2022-12-28 Nr. AB-31830-3-62-3-00989-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-807-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00989-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK), 47 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Jam nuolat trūko gyvenamojo ploto, nebuvo vietos laisvai pajudėti, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži. Gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengta pakankamai sanitarinių mazgų, tekdavo laukti eilėse, neužtekdavo laiko pasinaudoti tualetu ar dušu. Virtuvėje buvo įrengta tik viena viryklė ir trys šaldytuvai keturiasdešimčiai nuteistųjų, todėl kildavo nepatogumų gaminant maistą. Visur veisėsi tarakonai, pelės, blakės. Pastatas yra avarinės būklės, neremontuotas, žiemą buvo šalta, oro temperatūra nesiekdavo 13 laipsnių. Kiti nuteistieji rūkydavo bendrose erdvėse, todėl pareiškėjas turėjo kvėpuoti tabako dūmais, nors yra nerūkantis. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų jis jautėsi pažemintas, jautė įtampą ir depresiją.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Minimalaus ploto norma, tenkanti vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose, nebuvo pažeista, be to, pareiškėjas galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje. Specialios rūkymo vietos įrengtos pataisos namų kieme. Gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose rūkyti draudžiama. Pataisos namų trečiajame sektoriuje uždarojoje zonoje įrengti 4 pasivaikščiojimo kiemai, o atvirojoje kolonijoje – 2 pasivaikščiojimo kiemai. Teisės aktuose nėra reglamentuojamas minimalus plotas, turintis tekti vienam nuteistajam pasivaikščiojimo metu. Trečiojo sektoriaus 14 būrio, kuriame gyveno pareiškėjas, sanitariniame mazge įrengti 9 klozetai, 2 pisuarai ir 10 praustuvų, o 14 patalpoje ir 7 patalpoje įrengta po vieną klozetą ir praustuvą. Pataisos namų virtuvėlės aprūpintos visu reikiamu inventoriumi pagal teisės aktų reikalavimus. Pastatai tvarkingi, patalpos remontuojamos pagal poreikį, periodiškai dažomos, atnaujinamos. Kenkėjų kontrolės paslaugas pataisos namams teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, kuri reguliariai atlieka kenkėjų naikinimo darbus. Patalpose užtikrinama tinkama oro temperatūra, pagal poreikį nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų psichologus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjo argumentai yra nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą ar neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo R. N. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2020 m. liepos 30 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Teismas nurodė, kad iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o pagal 111.2. punktą, kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m. Analogiškos nuostatos yra ir nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1–2.2 punktuose.

7. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas šiose patalpose: nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 27 d. – 14 būrio 3 patalpoje, kurios plotas – 59,82 kv. m, joje įrengta 19 miegamųjų vietų; nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2020 m. sausio 8 d. – 14 būrio 10 patalpoje, kurios plotas – 60,77 kv. m, joje įrengta 19 miegamųjų vietų; nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. liepos 30 d. – 21 būrio 1 patalpoje, kurios plotas – 60,77 kv. m, joje įrengta 19 miegamųjų vietų; nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. – 1 būrio 7 patalpoje, kurios plotas – 21,30 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos. Pareiškėjas taip pat buvo kalinamas kamerų tipo patalpose: nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. birželio 29 d. ir nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 12 d. – 3 kameroje, kurios plotas – 12,65 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos; nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. liepos 17 d. – 1 kameroje, kurios plotas – 18,34 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos; nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. – 14 kameroje, kurios plotas – 19,04 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos. Nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas gyveno šalia Pravieniškių PN-AK su savo šeima, o iš Pravieniškių PN-AK išvyko 2020 m. rugsėjo 25 d.

8. Teismas pažymėjo, kad, nors skunde pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad kambariuose gyveno po 20 nuteistųjų, tačiau byloje nėra tokių duomenų. Pareiškėjas nepaaiškino, kuriose konkrečiose patalpose, kuriuo laikotarpiu gyveno ar buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų nei nurodė atsakovo atstovas, nepateikė kartu su juo gyvenusių asmenų vardų, patalpos plano ar kitų objektyvių įrodymų. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis bei konstatavo, kad pareiškėjui bendrabučio tipo patalpose teko nuo 3,14 kv. m iki 5,32 kv. m ploto, kamerų tipo patalpose pareiškėjui teko nuo 3,66 kv. m iki 6,34 kv. m., o tai atitiko teisės aktų reikalavimus.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, teismas vertino atsakovo atstovo pateiktus duomenis, jog Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje įrengti 2 pasivaikščiojimo kiemai po 9 kv. m ploto, uždarojoje zonoje – 4 pasivaikščiojimo kiemai, kurių plotas yra nuo 5,96 kv. m iki 8,32 kv. m. Kadangi teisės aktai nereglamentuoja minimalaus ploto, turinčio tekti vienam nuteistajam pasivaikščiojimo metu, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog minėtas Pravieniškių PN-AK kiemelių plotas yra per mažas ir dėl to pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

10. Įvertinęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015) 20 punkto nuostatas, byloje pateiktus duomenis, kurie patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo, ši bendrovė reguliariai atlikdavo vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN-AK patalpose, taip pat tai, kad byloje nenustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su skundais dėl buitinių kenkėjų, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai kenkėjai.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtos patalpos rūkyti, rūkymo vieta pažymėta lauke, bet kiti nuteistieji rūkydavo bet kur, teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama, o specialios rūkymo vietos yra įrengtos lauke (pareiškėjas šios aplinkybės neneigia), taip pat tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kur, kada, kokiame būryje, kokie nuteistieji rūkė neleistinose vietose, nepaaiškino, ar dėl to kreipėsi į pataisos namų administraciją. Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis Pravieniškių PN-AK pareigūnams dėl to, jog kiti asmenys galbūt rūko jo gyvenamosiose patalpose ir prašęs jį atskirti nuo galbūt rūkančių asmenų. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog dėl galimo buvimo su rūkančiais asmenimis pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl rūkymo laikė hipotetiniais ir neįrodytais.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad patalpose buvo neremontuotos, žiemą patalpose buvo šalta, trūko sanitarinių įrenginių ir virtuvės inventoriaus, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti nurodytus pareiškėjo nusiskundimus, pareiškėjas savo teiginių taip pat nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Teismas konstatavo, kad, Pravieniškių PN-AK nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, jos vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad tam tikru laikotarpiu (nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2020 m. liepos 30 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d.) pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, techniškai tvarkinga aplinka, tinkamas sanitarinių ir virtuvės įrenginių kiekis, o tai neatitinka HN 134: 2015 12, 16 punktų reikalavimų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 2.4, 2.9, 7.4, 7.6, 13.1 punktų reikalavimų.

13. Teismas vertino, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas aplinkybes dėl neremontuotų patalpų ir per žemos oro temperatūros tik deklaratyviai nurodė, jog tokie pažeidimai buvo, bet nedetalizavo dėl to jam kilusių konkrečių neigiamų pasekmių, priežastinio ryšio, nepateikė jokių neturtinei žalai pagrįsti objektyvių įrodymų. Teismas taip pat vertino, kad aplinkybės, jog pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba bei nesistengė kitaip apginti savo pažeistų teisių tiek ginčo laikotarpiu, tiek iškart po jo, leidžia daryti išvadą, kad jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.

14. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad pažeidimai pareiškėjui nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, teismas konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN-AK pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

III. 15. Pareiškėjas R. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą, t. y. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 47 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu dėl gyvenamojo ploto. Pareiškėjas pažymi, kad gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, kai jis buvo kalinamas ilgiausią laiko tarpą. Išmatuoti kameros ploto negali, nes nuteistiesiems draudžiama turėti tokius prietaisus. Jis miegojo dviejų aukštų lovoje, kurioje guli 2 žmonės, o tarpas tarp lovų – viena maža spintelė apie 0,5 m ilgio iki kitos dviaukštės lovos. Taip visas kambarys išdėstytos lovomis, kuriame miegojo 20 nuteistųjų. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių teismas pripažino, jog plotas yra per mažas, bet neatsižvelgė į tai, kad Pravieniškių PN-AK pasivaikščiojimo kiemelyje yra sporto salė, kuri sujungta su rūkymo vieta be jokių pertvarų. Kiemelyje yra ir baudos izoliatoriaus kamerų tipo pasivaikščiojimo kiemeliai, tačiau to negali būti. Į Pravieniškių PN-AK kiekvieną mėnesį atvažiuodavo naikinti kenkėjų, tačiau blakių ir graužikų jie neišnaikindavo. Dėl blakių įkandimų jis negalėdavo išsimiegoti, o tai darė įtaką jo sveikatai ir aktyvumui dieną. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo sprendimu neatlyginti jam neturtinės žalos pinigais.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs tai, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė duomenų dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, jog patalpos buvo neremontuotos, žiemą patalpose buvo šalta, trūko sanitarinių įrenginių ir virtuvės inventoriaus, jas vertino pareiškėjo naudai ir pripažino, kad nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2020 m. liepos 30 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, techniškai tvarkinga aplinka, tinkamas sanitarinių ir virtuvės įrenginių kiekis, tačiau neturtinės žalos pinigais nepriteisė. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl gyvenamojo ploto normos, pasivaikščiojimo kiemelių ploto, buitinių kenkėjų, taip pat nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos pinigais.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

24. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad buvo pakankamai detaliai išnagrinėtos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įvertinti bylos šalių pateikti įrodymai, išanalizuotas aktualus teisinis reglamentavimas, laikantis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai aptarė pareiškėjo skunde ir atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus bei aplinkybes ir juos įvertino ginčui aktualių teisės aktų kontekste. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis apie patalpų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, pritaria pirmosios instancijos teismui išvadai, kad pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose ir 3,6 kv. m ploto kamerų tipo patalpose, o tai atitiko pareiškėjo kalinimo metu galiojusius teisės aktus (pvz., Taisyklių 111.1, 111.2 p., Įsakymo 2.1, 2.2 p.). Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, kad gyvenamosiose patalpose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų nei nurodo atsakovas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl pagrįstai jais rėmėsi, vertindamas pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumą. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos apribotos galimybės judėti kameroje, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, jog apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą gyvenamojoje patalpoje, iš jos ploto būtų atimamas baldais ar kitais įrenginiais užimamas plotas.

26. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pasivaikščiojimo kiemelių plotas yra per mažas. Kaip matyti iš ginčijamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje, kuriame pareiškėjas buvo laikomas, įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių plotą bei nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja minimalaus ploto, turinčio tekti vienam nuteistajam pasivaikščiojimo metu. Todėl pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog minėtas Pravieniškių PN-AK kiemelių plotas yra per mažas ir dėl to pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK vertintu laikotarpiu buvo atliekami kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių ir konkrečių duomenų dėl blakių ar kitų kenkėjų buvimo gyvenamosiose patalpose ar netinkamų jų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbų atlikimo pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kenkėjų gyvenamosiose patalpose buvimo kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Todėl laikytina nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pravieniškių PN-AK šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė.

28. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija, pirmiausiai, pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

29. Iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.).

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, atsižvelgiama į tai, ar tam tikri higienos normų ir kiti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (t. y. ar pareiškėjui sutriko dėl to sveikata, ar ne ir ar tai lėmė būtent nustatyti higienos normų pažeidimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2020 m. liepos 30 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, techniškai tvarkinga aplinka, tinkamas sanitarinių ir virtuvės įrenginių kiekis (abejones vertinant pareiškėjo naudai). Kitų pažeidimų, susijusių su konkrečiomis pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygomis, nenustatyta. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl jo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK byloje taip pat nenustatyti. Pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų ginčo laikotarpiu pataisos įstaigos administracijai nesiskundė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis psichologo ar psichiatro pagalbos. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o pažeidimo fakto pripažinimas laikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

33. Apibendrindama, tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys