f2d2d211-0e35-4630-b170-3d0ea3c34852 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-663-865/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20047-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.12.1.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Ritai Dainelienei, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, kaltinamajam A. Å ., jo gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei, nukentėjusiajai Ž. C., jos gynėjui advokatui Karoliui UÅ¡inskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, vykdo individualiÄ veiklÄ , neteistas; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymu, teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , - n u s t a t ė : Kaltinamasis A. Å . pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: jis, 2019-05-14 apie 09.51 val., vieÅ¡oje vietoje – prie sankryžos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, priėjęs prie automobilio VW Golf valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir pro atidarytÄ automobilio langÄ sudavė ranka Ž. C. vienÄ kartÄ Ä¯ kairę veido pusę, nuo to Ž. C. pajuto fizinį skausmÄ , tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Å . savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, nepripažino ir parodė, jog anų metų gegužės 14 d. apie 10 val. savo automobiliu, važiavo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. link.

Privažiavęs netoli posÅ«kio į (duomenys neskelbtini) g. pamatė, kad (duomenys neskelbtini) g. yra spÅ«stis. PrieÅ¡ jį buvo dar pora automobilių iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., tie automobiliai, kažkiek pastovėję, įsiliejo į srautÄ , į esančiÄ spÅ«stį (duomenys neskelbtini) g. Atėjo jo eilė, ketino sukti į deÅ¡inę link (duomenys neskelbtini) tilto, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. Praleidęs du automobilius, atsiradus minimaliam tarpui, važiavo savo automobiliu į (duomenys neskelbtini) g.

Taip gavosi, kad su automobiliu iÅ¡ dalies jau įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. ir toliau jau negalėjo važiuoti, nes prieÅ¡ais jį jau spÅ«styje stovėjo kitas automobilis. Ž. C. vairuojamas automobilis stovėjo jam iÅ¡ kairės. Tuo metu Ž. panaudojo garsinį signalÄ , matyt, taip reiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ , kad prieÅ¡ jÄ Ä¯važiavo. Ji taip atkreipė jo dėmesį, jis pasisuko į jÄ ir ji parodė nepadorų gestÄ abiejų rankų iÅ¡tiestus į viršų pirÅ¡tus. Oras buvo puikus, saulėta diena, nieko sumaiÅ¡yti negalėjo, nepadorių gestų su kitais jam rodomais gestais.

Akivaizdu, kad tai buvo rodomi nepadorÅ«s gestai. Nieko atgal nei rodė, nei kokių veiksmų ėmėsi. Pajudėjo priekyje jo stovėjęs automobilis, jis tęsė važiavimÄ po truputį. Tada Ž. C. bandė dar jį apvažiuoti iÅ¡važiuodama į prieÅ¡prieÅ¡inęs eismo juostÄ . Jis iÅ¡ viso nesuprato, kÄ ji norėjo padaryti, kadangi priekyje jo taip pat stovėjo automobilis ir niekur ji nenuvažiuos. Kadangi prieÅ¡prieÅ¡ine juosta judėjo automobiliai, jai tas manevras nepasisekė, taip gavosi, kad iÅ¡važiavo priekyje jos ir stovėjo kamÅ¡tyje.

Kamščiui Å¡iek tiek pajudėjus, toliau jis tęsė kelionę, aiÅ¡ku po kiekvieno pajudėjimo reikėdavo ir sustoti, nes priekyje jo automobilis sustodavo. Tuo metu visÄ laikÄ Å¾vilgčiojo į galinio vaizdo veidrodėlį ir matė, kaip po kiekviena sustojimo ir jo pažiÅ«rėjimo atgal Ž. C. pakartotinai rodė nepadorius gestus jam. Tai jis matė per savo abu automobilio galinio vaizdo veidrodžius. Tuomet pajudėjęs gal 10 metrų nuo tos sankryžos gal daugiau, stabtelėjo, kadangi buvo spÅ«stis, nutarė vis dėlto paklausti, kodėl žmogus įžeidėja, taip niekina kitus eismo dalyvius.

IÅ¡lipo iÅ¡ savo vairuojamo automobilio, priėjo prie jos vairuojamo automobilio, jos automobilio langas buvo praviras. Pasiteiravo jos, sakykime, griežtu tonu, frazė gal tokia buvo, berods, - „ar tau pirÅ¡tai neužsilenkia, kad tu juos man nuolat rodai?“. PrieÅ¡ tai Ž. buvo nusiskusi į keleivio pusę ar vandenį gėrė, ar telefono ieÅ¡kojo, neįsivaizduoja, kÄ darė, bet ji buvo nusisukusi. Priėjęs akivaizdžiai matė ant jos veido raudonas dėmes, tai yra už kairės ausies, kadangi buvo pasisukusi, kur plaukų nėra, tai buvo už ausies dėmės, rožinės, gal vyÅ¡ninės, rusvos, sunku įvardinti spalvÄ .

Už kairės ausies, kaklo sritis. Jam pasakius Å¡iÄ frazę, kuriÄ kÄ tik minėjo, Ž. C. atsisuko į jį ir tuomet pamatė, kad visas jos veidas panaÅ¡iomis dėmėmis yra iÅ¡mėtytas, iÅ¡bertas. Atkreipė dėmesį, kad jos elgsena ir povyza ji buvo be galo įtūžusi, be galo supykusi, per sukastus dantis kažkÄ suÅ¡vokÅ¡tė, bet kai ji atsisuko, ji iÅ¡gÄ sdino. Nesitikėjo tokio vaizdo, jis atÅ¡oko ir apsisuo, ir nuėjo į savo automobilį. Suprato, kad iÅ¡ Å¡ios situacijos jokios naudos nebus, tai buvo sekundžių tarpas, jokio smÅ«gio nesudavė ir neprisilietė prie Ž.

C. Jį tas vaizdas Å¡okiravo, nesitikėjo, kad automobilį vairuos moteris ir rodys nepadorius gestus, kelis kartus pakartotinai. Antra, ji buvo be galo įtūžusi, iÅ¡ vaizdo atrodė, kad jeigu galėtų, jį sudraskytų į gabalus. Nuėjo link savo automobilio, sėdęs į automobilį nuvažiavo, buvo aiÅ¡ku keistas jausmas. Pažemintas dėl gestų rodymo, iÅ¡ kitos pusės, galvojo, gal žmogus neįgalus. Jam buvo tokių minčių, gal nebylys, kažkÄ suÅ¡vokÅ¡tė, maža kÄ .

Tuo momentu Ž. atrodė žvėriškai. Jis su savo automobiliu pajudėjo kamščiu link (duomenys neskelbtini) tilto. Ta situacija tuo ir baigėsi. Norėtų akcentuoti, kad Ž. C. neigė rodžiusi nepadorius gestus, bet tada gaunasi, kad nėra motyvo, jam įvažiavus priekyje jos, jo tikslas – jis įvažiavo. Tarkim ji daugiau pretenzijų jam turėjo, ne jis jai. Jeigu ji nerodė gestų, tai kam jis tada lipo, logikos nėra, nėra motyvo, kam jis tuomet turėjo lipti. Jis nori iš karto toms spekuliacijoms užeiti už akių.

Ž. neigia rodžiusi, tada klausimas ko jis lipo? Jis neapsiriko, Ž. jam rodė kelis kartus nepadorius gestus, tai nebuvo kažkokie rankų mosikavimai, tai buvo riebūs ištiesti pirštai. Toks pažeminimas ir tuo baigėsi to ryto įvykiai. Vakare grįžęs namo apie 21 val., buvo su visa šeima namie, ir sulaukė policininkų vizito. Pasitikęs prie durų, jie paklausė, ar jis yra A. Š., atsakė, kad taip. Pakvietė užeiti į vidų, jie daug į kalbas nesileido, sako: „renkis, važiuojame“.

Paklausė, kas atitiko, kokios bėdos, gal gali plačiau sužinoti, jie pasakė, jog daug daiktų nesiimtų, nereikia pyktis su policininkais. Viena tokia frazė daug pasakanti. Susiruošė tai jų kviečiamai kelionei, bevažiuojant į areÅ¡tinę automobilyje vis vien pokalbis vyko. Dar prisiminė, kad namuose prie Å¡eimos narių siÅ«lė susirasti advokatÄ , nes jis pakliuvo į stipriÄ bėdÄ . Jis prie Å¡eimos tiesiai Å¡viesiai klausė, kas atsitiko, juk nieko nenutiko. Jie atsakė, jog tai jo reikalas, kaip nori, taip gali elgtis, bet jie siÅ«lė susirasti advokatÄ , nes tai yra rimta.

Važiuojant su pareigÅ«nais į areÅ¡tinę, Å¡iokio tokio pokalbio metu, jam tapo aiÅ¡ku, kad tai yra dėl įvykusio rytinio konflikto, jie atvažiavo ir jį areÅ¡tavo, kad neva nukentėjęs žmogus tai yra policijos pareigÅ«nė. Dar frazių iÅ¡plaukė iÅ¡ sulaikančių policijos pareigÅ«nų, jis buvo tikras, kad konfliktas įvyko su policijos pareigÅ«ne. Jie jį pristatė į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatÄ pradžioje. Ten perdavė dokumentus budėjusiam, dar keistai pasirodė, kad pažvelgęs į tuos dokumentus tas budėtojas, kuris, matyt, registruoja, jis sako: -„ kÄ mums atvežei?“.

Lyg kažkas ne taip. Jie sako taip reikia, viskas čia taip. Tuo ir pasibaigė jie perdavė dokumentus, perdavė jį ir buvo vykdomi įforminimai to sulaikymo. Dar bevažiuojant su pareigÅ«nais, jie pakartotinai pasiÅ«lė susirasti advokatÄ , nes areÅ¡tinėje atims telefonÄ ir nieko nebesusiras. Pradžioje galvojo, kÄ jie čia sulaikė jį, prie ko čia tas advokatas, mažmožis, iÅ¡lipo, pasikalbėjo su žmogumi ir viskas. Nesuprato, kas vyksta. Bet vis dėlto paskambino žmonai, sakė, jog nežino, kas čia vyksta, nelabai supranta, vis dėlto paprašė surasti gynėjÄ , nes jis neturės progos tai padaryti.

Dar bendraujant su vežusiais pareigÅ«nais, dar buvo nuojautų, kai jis prieÅ¡taravo, kad jam advokatas nereikalingas, pareigÅ«nai sakė susižvalgę vienas su kitu, jog jis nepažįsta jos. Jis gavęs kaltinamÄ jį aktÄ pradėjo suprasti, apie kÄ Äia kalba buvo, kodėl nepažįsta Ž. C. ir kÄ jie norėjo tuo pasakyti. Jis dabar suprato, kad vis dėlto pareigÅ«nai jį norėjo perspėti, kad Ž. C. yra toks žmogus, ar netgi yra toks policijos pareigÅ«nas, kuris tikrai skausmingai nubaus, o gal net gi stengsis pasipelnyti iÅ¡ visos tos situacijos.

Atvežė į areÅ¡tinę, areÅ¡tinėje suformino, supažindino sulaikymo protokolu kažkokiu, tiksliai nepamena. Tie patys pareigÅ«nai jį vežė į kitÄ vietÄ , gal į areÅ¡tinę kur jį patalpino. Bandė daugiau informacijos iÅ¡klausti, gal čia aukÅ¡tas pareigÅ«nas, neįsivaizduoja. Pradžioje jam buvo Å¡okas, kad dėl mažmožio, vakare, vaikų, Å¡eimos akivaizdoje atvažiuoja ir iÅ¡veža. Sako, reikia ieÅ¡kotis advokato, jog neimtų daug daiktų, nes Å¡iandien namo tikrai negrįš.

Dar buvo niuansas, kad pareigÅ«nai atvažiavę sulaikyti, nors adresas yra ant jo namo sienos, jie klaidžiojo po kaimynus. Jau grįžęs iÅ¡ areÅ¡tinės, gal po savaitės, iÅ¡ kaimynų sužinojo, kad buvo užėję pas minimum dvejus kaimynus su jo fotonuotrauka, ieÅ¡kojo neva jo. Neva negalėjo jo rasti, todėl ieÅ¡kojo, bet kažkodėl kaimynams pasakė Å¡iek tiek apie priežastis, nes susitikęs po savaitės vienÄ kaimynÄ jis rėžė – „na A. tu dar nesėdi, kokiÄ ten bobÄ primuÅ¡ei?“.

Čia jis cituoja, bÅ«tent taip kaimynas ir pasakė. Važiuodami sulaikyti jo, kur adresas nurodytas. Faktas, kad pas vienÄ kaimynÄ buvo užėję pareigÅ«nai, pas kitÄ . Lygiai taip pat rodė jo nuotraukÄ , klausė kur galima rasti, matyt, žmonės klausė, kas nutiko, pareigÅ«nai sakė, kad sumušė kažkokiÄ moterį. Nori akcentuoti, kad jeigu Ž. C. nebÅ«tų rodžiusi nepadorių gestų pakartotinai, tas konfliktas nebÅ«tų užsimezgęs. Vis dėlto konflikto iÅ¡takos - nepadorÅ«s rodomi gestai.

Dėl sužalojimų nepripažįsta, nes nesudavė smÅ«gio ir neprisilietė prie Ž. C., o ir matė tuos paraudimus, iÅ¡bėrimus ir jos pyktį. Dėl sužalojimų, tų neva nutikusių. Ž. C. kelionės metu ir pati nurodė, kad važiavo į gydymo įstaigÄ . Tai jam iki Å¡iol nėra aiÅ¡ku, ar tuo metu ji neturėjo nusiskundimų dėl žandikaulio, dėl dantų, dėl plokÅ¡telių. Jis jautėsi pakliuvęs netinkamu laiku netinkamoje vietoje, kad sulaukęs kažkokio griežtesnio klausimo kelyje, įtraukia į tokiÄ teismų karuselę ir stengiasi pasipinigauti.

Matyt turi dantų, ortodontinių, ar kokių su dantimis, su žandikauliu problemų ir stengiasi tas problemų sprendimo išlaidas perkelti jam. Čia nuomonė, ar faktas. Nori, kad teismas atsižvelgtų į tai ir vertintų, kad visi specialistai, kurie parodė, kad objektyvių sužalojimų nemato, kurių negalėjo atsirasti įvykio metu, nes jis nesudavė smūgio. Klausimas, ar sužalojimai buvo iki to buvo, ar jų nebuvo iš viso? Tai matyt jau viskas. Buvo saulėta diena ir tai kas yra šalia priekinio automobilio stiklo ir apšviesta saulės tas puikiausiai matosi, kas yra po stogu, giliai automobilyje, kaip ir yra šešėlyje ir veidų tikrai nesimato.

Jis tai pats yra iÅ¡tyręs, tarkim kai važiuoja automobiliu ir važiuoja iÅ¡ priekio kaimynas, tai jis nežino, ar važiuoja jo žmona. Automobilio viduje kas sėdi nesimato, bet kas yra prie lango, daiktai, kurie yra apÅ¡viesti – jie puikiausiai matosi, todėl čia negali kilti abejonių, kad jis matė, kÄ rodė, o kas už vairo sėdėjo, tuo metu nesimatė. Taip, abejomis rankomis rodė nepadorius gestus. Automobiliai stovėjo arba judėjo labai lėtai, todėl ir galėjo rodytis nepadorius gestus abejomis rankomis.

Pagal Kelių eismo taisykles teoriÅ¡kai jis iÅ¡važinėjo iÅ¡ Å¡alutinės eismo juostos, todėl turėjo praleisti, bet pagal praktikÄ ir kai kurių valstybių priimtas Kelių eismo taisykles yra tokia sÄ voka, kaip užtrauktuko principas, vienas automobilis važiuoja pagrindiniu keliu, kitas įvažiuoja iÅ¡ Å¡alutinio kelio, tai yra eismas spÅ«styje. Jis vienÄ trečiÄ jÄ automobilio įsuko į pagrindinę eismo juostÄ , tada signalas iÅ¡ Ž. C., jis atsisuko, ji rodė nepadorius gestus. Jis negalėjo pilnai įvažiuoti ir turėjo laukti savo eilės. Tuo metu, kuomet viena trečioji jo automobilio yra pagrindinėje važiuojamojoje dalyje, C. stengėsi jo automobilio priekį apvažiuoti, aplenkti, bet pajudėjo priekyje esantis automobilis ir jis po truputį irgi judėjo.

Priešpriešine eismo juosta važiavo kiti automobiliai, todėl Ž. nepavyko to manevro padaryti. Tai buvo spūstis, jam buvo tarpas į kurį jis galėjo įvažiuoti ir jis įvažiavo. Taip, važiuojamojoje dalyje buvo spūstis. Taip, buvo spūstis ir kadangi pakartotinai buvo rodomi gestai, tai jis išlipo iš automobilio. Išlipo iš savo automobilio ir ėjo prie iš paskos važiuojančio automobilio, kadangi jis norėjo paklausti, kodėl vairuotojas to automobilio jį įžeidinėja, nieko daugiau.

PirmÄ kartÄ gyvenime tokia situacija buvo, todėl lipo iÅ¡ automobilio aiÅ¡kintis. Kai įvyko įvykis pėsčiųjų ar žmonių minių - nematė. Žmonių jokių nematė, kaip nukentėjusioji minėjo, kad per perėjÄ kažkas ėjo, kad kiti automobiliai signalizavo – nieko tokio nebuvo, buvo automobilių spÅ«stis. Aplinkui buvo automobiliai, kuriuose sėdėjo žmonės. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobiliai, automobiliai spÅ«styje stovėjo. Jo automobilis stovėjo, tai ir kas už jo – visi stovėjo, bet ir prieÅ¡ jį automobilis stovėjo.

Apie kažkokį visuotinį rimties sutrikdymÄ kalba negali eiti, nes tai vyko kelias akimirkas –jis priėjo, paklausė, iÅ¡sigando, sugrįžo, įsėdo į savo automobilį ir važiavo, nebuvo jokio žodinio konflikto. Vairuoja virÅ¡ 30 m., su tokiais kitų vairuotojų veiksmais ne dažnai susiduria, buvo Å¡okiruotas. Be abejo, kad dėl tos priežasties nuėjo pasikalbėti. NepadorÅ«s gestai, vienareikÅ¡miÅ¡kai jam buvo skirti, nes nei jo automobilyje buvo kitų asmenų, jie buvo rodomi tiesiog jam.

Tuomet per akistatÄ nukentėjusioji Å¡iaip iÅ¡raudo, o tada, automobilyje, jam atrodo, kad tai nebuvo visiÅ¡kai toks pats paraudimas. Sunku pasakyti. Kad neva sužalojo policijos pareigÅ«nę, sužinojo iÅ¡ jį areÅ¡tuoti atvažiavusių pareigÅ«nų. Ne, asmens pavardės neįvardijo, jie aplamai labai nekomentavo, tik buvo frazė nedviprasmiÅ¡ka, kad nereikia pyktis su pareigÅ«nai. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. kelias jam yra žinomas. Taip, jam žinoma, kad ten yra vaizdo kameros.

Jie praÅ¡ymus teikė dėl vaizdo įrašų, pačioje tyrimo pradžioje. 2019-05-15 A. Å . įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ pagal BK 284 straipsnį ir apklausus įtariamuoju jis parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiÅ¡kai. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitoje neįraÅ¡ytas. Su praneÅ¡imu apie įtarimÄ susipažino, jo esmę suprato ir gali pasakyti kaip viskas buvo. PraneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodyta data, t.y. 2019-05-14 apie 10 val. jis važiavo su jam priklausančiu automobiliu Volkswagen Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir ketino sukti link (duomenys neskelbtini) tilto. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo spÅ«stis, prieÅ¡ jį stovėjo dar vienas automobilis. Å is automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pravažiavus apie pora automobilių (duomenys neskelbtini) gatve, jis bandė įsukti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Po truputį judėjo automobiliu ir gavosi, kad automobilio priekiu buvo Å¡iek tiek įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, tikėdamasis, kad jį praleis automobilis važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir jis darė automobiliu manevrÄ sukdamas į deÅ¡inę.

Jis pastebėjo jam iÅ¡ kairės pusės automobilį Volkswagen Golf, tamsiai mėlynos spalvos, valstybinių numerių ir kas sėdėjo už automobilio vairo neįsidėmėjo. Tęsdamas savo manevrÄ iÅ¡girdo garsinį signalÄ iÅ¡ Å¡io automobilio. Å is automobilis bandė jį apvažiuoti ir neleisti įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kai iÅ¡girdo garsinį signalÄ , tada automatiÅ¡kai pasisuko ir per Å¡oninį langÄ pažiÅ«rėjo, o Å¡is automobilis sustojo ir jis galėjo pabaigti savo manevrÄ .

Kai iÅ¡girdo garsinį signalÄ ir pasisukęs per Å¡oninį automobilio langÄ pamatė, kaip automobilyje rodomi iÅ¡tiesti viduriai pirÅ¡tai, ir taip supranta kaip nepadorius gestus. Tęsė manevrÄ ir automobilis liko už jo gale, jokių avarinių situacijų nesukėlė. Kadangi buvo spÅ«stis, tai automobiliai judėjo lėtai, jis nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, ir nuolat žiÅ«rėjo į galinį veidrodėlį ir matė, kaip nuolat tuos pačius gestus rodė automobilio vairuotojas, važiuojantis iÅ¡ paskos.

Tuo momentu jis nebuvo įsitikinęs ar automobilį vairuoja vyras ar moteris, nes neįsižiūrėjo. Nuo įsukimo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pavažiavus apie 10 metrų nusprendė išlipti iš automobilio, kuris stovėjo spūstyje, ir paklausti, kodėl rodo tokius gestus ir jį įžeidinėja. Priėjęs prie automobilio, pasižiūrėjo į jo vidų, pamatė, kad vairuotoja yra moteris. Automobilyje vairuotoja buvo viena. Kai jis priėjo vairuotojo pusės langas buvo atidarytas, jis rankų pirštais atsirėmė prie vairuotojo pusės durelių viršų prie stiklo.

Jis pamatė, kad vairuotoja buvo pasisukusi korpusu į kitÄ pusę ir jos ant kaklo rudai violetines dėmes, dar jai neatsisukus jis paklausė: Ar Jums neužsilenkia pirÅ¡tai, kad nuolat man juos rodot? Jis jokių keiksmažodžių ir necenzÅ«rinių žodžių jos atžvilgiu nevartojo ir apskritai daugiau nieko nepasakė. Kai vairuotoja atsisuko į jį, tai buvo tos pačios dėmės ant jos viso veido. Tuo momentu ji atsisuko į jį ir kai jis pamatė, kad ji visa dėmėta, instinktyviai atÅ¡oko nuo automobilio ir iÅ¡sigando, jos iÅ¡vaizda jį iÅ¡gÄ sdino.

Jis nematė konkrečiai kÄ ji darė, todėl jis iÅ¡sigando, kad gali turėti dujų balionėlį, nes ji nusisukusi kažko ieÅ¡kojo, taip pat iÅ¡gÄ sdino jos iÅ¡vaizda, dėl to jis atÅ¡oko nuo automobilio prisidengdamas rankom ir nuėjo į savo automobilį. Jis atsisėdo į savo automobilį, jis jautėsi įžeistas dėl nepadorių gestų jo atžvilgiu. Jis nė karto nesudavė vairuotojai į veidÄ . Jis važiavo automobiliu irgi vienas. Tos pačios dienos vakare, apie 21 val. atvažiavo du policijos pareigÅ«nai į jo namus.

PareigÅ«nai paklausė jo vardo ir pavardės, jis jiems pasakė, kad jis A. Å . Jis pakvietė užeiti į vidų, jie užėjo. Jie pasakė jam, kad neimtų daug daiktų, kad rengtųsi ir važiuotų kartu. Jis paklausė, kas nutiko. PareigÅ«nai pasakė, kad nereikia pyktis su pareigÅ«nais, jie daug į kalbas nesileido, tai girdėjo jo gyvenimo draugė J. R. Ir iÅ¡sivežė bei pristatė į (duomenys neskelbtini) esantį komisariatÄ ir ten supažindino su laikino sulaikymo protokolu. Kelionės metu į komisariatÄ iÅ¡ pokalbio su pareigÅ«nais suprato, kad dienos metu vairuotoja, kuri rodė jam nepadorius gestus galimai yra policijos pareigÅ«nė, tai iÅ¡ karto jis paskambino savo gyvenimo draugei ir paprašė surasti jam advokatÄ , nes namuose nemanė, kad jis jam reikalingas, nes nieko nepadarė.

Jis paskambino todėl, nes suprato, kad iš nieko jį bando apkaltinti nusikaltimu, nors yra nekaltas, nes nieko nepadarė. Vairuotoja bando pasinaudoti savo tarnybine padėtimi ir ryšiais, būtent ir dėl to buvo sulaikytas. Kai buvo prie automobilio, su kurio vairuotoja įvyko konfliktas, jis nepastebėjo pašalinių žmonių einančių per perėja, bet buvo automobilių spūstis. Jis mano, kad automobilio vairuotoja rodė 4-6 kartus gestus abiejų rankų ištiestas viduriniais pirštais. Jis vertina vairuotojos rodytus gestus kaip įžūlų, nepagarbų, įžeidžiantį, jo atžvilgiu, elgesį.

Jis nuėjo prie automobilio, kad pasiklausti, kodėl ji jį įžeidinėjo (1t., b.l.181,182). 2019-12-02 A. Å . įteikus galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ pagal BK 284 straipsnį ir apklausus įtariamuoju jis parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiÅ¡kai. Jis davė iÅ¡samius parodymus ankstesnės apklausos metu ir daugiau nieko papildomai pasakyti nenori.(1 t., b.l. 187,188). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji Ž. C. parodė, jog ji nesusijusi su kaltinamuoju giminystės ryÅ¡iais. Nematytas Å¡is žmogus.

Sumušė jis. IÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir trenkė prieÅ¡ metus, gegužės mėnesį, 10 val. ryto. Važiavo ji pas gydytojÄ darbo metu atsipraÅ¡iusi su savo automobiliu, vairavo pati. Å is žmogus norėjo įvažiuoti į keliÄ . (duomenys neskelbtini) g. ant sankryžos ji su automobiliu buvo. KamÅ¡tis gatvėje buvo, iÅ¡ Å¡alutinio norėjo į pagrindinį keliÄ kaltinamasis įvažiuoti, įvažiavo, iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos staigiai stabdęs ir pasakė, „sudaužysiu tave sucha“ ir trenkė jai į veidÄ .

Nesitikėjo, kad jis trenks, atsidariusi langÄ buvo. Nebuvo situacija pavojinga-Å¡alutinis kelias, pagrindinis, pirmumas aiÅ¡kus. Ant perėjos pastatė automobilį, ant stabdžių „kalė“ ir trenkė į veidÄ , nes langÄ buvo ji atsidariusi. Pirmiausiai ji pagalvojo, kad į jo automobilį atsitrenkė. Kaltinamasis trenkė iÅ¡ deÅ¡inės rankos, iÅ¡ delno, ne pirÅ¡tų galais, nes jai skaudėjo labai. Jis rėkė, kad sulaužys jÄ , sudaužys ir pabėgo. Žmonės pradėjo pypsinti, nes jie ant perėjos atsistojo.

Jis grįžo į maÅ¡inÄ ir nuvažiavo. Ji numeriu 112 paskambino. Nufotografavo maÅ¡inÄ jo, navigacija buvo. Paskambinus 112 pasakė, kad jÄ sumušė, kad skauda ir atvažiavo medikai, policija. IÅ¡vežė jÄ Ä¯ ligoninę. Tas žmogus sukėlė avarinę situacijÄ stipriai stabdydamas, tai atstumas 1 m, labai mažas buvo. Buvo daug nepatenkintų žmonių, jie rėkė jam, „kÄ tu darai“, kurie ėjo per perėjÄ . Labai greitai atvažiavo medikai, į (duomenys neskelbtini) ligoninę iÅ¡vežė jÄ .

Skaudėjo veidÄ , sutino jis, plokÅ¡telę sulaužė jis arba ji nuo smÅ«gio pati perkando, kuriÄ buvo įsidėjusi po breketų nuėmimo. IÅ¡gėrė nuo skausmo vaistus, raminamuosius gėrė, sudėtinga buvo į darbÄ ateiti. Laikas nuo pradžios iki nuvažiavo-minutės reikalas, gal dar trumpiau. Važiavo ji (duomenys neskelbtini) g., kaltinamasis norėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. įvažiuoti, jo nepraleido. Matė, kad jis piktybiÅ¡kai lenda, papypsino jam, kad jis sudaro avarinę situacijÄ .

Ji galvojo, kad atsitrenkė į žmogų, todėl atsivėrė langÄ kalbėtis kas atsitiko. Jo nepraleido, ji skubėjo pas gydytojÄ , nuo darbo atsiprašė, 10 val. buvo vizitas pas gydytojÄ . Visada duoda keliÄ , o tÄ dienÄ neturėjo tokios galimybės. Ji važiavo ir jisai įlindo į pagrindinį keliÄ , jei ji nebÅ«tų sustabdžiusi, tai bÅ«tų atsitrenkusi. Ji pasignalino, nes vos neatsitrenkė į jį. Vienas važiavo kaltinamasis. Buvo gatvėje kamÅ¡tis, labai lėtai slinko eilė, neužsirašė ji jokių liudytojų.

Ji kaltinamÄ jį atpažįsta. Ji nėra alergiÅ¡ka. Neturi problemų su oda, nevartojo vaistų. Vizitas pas dantų gydytojÄ iÅ¡ anksto suplanuotas, atstatinėja jai galinius dantis po operacijos 4 metus. Ji kaltinamajam sakė „kÄ tu darai ?“. Ji patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji yra policijos pareigÅ«nė. Atlikinėja procesinius veiksmus, BPK žino. Neįmanoma surinkti įkalčius, ji buvo moteris važiuojanti pas gydytojÄ , nebuvo tada pareigÅ«nė. IÅ¡leido jÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės ir vos nenutrenkė jos einant gatve, nes ji Å¡oke buvo, strese.

Negali paaiÅ¡kinti, kodėl medikai neparašė, kad jokio streso nebuvo. Galvos svaigimo nebuvo apžiÅ«ros metu. JÄ apžiÅ«rėjo (duomenys neskelbtini) klinikoje, oras saulėtas buvo. (duomenys neskelbtini) g. važiavo, ji važiavo lėtai kartu su kamÅ¡iu, žino kuo grindžiamas elgesys kelyje. Ji elgiasi lygiai taip pat vairuodama tarnybinį, tiek asmeninį automobilį. Ji važiavo lėtai toliau, kai vos neatsitrenkė, tada naudojo garsinį signalÄ . Ji pakėlė rankas ir pasakė, „kÄ tu darai ?“, abi rankas pakėlė.

Čia buvo, kai vos į jį neatsitrenkė, negali pasakyti, ar buvo jis įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g., nors tai nesvarbu. Ji nebuvo susipažinus su įtariamojo apklausa. Birželio 20 d. papildomi parodymai-nedavė praÅ¡ymo leisti susipažinti su tyrimo medžiaga prokuroro. Dabar žino, kad administracinė teisena pradėta. Apklausė jÄ dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Apklausa papildoma 2019 06 20-negali tiksliai pasakyti kaip buvo, laisvai pasakoja žmogus ir jam bÅ«na užduodami klausimai, ji neatsimena, kaip vyko Å¡i apklausa.

Neatsimena apklausos. Dėl plokÅ¡telės-pirmos apklausos metu nepasakė, kad dantis nulūžo. Po apžiÅ«ros apklausa buvo. Ji visÄ dienÄ strese buvo. Ta plokÅ¡telė tuo metu nebuvo svarbi, smÅ«gio metu girdėjo garsÄ , galvojo, kad jai sulaužė veidÄ . Jokia informacija nedisponavo, kas buvo byloje nesvarbu jai nebuvo. Jei kas neaiÅ¡ku, tai uždavė klausimus apklausos metu, bet ji neatsimena tos apklausos. Rimti sužalojimai padaryti-skaudėjo veidÄ , lūžinėjo dantys galiniai, jai sutriko sÄ kandis vėl. 3-4 dantys paskutiniai sulūžo, negali atsakyti, ar apatiniai, ar virÅ¡utiniai, neatsimena.

Nueina pas gydytojÄ , kad jai sulygintų sÄ kandį po operacijos. Po smÅ«gio tas sÄ kandis vėl sutriko. Sutino žandas visas, negali pasakyti dėl lūžimų, perlaužta plokÅ¡telė, jos kaina 600 Eur, keitė plokÅ¡telę, negali pasakyti, kiek kainavo jos įstatymas, pakeitimas jos. Ar buvo paraudęs veidas, neatsimena, nežiÅ«rėjo į veidrodį, sutinęs buvo jis. (duomenys neskelbtini) klinikos medikai pasakė, kad žandikaulio lūžio nėra. Civilinio ieÅ¡kinio praÅ¡o atlyginti 6829,79 Eur.

Neatsimena, kiek turtinės, ir kiek neturtinės žalos mintinai. Turtinę žalÄ sudaro gydymas brangus, vienas dantukas daug kainuoja, plokÅ¡telė daug kainavo. Klinika, kurioje lankėsi, kadangi operacija daryta, tai negali kreiptis į kitÄ klinikÄ , 3 metus mokėjo paskolÄ , kad atliktų žandikaulio operacijÄ , ne jos kainos nustatytos, pasitiki įstaiga, neturi galimybės jokia kita klinika pasitikėti, jie geriausiai žino jos situacijÄ . PrieÅ¡ kelis mėnesius tik iÅ¡simokėjo. Kainos ne jos nustatytos, negali komentuoti.

ANK 418 str., nesumokėjimas už parkingÄ -neturėjo galimybės, iÅ¡vežė į ligoninę, patraukė savo automobilį nuo važiuojamosios dalies. Apie kažkokiÄ programėlę, su kuria apmokėti parkingÄ , tuo metu nebuvo kalba. Jos iÅ¡laidos susijusios su tiesioginiais jo veiksmais. Jei kaltinimasis nebÅ«tų jai trenkęs, nebÅ«tų sutrikusi ir nebÅ«tų numetusi maÅ¡inos. Kaltinamasis turi sumokėti už administracinį nusižengimÄ Å¡Ä¯. Dėl nedarbingumo, patirta žala-dėl Å¡ios traumos iÅ¡duotas nedarbingumas.

TÄ dienÄ dirbo, buvo visiÅ¡kai sveika, reikia žiÅ«rėti medicininius dokumentus. PrieÅ¡ tai ji buvo visiÅ¡kai sveika, ėjo į darbÄ . Civilinis ieÅ¡kinys, priedas Nr. 2-ligos kodų neįvardins, nėra ji medikė. Nedarbingumas dėl sumuÅ¡imo iÅ¡duotas. Peties pažeidimas siejamas su Å¡iuo įvykiu, taip pat ir slankstelio panirimas. Panirimo slankstelis susijęs su Å¡iuo įvykiu, jei iÅ¡duotas nedarbingumas, peties trauma irgi su Å¡iuo įvykiu susijusi, jai visa galva pasisuko nuo smÅ«gio, slankstelio panirimas irgi dėl Å¡io įvykio.

Panirimo slankstelis buvo susijęs su įvykiu, nuo smÅ«gio, techniÅ¡kai nežino kaip įvardinti, persikreipė galva. Gydytojas apžiÅ«rėjęs pasakė, dėl staigiai pasuktos galvos slankstelis paniro, skyrė vaistus nuo skausmo. Ji vienintelėje (duomenys neskelbtini) poliklinikoje lankėsi tik. Gydytojas sakė, kad jei vaistai nepadės, bus reikalingas kaklo slankstelio atstatymas, bet po savaitės buvo viskas tvarkoje. Iki Å¡iol vyksta procesas ir dėl dantų vyksta gydymo procesas. Realiai patirtos iÅ¡laidos, 1000 Eur gydymo planas-iÅ¡raÅ¡omos jai sÄ skaitos, reikia kreiptis į poliklinikÄ .

SÄ kandis tapo netaisyklingas, pas jÄ neteisingai susikanda dantys, lygina sÄ kandį, atstato galinius dantis, aukÅ¡tį žiÅ«ri, plotį, atsikiÅ¡imÄ Ä¯ priekį, atgal. Kai sulaužė plokÅ¡telę, kuri uždėta po breketų nuėmimo, viskas sutriko, nulūžo ir dantys, netiko sulaužyta plokÅ¡telė. 1000 Eur planas-nėra sumokėjusi, tos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos, kai kurias apmokėjusi, kai kurių sÄ skaitų neapmokėjo, bet nuo Å¡ios pareigos niekur nedings. S. G. (duomenys neskelbtini) klinikoje dirba odontologas J.

P. Gydytojai žino, kad daug pinigų surinkta operacijai, sudarydami jai atsiskaitymų planÄ , jie jai padarė paslaugÄ . Pamėgins pateikti apmokėtas sÄ skaitas. Magnetinis rezonansas atliktas ne vienas. 195 Eur kaina-mokėjimų daug turėjo per paskutinį kartÄ . Jei nesumokėjusi, tai neatleidžia pareigos neapmokėti: ji už kiekvienÄ vizitÄ pasiraÅ¡o ir jai iÅ¡raÅ¡o sÄ sakitÄ . Gydymo pasibaigimas-dantų tiesinimas po 4 metų buvo baigtas. 2019 05 14 iki galimai padarytos veikos gydymas buvo baigtas, važiavo tÄ dienÄ pas gydytojÄ todėl, kad jai atstatinėjo galinius dantis.

Gydymas-pasiruošimas, pooperaciniai periodai, dantų teisinimas buvo baigtas, kaltinamojo veiksmai pakenkė jai, operacijai ruošiama buvo 7 metus, 7 metus nešiojo breketus. Veiksmai, smūgis pakenkė jai. 2019 05 14 ar baigtas gydymas iki smūgio-dantų tiesinimas baigtas, plokštelė dedama, kad stabilizuoti padėtį dantų. Po breketų nuėmimo dėvi plokšteles, kad neiškryptų dantys vėl. Plokštelė laikina, užsideda, nusiima, kad neišsivaikščiotų dantys. Sužalojimai-jai žandas visas sutino, viduje burnoje mėsytės gabaliukai buvo, kraujavo.

Neapsipylė krauju, bet jautė kraujo skonį tikrai. (duomenys neskelbtini) klinikoje matė patys viskÄ , paaiÅ¡kinimų neatsimena, ar davė ji. Lietuvos Policijoje dirba. Dirba (duomenys neskelbtini). Parodymus davė vakarop. Ä®vykius budėtojai skirsto. Nepasimena, ar po darbo apklausė, ar darbo metu, galimai darbo metu apklausė, neatsimena. Padalinys atlieka ikiteisminį tyrimÄ (duomenys neskelbtini). Dėl sulaikymo asmens pareigÅ«nai-nežino iÅ¡ kokio padalinio jie važiuoja, greičiau iÅ¡ jos. (duomenys neskelbtini) žmonių dirba, pamainos metu dirba nuo (duomenys neskelbtini).

Policijos patruliai ar žinojo, kad ji nukentėjusioji, nežino, negali atsakyti į tuos klausimus. Davė parodymus, parašė pareiÅ¡kimÄ ir viskas, jie dirba pagal algoritmus, nurodyta kokius veiksmus daryti. Negali atsakyti, ar pareigÅ«nai disponavo jos pavarde, ji baigė darbÄ ir išėjo namo. Nenukentėjo kaip policijos pareigÅ«nė. Pas kÄ jai kreiptis, pas kÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , nesvarbu, kad dirba policijoje. Nežino dėl pareigÅ«nų veiksmų sulaikant kaltinamÄ jį, jai nesvarbu. Žinojo, kad jis sulaikytas.

Poveikio nedarė dėl pareigÅ«nų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu. Civilinis ieÅ¡kinys, 6766,79 Eur, po to pasikeitė 6829,79 Eur-dėl papildomų iÅ¡laidų, davė papildomus parodymus, ten nurodyta. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai atvažiavo ir iÅ¡vežė jÄ Ä¯ ligoninę, policija buvo. Jai sunku buvo toje situacijoje pasistatyti maÅ¡inÄ kitur. Ji patraukė maÅ¡inÄ nuo važiuojamosios dalies ir pastatė, ji net nepagalvojo, kad mokamas parkingas. Toje situacijoje kai jÄ sumušė, jisai pabėgo, o jos maÅ¡ina ir liko, tiesiog jÄ patraukė ir pastatė.

Gal bÅ«tų papraÅ¡iusi, jei žinojusi, pamačiusi, kad mokamas parkingas. (duomenys neskelbtini) g. dirbo tuo metu, parkingas nežinomas kur mokamas ten. Pro ten nevažinėja į darbÄ . 14.02 val. baudÄ gavo iÅ¡ parkingo, pasiėmė maÅ¡inÄ baigus tarnybÄ . Jei nebÅ«tų sumušęs, nebÅ«tų ten automobilio stačiusi, nežinojo, kad ten mokama, galvojo, kad tvarkingai pastatė automobilį. Su smÅ«giu susijęs nedarbingumas, jai buvo kitų dalykų: petį skaudėjo, kairės rankos negalėjo pakelti.

PlokÅ¡telės kaina teisingai nurodyta. 22,63 Eur-vaistus vartojo, kuriuos iÅ¡rašė. 90 Eur sumokėjo (priedas 10: pažyma „V.“), gydytojas rekomendavo mankÅ¡tas daryti, masažus, jai 10 masažų iÅ¡rašė, byloje sÄ skaitos turi bÅ«ti. IÅ¡ karto vartojo nuo skausmo vaistus (05 30 receptas iÅ¡duotas), pati namie turi vaistų. KitÄ dienÄ iÅ¡rašė chirurgas, gal neužteko jai jų. 05 14 receptÄ turi, turėtų bÅ«ti receptai byloje, gal raminamųjų vaistų receptas, nuo skausmo nereceptiniai vaistai.

Ž. Å¡eimos gydytoja. J. P. S. G. klinikoje dirba. Pas jį gydėsi, operacija daryta prieÅ¡ įvykį, jÄ darė S. G. 2012 m. uždėti breketai, ruoÅ¡iama operacijai 7 m. buvo Å¡ioje klinikoje. 5000 Eur žala neturtinė-iki Å¡iol sunku jai dirbti, darbo metu sulaikinėti asmenis tenka, jai baimė, kad trenks į veidÄ . Nenustatė panikos, veistus gerė, kad užmigti ramiai, gydytoja iÅ¡rašė pagal receptÄ . Baimė, kad jai gali suduoti, tÄ vietÄ ji saugo, žmogus pataikė į jautriausiÄ vietÄ jai, kaip gali įvertinti, juk neįvertinama žala tokia.

Kai buvo ji studentė dėl dantų tiesinimo kreipėsi į gydytojus. Sakė, kad tiesinimas dantų ne iki galo padės, sakė, kad reikalinga žandikaulio operacija. Jos niekas nepalaikė, ilgai galvojo apie Å¡iÄ operacijÄ , ar daryti, mamai visi vaikai gražūs. Jai atlikta ta operacija, buvo estetinė problema, nepatiko veidas, nes jis buvo ilgas ir siauras. Neturėdama savo lėšų, nusprendė imti paskolÄ , ilgÄ laikÄ mokėjo, važinėjo su pigia maÅ¡ina, daug investavo į tai. Kai iÅ¡girdo trakÅ¡telėjimÄ , tai pagalvojo, kad sulaužė veidÄ , tai buvo tragedija jos gyvenime.

IÅ¡ pradžių veidÄ skaudėjo, skausmai į rankÄ pradėjo eiti, net rankos negalėjo pakelti. Meniskas plyšęs buvo seniau, kojų skausmai nesusiję, bet kiti skausmai susijęs vienareikÅ¡miÅ¡kai su įvykiu, jie tęsėsi 2, 3, 4 savaites, neatsimins dabar. Veido skausmas praėjo greitai, rankÄ pradėjo skaudėti, kaklÄ skaudėjo. Pas psichiatrÄ neteko apsilankyti, ji tvarkėsi su tuo, jai reikia dirbti, ji privalo susitvarkyti. Esant problemai negali vieÅ¡ai kalbėti apie problemas, kad negali užmigti, kad bijo, nes privalo atitikti reikalavimus, turi laviruoti tarp to.

Nuo studijų baigimo Policijoje dirba (duomenys neskelbtini) metų. Gal 2019 m. kovo mėn. pradžioje jai buvo uždėta plokÅ¡telė. Uždėjus plokÅ¡telę, konkrečios datos apsilankymui „D.“ nebuvo numatyta, bet tada, kai P. atstatys jai galinių dantų lygius ar kÄ jis jai ten darė, nežino, ir iki Å¡iol dar tai vykdoma dėl visų situacijų, dėl karantino. Nes ta plokÅ¡telė kiek supranta, ji laikina ir buvo, nes galiniai dantys dar nebuvo atstatyti. Å iaip ant priekinių dantų apačios tai vielutė užklijuota ir jos nepaklibinsi, o ten tos nuolatinės todėl ir negalėjo daryti, kadangi J.

P. dirbo su galiniais dantimis. Kai B. uždėjo plokÅ¡telę, kontrolinis laikas, kada privalėjo rodytis nebuvo numatytas, buvo tik pasakymas, kada bus atstatyti galiniai dantys. Ji tÄ vizitÄ atsimena, kai jai plokÅ¡telė buvo uždėta, nes gydytoja B. turėjo iÅ¡vykti atostogų ir ji jai labai greitai viskÄ padarė. Taip, nuo 2019 kovo mėn. iki Å¡iol pas gydytojÄ B. lankosi. Pas gydytojÄ B. lankėsi, kad ir visai nesenai, nes jai nuolat skundėsi, kad jai viskas sutriko. Negali pasakyti, kiek kartų po įvykio buvo pas gydytojÄ B.

Jeigu praėjusio posėdžio metu parodė, kad nebuvo pas gydytojÄ B., vadinasi nebuvo. Nuo praeitos apklausos iki Å¡iandien praėjo tam tikras laiko tarpas. Ji pas B. buvo prieÅ¡ kokias 4 dienas. Gydytoja B. tik pasakė žodžiu, kadangi neneÅ¡ioja plokÅ¡telės, kad jos dantis yra pakrypęs, bet ji nieko negali daryti, nes gydytojas P. nesutvarkė galinių dantų. Ar čia konstatavimas, ar čia draugiÅ¡kas pasakymas, nes kai pas gydytojÄ gydaisi 10 metų, tai vieni dalykai yra konstatuojami, kiti ne. Paprašė, kad jai darytų naujÄ plokÅ¡telę, bet sakė, kad viskas paėję, pakrypę per tÄ laikotarpį kol nedėvėjau tos plokÅ¡telės. Po breketų nuėmimo užtenka poros savaičių, kad dantys pakryptų, tas sutrikdymas atsirado dėl plokÅ¡telės lūžio, ne taip svarbu ar per tÄ pus antrų metų ji dar sykį buvo, ar nebuvo.

Ne, Å¡iuo metu plokÅ¡telės nedėvi, nes neturi kÄ dėvėti. PlokÅ¡telė, kuri buvo sulaužyta, kainavo tiek, kokį ji kvitÄ pateikė. 600 eurų, galbÅ«t, eina kalba apie kapÄ , kuri jai reikalinga dėl sutrikusio sÄ kandžio. O ta kapa bus uždėta tuomet, kai jai bus atstatyti galiniai dantys. Ji mano, kad viso tyrimo metu buvo maiÅ¡omi du dalykai – plokÅ¡telė ir kapa. PlokÅ¡telę jai sulaužė, kapa nebuvo jai dar pagaminta. Ji nežino, kaip įvertinti, ar baigtas gydymas, ar ne, galbÅ«t iÅ¡tiesinti dantys, tai jau skaitosi ortodontinis gydymas baigtas, bet vėlgi po dantų iÅ¡tiesinimo turi neÅ¡ioti kapÄ iki tam tikro laiko.

Tai ji nežino, ar čia skaitosi baigtas, ar ne baigtas. Dėl to, kodėl plokÅ¡telę dėvėjo dienÄ , nors skirta dėvėti naktį, ji jau pasisakiusi. PlokÅ¡telė tai svetimkÅ«nis burnoje, dienÄ jÄ dėvėti nelabai patogu, juo labiau dirbant, bendraujant. KliÅ«na liežuvis, Å¡veplavimas yra. Kodėl naktį tik dėvėti, ji nežino, dienÄ jos nedėvėjo, ji tik važiuojant pas gydytojÄ J., kad tas vizitas buvo, jeigu kažkam svarbu irgi galima gauti informacijÄ . Ä®sidėjo tÄ plokÅ¡telę prieÅ¡ pas jį važiuojant.

Pas kitÄ gydytojÄ važiavo su ta plokÅ¡tele, todėl, kad plokÅ¡telė buvo pagaminta tiksliai atitinkanti jos virÅ¡utinius dantis tik po breketų nuėmimo. Po breketų nuėmimo gydytojas J., bet kÄ pataisęs, uždėjęs užklotėlį, ar pagrežęs, ta plokÅ¡telė jai kažkaip nelabai ir tikdavo. Ir jis visada sakydavo, kad atsivežtų, jog jÄ priderins, praktiÅ¡kai visada taip ir bÅ«davo, kad po jo dantų pakoregavimo, ta plokÅ¡telė neatitikdavo ir J. buvo viskas paprasta ten pagręžti, dar kažkÄ padaryti, ji nežino, tai todėl.

Kadangi gydytojas P. ne jis tÄ plokÅ¡telę uždėjo, tai gal ir negalėjo atsakyti. Po to kai gydytoja, kuri jai dėjo breketus, kai iÅ¡tiesino jai dantis ir nuėmė breketus, ji uždėjo jai laikinÄ plastikinę plokÅ¡telę. JÄ vadina plokÅ¡tele, gydytojas P. pavadino jį reteineriu. Tai bÅ«tent gydytoja B., kuri jai ir uždėjo tÄ reteinerį, ji liepė jį neÅ¡ioti naktimis, kad jai dantys vėl neiÅ¡kreivėtų, tol, kol P. atstatys sÄ kandį galinį. Tiek ir norėjo paaiÅ¡kinti.

Ir ji teismui yra pateikusi apmokėjimÄ už tÄ plokÅ¡telę, ant apatinių dantų yra vielutė uždėta, kad neleistų dantims iÅ¡sivaikščioti, iÅ¡kreivėti, o ant virÅ¡utinių dantų – nuimama plokÅ¡telė - vielos ir plastiko gabalas, kuriÄ ji turėjo įsidėti į burnÄ , bÅ«tent, įvykio metu jÄ ir turėjo. IÅ¡ tikrųjų nežino, kodėl gydytojas P. neatsimena, ar todėl jis atsargiai komentavo, kad čia ne jo plokÅ¡telė, jis pats ir bandė sutaisyti tÄ reteinerį.

Reteineris - tai tiesiog ant virÅ¡utinių dantų viela užsimauna, byloje, jai atrodo, yra nuotrauka, tyrėjai pateikusi jÄ po įvykio. Pas gydytojÄ B. dėl plokÅ¡telės lūžio niekada nesikreipė. B. jai pagamino plokÅ¡telę, o gydytojas P. jai bandė jÄ sutaisyti, bet vėlgi tas jo sutaisymas, gavosi, taip, kad ji kurį laikÄ buvo be to reteinerio. Ä® gydytojÄ B. nesikreipė todėl, kad po to, kai uždedama ta laikina plokÅ¡telė, jau skaitoma, kad ortodontinis gydymas, bÅ«tent tiesinimas yra baigtas.

Ir vadinasi, kad jos dantys yra iÅ¡tiesinti. Iki tol, kol gydytojas P. jai bÅ«tų sustatęs, suprotezavęs galinius dantis, taip. Pas gydytojÄ B. reikėtų kreiptis konkrečios datos, kada jai iki įvykio buvo uždėta plokÅ¡telė, bet vasario mėnesį. Ne, nesilankė pas gydytojÄ B. nuo vasario iki gegužės mėn., todėl, kad ortodontinį gydymÄ skaitosi jai baigė. Ji nuėmė breketus ir uždėjo plokÅ¡telę. PlokÅ¡telę, kuriÄ jai sulaužė kaltinamasis, uždėjo vasario mėnesį gydytoja B.

Ä®staiga – „D.“, joje lankėsi 7 metus. Ne, plokÅ¡telė nebuvo keista po įvykio, ar sutaisyta. Gydytoja B. apie plokÅ¡telės lūžį gali bÅ«ti, kad ir nesužinojo. Gali bÅ«ti, kad ji pinigų neturėjo naujai plokÅ¡telei įsigyti, nes ji nekainuoja 10 eurų. Mano, kad „D.“ nebus įraÅ¡o apie plokÅ¡telės taisymÄ ar keitimÄ , nes jos ortodontinis gydymas buvo baigtas. Gydytojas P. ir pasakė, čia yra kompleksinis gydymas ir terminų, laikotarpių ji negali pasakyti. Jai ne tik plokÅ¡telė sulūžo, jai sulūžo ir dantys, kai kurie, kuriuos J. buvo sutvarkęs, kuriuos buvo paruošęs protezavimui ir tie dantukai sulūžo ir plokÅ¡telė sulūžo.

Ji net nežino tų ligos istorijų, nė vienos įstaigos, ji tik po procedūrų pasirašo. Po trijų valandų vieno danties klijavimo ir bandymo atstatyti. Mano, jog ta informacija, kiek reikės dėvėti plokštelę su „V.“ pasidalino. Negali pakomentuoti dėl įrašo apie tai sveikatos istorijoje, nes to nežino. Buvo ji dienos metu su reteineriu, nes po to kai priklijuoja laikinus galinius dantukus, plokštelę reikėdavo paderinti, nes gali būti, kad neužsimauna ant pakeistų dantų.

Ji nuolat pamirÅ¡davo jÄ pasiimti pas gydytojÄ P. ir užsidėjo ne nakčiai, o užsidėjo važiuojant pas gydytojÄ . Ji, jeigu reikės, kad ji turėjo vizitÄ pas gydytojÄ Ä¯vykio dienÄ , ji nemano, kad negalės gauti iÅ¡raÅ¡o, kad turėjo vizitÄ pas gydytojÄ tÄ dienÄ ir vyko. Užsidėjo plokÅ¡telę, kad nepamirÅ¡ti, bet dėvėti buvo skirta tik naktį, kadangi yra storas vielos ir plastiko gabalas burnoje. Ji plokÅ¡telės neneÅ¡iojo dienÄ , bet prieÅ¡ važiuodama pas gydytojÄ Ä¯sidėjo į burnÄ , kad nepamirÅ¡ti.

Ji mano, kad taip, kad gegužės 14 d., vyko pas P. Negali pasakyti, kokios procedÅ«ros buvo numatytos tÄ dienÄ . Pirmiausia tÄ pačiÄ dienÄ apžiÅ«rėjo (duomenys neskelbtini) klinikos darbuotojai. Nepasakys apžiÅ«rėjusio gydytojo pavardės.Taip, ėjo pas Å¡eimos gydytojÄ . Specialistas K. Z. apžiÅ«rėjo tada, kai galėjo apžiÅ«rėti, nes buvo ir temperatÅ«ra sukilusi. Gydytojas G. apžiÅ«rėjo, tos pačios įstaigos gydytojas - (duomenys neskelbtini) klinikos. Nežino, kada nuėjo pas gydytojÄ (duomenys neskelbtini) klinikoje arba kitÄ dienÄ , arba po Å¡eimos gydytojo.

JÄ Å¡eimos gydytoja siuntė pas specialistus, pas neurologÄ , ne jÄ operavęs gydytojas. Jis tik liepė susirasti specialistÄ , kuris mankÅ¡tas darys. 2019-05-14 nukentėjusioji Ž. C. parodė, kad 2019-05-14 d. apie 09.51 val,. ji vyko pas gydytojÄ pagal iÅ¡ anksto suplanuotÄ vizitÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Važiavo savo asmeniniu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jai važiuojant automobiliu pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) tilto link, kito automobilio VW, modelio nežino, tamsios spalvos, kurio valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas Å¡alutiniu keliu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, įžūliai spaudė jÄ savo automobiliu, kad ji jį užleistų. Kadangi važiavo pagrindiniu keliu, be to, skubėjo, ji to automobiliu nesutiko užleisti, tačiau atsargiai važiavo pagrindiniu keliu toliau. Anksčiau minėto automobilio vairuotojas, sukeldamas avarinę situacijÄ , vis vien užlindo prieÅ¡ jos automobilį ir tyčia staigiai stabdė savo automobilį, tikėdamasis ir manė, vildamasis, kad ji atsitrenks į jį. Dėl tokio neadekvataus vairavimo ji taip pat buvo priversta staigiai stabdyti savo automobilį.

Tada minėto automobilio vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir garsiai kažkÄ Å¡aukdamas ir keikdamasis artinosi jos link. Ji, sėdėdama savo automobilyje, prasivėrė savo automobilio langÄ , nes iÅ¡ pradžių pamanė, kad galbÅ«t dėl staigaus jo stabdymo, ji atsitrenkė į jo automobilį, pakėlė rankas, nesuprasdama kas vyksta. Tada tas vyras, priėjęs prie jos, pro atidarytÄ jos automobilio langÄ , pasakė kažkÄ lietuvių kalba, ar tai kad sulaužys jÄ , ar kad sudaužys jÄ , po ko sudavė jai ranka į veidÄ , į kairę veido pusę.

Kadangi visas veiksmas įvyko tiesiog sankryžoje, ant pėsčiųjų perėjos, per perėjÄ Ä—ję žmonės pradėjo Å¡aukti ant to vyro, o keliu važiuojantys automobiliai pradėjo naudoti garsinį signalÄ . Sudavęs jai smÅ«gį į veidÄ vyras sėdo atgal į savo automobilį ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) tilto link. Ji paskambino 112, tačiau dėl patirto streso nesugebėjo net kalbėti, jai stipriai skaudėjo veidÄ bei visÄ galvÄ , laikinai prarado orientacijÄ , nuvažiuojantį to užpuoliko automobilį ji nufotografavo savo asmeniniu telefonu, fotonuotraukÄ pateiks.

Vyras, kiek įsidėmėjo, automobiliu važiavo vienas, jam gali bÅ«ti apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 175-180 cm Å«gio, lieso kÅ«no sudėjimo, lieso pailgo veido, tamsesnių gali bÅ«ti žilstelėjusių plaukų, mano, atpažinti galės minėtÄ vyrÄ tiek pagal fotonuotraukÄ , tiek gyvai pagal anksčiau nurodytus požymius. Atvykusiems pareigÅ«nams paaiÅ¡kino situacijÄ , o pati greitosios medicinos pagalbos brigada buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai buvo nustatytas veido sumuÅ¡imas.

Vyro, kuris jÄ sumušė, ji nepažįsta, matė jį pirmÄ kartÄ , mano, jis supyko dėl to, kad ji neužleido jam eilės. Dėl įvykio jai padaryta fizinė žala, juto fizinį skausmÄ . Dėl įvykio kreipsis į ekspertizę, jai padaryta fizinė, moralinė žala. (1 t., b.l. 41). 2019-06-20 papildomai apklausta liudytoja Ž. C. parodė, kad 2019-05-14 apie 09.51 val. ji automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Privažiavusi (duomenys neskelbtini) gatvę prieÅ¡ jos automobilį įvažiavo automobilis VW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Ji jo nepraleidinėjo, tačiau jis vis tiek važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę prieÅ¡ jos automobilį. PrieÅ¡ įvažiuodamas prieÅ¡ jį jis naudojo garsinį signalÄ , norėdamas kad ji jį užleistų. PrieÅ¡ jam įvažiuojant prieÅ¡ jÄ , ji stovėdama kamÅ¡tyje, norėdama jam iÅ¡reikÅ¡ti savo nepasitenkinimÄ kad jis bando užlįsti prieÅ¡ jos automobilį, abi savo rankas (delnus) iÅ¡kėlė prieÅ¡ save.

Minėto automobilio vairuotojui ji nerodė nepadorių gestų. Jis užlindęs prieÅ¡ jos automobilį, staigiai ant pėsčiųjų perėjos sustabdė automobilį, sukeldamas avarinę situacijÄ . Tuomet ji panaudojo garsinį signalÄ . Minėto automobilio vairuotojas staigiai iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir greitu žingsniu priėjo prie jos. Tarp jų automobilių buvo mažiau nei 1 metro atstumas. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos yra pateikusi nuotraukÄ , kurioje yra užfiksuoti jų automobiliai.

Vairuotojui einant link jos automobilio ji atidarė savo langÄ , galvodama, kad galbÅ«t dėl staigaus jo stabdymo, ji atsitrenkė į jo automobilį. Eidamas link automobilio vairuotojas rėkė ant jos „sulaužysiu tave, sudaužysiu“, vadino jÄ â€žsuka“. Priėjęs prie jos maÅ¡inos jis pasilenkė prie jos atidaryto lango. Rankomis į jos automobilį atsirėmęs nebuvo. Pasilenkęs jis iÅ¡ karto deÅ¡ine ranka delnu trenkė jai kairį žandÄ . SmÅ«gio metu ji iÅ¡girdo garsÄ Å¾andikaulio srityje, pajuto stiprų fizinį skausmÄ ir pagalvojo kad lūžo žandikaulis.

Nori patikslinti, kad įvykio metu ji buvo įsidėjusi į burnÄ dantų plokÅ¡telę. Ji smÅ«gio metu buvo sulaužyta. PlokÅ¡telę galės pateikti prie medžiagos. PlokÅ¡telės kaina apie 300 eurų. Vairuotojui einant link jos ir jam priėjus, ji pastoviai žiÅ«rėjau į jį, stebėjo jo elgesį. Ji nuo jo pasisukusi nebuvo. Trenkęs jis apsisuko ir nuėjo į savo automobilį. Tuo metu ji padarė nuotraukÄ , kuriÄ pateikė. Ji automobilio VW vairuotojui nerodė jokių nepadorių gestų.

Jokiais žodžiais vyriÅ¡kio ji neįžeidinėjo ir jo tokio neadekvataus elgesio neprovokavo. Ä®vykio metu jai jokių odos paraudimų nebuvo, jokių odos problemų neturi. Paraudimas atsirado tik po smÅ«gio. Po įvykio medikai jÄ nuvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas, jokių lūžių nenustatė. Vakare jai pakilo temperatÅ«ra, jai žandas skaudėjo. KitÄ dienÄ po įvykio atsikėlus ryte pamatė, kad patinęs žandas. Jis pasidarė nuotraukÄ , kuriÄ pateiks. Nuotraukoje matomas žando patinimas.

Ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) poliklinikÄ pas Å¡eimos gydytojÄ . Jai buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. Vėliau ji nuvyko pas dantų gydytojÄ J. P. (gydytojo S. G. klinika, (duomenys neskelbtini) gatvėje). J. P. konstatavo, kad jai padaryti rimti sveikatos sutrikdymai. PrieÅ¡ du metus jai buvo padaryta žandikaulio operacija klinikoje (duomenys neskelbtini). Po minėtos operacijos ji pastoviai lankosi pas gydytojÄ J. P., kuris jÄ gydo ir konsultuoja. Å iuo metu to įvykio ji dar gydosi pas J. P. (1t., b.l.55). 2019-10-16 papildomai apklausta liudytoja Ž.

C. parodė, kad įvykio metu nuo smÅ«gio į žandÄ . t.y. kairę veido pusę, burnoje buvusi ortodontinė plokÅ¡telė lūžo per pusę, kurios vertė yra 171,41 eurų. Ji negalėjo pati perkasti plokÅ¡telės, o ji perlūžo tik smÅ«gio metu. Å i ortodontinė plokÅ¡telė naudoti buvo netinkama, dariausi naujÄ plokÅ¡telė, kurios vertė 63 eurų. Kai praėjo laikas ir senÄ plokÅ¡telę tvarkant, jinai jos dantims bÅ«tų netikusi, nes praėjo daug laiko jos neneÅ¡iojant. Neapsiėmė remontuoti senos, nes jos dantys jau prasivaikščiojo, todėl buvo daryta skubiai nauja, už kuriÄ teko susimokėti, gydytojai nurodė, kad neatmetama galimybė, jog dėl prasivaikščiojusių dantų ( neturėjo plokÅ¡telės) jai gali prireikti naujų breketų ir ortodontinio gydymo.

KitÄ dienÄ po įvykio dantų chirurgas nurodė, kad nuo patirto smÅ«gio yra sumažėjusi iÅ¡sižiojimo amplitudė, žandikaulis žiojantis krypsta į kairę pusę, jaučiamas skausmas kairio sÄ nario srityje. Jis diagnozavo veido sumuÅ¡imÄ , apatinio žandikaulio sumuÅ¡imÄ , smilkininio - apatinio žandikaulio sÄ nario disfunkcijÄ (SĄŽS), dėl ko po gydymo jai bus reikalinga virÅ¡utinio žandikaulio kapa smilkininiam apatinio žandikaulio sÄ nariui gydyti, kurios vertė 600 eurų., taip pat potrauminę bÅ«klę, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje buvo sumuÅ¡imo žymė.

Protezuotojas nustatė, jog po smūgio yra atsicementavę ir sulūžę laikini dviejų dantų vaikinai bei vienas laikinas danties užklotas, kurio vieno vieneto vertė yra 80 eurų. Visus šiuos patirtus nuostolius ji yra nurodžiusi savo pirminiame civiliniame ieškinyje, tik nori papildyti savo civilinį ieškinį 63 eurų suma. Ji reiškia civilinį ieškinį bendrai 6829,79 eurų sumai.(1t., b.l. 116). Teisiamajame posėdyje liudytojas G. G. parodė, jog 2019 m. gegužės 14 d., kad kažkas buvo, atsimena, jis buvo apklaustas dėl šio įvykio.

Pagarsinus liudytojo G. G. apklausos protokolÄ , parodė, jog įvykį prisimena. Atvykę pagal iÅ¡kvietimÄ bendravo su pranešėja, ji paaiÅ¡kino tÄ visÄ situacijÄ . Pasakojo pranešėja, kad įvyko tokia situacija, jog ji nepraleido kito asmens, jÄ aplenkė automobiliu, sustabdė, užkirto keliÄ , ji sustojo ir įvyko konfliktas. Priėjo vyriÅ¡kis, ji prasidarė langÄ ir vyriÅ¡kis sudavė jai per veidÄ . Po ko pradėjo signalizuoti kiti automobiliai, kadangi eismas buvo intensyvus, ji liko vietoje, o vyriÅ¡kis pasiÅ¡alino.

Po žodinio konflikto, dar ten kažkoks žodinis konfliktas vyko.PareiÅ¡kėja sakė, kad sudavė į veidÄ . Jis suprato, jog trenkė į veidÄ , tai, kad į skruostikaulį, žandikaulį. Taip, pakitimų ant veido matėsi. Matėsi, kad veidas buvo paraudęs. PareiÅ¡kėja buvo susijaudinusi, verkė, bėgo aÅ¡aros, kalbėjimas toks neriÅ¡lus buvo, kaip Å¡vepluojant. Buvo padrikas, nenuoseklus situacijos aiÅ¡kinimas. IÅ¡oriÅ¡kai kraujo, kaip ir nesimatė ant pranešėjos veido, bet ji kai kalbėjo matėsi, kad dantys tai parausta, tai vėl pasidaro balti, jis suprato asmeniÅ¡kai, kad ten yra kažkoks pažeidimas ir dėl ko buvo iÅ¡kviesti medikai.

Bendraujant su žmogumi, matėsi, kad jos dantys tai balti, tai raudoni. Ant virÅ¡utinių dantų matėsi kraujo atspalvis raudonas. Ant priekinių, ant Å¡oninių dantų į kairę pusę matėsi rausvas atspalvis ant dantų. Nežino, ar ji tuo metu buvo su plokÅ¡tele. Tarnybos metu buvo jis iÅ¡kviestas į apklausÄ , atvyko su tarnybiniu automobiliu su tuometiniu porininku. Negali dabar pasakyti, kas tuo metu buvo jo porininkas. Negali pasakyti tiksliai, ar į apklausÄ atvyko su tuo pačiu asmeniu, su kuriuo buvo ir įvykyje, gali bÅ«ti ir taip, gali bÅ«ti ir ne.

Tarnybos metu dirbdavo pagrinde su tuo pačiu porininku, bet įvykio atveju jis dirbo su kitu. Dirbo įvykio metu su įvardintu vyriausiu patruliu T. O su kuo į apklausÄ vyko, jis negali pasakyti. Ar su T., ar ne su T. vyko į apklausÄ â€“ negali pasakyti. Apklausos metu papasakojo įvykio aplinkybes, kaip ir dabar papasakojo. Negali pasakyti ar buvo klausimai tyrėjos užduodami apklausos metu, jeigu kilo klausimai paklausė, jeigu ne, tai ne. Nepamena, ar prieÅ¡ apklausÄ su patruliu T. buvo aptariamos aplinkybės. Nepasakys, kiek laiko truko apklausa, apklausos protokole yra nurodytas apklausos laikas.

ApklausÄ surašė vietoje jam atvykus. Dėl jo ir patrulio E. T. identiÅ¡kų parodymų, kadangi jie po kiekvieno įvykio, kuriame dalyvauja, suraÅ¡o tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuris yra raÅ¡omas vienas. Taip, tarnybinį praneÅ¡imÄ surašė po įvykio ir atvyko į apklausÄ jau susipažinę prieÅ¡ tai su juo ir pagal tai duodami parodymai. Taip, prieÅ¡ važiuojant į apklausÄ su tarnybinio praneÅ¡imo turiniu buvo susipažinęs. Turi tuos tarnybinius praneÅ¡imus. PareiÅ¡kėja neminėjo kraujo skonio burnoje, o kÄ jis matė, tÄ matė.

Tiek pat atsimena ir tada, apklausos metu, tiek pat ir dabar atsimena. Nesuteikė tam tiek svarbos, kad nurodyti tÄ kraujÄ . Teisiamajame posėdyje liudytojas E. T. parodė, jog jis yra Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis. Nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji su juo nėra susiję nei giminystės, nei draugystės, nei asmeniniais ryÅ¡iais. Atsimena jam Å¡ deÅ¡inės esančiÄ moterį, iÅ¡ deÅ¡inės esančio vyriÅ¡kio nepamena. Kiek pamena, buvo konfliktas tarp automobilių vairuotojų dėl nepasidalinimo.

Vienas važiavo pagrindiniu, kitas Å¡alutiniu keliu. Pranešėja važiuodama pagrindiniu keliu nepraleido iÅ¡ Å¡alutinio kelio bandžiusio įvažiuoti automobilio, kuris vėliau panaudojo garsinį signalÄ , sustojo, įvyko žodinis konfliktas ir vėliau buvo, kaip pati pranešėja teigė, suduota jai ranka į veidÄ . Reagavo į tÄ patį įvykį dirbdamas su porininku G. G., jie pirmi atvyko į įvykio vietÄ ir visas aplinkybes jiems paaiÅ¡kino. Jiems atvykus, Å¡io asmens jau nebebuvo (rodoma į kaltinamÄ jį A.

Å .), jis jau buvo pasiÅ¡alinęs. Jiems atvykus, pranešėja buvo susijaudinusi, verkė, kairys skruostas buvo paraudęs, atrodė toks kaip paburkimas, lÅ«pų kamputyje matėsi Å¡iek tiek kraujo pėdsakų. Neatsimena, kiek laiko praėjus po įvykio buvo apklaustas. Kiek pamena, juos po vienÄ apklausinėjo. Ä® apklausÄ ar vienas vyko, ar su kolega, negali pasakyti, nes jų porininkai keičiasi, galėjo bÅ«ti ir kitas žmogus, galėjo ir vienas vykti. Jo porininkai nebuvo pastovÅ«s, su įvykyje buvusiu kolega dirbo praktiÅ¡kai vienÄ kartÄ per pusmetį.

Ne, su G., prieÅ¡ einant į apklausÄ , nesikalbėjo. Nepasakys, kiek truko apklausa, įvykiai metų senumo. Apklausos metu pradžioje bÅ«na aplinkybių pasakojimas, kiek pamena, o paskui konkretinami klausimai. Gali bÅ«ti, kad šį kartÄ apklausos metu klausimai nebuvo užduoti. Preliminariai per parÄ bÅ«na nuo 4-5 iki 20 iÅ¡kvietimų, čia jis kalba apie 12 valandų pamainÄ . Ne, neatsimena konkrečiai kokio nors įvykio prieÅ¡ 2.5 mėn. ir kokia GMP brigada tuo metu atvyko. Rugpjūčio 30 d. apklausiamas apie gegužės mėn. įvykį po 3.5 mėn. nurodė net GMP brigados numerį, kadangi tam yra tarnybiniai praneÅ¡imai, kuriuos saugo savo laikmenoje.

Taip, be abejo, prieÅ¡ eidamas į apklausÄ susipažino su savo tarnybinio praneÅ¡imo turiniu. Nežino, kodėl jo apklausos protokolas yra žodis žodin toks pat kaip kolegos G., tyrėja atliko apklausÄ , tyrėjos reikėtų paklausti. Protokolai identiÅ¡ki, todėl, kad tarnybinį praneÅ¡imÄ raÅ¡o vienÄ , ne kiekvienas nuo savęs. Natsimena, kiek laiko vyko apklausa. GalbÅ«t ir galėjo tyrėja suraÅ¡yti apklausÄ per 10 min., galbÅ«t ir ne. Taip, pasirašė po protokolu, kad perskaitė. Teisiamajame posėdyje specialistė E. Ž. paaiÅ¡kino, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) poliklinikoje Å¡eimos gydytoja.

Asmeniniai santykiai su kaltinamuoju nesieja. Nukentėjusioji matyta darbo praktikoje, gydo jÄ kaip Å¡eimos gydytoja. Kažkiek atsimena aplinkybes, dėl kurių iÅ¡davė nedarbingumo pažymėjimÄ nukentėjusiajai, atsimena, kad atvyko dėl veido traumos, kiek sakė sumuÅ¡imas. Ligos kodas, ES, kurį prieÅ¡ tai minėjo, pagal kurį buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažyma. Mintinai kodų dabar neprisimena. Å iuo metu neatsimena, kas buvo nustatyta. Tai, kas objektyviai nustatyta nukentėjusiajai, viskas yra jos įraÅ¡uose.

Taip, viskas yra sveikatos istorijos įraÅ¡uose. Dabar Å¡iuo metu nepasakys, kiek laiko buvo tęsiamas nedarbingumas. ApraÅ¡o ir subjektyviai kas sakoma, ir kÄ objektyviai mato, apraÅ¡o. Neatsimena, kÄ konkrečiu atveju objektyviai matė. IÅ¡ pradžių pagrindinė liga, kodėl iÅ¡duodamas nedarbingumo pažymėjimas, paskui jeigu bÅ«na komplikacijų, tuomet jis tęsiamas su pagrindine diagnoze, toliau komplikacijų gydymui. Neprisimena, kokie vaistai buvo iÅ¡raÅ¡yti, buvo prieÅ¡ metus. Kiek prisimena, ji lankėsi kitur pas kitus specialistus, kitose įtaigose.

Buvo žandikaulio veido srities pažeidimas, ji pati sakė, kad eina kitur, kiek ji pamena. Ne, jų poliklinikos specialistai jos neapžiÅ«rėjo. Ji kiek prisimena, tikrai nebuvo ilgas nedarbingumo pažymėjimo tęsimas, paskui atsirado kaklo skausmas, ji kažkiek pratęsė. Kaklo skausmai atsirado po sumuÅ¡imo - sutrenkimo į veidÄ . Kelios dienos praėjus po sumuÅ¡imo, atsirado cervikalgija, kaklo raumenys atsimena, kad skaudėjo. Kelios dienos, turi omenyje, 3-5 dienos. Ji norėjo pasidomėti, kokiu kodu buvo tęsiamas nedarbingumas du mėnesius, bet nepriėjo prie Sodros duomenų.

Neprisimena, kÄ reiÅ¡kia toks kodas S00.85, viskas yra sistemoje. Nedarbingumo tęsimo laikas priklauso nuo sužalojimų lygio ar kai lūžis yra. Jeigu nėra lūžio, tuomet žiÅ«rima pagal situacijÄ ir tęsiamas nedarbingumas. Å ioje konkrečioje situacijoje kodėl buvo tęsiamas nedarbingumas 3 mėn. negali pasakyti, nes buvo daugiau nei prieÅ¡ metus. Tai, jog nedarbingumas truko tris su puse mėnesio, gal nėra įprasta situacija, vertinti reiktų pagal konkrečiÄ situacijÄ . Konkrečiai pakomentuoti galėtų, jeigu matytų jos kortelę, Sodros duomenis.

Sodros duomenų negalėjo pasižiÅ«rėti, nes duoda tik metų laikotarpiui, virÅ¡ metų jau nebegalima pasižiÅ«rėti. Ankstesni žmogaus turėti sveikatos sutrikimai, susiję su ta kÅ«no dalimi galėjo turėti įtakos nedarbingumo tęsimui, nebent tai atsiliepė ankstesniam gydymui. Taip, ji dabar tik preziumuoja, bet kaip iÅ¡ tikrųjų buvo, negali pasakyti. Gali bÅ«ti, kad nedarbingumas buvo tęsiamas tik jų įstaigos, bet jai dabar reikia atsiversti ligos istorijÄ , kokiais kodais buvo iÅ¡duota, nes dabar neprisimena.

Nukentėjusioji ar pateikė medicininius dokumentus iÅ¡ privačių gydytojų, ji tikrai neprisimena. Kitame teisiamajame posėdyje specialistė paaiÅ¡kino, jog susipažino su pacientės sveikatos istorija. Pasidomėjo, kad nedarbingumas buvo tęsiamas nuo gegužės 15d. iki gegužės 28 d., kodas S00.85, čia yra kitų galvos sričių pavirÅ¡inis sužalojimas, sumuÅ¡imas. Ji turi „printscreen“ iÅ¡trauktÄ iÅ¡ sistemos. Pagarsinus 2 tomo, b.l. 149, paaiÅ¡kino, jog tiesiog ji prisijungusi su savo prisijungimu mato, kad nuo gegužės 15 d. iki gegužės 28 d., o sekantis buvo iÅ¡duotas jau rugpjūčio 28 d.

Nuo rugpjūčio 28 d. jau dėl kitų dalykų. Nežino, kodėl taip skiriasi duomenys, ji skambino Sodros atstovui, dar kartÄ pasitikslino, jis patvirtino, kÄ ji matė. To dokumento ji negali pateikti, tik „printscreen“ pasidarė. Ne, kiti specialistai negalėjo tęsti, klausė Sodros darbuotojų, sakė, kad nematyti. Ne, rugpjūčio 28 d. jau kitas kodas. Jai atrodo, kitas kodas N54.96 - su nugaros skausmais susijusi liga. Su S kodu nuo gegužės 15 d. iki gegužės 28 d. IÅ¡davimo data rugpjūčio 27 d., bet nuo sekančios dienos nedarbingumas.

Kai buvo iÅ¡duota nedarbingumo pažyma nuo gegužės 15 d. – nukentėjusioji skundėsi skausmu kairės veido pusės, sunkiai galėjo iÅ¡sižioti, sunku buvo valgyti ir kramtyti. Taip, aprašė, kÄ subjektyviai iÅ¡reiÅ¡kė, kÄ jaučia. Tuomet ji apžiÅ«rėjo žandikaulį čiuopiant, kairėje pusėje nurodė skausmingumÄ Å¾andikaulyje. Taip, ji nurodė skausmingumÄ . Ne, tyrimų identifikuoti skausmui nėra. Taip, ji Å¡eimos gydytoja, kiek prisimena, bet tiksliai nepasakys, gal ir nurodė, kad važiuos pas specialistus - veido žandikaulio chirurgus.

Taip, tęsė ji nedarbingumÄ 2 savaites. Specialistas nurodo, slankstelio panirimo kompleksÄ , peties pažeidimÄ . Nukentėjusioji pas jÄ kreipėsi biuletenio pratęsimui gegužės 21 d., nurodė kaklo skausmus ir jÄ siuntė jų specialistui traumatologui - ortopedui, kuris jau nurodė tÄ diagnozę, slankstelio panirimo kompleksÄ . Taip, slankstelis tai čia turima omenyje stuburo slankstelį. Taip, anamnezėje apraÅ¡yta – „Tirpsta veidas, įtampa, tempimo jausmas, apatinio žandikaulio sÄ nario naktiniai skausmai, nemiga dėl skausmo“ yra subjektyviai nukentėjusiojo iÅ¡reikÅ¡ta bÅ«sena.

Objektyviai tai gydytojo Ž. apraÅ¡yme, kÄ ji mato, kad jis čiuopia pirmo krÅ«tininio slankstelio įtemptus segmentinius raumenis ir, kad skausmas plinta į kairę. Taip, skausmas yra subjektyviai asmens iÅ¡reiÅ¡kiamas. Objektyviai, tai, kad gydytojas su rankomis čiuopia raumenų įtempimÄ ir jis tada nustato kur yra pakenkimas. KrÅ«tininis pirmas slankstelis, tai yra, kuris yra pasibaigus kaklo slanksteliams, tiesiai po kaklo slanksteliais, nugarinėje pusėje. Taip, čia kaklo sritis. Taip, nedarbingumas buvo tęsiamas iki gegužės 28 d.

Gegužės 22 d. yra nurodyta keletas diagnozių, bet nedarbingumo pažymėjimas yra tęsiamas su vienu kodu, tai yra pagrindiniu kodu. Meniskas yra kelio sÄ nario kremzlė. Ž. C. neminėjo, kad kelio sÄ nario traumÄ patyrė to įvykio metu ir ji Å¡ito dabar nepasakys, nes tai buvo vėlesni apsilankymai. IstoriÅ¡kai tai galėjo bÅ«ti kažkokios kitos traumos pasekmė. Teisiamajame posėdyje ekspertas K. Z. paaiÅ¡kino, jog asmeniniai santykiai nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiÄ ja nesieja. Savo iÅ¡vadÄ patvirtina.

Å iuo metu tiek, kiek jis matė medicininius dokumentus ir kiek yra apžiÅ«rėjęs nukentėjusiÄ jÄ , jo iÅ¡vada tikrai nesikeistų. Taip, atsimena, kad teikė dvi iÅ¡vadas gegužės 20 d. ir liepos 15 d. antra iÅ¡vada buvo dėl (duomenys neskelbtini) klinikos medicinos dokumentų. Pirma iÅ¡vada buvo pateikta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) klinikos pateiktais medicininiais dokumentais ir gydomo asmens apžiÅ«ra. Taip, jÄ matė. Ä® tiriamÄ jÄ dalį įraÅ¡omi medicininių dokumentų duomenys ir gyvo asmens apžiÅ«ra, bendra duomenų suma daroma specialisto iÅ¡vada, atsakant į klausimus.

Nukentėjusieji gali nusakyti visus nusiskundimus, bet juos kartais bendrina, formuluoja ir įrašo į įvykių aplinkybių apatinę dalį, o kartais jie išvis nieko nesako. Žandikaulis yra kaulas, jis iš vidaus negali būti apžiūrėtas, gali būti ištirtas rentgenologiškai, arba kitais specialiais tyrimo metodais. Šis įrašas „Odos vientisumo pažeidimų nestebima“ yra ne jo, čia yra išrašas iš (duomenys neskelbtini) klinikos, čia yra būtent nurašyta „pacientė skundžiasi skausmu kairės pusės apatinio žandikaulio srityje, tačiau objektyviai veidas simetriškas“ – čia yra viskas išrašas.

Toliau eina sakinys – kūno apžiūra: tai čia jau yra jo - kūno apžiūros metu sužalojimų nėra. Specialių priemonių žiūrėti burnos gleivinei neturi, tiek kiek išoriškai matosi, arba jeigu klientas pabrėžia, kad turi žaizdų tai jie specialiai ir apžiūri. Sužalojimų burnoje ji nenurodė, kiek atsimena, minėjo, kad jai kiek sutrikęs žiojimasis. Objektyviai ir vadovaujantis (duomenys neskelbtini) klinikos pateiktais dokumentais jokių patologijų nebuvo nustatyta.

Ekchimozė - tai kraujo iÅ¡siliejimas po gleivine. Taip, kraujosrÅ«va po gleivine. KraujosrÅ«va yra sužalojimas ir ekchimozė irgi yra sužalojimas. IÅ¡sižiojimo amplitudės sumažėjimÄ nustato veido žandikaulio chirurgai, nes jis turi žinoti, koks buvo pradinis iÅ¡sižiojimas, pas skirtingus žmones jis gali Å¡iek tiek skirtis ir gydytojas nustato, kad tai yra kažkoks patologijos pakitimas. AiÅ¡ku, jeigu jis yra ženklus esant po lūžio, tada galima ir be specialių metodikų nustatyti. Intraoraliai, tai reiÅ¡kia burnoje.

Esmė buvo ta, kad (duomenys neskelbtini) klinikos išrašuose buvo nurodyta, kad intraoraliai, išvertus iš lotynų kalbos – burnoje, sužalojimų nėra. Taip, iš tokio įrašo sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) klinikose buvo apžiūrėta burnos gleivinė. Konstatuota buvo, kad sužalojimų burnoje nėra. Taip, ekchimozė galėjo susidaryti ir tarp apžiūrių, kitu trauminiu poveikiu, kaip ir rašoma. Vadovaujantis įrašu, kad (duomenys neskelbtini) klinikos specialistas intraoraliai jokių sužalojimų nerado, konstatuoja, kad ten nieko nebuvo.

Be to, gali papildyti, kad kliniÅ¡kai ir radiologiÅ¡kai, ta prasme visur, kur jis nurodo iÅ¡orinę apžiÅ«rÄ spalvos vientisumo pažeidimų nėra ir jis papildo, kad jokių sužalojimų nėra. Jis pabaigoje konstatuoja, kad sumuÅ¡imui bÅ«dingas vaizdas, bet objektyvių duomenų nurodančių tÄ , nėra. Taip, radiologinis tyrimas buvo atliekamas dėl kaulų lūžių. Kaulas irgi yra audinys, jo vientisumo nebuvo nustatyta. RadiologiÅ¡kai yra nustatomi tik kaulinio audinio pažeidimai. Ne, jų dalykų, Sodros duomenys dėl nedarbingumo, neinterpretuoja, todėl iÅ¡vada nesikeistų.

Dėl veido sumuÅ¡imo bÅ«dingo vaizdo, kas turėta omenyje, reikia klausti K., nes objektyviai to kÄ jis parašė, jis negalėjo konstatuoti. Veido sumuÅ¡imui bÅ«dingas vaizdas iÅ¡ praktikos: poodinės kraujosrÅ«vos, odos nubrozdinimas, nulūžusios dantų karÅ«nėlės, muÅ¡tinės žaizdos lÅ«pose, gleivinėje, muÅ¡tinės žaizdos veide, kraujo iÅ¡lajos akių junginėje, nosies, žandikaulio lūžiai. K. turėtų pagrįsti, kÄ jis vadina veido sumuÅ¡imui bÅ«dingÄ vaizdÄ , nors objektyviai jis nenurodo sužalojimų.

Nori pasakyti, kad į tÄ gleivinės sritį buvo pritaikyta jėga, kuri virÅ¡ijo jos kraujagyslių tamprumÄ ir elastingumÄ , dėl ko iÅ¡siliejo kraujas ir susidarė ekchimozė. Teismo medicininio tyrimo metu jėga nėra nustatinėjama. Stiprus, ar ne stiprus smÅ«gis, tai subjektyvu, teismo medicininio tyrimo metu sužalojimų padarymo jėga nenustatinėjama. Taip, jeigu pažeistos kraujagyslės tai buvo trauminis poveikis. Taip, po savaitės ekchimozės nenustatė. Gleivinėje kraujosrÅ«va per kelių minučių laikotarpį turėtų pasirodyti.

Dėl iÅ¡nykimo laiko – priklauso nuo ekchimozės pobÅ«džio, nes gleivinėje yra kitaip, nes keičiasi gleivinė, pati gleivinį nusilupa ir su ja iÅ¡nyksta ir ekchimozė. Per kelias paras gali iÅ¡nykti ekchimozė. Jie bendrai klausia, kokie paciento nusiskundimai. ApžiÅ«ros metu atsimena, jog minėjo operacijÄ ir kažkÄ apie žiojimÄ si. Ne, pokyčių jis nenustatė. Antra iÅ¡vada pateikta vadovaujantis pateiktais medicininiais dokumentais. Sugijo ekchimozė iki jo apžiÅ«ros. Ekchimozė tai yra ne kažkas masyvaus, tai gali bÅ«ti taÅ¡kelio dydžio kraujo iÅ¡laja po gleivine.

Tokios ekchimozės nėra retenybė, jos susidaro sukandus lÅ«pas arba žando vidinę pusę dantimis, dėl to tai nėra kažkas tokios iÅ¡skirtinio ir buvo pabrėžta, kad galėjo atsirasti tarp tų apžiÅ«rų. Jeigu objektyviai (duomenys neskelbtini) klinikoje buvo nurodyta, kad intraoraliai jokių pokyčių, paskui buvo antras dokumentas, kad yra ekchimozė, tai logiÅ¡ka daryti iÅ¡vadÄ , kad ji galėjo atsirasti tame laikotarpyje tarp vienos ir kitos apžiÅ«ros. Todėl negali sieti jos su įvykiu, kuris buvo nurodytas užduotyje.

Gavo policijos užduotį ir atliko apžiÅ«rÄ . OBJ. reiÅ¡kia objektyviai reiÅ¡kia, medicininiuose dokumentuose, bÅ«tent nurodyta, kad jokių deformacijų nematyti. Po smÅ«gio ranka gali veide nelikti deformacijų. Objektyviai ji jokių nusiskundimų nenusakė, tik nurodė, kad buvo operuota ir nesijaučia taip pat kaip ir prieÅ¡ tai. „Nesijaučia kaip prieÅ¡ tai“ jeigu pasakys, kÄ turėjo omenyje, tai pradės fantazuoti, nes viskas buvo prieÅ¡ metus, jeigu tai neįraÅ¡yta į iÅ¡vadÄ .

Taip, jeigu iÅ¡sako nusiskundimus turinčius reikÅ¡mės iÅ¡vadai, tai ir užraÅ¡o. Teisiamajame posėdyje specialistas J. K. paaiÅ¡kino, jog jis dirba (duomenys neskelbtini). Nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiÄ ja jis nėra susijęs nei giminystės, nei asmeniniais ryÅ¡iais. Å i pacientė buvo atvykusi pas jį budėjimo metu. Ž. C. buvo atvykusi su greitÄ ja pagalba pas juos, jÄ apžiÅ«rėjo, padarė ir rentgenologinį iÅ¡tyrimÄ , nes pacientė skundėsi skausmu apatinio žandikaulio kairėje pusėje.

Jis remiasi tuo, kÄ ji sakė, pacientės teigimu jai buvo trenka į veidÄ eismo įvykio metu, ji labai nedetalizavo. Buvo minėjusi, kad prieÅ¡ du metus buvo atlikta jai ortognatinė žandikaulio operacija. Remiantis Å¡iais duomenimis buvo paskirtas rentgenologinis iÅ¡tyrimas, įvertinti ar nėra kaulų lūžimų. Rentgenologinis tyrimas gali parodyti dantų lūžius, bet jų nebuvo, nes buvo padaryta ir panoraminė nuotrauka. Čia yra specifiniai rentgenologiniai tyrimai detalizuojant tam tikras sritis.

Taip, (duomenys neskelbtini) klinika disponuoja rentgenologinėmis nuotraukomis ir esant galimybei bÅ«tų galima užklausti rentgeno nuotraukos. Jo nuomone, nebuvo jokių lūžių. Neprisimena, ar nukentėjusioji apžiÅ«ros metu buvo su ortodontine plokÅ¡tele burnoje ar kalbėjo apie jÄ . Paprastai, kai daromas rentgenologinis tyrimas pacientai informuojami, kad visas plokÅ¡teles, auskarus, nes tai gali iÅ¡kreipti vaizdÄ , tai pasakyti ar ji buvo su plokÅ¡tele ar ne, tikrai negali. Taip, apžiÅ«rėdami pacientÄ nusiskundimus įraÅ¡o į ligos istorijÄ .

Kaip mato, byloje ji irgi yra, paprastai kÄ mato, tÄ ir suraÅ¡o. Taip, pagal apraÅ¡ymÄ ji tik buvo iÅ¡reiÅ¡kusi skausmÄ Å¾andikaulio srityje. Nebuvo pacientė iÅ¡sakiusi, kad jai dantis lūžinėjo. Ta apžiÅ«ra iÅ¡ vidaus reiÅ¡kia, kad pacientės praÅ¡o iÅ¡sižioti ir tiesiog yra apžiÅ«rima ar yra kažkokie gleivinės nubrozdinimai, liežuvio pakitimai, žaizdos kažkokios. Žaizdų nebuvo, jeigu bÅ«tų žaizdos, bÅ«tų jas susiuvę. Negali atsakyti, ar pacientė jautė kraujo skonį, ar nejautė.

Nežino, kaip atsakyti, ar galima jausti kraujo skonį, jeigu nekraujuoja. Tuo metu jokių kraujosrÅ«vų ar gleivinės pažeidimų pas pacientę nebuvo. Labai abejotų, kad nuo smÅ«gio sudavimo plaÅ¡taka į skruostÄ labai žmogus negalėtų pakelti kairės rankos, kai nekonstatuojami jokie sužalojimai. Apie rankÄ apžiÅ«ros metu nebuvo užsiminta. Pacientė minėjo, kad jai buvo kažkiek sunkiau iÅ¡sižioti, todėl ir darė rentgeno nuotraukÄ , vadinamas sÄ kandis, kai žmogus sukanda - buvo viskas tvarkoje, kaip ir turi bÅ«ti.

Gal bÅ«t dėl smÅ«gio galėjo Å¡iek tiek sunkiau iÅ¡sižioti. Ne, jis nėra teismo medicinos ekspertų sÄ raÅ¡e ir teismo medicininių ekspertizių neatlikinėja. Konkrečiu atveju, apžiÅ«rint C. lūžimų nebuvo, žaizdų nebuvo, kraujosrÅ«vų nebuvo, muÅ¡tinių žaizdų lÅ«pose, gleivinėse ar veide nebuvo, jeigu bÅ«tų, bÅ«tų susiÅ«tos. Kraujo iÅ¡lajos akių junginėse ar buvo – nepasakys, neatsimena. RaÅ¡ydamas, kad veido sumuÅ¡imui bÅ«dingas vaizdas, turėjo omenyje traumos aplinkybę, kad buvo, pacientės teigimu, smÅ«gis į veidÄ .

Taip iÅ¡ subjektyviai pacientės iÅ¡reikÅ¡tų nusiskundimų buvo paraÅ¡yta – veido sumuÅ¡imui bÅ«dingas vaizdas. RentgenologiÅ¡kai lūžių nėra, jeigu bÅ«tų lūžimas, tai bÅ«tų ir diagnozė -lūžimas. Objektyviai nė vienas iÅ¡ aukščiau minėtų požymių nebuvo nustatytas. Veido paraudonavimas gali bÅ«ti tiek nuo smÅ«gio, tiek nuo streso, didelis verkimas gali provokuoti veido paraudimÄ . Taip, apžiÅ«ros metu parašė, kad odos spalvos pakitimų nebuvo. Mano, kad jam apžiÅ«rint pacientę ir to veido raudonio nebuvo.

Jam pacientė tokių skundų, kad paniro petys, slankstelis, kad visa galva pasisuko nuo smÅ«gio, kad galva persikreipė - nesakė. Apie sutrikusiÄ orientacijÄ pacientė irgi nebuvo nurodžiusi. Jis yra (duomenys neskelbtini) gydytojas rezidentas. Jis specializuojasi (duomenys neskelbtini) srityje, kadangi prieÅ¡ tai jie yra bendrÄ jÄ medicinÄ praėję, tai gali ir atlikti apžiÅ«rÄ . ApžiÅ«ros rezultatuose suraÅ¡o pacientes skundus, traumos aplinkybes, suraÅ¡o iÅ¡orinę apžiÅ«rÄ , intraoralinę apžiÅ«rÄ .

Pagal tai paraÅ¡o rekomendacijas, jeigu įtaria, kad galimi lūžimai, daro rentgenologinį tyrimÄ . Taip, anamnezėje suraÅ¡o nusiskundimus, o rezultatuose savo iÅ¡vadas pateikia. Rezultatuose savo iÅ¡vadas pateikia pagal tai, kÄ surenka, apžiÅ«ri ir pagal tai paraÅ¡o rezultatÄ . Taip, po apžiÅ«ros ir rentgenologinio iÅ¡tyrimo jie nustatė, kad veido sumuÅ¡imui bÅ«dingas vaizdas. Pacientės teigimu buvo smÅ«gis į veidÄ , tai jau galimas sumuÅ¡imas. Lūžimų nebuvo, dantų traumų nebuvo, kraujavimo ryÅ¡kaus nebuvo.

Gal bÅ«t kažkiek gal ir galėjo kraujuoti, bet iki kol atvažiavo jau jo nebuvo. Skyrėme gydymÄ â€“ vaistai nuo skausmo. Kadangi pacientė sakė, kad jai buvo sunku iÅ¡sižioti – minkÅ¡tas maistas, automatiÅ¡kai negali kÄ sti kieto maisto. Taip, objektyviai jokių sužalojimų pacientei nebuvo nustatyta. Rentgeno nuotraukos turėtų bÅ«ti saugomos apie 20 metų. Galima netgi pasikviesti tÄ patį radiologÄ , kuris aprašė tas nuotraukas. Teisiamajame posėdyje specialistas J. P. parodė, jog asmeniniais, draugystės giminystės santykiais nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji su juo nėra susiję.

Ž. C. matyta ne kartÄ , kaip pacientė, ilgÄ laikÄ gydosi jų klinikoje. Jis dirba (duomenys neskelbtini) klinikoje gydytoju odontologu. S. G. yra jo kolega. Jam sunku pasakyti nuo kada pa jį gydėsi Ž. C., reikia turėti visÄ medicininę istorijÄ , negali tiksliai įvardinti, tikrai daugiau nei metai ir nei pusantrų. Apskritai gydymas yra kompleksinis apimantis daug sričių specialistų ir jie pakaitomis savo darbus paraleliai daro. Reikia žiÅ«rėti įraÅ¡us, nuo kada jis gydė. PrieÅ¡ ateidamas į posėdį su visa istorija Ž.

C. nesusipažino. Pacientė lankėsi pirmiausia dėl rutininio standartinio protokolo gydymo. Trumpai papasakos, kas tai yra ortognatinė chirurgija ir kokio tai sudėtingumo dalykas. Pacientai paprastai kreipiasi dėl žandikaulių asimetrijos, virÅ¡utinio – apatinio žandikaulio santykių neatitikimo, dažniausiai ne dėl estetinių priežasčių, o dėl sÄ kandžio, sÄ narių problemų. Pirmiausia jie yra paruoÅ¡iami ortodontiÅ¡kai tai reiÅ¡kia, kad gydytojas ortodontas sustumdo dantis tam tikra tvarka, kas kartais užtrunka kelis metus.

Stumdo plokÅ¡telėmis, breketais, kapomis, plėtikliais, sraigtais, implantais ir taip toliau, tai gali užtrukti kartais ir penkis metus, kartais ir metus, tai visiÅ¡kai individualu. PrieÅ¡ operacijÄ jis pacientės negydė, nežino, kuo buvo stumdoma Å¡iuo konkrečiu atveju. Ortognacinės operacijos daromos pagal poreikį - abiejų žandikaulio ar vieno, jeigu virÅ¡utinio žandikaulio tuomet atidalinama nuo kaukolės ir fiksuojamas, jeigu apatinio - daromas zonose ir fiksuojamos pozicijose. Specialistui J. P. leidžiama naudotis bylos medžiagos 2 tomu, b.l. 151-177, paaiÅ¡kino toliau, jog po ortognatinės operacijos gijimas trys mėnesiai, kai pacientas negali nei kramtyti, nei iÅ¡sižioti, vėliau tęsiamas ortodontinis gydymas, kuris vėlgi gali trukti nuo metų iki kelių metų, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo ir nuo ortodontinio gydymo sėkmės, tikrai turi pacientų, kurie ir 10 metų besigydančių.

IÅ¡ esmės ortognatinės chirurgijos operacijos komentuoti nėra kompetentingas. Pagal sveikatos istorijÄ 2017 m. vasario 1, b.l. 153 apraÅ¡ytas vizitas prieÅ¡ operacijÄ . Taip, pagal sveikatos istorijÄ 2017 m. vasario 6 d. jau po operacijos. Taip, galimai operacija atlikta 2017 m. vasario mėn. Taip, sÄ kandžio anomalija yra tas dėl ko atliekama operacija, bet sÄ kandžio anomalija gali labai daug apimti, gali apimti vieno danties padėties anomalijÄ , kuri sukels sÄ kandžio neatitikimus ir gali bÅ«ti įvairaus dydžio iki pačių didžiausių neatitikimų, asimetrijų ta prasme labai plati sÄ voka.

Å ios pacientės gydymÄ jis pradėjo 2017-09-20. Ne, jis nededa breketų, tai yra ortodonto kompetencija ir tÄ dalykÄ daro ortodontas, jis rÅ«pinasi sÄ kandžiu, sugedusių dantų gydymu, dantų protezavimu po ortodontinio gydymo. Realiai jis yra paskutinis eilėje. Tai nebuvo plokÅ¡telė, tai buvo breketai. Gegužės 15 d., kai pacientė atvyko, ar ji buvo su breketais, neprisimena. Sveikatos istorijoje gali bÅ«ti įraÅ¡as, kad buvo nuimti breketai kažkada. 170 bylos lape paraÅ¡yta, kad pacientė atvyko apžiÅ«rai po traumos, skundžiasi paslankiais laikinais 36, 37 dantų vainikais, bei 26 danties laikino užkloto kraÅ¡tais.

Objektyviai atsicementavę ir sulūžę laikini 36, 37 dantų vainikai bei laikinas 26 danties užklotas. Tai nėra ortodontinis įtaisas ir tai nepasako, ar buvo breketai, ar nebuvo, tai yra dantys paruošti protezavimui ir jie tuo metu, kol pacientas laukia nuolatinio protezavimo jis būna su laikinais vainikėliais. Nesiima komentuoti, bet galimai terminologijoje buvo pasiklysta, nes laikinas užklotas nėra ortodontinis įtaisas. Negali pasakyti, ar pacientė tuo metu, 2019 m. gegužės 15 d., buvo su plokštele, tai buvo prieš metus su puse.

Sveikatos istorijoje kažkur gali bÅ«ti įraÅ¡as, kad nuimti breketai. Taip, po tos gegužės 15 d. pacientė pas jį lankėsi. Neturėtų jis interpretuoti, nes jis plokÅ¡telės įraÅ¡o nemato, jis kalba tik apie protezuojamus dantis, kurie čia paminėti. Pagal planÄ du dantys 36 bei 37 turėjo bÅ«ti protezuojami nuolatiniais vainikėliais, kas reiÅ¡kia, kad dantys yra Å¡lifuojami visu perimetru, taip pat Å¡lifuojamas kramtomasis pavirÅ¡ius, nuimami antspaudai, ir pradžioje gaminami laikini vainikėliai, kurie atstato tÄ anties audinių trÅ«kumÄ bei sukuria kramtomuosius pavirÅ¡ius, o po to kai ateina laikas nuolatiniam protezavimui, tie laikini vainikėliai nuimami, vėl nuimami antspaudai nuolatinių vainikėlių gamybai ir tie laikini vainikėliai vėl uždedami kol pagaminami nuolatiniai vainikėliai.

Užklotas tai būtų konservatyvesnis danties atžvilgiu protezavimo būdas, tai reiškia, kad dantis nušlifuojamas ne visu perimetru, bet tik kramtomasis paviršius, lygiai kaip yra laikinas vainikėlis, taip yra ir laikinas užklotas. 36 ir 37 dantys yra taip vadinamo trečio ketvirčio dantys yra apatinis žandikaulis - kairė pusė pirmas ir antras krūminiai dantys. 26 dantis yra viršutinio žandikaulio kairėje pusėje pirmas krūminis dantis. Taip, čia iš pacientės pasakymo, kad pacientė atvyko apžiūrai po traumos, jis nekonstatuoja trauma ar ne trauma, jo pareiga ne tokia.

Taip, laikinus užklotus jis deda. Reikia pažiÅ«rėti prieÅ¡ tai, kada tie laikini užklotai buvo uždėti. Kartais raÅ¡oma ir medicininėje kortelėje apie sekantį vizitÄ , kartais ir ne, nes jie turi elektorinę sistemÄ . Negali patvirtinti, nei paneigti, kur keliavo pacientė gegužės 14 d. 2019 m. birželio 11 d. įraÅ¡e kalbama apie vieno iÅ¡ dantų tolimesnį paruoÅ¡imÄ protezavimui. Vainikų atsicementavimas priklauso nuo daugelio dalykų, tai priklauso nuo protezuojamo danties aukščio, kuris liko po vainikėliu, tai priklauso nuo to kokio tipo cementu buvo cementuota, tai priklauso nuo koks yra sÄ kandis, taip pat tai gali priklausyti nuo gręžimo dantimis, lygiai tai pat nuo didelės iÅ¡orinės jėgos įsikiÅ¡imo, taip pat priklauso nuo trukmės kiek laikinas vainikas buvo burnoje.

Neteisingas sÄ kandis gali turėti reikÅ¡mės Å¡iems dalykams. Tie dantys dar nėra galutinai suprotezuoti, nes jie negali bÅ«ti. Vainikėlių sulūžimas gali bÅ«ti, gali ir nebÅ«ti traumos pasekmė. Laikinas vainikėlis tai yra normalus danties protezavimo etapas, tačiau jo lūžis tai nėra standartinis dalykas, tai kartais nutinka ir tai gali bÅ«ti dėl įvairių priežasčių, taip pat gali bÅ«ti dėl traumos, viena iÅ¡ priežasčių gali bÅ«ti. Taip, tas gydymas nukentėjusiajai labai sudėtingas procesas.

Neprisimena, negali atsakyti, ar kai nukentėjusiajai ortodontė nuėmė breketus, ar jai buvo iÅ¡duota laikina plokÅ¡telė. Gal bÅ«t tai yra kalba apie taip vadinamÄ reteinerį? Jeigu apie jį tai galėjo bÅ«ti, nuėmus breketus, ar kapas, baigus ortodontinį gydymÄ pacientai turi neÅ¡ioti kažkokį įtaisÄ , kad dantys kurį laikÄ negrįžtų į padėtis buvusias prieÅ¡ ortodontinį gydymÄ . Jis nemato čia tokio įraÅ¡o, tačiau bÅ«tų visiÅ¡kai natÅ«ralu, kad jeigu breketų tuo metu nebuvo, tai buvo kažkoks retencinis aparatas.

Taip, tai normalu, kad jeigu ne jis breketus dėjo ir ne jis reteinerį dėjo, tai jų ligos istorijoje nėra įraÅ¡o, jeigu tai įvyko ne jų klinikoje. Jų staigoje dedamos protezavimo tikslais, kai žmonės iÅ¡ dalies turi bedantystę arba pilnÄ bedantystę, protezavimo tikslais plokÅ¡telės. Taip pat jų klinikoje atlieka ortodontinį gydymÄ , yra daktarė, kuri atlieka ortodontinį gydymÄ ir jos pacientai iÅ¡ jos gali tas plokÅ¡tele gauti. Bet tai yra ne jo sritis. Taip, jų klinikoje vienam pacientui viena kortelė užvedama.

Taip, visas Ž. C. gydymas jų įstaigoje yra vienoje kortelėje, bet ortodontija atlikta ne jų įstaigoje. Jų įstaiga bendrauja su visos Lietuvos ir užsienio ortodontais ir pacientai yra siunčiami. Užklotas yra dirbtinis daiktas, kuris yra priklijuojamas. Atsakydamas advokatui K. UÅ¡inskui, apie gydymo sudėtingumÄ turėjo omenyje, kad bet kuris iÅ¡ gydymų yra sudėtingas procesas, kurį jis kažkiek supranta. Taip, žandikaulio operacija yra sudėtingas procesas. Taip, užkloto užcementavimas irgi sudėtingas procesas. 2019-05-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gauta specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad vadovaujantis pateiktais medicinos dokumentais ir apžiÅ«ros duomenimis, objektyvių sužalojimų požymių nenustatyta. Ž.

C. po patirto smÅ«gio galėjo patirti fizinį skausmÄ , nors audinių, mechaninių sužalojimo požymių galėjo neužsifiksuoti.(1 t., b.l. 50,51) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gauta specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad vadovaujantis pateiktais medicinos dokumentais Ž. C. konstatuota kairės pusės burnos gleivinės ekchimozė. Dirbtinių struktÅ«rų bei implantų lūžiai, sužalojimų nekvalifikuojami, nes nėra nukentėjusiojo kÅ«no dalimi.

Todėl laikinų vainikų lūžiai sužalojimų nevertinami. 2019-05-14 dienos apžiūros metu intraoraliai ekchmozė nėra nustatyta, tik 2019-05-15 dienos pažiūros metu UAB „V.“. Todėl tikėtina, kad konstatuota ekchimozė galėjo susidaryti laikotarpyje tarp šių pažiūrų. Konstatuota kairės pusės burnos gleivinės ekchimozė padaryta mažiausiai vieno trauminio poveikio metu. Gleivinės ekchimozės dažniausiai susidaro paveikus gleivinę dantimis. Sužalojimo lokalizacija ir jo makromorfologinis vaizdas nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji jų padarymo metu.

Ž. C. konstatuota kairės pusės burnos gleivinės ekchimozė kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.(1 t., b.l.71-73). 2019-10-03 apklaustas specialistas K. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ekspertu. Užduotas klausimas. Ar 2019-05-15 UAB V. konstatuota intraoralinė ekchimozė galėjo susidaryti pačiai nukentėjusiajai susižalojus įsikandus ar 2019-05-14 sumušimo metu? Atsakymas. VšĮ (duomenys neskelbtini) 2019-05-14 įrašuose nurodyta, kad intraoraliai (burnoje) pakitimų nėra.

Ekchimozė nustatyta tik 2019-05-15, tai rodo, kad nukentėjusioji galėjo pati susižaloti įsikandus. Užduotas klausimas. Ar konstatuota ekchimozė tiesiogiai susijusi su 2019-05-14 įvykiu? Atsakymas. Kadangi VšĮ (duomenys neskelbtini) ekchimozė nekonstatuota, sužalojimas tiesiogiai nesietinas su įvykiu. Daugiau patikslinti pateiktų atsakymų negali dėl menko sužalojimų aprašymo medicininiuose dokumentuose.(1t., b.l. 78, 79). 2019-11-05 Specialistas K. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ekspertu.

Užduotas klausimas. Kokie nustatyti sužalojimai pateiktuose medicininiuose dokumentuose iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos, kuriuos pateikė Ž. C.? Atsakymas. Pateiktuose (duomenys neskelbtini) poliklinikos tarp 2019-05-14 ir 2019-05-30 d. sužalojimų nekonstatuota. Konstatuotas skausmingumas veido kairėje pusėje, skausmingumas, patinimas. Nurodyti reiškiniai negali būti vertinami sužalojimu, kadangi tai yra nespecifiniai uždegimo požymiai. Sužalojimui būdingų reiškinių, tokių kaip kraujosruvos, nubrozdinimai, lūžiai, žaizdos nebuvo nustatyti.

Teismo medicinos gydytojas ekspertizės iÅ¡ nuotraukos neatlieka.(1 t., b.l. 82). Akistatos metu proceso dalyviai Ž. C. ir A. Å . liko prie savo anksčiau duotų parodymų.(1t.b.l.87-90) 2019-08-30 liudytojas G. G. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio pareigose. 2019-05-14 d. apie 10 val. 00 min jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. T. iÅ¡ Vilniaus AVPK budėtojo gavo iÅ¡kvietimÄ , kad (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ 5 min. pranešėja važiuodama pagrindiniu keliu su savo automobiliu VW Golf nepraleido vyro, kuris vairavo automobilį VW, nepažįstamas vyras iÅ¡lipo iÅ¡ savo vairuojamo automobilio, priėjęs prie pranešėjos automobilio, pro atidarytÄ automobilio langÄ trenkė pranešėjai į veidÄ ir pasiÅ¡alino link (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) tilto.

Atvykus į įvykio vietÄ , juos pasitiko pranešėja Ž. C., kuri paaiÅ¡kino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g. automobiliu VW, prieÅ¡ais jÄ važiavęs kitas automobilis (duomenys neskelbtini) g. staigiai sustojo, iÅ¡lipo vyriÅ¡kis, priėjo prie pranešėjos, tuomet ji pravėrė savo automobilio langÄ , minėtas vyriÅ¡kis pradėjo rėkti ant jos, Å¡aukti ant pranešėjos necenzÅ«rinius žodžius, po ko jai sudavė į veido sritį. Pro Å¡alį važiuojantys automobiliai pradėjo naudoti garsinius signalus dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, ko pasekoje, nepažįstamas vyras sėdo į savo automobilį ir pasiÅ¡alino link (duomenys neskelbtini) tilto.

Jiems bendraujant su Ž. C., matėsi akivaizdus paraudimas kairėje veido pusėje, moteris buvo stipriai susijaudinusi ir verkė dėl patirto iÅ¡gÄ sčio ir sumuÅ¡imo. Daugiau jokių dėmių ant Ž. veido ir kaklo sričių nebuvo, iÅ¡skyrus paraudimÄ ant žando. IÅ¡oriÅ¡kai ant Ž. veido kraujo pėdsakų nesimatė, apie kitus vidinius skausmo pojūčio priežastis neklausinėjo, iÅ¡ karto kvietė medikus, kad apžiÅ«rėtų specialistai. Jis neprisimena dabar ar Ž. minėjo apie kraujo pojÅ«tį burnoje ir lūžusiÄ dantų plokÅ¡telę.

Atvykusi GMP brigada (duomenys neskelbtini) Ž. C. apžiÅ«rėjo vietoje ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) klinika tolimesniam iÅ¡tyrimui dėl veido sumuÅ¡imo. Ž. C. paaiÅ¡kino, kad po med. apžiÅ«ros į PK kreipsis savarankiÅ¡kai. Daugiau nieko pasakyti negali.(1 t., b.l.162) 2019-08-30 liudytojas E. T. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio pareigose. 2019-05-14 d. apie 10 val. 00 min jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu G. G. iÅ¡ Vilniaus AVPK budėtojo gavo iÅ¡kvietimÄ , kad (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ 5 min. pranešėja važiuodama pagrindiniu keliu su savo automobiliu VW Golf nepraleido vyro, kuris vairavo automobilį VW, nepažįstamas vyras iÅ¡lipo iÅ¡ savo vairuojamo automobilio, priėjęs prie pranešėjos automobilio, pro atidarytÄ automobilio langÄ trenkė pranešėjai į veidÄ ir pasiÅ¡alino link (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) tilto.

Atvykus į įvykio vietÄ , juos pasitiko pranešėja Ž. C., kuri paaiÅ¡kino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g. automobiliu VW, prieÅ¡ais jÄ važiavęs kitas automobilis (duomenys neskelbtini) g. staigiai sustojo, iÅ¡lipo vyriÅ¡kis, priėjo prie pranešėjos, tuomet ji pravėrė savo automobilio langÄ , minėtas vyriÅ¡kis pradėjo rėkti ant jos, Å¡aukti ant pranešėjos necenzÅ«rinius žodžius, po ko jai sudavė į veido sritį. Pro Å¡alį važiuojantys automobiliai pradėjo naudoti garsinius signalus dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, ko pasekoje, nepažįstamas vyras sėdo į savo automobilį ir pasiÅ¡alino link (duomenys neskelbtini) tilto.

Jiems bendraujant su Ž. C., matėsi akivaizdus paraudimas kairėje veido pusėje, moteris buvo stipriai susijaudinusi ir verkė dėl patirto iÅ¡gÄ sčio ir sumuÅ¡imo. Daugiau jokių dėmių ant Ž. veido ir kaklo sričių nebuvo, iÅ¡skyrus paraudimÄ ant žando. IÅ¡oriÅ¡kai ant Ž. veido kraujo pėdsakų nesimatė, apie kitus vidinius skausmo pojūčio priežastis jie neklausinėjo, nes pranešėja nesiskundė jiems jokiais sveikatos negalavimais. Jie iÅ¡ karto kvietė medikus, kad apžiÅ«rėtų specialistai.

Jis neprisimena dabar ar Ž. minėjo apie kraujo pojÅ«tį burnoje ir lūžusiÄ dantų plokÅ¡telę. Atvykusi GMP brigada (duomenys neskelbtini) Ž. C. apžiÅ«rėjo vietoje ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) klinika tolimesniam iÅ¡tyrimui dėl veido sumuÅ¡imo. Ž. C. paaiÅ¡kino, kad po med. apžiÅ«ros į PK kreipsis savarankiÅ¡kai. (1 t.,b.l.166,167). Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymo Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Už Å¡ios nusikalstamos veikos įvykdymÄ asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaltinamasis A. Å . nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamo vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, teisiamajame posėdyje teigė, jog tÄ kart jis savo automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini) gatvės. Privažiavęs netoli posÅ«kio į (duomenys neskelbtini) g. pamatė, kad (duomenys neskelbtini) g. yra spÅ«stis.

Prieš jį buvo dar pora automobilių. Atėjo jo eilė, ketino sukti į dešinę link (duomenys neskelbtini) tilto, iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. Praleidęs du automobilius, atsiradus minimaliam tarpui, važiavo automobiliu į (duomenys neskelbtini) g. Taip gavosi, kad su automobiliu iš dalies jau įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. ir toliau jau negalėjo važiuoti, nes priešais jį spūstyje stovėjo Ž. C. vairuojamas automobilis jam iš kairės. Tuo metu Ž.

C. panaudojo garsinį signalÄ . Atkreipė jo dėmesį, jis pasisuko į jÄ ir ji parodė nepadorų gestÄ - abiejų rankų iÅ¡tiestus į viršų pirÅ¡tus. Pajudėjo priekyje jo stovėjęs automobilis, jis tęsė važiavimÄ . Tada Ž. C. bandė jį apvažiuoti iÅ¡važiuodama į prieÅ¡prieÅ¡inęs eismo juostÄ . Taip gavosi, kad iÅ¡važiavo priekyje jos ir stovėjo kamÅ¡tyje. Kamščiui Å¡iek tiek pajudėjus, toliau jis tęsė kelionę, aiÅ¡ku po kiekvieno pajudėjimo reikėdavo sustoti, nes priekyje jo automobilis sustodavo.

Tuo metu visÄ laikÄ Å¾vilgčiojo į galinio vaizdo veidrodėlį ir matė, kaip po kiekviena sustojimo ir jo pažiÅ«rėjimo atgal Ž. C. pakartotinai rodė jam nepadorius gestus. Tuomet pajudėjęs apie 10 metrų nuo tos sankryžos, stabtelėjo, kadangi buvo spÅ«stis, nutarė paklausti, kodėl žmogus įžeidėja, niekina kitus eismo dalyvius. IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjo prie jos vairuojamo automobilio, nukentėjusiosios automobilio langas buvo praviras. Pasiteiravo jos. Nukentėjusioji buvo nusiskusi į keleivio pusę.

Priėjęs akivaizdžiai matė ant jos veido raudonas dėmes. Jam pasakius frazę Ž. C. atsisuko į jį ir tuomet pamatė, kad visas jos veidas iÅ¡bertas dėmėnis. Atkreipė dėmesį, kad jos elgsena ir povyza be galo įtūžusi, supykusi, moteris per sukastus dantis kažkÄ suÅ¡vokÅ¡tė, bet kai ji atsisuko, jį iÅ¡gÄ sdino. Nesitikėjo tokio vaizdo, jis atÅ¡oko ir apsisuko, nuėjo į savo automobilį. Jokio smÅ«gio nesudavė ir neprisilietė prie Ž. C. TÄ patį kaltinamasis tvirtino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

Tuo tarpu nukentėjusioji Ž. C. teisme apklausta parodė, jog ji tÄ kart važiavo automobiliu pas gydytojÄ . Kaltinamasis A. Å . norėjo įvažiuoti į pagrindinį keliÄ (duomenys neskelbtini) g. iÅ¡ Å¡alutinio. Buvo kamÅ¡tis. Ji sustojusi buvo prie sankryžos. Jo nepraleido, nes skubėjo, papypsino jam, kad jis sudaro avarinę situacijÄ . A. Å ., sukeldamas avarinę situacijÄ , vis vien užlindo prieÅ¡ jos automobilį ir tyčia staigiai stabdė savo automobilį. Tada A. Å . iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir garsiai kažkÄ Å¡aukdamas ir keikdamasis artinosi jos link.

Kaltinamasis A. Å . neneigė, jog jis buvo iÅ¡lipęs ir priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio, neneigė, jog tuo metu buvo praviras nukentėjusiosios automobilio langas. Tačiau jo versija buvo tokia, jog jis norėjo sudrausminti jam nepadorius gestus rodžiusiÄ nukentėjusiÄ jÄ . IÅ¡skyrus parodymus dėl gestų, dėl avarinės situacijos sudarymo, sutampa parodymai, jog kaltinamasis A. Å . buvo sustabdęs automobilį, iÅ¡lipęs ir priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio. To, kaip minėta, neneigė ji pats.

Patvirtino, kad nukentėjusiosios automobilio langas buvo praviras. TÄ patvirtino ir nukentėjusioji Ž. C. Be to, tyrimo metu nukentėjusioji pateikė fotonuotraukÄ , darytÄ iÅ¡ savo automobilio, kurioje matyti kaltinamojo automobilis (t. 1, b.l. 46). Patį momentÄ prie nukentėjusiosios automobilio kaltinamasis A. Å . nupasakojo detaliau. Parodė, jog kai jis priėjo, nukentėjusiosios- vairuotojo pusės langas buvo atidarytas, jis rankų pirÅ¡tais atsirėmė prie vairuotojo pusės durelių viršų prie stiklo.

Jis pamatė, kad vairuotoja buvo pasisukusi korpusu į kitÄ pusę ir jos ant kaklo rudai violetines dėmes, dar jai neatsisukus jis paklausė: Ar Jums neužsilenkia pirÅ¡tai, kad nuolat man juos rodot? Jis jokių keiksmažodžių ir necenzÅ«rinių žodžių jos atžvilgiu nevartojo ir daugiau nieko nepasakė. Kai vairuotoja atsisuko į jį, tai buvo tos pačios dėmės ant jos viso veido. Tuo momentu ji atsisuko į jį ir kai jis pamatė, kad ji visa dėmėta, instinktyviai atÅ¡oko nuo automobilio ir iÅ¡sigando, jos iÅ¡vaizda jį iÅ¡gÄ sdino.

Jis nematė konkrečiai kÄ ji darė, jis iÅ¡sigando, kad gali turėti dujų balionėlį, nes ji nusisukusi kažko ieÅ¡kojo, taip pat iÅ¡gÄ sdino jos iÅ¡vaizda, dėl to jis atÅ¡oko nuo automobilio prisidengdamas rankom ir nuėjo į savo automobilį. Jis nė karto nesudavė vairuotojai į veidÄ . Nukentėjusioji Ž. C. apklausta teisme parodė, jog kaltinamasis A. Å . trenkė jai į veidÄ , nes langÄ buvo ji atsidariusi, trenkė iÅ¡ deÅ¡inės rankos, iÅ¡ delno, ne pirÅ¡tų galais, nes jai skaudėjo labai.

Jis rėkė, kad sulaužys jÄ , sudaužys ir pabėgo.Tyrimo metu tuoj po įvykio 2019-05-14 apklausta nukentėjusioji Ž. C. nurodė, jog A. Å . iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir garsiai kažkÄ Å¡aukdamas ir keikdamasis artinosi jos link. Ji, sėdėdama savo automobilyje, prasivėrė savo automobilio langÄ , nes iÅ¡ pradžių pamanė, kad galbÅ«t dėl staigaus jo stabdymo, ji atsitrenkė į jo automobilį, pakėlė rankas, nesuprasdama kas vyksta. Tada kaltinamasis, priėjęs prie jos, pro atidarytÄ jos automobilio langÄ , pasakė kažkÄ lietuvių kalba, ar tai kad sulaužys jÄ , ar kad sudaužys jÄ , po ko sudavė jai ranka į veidÄ , į kairę veido pusę.

Papildomai apklausta nukentėjusioji Ž. C. 2019-06-20 parodė, jog kaltinamasis staigiai ant pėsčiųjų perėjos sustabdė automobilį, sukeldamas avarinę situacijÄ . Tuomet ji panaudojo garsinį signalÄ . A. Å . staigiai iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir greitu žingsniu priėjo prie jos. Tarp jų automobilių buvo mažiau nei 1 metro atstumas. Vairuotojui einant link jos automobilio ji atidarė savo langÄ , galvodama, kad galbÅ«t dėl staigaus jo stabdymo, ji atsitrenkė į jo automobilį.

Eidamas link automobilio A. Å . rėkė ant jos „sulaužysiu tave, sudaužysiu“, vadino jÄ â€žsuka“. Priėjęs prie jos maÅ¡inos jis pasilenkė prie jos atidaryto lango. Pasilenkęs jis iÅ¡ karto deÅ¡ine ranka delnu trenkė jai kairį žandÄ . Vairuotojui einant link jos ir jam priėjus, ji pastoviai žiÅ«rėjo į jį, stebėjo jo elgesį. Ji nuo jo pasisukusi nebuvo. Trenkęs jis apsisuko ir nuėjo į savo automobilį. Å ioje byloje neginčijama, jog tarp Å¡alių buvo kilęs konfliktas, t.y. tai, jog jog Ž.

C. vairuodama automobilį neleido A. Š. automobiliu įsukti į (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje (daryti posūkį į dešinę). A. Š. vairuojamas automobilis įvažiavo prieš Ž. C. automobilį. Kaip minėta, nėra ginčo, jog kaltinamasis išlipo iš savo automobilio ir buvo priėjęs prie nukentėjusiosios Ž. C. automobilio, jog buvo praviras jos vairuotojo pusės langas. Kaltinamasis A. Š. neigė sudavęs nukentėjusiajai smūgį nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nukentėjusioji Ž.

C. Å¡iÄ aplinkybę tvirtino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, t.y. jog smÅ«gis į kairę veido pusę buvo jai suduotas. Dėl padarytų sužalojimų – jų Å¡iuo atveju nepadaryta, atsiradusi ekchimozė, kuri buvo inkriminuota ir kaltinime, Å¡alintina, kaip susidariusi tarp apžiÅ«rų, kÄ patvirtino specialistas K. Z. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek savo iÅ¡vadoje (t. 1, b.l. 72-73). Specialistas nurodė, jog ekchimozė nesusijusi su aptariamu įvykiu. Taigi, Å¡iuo atveju pasekmė – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai, o nežymus sveikatos sutrikdymas iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinas.

Nukentėjusioji Ž. C. tvirtino, jog juto fizinį skausmÄ nuo suduoto smÅ«gio. MediciniÅ¡kai fizinis skausmas nėra nustatomas, jis konstatuojamas iÅ¡ paties paciento parodymų, kuris apibÅ«dina savo savijautÄ . Tačiau vien tai, jog fizinio skausmo negalima nustatyti medicininiais prietaisais ar instrumentais, savaime nepaneigia aplinkybės, jog toks skausmas negalėjo bÅ«ti padarytas. Jo sukėlimas nustatinėjamas kitomis aplinkybėmis. Å ioje byloje nėra nustatyta tiesioginių liudytojų, mačiusių įvykį ir galėjusių patvirtinti vienos ar kitos pusės parodymus.

Nukentėjusioji Ž. C. teigė, jog tÄ kart per perėjÄ Ä—jo žmonių, jog jie Å¡aukė kaltinamajam A. Å ., kÄ jis daro, tačiau tie žmonės nuėjo savo keliu, jų duomenų nebuvo fiksuota. Taip pat nukentėjusioji Ž. C. tvirtino, jog iÅ¡lipusiam ir priėjusiam prie jos automobilio kaltinamajam signalino kitų automobilių vairuotojai. Vėlgi iÅ¡ tų vairuotojų niekas nesustojo ir nepasiliko įvykio vietoje. Ikiteisminio tyrimo metu užklausus dėl vaizdo stebėjimo kamerų ir vaizdo įraÅ¡o paaiÅ¡kėjo, jog vaizdo kameros aptariamo įvykio neužfiksavo.

Apie įvykį parodė abu policijos patruliai, atvykę į įvykio vietÄ tuoj po įvykio pagal gautÄ nukentėjusiosios Ž. C. iÅ¡kvietimÄ . IÅ¡ paties praneÅ¡imo bendrosios pagalbos telefonu registracijos duomenų bei iÅ¡klotinės (t. 1, b.l. 9, 34) matyti, jog nukentėjusioji Ž. C. 09:51 val. praneÅ¡a, jog jai sudavė ir nuvažiavo. Patikslina operatorei, jog nepažįstamas žmogus, kurio ji nepraleido, iÅ¡lipo ir trenkė į veidÄ . Nurodė kaltinamojo automobilio valstybinius numerius. Liudytojai – patruliai G.

G. ir E. T., kaip minėta, paties įvykio nematė. Atvykę jie surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ (t. 1, b.l. 11). PraneÅ¡ime nurodė tai, kÄ pasakojo nukentėjusioji Ž. C., t.y., jog ji papasakojo, kad važiavo, prieÅ¡ais jÄ važiavęs kitas automobilis staigiai sustojo, iÅ¡lipo vyriÅ¡kis, priėjo prie pranešėjos, tuomet ji pravėrė savo automobilio langÄ , minėtas vyriÅ¡kis pradėjo rėkti ant jos, Å¡aukti ant pranešėjos necenzÅ«rnius žodžius, po ko jai sudavė į veido sritį.

Pro Å¡alį važiuojantys automobiliai pradėjo naudoti garsinius signalus dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, ko pasekoje nepažįstamas vyras sėdo į savo automobilį ir pasiÅ¡alino link (duomenys neskelbtini) tilto. Taip pat policijos patruliai tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė tai, kÄ jie patys pastebėjo ir fiksavo įvykio vietoje, t.y. nurodė, jog bendraujant su Ž. C. matėsi akivaizdus paraudimas kairėje jos veido pusėje, moteris buvo stipriai susijaudinusi ir verkė dėl patirto iÅ¡gÄ sčio ir sumuÅ¡imo.

GMP brigada nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rėjo vietoje ir iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) klinikÄ . IÅ¡ (duomenys neskelbtini) klinikos 2019-05-14 iÅ¡raÅ¡o (t. 1, b.l. 50-51), pateikto specialisto iÅ¡vadoje, matyti, jog Ž. C. atvežta į klinikÄ skundėsi skausmu kairės pusės apatinio žandikaulio srityje ir smakro srities jautrumo sutrikimu. Veido pakitimų nenustatyta. Tačiau kaip parodė specialistas apklaustas teisiamojo posėdžio metu, konstatuotas veido sumuÅ¡imui bÅ«dingas vaizdas, kuris nurodytas minėtame iÅ¡raÅ¡e, konstatuotas iÅ¡ pacientės nusiskundimų.

Kaip minėta, ekspertas K. Z. vadovaudamasis Ž. C. apžiÅ«ra bei medicininių dokumentų analize, pateikė iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusioji galėjo po patirto smÅ«gio pajausti fizinį skausmÄ , nors audinių, mechaninių sužalojimų požymių nenustatyta (t. 1, b.l. 50-51). Be to, kaip minėta, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinta pasekmė - ekchimozės susidarymas. Apklaustas teisme liudytojas G. G. parodė, jog tÄ kart atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ bendraujant su nukentėjusiÄ ja matėsi, kad Ž. C. veidas buvo paraudęs. PareiÅ¡kėja buvo susijaudinusi, verkė, bėgo aÅ¡aros, kalbėjimas buvo neriÅ¡lus, kaip Å¡vepluojant.

IÅ¡oriÅ¡kai kraujo nesimatė ant pranešėjos veido, bet kai ji kalbėjo, matėsi, kad dantys tai parausta, tai vėl pasidaro balti, jis suprato, kad yra kažkoks pažeidimas, dėl ko buvo iÅ¡kviesti medikai. Liudytojas E. T. teisme parodė, jog atvykus pranešėja teigė, jog buvo suduota jai ranka į veidÄ . Pranešėja buvo susijaudinusi, verkė, kairys skruostas buvo paraudęs, atrodė toks kaip paburkimas, lÅ«pų kamputyje matėsi Å¡iek tiek kraujo pėdsakų. TÄ patį abu liudytojai G.

G. ir E. T. tvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaip liudytojai. 2019-08-30 liudytojai G. G. ir E. T. parodė, kad bendraujant su Ž. C., matėsi akivaizdus paraudimas kairėje veido pusėje, moteris buvo stipriai susijaudinusi ir verkė dėl patirto iÅ¡gÄ sčio ir sumuÅ¡imo. Daugiau jokių dėmių ant Ž. veido ir kaklo sričių nebuvo, iÅ¡skyrus paraudimÄ ant žando. IÅ¡oriÅ¡kai ant Ž. veido kraujo pėdsakų nesimatė, apie kitus vidinius skausmo pojūčio priežastis neklausinėjo, iÅ¡ karto kvietė medikus, kad apžiÅ«rėtų specialistai.

Jis neprisimena dabar ar Ž. minėjo apie kraujo pojÅ«tį burnoje ir lūžusiÄ dantų plokÅ¡telę. Atvykusi GMP brigada (duomenys neskelbtini) Ž. C. apžiÅ«rėjo vietoje ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) klinikÄ tolesniam iÅ¡tyrimui dėl veido sumuÅ¡imo. Nėra nustatyta aplinkybių, jog liudytojai G. G. ir E. T. bÅ«tų suklastoję parodymus ar davę juos neteisingus – melagingus ar pati liudytojų apklausa bÅ«tų atlikta neteisėtai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais.

Be to, savo parodymus liudytojai G. G. ir E. T. patvirtino apklausti ir teisiamojo posėdžio metu. Iš daikto apžiūros protokolo (t. 1, b.l.

93) matyti, jog apžiÅ«rėjus dantų plokÅ¡telę konstatuota, jog ji vienoje dalyje yra perlūžusi. Taigi, visa įvykio grandinė, iÅ¡skyrus paties kaltinamojo A. Å . parodymus, nuosekli, be prieÅ¡taravimų, patvirtinanti nukentėjusiosios Ž. C. parodymus apie suduotÄ smÅ«gį jai į veidÄ . IÅ¡ surinktų įrodymų aiÅ¡kiai atsikleidžia įvykių seka ir nuosekli grandinė tuoj po įvykio, kuri patvirtina tai, jog smÅ«gis nukentėjusiajai Ž. C. buvo suduotas. Nustatyta, jog kaltinamajam A.

Å ., bandant iÅ¡ Å¡alutinio kelio įsukti į pagrindinį keliÄ , esant automobilių spÅ«sčiai, nenorėdama jo įleisti Ž. C. vairuodama savo automobilį naudojo garsinį automobilio signalÄ , to pasekoje, kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjo prie nukentėjusiosios automobilio ir pro pravirÄ vairuotojo langÄ sudavė smÅ«gį jai į kairę veido pusę. Ä®rodymų, jog nukentėjusioji Ž. C. nenorėdama jo įleisti rodė automobilio vairuotojui A. Å . iÅ¡tiestus abiejų rankų viduriniuosius pirÅ¡tus, byloje nėra nustatyta.

Nors Å¡iÄ aplinkybę tvirtino kaltinamasis A. Å ., pati nukentėjusioji šį veiksmÄ neigė. Dėl to yra pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-62-992/2020, kuria A. Å . skundas atmestas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1–ojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-147-988/2020.

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimo veikos kvalifikavimÄ lemia tokie objektyvieji nusikaltimo padarymo požymiai, kaip padarytos veikos pobÅ«dis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad Å¡ios teisės normos dispozicijoje nurodytais bÅ«dais, demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka.

Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panaÅ¡iai. Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti; tiesa, padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Å ios nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieÅ¡oji vieta.

Tai tokia erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Be to, veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje Å¡ioje vietoje kas nors buvo, ar ne; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-693/2018, 2K-66-942/2017, 2K-308-942/2017).

Teismų praktikoje visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto pažeminti, Å¡okiruoti, žmonėms sukeltas iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).

Kaltinamasis A. Å . kaltinamas, jog pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t.y. tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Å iuo atveju kaltinamasis it nukentėjusioji buvo vieÅ¡ojoje vietoje, t.y. dalyvavo eisme Vilniaus miesto gatvėje, kurioje buvo kamÅ¡tis ir automobilių spÅ«stis. Aplink judėjo nemažai automobilių. Kaltinamasis buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio ir priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio judrioje gatvėje, sankryžoje, vykstant judriam automobilių eismui.

To neneigė ir jis pats. Kaltinamajam iÅ¡lipus ir priartėjus prie nukentėjusiosios vairuojamo automobilio, kitų automobilių vairuotojai jam signalino, nes jis tokiu elgesiu trukdė judrų eismÄ . O ir neginčytina, jog važiuojamo kelio dalis, vykstant transporto eismui, yra pavojinga aplinka, judėti žmogui automobilių spÅ«styje. Kaltinamasis A. Å . neigė sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajai į veidÄ . Tačiau nukentėjusiosios Ž. C. parodymai buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir juos patvirtina jau aptarta kitų iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų grandinė, skambučio bendrosios pagalbos telefonu registracijos duomenys (t. 1, b.l. 9), iÅ¡klotinės apžiÅ«ra iÅ¡ BPC (t. 1, b.l. 33-36), tarnybinis iÅ¡ karto atvykusių patrulių praneÅ¡imas (t. 1, b.l. 11), liudytojų G.

G. ir E. T. parodymai, specialistų iÅ¡vados, jų paaiÅ¡kinimai bei aptarti medicininiai dokumentai, daikto - perlūžūsios dantų plokÅ¡telės apžiÅ«ra. Teismas nenustatė esminių prieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų, todėl neturi pagrindo jais netikėti. Taigi, nuosekli visų byloje surinktų įrodymų grandinė rodo, jog kaltinamasis A. Å . padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y. sudavė nukentėjusiajai Ž.

C. per veidÄ . Ir nors sveikatos stiprių pakitimų nenustatyta, tačiau tokie pakitimai ir nėra bÅ«tini kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį. Å iuo atveju padarytas fizinio skausmo sukėlimas. Nustatyta, jog kaltinamasis sudavė ranka Ž. C. vienÄ kartÄ Ä¯ kairę veido pusę, nuo to Ž. C. pajuto fizinį skausmÄ . Teismo vertinimu, kaltinamasis smÅ«giuodamas nukentėjusiajai į veido sritį, suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir neteisėtumÄ , Å¡iais savo veiksmais sudarė galimybę padarinių nukentėjusiosios sveikatai kilimui ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, kaltinamojo A. Å . nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, kaltinamasis, kaip minėta, veikė tiesiogine tyčia, jo veika baigta. Kaltinamojo A. Å . atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Dėl bausmės kaltinamajam A. Å . paskyrimo Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį.

BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A.

Å . atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padaryta nesunki tyčinė nusikalstama veika, kuria buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, sukeltas nukentėjusiajai fizinis skausmas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kitus byloje esančius duomenis. Kaltinamasis A. Å . aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nevedęs, turi sugyventinę, užsiima individuali veikla, administracine tvarka baustas (b.l. 45), duomenų, jog bÅ«tų gydytas psichiatrijos įstaigose, nėra duomenų, jog bÅ«tų įraÅ¡ytas į Priklausomybės ligų centrÄ , nėra, kaltinamasis neteistas.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Siekiant kontroliuoti ir prižiūrėti kaltinamojo elgesį, kad jis pakartotinai nenusikalstų bei pakeistų savo elgesį, jam bausmės vykdymo laikotarpiu paskirtini šie įpareigojimai:

1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi;

2) tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusi Darbo birža). Pats laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas arčiau minimumo. Dėl kardomųjų priemonių Kaltinamasis A. Å . buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-05-14 iki 2019-05-15. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtÄ bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikotarpis (1 para), vienÄ kardomojo kalinimo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Kaltinamajam A. Å . ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b.l. 186).

Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomoji priemonė panaikintina. Civiliniai ieškiniai Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 30,52 eurų sumos atlyginimo. ( 1t., b.l. 145,146). Civilinis ieškinys pagrįstas, tenkintinas ir nurodyta 30,52 eurų turtinė žala civilinio ieškovo naudai priteistina atlyginti iš kaltinamojo A. Š. Ž. C. pateikė civilinį ieškinį dėl 6766,79 eurų sumos atlyginimo. (1t., b.l. 100-102).

Ž. C. pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 5966,79 eurų sumos.(2 t., b.l. 201). Teisiamojo posėdžio metu ieÅ¡kinys tikslintas. Nukentėjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje ir teisiamojo posėdžio metu prašė atlyginti 996, 79 Eur turtinę žalÄ ir nurodo, kad po smÅ«gio ji iÅ¡kvietė policijÄ , nes buvo dideliame Å¡oke, negalėjo toliau vairuoti savo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko jai buvo iÅ¡raÅ¡ytas baudos kvitas už neapmokėtÄ automobilio stovėjimÄ ir, kurį apmokėjusi, patyrė 7,60 Eur turtinę žalÄ .

Nukentėjusiajai prieÅ¡ keletÄ metų buvo darytos žandikaulio operacijos, kurių metu ji iÅ¡gyveno didelius skausmus ir ilgÄ gydymo procesÄ bei patyrė nemažai finansinių iÅ¡laidų, susijusių su Å¡iuo gydymu. Po smÅ«gio jai vėl buvo reikalingas gydymas, kuris užsitęsė ilgÄ laikÄ , todėl po patirtos traumos, laikotarpiu nuo 2019-05-15 iki 2019-05-28 ji buvo nedarbinga ir dėl to patyrė 277,83 Eur žalÄ . SmÅ«gio metu nukentėjusioji buvo su dantų korekcijos plokÅ¡tele, kuri po kaltinamojo A.

Å . smÅ«gio net sulūžo. Sulūžusios plokÅ¡telės kaina – 173,73 Eur (pagrindžiantis iÅ¡laidas dokuentas pateiktas su pirminiu ieÅ¡kiniu). Po Å¡io įvykio nukentėjusioji kreipėsi į gydytojus odontologus, kurie nustatė, kad dėl patirto smÅ«gio žandikaulio sÄ kandis yra neteisingas, todėl reikalingas papildomas gydymas, kuris gali užsitęsti ilgÄ laikotarpį. Odontologas J. P. civilinei ieÅ¡kovei buvo sudaręs gydymo planÄ . Pagal gydytojo odontologo J. P. sudarytÄ gydymo planÄ nukentėjusioji patyrė 425 Eur iÅ¡laidų.

Civilinė ieÅ¡kovė po patirto smÅ«gio jautė stiprius skausmus, todėl jai buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai, kuriuos ji vartojo. Pagal iÅ¡raÅ¡ytus receptus vartodama vaistus, ji iÅ¡leido 22,63 Eur. Tęsiant gydymÄ , nukentėjusiajai už 90 Eur buvo suteiktos sveikatingumo paslaugos, kurias suteikė gydytoja kineziterapeutė V. M. Civiliniu ieÅ¡kiniu ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Ž. C. prašė atlyginti 5000 Eur neturtinę žalÄ ir nurodo, jog ji patyrė didelį fizinį skausmÄ , iki Å¡iol junta fizines ir psichologines pasekmes, ilgÄ laikÄ , apie 7-8 metus gydėsi – jai atliko veido žandikaulio operacijÄ .

Po operacijos nukentėjusioji negalėjo normaliai maitintis apie tris mėnesius laiko, jautė skausmÄ , iÅ¡gyvenimus. Nurodė, jog po 2019 m. gegužės 14 d. kaltinamojo suduoto smÅ«gio jai į veidÄ turėjo kreiptis į medikus, turėjo nedarbingumÄ , buvo ir vėl sutrikusi jos sveikata, atsirado žandikaulio skausmas. Nukentėjusioji pergyveno, kad visas ilgas gydymas bus kartojamas iÅ¡ naujo. Iki Å¡iol jaučia nerimÄ , pergyvena dėl patirto sužalojimo. Teismo motyvai dėl nukentėjusiosios Ž.

C. civilinio ieÅ¡kinio Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluoÅ¡inus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingÄ asmenį atlyginti žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ . Dėl patirtos turtinės žalos. Nukentėjusioji Ž. C. praÅ¡o atlyginti viso 996, 79 Eur turtinę žalÄ . Pirmiausiai nukentėjusioji nurodė, jog mokėjo baudÄ už automobilio parkingÄ , kai jÄ iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vežė greitoji medicinos pagalba. Nurodė, jog buvo dideliame Å¡oke, negalėjo vairuoti automobilio VW Golf, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko jai buvo iÅ¡raÅ¡ytas baudos kvitas už neapmokėtÄ automobilio stovėjimÄ ir, kurį apmokėjusi, patyrė 7,60 Eur turtinę žalÄ . Å iiuo atveju nėra nustatyta kažkokių nenugalimų aplinkybių, dėl ko automobilis galėjo bÅ«ti paliktas mokamoje vietoje, už jį neapmokėjus. Nukentėjusiai buvo padarytas fizinio skausmo sukėlimas, o ne sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, paskirta bauda už tyčinį pažeidimÄ yra individuali ir jos naÅ¡ta negali bÅ«ti perkelta kitam asmeniui.

Dėl to šioje dalyje civilinis ieškinys nėra tenkintinas. Taip pat nukentėjusioji Ž. C. nurodo, jog įvykio metu buvo su dantų korekcijos plokštele, kuri po kaltinamojo A. Š. smūgio net sulūžo. Sulūžusios plokštelės kaina – 173,73 Eur (pagrindžiantis išlaidas dokuentas pateiktas su pirminiu ieškiniu). Taip pat byloje yra šios plokštelės apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 93), patvirtinantis, jog ji sulūžo. Neabejotinai dėl to nukentėjusioji patyrė turtinės žalos, todėl nurodyta 173,73 Eur turtinė žala priteistina atlyginti nukentėjusiosos naudai iš kaltinamojo A.

Å . Nukentėjusioji Ž. C. nurodo, jog po smÅ«gio jai vėl buvo reikalingas gydymas, kuris užsitęsė ilgÄ laikÄ , todėl po patirtos traumos, laikotarpiu nuo 2019-05-15 iki 2019-05-28 ji buvo nedarbinga ir dėl to patyrė 277,83 Eur žalÄ . IÅ¡ tiesų byloje pateiktas nedarbingumo pažymėjimas Å¡iam laikotarpiui, tÄ patvirtino teisiamajame posėdyje ir specialistė E. Ž., nurodė ligos kodÄ S00.85, kas reiÅ¡kia galvos sričių pavirÅ¡inį sužalojimÄ , sumuÅ¡imÄ . Specialistė nurodė, jog ji apžiÅ«rėjusi pacientę iÅ¡rašė nedarbingumÄ .

Taigi, Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas, tenkintinas ir nurodyta 277,83 Eur turtinė žala priteistina atlyginti nukentėjusiosos naudai iÅ¡ kaltinamojo A. Å . Nukentėjusioji Ž. C. nurodo, jog po smÅ«gio jai buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai, kuriuos ji vartojo. Pagal iÅ¡raÅ¡ytus receptus vartodama vaistus, ji iÅ¡leido 22,63 Eur. Tai nėra didelė suma, neabejotinai skausmÄ nukentėjusioji galėjo jausti ir nurodė, jog jautė, dėl ko vartojo vaistus, dėl ko 22,63 Eur turtinė žala priteistina atlyginti nukentėjusiosos naudai iÅ¡ kaltinamojo A.

Å . Nukentėjusioji Ž. C. nurodo, jog tęsiant gydymÄ , nukentėjusiajai už 90 Eur buvo suteiktos sveikatingumo paslaugos, kurias suteikė gydytoja kineziterapeutė V. M. Tačiau Å¡ioje dalyje nėra pateikta įrodymų, jog Å¡ios paslaugos bÅ«vo bÅ«tinos, todėl 90 Eur turtinė žala neatlygintina. Nukentėjusioji Ž. C. nurodo, jog po Å¡io įvykio ji kreipėsi į gydytojus odontologus, kurie nustatė, kad dėl patirto smÅ«gio žandikaulio sÄ kandis yra neteisingas, todėl reikalingas papildomas gydymas, kuris gali užsitęsti ilgÄ laikotarpį.

Odontologas J. P. civilinei ieÅ¡kovei buvo sudaręs gydymo planÄ . Pagal gydytojo odontologo J. P. sudarytÄ gydymo planÄ nukentėjusioji patyrė 425 Eur iÅ¡laidų. Gydytojas J. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog prieÅ¡ du metus iki įvykio nukentėjusiajai buvo atlikta jai ortognatinė žandikaulio operacija. Remiantis Å¡iais duomenimis po įvykio atvykus nukentėjusiajai, jai buvo paskirtas rentgenologinis iÅ¡tyrimas, įvertinti, ar nėra kaulų lūžimų. Rentgenologinis tyrimas gali parodyti dantų lūžius, bet jų nebuvo, nes buvo padaryta ir panoraminė nuotrauka.

Tuo metu jokių kraujosrÅ«vų ar gleivinės pažeidimų pas pacientę nebuvo. Labai abejotų, kad nuo smÅ«gio sudavimo plaÅ¡taka į skruostÄ labai žmogus negalėtų pakelti kairės rankos, kai nekonstatuojami jokie sužalojimai. Apie rankÄ apžiÅ«ros metu nebuvo užsiminta. Pacientė minėjo, kad jai buvo kažkiek sunkiau iÅ¡sižioti, todėl ir darė rentgeno nuotraukÄ . Nukentėjusiosios sÄ kandis, kai žmogus sukanda - buvo viskas tvarkoje, kaip ir turi bÅ«ti. Gal bÅ«t dėl smÅ«gio galėjo Å¡iek tiek sunkiau iÅ¡sižioti.

Konkrečiu atveju, apžiÅ«rint C. lūžimų nebuvo, žaizdų nebuvo, kraujosrÅ«vų nebuvo, muÅ¡tinių žaizdų lÅ«pose, gleivinėse ar veide nebuvo, jeigu bÅ«tų, bÅ«tų susiÅ«tos. Jam pacientė tokių skundų, kad paniro petys, slankstelis, kad visa galva pasisuko nuo smÅ«gio, kad galva persikreipė - nesakė. Apie sutrikusiÄ orientacijÄ pacientė irgi nebuvo nurodžiusi. Objektyviai jokių sužalojimų pacientei nebuvo nustatyta. Specialistas J. P. paaÅ¡kino, jog pacientai paprastai kreipiasi dėl žandikaulių asimetrijos, virÅ¡utinio – apatinio žandikaulio santykių neatitikimo, dažniausiai dėl sÄ kandžio, sÄ narių problemų.

Pirmiausia jie yra paruoÅ¡iami ortodontiÅ¡kai tai reiÅ¡kia, kad gydytojas ortodontas sustumdo dantis tam tikra tvarka, kas kartais užtrunka kelis metus. Stumdo plokÅ¡telėmis, breketais, kapomis, plėtikliais, sraigtais, implantais ir taip toliau, tai gali užtrukti kartais ir penkis metus, kartais ir metus, tai visiÅ¡kai individualu. Pagal planÄ nukentėjusiajai du dantys 36 bei 37 turėjo bÅ«ti protezuojami nuolatiniais vainikėliais, kas reiÅ¡kia, kad dantys yra Å¡lifuojami visu perimetru. 2019 m. birželio 11 d.

įraÅ¡e kalbama apie vieno iÅ¡ dantų tolimesnį paruoÅ¡imÄ protezavimui. Taigi, kaip matyti po padarytos sÄ kandžio operacijos nukentėjusiajai buvo atliekami dantų korekcijos, gydymo veiksmai pagal nustatytÄ planÄ . Byloje nėra nustatyta tiesioginių duomenų, jog naujas gydymo planas nukentėjusiajai sudarytas po patirto smÅ«gio. Anaiptol, specialistai parodė, jog Å¡io tipo gydymas yra ilgalaikis, trunkamasis. Taigi, 425 Eur turtinė žala nėra atlygintina. Dėl patirtos neturtinės žalos.

Nukentėjusioji Ž. C. praÅ¡o atlyginti 5000 Eur neturtinę žalÄ . Ä®statymas neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita, kas teismo įvertinama pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, pastebėtina, jog teismų praktika dėl nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymÄ , yra labai įvairi, tačiau atsižvelgiant į sužalojimo pobÅ«dį priteisiama maždaug nuo 150 Eur iki 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Å iuo atveju pasekmės legvesnės – sukeltas fizinis skausmas. Svarbu ir tai, kad bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiÅ¡kai neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi bÅ«ti vertinamos ne vien pasekmės, nes vien jų sureikÅ¡minimas, visiÅ¡kai nevertinat arba labai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, bÅ«tų netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas. Todėl spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai teismas vertina žalos dydžio nustatymo kriterijų visumÄ : pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį (abu darbingi), padarytos turtinės žalos dydį (nėra didelė), kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei atsižvelgia į susiformavusiÄ teismų praktikÄ .

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. Å . rankos smÅ«gio į nukentėjusiosios veidÄ , jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl Å¡io sužalojimo nukentėjusioji buvo iÅ¡vežta į gydymo įstaigÄ , vėliau kreipėsi į specializuotas gydymo įstaigas, jai buvo sulaužyta dantų plokÅ¡telė, patyrė skausmÄ , nerimÄ dėl veido. Å iÄ kÅ«no vietÄ , t.y. žandikaulį apibÅ«dino kaip jautrų, kadangi prieÅ¡ tai turėjusi operacijÄ dėl neteisingo sÄ kandžio, gydymas buvo ilgalaikis, trunkamasis, nebaigtas.

NatÅ«ralu, jog nukentėjusioji pergyveno, kaip atrodys veidas, patyrė nuo smÅ«gio Å¡okÄ . Be abejo dėl Å¡io įvykio nukentėjusioji turėjo lankytis pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, dalyvauti teisme ir dar kartÄ prisiminti įvykį, kuomet buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumÄ (nusikaltimas nesunkus, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo turtinę padėtį (jis nuolat dirbantis, gaunantis ženkliai didesnes nei minimalios pajamas), taip pat suformuotÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panaÅ¡iems sužalojimams (fizinio skausmo sukėlimui) tokio pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus bÅ«tų tinkamas 300 Eur dydžio.

Dėl procesinių iÅ¡laidų atlyginimo Nukentėjusioji Ž. C. nurodo, jog byloje procesinius dokumentus ruošė, teikė kitÄ bÅ«tinÄ teisinę pagalbÄ , atstovavo jos interesus teisme advokatas Karolis UÅ¡inskas. Nukentėjusioji praÅ¡o atlyginti 1500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiÄ jÄ baudžiamajame procese atstovavo advokatas Karolis UÅ¡inskas ir dėl to ji patyrė 1500 Eur iÅ¡laidas už dokumentų ruoÅ¡imÄ bei atstovavimÄ teisme (2 t., b. l. 195-200).

Å ioje byloje dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji Ž. C. patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , todėl kreipėsi į advokatÄ dėl teisinės pagalbos suraÅ¡ant ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį bei dėl atstovavimo bylÄ nagrinėjant teisme. Dėl to, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtis, bylos sudėtingumÄ , byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, advokatas Karolis UÅ¡inskas dalyvavo teisminiame procese nagrinėjant bylÄ , taip pat į kaltinamojo finansinę padėtį (dirba, darbingo amžiaus), praÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma laikytina proporcinga, todėl nukentėjusiosios praÅ¡ymas priteisti proceso iÅ¡laidas tenkintinas visiÅ¡kai ir nurodyta 1500 Eur suma priteistina nukkentėjusiosios Ž.

C. naudai iÅ¡ kaltinamojo A. Å . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,- n u s p r e n d ž i a : A. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 5 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusi Darbo birža), bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ , nuo 2019-05-14 iki 2019-05-15 (vienÄ parÄ ). Kaltinamajam A. Å . ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos 30,52 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir nurodytÄ turtinę žalÄ civilinio ieÅ¡kovo naudai priteisti atlyginti iÅ¡ kaltinamojo A.

Å . Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės Ž. C. civilinį ieÅ¡kinį dėl 5966,79 eurų sumos tenkinti iÅ¡ dalies ir nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės Ž. C. naudai priteisti atlyginti iÅ¡ kaltinamojo A. Å . 474,19 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, priteisti atlyginti nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės Ž. C. naudai 1500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kaltinamojo A. Å . Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui. Teisėja Irma Randakevičienė