2024-01-24 Nr. AB-1616-3-61-3-07113-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1054-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07113-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. (M. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (M. A.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 23S77507, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (nors pareiškėjas skunde nurodė, jog prašo panaikinti Migracijos departamento 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą, teismas, įvertinęs skundo turinį ir prie skundo pridedamus ginčijamus sprendimus, paaiškinimus teismo posėdžio metu, darė išvadą, kad tai yra redakcinė klaida ir ginčijamas būtent nurodytas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimas) (toliau – ir 2023 m. gegužės 29 d. sprendimas); 2) Migracijos departamento 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 23S79588, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių, t. y. 5 metus (toliau – ir 2023 m. gegužės 31 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra Rusijos Federacijos ir Turkijos pilietis, turėjęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2025 m. sausio 15 d. Šį leidimą pareiškėjas gavo tarpininkaujant Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliotai institucijai, nes jis yra įmonės, dalyvavusios „Investuok Lietuvoje“ projekte, vadovas. Nuo 2021 m. spalio 1 d. pareiškėjas yra įdarbintas UAB „AxxonSoft Baltic“ ir gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento 2023 m. gegužės 29 d. sprendime ir 2023 m. gegužės 31 d. sprendime (toliau kartu – ir Sprendimai) padaryta išvada dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas teigė, jog yra nutraukęs socialinius ryšius Rusijoje, juos toliau kuria būtent Lietuvos Respublikoje. Tvirtino, kad yra ir visą laiką buvo stiprus bei nuoseklus Rusijoje esančio režimo ir padėties priešininkas. Turėjo sukūręs labai populiarų asmeninį „Telegram“ kanalą, kuriame kartu su kitais populiariais vietos „Telegram“ kanalais daug kartų mėgino atvirai dalintis idėjomis, siekiant įtikinti žmones mąstyti ir veikti visiškai kitokiu, demokratišku būdu. Vėliau pareiškėjas buvo priverstas kanalą uždaryti, nes tai tapo pavojinga tiek jam pačiam, tiek ir jo verslui bei verslo komandai. Pareiškėjas teigė turintis daugybę įrodymų apie šias aplinkybes, t. y. vieši jo pasisakymai, straipsniai, įrašai, kuriuose pareiškėjas pasisako apie politinius reiškinius, pavyzdžiui, apie N. situaciją, ko pasėkoje jis buvo apkaltintas N. rėmimu ir tapo nepageidaujamu asmeniu savo gimtinėje, taip pat pasisakymai apie V. P. veiksmus, apie susidariusią situaciją po to, kai jis išvyko iš Rusijos, nors ten liko visa pareiškėjo šeima ir artimieji.

4. Pareiškėjo teigimu, dėl prielaidomis pagrįstų Migracijos departamento Sprendimų jam kyla neproporcingai didelė socialinė, ekonominė ir asmeninė žala. Pareiškėjas akcentavo, kad yra sukūręs socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, nes yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), savo vardu Lietuvoje yra įsigijęs ir užregistravęs transporto priemonių (automobilį ir motociklą), sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pirkimo pardavimo sandorį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame ketino statytis namą, tačiau šis sandoris buvo nutrauktas gavus skundžiamus Sprendimus. Taip pat pareiškėjas yra sudaręs sutartį dėl gyvenamųjų patalpų, kuriose jis ketino gyventi su šeima, nuomos. Pasak pareiškėjo, Migracijos departamentui priėmus Sprendimus pasunkėjo jo galimybė vadovauti lietuviškai įmonei. Skundžiami Sprendimai, o ypač draudimas atvykti į šalį, neišvengiamai turės didelių neigiamų pasekmių pareiškėjui ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų, nes jo įkurta įmonių grupė veikia 38 pasaulio valstybėse, tarp kurių yra ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių bei Jungtinės Amerikos Valstijos.

5. Pareiškėjas nurodė, kad vienintelis pagrindas priimti ginčijamus Sprendimus buvo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštas, kuris iš esmės paremtas vien prielaida (galimybe), jog Rusijos žvalgybos tarnybos gali pasinaudoti pareiškėju (užverbuoti, šantažuoti ir pan.) rinkti ir teikti Rusijai svarbią informaciją, susijusią su strategiškai valstybės saugumui svarbiais objektais, todėl kyla grėsmė Lietuvos Respublikos saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 29 d. sprendime tik pacitavo VSD raštą, neanalizuodamas jame nurodytų aplinkybių, jų teisingumo ir patikimumo bei ryšio su nagrinėjamu klausimu, niekaip individualiai nemotyvuodamas susidariusios situacijos ir atskirai jos nevertindamas; 2023 m. gegužės 31 d. sprendimas iš viso nepagrįstas jokiais argumentais (galima tik suprasti, kad remiamasi tuo pačiu VSD raštu).

6. Pareiškėjas dėl VSD rašte nurodytos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjas baigė (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad būdamas Rusijos piliečiu ir gyvendamas nuo Rusijos priklausančioje (duomenys neskelbtini) Respublikoje jis neturėjo kitos galimybės, kaip tik studijuoti Rusijos aukštosiose mokyklose. Nustatytas faktas, kad iki 2003 m. jis buvo steigėjas ir technikos direktorius kompanijoje „Išmaniosios saugumo sistemos“, pareiškėjo nuomone, nieko neįrodo, tik tiek, kad pareiškėjas bandė kurti verslą ir dirbti pagal specialybę. Pareiškėjas teigė, kad jis 2003 metais įkūrė „ITV Group“ – vienintelę pirmąją Rusijoje stebėjimo, vaizdo valdymo ir fizinio saugumo informacijos valdymo programinės įrangos kūrimo kompaniją, kuri prisidėjo prie skaitmeninės vaizdo stebėjimo plėtros ir per trejus metus tapo pirmaujančia ir pripažinta saugumo programinės įrangos kūrėja Rusijoje. 2007 m. įmonė pradėjo plėtrą ir užsienio valstybėse. Šiuo metu „ITV Group“ yra viena iš lyderių pasaulinėje rinkoje ir viena iš dirbtinio intelekto panaudojimo vaizdo stebėjimo srityje pradininkų. Pareiškėjo teigimu, šie jo biografijos faktai nėra jokiais ryšiais susiję su Rusijos saugumo tarnybomis. Nors pareiškėjas, kaip „ITV Group“, o taip pat ir grupei priklausančios „AxxonSoft“ įkūrėjas iki šiol yra Rusijoje registruotų „ITV Group“ ir LLC „Ipdrom“ įmonių akcininkas, dalyvavęs įgyvendinant projektus nacionalinio saugumo, transporto ir logistikos, bankų veiklos srityje – Sankt Peterburgo uoste, Murmansko komerciniame oro uoste, projektas „Saugus miestas“ Maskvoje, Jekaterinburgo, Novosibirsko metro ir kt., tačiau šie faktai įrodo tik tam tikru laikotarpiu vykdytą verslą Rusijos regione, kuomet pareiškėjas ten gyveno, tačiau jokiu būdu neparodo pareiškėjo palaikymo Rusijos režimui ir politikai.

7. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis Lietuvą investicijoms pasirinko dėl keleto priežasčių: dėl saugumo palikti Rusiją, taip pat dėl pasiūlyto investavimo rėmimo 2021 m. spalio mėnesį. Pareiškėjo kompanija yra skaidri ir atvira, diegianti dirbtinio intelekto produktus visame pasaulyje. Pats pareiškėjas neturi jokių ryšių nei su kariuomene, nei su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Pareiškėjo verslas susijęs tik su vaizdo stebėjimo programine įranga, kuri naudojama visuose objektuose, įskaitant socialinius, transporto, sveikatos priežiūros, švietimo, sporto ir kitus objektus bei saugius miestus. Vienintelis šios programinės įrangos tikslas yra padėti apsaugoti žmones nuo įvairių grėsmių saugumui. Pareiškėjas akcentavo, kad verslo atribojimo nuo Rusijos procesas buvo pradėtas dar iki karo Ukrainoje suaktyvėjimo 2022 m. vasario mėnesį. Šiuo metu už Rusijos ribų esančios su pareiškėju susijusios įmonės yra reorganizuojamos į vientisą holdingą, su centriniu biuru Airijoje ir jau dabar visiškai nėra priklausomos nuo įmonių Rusijoje.

8. Pareiškėjo teigimu, asmens teises pažeidžiantys sprendimai turi būti paremti nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Šiuo atveju Sprendimai grindžiami tik aplinkybe, kad pareiškėjas gali būti potencialus priešiškos valstybės verbavimo taikinys, bet toks argumentas neatitinka jokių protingumo kriterijų bei teisminės praktikos keliamo realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės saugumui kriterijaus.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad jis, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsakovas mano, kad yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

11. Vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos ir Turkijos pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, išduotą tuo pagrindu, kad asmuo yra vadovas įmonės, dėl kurios tarpininkauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliota institucija. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 1 d. yra įdarbintas UAB „AxxonSoft Baltic“ ir jam yra mokamos draudžiamosios pajamos. Tačiau Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nors 2021 m. rugsėjo 30 d. pateiktame prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi jis nurodė, kad yra vedęs. Apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse informacijos nėra.

12. Atsakovo teigimu, ginčijamuose Sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo ryšius su Lietuvos Respublika, bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o ginčijami Sprendimai yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą. Atsakovo nuomone, jis pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o valstybės ir visuomenės interesai yra svarbesni, nei pareiškėjo asmeniniai interesai bei noras gyventi Lietuvos Respublikoje.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ginčijami Migracijos departamento Sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

15. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, VSD 2023 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 18-5607 (toliau – ir Išvada) aprašyta pareiškėjo veikla ir ryšiai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir pasikeitus saugumo situacijai regione, suinteresuoti Rusijos subjektai gali šiais ryšiais pasinaudoti Lietuvos nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiai veiklai vykdyti. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį vertinimą, mato pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamą grėsmę valstybės saugumui dėl jo veiklos ir turimų ryšių. Po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, vykdė veiklą Rusijoje, nesuderinamą su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais ir rodančią, kad jis palaiko Kremliaus režimo vykdomą politiką, nepaisydamas Rusijos Ukrainoje vykdomų karinių veiksmų ir tarptautinės teisės pažeidimų. VSD teigimu, pareiškėjas dėl veiklos ir ryšių Rusijoje gali būti išnaudojamas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Pareiškėjo palaikomi kontaktai, vykdoma veikla Rusijoje tik sustiprina Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų galimybes verbuoti pareiškėją ir išnaudoti jį kaip potencialų asmenį žvalgybos informacijai rinkti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie užsieniečių atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo, o ne dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo turėti ir šiuo metu palaikomi ryšiai su atitinkamais asmenimis, vykdyta ir vykdoma veikla kelia grėsmę valstybės saugumui.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog Rusijos režimas ne tik priešiškai nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu bei vykdo hibridines atakas, bet ir ginčijamų Sprendimų priėmimo metu vykdė ir toliau vykdo precedento neturinčią plataus masto karinę agresiją Ukrainoje. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę ir ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, VSD rengiamos išvados bei Migracijos departamento priimami Sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, pagal kuriuos visi valstybės institucijų priimami sprendimai turi būti analizuojami, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

18. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, priimant Sprendimus nebuvo pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai, atsakovas neviršijo kompetencijos, jo Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. A. skundą.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad jis yra nutraukęs socialinius ryšius Rusijoje, ir juos toliau kuria būtent Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 29 d. sprendime nurodė, kad 2022 m. kovą „ITV Group“ įmonių grupei priklausanti, Rusijoje įsteigta „AxxonSoft“, pranešė, kad nuo 2021 m. ji atsiskiria nuo Rusijoje įsteigtos „ITV Group“ ir skelbė palaikanti Ukrainą, tačiau „ITV Group“, o taip pat ir grupei priklausančios „AxxonSoft“ įkūrėjas M. A. iki šiol yra Rusijoje registruotų „ITV Group“ ir LLC „Ipdrom“ įmonių akcininkas. Viešosios informacijos šaltinių duomenimis, pareiškėjas valdo 95 proc. „ITV Group“ ir 95 proc. LLC „Ipdrom“ akcijų. Itv.ru svetainėje skalbiami „ITV Group“ įgyvendinti projektai nacionalinio saugumo, transporto ir logistikos, bankų veiklos srityje – Sankt Peterburgo uoste, Murmansko komerciniame oro uoste, projektas „Saugus miestas“ Maskvoje, Jekaterinburgo, Novosibirsko metro ir kt. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 1-3 d. „ITV Group“ dalyvavo specializuotoje apsaugos, saugumo ir priešgaisrinės apsaugos techninių priemonių parodoje „Saugumas. Krymas 2016“, kuri vyko Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje Kryme. Parodoje savo produkciją pristatė apie 70 įmonių, kurių dauguma buvo Rusijos gamintojai. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. balandžio 12–15 d. ir 2023 m. balandžio 11–14 d. pareiškėjo kontroliuojama (valdoma) įmonė dalyvavo didžiausioje tarptautinėje Rusijos ir NVS šalių techninės saugumo ir priešgaisrinės apsaugos įrangos parodoje „Securica Moscow“.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad paroda „Saugumas. Krymas 2016“ vyko po Krymo okupacijos, o paroda „Securica Moscow“ vyko jau prasidėjus karinei agresijai prieš Ukrainą. Tai, kad pareiškėjo kontroliuojama įmonė dalyvavo šiose parodose, teismo vertinimu, parodo, kad pareiškėjas nesmerkia Rusijos pradėto karo Ukrainoje bei Krymo okupacijos.

22. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas nurodė suprantantis, jog laiku nespėjo visiškai nutraukti savo ryšių su šalimi agresore, bet jis yra įsitikinęs, kad šie ryšiai negali turėti įtakos pareiškėjo lojalumui Lietuvos Respublikai. Taip pat pareiškėjas tvirtino, kad jis nuo Rusijos veiksmų suaktyvinimo Ukrainoje nesilanko Rusijoje ir ketina atsisakyti jos pilietybės. Teismas dėl šių pareiškėjo teiginių nurodė, jog nuo minėtų Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje jau praėjo beveik dveji metai, tačiau pareiškėjas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo ketinimus nutraukti ryšius su Rusija. Taigi pareiškėjas ir toliau savo ryšius sieja su Rusija, o jo nurodytos aplinkybės apie ketinimą šiuos ryšius nutraukti vertintinos išskirtinai kaip pareiškėjo gynybinė pozicija.

23. Dėl pareiškėjo nurodytų kuriamų socialinių ekonominių ryšių su Lietuva ir didelės jų nutraukimo žalos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta UAB „AxxonSoft Baltic“ Lietuvoje buvo įregistruota tik 2021 m. rugpjūčio 5 d. Patalpų nuomos sutartį UAB „AxxonSoft Baltic“ sudarė 2022 m. gruodžio 5 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pareiškėjas pasirašė 2022 m. spalio 31 d. Automobilį pareiškėjas Lietuvoje savo vardu užregistravo 2022 m. balandžio 28 d., o motociklą – 2022 m. liepos 21 d. Visų šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių visuma leido teismui spręsti, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai Lietuvoje nėra ilgalaikiai. Nors pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turi nuo 2021 m., byloje nėra jokių duomenų apie jo šeiminius ryšius Lietuvoje, nėra ir duomenų, kad pareiškėjo šeimos nariai būtų kreipęsi dėl leidimo gyventi Lietuvoje, o teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jo šeimos nariai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) (t. y. taip pat Lietuvai grėsmę keliančioje valstybėje), kas, teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių, jog būtent Lietuvoje pareiškėjas siekia kurti ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius.

24. Teismo nuomone, byloje pateikto skundo, atsiliepimų į skundą ir pateiktų duomenų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, įvertino individualią pareiškėjo situaciją ir į skundžiamus Sprendimus ne tik perkėlė, kaip pareiškėjas teigia, VSD raštą, tačiau įvertino ir kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes, jo socialinius, ekonominius bei šeiminius ryšius Lietuvoje. Nors pareiškėjas teigė, kad atsakovas neanalizavo VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių, jų teisingumo ir patikimumo bei ryšio su nagrinėjamu klausimu, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais, nes ginčijamų Sprendimų turinys rodo, kad buvo vertinama pareiškėjo individuali situacija, su pareiškėju asmeniškai susijusios aplinkybės.

25. Teismas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamento 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 23S79588 uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau Migracijos departamentas neįtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, draudimas atvyti taikomas tik Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Be to, draudimas nustatytas tik penkeriems metams, nors pagal galiojančius teisės aktus maksimalus terminas galėtų būti net dešimt metų, todėl, teismo vertinimu, teigti, kad pareiškėjui taikomos priemonės neproporcingos, nėra pagrindo.

26. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek VSD nurodytus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiami Migracijos departamento Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, dėl to nėra pagrindo jų naikinti, remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais.

III. 27. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

28. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skunde pateikia susirašinėjimo su Migracijos departamentu kopiją ir prašo ją pridėti prie bylos medžiagos. Pareiškėjas nurodo, kad tik dabar iš jį anksčiau atstovavusių teisininkų jam pavyko gauti dokumentus apie teisininkų susirašinėjimą su Migracijos departamentu, iš kurio matyti, kad 2022 metais buvo pradėti tvarkyti dokumentai dėl pareiškėjo sutuoktinės ir vaikų atvykimo į Lietuvą, tačiau buvo kliūčių dėl prašymų pildymo, o vėliau prasidėjus karui apskritai nebeliko galimybės atvykti į Lietuvą ir baigti tvarkyti dokumentus (pateikti biometrinius duomenis). Pareiškėjo teigimu, pateikiami duomenys ir įrodymais paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas apie tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjo šeimos nariai būtų prašę leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.

29. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs jo skundą dėl Sprendimų teisėtumo, pareiškėjo argumentus įvertino netinkamai, neišsamiai, o dėl kai kurių aplinkybių ir įrodymų iš viso nepasisakė. Pareiškėjas taip pat mano, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius aktus, sukėlusius pareiškėjui teisines pasekmes, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 3 straipsnio 5, 9, 10 punktų reikalavimų, pažeidė gero administravimo principą, nes Sprendimai yra individualiai nemotyvuoti.

30. Pareiškėjas pažymi, kad jo atveju vienintelis pagrindas priimti ginčijamus Sprendimus buvo VSD Išvada, kuri iš esmės grindžiama tik prielaida (galimybe), jog Rusijos žvalgybos tarnybos gali pasinaudoti pareiškėju (užverbuoti, šantažuoti ir pan.) rinkti ir teikti Rusijai svarbią informaciją, susijusią su strategiškai valstybės saugumui svarbiais objektais, dėl to esą kyla grėsmė Lietuvos Respublikos saugumui. Pasak pareiškėjo, Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 29 d. sprendime tik pacitavo VSD Išvadą, neanalizuodamas jame nurodytų aplinkybių, jų teisingumo ir patikimumo bei ryšio su nagrinėjamu klausimu, niekaip individualiai nemotyvuodamas susidariusios situacijos ir atskirai jos nevertindamas. Tuo tarpu 2023 m. gegužės 31 d. sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus iš viso nepagrįstas jokiais argumentais. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas Sprendimus pripažino pagrįstais ir teisėtais.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis teismui pateiktame skunde buvo nurodęs ir pateikęs įrodymus, jog jis buvo ir yra stiprus bei nuoseklus Rusijoje esančio režimo ir padėties priešininkas. Tačiau teismas šių svarbių aplinkybių ir pateiktų įrodymų netyrė ir dėl jų įrodomosios vertės nepasisakė, tokiu būdų pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo teigimu, teismui nevertinus dalies įrodymų, iš kurių matyti akivaizdus pareiškėjo požiūris į Rusijos vykdomą politiką ir tam naudojamas priemones, negalima pripažinti, kad buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, suformuotas įvertinus įrodymų visetą, o ne pavienius duomenis.

32. Pareiškėjas pažymi, kad teismo išvada, jog jo ryšiai su Rusija nėra nutraukti, o pakankamai trumpas buvimo Lietuvoje laikotarpis nepatvirtina naujai sukurtų ryšių su Lietuva, nėra pagrįsta susiklosčiusių aplinkybių tinkamu vertinimu. Pareiškėjas paaiškina, kad pasitraukti iš Rusijos rinkos verslams yra labai sudėtinga, sunkumai susiję ne tik su milžiniškais finansiniais praradimais, tačiau ir su grėsme patiems verslų savininkams. Viešai galima rasti nemažai prieinamos informacijos apie šią situaciją, t. y. kad „norėdami pasitraukti iš Rusijos verslai susiduria su didžiulėmis kliūtimis: verslus žadama nusavinti, skiriamos milijoninės baudos“; „Verslo partneriai sodinami į KGB izoliatorius, reikalaujama milijoninių sumų dėl tariamo mokesčių nemokėjimo, tie pinigai nurašomi nuo sąskaitų“. Be to, teismo išvada, kad aplinkybės, jog pareiškėjo įkurta įmonė „ITV Group“ įgyvendino projektus nacionalinio saugumo, transporto ir logistikos, bankų veiklos srityse, dalyvavo specializuotoje apsaugos, saugumo ir priešgaisrinės apsaugos techninių priemonių parodoje, patvirtina, kad pareiškėjas nesmerkia Rusijos pradėto karo Ukrainoje bei Krymo okupacijos, yra nepagrįsta ir padaryta netinkamai įvertinus pareiškėjo, kaip akcininko, galimybes daryti įtaką kasdienei įmonės veiklai. Pažymi, kad ne akcininkas (-ai), o įmonės vadovas atstovauja juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą.

33. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepakankamai ištyręs visas aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo teiginiai dėl Rusijos pilietybės atsisakymo yra deklaratyvūs. Pareiškėjas pažymi, kad uždraudus jam atvykti, jis prarado visus savo asmeninius daiktus ir dokumentus, kurie liko Lietuvoje, niekas jam negali padėti surinkti įrodymų. Be to, visuotinai žinoma, kad Rusijos Federacijos pilietybę įgyti paprasta, o jos atsisakyti yra itin sudėtinga. Pareiškėjas akcentuoja, kad liko neįvertinta aplinkybė, jog priimti Sprendimai, o ypač draudimas atvykti į šalį, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, neišvengiamai turės didelių neigiamų pasekmių pareiškėjui ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų.

34. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, savo veiksmais parodė palaikantis Kremliaus režimo vykdomą agresyvią politiką. Remiantis internetinėje svetainėje pateikta informacija, pareiškėjui esant „ITV Group“ akcininku (pagal turimų akcijų skaičių pareiškėjas yra kontroliuojantis „ITV Group“ asmuo ir naudos gavėjas), jau prasidėjus ir tęsiantis karinei agresijai prieš Ukrainą, 2022 m. balandžio 12-15 d. ir 2023 m. balandžio 11-14 d. jo kontroliuojama įmonė dalyvavo didžiausioje tarptautinėje Rusijos ir NVS šalių techninės saugumo ir priešgaisrinės apsaugos įrangos parodoje „Securica Moscow“.

36. Migracijos departamentas pažymi, jog Rusijos Federacijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir pasikeitus saugumo situacijai regione, pareiškėjo ryšiai ir vykdoma veikla įgijo grėsmės valstybės saugumui pobūdį. Suinteresuoti Rusijos subjektai gali jais pasinaudoti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiai veiklai vykdyti. Po 2022 m. vasario 24 d. pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, vykdė veiklą Rusijoje, nesuderinamą su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais ir rodančią, kad jis palaiko Kremliaus režimo vykdomą politiką, nepaisant Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje ir tarptautinės teisės pažeidimų. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje, atsižvelgiant į jo turimus ryšius Rusijoje ir vykdytą veiklą gavus leidimą laikinai gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui.

37. Atsakovas pabrėžia, jog priimant ginčijamus sprendimus, Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 1 d. yra įdarbintas UAB „AxxonSoft Baltic“, įvertino priimamų sprendimų proporcingumą.

38. Migracijos departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir grėsmės valstybės saugumui vertinimo principų. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymi, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi. Taigi, įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo ryšiai Rusijoje ir vykdoma veikla VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

39. Atsakovas mano, jog reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius nusikalstamus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas.

40. Migracijos departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl individualios pareiškėjo situacijos vertinimo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, kad pareiškėjas iki šiol yra Rusijoje registruotų įmonių „ITV Group“ ir LLC „Ipdrom“ akcininkas. 2016 m. gruodžio 1-3 d. „ITV Group“ dalyvavo specializuotoje apsaugos, saugumo ir priešgaisrinės apsaugos techninių priemonių parodoje „Saugumas. Krymas 2016“, kuri vyko Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje Kryme. Be to, 2022 m. balandžio 12-15 d. ir 2023 m. balandžio 11-14 d. pareiškėjo kontroliuojama (valdoma) įmonė dalyvavo didžiausioje tarptautinėje Rusijos ir NVS šalių techninės saugumo ir priešgaisrinės apsaugos įrangos parodoje „Securica Moscow“, kuri vyko jau prasidėjus karinei agresijai prieš Ukrainą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesmerkia Rusijos pradėto karo Ukrainoje bei Krymo okupacijos.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

42. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar galėtų patvirtinti teismo išvadų neteisingumą. VSD vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno Rusijos piliečio teisėms ir interesams.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes Rusijos piliečiai įgyja geresnių galimybių rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Pareiškėjas dėl savo veiklos ir ryšių Rusijoje tampa lengviau palenkiamu vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių reikšmingų pareiškėjo šeiminių, socialinių ar kitokio pobūdžio ryšių su Lietuvos Respublika, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad šiuo atveju pagal bylos duomenis pareiškėjo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje turėtų būti teikiama pirmenybė prieš kompetentingų institucijų patvirtintą potencialią grėsmę valstybės saugumui. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinio saugumo interesų.

45. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tai, kad teismas kitaip, nei to norėjo pareiškėjas, vertino bylos duomenis, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė neteisingas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, neįvertintų pirmosios instancijos teismo sprendime, kurie paneigtų byloje nustatytas ir teismo sprendime įvertintas faktines aplinkybes. Teismo sprendimu buvo pagrįstai atsižvelgta į dabartinę geopolitinę situaciją, tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų bei teismų praktikos nuostatos, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 23S77507, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir Migracijos departamento 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 23S79588, kuriuo uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, esant pagrindui manyti, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento 2023 m. gegužės 31 d. sprendime pareiškėjui nustatytu 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminu, kaip proporcinga ir adekvačia priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.

48. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo argumentus, dėl kai kurių aplinkybių ir įrodymų iš viso nepasisakė, o Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, ginčijamų Sprendimų individualiai nemotyvavo, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5, 9, 10 punktų reikalavimų, pažeidė gero administravimo principą. Pareiškėjas kartu su apeliacinius skundu pateikia naujus įrodymus (susirašinėjimą su Migracijos departamento darbuotoja dėl pareiškėjo šeimos atvykimo į Lietuvą), kuriuos prašo pridėti prie bylos, tvirtindamas, jog šiuos įrodymus gavo tik po teismo sprendimo priėmimo.

49. Vertindama pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas ir siekdama visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti bylą, nutaria pridėti prie bylos medžiagos pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus.

50. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

51. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi skundžiamų atsakovo Sprendimų priėmimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

52. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 dalį VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

53. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, Rusijos Federacijos ir Turkijos pilietis, 2021 m. rugsėjo 30 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas 2022 m. sausio 18 d. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 11 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi. Naujai įformintas leidimas pareiškėjui buvo išduotas 2023 m. gegužės 23 d. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 24 d. gavo VSD raštą Nr. 18-5607, kuriame nurodyta, kad VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir padarė išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

VSD Išvadoje nurodė, kad pareiškėjas yra UAB „AxxonSoft Baltic“ vadovas. UAB „AxxonSoft Baltic“ akcijas valdo „AxxonSoft Limited“, kuri 2007 m. registruota Kipre. Iki 2003 m. pareiškėjas buvo steigėjas ir technikos direktorius kompanijoje „Išmaniosios saugumo sistemos“. 2003 m. jis įkūrė „ITV Group“ – vieną seniausių Rusijos stebėjimo, vaizdo valdymo ir fizinio saugumo informacijos valdymo programinės įrangos kūrėjų, kuri prisidėjo prie skaitmeninės vaizdo stebėjimo plėtros ir per trejus metus tapo pirmaujančia ir pripažinta saugumo programinės įrangos kūrėja Rusijoje. 2007 m.

įmonė pradėjo plėtrą ir užsienio valstybėse. 2022 m. kovo mėn. „ITV Group“ įmonių grupei priklausanti, Rusijoje įsteigta „AxxonSoft“, pranešė, kad nuo 2021 m. ji atsiskiria nuo Rusijoje įsteigtos „ITV Group“ ir skelbė palaikanti Ukrainą, pašalino viešą informaciją iš internetinės svetainės itv.ru. Tačiau, remiantis viešųjų šaltinių informacija (https://list-org.com, https://egrul.nalog.ru (Rusijos juridinių asmenų registras), „ITV Group“, o taip pat ir grupei priklausančios „AxxonSoft“ įkūrėjas – pareiškėjas, iki šiol yra Rusijoje registruotų „ITV Group“ ir LLC „Ipdrom“ įmonių akcininkas (pareiškėjui priklauso 95 procentai įmonių akcijų).

Itv.ru svetainėje skalbiami „ITV Group“ įgyvendinti projektai nacionalinio saugumo, transporto ir logistikos, bankų veiklos srityje – Sankt Peterburgo uoste, Murmansko komerciniame oro uoste, projektas „Saugus miestas“ Maskvoje, Jekaterinburgo, Novosibirsko metro ir kt. Atkūrus archyvinius internetinės svetainės itv.ru duomenis, šioje svetainėje galima rasti informacijos apie „ITV Group“ vadovybę, apie jų buvusias darbovietes, prieš prisijungiant prie „ITV Group“ veiklos (pavyzdžiui, verslo plėtros direktorius yra dirbęs „Sberbank“, technikos departamento direktorius nuo 2003 m. iki 2005 m. dalyvavo projekte, kurį vykdė Rusijos mokslų akademijos Kompleksinių kibernetikos problemų mokslinė taryba), apie „ITV Group“ dalyvavimą „Saugumas.

Krymas 2016“ parodoje, kuri vyko Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje Kryme. Remiantis internetinėje svetainėje pateikta informacija, pareiškėjui esant „ITV Group“ akcininku (pagal turimų akcijų skaičių pareiškėjas yra kontroliuojantis „ITV Group“ asmuo ir naudos gavėjas), jau prasidėjus ir tęsiantis karinei agresijai prieš Ukrainą, 2022 m. balandžio 12–15 d. ir 2023 m. balandžio 11–14 d. jo kontroliuojama įmonė dalyvavo didžiausioje tarptautinėje Rusijos ir NVS šalių techninės saugumo ir priešgaisrinės apsaugos įrangos parodoje „Securica Moscow“.

Taigi pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, savo veiksmais parodė palaikantis Kremliaus režimo vykdomą agresyvią politiką. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, pateikė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo veiklos ir turimų ryšių. Pareiškėjas gali būti išnaudojamas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2552-525/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2519-662/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2505-463/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

55. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).

56. Pažymėtina, jog asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2376-525/2023).

57. Dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).

58. Nagrinėjamoje ginčo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje 14 punkte, didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.

59. Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms.

60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

61. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjo ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nes ši išvada pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo kontroliuojama įmonė „ITV Group“, kurioje pareiškėjas vado 95 procentus akcijų, dalyvavo įgyvendinant projektus Rusijos nacionalinio saugumo, transporto ir logistikos, bankų veiklos srityse, taip pat jau prasidėjus ir tęsiantis karinei agresijai prieš Ukrainą, be kita ko, pareiškėjui jau turint leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 2022 m. balandžio 12–15 d. ir 2023 m. balandžio 11–14 d. dalyvavo didžiausioje tarptautinėje Rusijos ir NVS šalių techninės saugumo ir priešgaisrinės apsaugos įrangos parodoje „Securica Moscow“, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, sudaro pagrindą sutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu.

62. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija nustatytų aplinkybių dėl jo valdomos įmonės veiklos Rusijoje. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo atsižvelgta į sunkumus, kylančius verslui pasitraukiant iš Rusijos, taip pat neįvertintos sudėtingos procedūros norint atsisakyti Rusijos pilietybės, nepasisakyta dėl jo pateiktų įrodymų, jog jis yra stiprus ir nuoseklus Rusijoje esančio režimo ir padėties priešininkas. Pasisakydama dėl šių pareiškėjo teiginių, teisėjų kolegija pažymi, kad jie yra deklaratyvaus pobūdžio, paremti pareiškėjo nuogąstavimais dėl jam galimai kilsiančių neigiamų pasekmių ir nepaneigiantys VSD ir Migracijos departamento padarytų išvadų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjo pateikti duomenys (atlikti įrašai internete) nepatvirtina, kad jis užsiėmė (užsiima) aktyvia politine veikla, dėl kurios jis galėtų būti vertinamas kaip asmuo, kritikuojantis Rusijos valdžią. Priešingai, pareiškėjo (jo kontroliuojamos įmonės) ir toliau vykdoma veikla Rusijoje sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėjas palaiko Kremliaus vykdomą politiką arba ją toleruoja. Tai, kad, esą, pareiškėjas nepalaiko Rusijos Federacijos režimo, prieštarauja karui Ukrainoje, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo paneigti jo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei, ypač pabrėžiant, kad, kaip jau buvo minėta, Rusijos Federacijos piliečiai priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė.

63. Vertindama pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo ryšiai Lietuvoje nėra ilgalaikiai (pareiškėjas leidimą laikinai gyventi gavo 2021 m.; Lietuvoje veiklą pradėjo vykti taip pat nuo 2021 m.; turtą įgijo 2022 m.; taip pat 2022 m. buvo kreiptasi informacijos dėl pareiškėjo šeimos narių galimybės atvykti į Lietuvą). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas teikė siūlymą atsakovui sudaryti taikos sutartį, kuria pareiškėjas nurodė atsisakantis skundo reikalavimo dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jeigu atsakovas panaikins / pripažins negaliojančiu Migracijos departamento 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas taip pat nurodė atsistatydinęs iš Lietuvoje veikiančios įmonės direktoriaus pareigų, realizavęs Lietuvoje turėtą turtą, nutraukęs gyvenamojo ploto nuomos sutartį ir vykti į Lietuvą ar joje gyventi nebeketina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas dar ginčo nagrinėjimo teisme metu atsisakė intereso gyventi ir vykdyti veiklą Lietuvoje, sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėjas realiai nesiekė ir nebesiekia Lietuvoje kurti ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius.

64. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, teisėjų kolegija neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu, kuriam skundžiamu sprendimu pritarė pirmosios instancijos teismas. Migracijos departamento 2023 m. gegužės 29 d. sprendime yra įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, todėl Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

65. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Migracijos departamento 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (Įstatymo 133 str. 5 d.).

66. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, inter alia (be kita ko) atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 37 p.).

67. Teisėjų kolegija, vertindama Migracijos departamento 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), turinį, konstatuoja, kad jis yra grindžiamas aktualiu reglamentavimu, jame atsižvelgta į byloje pateiktą kompetentingos institucijos (VSD) išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, detaliai įvertintas pareiškėjo socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis. Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, dėl kurių draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui galėtų būti netaikomas. Priešingai, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, atsakovas sprendė, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šios padarytos išvados nepaneigia pareiškėjo teiginiai, kad uždraudimu atvykti į Lietuvą jam bus padaryta turtinio ir reputacinio pobūdžio žala (pareiškėjas negaus vizos kelionei į Jungtinę Karalystę, nukentės jo verslo interesai). Nustačius aplinkybę, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, būtų nepagrįsta netaikyti jam Įstatyme nustatytų apribojimų vien dėl to, jog pareiškėjas galėtų lengviau įgyvendinti savo interesus kitose šalyse. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Migracijos departamento 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu (Įstatymo 133 str. 5 d.).

68. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. (M. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius