f2cbebc4-a07c-4dff-94b0-96c4c3d24ca9 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-568-209/2016Teisminio proceso Nr. 4-52-3-02100-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.12.2.;3.26.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. gegužės 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria R. R. skundas netenkintas ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015-12-08 nutarimas Nr. TK16-142 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-142, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. ir jam paskirtas įspėjimas, paliktas nepakeistas, n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados tyrėjas H. F. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ 2015-11-24 Nr. 57P-44311818-15 R. R. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad laikotarpyje nuo 2015-08-01 iki 2015-10-03 (duomenys neskelbtini), vykdydamas landÅ¡afto lyginimo darbus, savavaliÅ¡kai, nesilaikant įstatymu nustatytos tvarkos, pakeitė be kaimyno R.

B. sutikimo sklypo ribos landÅ¡aftÄ (b.l. 4, 13).              Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2015-12-08 nutarimu Nr. TK16-142 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK-13-142 už ATPK 188 str. numatyto teisės pažeidimo padarymÄ skyrė R. R. įspėjimÄ (b.l. 5-6, 8-11).Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė skundÄ Â dėl nutarimo, kuriuo prašė panaikinti šį nutarimÄ ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ (b.l. 1-3).Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi R.

R. skundÄ atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitÄ teisės aktÄ ir nurodė buvus pažeistas Lietuvos Respublikos CK 1.137 str. 2 ir 3 dalių, 4.40 str. 1 d., 4.98 str. bei Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7, 12 punktų normas.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors 2016-04-04 BaltruÅ¡aičių pareiÅ¡kimas dėl gyvenamojo namo su priklausiniais statymo yra, tačiau Å¡is pareiÅ¡kimas nereiÅ¡kia kaimynų sutikimo, dėl jų sklypo ribos landÅ¡afto pakeitimo, atliekant tvorai aptverti bÅ«tinus darbus.Skundu R.

R. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. PraÅ¡o prijungti turintį reikÅ¡mės bylai įrodymÄ â€“ Vienbučio gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato projekto eksplikacijÄ . Å io įrodymų pateikimo teismui bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik teismui skundžiamu sprendimu konstatavus, jog „pareiÅ¡kimas nereiÅ¡kia kaimynų sutikimo, dėl jų sklypo ribos landÅ¡afto pakeitimo, atliekant tvorai aptverti bÅ«tinus darbus“.             Nurodo, kad 2015 m. lapkričio 24 d.

Protokole ir Nutarime nėra nurodyta konkreti teisės norma, kuri galimai buvo pažeista, ir dėl kurios pažeidimo apeliantas traukiamas administracinėn atsakomybėn. ATPK 188 str. norma yra blanketinė, todėl pareikÅ¡to kaltinimo teisinė kvalifikacija yra suformuluota pažeidžiant procesines teises normas. Teismas neįvertino ATPK 260 str. 1 d. pažeidimo ir taip pažeidė ATPK 250 str. 1 p.. Mano, kad buvo pažeistos TPK 248 ir 257 straipsnių normos, nes teismas rėmėsi netinkamai suraÅ¡ytu Protokolu ir Nutarimu.             Teismas netinkamai vertino apelianto argumentus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl BaltruÅ¡aičių 2006 m. balandžio 4 d. duoto pareiÅ¡kimo, kuris yra laikytinas kaimynų sutikimu atlikti konkrečius statybos darbus, įskaitant, sklypo su BaltruÅ¡aičiais ribos reljefo formavimÄ .

Vienbučio gyvenamojo namo projektiniu sprendiniu įgyvendinimas buvo numatytas ne tik Å¡iuo metu apeliantui nuosavybės teise priklausančiame sklype, bet ir BaltruÅ¡aičių sklype (ant sklypų ribos). Atidalijant sklypÄ , kurio vienoje dalyje buvo suprojektuotas Vienbutis gyvenamasis namas ir jo priklausinys, ginčo dėl Vienbučio gyvenamojo namo ir jo priklausinio projekto įgyvendinimo nebuvo ir atidalijimo dokumentuose jokiu pretenzijų dėl to nepareikÅ¡ta.MinėtÄ pareiÅ¡kimÄ traktuojant ne kaip sutikimÄ dėl sklypo ribos landÅ¡afto pakeitimo, apeliantas kaip statytojas nebegalėtų įgyvendinti Vienbučio gyvenamojo namo projektinio sprendinio ir užbaigti statybos darbų, kuriems yra iÅ¡duotas statybos leidimas.

Projektinis sprendinys (įvažiavimas į sklypÄ ) gali bÅ«ti įgyvendinamas tik atliekant žemės darbus tik abiem savininkams nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose. Apeliantui kaip statytojui yra suteikta teisė koreguoti sklypo reljefÄ . Tai patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo skyriaus 2006 m. balandžio 13 d. raÅ¡to Nr. S A 463 6 p.Teismas nevertino Ūkininko sodybos vietos nustatymo schemos bei Vienbučio gyvenamojo namo paaiÅ¡kinimo, nors paaiÅ¡kinime nedviprasmiÅ¡kai pažymėta kaip ir kur turėtų bÅ«ti atliekami žemės darbai.

Pagal projektÄ Å¾emės darbai buvo numatyti bendrai valdomo žemės sklypo teritorijoje. Jokie ribojimai nebuvo numatyti.             Nėra nustatyti apelianto ketinimai vykdyti statybos darbus ne pagal teisės aktų reikalavimus, t.y. nenustatyta tyčia, bÅ«tinas ATPK 188 str. numatyto pažeidimo požymis. Teismas nurodydamas konkrečias teises normas (LR CK 1.137 str. 2 ir 3 dalys, 4.40 str. 1 d., 4.98 str. bei LR žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 bei 12 punktai), kurios galimai buvo pažeistos ATPK 188 str. prasme, pažeidė ATPK 7 str. nurodyta teisėtumo principÄ bei staigmenų negalimumo procese principÄ .Teismas nenurodė žalos dydžio, bÅ«tino ATPK 188 str. taikymui; be to nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad bendraturčiai gali duoti sutikimÄ ne bendrai teisei į statybÄ realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.

Teismas peržengė administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo ribas, nes Protokole nėra nurodytas (konstatuotas), joks servitutinio kelio sugadinimas; apie riboženklių pakeitimÄ protokole taip pat nenurodyta. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ ir apelianto apeliacinio skundo netenkinti ir nurodo, kad LR statybos įstatymo 23 str. 7 d. 6 punktas nurodo, kad jeigu pastatus atnaujinti (modernizuoti), statinius statyti ar rekonstruoti numatoma statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitÄ Å¾emės sklypÄ (teritorijÄ ) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – turi bÅ«ti sutartis (sutikimas) su Å¡io žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju.

Nors pareiÅ¡kimas dėl gyvenamojo namo su priklausiniais statymo yra, jis nereiÅ¡kia kaimynų sutikimo, dėl jų sklypo ribos landÅ¡afto pakeitimo, atliekant tvorai aptverti bÅ«tinus darbus.Suinteresuoti asmenys atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ ir apelianto apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog apelianto teiginiai, neva suinteresuotų asmenų pareiÅ¡kimas pasiraÅ¡ytas 2006 m. kovo 4 d. leidžia jam vykdyti statybos darbus naudojant gruntÄ iÅ¡ mÅ«sų sklypo ir formuoti reljefÄ jų sklype, yra neteisingi.

Visi architektÅ«riniai sprendiniai turi bÅ«ti įgyvendinti tik R. R. priklausančioje ir apibrėžtoje Å«kininko sodybos teritorijoje, o ne suinteresuotiems asmenims priklausančiame sklype.Vykdydamas servitutinio kelio aukÅ¡tingumo pakeitimo, priklausančio sklypo grunto nukasimo darbus ir sunaikindamas riboženklį, R. R. privalėjo turėti raÅ¡tiÅ¡kÄ kaimynų sutikimÄ (CK 4.46 str. 3 p.). Sklypų ribas žyminčių bendrai naudojamų nekilnojamųjų daiktų vienas sklypo savininkas negali paÅ¡alinti arba pakeisti be kito savininko sutikimo.

Statybų tech. reglamente numatyta, kad bet kokia tvora ant sklypo ribos gali bÅ«ti statoma, tik turint raÅ¡ytinį gretimo sklypo savininko sutikimÄ . Be gretimo sklypo savininko sutikimo tvorÄ galima statyti tik prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos). Å iaurės vakarų riboženklio sunaikinimo faktÄ konstatavo Nacionalinė žemės tarnyba, suraÅ¡ydama aktÄ . Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.ATPK 260 str. 1 d. numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui.

Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta jog, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo suraÅ¡ymo data ir vieta, protokolÄ suraÅ¡iusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimÄ teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiÅ¡kinimas; kitokios žinios, bÅ«tinos bylai iÅ¡spręsti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d., yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopÄ reikÅ¡mę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ .

Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:

1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);

2) žinomas pažeidimÄ padaręs asmuo;

3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 str. 1 d. nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.

Teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo suraÅ¡ymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamÄ reikÅ¡mę asmens kaltės nustatymui.Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, suraÅ¡ančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Å ios teisės inter alia užtikrinamos tinkamai suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose aiÅ¡kiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn (Vyriausiojo Administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-802-07).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingÄ svarbÄ turintis procesinis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ATPK 188 str. numatyta administracinė atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ , nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymÄ savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Savavaldžiavimo pagrindinis objektas - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas Å¡iuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų.Pažymėtina, kad ATPK 188 str. norma yra blanketinė, nukreipianti į kitÄ teisės aktÄ , t.y traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, yra bÅ«tina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nepakanka formaliai išvardinti pažeistas teisės normas, tačiau būtina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais būtent veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai. Tačiau, kaip matyti iš apeliantui surašyto 2015-11-24 administracinio teisės pažeidimo protokolo bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015-12-08 nutarimo, protokole ir nutarime nebuvo nurodyta, kokių konkrečių teisės aktų normos buvo pažeistos.

Apeliantui protokole nebuvo inkriminuotas CK LR CK 1.137 str. 2 ir 3 dalys, 4.40 str. 1 d., 4.98 str. bei LR žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 bei 12 punktų pažeidimas; kad apeliantas pažeidė Å¡ias konkrečias Civilinio kodekso bei LR žemės įstatymo teisės normas konstatuota tik skundžiama teismo nutartimi. Taip pat pažymėtina, jog 2015-11-24 Protokole nėra konstatuotas servitutinio kelio sugadinimas, Å¡ios nurodytos tik Adminstracinės komisijos 2015-12-08 nutarime; nei Protokole, nei Nutarime nenurodyta apie riboženklių pakeitimÄ , nors pirmosios instancijos teismas Å¡ias aplinkybes nurodė skundžiamoje nutartyje.Todėl minėtas 2015-11-24 administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nekonkretus, jame nenurodžius, kokias konkrečiai teisės normas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra galimybės nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo apeliantas yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybÄ nuo pareikÅ¡to kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas.

Kaltinimas gali bÅ«ti suformuluotas tik aiÅ¡kiai nurodant, koks konkretus administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas. Gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma, kai iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo žinoma, už kokiÄ veikÄ siekiama taikyti administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, suraÅ¡ytas R. R., yra su esminiais trÅ«kumais ir teismas savo iniciatyva jų paÅ¡alinti negali, todėl byla grÄ Å¾intina šį protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai.

Bylos nagrinėjimas negali bÅ«ti pripažįstamas visapusiÅ¡ku ir objektyviu, jei institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ , teismui pateikia administracinio teisės pažeidimo medžiagÄ su aiÅ¡kiais aukščiau aptartais trÅ«kumais.Nors apeliantas mano, jog administracinio teisės pažeidimo byla turėjo bÅ«ti nutraukta, tačiau bylos nutraukimas dėl to, kad suraÅ¡ytas reikalavimų neatitinkantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, prieÅ¡tarautų administracinės atsakomybės paskirčiai.

Be to, įstatymų leidėjas įsakmiai ATPK 287 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta, kad organas (pareigÅ«nas), tik iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , gali priimti nutarimÄ bylÄ nutraukti. Vadinasi, tik iÅ¡nagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylÄ , jÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas) gali spręsti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų atitikimo ATPK normoms. Asmuo, kurio atžvilgiu suraÅ¡ytas reikalavimų neatitinkantis administracinio teisės pažeidimo protokolas automatiÅ¡kai nėra atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės. Siekiant sudaryti sÄ lygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybÄ , administracinio teisės pažeidimo protokolas kartu su bylos medžiaga grÄ Å¾intini administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai.

GrÄ Å¾inus Å¡iÄ bylÄ Institucijai, bylos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos iÅ¡ naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės nepasisako.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 3 p., n u t a r ė: panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015-12-08 nutarimÄ Nr. TK16-142 ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ grÄ Å¾inti Vilniaus rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovadai administracinio teisės pažeidimo protokolo trÅ«kumams paÅ¡alinti.Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                          Stasys Lemežis                                 Â