f2cd513f-bab9-43ce-9df2-409f1ba3fc24 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-532-467/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00500-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.4; 3.1.14.8.4; 3.3.2.5 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo J.

J. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutuojanti J. įmonė „J.“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. J. kreipėsi į teismÄ netiesioginiu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VÅ¡Ä®) Vilniaus universiteto J. įmonei „J.“ priteisti 98 529,52 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro: 17 355,19 Eur už atliktus darbus; 628,26 Eur delspinigiai; 62 149,52 Eur bauda pagal sutarties 11.5 punktÄ ; 18 141,71 Eur už nupirktas medžiagas; 254,84 Eur už inventoriaus nuomÄ ; 26 544,86 Eur už pastolių nuomÄ .

2. ReikalavimÄ ieÅ¡kovas grindė 2014 m. lapkričio 19 d. pasiraÅ¡yta rangos sutartimi Nr. RanS-50 000 -2665 dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo darbų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo netiesioginį ieÅ¡kinį.

4. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2884-779/2021 nutarta atsisakyti priimti ieÅ¡kovo J. J. netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovei VÅ¡Ä® Vilniaus universitetui dėl 98 529,52 Eur sumos priteisimo. Nustatyta, kad abejose bylose Å¡alimis yra tie patys asmenys, ieÅ¡kovas reiÅ¡kia tokį patį materialųjį reikalavimÄ dėl 98 529,52 Eur sumos priteisimo, remiasi analogiÅ¡komis faktinėmis aplinkybėmis.

5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teikia ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. šioje civilinėje byloje reiškiamas tapatus ieškinys, ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

6. Teismas papildomai nurodė, jog ieÅ¡kovui teismų ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jis, nebÅ«damas bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ kreditoriumi, negali reikÅ¡ti netiesioginio ieÅ¡kinio bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ vardu ar jos naudai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4422-560/2020, 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2282-643/2021, 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2805-430/2021;

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-152-798/2021, 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-763-781/2021). III. Atskirojo skundo argumentai 7. Ieškovas J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 7.1. Nors teismai ieškovui išaiškino, kad jis, nebūdamas bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ kreditoriumi, negali reikšti netiesioginio ieškinio bankrutavusios individualios J.

įmonės „J.“ naudai, tačiau prie Å¡ioje byloje pateikto ieÅ¡kinio ieÅ¡kovas pridėjo 2022 m. balandžio 14 d. kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį, pagal kuriÄ bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorius V. P. J. J. J. neatÅ¡aukiamai ir besÄ lygiÅ¡kai perleido bankrutavusios J. įmonės „J.“ iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtinto 2 445,83 Eur kreditorinio finansinio reikalavimo kylančias ir su ja susijusias kreditoriaus teises.

Apie Å¡ios sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovas informavo tiek nemokumo bylÄ nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismÄ , tiek bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ bankroto administratorių. Atsakovė apie reikalavimo perleidimo faktÄ bÅ«tų sužinojusi, jei bÅ«tų gavusi ginčo byloje pateiktÄ ieÅ¡kinį su priedais. 7.2. Sudarius minimÄ kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį, ieÅ¡kovas įgijo teisę bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ vardu ar jos naudai reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį.

Ieškovas ginčo byloje ieškinį pareiškė kaip bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ kreditorius, o ne jos savininkas, ieškinys negali būti laikomas tapačiu. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė; nėra pagrindo ir peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti netiesioginį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, yra pagrįsta ir teisėta. Apeliantas nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes į teismÄ netiesioginiu ieÅ¡kiniu jis kreipėsi ne kaip bankrutavusios individualios įmonės savininkas, bet kaip kreditorius, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti laikomas tapačiu. Dėl naujų įrodymų priėmimo 10. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – 2022 m. balandžio 14 d. kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį, per Elektroninių paslaugų portalÄ Ä¯kelto dokumento kortelės iÅ¡raÅ¡Ä ir 2022 m. balandžio 14 d. elektroninio laiÅ¡ko kopijÄ , kuriuo bankroto administratoriui apeliantas iÅ¡siuntė kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį.

11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Be to, įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

12. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nenurodė, dėl kokių priežasčių apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų nepateikė ar negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų neprideda prie bylos. Dėl atskirojo skundo argumentų 13. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, ir jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis).

JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias:

1) atlygį nemokumo administratoriui;

2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ ;

3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei;

4) kreditorių balsavimÄ dėl restruktÅ«rizavimo plano;

5) nemokumo administratoriaus skyrimÄ bankroto byloje.

14. J. įmonei „J.“ bankroto byla iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. galiojant Ä®BÄ®. Atsižvelgiant į tai, kad JANÄ® 155 straipsnyje prie iÅ¡imčių, kurioms taikomas Ä®BÄ®, priskiria kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, kad iki JANÄ® įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimas ir tvirtinimas (kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas prilyginamas jų tvirtinimo procedÅ«rai) turi bÅ«ti vykdomi pagal Ä®BÄ® nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1330-585/2020).

15. Apeliantas nurodo, jog teismui kartu su ieÅ¡kiniu pateikė kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu jis tapo bankrutuojančios individualios įmonės kreditoriumi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pateiktÄ ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju iÅ¡ ieÅ¡kinio, kuris buvo teiktas Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-2076-392/2022, matyti, kad prie jo nebuvo pateikta 2022 m. balandžio 14 d. kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartis. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad ji 2022 m. balandžio 14 d. buvo teikta į civilinę bylÄ B2-302-340/2022, t. y. į individualios J. įmonės „J.“ bankroto bylÄ (dokumento registracijos Nr. DOK-14590).

16. Pagal Ä®BÄ® 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatÄ , iÅ¡kėlus teisme bankroto bylÄ , kreditoriai per teismo nustatytÄ laikÄ turi teisę perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, patikslintus pagal bankrutuojančios įmonės apskaitos dokumentus, sudaro įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir pateikia jį teismui tvirtinti. Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditoriai turi teisę bankroto proceso metu perleisti savo reikalavimus, patvirtintus teismo, kitiems kreditoriams ar asmenims (Ä®BÄ® 26 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalis).

17. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimo teisės perleidimas tvirtinamas teismo, atliekant kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡o patikslinimo procesinį veiksmÄ vadovaujantis Ä®BÄ® 26 straipsnio nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1246-781/2020). Nors teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, nebeatlieka skolininko bankroto byloje anksčiau patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, tačiau įvertina, ar reikalavimas (jo dalis) perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1356-330/2017).

18. Kaip jau aukščiau nustatyta, J. J. į individualios J. įmonės „J.“ bankroto bylÄ Nr. B2-302-340/2022 pateikė jo nurodytÄ kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį, tačiau nurodytoje bankroto byloje nėra priimta nutartis dėl kreditorių sÄ raÅ¡o patikslinimo, kuria ankstesnis kreditorius bÅ«tų pakeistas jo teisių perėmėju J. J.. Taigi, atsižvelgiant į Å¡ioje nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, negalima konstatuoti, kad J. J. ieÅ¡kinio pateikimo Å¡ioje byloje teismui metu (2022 m. balandžio 17 d.) buvo bankrutavusios individualios įmonės kreditorius. IeÅ¡kovas J. J. nepateikė įrodymų, kad jis yra J. įmonės „J.“ kreditorius, kurio reikalavimas patvirtintas įmonės bankroto byloje. Tokių aplinkybių taip pat nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

19. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis ieÅ¡kovas J. J. po skundžiamos teismo nutarties priėmimo pakartotinai kreipėsi į teismÄ su analogiÅ¡ku ieÅ¡kiniu (civilinės bylos Nr. e2-2528-432/2022). Nors ieÅ¡kinio priėmimo klausimas Vilniaus apygardos teisme dar nėra iÅ¡spręstas, visgi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas ir pats iki galo nėra apsisprendęs, kaip ginti savo galimai pažeistas teises.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos ginčo rezultatui, todėl plačiau nepasisakoma. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

21. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovo atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieÅ¡kovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Alma Urbanavičienė