. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalimi, gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per IS „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Paminėtoje Statybos įstatymo nuostatoje aiškiai nurodyta, kad netenkinus prašymo išduoti SLD, savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo apie tai informuoja statytoją nurodant neišdavimo priežastis. Šiame įstatyme išimčių, dėl kurių Administracija būtų atleista nuo pareigos atsisakius išduoti SLD nenurodyti tokio sprendimo priėmimo priežasčių, nėra. Šiuo atveju Administracija savo sprendime nenurodė jokių neišdavimo priežasčių (nenurodytas ne tik faktinis, bet ir teisinis pagrindas), o tik pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas yra netenkinamas. Be to, visais atvejais galioja ir yra taikomi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti administraciniam sprendimui keliami reikalavimai, kurie nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai pažeisti.

20.6. Reglamento 19 punkte nustatyta, kad jei per statinio projekto patikrinimo terminą statinio projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, apie tai, kad SLD neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei nepritaręs statinio projektui subjektas IS „Infostatyba“ nurodė savo nepritarimo motyvus. Nesant nepritarimo motyvų, Administracijos įgaliotas asmuo savo arba suinteresuotų asmenų iniciatyva turi teisę sustabdyti SLD išdavimo procedūrą, kad būtų išsiaiškinti kilę neaiškumai, t. y. patikrinamas tokio nepritarimo pagrįstumas bei nurodomi aiškūs ir išsamūs nepritarimo statinio projektui motyvai. Šiuo atveju Direkcija sprendime nenurodė nepritarimo motyvų.

20.7. Dėl Administracijos teiginių, jog teismas nenurodė, kokiam konkrečiai aukštesnės galios teisės aktui Administracijos sprendimas prieštarauja, pažymėtina, jog teismo sprendimo 25 punkte aiškiai nurodyta, jog Administracija nesivadovavo sprendimo 15 punkte cituotų teisės aktų nuostatomis. Akivaizdu, jog Administracija visiškai neįsigilino į teismo sprendimo motyvus, todėl apeliaciniame skunde nurodė nepagrįstus argumentus.

20.8. Administracijos apeliaciniame skunde pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija ir spekuliuojama faktais, neturinčiais reikšmės nagrinėjamai bylai. Pareiškėjai skunde nurodė, kad, nors ir nesutiko su Inspekcijos surašytu savavališkos statybos aktu, tačiau sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir pateikė prašymą išduoti SLD pagal Projekto A laidą. Šiame kontekste Administracijos pastangos parodyti pareiškėjus kaip nesąžiningus (piktnaudžiaujančius) subjektus prasilenkia su elementaria logika. Administracija apeliaciniame skunde pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, kad Inspekcija nustatė, jog rekonstruoto pastato tūris yra neleistinai padidintas ir pareiškėjai nenurodė jokių sprendinių šio pažeidimo pašalinimui. Inspekcija nenustatė, jog pastato tūris neleistinai padidintas – tai nenurodytai nei 2020 m. vasario 5 d. savavališkos statybos akte, nei kituose dokumentuose. Administracijos pamąstymai, kad Direkcija tikrino, ar projektu yra ištaisomi Inspekcijos nustatyti pažeidimai, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neteisėti. Direkcija kaip derinančioji institucija tokių aplinkybių apskritai nenagrinėja ir tokių įgaliojimų teisės aktai jai nesuteikia.

20.9. Administracija taip pat nepagrįstai nurodo, kad administracinė procedūra yra baigta, todėl Administracija neturi jokių techninių galimybių daryti pakeitimus jau užbaigtame procese dėl statybą leidžiančio dokumento. VAĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad administracinė procedūra užbaigiama administracinio sprendimo priėmimu. Vadovaujantis VAĮ 14 straipsniu, asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apskundė atsakovų priimtus administracinius sprendimus. Teismas konstatavo, kad ginčijami sprendimai yra priimti nepagrįstai ir neteisėtai, todėl juos panaikino ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui (ABTĮ 16 str. 1 d.), atsakovai privalės iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti SLD, o techninių sprendimo vykdymo klausimų nagrinėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir jokia forma negali daryti įtakos teismo sprendimo turiniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

23. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąjį ir antrąjį pareiškėjų skundo reikalavimus (žr. nutarties 1 p.) tenkino todėl, kad laikė, jog Direkcijos ir Administracijos sprendimai buvo nemotyvuoti, nesuderinami su VAĮ reikalavimais (žr. nutarties 6, 14 p.).

24. Atsakovas Direkcija apeliaciniame skunde tvirtina, jog priėmė teisėtą nepritarimo techniniam projektui sprendimą bei nurodė statinio projekto rengėjui aiškius nepritarimo motyvus (žr. nutarties 16.3 p.).

25. Atsakovas Administracija taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei nurodė esant jį objektyviai neįvykdomu (žr. nutarties 17.1 p.).

26. Nutarties 22–24 punktuose išdėstytos nuostatos, skaitant jas kartu su kitomis šio procesinio dokumento dalimis, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas – apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pagrįstai ir teisėtai apskųstu pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjų skundas patenkintas iš dalies, t. y. ar pagrįstai ir teisėtai teismas panaikino IS „Infostatyba“ pateiktą Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta derinti pareiškėjų vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto A laidą; panaikino IS „Infostatyba“ pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjams išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto A laidą.

27. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi Direkcijos Sprendimo nederinti projekto priėmimo metu) buvo numatyta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

28. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra susideda iš daugėto etapų.

29. Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje buvo pasisakyta, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose.

30. Statybos įstatymo 27 straipsnio 28 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Taigi, ši įstatymo nuostata nustato, kad viešojo administravimo subjektas savo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus gali pasinaikinti iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, t. y. kol neužbaigta statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra, ir pats, bet nepaneigiamas ir teisminis kelias. Todėl pareiškėjai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl Direkcijos Sprendimo nederinti projekto panaikinimo.

31. Aplinkos ministras, vadovaudamasis Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2572 redakcija) 27 straipsnio 3, 20 ir 31 dalimis, 28 straipsnio 10 dalimi ir 33 straipsnio 6 dalimi, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) 13 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.28 papunkčiu, patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

32. Reglamento 16 punkte buvo pažymėta, kad statinio projektą tikrinantis asmuo ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodyto statinio projekto patikrinimo termino pabaigos IS „Infostatyba“ paskelbia pritarimą ar nepritarimą statinio projektui. Nepritarus statinio projektui, IS „Infostatyba“ paskelbiami motyvai nurodant konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Prašymo pateikėjas informaciją apie kiekvieną nepritarimą statinio projektui ir jo motyvus gauna per IS „Infostatyba“ iškart po jo paskelbimo IS „Infostatyba“.

33. Iš ką tik nurodyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad Direkcija, nederinusi projekto, privalėjo nurodyti konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutinka ir tvirtina pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu skundas buvo tenkintas iš dalies (žr. nutarties 11 p.). Direkcija iš tikro, pacitavusi teisinį reguliavimą, jo niekaip nesusiejo su rekonstravimo projektu. Tokio pobūdžio motyvacija, kai yra nurodomas tik teisinis reguliavimas, pastarojo nepritaikant individualiai situacijai, negali būti pripažintas kaip motyvuotas bei suderinamas su imperatyviu reikalavimu apibrėžtu Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje – nepritarus statinio projektui, IS „Infostatyba“ paskelbiami motyvai nurodant konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus.

35. Direkcijos apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog „Direkcija neturi teisės aiškinti užsakovo ir statinio projektuotojo santykių, tačiau, jeigu statinio projektuotojas neišaiškino su projektavimo susijusių klausimų užsakovui, pareiškėjas turėtų kreiptis į teismą dėl statinio projekto rengėjo sutarties sąlygų nesilaikymo būtent projektuotoją, o ne techninį projektą tikrinančias institucijas“, nesusietas su ginču, todėl taip pat atmestinas.

36. Pirmiau šioje nutarties dalyje išdėstytų argumentų pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu ir Administracijos apeliacinis skundas. Administracija, veikdama kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, net tik turi paisyti Viešojo administravimo įstatymo, bet ir laikytis gero administravimo principo – viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).

37. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kodėl aptariamas pažeidimas laikytas esminiu, paneigiančiu teisinę galimybę ginčą išnagrinėti iš esmės (žr. nutarties 10 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo formuojamos administracinės jurisprudencijos ginčo klausimu, todėl tiesiog pritaria, kad nurodyto pobūdžio pažeidimas eliminuoja ginčo iš esmės išnagrinėjimo galimybę.

38. Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 str. 1 d. 6 p.), tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Direkcija, kaip yra nurodoma bei prašoma skirti baudą, piktnaudžiavo administraciniu procesu (žr. nutarties 20 p.). Šiuo atveju yra akcentuojamas ne piktnaudžiavimas administraciniu procesu, o galbūt netinkamas viešasis administravimas, kurį pagal įstatymų leidėjo valią vykdė / vykdo Direkcija.

39. Pareiškėjos R. V. naudai iš Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašoma priteisti 1 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

40. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

41. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (liet. be kita ko) į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, spręstina, kad prašoma priteisti suma mažintina ir iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1 000 Eur suma, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 500 Eur.

43. Taigi apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ginčui aktualiu aspektu bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo – pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai R. V. lygiomis dalimis iš atsakovų Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 500 Eur (penkis šimtus eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius