f2cbf178-7fa9-4ce0-b5e9-15e14feab49e · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-423-230/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00017-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6; 2.1.5.1.2.7; 2.4.1.2; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.10.8; 2.6.17; 2.6.39.2.5.1; 2.6.39.2.5.2; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I.

V., atsakovės J. B. įgaliotam atstovui advokatui A. B., trečiojo asmens D. A. įgaliotam atstovui advokatui P. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei J. B. dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys – D. A., R. M., A. A., M. A. ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinyje teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės J. B. 61 994,37 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 2 182,54 Eur kompensacines palÅ«kanas, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. kilus gaisrui pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), visiÅ¡kai sudegė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), antras aukÅ¡tas, o pirmas pastato aukÅ¡tas su jame buvusiu namų turtu buvo sulietas. Ä®vykio metu turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės buvo apdraustas bÅ«sto draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė pagal lokalinę sÄ matÄ , draudėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius jo patirtas iÅ¡laidas, turto sugadinimo sunaikinimo aktÄ , 2017 m. spalio 11 d. susitarimÄ iÅ¡mokėjo draudėjui 68 081,41 Eur draudimo iÅ¡mokÄ : 45 313 Eur už pastatui padarytÄ Å¾alÄ ir 22 484,71 Eur už namų turtui padarytÄ Å¾alÄ .

Kauno APGV nustatė, kad gaisras kilo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Tikėtina gaisro kilimo priežastis – avarinis elektros instaliacijos darbo režimas. IeÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ atsakovei, ragindama atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala iki Å¡iol nėra atlyginta. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti žala, atsižvelgiant į 6087,04 Eur nusidėvėjimÄ , sudaro 61 994,37 Eur. Atsakovė J. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nurodo, kad draudiminis įvykis įvyko 2017 m. rugpjūčio 18 d., o draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 2017 m. spalio 31 d., todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas vėliausiai iki 2018 m. spalio 31 d.

Atsakovės atstovas, atsakydamas ieÅ¡kovei į 2017 m. spalio 27 d. pretenzijÄ , nurodė, kad reikalavimo nepripažįsta, todėl ieÅ¡kovė neturi pateisinamų priežasčių senaties termino atnaujinimui. Be to, iÅ¡ gaisro tyrimo medžiagos matyti, kad gaisro kilimo metu tikruoju statinio valdytoju buvo ne pati savininkė, bet jos sesuo R. M., o galima gaisro kilimo priežastimi galėjo bÅ«ti kartu su ja gyvenančio draugo V. A. nekvalifikuoti veiksmai įvedant elektrÄ Ä¯ gaisro židiniu buvusį pastatÄ .

Atsakovė buvo tik formali pastato savininkė – iÅ¡ pradžių pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį su motina, o nuo 2014 metų paveldėjusi jį po motinos mirties. Bendru paveldėtojų susitarimu po motinos mirties į Å¡iÄ namų valdÄ persikėlė R. M. su savo draugu, dėl ko buvo pasiraÅ¡yta panaudos sutartis, ir ji įgijo visas valdytojo teises ir pareigas. Taigi tinkama atsakove Å¡ioje byloje yra faktinė padidinto pavojaus Å¡altinio valdytoja R. M.. 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , taip pat kitoje gaisro tyrimo medžiagoje nustatyta, kad gaisro iÅ¡plitimo priežastis buvo mažas atstumas tarp užsidegusio atsakovės ir nukentėjusiojo pastatų.

Draudikas, bÅ«damas savo srities profesionalas, negalėjo nežinoti PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, todėl sudarydamas bÅ«sto draudimo sutartį privalėjo įsitikinti, ar nukentėjusiojo pastatas teisėtai stovi tokiu mažu (apie 50 cm) atstumu nuo gretimo pastato, o to nepadaręs prisiėmė sau visÄ su tokio pastato draudimu susijusiÄ rizikÄ . IeÅ¡kovės apdraustas nukentėjusiojo asmens 2 aukÅ¡tų gyvenamasis namas iÅ¡ tikrųjų Nekilnojamojo turto registre tiek draudimo sutarties sudarymo metu, tiek Å¡iuo metu buvo ir yra įregistruotas kaip 1 aukÅ¡to Å«kinis pastatas, kuriam 2012 m. atlikta rekonstrukcija.

Statybos užbaigimo deklaracijoje yra nuoroda apie galimai gretimo sklypo savininkų sutikimÄ , tačiau paties sutikimo nėra. Tikėtina, kad duomenys Å¡ioje deklaracijoje suklastoti tikslingai, siekiant iÅ¡laikyti statiniui II grupės nesudėtingo statinio kategorijÄ , kuriai esant rekonstrukcija galėjo bÅ«ti įregistruota be valstybinių institucijų priežiÅ«ros, o kaimynų sutikimas statyti arčiau kaip leistinas 3 m atstumas nėra bÅ«tinas, jei dėl to per 1 metus nebuvo pareikÅ¡ta pretenzija. Taigi neteisėtai be atsakovės sutikimo atlikęs buvusio Å«kinio pastato rekonstrukcijÄ , kurios rezultate iÅ¡kilo II grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų neatitinkantis ieÅ¡kovės apdraustas gyvenamasis namas, nukentėjęs asmuo yra atsakingas dėl kaimyniniame sklype kilusio gaisro padarinių.

IÅ¡ meteorologinės tarnybos pažymos matyti , kad gaisro metu toje vietovėje nebuvo vėjuota. Todėl, iÅ¡analizavus gaisro gesinimo medžiagÄ , galima teigti, kad kaimyno gyvenamajam namui esant leistinu 3 m atstumu nuo sklypo ribos gaisras į jį nebÅ«tų iÅ¡plitęs ir jokia žala jam nebÅ«tų padaryta. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ dublike nesutinka su atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais argumentais ir praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , reikalavimo teisę perima subrogacijos tvarka ir tokiu atveju yra taikomos tokios taisyklės, kokios bÅ«tų taikomos pačiam nukentėjusiam asmeniui tiesiogiai reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo už žalÄ atsakingam asmeniui.

Tarp draudiko, perėmusio subrogacijos tvarka reikalavimo teisę, ir už žalÄ atsakingo asmens susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai. Taigi Å¡iuo atveju reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme nebuvo praleistas. Nors J. B. nurodo, kad ji turto valdymo teisę panaudos sutarties pagrindu buvo perleidusi savo seseriai R. M. ir Å¡i galėtų bÅ«ti tinkama atsakove byloje, tačiau panaudos sutartis VÄ® Registrų centre nebuvo įregistruota, todėl ieÅ¡kovė neturi galimybės įvertinti, ar gaisro metu panaudos sutartis vis dar buvo galiojanti.

Be to, CK 6.629 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.478 straipsnio nuostatos. Pastarojo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Taigi atsakovė negali prieš ieškovę panaudoti panaudos sutarties sudarymo fakto, nes VĮ Registrų centre tokia sutartis nebuvo registruota.

Gaisro tyrimo medžiagoje nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Esant tokiai tikėtinai iÅ¡vadai, laikytina, kad bÅ«tent atsakovė buvo nepakankamai rÅ«pestinga ir atidi, nes nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ ir nesirÅ«pino jo tinkama bÅ«kle. Atsakovė neteikia įrodymų, kad ji ėmėsi priemonių nustatyti patalpų, kuriose kilo gaisras, bÅ«klę, netikrino, ar tomis patalpomis galima naudotis nesukeliant grėsmės kitų asmenų sveikatai ar turtui, visuomenės saugumui.

Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovė privalėjo įsitiktini draudžiamo turto teisėtumu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad draudėjas bÅ«tų atlikęs neteisėtus veiksmus, suklastojęs statybos ar kitus dokumentus. Pripažindama įvykį draudžiamuoju bei iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė draudėjo veiksmuose įtakos žalos atsiradimui ar padidėjimui nenustatė. Atsakovė J. B. triplike nurodo, kad sutarties neįregistravimas registre nepakeičia dėl žalos padarymo kalto daikto valdytojo teisių ir pareigų, kol neįrodyta prieÅ¡ingai.

Tad, pateikus panaudos sutartį, ieÅ¡kovė turėtų įrodinėti, kad tikrasis daikto valdytojas buvo ir liko jo savininkas, ar kad jis neturėjo teisės valdymo perduoti. Draudikas, matydamas, kad apdraudžiamas daiktas neatitinka faktinių jo registravimo duomenų, turėjo suprasti galimas to neigiamas pasekmes draudimo sutarčiai, ir jų nepatikrinęs, prisiėmė visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ . Draudikas negalėjo nežinoti teisės aktų reikalavimų dėl saugių atstumų tarp pastatų, todėl apdrausdamas tokį pastatÄ negalėjo nesuprasti galimų Å¡ių atstumų nesilaikymo pasekmių.

IeÅ¡kovės atstovė advokato padėjėja I. V. praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė, subrogacijos tvarka perėmusi reikalavimo teisę, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės J. B. žalos, atsiradusios dėl atsakovei priklausančiuose pastatuose kilusio gaisro, atlyginimÄ . IeÅ¡kinį reiÅ¡kia pastatų, kuriuose kilo gaisras, savininkei, kadangi buvo nustatyta, jog gaisras kilo jai priklausančiuose pastatuose dėl avarinio elektros instaliacijos darbo režimo. Kilus gaisrui sudegė greta esančio pastato antras aukÅ¡tas, o pirmas aukÅ¡tas buvo sulietas, todėl ieÅ¡kovė sudarytos draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ .

Po gaisro buvo apžiÅ«rėtas sudegęs turtas, nustatytas žalos mastas ir įvykis pripažintas draudžiamuoju, iÅ¡mokėta 68 081,41 Eur draudimo iÅ¡moka. Viena žalos dalis paskaičiuota pastatui, Å¡i žalos dalis paskaičiuota įvertinus nusidėvėjimÄ , todėl praÅ¡oma mažesnės nei draudimo iÅ¡moka sumos, kita dalis yra už sudegusį namų turtÄ . Nesutinka su atsakovės atsikirtimu, kad ieÅ¡kovė praleido 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi Å¡is terminas nustatytas draudiminiuose santykiuose, o Å¡iuo atveju Å¡alių nesieja draudiminiai santykiai, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ .

Mano, kad atsakovė J. B., kaip pastatų savininkė, yra tinkama Å¡alis, o panaudos sutartis, pagal kuriÄ pastatais naudojosi trečiasis asmuo R. M., nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta, t. y. įregistruota nustatyta tvarka, todėl neatsirado valdymo teisė ir Å¡i sutartis negali turėti įtakos tretiesiems asmenims. Nors atsakovė ginčijo kaimyniniame sklype buvusio pastato, kuris nukentėjo nuo gaisro, teisėtumÄ , tačiau atsakovė Å¡ioje byloje net nereiÅ¡kė tokio reikalavimo, registro duomenys nėra nuginčyti ar panaikinti, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pastatas nelegalus ir neteisėtas.

Nors pastatas įregistruotas kaip Å«kinis pastatas, tačiau apdraustas ir namų turtas, vadinasi buvo naudojamas kaip gyvenamasis pastatas. Atsakovės J. B. atstovas advokatas A. B. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir paaiÅ¡kino, kad turi bÅ«ti taikomas draudimo santykiuose nustatytas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kadangi įstatyme nenumatyta, kad įvykus subrogacijai draudikas perima 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¾alai atlyginti. Mano, kad suformuota teismų praktika gali bÅ«ti keičiama, nes ji iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja įstatymams.

Kadangi faktinis pastatų valdytojas buvo R. M. – atsakovės sesuo, ir Å¡is faktas nekelia abejonių, todėl teismas įvertinęs įrodymus tokį faktÄ gali nustatyti ir bÅ«tent faktinio valdytojo nustatymas yra esminis elementas, o ne Å¡io fakto įregistravimas. Kadangi nustatant žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgta ir į pačios ieÅ¡kovės veiksmus, svarbia aplinkybe tampa tai, ar pastatas, kuriame atsirado gaisro padariniai, yra teisėtas ir legalus, nes iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė.

Mano, kad, jei statinys bÅ«tų stovėjęs 3 metrų atstumu nuo atsakovės žemės sklypo ribos, tokios žalos nebÅ«tų atsiradę, nes meteorologiniai duomenys patvirtina, kad gaisro metu nebuvo jokio vėjo, buvo Å¡tilis. Jei statinys arčiau nei 3 m, turi bÅ«ti kaimyninio sklypo savininko sutikimas. Statinio deklaracijoje nurodytas sutikimas, tačiau tokio sutikimo deklaracijÄ pateikęs D. A. neturi ir jo nėra. Ekspertas nustatė, kad statinys virÅ¡ija 80 kv. m, todėl buvo reikalingas sutikimas. Mano, kad teismas ir Å¡ioje byloje gali nustatyti, jog pastatas nelegalus, todėl visa žala tenka nukentėjusiam asmeniui.

Draudikas turėjo įsitikinti, kÄ draudžia, o esant neatitikimui tarp faktinės padėties ir Registrų centro duomenų turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, to nepadaręs elgėsi neapdairiai. Å iuo atveju apdraustas žymiai didesnis statinys nei yra įregistruota. Trečiojo asmens D. A. atstovas advokatas P. V. praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti ir paaiÅ¡kino, kad atsakovė bando atsakomybę perkelti R. M., kuri neturi jokio turto, o pastatas, dėl kurio kyla ginčas, yra teisėtas, jo teisinė registracija nepanaikinta.

D. A. nebuvo draudžiama gyventi ir ūkiniame pastate, tame nėra nieko neteisėto. Pažymi, kad ūkinis pastatas nėra naujas pastatas, tai 1979 m. pastatyto pastato rekonstrukcija, statinys įregistruotas 2012 m. ir niekada nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl jo. Ieškinys tenkinamas. Remiantis Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – PGV) ir Kauno apskrities PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – VPPS) gaisro tyrimo medžiaga (e. b. t. 2, b. l. 40, 101-149) nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo gesinamas gaisras ūkiniame pastate, nuosavybės teise priklausančiame atsakovei J.

B. ir esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo degusio ūkinio pastato apdegė šalia jo (atstumas 50 cm) (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo medinė siena, išdužo langų stiklai, apdegė mansardoje įrengti kambariai su baldais ir kitais daiktais, nudegė dalis stogo dangos, aprūko ir buvo sulietas namo vidus. Nustatyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad gaisro metu žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuose kilo gaisras, nuosavybės teise priklausė atsakovei J.

B. (e. b. t. 2, b. l. 64-67, 151-157), o žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 2, b. l. 87-91), nuosavybės teise priklausė tretiesiems asmenims A. A. ir M. A.. Pastarieji 2012 m. rugsėjo 28 d. įgaliojimu, kuris galiojo iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (e. b. t. 2, b. l. 129-131), įgaliojo trečiÄ jį asmenį D. A. atstovauti juos VÄ® Registrų centre, visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose atstovaujant jų interesus, susijusius su pastatų/statinių statyba. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ ir D.

P. (dabar D. A. (e. b. 7.2, b. l. 132)) 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudarė BÅ«sto draudimo sutartį (e. b. t. 2, b. l. 5-8), kuriuo apdraudė bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini), juo buvo apdrausti pastatai ir namų turtas, draudimo laikotarpis nustatytas iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., pastatai apdrausti atkÅ«rimo verte (draudimo suma 81 000 Eur), namų turtas – draudimo suma 23 100 Eur. Draudikas 2017 m. rugpjūčio 18 d. surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktÄ (e. b. t. 2, b. l. 9-25), kuriame nustatė, kad sudegė antrasis namo aukÅ¡tas, o pirmasis aukÅ¡tas stipriai sulietas, akto prieduose apraÅ¡yti pastato ir turto (daiktų) sugadinimai, nustatyta turtui padaryta žala (e. b. t. 2, b. l. 57-59).

IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ už pastato – gyvenamojo namo sugadinimÄ paskaičiavo 45 313 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (e. b. t. 2, b. l. 26, 33, 43-47), o už namų turto sugadinimÄ â€“22 484,71 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (e. b. t. 2, b. l. 27, 32, 34-38) ir 2017 m. spalio 11 d. su D. A. (buvęs D. P.) pasirašė susitarimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos (e. b. t. 2, b. l. 41-42). AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymais trečiajam asmeniui D. P. sumokėjo 22 484,71 Eur (už namų turtÄ ) ir 45 313 Eur (už pastatÄ ) (e. b. t. 2, b. l. 28-29), taip pat 2017 m. spalio 16 d. sumokėjo 283,70 Eur UAB „AG Service“ už sugadintų daiktų remontÄ (e. b. t. 2, b. l. 30, 48-56).

IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ subrogacijos pagrindu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės J. B., kaip pastatų, kuriuose kilo gaisras, savininkės 61 994,37 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Toks draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui įstatymo pagrindu vadinamas subrogacija.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad subrogacijos atveju, draudikui iÅ¡mokėjus pagal draudimo sutartį draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, saistanti nukentėjusį draudėjÄ ir žalÄ padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi Å¡ios prievolės Å¡alis: draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2013).

Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu.

Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; kt.).

Tai reiÅ¡kia, kad ir ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , perėmė visas nukentėjusio nuo gaisro asmens, kuriam buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, teises ir pareigas, susijusias su padaryta žala. Kaip jau nurodyta, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ pastatų, kuriuose kilo gaisras, savininkės J. B., t. y. reikalavimus grindžia CK 6.266 straipsnio pagrindu. Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali bÅ«ti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Tik esant Å¡ioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalÄ . Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali bÅ«ti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sÄ lygų (ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trÅ«kumai (netinkamas ar nepakankamas kÅ«renimo ir Å¡ildymo Å¡altinių izoliavimas, netinkamų statybinių medžiagų panaudojimas ir pan.), taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Tais atvejais, kai gaisro kilimÄ lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trÅ«kumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Byloje nėra ginčo ir yra nustatyta, kad gaisras atsakovei J. B. nuosavybės teise priklausančiame Å«kiniame pastate labiausiai tikėtina kilo dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Tai reiÅ¡kia, kad pastate buvo netvarkinga ir nekokybiÅ¡ka elektros instaliacija, kas priskirtina pastato trÅ«kumams, ir už tai yra atsakingas pastato savininkas.

Todėl Å¡iuo atveju atsakovės J. B. civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį atsiranda be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad bÅ«tų nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir žalos. Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), todėl pastato savininkas turi pareigÄ rÅ«pintis, kad pastate nebÅ«tų trÅ«kumų, juos paÅ¡alinti, jeigu jų yra, o savininko neteisėtu neveikimu laikytinas nurodytos pareigos nevykdymas bei kartu bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246, 6.266 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi bÅ«ti itin atidÅ«s ir elgtis taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iÅ¡ kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ jo patalpų, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių.

Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiÅ¡ki, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rÅ«pestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimÄ ir imtis veiksmų jam iÅ¡vengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-215/2012).

Nagrinėjamoje byloje gaisro židinys nustatytas atsakovei J. B. nuosavybės teise priklausančiame pastate, gaisro priežastis susijusi su netvarkinga elektros instaliacija, už kÄ yra atsakinga pastato savininkė. Nors atsakovė teigia, kad netinkamÄ elektros instaliacijÄ Ä¯rengė faktinės pastatų valdytojos ir naudotojos R. M. draugas V. A., tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės, nes bÅ«tent ji turi rÅ«pintis, kad jos nuosavybės teise valdomas turtas bÅ«tų tvarkingas ir nekeltų pavojų bei nepadarytų žalos kitiems asmenims.

Tai reiškia, kad yra nustatyti atsakovės, kaip pastatų savininkės, neteisėti veiksmai dėl žalos padarymo. Atsakovė savo kaltės jokiais įrodymais nepaneigė. Atsakovė, neigdama savo atsakomybę už dėl gaisro, kilusio jos pastate, atsiradusias pasekmes, nurodo, kad gaisro metu pastatų valdytoja buvo jos sesuo R. M., kuri tai pripažįsta. Byloje pateikta 2014 m. lapkričio 30 d. panaudos sutartis patvirtina, kad atsakovė J. B. (panaudos davėja) perdavė trečiajam asmeniui R. M. (panaudos gavėjai) laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis atsakovei J.

B. nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu ir kt. pastatais (e. b. t. 2, b. l. 92). Tačiau CK 6.629 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos santykius reglamentuojančios normos, tarp jų šio kodekso 6.478 straipsnio nuostatos, kuriomis nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Panaudos sutartis Registrų centre nebuvo įregistruota ir iÅ¡vieÅ¡inta, tÄ pripažįsta ir pati atsakovė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – iÅ¡vieÅ¡inti sandorio sudarymo faktÄ tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, Å¡alims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011).

Å iuo atveju panaudos sutarties neiÅ¡vieÅ¡inimas gali turėti įtakos tiek nuostolius dėl gaisro patyrusio asmens, tiek jo teises perėmusio draudiko interesams, susijusiems su žalos atlyginimu, kadangi pastatų savininkė bent jau turi nuosavybės teise pastatus ir Å¡i nuosavybė gali užtikrinti žalos atlyginimÄ , o trečiojo asmens R. M. turtinė padėtis gali apsunkinti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės atstovo atsikirtimai, kad panaudos santykiai gali bÅ«ti nustatyti, remiantis pateikta panaudos sutartimi ir kitais įrodymais (pvz., R.

M. paaiÅ¡kinimais ir kt. byloje surinkta medžiaga, kuri patvirtina, kad pastatus faktiÅ¡kai valdė ir naudojosi jais R. M.), nes tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais. Be to, pažymėtina, kad ir nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento (CK 4.47 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, kad asmuo daiktÄ valdo kaip savÄ , iÅ¡vieÅ¡inimas kitiems asmenims yra to daikto valdymo savo vardu įregistravimas vieÅ¡ame registre.

Tai dar kartÄ patvirtina iÅ¡vieÅ¡inimo reikÅ¡mę, kai pastatų savininkas siekia perkelti atsakomybę pastatų valdytojui pagal CK 6.266 straipsnį. Žalos dydį dėl kilusio gaisro patvirtina ieÅ¡kovės pateikti aukščiau jau paminėti įrodymai. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ už pastato – gyvenamojo namo sugadinimÄ paskaičiavo 45 313 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , o už namų turto sugadinimÄ â€“ 22 484,71 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kurių dydį pagrindžia ieÅ¡kovės pateikti įrodymai (e. b. t. 2, b. l. 26-27, 32-38, 43-47).

AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui D. P. (dabar D. A.) sumokėjo 22 484,71 Eur (už namų turtÄ ) ir 45 313 Eur (už pastatÄ ) (e. b. t. 2, b. l. 28-29), taip pat 2017 m. spalio 16 d. sumokėjo 283,70 Eur UAB „AG Service“ už sugadintų daiktų remontÄ (e. b. t. 2, b. l. 30, 48-56). Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė dėl draudžiamojo įvykio turėjo 68 081,37 Eur iÅ¡laidų (45 313 + 22 484,71 + 283,70). IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ atsakovei dėl žalos atlyginimo, praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį sumažino iki 61 994,37 Eur dėl paskaičiuoto nusidėvėjimo, kuris yra 6 087,04 Eur.

Atsakovė jokių atsikirtimų dėl žalos dydžio pagrįstumo nenurodo ir nepateikė jokių žalos dydį iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai paneigiančių įrodymų, todėl žalos dydis, remiantis ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais, pripažintinas įrodytu. Atsakovė mano, kad ji turėtų bÅ«ti atleista nuo atsakomybės ir nuo pareigos atlyginti žalÄ , kadangi žala atsirado dėl paties nukentėjusio asmens didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodo, kad gaisro iÅ¡plitimo priežastis yra per mažas atstumas (apie 50 cm) tarp užsidegusio atsakovės ir nukentėjusio asmens pastatų.

IeÅ¡kovės apdraustas nukentėjusiojo asmens 2 aukÅ¡tų gyvenamasis namas iÅ¡ tikrųjų Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip 1 aukÅ¡to Å«kinis pastatas, kuriam 2012 m. atlikta rekonstrukcija. Taip pat nurodo, kad statybos užbaigimo deklaracijoje yra nuoroda apie galimai esantį gretimo sklypo savininkų sutikimÄ , tačiau paties sutikimo nėra. Atsakovės nuomone, deklaracijos duomenys neatitinka tikrovės ir tokie duomenys įraÅ¡yti siekiant iÅ¡laikyti statiniui II grupės nesudėtingo statinio kategorijÄ , kurio rekonstrukcija galėjo bÅ«ti įregistruota be valstybinių institucijų priežiÅ«ros, o kaimynų sutikimas statyti arčiau kaip leistinas 3 m atstumas nėra bÅ«tinas, jei dėl to per 1 metus nebuvo pareikÅ¡ta pretenzija.

Todėl, jei kaimyno gyvenamasis namas bÅ«tų buvęs esant leistinam 3 m atstumui nuo sklypo ribos, gaisras į jį nebÅ«tų iÅ¡plitęs ir jokia žala jam nebÅ«tų padaryta. Tokiu bÅ«du atsakovė kvestionuoja nukentėjusio nuo gaisro kaimyniniame sklype buvusio pastato teisėtumÄ . Tačiau pažymėtina, kad iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad gaisro metu jau buvo įregistruota nukentėjusio asmens pastato 1I1m, pastatyto 1973 m., 2012 m. rekonstrukcija, registracija atlikta 2013 m. spalio 14 d.

Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. 1 pagrindu ir toks įraÅ¡as galiojo nuo 2013 m. spalio 28 d. Duomenų, kad bÅ«tų pakeisti nurodyti Nekilnojamojo turto registro duomenys, byloje nepateikta, to neteigia ir pati atsakovė. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Å ie duomenys, nors ir buvo atsakovės ginčijami atskira tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje, tačiau nėra nuginčyti.

IÅ¡ prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-19047-429/2018 medžiagos matyti, kad J. B. Å¡ioje atskira tvarka nagrinėtoje byloje patikslintame ieÅ¡kinyje prašė pripažinti negaliojančia nurodytÄ 2013 m. spalio 4 d. DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ ex officio nuo jos sudarymo momento (e. b. t. 5, b. l. 5-10). Tokį ieÅ¡kinį grindė tuo, kad D. A. teikdamas deklaracijÄ nuslėpė faktÄ , kad 2013 m. atlikęs pastatų rekonstrukcijÄ pagalbinio Å«kinio pastato 1I1m paskirtį pakeitė į gyvenamojo namo, deklaracijoje jo pateikti duomenys dėl pastato ploto neatitiko tikrovės ir virÅ¡ijo 80 kv. m plotÄ , todėl neatitiko II-os grupės nesudėtingo statinio reikalavimų ir tokiam pastatui statyti buvo bÅ«tina paisyti 3 m reikalavimo iki sklypo ribos arba gauti kaimyninio sklypo savininko (Å¡iuo atveju J.

B.) sutikimÄ , kurio ji nėra davusi. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas (e. b. t. 5, b. l. 5- 10). Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi (e. b. t. 5, b. l. 11-16) Å¡is sprendimas buvo paliktas nepakeistas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi (e. b. t. 5, b. l. 3-4) buvo atsisakyta priimti J. B. kasacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiÅ«rėjimo nurodytoje byloje.

Nepaisant to, J. B. 2019 m. rugsėjo 9 d. Å¡ioje iÅ¡nagrinėtoje byloje pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje tuo pagrindu, kad Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1172-230/2019 (dabar e2-423-230/2020, t. y. Å¡iuo metu nagrinėjamoje byloje) buvo pateikta ekspertizės iÅ¡vada, kurioje nustatyta, kad ginčo pastatas (duomenys neskelbtini) neatitinka II-os grupės nesudėtingam statiniui keliamų reikalavimų. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-3075-454/2020 pareiÅ¡kėjos paraÅ¡ymas buvo atmestas, teismas pareiÅ¡kėjos pateikto ekspertizės akto nevertino, kaip naujai paaiÅ¡kėjusios esminės bylos aplinkybės. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis palikta nepakeista.

Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovė nėra nuginčijusi ūkinio pastato 1I1m rekonstrukcijos pagrindo ir Nekilnojamojo turto registro duomenys yra nepakeisti, todėl pripažintini pagrįstais ir teisėtais. Išnagrinėtoje byloje nustatytų su rekonstrukcijos teisėtumu susijusių faktų nebereikia iš naujo nustatinėti šioje nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas), be to, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, nepaisant nagrinėjamoje byloje pateikto ekspertizės akto (e. b. t. 4, b. l. 115-136) iÅ¡vados, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 18 d. vykusio gaisro metu neatitiko II grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų, kitoje byloje jau nustatyti faktai ir teisiniai santykiai nebegali bÅ«ti nuginčyti. Pažymėtina, kad Å¡is ekspertizės aktas, nagrinėjant atsakovės J. B. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , buvo įvertintas, kaip nesuteikiantis pagrindo pripažinti jį naujai paaiÅ¡kėjusia esmine bylos aplinkybe, dėl kurios galėjo bÅ«ti atnaujintas procesas.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Atsakovė nagrinėjamoje byloje taip pat praÅ¡o ieÅ¡kovės reikalavimams taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, kuriame nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. IeÅ¡kovė remiasi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Kaip jau nurodyta, draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui patirtÄ Å¾alÄ , t. y. iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimÄ jam pareiÅ¡kusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.

O kai nukentėjusiajam žalÄ atlyginęs draudikas tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kia žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp Å¡alių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-133/2013; 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013, 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsakovei reiÅ¡kia reikalavimus, grindžiamus deliktiniais santykiais, atsiradusiais dėl žalos padarymo, todėl Å¡iems reikalavimas taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio ieÅ¡kovė nėra praleidusi, kadangi draudimo iÅ¡moka buvo sumokėta 2017 m. spalio 31 d., o ieÅ¡kinys atsakovei pareikÅ¡tas 2019 m. sausio 10 d. Niekuo nepagrįsti atsakovės atsikirtimai, kad 1 metų sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ apsprendžia draudiko, kaip savo srities profesionalo, veiklos pobÅ«dis, kadangi, kaip nurodyta, reikalavimų pagrindÄ (taip pat ir iÅ¡ jų kylančius reikalavimus ieÅ¡kinio senaties terminui) lemia teisinių santykių pobÅ«dis, t. y. tarp Å¡alių susiklosto draudimo ar deliktiniai santykiai.

Dėl kompensacinių palÅ«kanų IeÅ¡kovė 2017 m. spalio 27 d. pareikalavo iÅ¡ atsakovės atlyginti žalÄ (e. b. t. 2, b. l.

39) ir nustatė 15 dienų terminÄ jai atlyginti, tačiau ieÅ¡kovė gera valia deliktinės prievolės neįvykdė. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Pažymėtina, kad dažniausiai aptariamos palÅ«kanos yra iÅ¡ieÅ¡komos už sutarties pažeidimÄ , tačiau teisės doktrinoje nurodoma, kad jos gali bÅ«ti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad palÅ«kanos skaičiuojamos iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, iÅ¡skyrus Å¡alių susitarime ar įstatyme nurodytus atvejus, kai palÅ«kanos skaičiuojamos iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-367/2006).

Nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo mokėtinos vadinamosios procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurios taip pat atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijÄ . Taigi nagrinėjamu atveju tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 2 182,54 Eur dydžio kompensacines palÅ«kanas, o nuo bylos iÅ¡kėlimo priteistinos procesinės palÅ«kanos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ turėjo tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 1 180 Eur žyminis mokestis, 455,58 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos (už ieÅ¡kinio parengimÄ ), 200 Eur už eksperto apklausÄ teismo posėdyje, 350 Eur už eksperto D.

K. vertinimo akto parengimÄ . Už ieÅ¡kinio parengimÄ praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.2. punkte numatyto dydžio (2,5 x 895,2), todėl laikytinos pagrįstomis ir, ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. IÅ¡laidos už eksperto S. S. apklausÄ teismo posėdyje (200 Eur) ir eksperto D.

K. vertinimo akto parengimÄ (350 Eur) laikytinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl, ieÅ¡kinį tenkinus, taip pat priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės taip pat priteistinas 1 180 Eur dydžio žyminis mokestis. IeÅ¡kovė 2019 m. lapkričio 27 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 200 Eur užstatÄ liudytojo D. K. iÅ¡kvietimo ir atvykimo į teismo posėdį apklausai iÅ¡laidoms atlyginti.

Liudytojas D. K. praÅ¡ymo dėl Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimo nepateikė, todėl užstatas grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovei. IÅ¡ atsakovės priteistinos 30,70 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iÅ¡ atsakovės J.

B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61 994,37 Eur žalos atlyginimÄ , 2 182,54 Eur kompensacines palÅ«kanas ir 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iÅ¡ atsakovės J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 185,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,70 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 2019 m. lapkričio 27 d. į Kauno apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėto 200 Eur užstato liudytojo iÅ¡kvietimo ir dalyvavimo teismo posėdyje iÅ¡laidoms atlyginti, pervedant jį į ieÅ¡kovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėja Nijolia Indreikienė