f2cc5fe3-3d60-4516-9a67-4cfb5de0f95c · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ……………………… Civilinė byla Nr. 2A-848-480/2013 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10550-2011-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.3;41;42.11.3;121.18;121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės  R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-313-329/2012 pagal ieÅ¡kovės V. M. ieÅ¡kinį atsakovams R. M., Å . M., trečiajam asmeniui Kauno m. 27-ojo notarų biuro notarei M. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir pagal atsakovės R. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. M., atsakovams Å . M. ir M. M. dėl iÅ¡keldinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. spalio 20 d.

Kauno m. 27-ojo notarų biuro notarės M. Č. patvirtintÄ Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ V. M. ir Å . M. pardavė R. M. butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30,37 kv.m. ploto, ir minėtam butui priklausančias 8/100 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti V. M. ir Å . M. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir minėtam butui priklausančias 8/100 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad 2009 m. spalio 20 d. Kauno m. 27-ajame notarų biure ji su sutuoktiniu Š. M. ir jo motina R. M. sudarė jai ir Š. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu ir 8/100 dalimis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė teigia, kad šis sandoris sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių, todėl prašo pripažinti jį negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu.

Nurodė, kad sutartis buvo sudaryta, siekiant su atsakovu Å . M. pagerinti Å¡eimos gyvenimo sÄ lygas ir gauti iÅ¡ savivaldybės socialinį bÅ«stÄ , o turimÄ nuosavybėje ginčo butÄ siekė realiai iÅ¡saugoti, kad butu galėtų naudotis jų vaikai, todėl dėl akių sudarė su artimaisiais, sutuoktinio tėvais, kuriais pasitikėjo, buto perleidimo sutartį. Turimas nuosavybėje butas ribojo jai su Å . M. galimybę įsigyti didesnio ploto socialinį bÅ«stÄ . Tiesiogiai perleisti butÄ vaikams negalėjo, nes tokiu atveju jos Å¡eimos sudėtis sumažėtų ir jie bÅ«tų netekę teisės gerinti gyvenimo sÄ lygas, savo artimųjų ji neturi, yra naÅ¡laitė, todėl pasitarė su uoÅ¡viais ir Å¡ie sutiko pasiraÅ¡yti fiktyviÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Nurodo, kad po sandorio sudarymo neatsirado jokių pasiraÅ¡yto sandorio teisinių pasekmių: ji su sutuoktiniu ir sÅ«numi M. ir toliau liko gyventi tame bute, gyvena iki Å¡iol, visÄ laikÄ mokėjo ir moka mokesčius buto iÅ¡laikymui. Nors sutartyje įrašė, kad butÄ pardavė už 10 000 Lt, tačiau realiai pinigai nebuvo mokami. Tiek sandorio sudarymo metu, tiek ir dabar atsakovė R. M. turėjo savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini), ji nesiekė iÅ¡ tiesų įsigyti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , o tik norėjo tokiu bÅ«du padėti jai su Å .

M. gauti socialinį bÅ«stÄ . IeÅ¡kovė teigia, kad po sandorio sudarymo 2009 m. pabaigoje situacija pasikeitė, jos santykiai su sutuoktiniu žymiai pablogėjo, jiems nepavyko gauti socialinio bÅ«sto, nes pasikeitė Å¡eimos sudėtis dukrai su anÅ«ku iÅ¡vykus nuolatinai gyventi į AirijÄ , Å¡eimoje santuokiniai ryÅ¡iai faktiÅ¡kai nutrÅ«ko, atsakovas Å . M. ėmė grasinti skyrybomis ir vyti jÄ su sÅ«numi M. iÅ¡ namų, teigdamas, kad butas jai nepriklauso. Nuo 2011 metų santykiai ėmė blogėti ir su atsakove R.

M., kadangi Å¡i pareiÅ¡kė, jog niekada neis prieÅ¡ savo sÅ«nų ir atsisakė teisiÅ¡kai sugrÄ Å¾inti jų nuosavybėn butÄ . Atsakovė R. M. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡keldinti V. M., Å . M. ir M. M. iÅ¡ jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 8/100 dalių Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2009 m. spalio 20 d. sandoris dėl jos sÅ«nui Å . M. ir marčiai V.

M. priklausiusio nuosavybės teise buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pasiraÅ¡ytas visų sandorio Å¡alių gera valia ir bendru sutarimu, notarė iÅ¡aiÅ¡kino Å¡alims sandorio sÄ lygas, Å¡alys, tame tarpe ir ieÅ¡kovė, sutiko su visomis sandorio sÄ lygomis ir pasirašė sutartį. Sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį pasiÅ«lė pati ieÅ¡kovė apie 2007 metus. Tuo metu atsakovės sutuoktinis S. R. M. sirgo onkologine liga, jam dažnai tekdavo vykti iÅ¡ Alytaus į KaunÄ pas gydytojus, todėl ieÅ¡kovės ir atsakovo Å .

M. pasiÅ«lymas pirkti iÅ¡ jų butÄ ir persikelti gyventi į KaunÄ atsakovei ir jos sutuoktiniui buvo priimtinas. IÅ¡ marčios ir sÅ«naus žinojo, kad jie nori parduoti butÄ , kadangi greitu laiku ketino gerinti savo Å¡eimos gyvenimo sÄ lygas – marti buvo įraÅ¡yta į eilę socialiniam bÅ«stui gauti ir jiems buvo siÅ«loma pasirinkti norimÄ socialinį bÅ«stÄ . IeÅ¡kovė pati pasiÅ«lė buto kainÄ 50 000 Lt. Atsakovė nurodė, kad 2008 m. ji pardavė paveldėtÄ po motinos mirties butÄ ir jai į sÄ skaitÄ per kelis kartus buvo pervesti pinigai: sausio mėnesio pabaigoje - 25 000 Lt, kovo mėnesį- 40 000 Lt.

IeÅ¡kovė su atsakovu žinojo, kad ji turi pinigų, todėl ėmė praÅ¡yti paskolinti jiems. PirmÄ didelę sumÄ 10 000 Lt ieÅ¡kovei paskolino 2008 m. vasario mėnesį, tada ieÅ¡kovė sakė, kad pinigų reikia jos dukrai iÅ¡ pirmos santuokos, gyvenančiai Airijoje, antrÄ kartÄ 10 000 Lt paskolino 2008 m. kovo mėnesį, o trečiÄ kartÄ 2008 m. liepos mėnesį 30 000 Lt ieÅ¡kovei padavė R. S. M., sakė, kad pinigų reikia automobiliams pirkti. Visus kartus pinigus padavė ieÅ¡kovei. Ji su ieÅ¡kove ir atsakovu Å . susitarė, kad Å¡ie paskolinti pinigai bus įskaityti į buto pirkimo kainÄ .

Maždaug po metų, kai buvo perduoti pinigai, ieÅ¡kovė susitarė dėl priėmimo pas notarę ir paskambinusi jai į Alytų pasakė, kada atvažiuoti pasiraÅ¡yti sutartį. 2009 m. spalio 20 d. ji su ieÅ¡kove ir atsakovu nuvyko į Kauno m. 27-Ä jį notarų biurÄ ir pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje ieÅ¡kovės pasiÅ«lymu įrašė, kad butas parduotas už 10 000 Lt, nors iÅ¡ tiesų 2008 m. jau buvo sumokėta ieÅ¡kovei 50 000 Lt. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino jai, kad įraÅ¡ius į sutartį tokiÄ buto pardavimo kainÄ reikės mokėti mažesnius mokesčius.

Ji pasitikėjo marčia ir neprieÅ¡taravo pasiÅ«lytos kainos įraÅ¡ymui į sutartį. Jie visi susitarė, kad po sutarties pasiraÅ¡ymo sÅ«naus Å¡eima liks gyventi parduotame bute iki jiems bus suteiktas socialinis bÅ«stas, bet ne ilgiau kaip metus, ir mokės už jį visus mokesčius. Iki Å¡iol ieÅ¡kovė su Å¡eima iÅ¡ buto neiÅ¡sikėlė, socialinio bÅ«sto nepasirinko, o ji su sutuoktiniu į KaunÄ nepersikėlė gyventi. 2010-11-16 mirė atsakovės sutuoktinis S. R. M.. Po jo mirties atsakovei vienai tapo sunku iÅ¡laikyti butÄ Alytuje, ji nori gyventi Kaune arčiau savo artimųjų - sesers ir sÅ«naus, todėl 2011 m. pradžioje pasakė, kad ieÅ¡kovė su atsakovais per 6 mėn. iÅ¡sikeltų iÅ¡ jai priklausančio buto.

Kadangi ieÅ¡kovė su atsakovais gera valia iÅ¡ buto neiÅ¡sikeldina, tuo pažeisdami jos kaip buto savininkės teisę laisvai naudotis savo nuosavybe, todėl praÅ¡o teismo priverstinai juos iÅ¡keldinti. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindė CK 4.98 straipsniu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas pripažino negaliojančia 2009 m. spalio 20 d. Kauno m. 27-ojo notarų biuro notarės M.

Č. patvirtintÄ Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ V. M., ir Å . M., pardavė R. M. butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30,37 kv.m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), ir minėtam butui priklausančias 8/100 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taikė restitucijÄ ir grÄ Å¾ino V. M. ir Å . M. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir minėtam butui priklausančias 8/100 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendė, kad šiuo atveju būtina nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, t. y. ar ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė R. M. įgijo realias civilines teises ir pareigas. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad po 2009 m. spalio 20 d. ginčo sutarties sudarymo atsakovė R. M. tik formaliai tapo ginčo turto savininke. Ieškovė V. ir atsakovai Š. bei M. M. toliau liko gyventi ginčo bute, jį tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

Atsakovė R. M. gyveno atskirai ir ginčo turtu nesirÅ«pino. Ji nesikreipė į butui paslaugas teikiančias įmones dėl sutarčių su ja, kaip naujÄ ja buto savininke, sudarymo, taip pat nesikreipė ir dėl teisės į žemės sklypo nuomÄ Ä¯gyvendinimo (t. 2, b. l. 115). Å ių faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė R. M. realiai pagal 2009-10-20 buto pirkimo-pardavimo sutartį neįgijo jokių teisių ir ginčo sutartis nesukÅ«rė jai jokių pareigų.

Teismas nurodė, kad byloje esantys Kauno m. savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento raÅ¡tai (t. 1, b. l. 25, 123, t. 2, b. l. 40-42) patvirtina ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, susijusias su ginčijamo sandorio atsiradimo priežastimis. Analizuodamas sandorio Å¡alių valiÄ , jų elgesio motyvus ir tikslus teismas pažymėjo, kad byloje nepaneigti ieÅ¡kovės argumentai, jog minima pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tam, kad formaliai perregistravus butÄ atsakovės, su kuria tuo metu buvo geri, pasitikėjimu grindžiami santykiai, vardu, bÅ«tų sudaryta galimybė pagerinti Å¡eimos gyvenimo sÄ lygas įgyjant teisę į didesnį socialinį bÅ«stÄ ir tuo pačiu iÅ¡saugoti ginčo butÄ sutuoktinių V. ir Å .

M. sÅ«nui (o atsakovės anÅ«kui), kad jis turėtų atskirÄ nuo tėvų gyvenamÄ jį plotÄ . Teismas nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovės ir atsakovų Å . ir M. M. iÅ¡keldinimo atsakovė pareiÅ¡kė tik praėjus beveik metams po ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio buto pirkimo-pardavimo sandoriui nuginčyti. Nors atsakovė aiÅ¡kino, kad buto pirkimo-pardavimo sutartį ji sudarė turėdama tikslÄ apsigyventi su sergančiu vyru Kaune, kad bÅ«tų patogiau lankytis pas gydytojus, nereikėtų važinėti iÅ¡ Alytaus, tačiau realiai nei atsakovė, nei jos sutuoktinis taip ir neapsigyveno įsigytame bute, nors nuo sandorio sudarymo praėjo pakankamai laiko.

Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad pati atsakovė nepripažino savo, kaip buto savininkės, teisių ir todėl negynė jų nuo pažeidimo, o jas įgyvendinti ėmėsi tik pablogėjus tarpusavio santykiams sÅ«naus Å¡eimoje ir iÅ¡kilus grėsmei dėl santuokos nutrÅ«kimo. Be to, remdamasis Å¡alių parodymų ir į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (ieÅ¡kovės ir atsakovės sÄ skaitų iÅ¡rašų (t. 1, b. l. 23-24, 61-68), VÄ® „Regitra“ pažymos apie ieÅ¡kovės Å¡eimos automobilius (t. 1, b. l. 121, 122, t. 2, b. l.

69) įvertinimu bei vadovaudamasis vidiniu įsitikimu, teismas sprendė, kad labiau tikėtina egzistuojant tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovei nebuvo perduoti ir pinigai už tariamai įsigytÄ butÄ . Tuo remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje pakanka duomenų pripažinti ginčijamÄ sandorį tariamu, kuris negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.86 str., 1.80 str.), todėl ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Pripažinęs ginčijamÄ sandorį negaliojančiu, teismas taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ (CK 6.145 str. 2 d.), o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (CPK 178 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliantė nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl Å¡ių motyvų:

1. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, kad ginčo butÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės V. M. ir atsakovo Å . M. įsigijo tik apeliantė, nes šį butÄ Ä¯sigijo ne tik apeliantė, bet ir jos sutuoktinis S. R. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Ginčo butÄ iÅ¡ mirusio sutuoktinio ji paveldėjo tik 2012-03-02. Ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta Å¡alių gera valia, visiems esant veiksniems, aptarus ir nurodžius sutartyje visas numatytas sÄ lygas, patvirtinus jÄ notarui. Sutartis yra sudaryta vadovaujantis CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6.305 - 6.306 straipsnių nuostatomis. Notarė Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kino Å¡ios sutarties sÄ lygas. Å alys su sutarties sÄ lygomis sutiko, kÄ patvirtina ir paraÅ¡ai visų asmenų Å¡ioje sutartyje. Tai, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo tik tariama, o reali, nurodė ir sutartį patvirtinusi notarė, bei vienas iÅ¡ pardavėjų Å . M.. Apeliantės nuomone, Å¡i sutartis yra raÅ¡ytinis dokumentas, nekeliantis jokiÄ abejonių.

2. Neatitinka realios situacijos teismo sprendime konstatavimas, kad po 2009-10-20 sudaryto sandorio realiai Å¡alių padėtis nepasikeitė, t. y. pardavėjai liko gyventi tame pačiame bute, pardavėjai iÅ¡ buto neiÅ¡sikėlė, toliau mokėjo mokesčius už įvairias paslaugas. PrieÅ¡ perkant butÄ , su pardavėjais jų praÅ¡ymu buvo sutarta, kad jie pasiliks laikinai gyventi Å¡iame bute iki gaus socialinį bÅ«stÄ , tačiau neilgiau kaip metus. Kol jie gyvens Å¡iame bute, už jį mokės mokesčius bei jį prižiÅ«rės. Apeliantė su sutuoktiniu jais pasitikėjo, kadangi Å . M. yra jų sÅ«nus. Apeliantės nuomone, su ieÅ¡kove V. M. ir atsakovu Å . M. buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, kuri atitinka CK 6.629 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

3. Nepagrįstas teismo motyvas, kad apeliantė, kaip buto savininkė, nesikreipė į paslaugas teikiančias įmones dėl sutarčių sudarymo bei žemės nuomos sutarties sudarymo. Apeliantės nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad tuo metu apeliantės padėtis buvo ypač sunki, onkologine liga sirgo jos sutuoktinis, jį reikėjo prižiÅ«rėti ir juo rÅ«pintis. Mirus sutuoktiniui 2010-11-16 susirgo ji pati, todėl praleido įstatymu nustatytÄ terminÄ priimti palikimÄ , dėl to kreipėsi į teismÄ .

TurtÄ paveldėjo ir jo valdymÄ teisiÅ¡kai perėmė 2012-03-02, todėl per šį laikotarpį ji teisiÅ¡kai negalėjo kreiptis dėl sutarčių sudarymo. Priėmusi palikimÄ , ji kreipėsi į Kauno savivaldybę dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, tačiau jai buvo paaiÅ¡kinta, kad žemės nuomos sutarties su kiekvienu buto savininku atskirai nesudarinės, o sudarys tik su bendrija. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nė su vienu iÅ¡ Å¡io namo esamų butų savininkų nėra sudaryta žemės nuomos sutartis.

 4. Nepagrįstai teismas nusprendė, jog vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, labiau egzistuoja ta aplinkybė, kad už įgytÄ butÄ nebuvo sumokėti pinigai. Apeliantės nuomone, tai prieÅ¡tarauja esamiems byloje įrodymams. Teismo proceso metu, ji paaiÅ¡kino, kad pinigai už butÄ buvo mokami avansu per tris kartus. Du kartus po 10 000 Lt ir paskutinį kartÄ 30 000 Lt. Apeliantė nurodė apytikriai datas, pateikė teismui banko dokumentus apie dalies pinigų nuėmimÄ nuo sÄ skaitos. Kiti pinigai buvo duoti iÅ¡ turėtų santaupų jos sutuoktinio.

Pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta tik 10000,00 Lt suma, pačios ieškovės prašymu tam, kad būtų mokami mažesni mokesčiai. Šias aplinkybes patvirtino pardavėjas Š. M., byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pati pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje yra pardavėjų parašai, kad pinigus gavo.

5. Teismas neįvertino tai, kad VÄ® Registrų centras butai Nr. 7 ir Nr. 8 yra užregistruoti kaip du atskiri vienetai. Apeliantė su sutuoktiniu įsigijo tik butÄ Nr.8. Dar bÅ«nant sutuoktiniui gyvam sÅ«nus - atsakovas Å . M., buvo pažadėjęs, kad už leidimÄ laikinai naudotis butu, jis jį atremontuos bei pagerins esamus dalinius patogumus. ButÄ Nr. 7, esantį Å¡alimais, kaip aiÅ¡kino pati ieÅ¡kovė, pasiliko sau tikslu kaip rezervÄ , jeigu kartais negautų socialinio bÅ«sto.

6. Teismas nepagrįstai taikė restitucijÄ ir gražino butÄ buvusiems savininkams. LR CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo gražinti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ . Ginčo butas yra apeliantės nupirktas, jį pardavė tuo metu buvę teisėti savininkai, kurie pirkimo-pardavimo sutartyje patvirtino, kad gavo pinigus. Ginčo butas apeliantės ir jos sutuoktinio vardu buvo tuoj po pirkimo - pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo įregistruotas įstatymo numatyta tvarka VÄ® Registrų centre. Taigi, įsigyjant butÄ nebuvo pažeisti kokie nors galiojantys įstatymai, todėl taikyti restitucijÄ nebuvo jokio pagrindo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė ir atsakovas M. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos motyvus:

1. Teismas detaliai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė R. M. tik formaliai tapo ginčo turto savininke. IeÅ¡kovė su sutuoktiniu Å . M. ir sÅ«numi M. M. toliau liko gyventi ginčo bute, mokėjo mokesčius. Atsakovė R. M. gyveno atskirai ir ginčo turtu nesirÅ«pino, nesikreipė į butui paslaugas teikiančias įmones dėl sutarčių su ja, kaip su naujÄ ja savininke, sudarymo, taip pat nesikreipė dėl teisės į žemės sklypo nuomÄ Ä¯gyvendinimo. Nors atsakovė teigia, kad ginčo butÄ pirko realiai, siekdama jame gyventi, tačiau realiai nei atsakovė nei jos miręs sutuoktinis ginčo bute apsigyventi nesiekė ir neapsigyveno, nors nuo ginčo sutarties laiko praėjo pakankamai laiko.

Atsakovė 2010-11-16 su mirusio sutuoktinio motina sudarė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kuriÄ jai atiteko butas BirÅ¡tone ir pareiga prižiÅ«rėti vyro motinÄ . ReikÅ¡minga pirmos instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad ginčo sutartimi atsakovei nebuvo kartu parduotas ginčo buto, kuriame yra tik gyvenamieji kambariai, Å¡alia esantis ieÅ¡kovei priklausantis butas Nr. 7, kuriame faktiÅ¡kai yra įrengti ginčo buto virtuvė, tualetas ir duÅ¡o kabina. Visos Å¡alys pripažino, kad minėti abu butai funkcionuoja bendrai, todėl buto Nr. 7 neįtraukimas į ginčo sandorį taipogi patvirtina ginčijamo sandorio tariamumÄ .

2. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė R. M. realiai pagal pirkimo-pardavimo sutartį neįgijo jokių teisių ir ginčo pirkimo-pardavimo sutartis nesukÅ«rė jai jokių pareigų. Byloje nebuvo paneigti ieÅ¡kovės argumentai, jog minėta dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam, kad formaliai perregistravus butÄ atsakovės vardu, bÅ«tų sudaryta galimybė pagerinti Å¡eimos gyvenimo sÄ lygas įgyjant teisę į didesnį socialinį bÅ«stÄ ir tuo pačiu iÅ¡saugoti ginčo bÅ«tÄ sutuoktinių V. ir Å . M. nuosavybėje.

3. Pagrįstos teismo iÅ¡vados ir dėl to, kad atsakovai neįrodė, jog pagal ginčo sutartį buvo sumokėti 10000 Lt ar 50000 Lt, kadangi atsakovų pateikti įrodymai Å¡ių aplinkybių objektyviai nepatvirtino, o jų paaiÅ¡kinimai prieÅ¡taringi. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Å . M. nurodo, kad teismas sprendimo iÅ¡ esmės nemotyvavo, o iÅ¡dėstyti motyvai yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Teismas iÅ¡ esmės nepagrindė ir nedetalizavo sandorio tariamumo kitos sandorio Å¡alies – atsakovės R.

M. atžvilgiu, o rėmėsi tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo notarė M. Č. praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu 2009 m. spalio mėn. kreipėsi į notarų biurÄ dėl buto su rÅ«siu ir minėtam butui priklausančių 8/100 dalių Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo. BÅ«tent pardavėjai (ieÅ¡kovė su sutuoktiniu) nurodė, kad turtÄ pageidauja parduoti už 10000 Lt sumÄ R.

M.. IeÅ¡kovė su sutuoktiniu nurodė, jog pirkėja su jais atsiskaito prieÅ¡ sutarties sudarymÄ grynais pinigais. Sandorio Å¡alys nurodė, jog atsiskaityta ir jie grynaisiais pinigais už parduotÄ turtÄ gavo 10000 Lt, patvirtino ne tik pasiraÅ¡ydami sutartį, bet ir Sutarties 3.3 punkte savo ranka abu parašė: „deÅ¡imt tÅ«kstančių lt gavome, V. M. (paraÅ¡as), Å . M. (paraÅ¡as)". Jokių abejonių, kad pageidaujamas turto pirkimo-pardavimo sandoris gali bÅ«ti tariamas, nekilo, nes ieÅ¡kovė su sutuoktiniu aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ parduoti turtÄ bei konkrečiais veiksmais to siekė.

Be to, tai, kad ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suvokė savo veiksmus, jų tikslingai siekė patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ anksto prieÅ¡ sudarant sutartį kreipėsi į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ dėl žemės nuomos teisės perleidimo po parduodamu turtu bei, 2009 m. spalio 9 d. gavusi Kauno apskrities virÅ¡ininko sutikimÄ dėl žemės nuomos teisės perleidimo Nr. 10-877, jį pateikė notarui. Tai patvirtinta Sutarties 7.2 punktas. Tai, kad turtas realiai perduotas pirkėjai, Å¡alys patvirtino ir Sutarties 6.1, 6.2 ir 6.3. punktuose.

Be to Å¡alys Sutarties 10.1 punkte nurodė: „PasiraÅ¡ydamos Å¡iÄ sutartį, Å¡alys pareiÅ¡kia ir patvirtina, kad Å¡i sutartis ar atskiros jos sÄ lygos nepagrįstai nesuteikia nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo. Kiekviena Å¡alis patvirtina, kad ėmėsi visų priemonių Å¡ios sutarties esmei bei iÅ¡ jos atsirandančioms teisėms bei pareigoms suprasti, taip pat, kad Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo metu nėra nei vienos aplinkybės (Å¡alies neiformuotumo, nepatyrimo, neapdairumo ir kt.), įskaitant numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228 straipsnyje, dėl kurių galėtų atsirasti esminė sutarties Å¡alių nelygybė.

Kiekviena Å¡alis patvirtina, kad dėl Å¡ios sutarties sÄ lygų pareiÅ¡kė pasiÅ«lymus ir pastabas, į kurias sudarant Å¡iÄ sutartį buvo atsižvelgta, t. y. kiekviena Å¡alis galėjo daryti įtakÄ nustatant Å¡ios sutarties sÄ lygas, kurios yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos, Å¡alims suprantamos ir priimtos, kad Å¡i sutartis ar jos atskiros sÄ lygos nepažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyros bei Å¡alių teisių ir interesų". Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , akivaizdu, kad tvirtinant ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovės valia parduoti turtÄ buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta konkrečiais veiksmais, todėl jokių abejonių dėl Å¡alių valios nekilo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ padavė atsakovė, todėl byla nagrinėjama atsakovės skundo ribose. Dėl tariamojo sandorio sudarymo (CK 1.86 str.) Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. spalio 20 d. Kauno m. 27-ojo notarų biuro notarės M. Č. patvirtinta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. ir Å . M. pardavė R. M. butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30,37 kv. m. ploto, ir minėtam butui priklausančias 8/100 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau –ginčo butas).

IeÅ¡kovė V. M. šį sandorį prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu bei taikyti restitucijÄ . Atsakovė R. M. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡keldinti atsakovus V. M., Å . M. ir M. M. iÅ¡ jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio ginčo buto. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Kasacinis teismas, siekdamas formuoti vienodÄ ir nuosekliÄ teismų praktikÄ , yra ne kartÄ plačiai pasisakęs dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str.1d.).

Sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemia sandorio pagrindÄ (teisinį tikslÄ ). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje bÅ«na situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ , t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formÄ , realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo.

Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinių padarinių, nurodytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restitucijÄ . Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumÄ tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

G. v. D. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-337/2008). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, susijusias su ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumu, bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, kad ginčo butÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės V.

M. ir atsakovo Å . M. įsigijo tik apeliantė, nes šį butÄ Ä¯sigijo ne tik apeliantė, bet ir jos sutuoktinis S. R. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Tačiau sutikti su tokiais jos argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip matyti iÅ¡Â 2009 m. spalio 20 d. Kauno m. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties turinio (t. 1, b. l. 8-13), Å¡ios sutarties Å¡alimi – pirkėja yra nurodyta atsakovė R. M., tačiau sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad ginčo butas pereina Pirkėjai ir jos sutuoktiniui S. R.

M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kas atitinka CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas nuostatas, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Be to, ir Nekilnojamojo turto registre minėtos sutarties pagrindu ginčo butas buvo įregistruotas S. R. M. ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (t. 1, b. l. 16-19). Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai iÅ¡analizavo visus įrodymus, kurie, jo vertinimu, patvirtina, kad Å¡alys, sudarydamos nekilnojamųjų daiktų pirkimo -  pardavimo sutartį, nesiekė iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančių teisinių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po ginčo sutarties sudarymo ji nebuvo vykdoma abiejų sutarties Å¡alių – ieÅ¡kovė V. M. ir atsakovai Å . bei M. M. iÅ¡ buto neiÅ¡sikėlė, toliau jame gyveno ir mokėjo mokesčius, atsakovė R. M. gyveno atskirai ir ginčo turtu nesirÅ«pino, t. y. ji tik formaliai tapo ginčo turto savininke. Nors apeliantė teigia, kad  ginčo butÄ pirko siekdama jame gyventi, tačiau realiai nei atsakovė, nei jos miręs sutuoktinis ginčo bute neapsigyveno, nors nuo ginčo sutarties sudarymo praėjo pakankamai laiko.

Sutarties 6.1  -6.3 punktai numato, kad Å¡alių susitarimu Turtas yra perduodamas Pirkėjai Å¡alims pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį, kuri taip pat yra laikoma ir Turto priėmimo –perdavimo aktu, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ginčo butas pirkėjai (atsakovei R. M.) faktiÅ¡kai buvo perduotas – atsakovė ginčo buto neperėmė ir nereiÅ¡kė valios jį priimti, jokių pretenzijų dėl buto perdavimo iki civilinės bylos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iÅ¡kėlimo teisme dienos nereiÅ¡kė.

Nagrinėjant bylÄ teisme pagal ieÅ¡kovės 2011 m. liepos 18 d. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ( t. 1, b. l. 3), atsakovė tik 2012 m. gegužės 8 d. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ( t. 1, b. l. 148-149, 132-134) dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų, kuriame nurodė, jog po sutuoktinio mirties 2011 m. sausio mėnesį savo sÅ«nui Å . M. žodžiu ji pareiÅ¡kė, kad nori persikelti gyventi iÅ¡ Alytaus į KaunÄ , o sÅ«nus žadėjo butÄ atlaisvinti 6 mėnesių laikotarpyje.

Nors apeliantė tvirtina (t. 1, b. l. 55, t. 2, b. l. 154), kad prieÅ¡ perkant butÄ , su pardavėjais jų praÅ¡ymu buvo sutarta, kad jie pasiliks gyventi Å¡iame bute iki gaus socialinį bÅ«stÄ , tačiau ne ilgiai kaip metus, bet be atsakovo Å . M. Å¡ios aplinkybės pripažindinimo (t. 2, b. l. 81-83), kuris yra atsakovės sÅ«nus ir kurio santykiai su sutuoktine (ieÅ¡kove) nėra geri, su kuria negyvena santuokinio gyvenimo, kitų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė, pirkdama ginčo butÄ , sutiko leisti ieÅ¡kovei su Å¡eima jame laikinai gyventi, byloje nėra.

Be to, netgi pačios apeliantės paaiÅ¡kinimai byloje yra prieÅ¡taringi, jai teigiant, kad  buto įsigijimo bÅ«tinybę Kaune sÄ lygojo jos tuo metu sunki sutuoktinio onkologinė liga, o jį įsigijus – leidimas metus laiko ir toliau jame gyventi sÅ«naus Å¡eimai. Kolegija atkreipia  dėmesį ir į pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę, kad atsakovei ginčo sutartimi buvo parduotas 30,37 kv. m. ploto su daliniais patogumais butas Nr. 8, kuriame faktiÅ¡kai įrengti tik gyvenamieji kambariai, o gretimas 8,96 kv. m. ieÅ¡kovei priklausantis butas Nr. 7, kuriame įrengta virtuvė, tualetas ir duÅ¡o kabina, atsakovei kartu su ginčo butu nebuvo parduotas, Å¡alims pripažįstant, kad minėti abu butai funkcionuoja bendrai, nors vieÅ¡ame registre ir yra įregistruoti kaip du atskiri vienetai, bei pritaria iÅ¡vadai, jog Å¡i aplinkybė taip pat yra reikÅ¡minga, apibÅ«dinanti ginčijamÄ sandorį tariamuoju, kadangi tikėtina, jog norėdami realiai parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , ieÅ¡kovė su atsakovu kartu su butu Nr. 8 bÅ«tų pardavę ir butÄ Nr. 7, o tuo pačiu pažymi, kad ir atsakovei siekiant realiai apsigyventi įsigytame bute su tuo metu segančiu sutuoktiniu, buvo bÅ«tini bent daliniai patogumai.

Nors Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi atnaujino pareiÅ¡kėjai R. M. įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, svarbiomis jo praleidimo priežastimis laikydamas pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klę ir įstatymų nežinojimÄ (t. 1, b. l. 105-106), tačiau byloje be paminėtos nutarties bei nurodomos atsakovės sutuoktinio ligos, kitų  įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad realiai egzistavusios aplinkybės trukdė sudarius ginčo pirkimo –pardavimo sutartį apeliantei pačiai ar per įgaliotus asmenis imtis visų priemonių iÅ¡ Å¡ios sutarties atsirandančioms teisėms bei pareigoms įgyvendinti (kreiptis į butui paslaugas teikiančias įmones dėl sutarčių sudarymo ir kt.), byloje nėra.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovė savo kaip buto savininkės teises ėmėsi įgyvendinti  tik pablogėjus tarpusavio santykiams sÅ«naus Å¡eimoje ir iÅ¡kilus grėsmei dėl santuokos nutraukimo. Apeliantės teiginius, kad po sutuoktinio mirties teisiÅ¡kai perėmusi turtÄ , ji kreipėsi ir dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, paneigia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2012 m. spalio 25 d. raÅ¡tas Nr. 8SD-(14.8.9)-4791, kuriame nurodyta, kad R.

M. skyriui nėra pateikusi praÅ¡ymo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sudarymo ar pirkimo ( t. 2, b. l. 103).Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė R. M. nepateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kad ji sumokėjo pardavėjams sutartyje nurodytÄ daikto kainÄ . Nepaisant to, kad ginčijamos 2009 m. spalio 20 d. sutarties 3.1 ir 3.2  punktuose nurodyta, jog pardavėjai ir pirkėja  patvirtino, jog nekilnojamųjų daiktų kainÄ (10 000 Lt) gavo iÅ¡ pirkėjos iki sutarties pasiraÅ¡ymo ir pardavėjai jokių pretenzijų pirkėjai dėl turto pirkimo –pardavimo kainos neturi (t. 1, b. l. 9), įvertinus bylos esmę ir įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtÄ ir pagrįstÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė, jog prieÅ¡ 2009 m. spalio 20 d. ginčijamo sandorio sudarymÄ ieÅ¡kovei V.

M. ir Å . M. buvo sumokėta ginčo buto kaina – 10 000,00 Lt (sutartyje nurodyta) arba 50 000 Lt (nurodyta atsakovės aiÅ¡kinimais).  Byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti sandorį galiojančiu, nes esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas, o Å¡alys turėjo paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , kad Å¡is sandoris neturi teisinių padarinių. Å alys atliko veiksmus, siekdamos įforminti sandorį, tačiau nesiekė sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tam, kad formaliai perregistravus butÄ atsakovės vardu, bÅ«tų sudaryta galimybė pagerinti Å¡eimos gyvenimo sÄ lygas įsigyjant teisę į didesnį socialinį bÅ«stÄ , kurio negavo, ir tuo pačiu iÅ¡saugoti ginčo butÄ sutuoktinių V. ir Å . M. nuosavybėje. Å alių valia ir ketinimai patvirtina 2009 m. spalio 20 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties kaip sandorio tariamumÄ , todėl, pripažinus jį negaliojančiu, pagrįstai taikytos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos – restitucija (CK 1.86 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vienaÅ¡alė restitucija taikyta pagrįstai, neįrodžius, kad atsakovė R. M. už tariamai perkamÄ turtÄ sumokėjo ieÅ¡kovei V. M. ir Å . M. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytÄ kainÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl Å¡ių aplinkybių Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Teisėjos                                                                                                       AuÅ¡ra Baubienė                                                                                                                       Nijolia Indreikienė Albina Rimdeikaitė