2022-12-21 Nr. AB-31183-3-61-3-00835-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-101-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00835-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. vasario 17 d. raštą Nr. 27D-391 „Dėl prašymo duomenis gauti“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. prašymą.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis dalyvavo viešame konkurse į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) patarėjo pareigas. Kilus abejonių dėl konkurso rezultatų, pareiškėjas 2021 m. vasario 11 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti jam el. paštu ir registruotu paštu Pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. vasario 9 d. ir 10 d. posėdžio protokolą, posėdžio garso ir vaizdo įrašus. Atsakovas Raštu pateikė pareiškėjui tik 2021 m. vasario 10 d. protokolo Nr. KAP-157 išrašą. Pareiškėjas vertino, jog tokie atsakovo veiksmai nepagrįsti ir nemotyvuoti.

Atsakovas, atsisakydamas pateikti pareiškėjui prašomus duomenis, vadovavosi tik Departamento direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtinto Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 14 ir 24.1 punktais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 48 punktu, tačiau nei Aprašas, nei Tvarkos aprašas nereglamentuoja Pretendentų vertinimo komisijos posėdžių skaitmeninių garso ir vaizdo įrašų (laikmenų) pateikimo (išdavimo) pretendentams tvarkos, todėl taikytini kiti teisės aktai.

Teismų praktikoje konstatuota, jog konkursų protokolai bei vaizdo ir garso įrašai nėra profesinė / komercinė paslaptis, jie nėra nevieši, šie protokolai ir įrašai skundų nagrinėjimo tikslais nėra ir duomenų apie pretendentus skelbimas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas tvirtino, jog šiuo atveju tiesiogiai taikytini 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir TGIVSIĮĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir Aprašas, o Tvarkos aprašas taikytinas tik tiek, kiek jis neprieštarauja minėtiems aukštesnės galios teisės aktams.

Kadangi pareiškėjas, prašydamas pateikti protokolą ir įrašus, siekia apginti pažeistas savo teises (ginčyti konkurso rezultatus), toks jo prašymas suderinamas su reikalavimais, įtvirtintais BDAR (6 str. 1 d. a, c, e ir f p., 12, 15 str. ir kt.), ADTAĮ (1 str. 3 d., 3 str. 1 d. ir kt.), TGIVSIĮĮ (1, 3 str. ir kt.), VAĮ (11 str. 1 d. ir kt.), Taisyklėse (32, 35 p. ir kt.) bei Apraše (66 p.). Tvarkos aprašo 14 ir 24.1 punktų nuostatos, kuriomis vadovavosi atsakovas, prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams, taip pat to paties Tvarkos aprašo 24.2 punktui, o Aprašo 48 punktas šiuo atveju pritaikytas netinkamai.

Pareiškėjas nurodė, kad Rašte neteisingai teigiama, jog pareiškėjas atsisakė dalyvauti konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje, kadangi iš tiesų pareiškėjas 2021 m. vasario 11 d. neturėjo techninės galimybės ir sąlygų prisijungti. Todėl, vadovaujantis Aprašo 48 punktu, Tvarkos aprašo 23 ir 24.2 punktais, atsakovas privalėjo pateikti pareiškėjui posėdžio protokolą (kad ir jo išrašą), jame nurodydamas visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Taigi, Raštas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nėra motyvuotas ir todėl neatitinka VAĮ 3 ir 10 straipsnių reikalavimų.

Atsakovas taip pat pažeidė Taisyklių 32 punktą, nes protokolo išrašą pareiškėjui pateikė tik el. paštu.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog jo pareiga – saugoti ir neatskleisti kitų konkurse dalyvavusių pretendentų asmens duomenų. Kitų pretendentų, dalyvavusių ar ketinusių dalyvauti, bet neatvykusių į konkursą (tokie duomenys nurodomi protokole), asmens duomenų paviešinimas, apie tai jų neinformavus ir negavus sutikimo perduoti jų duomenis dėl dalyvavimo ar ketinimo dalyvauti konkrečiame konkurse tretiesiems asmenims, gali turėti esminės neigiamos įtakos jų privačiam, asmeniniam gyvenimui, nes neretai pretendentai nurodo, kad dėl asmeninių priežasčių nenori, jog tretieji asmenys sužinotų apie jų dalyvavimą darbo paieškos procesuose.

Pretendentų gauti balai taip pat laikytini asmeniniais duomenimis, nes paviešinus informaciją, kad, pavyzdžiui, tam tikras pretendentas surinko mažiausiai balų, pastarasis asmuo gali įsižeisti, gali būti pažemintas jo orumas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad, vertinant pretendentus, turi būti nustatyta jų asmens tapatybė, todėl pretendentai per telekomunikacinių galinių įrenginių vaizdo kamerą pateikia komisijai asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vaizdo įraše matyti pateikiamas dokumentas: nuotrauka, dokumento numeris, pretendento asmens kodas ir pan.

Pretendentai, atsakinėdami į klausimus (ypač tais atvejais, kai taikomas interviu vertinimo metodas ir vyksta gyvas pokalbis, kaip buvo ir aptariamuoju atveju), dažnai atskleidžia asmeninio, privataus gyvenimo aplinkybes, kurios susijusios ir su ypatingais asmens duomenimis. Pretendentų vertinimo komisijos nariai, įskaitant ir komisijos darbe dalyvaujančius įstaigų atstovus, pasirašo konfidencialumo pasižadėjimus, kuriais įsipareigoja laikytis asmens duomenų tvarkymo ir saugumo reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, bei konfidencialumo principo ir kt., taip pat patvirtinimus, jog yra informuoti apie konfidencialumo pasižadėjime išdėstytų įsipareigojimų pažeidimo pasekmes.

Tokiu būdu užtikrinama maksimali konkursuose dalyvaujančių pretendentų asmens duomenų apsauga, o už konkursuose dalyvaujančių asmenų duomenis, jų tinkamą naudojimą, saugojimą yra atsakingas Departamentas. Pareiškėjas nėra įgaliotas tvarkyti asmens duomenų, užtikrinti asmens duomenų tinkamą saugojimą, todėl, paviešinus pretendentų privataus, asmeninio gyvenimo duomenis, net ir dėl pareiškėjo neapdairumo ar neatidumo, atsakomybė pirmiausiai kiltų Departamentui, ypač atsižvelgiant į technologines galimybes, dėl kurių gali būti neįmanoma nustatyti, kaip vaizdo įrašo dalis ar net visas vaizdo įrašas pateko į, pavyzdžiui, YouTube arba kitus socialinius tinklus.

5. Atsakovas tvirtino, kad jis neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. prašymą, nes protokole bei vaizdo ir garso įrašuose yra ne tik pareiškėjo duomenys, bet ir kitų asmenų duomenys. Neapribojant pareiškėjo teisės susipažinti su savo duomenimis, jam buvo pateiktas 2021 m. vasario 10 d. konkurso protokolo Nr. KAP-157 išrašas, susijęs su jo vertinimu, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Atsižvelgiant į su karantinu susijusius ribojimus, pareiškėjas buvo informuotas, kad jo teisė susipažinti su pretendentų vertinimo komisijoje skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu bus įgyvendinama nuotoliniu būdu mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) Tvarkos apraše nustatyta tvarka, bei jo paprašyta suderinti laiką ir technines galimybes su Departamento specialiste. Atsakovas teigė, kad konkursas vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais, užtikrinant pretendentams technines galimybes stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Pareiškėjas atsisakė pasinaudoti teise stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Atsakovas akcentavo, kad skundo nagrinėjimo dalykas yra Rašto teisėtumas ir pagrįstumas, o ne Tvarkos aprašo atitiktis VAĮ, BDAR, ADTAĮ ar Taisyklėms.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo Nr. 46120), kuris vyko Departamento Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje 2021 m. vasario 9 ir 10 d. Apie užimtą vietą ir surinktus balus pareiškėjas informuotas 2021 m. vasario 11 d. el. paštu, nes nedalyvavo konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje.

8. Departamente 2021 m. vasario 12 d. gautas pareiškėjo prašymas pateikti minėto konkurso Pretendentų vertinimo komisijos posėdžio protokolą bei šio posėdžio visą skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą, el. paštu ir registruotu paštu.

9. Departamentas Raštu, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 14 ir 24.1 punktais, Aprašo 48 punktu, informavo pareiškėją, jog, peržiūrėjus konkurso skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą, nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė dalyvauti konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje ir išsakė norą apie savo surinktą balų skaičių ir užimtą vietą būti informuotas per VATIS sistemą. Ši informacija yra užfiksuota konkurso protokole. Vykstant konkursui neužfiksuoti techniniai trikdžiai, todėl nebuvo pagrindo pateikti pareiškėjui protokolo išrašą, atskleidžiant kitų pretendentų duomenis. Departamentas pateikė pareiškėjui Pretendentų vertinimo komisijos posėdžio protokolo išrašą su konkurso vertinimo ir rezultatų duomenimis ir informavo pareiškėją, kad jis turi teisę susipažinti su konkurso dalies, kurioje jis dalyvavo, vaizdo ir garso įrašu, susiderinęs su Departamento darbuotoja.

10. Teismas dėl pareiškėjo nurodytos administracinės bylos Nr. eAS-251-520/2021 pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje konstatavo, jog, gavus pretendento prašymą dėl protokolo pateikimo, šios informacijos pateikimo klausimas turi būti išspręstas (pretendentui atsakyta) per 5 darbo dienas, o ne per 20 darbo dienų. Nustačius, kad Departamentas pareiškėjui atsakė praleidęs Aprašo 48 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą, pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į administracinį teismą su skundu dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus ir dėl to įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, net pripažinus, jog pareiškėjo reikalavimas buvo geruoju patenkintas jau po skundo padavimo. Teismas vertino, jog aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktas teisės aiškinimas nėra aktualus šioje administracinėje byloje, kadangi šioje byloje susiklostė kitokia faktinė situacija, t. y. pareiškėjui buvo atsakyta laiku, tačiau pareiškėjas manė, kad netinkamai.

11. Teismas akcentavo, jog pareiškėjui kartu su Raštu buvo pateikta protokolo išrašo dalis, t. y. tik duomenys apie pareiškėjo užimtą vietą konkurse ir komisijos narių jam skirtus balus, išvestą jų vidurkį. Atsakymas pareiškėjui pateiktas per Aprašo 48 punkte nurodytą terminą. Raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog galės susipažinti su garso ir vaizdo įrašu (jo duomenimis), susiderinęs su Departamento darbuotoja, taip pat pacituotas Tvarkos aprašo 24.1 punktas. Teismas aktualiu pripažino Tvarkos aprašo 24.2 punktą, pabrėžė, kad aptariamu atveju ne pareiškėjas, o atsakovas yra laikytinas asmens duomenų tvarkytoju, todėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant šį ginčą, juolab, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi ne kaip asmens duomenų subjektas ir neginčijo jo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, o kaip pretendentas, dalyvavęs organizuotame konkurse į valstybės tarnybą, realizuodamas savo teisę susipažinti su konkurso, kuriame dalyvavo, rezultatais. Nepaisant to, kad pareiškėjui jo prašytu būdu (el. paštu) buvo pateiktas protokolo išrašas, apimantis tik jo dalyvavimo konkurse rezultatus, tačiau sudarant jam galimybę susipažinti su kitais duomenimis kitais būdais, Aprašo 48 punkto nuostatos iš esmės nebuvo pažeistos, ypatingai atsižvelgiant į šalyje paskelbtą epidemiologinę situaciją. Tvarkos aprašas (24 p.) detalizuoja Aprašo 48 punkto nuostatą, įvertinus asmens duomenų tvarkytojo / valdytojo pareigų prieš visus asmens duomenų subjektus apimtį ir pobūdį. Pareiškėjas akcentavo savo teisę gauti prašomus duomenis jo nurodytu būdu, tačiau atsakovas, teisinio reguliavimo kontekste, pagrįstai atsižvelgė į savo, kaip vykdant konkursus surenkamų duomenų tvarkytojo, pareigas, atsakomybę bei pagrįstai diferencijavo pareiškėjui teiktinus duomenis bei jų pateikimo būdus. Teismas nenustatė, kad atsakovo taikyti pateikimo ir susipažinimo su norima informacija būdai apribojo pareiškėjo teises ar buvo pertekliniai. Teismas pažymėjo, jog jie (susipažinimo būdai) atitinka padidinto rūpestingumo dėl visų asmens duomenų subjektų pateiktų duomenų ir tinkamo jų tvarkymo principų, išdėstytų BDAR 5 straipsnyje, realizavimą.

12. Teismas sprendė, kad Rašte nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas, suderinęs laiką ir technines galimybes, galės susipažinti tik su savo garso / vaizdo įrašo dalimi, pažymint, kad Departamentas neturi pagrindo pateikti pareiškėjui protokolo išrašą su kitų pretendentų vertinimo rezultatais, nevisiškai atitinka Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24 punkto nuostatas, nes pagal jas turi būti pateikta visa informacija, t. y. protokolo išrašas su nurodytais pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumu) ir gautus balus. Taigi Departamentas, dėl BDAR ir ADTAĮ taikomų asmens duomenų tvarkymo principų negalėdamas pateikti protokolo išrašo prašomais būdais, turėjo informuoti, kokiais būdais leis pareiškėjui susipažinti su šiais duomenimis. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad Departamentas, iš dalies teisingai įvertinęs situaciją, neteisingai informavo pareiškėją apie tai, kad Departamentas neturi teisinio pagrindo pateikti protokolo išrašą. Departamentas, nepažeisdamas BDAR ir ADTAĮ, gali pateikti informaciją kitais būdais (asmeniui atvykus į Departamento patalpas leisti susipažinti su duomenimis, neleidžiant kopijuoti ir t. t., ar kitais būdais). Teismas, susipažinęs su pareiškėjo interviu garso įrašu, konstatavo, kad Rašte padaryta neteisinga faktinės situacijos vertinimo išvada, jog pareiškėjas atsisakė dalyvauti rezultatų paskelbimo procedūroje, kadangi pareiškėjas tokio pareiškimo nebuvo padaręs nei žodžiu, nei raštu: pareiškėjas informavo konkurso komisiją, kad neturės techninių galimybių dalyvauti balsų skaičiavime ir rezultatų paskelbime, kas nėra tapatu atsakovo padarytai išvadai ir nesudaro pagrindo neteikti pareiškėjui, kaip pretendentui, Aprašo 48 punkte numatytos apimties protokolo išrašo bei nesudaryti galimybės perklausyti rezultatų skelbimo įrašo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Aprašo 48 punkte ir Tvarkos aprašo 24.2 punkte numatytas nurodomos apimties protokolo išrašo pretendentams pateikimas, tačiau neaptartas pateikimo būdas ir priemonės. Dėl to būtent atsakovas, įvertinęs turimos informacijos apimtį, pobūdį ir specifiką, sprendžia dėl pateikimo būdo. Pretendentų nurodomi informacijos pateikimo būdai nėra įpareigojantys, jei tokio įsipareigojimo nėra numatyta teisės aktuose.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl TGIVSIĮĮ nuostatų, nes jis, remdamasis šiuo įstatymu, negali pagrįstai tikėtis, kad jo prašymas gauti norimos apimties dokumentus, kuriuose užfiksuoti kitų asmenų asmens duomenys, bus patenkintas.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nesusisiekė su Departamento darbuotoja dėl susipažinimo su duomenimis, kurių Departamentas negalėjo pateikti jo prašomais būdais. Taigi nėra duomenų, kad pareiškėjui, suderinus laiką ir technines galimybes, nebuvo suteikta ir kita jo prašoma informacija, su kuria jis turi teisę susipažinti pagal aptartą teisinį reguliavimą. Teismas pažymėjo, jog šią galimybę pareiškėjas vis dar gali realizuoti. Tuo atveju, jei pareiškėjas visgi nutartų ginčyti konkurso rezultatus teismine tvarka, teismas išreikalautų duomenis, susijusius su konkurso dalyvių įvertinimu ir rezultatais. Skaitmeninis vaizdo ir garso įrašas daromas ne savitiksliai, o pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti (Aprašo 47 p.). Teismui pateiktas konkurso protokolo išrašas ir vaizdo ir garso įrašas, patvirtinantis konkurso rezultatų paskelbimą, todėl pareiškėjui nebėra kliūčių kreiptis į teismą, norint apskųsti konkurso rezultatus.

15. Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Raštą, kadangi pareiškėjo prašymas pateikti „posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną), <...> nurodytu elektroniniu paštu <...>, o po to ir registruotu paštu nurodytu adresu“ nepagrįstas Aprašo 48 punkto ir jį detalizuojančio Tvarkos aprašo 24.1 punkto nuostatomis bei paties pareiškėjo akcentuojamais asmens duomenų tvarkymo principais, taikomais Departamentui, kaip organizuojant konkursus ir atrankas bei vertinant pretendentus renkamų asmens duomenų tvarkytojui. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus.

III. 16. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis administracinėje byloje Nr. eI3-968-809/2021 buvo pareiškęs nušalinimą teisėjai V. P.. Kadangi nagrinėjamos administracinės bylos teismo sudėtis ta pati, pareiškėjas teisėjai nebereiškė nušalinimo, o tik pateikė prašymą jai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo dėl tos pačios priežasties, bet jo prašymas netenkintas. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teismo sprendimą laikė absoliučiai negaliojančiu.

18. Pareiškėjas teigė, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai nepasisakė dėl jo nurodytų nutarčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-532-492/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 pateiktas Aprašo 41, 47 ir 48 punktų nuostatų aiškinimas patvirtina pareiškėjo argumentus, jog jam per 5 darbo dienas turėjo būti pateiktas protokolo išrašas, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Teismas skundžiamame sprendime pacitavo tik iš konteksto išimtą 2021 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, nutylėdamas kitą nagrinėjamam ginčui reikšmingą išaiškinimo dalį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021 pripažino jo teisę gauti informaciją ir apie kitų pretendentų rezultatus. Aptarta teismų praktika patvirtina, kad atsakovas turėjo pateikti pareiškėjui, mažų mažiausiai, informaciją apie visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, bet, kadangi tai nebuvo padaryta, Raštas laikytinas neišsamiu ir netiksliu, todėl neobjektyviu ir neteisėtu (VAĮ 10 str. 5 d. pažeidimas).

19. Pareiškėjas nurodė, jog Rašto turinys patvirtina, kad atsakovas vadovavosi išimtinai vien tik Tvarkos aprašo 14 ir 24.1 punktų bei Aprašo 48 punkto nuostatomis, todėl nepagrįstos teismo išvados dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies nuostatų nereikšmingumo ir atsakovo pagrįsto diferencijavimo pareiškėjui teiktinus duomenis ir jų pateikimo būdus. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas (BDAR pareiškėjui netaikomas, o atsakovui jau taikomas), bei nukrypo nuo teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2681-624/2020; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-582-556/2021). Raštas turėjo atitikti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o teismas turėjo patikrinti Rašto teisėtumą jo priėmimo metu, suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais, nepriklausomai nuo pareiškėjo galimybės su prašoma informacija susipažinti vėliau. Kadangi teismo posėdyje pateikta garso įrašo dalis (tik ta dalis, kurioje pareiškėjo klausiama, kaip jam pranešti apie konkurso rezultatus) iš esmės nebuvo ištirta, teismo sprendimas negalėjo būti grindžiamas šiuo įrašu ir teismas negalėjo konstatuoti, jog nebėra kliūčių pareiškėjui kreiptis į teismą. Raštas paneigia ir teismo išvadą, kad nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo suteikta ir kita jo prašoma informacija, su kuria jis turi teisę susipažinti pagal aptartą teisinį reguliavimą, ir kad jis galimybę susipažinti su šia informacija vis dar gali realizuoti. Pareiškėjas pakartojo, jog teismų praktikoje (ginčuose tarp tų pačių šalių) jau konstatuota, kad konkursų protokolai bei garso ir vaizdo įrašai nėra profesinė / komercinė paslaptis ir nėra nevieša informacija, ir teigė, kad teismas netinkamai taikė TGIVSIĮĮ 18 straipsnio 3 dalies ir 2 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas.

20. Pareiškėjas nurodė, kad teismas nepasisakė dėl jo argumentų, jog Tvarkos aprašo nuostatos yra nesuderinamos tarpusavyje ir prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, taip pat dėl pareiškėjo nurodyto aukštesnės teisinės galios teisinio reguliavimo taikymo. Teismas neatsižvelgė ir į kitus skundo argumentus, pavyzdžiui, nevertino Rašto atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, nepasisakė dėl aplinkybės, jog prašoma informacija nebuvo pateikta pareiškėjui jo prašomu būdu – registruotu paštu. Pareiškėjas vertino, kad teismo sprendimas yra be motyvų.

21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

22. Atsakovas akcentavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021 nėra įsiteisėjęs (pateiktas apeliacinis skundas). Pareiškėjas savo poziciją grindžia tik viena jam palankia byla, tačiau administracinėse bylose Nr. eI2-2429-1063/2021, Nr. eI3-2159-331/2021 ir Nr. eI3-1531-1047/2021 jo skundai buvo atmesti. Atsakovas tvirtino, kad teismui buvo pateikta ne tik laikmena su konkurso vaizdo ir garso įrašo dalimi, kurioje užfiksuotas pareiškėjo atsisakymas dalyvauti rezultatų skaičiavimo ir paskelbimo stadijoje, bet ir laikmena su įrašo dalimi, kurioje skaičiuojami ir paskelbiami rezultatai, įgarsinant ir pretendentų vardus, pavardes, jiems skirtus balsus ir jų užimtas vietas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui nesudarytos ar apribotos galimybės susipažinti su atsakovo teismui pateiktais įrodymais. Raštas neturi jokios reikšmės pareiškėjo teisei apskųsti konkurso rezultatus, o pareiškėjas galbūt iš tiesų siekia susipažinti su kitų pretendentų (ypač pretendentų, laimėjusių konkursus) elgesio, žinių ir kompetencijų demonstravimu, atliekant vertinimą, ir tokiu būdu įgyti pranašumą prieš kitus pretendentus, dalyvaudamas kituose konkursuose. Atsakovas teigė, jog Aprašo 48 punkto nuostatos įgyvendintos tinkamai.

23. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes tokiu būdu pareiškėjas siekia pasipelnyti, piktnaudžiauja procesu ir savo teisėmis.

IV. 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies. Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 17 d. raštą Nr. 27D-391 „Dėl prašymo duomenis gauti“ panaikinti dalyje, kuria atsisakoma pateikti Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informaciją. Kitą pareiškėjo J. K. skundo dalį atmesti“. Apeliacinės instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 281 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 360 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

25. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kitoje byloje pareikšto nušalinimo teisėjai V. P., nustatė, kad pareiškėjo minimoje administracinėje byloje Nr. eI3-968-809/2021 teisėjos nušalinimas kitų kolegijos teisėjų 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo atmestas, nenustačius teisėjos V. P. nušalinimo pagrindų ir teisėjai paaiškinus, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė buvo jos kaimynai maždaug prieš 25 metus, šiuo metu jokie draugiški santykiai nėra palaikomi ir, teisėjos įsitikimu, nėra jokių pagrindų, kurie jai trukdytų objektyviai ir nešališkai išnagrinėti šią administracinę bylą. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje teisėjai nušalinimas nebuvo pareikštas, šis klausimas nebuvo sprendžiamas, teisėja V. P. posėdžio metu pakartojo, jog neturi pagrindų nusišalinti, o pareiškėjas nurodė, kad nušalinimo nereiškia ir kitų prašymų neturi (posėdžio garo įrašas 4:52), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytą procesinę pareigą išspręsti pareiškėjo prašymą.

26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Raštu atsisakė pareiškėjui pateikti 2021 m. vasario 9 ir 10 d. vykusio viešo konkurso į Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, kuriame dalyvavo pareiškėjas, Pretendentų vertimo komisijos posėdžio protokolą ir visą garso bei vaizdo įrašo kopiją, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas atsisakė dalyvauti konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje ir išsakė norą apie savo surinktą balų skaičių ir užimtą vietą būti informuotas per VATIS sistemą. Konkurso metu nebuvo užfiksuota techninių trikdžių, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo jam pateikti protokolo išrašą, atskleidžiant kitų pretendentų duomenis. Pareiškėjui su Raštu buvo pateikta protokolo išrašo dalis, t. y. duomenys apie pareiškėjo užimtą konkurse vietą ir komisijos narių jam skirtus balus, išvestą jų vidurkį. Taip pat Raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog, suderinęs su Departamento darbuotoja, galės susipažinti su garso ir vaizdo įrašų dalimi, kurioje jis dalyvavo.

27. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Aprašo 48, 66 punktais, Tvarkos aprašo 24, 24.1–24.2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 punkto nuostatų taikymo aspektu (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-3436-815/2021) ir priėjo prie išvados, jog šiose nuostatose įtvirtinta konkurse, vykusiame telekomunikacijų galiniais įrenginiais, dalyvavusio ir dėl techninių galimybių negalėjusio stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą pretendento teisė pateikus prašymą gauti šiuose punktuose nurodytą informaciją apie konkurso rezultatus, t. y. protokolo išrašą, kuriame nurodomi pretendentų vardai, pavardės, užimtos vietos (eiliškumas) ir gauti balai. Taip pat atitinkamai įtvirtinta Departamento pareiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pateikti pretendentui nurodytos apimties informaciją.

28. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl būdo ir priemonių, kuriomis protokolo išrašas su pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumu) ir gautais balais bus pateiktas pretendentui, sprendžia Departamentas, tačiau pabrėžė, jog jis negali apkritai atsisakyti šią informaciją pateikti pretendentui ir turi pareigą protokolo išrašą pateikti per nurodytą terminą.

29. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog Departamentas Rašte pateikė tik duomenis apie pareiškėjo konkurse užimtą vietą, komisijos narių jam skirtus balus ir išvestą jų vidurkį, bei atsisakė pateikti duomenis apie kitus dalyvavusius pretendentus, nurodydamas, jog neturi tam teisinio pagrindo, nes pareiškėjas atsisakė dalyvauti rezultatų paskelbime. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas neturės techninių galimybių dalyvauti balsų skaičiavime ir rezultatų paskelbime, nurodęs, jog atsakovo padaryta išvada nesudaro pagrindo neteikti pareiškėjui Aprašo 48 punkte nurodytos apimties rezultatų, padarė nepagrįstą išvadą dėl Departamento Rašto dalies galiojimo. Kadangi Raštu buvo atsisakyta pateikti Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informaciją, apeliacinės instancijos teismas šią Rašto dalį panaikino, kaip neatitinkančią Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 punkto reikalavimų.

30. Dėl pareiškėjo prašymo pateikti ir kitą informaciją (2021 m. vasario 9 ir 10 d. vykusio viešo konkurso visą garso ir vaizdo įrašo kopiją) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Departamentas, kaip konkursų metu surenkamų duomenų tvarkytojas, pagrįstai diferencijavo pareiškėjui teiktinus duomenis bei jų pateikimo būdus ir informavo pareiškėją, kad jis turi teisę susipažinti su pretendentų vertinimo komisijos vaizdo ir garso įrašų dalimi, kurioje jis dalyvavo, susiderinęs su Departamento darbuotoja. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Departamento nurodyti vaizdo ir garso įrašų pateikimo ir susipažinimo su šia informacija būdai atitinka padidinto rūpestingumo dėl visų asmens duomenų subjektų pateiktų duomenų ir tinkamo jų tvarkymo principų, išdėstytų BDAR 5 straipsnyje, realizavimą, nėra nepagrįstai ribojantys pareiškėjo teises ar pertekliniai. Apeliacinės instancijos teismas atmetė šią pareiškėjo apeliacinio skundo dalį.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįsta pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjui nebėra kliūčių kreiptis į teismą, jeigu nori apskųsti konkurso rezultatus, todėl sprendė, kad pareiškėjo šioje byloje reiškiamas reikalavimas įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti jo prašymą pateikti informaciją tampa formaliu ir beprasmiu, kurio tenkinti nėra teisinio pagrindo.

32. Apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl garso įrašų, nustatęs, jog posėdžio metu pareiškėjas prašė ištirti įrašo dalį, kurioje jo klausiama, kaip jam pranešti apie konkurso rezultatus, nurodydamas, jog kita įrašo dalis ir bylos medžiaga jam yra žinoma, posėdžio metu pažymėta, jog su įrašais yra susipažinusi tiek atsakovo atstovė, tiek ir teisėjų kolegija.

33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei į tai, kad buvo tenkinta tik pusė pareiškėjo reikalavimų, pareiškėjui už bylinėjimąsi pirmosios instancijos teisme priteisė 281 Eur, o už bylinėjimąsi apeliacinės instancijos teisme – 360 Eur.

V. 34. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo J. K. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais bei administracinę bylą perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

35. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamoje byloje subjektyviuoju aspektu dėl asmeninės pažinties su pareiškėju ir draugystės su jo buvusia sutuoktine buvo akivaizdžios aplinkybės, keliančios daugiau nei pagrįstas abejones dėl teisėjos V. P. nešališkumo, todėl jai nenusišalinus, teismai netinkamai taikė visiškai aiškias ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 5 dalies, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas (materialiosios teisės normos) ir nukrypo nuo vieningos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-916/2021 (47–49 p.); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-5365-442/2019 (40–41, 43 p.) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-6321-331/2022 bei joje minimi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai (2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 65518/01); 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Driza prieš Albaniją, pareiškimo Nr. 33771/02); 2007 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Ekeberg ir kt prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 11106/04) bei dėl to neteisingai išsprendė bylą. Todėl apeliacinis procesas nurodytas motyvais atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais.

36. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas Raštą panaikino, tačiau atmetė jo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl to, kad pirmosios instancijos teismui yra pateiktas konkurso protokolo išrašas ir vaizdo bei garso įrašas, patvirtinantis konkurso rezultatų paskelbimą. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu (ABTĮ 3 str.), o administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016).

Visiškai identišku atveju (tos pačios šalys, tokie patys reikalavimai) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškindamas, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo atmetė apeliacinio skundo teiginius, kad pareiškėjas J. K. vėliau pakartotinai kreipėsi į Departamentą dėl informacijos pateikimo, o prašoma informacija pareiškėjui buvo pateikta Departamento 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu, bei kitoje nagrinėjamoje administracinėje byloje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021 (29 p.).

Taigi, esant visiškai identiškiems atvejams (tos pačios šalys, tokie patys reikalavimai) teismai vienu atveju panaikinę Departamento Raštą įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. prašymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021, (20, 29 p.), o nagrinėjamojoje byloje tokį patį pareiškėjo reikalavimą atmetė. Šiuo atveju susidarė situacija, kai pagal identiškus pareiškėjo prašymus Departamentas priėmė tapačius Raštus (sprendimus), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esant tam pačiam bylos nagrinėjimo dalykui ir vertindamas tas pačias faktines aplinkybes, aiškindamas tų pačių teisės normų taikymo klausimus, administracinėse bylose priėmė skirtingus sprendimus, nukrypo nuo tokiu atveju identiškose bylose vieningos administracinių teismų praktikos ir neteisingai išsprendė šią bylą.

Todėl apeliacinis procesas atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais, kaip tokiu atveju jau yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-53-629/2022.

37. Pareiškėjas teigia, kad byloje nustatyta, jog teismo posėdyje buvo ištirta tik ta konkurso garso ir vaizdo įrašo dalis, kurioje pareiškėjo klausiama, kaip jam pranešti apie konkurso rezultatus, dėl ko teismas negalėjo konstatuoti, jog nebėra kliūčių pareiškėjui kreiptis į teismą. Pareiškėjas pažymi, kad jis su skundu dėl konkurso rezultatų ginčijimo į teismą dar nėra kreipęsis, o nagrinėjamojoje byloje Departamentas teismui pateikė tik tą įrašo dalį, kur pareiškėjo klausiama, kaip jam pranešti apie konkurso rezultatus (kitokio įrašo byloje nėra). Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, kai teismas tinkamai neįvertina komisijos posėdžio garso įrašo turinio, toks teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir naikintinu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 (101 p.); 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020 (25, 27–28 p.). Kadangi savo sprendimus teismai grindė teismo posėdyje neištirtais įrodymais (įrašu, kurio byloje nėra), teismai akivaizdžiai netinkamai taikė visiškai aiškias ABTĮ 10 straipsnio 1, 3 ir 5 dalies nuostatas (materialiosios teisės normas), nukrypo nuo tokiu atveju identiškose bylose vieningos administracinių teismų praktikos ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, todėl apeliacinis procesas nurodytais motyvais taip pat atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais.

38. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.

39. Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 47 straipsnio 6 dalimi ir teigia, jog pareiškėjas savo argumentų dėl teismo šališkumo nepagrindžia jokiais įrodymais, t. y. nepateikė įrodymų kaip ir kada bendravo su teisėja ir, kaip artimai bendravo, tačiau daro prielaidą, kad buvo teisėjai „artimas bičiulis“. Kadangi pats pareiškėjas teigia, kad jo buvusi sutuoktinė buvo su teisėja artimos bičiulės, nesuprantami teiginiai dėl galimo teisėjos šališkumo, juolab, kad sutuoktinė yra nutraukusi su pareiškėju teisinius santykius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartyje Nr. eA-442-821/2022 šiuo aspektu yra pateiktas išsamus pagrindimas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-6321-331/2022 bei joje minimi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimai nėra aprobuota kaip teisminė praktika, kurios būtų saistomi teismai. Ši byla nėra viešai paskelbta, o EŽTT bylos yra nesusijusios su pareiškėjo nurodoma situacija (minėtose bylose nagrinėti klausimai dėl teisėjų viešo ir išankstinio pasisakymo apie bylą; apie tai, kad tie patys teisėjai sprendė bylą tiek pirmoje, tiek galutinėje instancijoje ir pan.). Atsakovas nurodo, jog nagrinėjama situacija – kaimynystė su teisėja prie 25 metus – gali būti analogiškai vertinama kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau suformuotoje praktikoje (žr., pvz., 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008; 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1376/2011).

40. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėta administracinė byla Nr. eA-3014-968/2021 nėra tapati. Šioje byloje nustatyta, kad Departamentas atsisakė pateikti pareiškėjui bet kokius duomenis, susijusius su konkursu, nurodydamas, kad pareiškėjo prašymas nėra tinkamai pasirašytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi savo suformuotos praktikos identiškais atvejais: 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021; 2022 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022 taip pat ir šioje pareiškėjo skundžiamoje nutartyje – 2022 m. birželio 29 d. administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022. Nagrinėjant minėtas bylas, Departamentas buvo pateikęs į bylas pilnus konkursų protokolus, su kuriais galėjo susipažinti pareiškėjas.

41. Atsakovas laikosi pozicijos, jog nėra prasmės ir pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje, nes pakartotinis bylos išnagrinėjimas nesukurtų naujų teisių ar pareigų nei Departamentui, nei pareiškėjui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022 išsamiai nurodė, kodėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti jo prašymą pateikti informaciją tampa formaliu ir beprasmiu. Posėdžio metu pareiškėjas prašė ištirti įrašo dalį, nurodydamas, jog kita įrašo dalis ir bylos medžiaga jam yra žinoma (posėdžio garso įrašas 1.04.).

42. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teisė gauti protokolą buvo patenkinta, t. y. byloje yra pateiktas visos apimties protokolas. Pareiškėjo prašymas susipažinti su konkurso medžiaga – deklaratyvus, kadangi paprašęs susipažinti su konkursų vaizdo ir garso įrašais, jis nuotoliniu būdu neprisijungia su ja susipažinti. Pareiškėjas nesivargina susipažinti su bylose pateikta medžiaga, tarp jų ir visos apimties konkurso protokolu. Tokie pareiškėjo veiksmai, ypač dėl proceso atnaujinimo, yra paprasčiausias piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, siekiant pasipelnyti, o ne apginti savo galimai pažeistas teises.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 43. Pareiškėjas J. K. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais.

44. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.).

45. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018 ir kt.).

46. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

47. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

48. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas, nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014; 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

49. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018). Teismo padarytas esminis (akivaizdus) materialiosios teisės normų pažeidimas taip pat gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-31-662/2018; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-62-492/2018).

50. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu grindžia galimu teisėjos šališkumu bei teismo posėdyje neištirtais įrodymais. Tačiau pareiškėjas nenurodo, koks bylą nagrinėjusių teismų buvo padarytas konkretus esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, prašyme dėsto argumentus, susijusius su ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 5 dalyse (apeliacinės instancijos teismas pripažino pareiškėjo prašymą teisėjai nusišalinti išspręstu tinkamai (žr. nutarties 25 p.), 10 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyje įtvirtintų proceso teisės normų netinkamu taikymu (apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė ištirti įrašo dalį, kurioje jo klausiama, kaip jam pranešti apie konkurso rezultatus, nes kita įrašo dalis ir bylos medžiaga jam yra žinoma (posėdžio garso įrašas 1.04.) (žr., nutarties 32 p.), todėl toks pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas iš esmės.

51. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

52. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

53. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), taigi sprendžiant dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

54. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo teisėjos nešališkumo aspektu, be kita ko, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu bei joje cituota EŽTT jurisprudencija. Kadangi, kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose, dėl šių pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

55. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5365-442/2019 pateikta EŽTT jurisprudencija dviem teisės į nešališką teismą aspektais – subjektyviuoju bei objektyviuoju ir teigia, kad byloje buvo akivaizdžios aplinkybės subjektyviuoju aspektu (dėl asmeninės pažinties su pareiškėju ir draugystės su jo buvusia sutuoktine, palaikant jos pusę). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartyje pažymėjo, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Byloje pareiškėjas teisėjai V. P. nušalinimo nereiškė, nėra jokių akivaizdžių pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo įrodymų, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartis teisės į nešališką teismą aspektu nesuderinama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

56. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą motyvuoja taip pat ir tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esant tam pačiam bylos nagrinėjimo dalykui ir vertindamas tas pačias faktines aplinkybes, aiškindamas tų pačių teisės normų taikymo klausimus šioje ir administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021 priėmė skirtingus sprendimus. Teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-3014-968/2021, kurioje pareiškėjui nemotyvuotai ir tinkamai teisės aktais nepagrindus atsisakyta suteikti duomenis (pretendentų vertinimo komisijos posėdžio protokolą ir visą garso bei vaizdo įrašo kopiją), susijusius su konkursu, kuriame jis dalyvavo, ir todėl Departamentas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. prašymą, nėra tapati nagrinėjamai bylai.

57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 ir 2021 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020 faktinės aplinkybės taip pat nėra tapačios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi išnagrinėtai administracinei bylai (jose spręsti atitinkamai su pareigūno vardo pažeminimu bei tarnybinės veiklos vertinimu susiję klausimai), o procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu nustačius, jog nurodomose bylose priimti skirtingi sprendimai dėl jose nustatytų skirtingų faktinių aplinkybių.

58. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

59. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo162 straipsnio 1dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-442-821/2022 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius