f2cd8a1e-e001-4947-abec-dca2663418b6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-3297-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02738-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.16.8; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. J. skundÄ Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, trečiasis suinteresuotas asmuo Å alčininkų rajono apylinkės teismas, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja T.

J. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti jai neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį – 23 278,68 EUR (80 376,64 Lt), už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01.PareiÅ¡kėja skunde (b. l. 1-4) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 jai buvo mokamas sumažintas teisėjo atlyginimÄ pagal 2009-04-28 pakeistame Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – ir Teisėjų atlyginimų įstatymas) priedėlyje nustatytus teisėjų pareiginės algos koeficientus.

Sumažinus teisėjams atlyginimÄ , sumažėjo ir priedas už iÅ¡tarnautus valstybei metus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimu pripažino, kad dėl valstybėje susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties valstybės teisėjams pareiginių algų koeficientai buvo sumažinti neteisėtai. Konstitucinis Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieÅ¡taravo Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio ir vėlesnių Å¡io priedėlio pakeitimo įstatymų nuostatos, kuriomis buvo pratęstas sumažintų koeficientų galiojimo terminas, todėl pareiÅ¡kėjai nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis.

PaaiÅ¡kina, kad, negaudama didelės dalies atlyginimo, patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu, todėl praÅ¡o priteisti 5 proc. metines palÅ«kanas.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) atsiliepimu (b. l. 16-15) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ turi pareigÄ nustatyti įstatymų leidėjas. Atkreipia dėmesį, kad minėtame nutarime 450,00 Lt bazinio dydžio nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nustatymas neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).

Nesutinka ir su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu priteisti palÅ«kanas, nes praÅ¡omos priteisti procesinės palÅ«kanos yra ne darbo, o civilinės teisės institutas, todėl Å¡ioje byloje netaikytinas. PareiÅ¡kėjos reikalavimams nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje. Praradimai dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo bus kompensuoti valstybės nustatyta tvarka.

Teismui tenkinus pareiÅ¡kėjos reikalavimus, praÅ¡o atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ 1 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Suinteresuotas asmuo su pareiÅ¡kėjos skundu sutinka (b. l. 22). Å alys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ informuotos tinkamai (b. l. 41-42). PareiÅ¡kėja prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 43). Å alims į teismo posėdį neatvykus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi bylÄ nutarta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 45).Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.) neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Byloje nustatyta, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. pareiÅ¡kėja Å alčininkų rajono apylinkės teisme ėjo teisėjo ir teismo pirmininkės pareigas.

Å iuo laikotarpiu darbo užmokestis teisėjams buvo apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis, inter alia, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėliu, kuriame buvo nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui priteisti darbo užmokestį taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 straipsnio 2 dalyje (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėja, kurios praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., į teismÄ su skundu kreipėsi 2015 m. gegužės 14 d. (pagal paÅ¡to antspaudÄ ant voko, b. l. 7). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad kreiptis į teismÄ dėl antikonstitucinių teisinių padarinių galima, jeigu nebus įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius (LVAT 2015 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).

Kadangi, pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėja ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jai iÅ¡mokėtas teisingai. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja reikalavimams, kildinamiems iÅ¡ laikotarpio nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 13 d., skundÄ teismui pateikė praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. PareiÅ¡kėja atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nepraÅ¡o. Pagrindų atnaujinti terminÄ teismas ex officio taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjos reikalavimai (už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 13 d.) atmetami.Nagrinėjamu laikotarpiu (t. y. nuo 2012 m. gegužės 14 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.) pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažino Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, kuriomis neproporcingai sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat nurodė, kad, Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo. Å iame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“, o „įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka“.Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kurio 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikia pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ . 2014 m. rugsėjo 11 d.

įstatymu Nr. XII-1088 Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinėjęs Å¡ių nuostatų konstitucingumÄ 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriuo atidėtas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kad minėtas atidėjimas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, nepažeidžia praradimus patyrusių asmenų teisėtų lÅ«kesčių, nes nėra argumentų teigti, kad vienų metų terminas, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nelaikytinas protingu laikotarpiu.2015 m. rugsėjo 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas), nustatantis patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus. Jame nustatyta, kad įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis taip pat ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatomis, galiojusiomis laikotarpiu, į kurį patenka ir Å¡ioje byloje nagrinėjamas laikotarpis.Taigi, Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime nustatė, kad patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme.

Å iame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas taip pat ir teisėjams (1 straipsnio 8 punktas), pirmÄ jÄ mokėtinos sumos procentinę dalį numatant iÅ¡mokėti jau 2016 metais (2 straipsnio 7 punkto 1 papunktis). Kompensavimo tvarka Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme yra grindžiama proporcingumo principu (2 straipsnio 2 dalis), kuris yra reikÅ¡mingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ .

LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016). Taigi konstatuotina, kad tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti nagrinėjamu laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų nėra pagrindo svarstyti.

PareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos T. J. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                    Iveta Pelienė