f2cae7b2-991e-4cfb-a441-836370962fba · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2-13-656/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00729-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.1.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.11.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant Justinai Papkovskai bei Maženai Lazurkevič, dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atstovams advokatui R. S., advokatui R. Č., advokato padejėjai M. M. įgaliotiems asmenims V.

J. ir Ž. K., atsakovo AB LESTO atstovams įgaliotiems asmenims D. L., D. K., G. I. ir R. K., iÅ¡vada teikiančios institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos atstovams M. B., R. Z., R. B. ir S. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui AB LESTO, kurios teises ir pareigas perėmė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau vadinamas ir ESO), dėl sutarčių nuostatų pripažinimo niekinėmis ir nuostolių atlyginimo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

I. IeÅ¡kovo argumentai 1. IeÅ¡kovas 2019 m. birželio 17 d. pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio pagrindo patikslinimo praÅ¡o teismo: 1.1. Pripažinti, kad UAB „Vilniaus energija“ buvo diskriminuojama kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu; 1.2. Pripažinti, kad UAB „Vilniaus energija“ buvo diskriminuojama balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu; 1.3. Tuo atveju, jei teismas tenkins Å¡io procesinio dokumento 1.1. p. pateiktÄ reikalavimÄ , priteisti UAB „Vilniaus energija“ iÅ¡ AB Energijos skirstymo operatorius 1 724 600 Eur nuostolių atlyginimÄ už 2014 m. ir 535 000 Eur nuostolių atlyginimÄ už 2015 m.; 1.4.

Tuo atveju, jei teismas tenkins Å¡io procesinio dokumento 1.2 p. pateiktÄ reikalavimÄ , priteisti UAB „Vilniaus energija“ iÅ¡ AB Energijos skirstymo operatorius 6 339 800 Eur kaip nuostolių atlyginimÄ už 2014 m. ir 4 371 900 Eur kaip nuostolių atlyginimÄ už 2015 m. 1.5. Tuo atveju, jei teismas tenkins 1.1 ir 1.2 punktuose pateiktus reikalavimus, priteisti UAB „Vilniaus energija“ iÅ¡ AB Energijos skirstymo operatorius 6 339 800 Eur kaip nuostolių atlyginimÄ už 2014 m. ir 4 371 900 Eur kaip nuostolių atlyginimÄ už 2015 m. 1.6.

Priteisti iÅ¡ AB Energijos skirstymo operatorius UAB „Vilniaus energija“ naudai 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už UAB „Vilniaus energija“ naudai priteistÄ nuostolių sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1051 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) teikimo apimties 2014 metams nustatymo“ (toliau - Nutarimas 1051) ir 2014 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 1091 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2015 metams nustatymo“ (toliau - Nutarimas 1091) 5 p. nustatoma, „kad Å¡io nutarimo 1.1 punkte nurodyti asmenys remtinos elektros energijos kiekį, nevirÅ¡ydami Å¡io nutarimo 3 punkte nurodytų apimčių, Å¡ildymo sezono metu gamina pagal visuomeninio tiekėjo pareikÅ¡tÄ ir su konkrečiu gamintoju (nurodytu 1.1.1-1.1.8 punktuose) suderintÄ poreikį, siekiant užtikrinti, kad vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos elektros energijos kainos, elektros energijos poreikis bÅ«tų tenkinamas įsigyjant elektros energijÄ ekonomiÅ¡kai naudingiausiu bÅ«du, nediskriminuojant Å¡io nutarimo 1.1 punkte nurodytų gamintojų ir užtikrinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.“ 3.

Atsakovas diskriminavo IeÅ¡kovÄ kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu. Mažiausias iÅ¡ visų kogeneracinių elektrinių ir 2014 ir 2015 metais supirkimo mastas (pagamintos energijos procentinė dalis) buvo bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovo, atitinkamai 57 proc. ir 67 proc. Tuo tarpu 2014 m. iÅ¡ Kauno termofikacinės elektrinės atsakovas įsigijo net 80 proc. priskirtos maksimalios remtinos elektros energijos kvotos, iÅ¡ mažesniųjų termofikacinių elektrinių - visÄ 100 proc. priskirtos maksimalios kvotos, o iÅ¡ ieÅ¡kovo tuo tarpu tik 57 proc. 2015 m. iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo įsigyta tik 67 proc. priskirtos maksimalios kvotos, kai iÅ¡ kitų termofikacinių elektrinių taip pat įsigyta didesnė procentinė dalis - 69, 89, 93 ir 100 proc.

Visų termofikacinių elektrinių pagaminta elektros energija atsakovui parduodama pagal sutartis, sudarytas su atsakovu, už identiÅ¡kÄ kainÄ .

4. Ieškovas buvo diskriminuojamas atsakovo kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu. Tokiu būdu ieškovas negavo pajamų, kurias būtų pagrįstai gavęs, jei iš visų termofikacinių elektrinių būtų pirktas vienodas procentinis mastas elektros energijos. Todėl ieškovui buvo padaryti 2.259,6 tūkst. Eur nuostolių.

5. VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 (toliau - VIAP teikimo tvarkos apraÅ¡as arba ApraÅ¡as) 121.3. p. nustatyta, kad tuo atveju, „jei visuomeninis tiekėjas tam tikru laikotarpiu dėl objektyvių priežasčių (vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos kainos, poreikis mažesnis nei gamintojo elektros pasiÅ«la ir (ar) kitais atvejais) atsisako nupirkti sutartÄ remtinos elektros energijos gamybos apimčiai priskiriamÄ elektros kiekį, gamintojai, teikiantys ApraÅ¡o 7.2 ir 7.3 punktuose nustatytas vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, dėl techninių ir (ar) technologinių priežasčių privalo gaminti (gamintojų, teikiančių ApraÅ¡o 7.2 punkte nustatytas vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, pagaminta elektros energija taip pat privalo atitikti didelio efektyvumo reikalavimus), tai toks elektros energijos kiekis gali bÅ«ti parduodamas elektros biržoje.

“Atsakovas turėjo pareigÄ supirkti iÅ¡ IeÅ¡kovo (kaip ir kitų termofikacinių elektrinių, dalyvaujančių VIAP sistemoje) visÄ Vyriausybės nutarimu nustatytÄ elektros energijos kiekį ir jo nesupirkti galėjo tik tokiu atveju, kuomet reguliuojamų vartotojų poreikis yra mažesnis nei nustatytos maksimalios remtinos gamybos supirkimo apimtys.

6. Nutarimo 1051 ir Nutarimas 1091 5 p. nustatoma, „kad Å¡io nutarimo 1.1 punkte nurodyti asmenys remtinos elektros energijos kiekį, nevirÅ¡ydami Å¡io nutarimo 3 punkte nurodytų apimčių, Å¡ildymo sezono metu gamina pagal visuomeninio tiekėjo pareikÅ¡tÄ ir su konkrečiu gamintoju (nurodytu 1.1.1-1.1.8 punktuose) suderintÄ poreikį, siekiant užtikrinti, kad vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos elektros energijos kainos, elektros energijos poreikis bÅ«tų tenkinamas įsigyjant elektros energijÄ ekonomiÅ¡kai naudingiausiu bÅ«du, nediskriminuojant Å¡io nutarimo 1.1 punkte nurodytų gamintojų ir užtikrinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.“ Vadinasi, atsakovas, spręsdamas, kokiu bÅ«du įsigyti trÅ«kstamÄ elektros energijos kiekį (iÅ¡ termofikacinių elektrinių, dviÅ¡alėmis sutartimis, biržoje), turi laikytis principo, kad energija bÅ«tų įsigyjama ekonomiÅ¡kai naudingiausiu bÅ«du.

7. Ekonominio naudingumo kriterijus kaip priežastis nepirkti elektros energijos iÅ¡ termofikacinių elektrinių, dalyvaujančių VIAP sistemoje, gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai vartotojų elektros energijos poreikis yra mažesnis nei nustatyta maksimali remtinos elektros energijos apimtis. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas neturėjo neribotos diskrecijos spręsti dėl trÅ«kstamos elektros energijos įsigijimo bÅ«do, o turėjo kiekvienÄ kartÄ vertinti, kuriuo bÅ«du bÅ«tų pasiekta didžiausia ekonominė nauda, t.y. kuriuo elektros energijos įsigijimo bÅ«du kiekvienu konkrečiu metu atsakovas galėjo trÅ«kstamÄ energijÄ Ä¯sigyti pigiausiai (ekonomiÅ¡kai naudingiausiai).

8. Nepasikeitus nei teisiniam reguliavimui, nei jokioms kitoms svarbioms objektyvioms aplinkybėms, jau 2014 m. pabaigoje atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo visuomet pirko tik techninį minimumÄ , nesvarbu, ar elektros energijos biržos kaina buvo didesnė ar ne lyginant jÄ su ieÅ¡kovo ir atsakovo sutartyje nustatyta kaina.

9. Atsakovas, nusprendęs elektros energijÄ pirkti kaip balansavimo iÅ¡ AB „Lietuvos energijos gamyba“, o ne iÅ¡ ieÅ¡kovo (iki nustatytos maksimalios apimties), už elektros energijÄ permokėjo (sumokėjo daugiau nei bÅ«tų sumokėjęs ieÅ¡kovui). IÅ¡ viso atsakovas permokėjo AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2 665 998 Lt (772 126 Eur).

10. Kartu su iÅ¡augusiu energijos pirkimo kiekiu, iÅ¡augo ir AB „Lietuvos energijos gamyba“ gaunamos pajamos kaip už balansavimo elektros energija parduotÄ energijÄ . Nors Atsakovui toks pirkimas buvo nuostolingas, tačiau tos pačios įmonių grupės įmonė AB „Lietuvos energijos gamyba“ ėmė gauti ženkliai didesnes pajamas, kadangi vietoje to, elektros energija bÅ«tų perkama iÅ¡ privataus nesusijusio subjekto, Å¡i energija buvo perkama iÅ¡ kito susijusio valstybės valdomo subjekto. Å ios aplinkybės įrodo, kad atsakovo atsisakymas pirkti elektros energijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo nuo 2014 m. lapkričio nebuvo grindžiamas ekonominio naudingumo kriterijumi, o veikiau buvo nulemtas siekiu padidinti susijusios įmonės AB “Lietuvos energijos gamyba“ pajamas gaunamas už balansavimo elektros energijÄ .

11. Atsakovui diskriminuojant ieÅ¡kovÄ balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu, atsakovas supirko iÅ¡ ieÅ¡kovo ne maksimaliÄ Vyriausybės nustatytÄ remtinos elektros energijos kvotÄ . Tuo tarpu visÄ trÅ«kstamÄ energijÄ atsakovas pirko iÅ¡ balansavimo energijos tiekėjo. Atsakovo iÅ¡ balansavimo energijos tiekėjo pirkti kiekiai buvo tokie dideli, kad net ir tik dalyje tos apimties energijÄ pirkus iÅ¡ ieÅ¡kovo, ieÅ¡kovas bÅ«tų pasiekęs maksimaliÄ Vyriausybės nutarimu nustatytos remtinos energijos kvotÄ (detaliai nurodyta lentelėse aukščiau). Tai kartu reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų padengęs visas energijos gamybos sÄ naudas ir nebÅ«tų patyręs su tuo susijusių nuostolių. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovo nuostolius, kuriuos atsakovas sukėlė diskriminuodamas IeÅ¡kovÄ balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu. Å ie nuostoliai apskaičiuoti bÅ«tent kaip nepadengtos IeÅ¡kovo energijos gamybos sÄ naudos.

12. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo, tuo atveju, jei bÅ«tų pripažinta, kad atsakovas diskriminavo ieÅ¡kovÄ balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 6 339 800 Eur nuostolių atlyginimo už 2014 m. ir 4 371 900 Eur nuostolių atlyginimo už 2015 m., apskaičiuoto kaip ieÅ¡kovo sÄ naudos, kurios nebuvo padengtos, nes atsakovas pasirinko energijÄ pirkti iÅ¡ kito subjekto.

13. Ekonominiam naudingumui įvertinti turi bÅ«ti lyginama ne ieÅ¡kovo ir atsakovo sutartyje nustatyta kaina, o Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nustatyta kaina (apskaičiuojama kaip rinkos kaina plius VIAP dedamoji). Elektros energetikos įstatymo74 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad Vyriausybė „siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimÄ â€œ, gali nustatyti, kad vieÅ¡uosius interesus atitinkančioms paslaugoms elektros energetikos sektoriuje, be kita ko, priskiriama elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir Å¡ilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai Å¡ios elektrinės tiekia Å¡ilumÄ Ä¯ aprÅ«pinimo Å¡iluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrÄ Å¡ilumos ir elektros energijos gamybÄ galima laikyti efektyvia.

14. Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje įstatymų leidėjo apibrėžti kaip „veikla ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su valstybės energetiniu ir (ar) visuomenės saugumu, elektros energetikos sistemos darbo saugumu ir patikimumu, elektros energetikos sektoriaus neigiamo poveikio aplinkai mažinimu, energijos išteklių diversifikavimu ir kitais šiame įstatyme numatytais darnios elektros energetikos sektoriaus plėtros tikslais.“ (Elektros energetikos įstatymo 2 str. 51 d.).

15. Å ių paslaugų sÄ raÅ¡Ä , tiekėjus ir tvarkÄ tvirtina Vyriausybė (ar jos įgaliota institucija), „vadovaudamosi Å¡io įstatymo 74 straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais ir vieÅ¡aisiais interesais elektros energetikos sektoriuje.“ (Elektros energetikos įstatymo 74 str. 52 d.). Be to, Elektros energetikos įstatymas aiÅ¡kiai nustatė, kad „Tvirtinant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sÄ raÅ¡Ä ir nustatant įpareigojimus teikti vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, turi bÅ«ti vadovaujamasi ekonominio pagrįstumo, mažiausių sÄ naudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais.“ 16. VIAP susiejamas ne su ekonomine nauda, o su kitais gėriais, tokiais kaip energetinis saugumas, energetinės sistemos nepertraukiamo veikimo užtikrinimas, neigiamo poveikio aplinkai mažinimas. BÅ«tent dėl Å¡ių privalumų valstybė pasirinko skatinti tokiÄ energijÄ per VIAP sistemÄ .

17. Termofikacinėse elektrinėse pagaminta elektros energija nėra pigesnė ir kad beveik visuomet biržoje parduodama energija yra pigesnė, jei lygintume tÄ termofikacinės elektros energijos kainÄ , kuriÄ sudaro ir atsakovo, ir UAB “Baltpool” mokama VIAP dalys. Todėl sekant tokiu iÅ¡aiÅ¡kinimu, atsakovui (valstybei) visais atvejais bÅ«tų ekonomiÅ¡kai naudingiau pirkti ne VIAP energijÄ , o importuotÄ energijÄ arba energijÄ , pagamintÄ mažiau aplinkÄ tausojančiu bÅ«du.

18. Toks lyginimas iÅ¡ esmės suteikia atsakovui laisvę niekuomet nepirkti VIAP remiamos energijos, nei iÅ¡ IeÅ¡kovo, nei iÅ¡ kitų VIAP lėšomis remiamų subjektų. Tokiu bÅ«du atsakovas įgyja energetikos politikos formavimo funkcijÄ , nors VIAP paslaugų sÄ raÅ¡Ä ir kasmetines apimtis tvirtinti pavesta Vyriausybei. Tokiu bÅ«du iÅ¡eina, kad nepaisant to, kokioje apimtyje Vyriausybė numatė skatinti VIAP paslaugas ir kiek lėšų tam skirti, vykdantis subjektas, Å¡iuo atveju atsakovas, gali pats savarankiÅ¡kai nuspręsti Å¡ių lėšų nenaudoti, nepirkti valstybės per VIAP skatinamų paslaugų, tokiu bÅ«du taupant VIAP lėšas ir kartus keliant grėsmę kitiems gėriams, kuriems pasiekti buvo nustatytas VIAP.

19. PareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio patikslinimo pirmoje argumentų dalyje dėl ieÅ¡kovo diskriminavimo kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu buvo pateikti skaičiavimai, kad tuo atveju, jei atsakovas bÅ«tų iÅ¡ visų termofikacinių elektrinių pirkęs po vienodÄ procentinę dalį viso priskirto maksimalaus remtinos elektros energijos kiekio, ieÅ¡kovo patirti nuostoliai (nepadengtos sÄ naudos) bÅ«tų mažesnės atitinkamai tokia pačia procentine iÅ¡raiÅ¡ka.

20. Taigi, jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų diskriminuotas kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, ieÅ¡kovui bÅ«tų padengta dalis jo patirtų sÄ naudų. Atsižvelgiant į tai, teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovas buvo diskriminuotas kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, ieÅ¡kovui priteistinas 1.724,6 tÅ«kst. Eur žalos atlyginimas už 2014 m. ir 535,0 tÅ«kst. Eur žalos atlyginimas už 2015 m.

21. Iš viso už 2014 m. ir 2015 m. ieškovui priteistinas 2.259,6 tūkst. Eur (2 259 600 Eur) žalos atlyginimas dėl ieškovo diskriminavimo kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu.

22. Antra, tuo atveju, jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų diskriminuotas balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu, iÅ¡ ieÅ¡kovo bÅ«tų supirkta visa maksimali priskirta remtinos elektros energijos kvota. Todėl jei bÅ«tų pripažintas diskriminuotu atsakovo balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu, ieÅ¡kovas bÅ«tų padengęs visas sÄ naudas, kaip tai nurodyta ieÅ¡kovo teiktose pažymose (bylos tomas VII, lapai 111-113).

23. Aptariamose pažymose patvirtinama, kad IeÅ¡kovas dėl Atsakovo veiksmų diskriminuojant IeÅ¡kovÄ balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu patyrė 6 339 800 Eur nuostolių 2014 m. ir 4 371 900 Eur nuostolių 2015 m.

24. Trečia, tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad ieÅ¡kovas buvo diskriminuojamas ir kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, ir balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam 6 339 800 Eur kaip nuostolių atlyginimÄ už 2014 m. ir 4 371 900 Eur kaip nuostolių atlyginimÄ už 2015 m., nesumuojant Å¡ių sumų su nuostolių, kuriuos IeÅ¡kovas patyrė dėl diskriminavimo kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, sumomis.

25. Toks reikalavimas yra teikiamas dėl to, kad jei bÅ«tų pripažinta, kad ieÅ¡kovas buvo diskriminuojamas balansavimo elektros tiekėjo atžvilgiu ir kad atsakovas turėjo elektrosenergijÄ pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovo, atsakovas bÅ«tų papildomai supirkęs visÄ ieÅ¡kovui priskirtÄ maksimalų remtinos elektros energijos kiekį ir bÅ«tų pasidengęs visas savo sÄ naudas. IeÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs parduoti atsakovui neriboto remtinos elektros energijos kiekio, nes yra saistomas Vyriausybės nustatytos maksimalios kvotos, todėl apimčiai, kurioje ieÅ¡kovas buvo diskriminuojamas balansavimo elektros energijos atžvilgiu, siekiant skirtumÄ tarp ieÅ¡kovui maksimaliai nustatytos kvotos ir atsakovo faktiÅ¡kai pirktos energijos kiekio, ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs atsakovui papildomai parduoti ir energijos tame kiekyje, kurio apimtyje ieÅ¡kovas buvo diskriminuotas prieÅ¡ kitas termofikacines elektrines.

Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovo antrasis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo apima ir pirmÄ jį, t.y. patenkinus antrÄ jį reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo dėl diskriminavimo balansavimo elektros energijos tiekėjo atžvilgiu visoje apimtyje, reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo nėra sumuojami.

26. Ä®vertinus tai, IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti maksimaliai viso 6 339 800 Eur kaip nuostolių atlyginimÄ už 2014 m. ir 4 371 900 Eur kaip nuostolių atlyginimÄ už 2015 m., apskaičiuotÄ kaip nepadengtos IeÅ¡kovo sÄ naudos, Atsakovui supirkus ne maksimaliÄ Vyriausybės nustatytÄ remtinos elektros energijos kvotÄ . II. Atsakovo argumentai 27. Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuris perėmė AB LESTO teises ir pareigas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad teisės aktai nenustato atsakovo pareigos supirkti visÄ ieÅ¡kovo pagamintÄ elektros energijÄ . IeÅ¡kovas galėjo parduoti perteklinę elektros energijÄ biržoje, o jeigu to nepadarė, turi prisiimti dėl to kilusius neigiamus padarinius. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė praÅ¡omo priteisti nuostolių dydžio (10 711 700 Eur), kurį grindžia prieÅ¡taringais, neiÅ¡samiais ir neobjektyviais įrodymais.

28. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žalos, kildinamos iÅ¡ tariamo atsakovo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, atlyginimo yra tiesiogiai susijęs su įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. e2-536-661/2017 dalimi tarp tų pačių ginčo Å¡alių iÅ¡spręstais teisės bei fakto klausimais. IeÅ¡kovas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismÄ , ginčydamas Å¡alių sudarytų sutarčių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių (toliau – Sutartys) 1.5 ir 3.2 punktų, Sutarčių priedo Nr. 1 ir priedo Nr. 3 4 punkto nuostatas, įtvirtinančias atsakovo įsipareigojimÄ supirkti techninio minimumo gamybos režimu pagamintÄ remtinÄ elektros energijos apimtį baziniu grafiku ir teisę, atsižvelgiant į ekonominį naudingumÄ , įsigyti papildomÄ remtinÄ elektros energijos gamybos apimties kiekį.

Lietuvos apeliacinis teismas 2018-11-06 nutartyje, papildydamas pirmosios instancijos teismo argumentus dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pripažinti Sutarčių 1.5 ir 3.2 punktus, Sutarčių priedÄ Nr. 1 ir priedo Nr. 3 4 punktÄ prieÅ¡taraujančiais imperatyvioms teisės normoms atmetimo, konstatavo, kad Å¡ios Sutarčių nuostatos atitiko valstybės įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , kuris nesuponavo ieÅ¡kovui teisėto lÅ«kesčio, kad 2014–2015 metais bus nustatytos ir supirktos fiksuotu dydžiu apibrėžtos remtinos elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir Å¡ilumos gamybos ciklo elektrinėse apimtys.

Taigi yra galutinai nustatyta ir tarp Å¡ios bylos Å¡alių negali kilti naujų ginčų dėl to, kad teisės aktuose nebuvo įtvirtinta konkreti remtinos elektros energijos apimtis, kuriÄ bÅ«tų įpareigotas supirkti iÅ¡ gamintojų visuomeninis tiekėjas (Nutarties 89 punktas); atitinkamai atsakovas, Sutartyse numatydamas supirkti ieÅ¡kovo įrenginių techninio minimumo režimu pagamintÄ remtinos elektros energijos kiekį ir jį realiai įsigydamas, veikė teisėtai (Nutarties 109 punktas), kas patvirtina, jog sudarant IeÅ¡kovo ginčytus sandorius ir vykdant iÅ¡ jų atsiradusias prievoles ieÅ¡kovo teisės bei teisėti interesai nebuvo pažeisti.

29. Apeliacinio teismo nutarties 132 punkte pasisakyta, kad tam, kad bÅ«tų tiksliai įvertintas atsakovo veiksmų teisėtumas ir galimai neteisėtų veiksmų mastas, perkant elektros energijÄ iÅ¡ ApraÅ¡o 7.2 punkte nustatytas paslaugas ginčo laikotarpiu teikusių gamintojų juos diskriminuojant, svarbu ne tik tai, kokius įsipareigojimus dėl supirktinų elektros energijos kiekių pagal su gamintojais sudarytas sutartis prisiėmė atsakovas, tačiau ir kiek realiai ginčo laikotarpiu supirko remtinos elektros energijos iÅ¡ Å¡ias paslaugas teikusių gamintojų, nes visomis sutartimis pirktinas kiekis buvo apibrėžtas kaip minimalus, numatant galimybę vykdant sutartis pirkti ir daugiau remtinos elektros energijos, bet ne daugiau nei Nutarimuose nurodyta maksimali kvota.

30. Lietuvos apeliacinis teismas konkrečiai nurodė, jog pakartotinio bylos nagrinėjimo metu turi bÅ«ti iÅ¡analizuoti atsakovo įsigijimų virÅ¡ techninio minimumo faktiniai kiekiai, kurių pasiskirstymo reikÅ¡minga disproporcija ieÅ¡kovo nenaudai galėtų reikÅ¡ti didesnį kitų tos pačios gamybos rinkos dalyvių skatinimÄ nei realiai gavo ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo sugalvota kitokia vertinimo taisyklė, kuri sutelkia dėmesį į konkrečios procentinės proporcijos, apskaičiuojamos nuo gamintojų individualiai iÅ¡siderėtų kvotų virÅ¡utinės ribos, nustatymÄ ir taikymÄ (patikslinto ieÅ¡kinio 17, 35 punktai), akivaizdžiai prieÅ¡tarauja pateiktiems teismų iÅ¡aiÅ¡kinimams, kad 2014 metais pakitus teisiniam reglamentavimui gamintojai neteko valstybės įsipareigojimo supirkti iÅ¡ jų fiksuoto dydžio kvotas (Nutarties 88, 89 punktai).

Be to, nėra pagrįsta ieškovui reikalauti iš atsakovo elgesio, užtikrinančio iš visų gamintojų vienodo (ar net absoliučiai identiško) laipsnio kvotų išpirkimo, nes toks teisinis imperatyvas neegzistuoja.

31. IeÅ¡kovo pateikiamas lygybės ir jos pažeidimo – diskriminacijos – suvokimas yra atsietas nuo specialiojo elektros energetikos sektoriaus reguliavimo bei neleistinai ignoruoja technologinius elektros energijos gamybos ypatumus, todėl negali bÅ«ti byloje pritaikytas kaip atsakovo veiksmų teisėtumo standartas. SiÅ«lymas vadovautis tuo pačiu procentiniu dydžiu sudaro apgaulingÄ teisingumo regimybę, nes juo neįvertinami esminiai gamintojų kvotų skirtumai. Elektros energetikos sektoriaus ypatybė yra ta, kad elektros energijos suvartojimas sinchroniÅ¡kai dirbančioje elektros energetikos sistemoje visada turi bÅ«ti lygus elektros energijos gamybai, t. y. fizikos dėsniai lemia, kad kiek pagaminta energijos, tiek ir turi bÅ«ti suvartota. Jeigu nurodyto principo nebus paisoma, užges visa energetikos sistema:

a) kai elektros energijos bus gaminama daugiau, nei suvartojama, kils dažnis, kurio nesuvaldžius, išsidalins sistema ir atsijungs generuojantys įrenginiai;

b) jeigu elektros energijos vartojimas bus didesnis nei gamyba, dažnis kris žemyn ir atsijungs generuojantys įrenginiai. Kad toks kritinis atvejis nenutiktų, privalo bÅ«ti nuolat palaikomas dažnio ir galios balansas. Techninis minimumas yra objektyvus rodiklis, kuris teisingai atspindi kiekvieno gamintojo naudojimo įrenginio minimaliÄ generuojamÄ galiÄ , reikalingÄ techniÅ¡kai palaikyti įrenginio veikimÄ .

32. Remiantis ginčui aktualios redakcijos VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157, V skirsnio „VIAP lėšų iÅ¡mokėjimas“ 23.2 punktu, nustatančiu, kad elektros energijos gamintojams, teikiantiems ApraÅ¡o 7.2 ir 7.3 papunkčiuose nurodytas paslaugas, lėšos iÅ¡mokamos už faktiÅ¡kai pagamintÄ ir į elektros tinklus patiektÄ elektros energijos kiekį, akivaizdu, kad pagrindinis faktorius, lemiantis vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų gavėjų pajamas, yra faktiÅ¡kai pagamintas ir į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis.

33. Remiantis VIAP lėšų administratoriaus BALTPOOL duomenimis, 2014–2015 metais termofikacinėms elektrinėms faktiÅ¡kai iÅ¡mokėta 31,4 mln. Eur VIAP lėšų, iÅ¡ jų 14,9 mln. Eur arba 47,5 proc. gavo ieÅ¡kovas. Todėl ieÅ¡kovo teiginiai apie patirtÄ finansinę skriaudÄ akivaizdžiai neatitinka tikrovės.

34. IÅ¡ bylos medžiagos, kuriÄ atsakovas 2019 m. sausio 2 d. pateikė Excel dokumentų formatu bei grafinių Å¡ios informacijos iliustracijų (2019 m. rugpjūčio 19 d. atsiliepimo 44 punktas) matyti, kad ieÅ¡kovui buvo sudarytos lygiavertės sÄ lygos parduoti papildomus, t. y. virÅ¡ techninio minimumo režimo pagamintos prekės (elektros energijos), kiekius ir pagal faktinę Å¡ių pardavimų apimtį 2014 metais ieÅ¡kovas buvo pirmoje pozicijoje, o 2015 metais – antroje tarp atitinkamai 8 ir 7 subjektų. IeÅ¡kovo interpretacijos, kad iÅ¡ mažesniųjų termofikacinių elektrinių atsakovas supirko 100 proc. Vyriausybės nustatytos kvotos arba prieÅ¡ingai, kad iÅ¡ kai kurių subjektų Atsakovas įsigijo nepakankamÄ elektros energijos kiekį virÅ¡ dviÅ¡alėmis sutartimis sulygto jų techninio minimumo, neturi teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kovo, kuris kreipėsi į teismÄ ginti savo subjektinių teisių, diskriminavimo pripažinimui.

35. Nagrinėjant termofikacinių elektrinių lygiateisiÅ¡kumo užtikrinimo aspektÄ , yra bÅ«tina įvertinti konkretaus gamintojo kvotÄ techninio minimumo atžvilgiu, t. y. Å¡ių dydžių tarpusavio santykį. Kai gamintojui nustatytos kvotos maksimumas yra artimas ar mažesnis nei to gamintojo techninio minimumo režimu pagaminti elektros energijos kiekiai, susiklosto paradoksali situacija – panaudojama visa (ar beveik visa) Vyriausybės tam gamintojui nustatyta kvota, kita vertus, bendrame kontekste atsakovo įsigijimai virÅ¡ techninio minimumo atrodo neproporcingai maži (0–2 proc.), kadangi vien techninio minimumo iÅ¡pirkimu de facto buvo pasiekta maksimali to gamintojo kvotos riba. Taigi atskirai analizuojant bet kurio gamintojo prekybos rezultatus visų atsakovo įsigijimų požiÅ«riu pirmoje eilėje turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistavo intervalas tarp kvotos maksimumo ir gamybos techninio minimumo režimu kiekių, kuriame atsakovas objektyviai turėjo tam tikrÄ pasirinkimo laisvę.

36. Atsakovo 2019 m. sausio 2 d. pateiktų naujų įrodymų – balansavimo energijos tiekimo sutarčių (BET sutarčių) – kontekste pažymėtina, kad:

1) prekyba balansavimo energija vyksta tarp balansavimo energijos tiekėjų ir perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB;

2) Atsakovo ir LEG sudarytų BET sutarčių dalykas buvo likutinės elektros energijos kiekio pateikimas, o balansavimo elektros energijos srautai, kurių tikslus kiekis ir kaina nėra žinomi LITGRID AB ir LEG santykyje nedalyvaujančiam atsakovui ir dėl Å¡ios objektyvios priežasties negalėjo bÅ«ti anksčiau atskleisti ir Å¡iuo metu nėra pateikti į BylÄ , judėjo (ir buvo apskaitomi) tarp LITGRID AB ir LEG.

37. Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, kad visuomeninis tiekėjas (Atsakovas), įsigydamas elektros energijÄ reguliuojamų vartotojų poreikiams tenkinti, neprivalėjo teikti pirmenybės Nutarimų 1.1 punkte iÅ¡vardytiems gamintojams (Nutarties 90 punktas), bet kita vertus turėjo pareigÄ užtikrinti, kad vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos elektros energijos kainos, elektros energijos poreikis bÅ«tų tenkinamas įsigyjant elektros energijÄ ekonomiÅ¡kai naudingiausiu bÅ«du. Nutarimų 5 punkte įtvirtintas įpareigojimas pirkti elektros energijÄ ekonomiÅ¡kai naudingiausiu bÅ«du, Lietuvos apeliacinis teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, reiÅ¡kia elektros energijos įsigijimÄ tokiu bÅ«du, kuris lemtų mažiausiÄ kainÄ elektros energijos vartotojams (Nutarties 116 punktas).

38. Ekonominis naudingumas vartotojui turi bÅ«ti nustatomas palyginant galutinę supirkimo iÅ¡ gamintojo kainÄ , kuriÄ sudaro atsakovo mokamos kainos ir VIAP lėšų dalies suma, su elektros energijos įsigijimo biržoje kaina (Nutarties 117 punktas). 39. 2014–2015 metais galiojusiu teisiniu reguliavimu ieÅ¡kovui nebuvo duotas pažadas (ir sukurtas teisinis lÅ«kestis), jog maksimaliu dydžiu apibrėžta remtinos gamybos apimtis bus iÅ¡pirkta. Å alys, realizuodamos savo autonomijÄ komerciniuose teisiniuose santykiuose, kuri neatsiejama nuo sutarties laisvės ir dispozityvumo principų, Sutarčių tekste savanoriÅ¡kai įtvirtino imperatyviomis teisės normomis neuždraustÄ sÄ lygÄ , kad atsakovas pirks, o ieÅ¡kovas parduos techninio minimumo gamybos režimu pagamintÄ remtinÄ elektros energijos apimtį su papildomų kiekių suderinimo galimybe (Sutarčių 1.5, 3.2 punktai), ir savo prievoles atsakovas įvykdė tinkamai.

Atsižvelgiant į atsakovui pavestÄ priedermę iÅ¡laikyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp visuomenės (vartotojų) ir Nutarimuose įvardytų gamintojų interesų, kaip pripažino anksčiau bylÄ nagrinėję teismai, atsakovui atsirado ne tik teisė, bet ir pozityvi pareiga pasinaudoti pigesnės elektros energijos pasiÅ«los Å¡altiniais (Nutarties 101 punktas), pvz., Nord Pool birža.

40. Atsakovas pirkdamas iÅ¡ ieÅ¡kovo (bei kitų termofikacinių elektrinių) ne mažesnius kaip techninio minimumo režimu pagamintos elektros energijos kiekius, o likusiÄ savo faktinio elektros energijos poreikio dalį įsigydamas iÅ¡ Nord Pool biržos, atsakovas tinkamai įgyvendino jam priskirtÄ vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos elektros energijos kainos, interesų apsaugÄ .

41. Aplinkybė, kad skirtumas tarp faktinio atsakovo elektros energijos poreikio ir iÅ¡ termofikacinių elektrinių nupirktų elektros energijos kiekių buvo įsigytas Nord Pool biržoje ne tiesiogiai paties atsakovo, bet pasitelkiant trečiÄ jį asmenį – AB “Lietuvos energijos gamyba” – nekeičia fakto, jog AB “Lietuvos energijos gamyba” veikė atsakovo pavedimu. Todėl prekių tiekimo (tarpininkavimo) sandorių, įformintų BET sutartimis, dalykas negali bÅ«ti sutapatintas su ieÅ¡kovo vykdyta prekių gamybos ir tiesioginio realizavimo veikla.

Be to, iÅ¡ esmės įvertinęs elektros energijos įsigijimÄ pagal dviÅ¡alį sandorį, kai gamintojas dalyvauja VIAP skatinimo schemoje, ir neutralų elektros energijos pirkimÄ biržoje, Lietuvos apeliacinis teismas vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažino, kad atsakovo pasirinkimas pirkti pigesnę elektros energijÄ biržoje (t. y. VIAP lėšų sutaupymas), o ne iÅ¡ ieÅ¡kovo, reiÅ¡kė veikimÄ vartotojams ekonomiÅ¡kai naudingiausiu bÅ«du, todėl nėra neteisėtas veiksmas, dėl kurio Atsakovui galėtų bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė (Nutarties 119 punktas).

Kadangi Å¡i iÅ¡vada turi prejudicinio fakto galiÄ , ja privaloma vadovautis priimant sprendimÄ nagrinėjamoje bylos dalyje.

42. Ieškovui teko procesinė pareiga pagrįsti savo paaiškinimus, kad atsakovas ne tik atliko neteisėtus veiksmus, bet ir kad tokiu pažeidimu buvo realiai pabloginta Ieškovo padėtis menamo tos pačios rinkos dalyvio – AB “Lietuvos energijos gamyba” – atžvilgiu, tačiau šių atsakovo atsakomybės kilimui reikšmingų aplinkybių visumos prasme ieškovo procesiniuose dokumentuose iš viso nepasisakyta.

43. LR Konkurencijos įstatymo 7 ir 44 straipsnių taikymo prasme ieÅ¡kovas turėjo įrodinėti jo paties patirtas žalingas pasekmes ir Å¡ių pasekmių dydį, nes ne bet kokie įvykiai, o bÅ«tent konkurencijos teisės pažeidimu nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) padaryta žala yra privaloma nustatyti civilinės atsakomybės sÄ lyga.

44. Byloje galutinai iÅ¡spręsta, jog vertinant, ar atsakovas iÅ¡ tikrųjų pasirinko naudingesnį bÅ«dÄ Ä¯sigyti elektros energijÄ nei pirkti remtinÄ elektros energijÄ iÅ¡ termofikacinių elektrinių, kaip atskiros gamintojų grupės, lyginimui turi bÅ«ti imama ne Sutartyse numatyta ieÅ¡kovo kaina, bet Sutartyse numatytos ieÅ¡kovo kainos ir ieÅ¡kovui mokamos VIAP lėšų dedamosios (nes VIAP lėšų sutaupymas taip pat naudingas vartotojams) suma. Todėl ieÅ¡kovo siÅ«lymas vadovautis tik pirmÄ ja (kainos) komponente, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja sprendimo ir jį patvirtinusios nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimais, bei neleistinai paneigia įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų privalomumo visiems fiziniams ir juridiniams asmenims principÄ (CPK 18 str.).

45. IeÅ¡kovo nurodyti 10,7 mln. Eur nuostoliai, neva patirti dėl remtinos elektros energijos nevisiÅ¡ko supirkimo, yra hipotetiniai. IeÅ¡kovas 2019 m. rugsėjo 12 d. pateikė į bylÄ VKEKK (po 2019 m. liepos 1 d. reorganizavimo VKEKK pavadinimas pakeistas į Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) 2016 m. spalio 14 d. nutarimÄ Nr. O3-318 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ Å¡ilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – Nutarimas) ir sudėtine Å¡io nutarimo dalimi esančiÄ VKEKK 2016 m. spalio 7 d. pažymÄ Nr. O5-248 (toliau – Pažyma).

Pažymos 25 lapo 2 pastraipoje nurodyta, kad ieÅ¡kovas prašė reguliatorių Å¡ilumos kainoje įvertinti 979 500 Eur sumÄ , apskaičiuotÄ kaip 40 proc. nuo elektros energijos gamybos veikloje iki 2015 m. gruodžio 31 d. susidariusio nuostolio, ir VKEKK tam pritarė. Pažymos 25 lapo 2 pastraipos turinio analizė leidžia užtikrintai teigti, jog bendri ieÅ¡kovo praradimai iÅ¡ kogeneracinės jėgainės veiklos 2014–2015 metais siekė 2 448 750 Eur ir Å¡is nuostolis niekaip nėra susijęs su atsakovo veiksmais.

Aplinkybė, kad 40 proc., t. y. 979 500 Eur, VKEKK įtraukė į Å¡ilumos kainÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, jog Å¡io nuostolio kilmė ir priežastys nei reguliatoriaus, nei ieÅ¡kovo nebuvo kildinamos iÅ¡ kitų subjektų neteisėto elgesio. Byla dėl tariamo žalos elektros energetikos sektoriuje IeÅ¡kovui padarymo prasidėjo 2014 metais, o Pažyma ir Nutarimas priimti 2016 metų spalio mėnesį. Tai reiÅ¡kia, jog Byloje reikalaujamÄ priteisti 10 711 700 Eur nuostolį, jeigu toks iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų buvęs patirtas atsakovo neteisėtų veiksmų iÅ¡davoje, 2016 metų pabaigoje ieÅ¡kovas bÅ«tų deklaravęs valstybinę priežiÅ«rÄ Ä¯gyvendinančiai institucijai, o pastaroji jokiu atveju nebÅ«tų leidusi minėtos naÅ¡tos dalį perkelti Å¡ilumos vartotojams, nurodydama, kad savo tariamÄ ar tikrÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas gali iÅ¡siieÅ¡koti įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ kalto asmens.

46. Faktinis nepadengtas ieÅ¡kovo nuostolis iÅ¡ elektros energijos gamybos veiklos per 2014–2015 metų laikotarpį, kurios pelningumo užtikrinimas nėra atsakovui priskirtoji funkcija, galėtų bÅ«ti iki 1 469 250 Eur (2 448 750 - 979 500 Eur). Taip pat ieÅ¡kovas 2019 m. rugsėjo 12 d. pateikė į bylÄ dviprasmiÅ¡kų duomenų, jog prekiavo savo pagaminta elektros energija Nord Pool biržoje, tačiau veikdamas prieÅ¡ingai fundamentaliems sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams Byloje pareikÅ¡to pirminio turtinio reikalavimo, t. y. praÅ¡omų priteisti hipotetinių žalos sumų už 2014 ir 2015 metus, ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje proporcingai jo paties pripažįstamoms pajamoms nesumažino. IeÅ¡kovas žalos padarymo fakto, bet ir jos priežastinio ryÅ¡io su atsakovo veiksmais, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti prieÅ¡taraujančiais konkretiems norminių teisės aktų ar Sutarčių įpareigojimams, neįrodė.

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi grÄ Å¾ino IeÅ¡kovui 75 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundÄ bei atmetė IeÅ¡kovo 2019 m. kovo 3 d. praÅ¡ymÄ priteisti 4 795,80 Eur už kasacinio skundo suraÅ¡ymÄ (minėtos nutarties 58 punktas), todėl IeÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo iÅ¡ naujo kelti klausimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų kompensavimo.

48. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡oma 65 603,58 Eur iÅ¡laidų suma. IeÅ¡kovo sÄ naudos teisinėms paslaugoms yra neproporcingai didelės, tinkamai nedetalizuotos bei akivaizdžiai prieÅ¡tarauja pagrįstumo ir racionalumo reikalavimams, jas priteisiant iÅ¡ atsakovo bÅ«tų iÅ¡kreipta bylinėjimosi iÅ¡laidų esmė ir paskirtis. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (toliau – VERT) pozicija 49. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (buvusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija arba VKEKK) atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neprivalėjo nupirkti iÅ¡ visų termofikacinių elektrinių vienodÄ proporcinę pagamintos energijos dalį. Atsakovas neprivalėjo supirkti visos remtinos elektros energijos maksimalios kvotos, kadangi turėjo vadovautis ekonominio naudingumo kriterijumi.

50. VERT patvirtino, kad VIAP lėšų poreikis VIAP teikimo tvarkos apraÅ¡o 7.2 p numatytai paslaugai 2014 ir 2015 metams (paslaugai, kuriÄ teikia IeÅ¡kovas ir kitos termofikacinės elektrinės), buvo apskaičiuotas bÅ«tent pagal maksimalias Vyriausybės paskirstytas remtinos elektros energijos kvotas. Pagal maksimalias kvotas buvo apskaičiuotas VIAP lėšų poreikis ir pagal tai numatytos VIAP lėšos konkretiems asmenims 51. Ä® klausimÄ , ar VERT patvirtino ieÅ¡kovo apskaičiuotÄ 979 500 Eur sumÄ kaip 40 proc. ieÅ¡kovo nuostolius iÅ¡ elektros energijos gamybos veiklos. VERT savo atsakyme nurodė, kad 2016 m. Å¡iems skaičiavimams pritarė ir patvirtino ieÅ¡kovo 40 proc. nuostolių iÅ¡ elektros energijos veiklos 2014 m. Å i suma buvo įtraukta į ieÅ¡kovui taikomų Å¡ilumos kainos dedamųjų skaičiavimÄ , t.y. dalis jos buvo kompensuota Å¡ilumos vartotojų per nustatytÄ Å¡ilumos kainÄ . Teismas k o n s t a t u o j a:

52. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-11-06 nutartimi nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2017-09-18 sprendimÄ pakeisti ir bylÄ dalyje, kurioje atmestas IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ Atsakovo nuostolių atlyginimÄ dėl IeÅ¡kovo diskriminavimo kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 patvirtinto VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraÅ¡o 7.2 punkte nustatytas paslaugas ginčo laikotarpiu teikusių gamintojų ir balansavimo elektros energijos tiekėjo atžvilgiu, grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

53. Apeliacinės instancijos teismas nurodė: „pirmosios instancijos teismas apeliantės diskriminavimo balansavimo elektros energijos tiekėjo atžvilgiu netyrė, nors Å¡is aspektas buvo nurodytas kaip vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindų“. „pagal Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 11 punktÄ perdavimo sistemos operatorius nacionalinio balansavimo funkcijÄ privalo atlikti sudarant vienodas, nediskriminuojančias ir konkurencines sÄ lygas visiems rinkos dalyviams“. „nutarimų Nr. 1051 ir Nr. 1091 5 punktuose yra įtvirtintas įpareigojimas elektros energijos poreikį tenkinti įsigyjant elektros energijÄ ne tik ekonomiÅ¡kai naudingiausiu bÅ«du, tačiau ir nediskriminuojant Å¡ių nutarimų 1.1 punktuose nurodytų gamintojų, t. y. nediskriminuojant gamintojų, teikiančių VIAP apraÅ¡o 7.2 punkte nurodytas paslaugas, tarpusavyje.

IeÅ¡kinys buvo grindžiamas apeliantės diskriminavimu, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl galimo apeliantės diskriminavimo kitų VIAP apraÅ¡o 7.2 punkte nurodytas paslaugas teikusių gamintojų atžvilgiu.“ 54. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kurioje buvo atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ : - pripažinti 2013 m. gruodžio 30 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – 2013 m. gruodžio 30 d. sutartis) nuostatas (1.5, 3.2 punktus, priedÄ Nr. 1, priedo Nr. 3 4 punktÄ ) ta apimtimi, kiek jomis įtvirtinta AB LESTO pareiga iÅ¡ UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ termofikacinių elektrinių Nr. 2 ir Nr. 3 per 2014 metus supirkti ne maksimalų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1051 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2014 metams nustatymo“ (nutarimas Nr. 1051) 3.1 punkte nustatytÄ remtinos gamybos apimties (RGA) elektros energijos kiekį, o tik elektros energijos techninį minimumÄ , ir teisę, atsižvelgiant vien į ekonominį naudingumÄ , papildomai supirkti RGA elektros energijÄ virÅ¡ techninio minimumo, niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio); - pripažinti 2014 m. gruodžio 29 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties (2014 m. gruodžio 29 d. sutartis) nuostatas (1.5, 3.2 punktus, priedÄ Nr. 1, priedo Nr. 3 4 punktÄ ) ta apimtimi, kiek jomis įtvirtinta AB LESTO pareiga iÅ¡ UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ termofikacinių elektrinių Nr. 2 ir Nr. 3 per 2015 metus supirkti ne maksimalų Vyriausybės 2014 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 1091 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2015 metams nustatymo“ (toliau – nutarimas Nr. 1091) 3.1 punkte nustatytÄ RGA elektros energijos kiekį, o tik elektros energijos techninį minimumÄ , ir teisę, atsižvelgiant vien į ekonominį naudingumÄ , papildomai supirkti RGA elektros energijÄ virÅ¡ techninio minimumo, niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio);

55. Be to, apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2011 metais priimdamas įsakymÄ Nr. 1-256, kurio 1.1 punktu nustatė remtinos elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu bendrojo elektros energijos ir Å¡ilumos gamybos ciklo elektrinėse, prognozuojamÄ mastÄ , be kita ko, 2014–2015 metams, tačiau Å¡i 2011 metų prognozė negalėjo suteikti apeliantei teisėtų lÅ«kesčių, jog bÅ«tent prognozuojamas ieÅ¡kovo pagamintas elektros energijos kiekis ir bus realiai supirktas 2014–2015 metais, nes VIAP sÄ raÅ¡as bei mokėjimų už Å¡ias paslaugas teisinis reguliavimas neteikė privilegijų atskiriems elektros energijos gamintojams.

Juo labiau, iÅ¡ Å¡io teisės akto buvo aiÅ¡ki elektros energijos supirkimo masto mažėjimo tendencija. Vyriausybės nutarimų Nr. 1051 ir Nr. 1091 3 punktais buvo patvirtintos maksimalios remtinos elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir Å¡ilumos gamybos ciklo elektrinėse apimtys (vartojant lingvistinę žodžių konstrukcijÄ â€žne daugiau kaip“), o minimalios – nereglamentuotos, todėl ginčijamose sutartyse apibrėžtas supirktinas elektros energijos kiekis turėjo nevirÅ¡yti Vyriausybės nustatytų maksimalių apeliantės elektrinėms nustatytų kiekių, tačiau neprivalėjo bÅ«ti lygus nutarimų Nr. 1051 ir Nr. 1091 3.1 punktuose nustatytiems maksimaliems dydžiams, kaip įrodinėja apeliantė.

Ginčijamų sutarčių 1.5 punktai, pagal kuriuos apeliantė įsipareigojo visada pirmumo teise pasiÅ«lyti įsigyti remtinÄ elektros energijos gamybos apimtį atsakovei, atitiko VIAP apraÅ¡o 121.1 punktÄ , pagal kurį elektros energijos gamintojai, teikiantys VIAP apraÅ¡o 7.2 ir 7.3 punktuose nustatytas vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, visais atvejais parduodami remtinos elektros energijos gamybos apimčiai priskiriamÄ pagamintÄ elektros energijÄ , pirmiausia tenkina visuomeninio tiekėjo vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos kainos, poreikius.

Ginčijamų sutarčių 4 punktų nuostatos dėl kainos nustatymo atitiko Metodikos 7 punktÄ , kad VKEKK nustato bazinę elektros energijos supirkimo kainÄ .

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritariĖ pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė, turėjusi tam tikrÄ elektros energijos įsigijimo bÅ«dų pasirinkimÄ , pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimÄ turėjo teisę (ir pareigÄ ) su VIAP apraÅ¡o 7.2 punkte nurodytas paslaugas teikiančiais gamintojais, įskaitant ir su apeliante, sudaryti tokias elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, kurios užtikrintų, jog elektros energijos poreikis bÅ«tų tenkinamas įsigyjant elektros energijÄ ekonomiÅ¡kai naudingiausiu bÅ«du. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimų dėl ginčijamų sutarčių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis, nes jos neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kinyje nurodytoms imperatyvioms įstatymų bei kitų teisės aktų normoms.

57. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas remiasi kaip nustatyta aplinkybe, kad atsakovas neprivalėjo supirkti visos ieškovo pagamintos elektros energijos patvirtintos maksimalios remtinos elektros energijos apimties kiekio. Byloje nagrinėjimo dalykas yra du klausimai:

a) ar ieÅ¡kovas nebuvo diskriminuojamas superkant mažesnę pagamintos elektros energijos procentinę dalį negu iÅ¡ kitų termofikacinių elektrinių, b) ar ieÅ¡kovas nebuvo diskriminuojamas kito balansavimo energijos tiekėjo AB „Lietuvos energijos gamyba“ atžvilgiu, nes iÅ¡ ieÅ¡kovo nuo 2014 metų buvo perkamas tik minimumas balansavimo energijos. Dėl ieÅ¡kovo diskriminavimo kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu 58. Teisinis reguliavimas įtvirtina draudimÄ diskriminuoti VIAP teikiančius subjektus bet kokiais pagrindais tiek tarpusavyje, tiek su kitais subjektais (Elektros energetikos įstatymo 6 str. 1 d. 8 p., Elektros energetikos įstatymo 31 str. 1 d. 11 p. redakcijos, galiojusios 2014-2015 metais, Nutarimo 1051 ir 1091 5 p.).

Elektros energetikos įstatymo 74 str. 5 d. įtvirtina, kad konkrečių paslaugų ekonominis naudingumas yra vertinamas Vyriausybei sprendžiant, kas bus laikoma VIAP ir nustatant tokių paslaugų sÄ raÅ¡Ä (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2012-02-07 iki 2017-11-01).

59. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad ekonominis naudingumas negali būti atsakovo vertinamas jau vykdant Vyriausybės sprendimus dėl VIAP, nes šį kriterijų vertina Vyriausybė, o atsakovo veiksmai neatitinka nediskriminavimo principo.

60. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad iÅ¡ visų termofikacinių elektrinių atsakovas supirko skirtingÄ procentinę dalį joms priskirtų maksimalių remtinos elektros energijos apimčių. Pastarosios apimtys buvo Vyriausybės nustatytos atsižvelgiant į konkrečių elektrinių galingumÄ ir kitas aplinkybes, pavyzdžiui miesto, kuriame yra elektrinė, ypatybes ir energijos poreikį jame.

61. Nors teisinis reguliavimas ir Å¡alių sudaryta sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo negalėjo sukurti ieÅ¡kovui, kad bus supirktas maksimalus visÄ remtinos energijos kvotÄ atitinkanti energijos kiekis, tačiau atsakovas nepateikė jokių objektyvių kriterijų, kuo remiantis buvo nuspręsta, kokį konkretų kiekį pirks iÅ¡ kiekvienos termofikacinės elektrinės, kadangi atsakovas pirko elektros energijÄ ir virÅ¡ jos nurodyto techninio minimumo kriterijaus. Kadangi atsakovas mokėjo vienodÄ kainos dalį visoms termofikacinėms elektrinėms, toks sprendimas nepaaiÅ¡kintinas ir lėšų taupymu.

62. IeÅ¡kovo gaminama elektros energija buvo viena pigiausių iÅ¡ visų termofikacinių elektrinių vertinant VKEKK nustatytÄ kainÄ ir su VIAP kainos dedamÄ ja, kuriÄ iÅ¡moka UAB „Baltpool“, toks atsakovo sprendimas nepaaiÅ¡kintinas ir ekonominiu naudingumu vartotojams. Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad pasirinkusi pirkti elektros energijÄ ne iÅ¡ ieÅ¡kovo, o iÅ¡ kitų termofikacinių elektrinių, valstybė sumokėjo daugiau VIAP nei bÅ«tų sumokėjusi, jei energijÄ bÅ«tų pirkusi iÅ¡ ieÅ¡kovo. Kaip apskaičiavo ieÅ¡kovas, jei energijÄ bÅ«tų pirkusi iÅ¡ visų termofikacinių elektrinių vienodoje procentinėje dalyje nuo viso priskirto maksimalaus remtinos elektros energijos kiekio, bendros VIAP lėšos bÅ«tų mažesnės 2014 metais – 28 491 tÅ«kst. Lt, o 2015 metais - 315,577 tÅ«kst. Lt. Å ių duomenų atsakovas neneigė. Å ios aplinkybės paneigia atsakovo argumentÄ dėl ekonominio naudingumo kriterijaus taikymo.

63. Elektros energetikos įstatymo 6 str. 1 d. 8 p. reglamentuoja, kad Vyriausybė nustato energetikos įmonėms įpareigojimus teikti vieÅ¡uosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančias paslaugas ir kai to reikia nustatytiems įpareigojimams vykdyti skiria finansines kompensacijas ar nustato kitas kompensavimo formas ir iÅ¡imtines teises nediskriminuojant ir skaidriai. Elektros energetikos įstatymo 74 str. 1 d. 2 p. Vyriausybei yra suteikiama diskrecija nustatyti, kad termofikaciniu režimu pagaminta elektros energija bus laikoma vieÅ¡uosius interesus atitinkančia paslauga, siekiant užtikrinti strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimÄ .

64. Elektros energetikos įstatymo 74 str. 5 d. nustatė: „Tvirtinant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sÄ raÅ¡Ä ir nustatant įpareigojimus teikti vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, turi bÅ«ti vadovaujamasi ekonominio pagrįstumo, mažiausių sÄ naudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais“.

65. Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad teisinis reguliavimas sukuria tokiÄ VIAP sistemÄ , kurioje bÅ«tent Vyriausybė nustato, kokia paslauga laikytina VIAP ir kurie subjektai tokias paslaugas teikia. Tokį sprendimÄ Vyriausybė priima atsižvelgdama į valstybės energetinį ir visuomenės saugumÄ , elektros energetikos sistemos darbo saugumÄ ir patikimumÄ bei neigiamo poveikio aplinkai mažinimÄ , energijos iÅ¡teklių diversifikavimÄ bei kitus darnios sektoriaus plėtros tikslus. Be to, Vyriausybė taip pat įvertina ir ekonominio pagrįstumo bei mažiausių sÄ naudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijus. Tik LR Vyriausybė, bÅ«tent tuo metu kai nustatomos elektros energijos supirkimo kvotos, atlieka kompleksinę kaÅ¡tų ir naudos analizę vertindama efektyvių termofikacinių elektrinių gamybos poveikį gamtosauginiu požiÅ«riu, poreikiu gaminti elektros energijÄ bÅ«tent Lietuvoje ir savaime aiÅ¡ku vertindama ir finansinę įtakÄ kainoms galutiniams vartotojams.

66. Nutarimo 1051 ir Nutarimo 1091 5 p. nustatoma: „šio nutarimo 1.1 punkte nurodyti asmenys remtinos elektros energijos kiekį, nevirÅ¡ydami Å¡io nutarimo 3 punkte nurodytų apimčių, Å¡ildymo sezono metu gamina pagal visuomeninio tiekėjo pareikÅ¡tÄ ir su konkrečiu gamintoju (nurodytu 1.1.1-1.1.8 punktuose) suderintÄ poreikį, siekiant užtikrinti, kad vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos elektros energijos kainos, elektros energijos poreikis bÅ«tų tenkinamas įsigyjant elektros energijÄ ekonomiÅ¡kai naudingiausiu bÅ«du, nediskriminuojant Å¡io nutarimo 1.1 punkte nurodytų gamintojų ir užtikrinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.“ 67.

VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 (VIAP teikimo tvarkos apraÅ¡as) 121.3. p. nustatyta, kad tuo atveju, jei visuomeninis tiekėjas tam tikru laikotarpiu dėl objektyvių priežasčių (vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos kainos, poreikis mažesnis nei gamintojo elektros pasiÅ«la ir (ar) kitais atvejais) atsisako nupirkti sutartÄ remtinos elektros energijos gamybos apimčiai priskiriamÄ elektros kiekį, gamintojai, teikiantys ApraÅ¡o 7.2 ir 7.3 punktuose nustatytas vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, dėl techninių ir (ar) technologinių priežasčių privalo gaminti (gamintojų, teikiančių ApraÅ¡o 7.2 punkte nustatytas vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, pagaminta elektros energija taip pat privalo atitikti didelio efektyvumo reikalavimus), tai toks elektros energijos kiekis gali bÅ«ti parduodamas elektros biržoje (Nr. 1216, 2013-12-18, Žin., 2013, Nr. 133-6789 (2013-12-21).

68. Teismui sistemiškai aiškinant cituotus teisės aktus daroma išvada, kad mažinti remiamos elektros energijos supirkimo iš gamintojų apimtis galima vieninteliu atveju: kai atsakovo, kuris yra visuomeninis elektros energijos tiekėjas, vartotojų elektros energijos poreikis yra mažesnis nei supirkimo kvotas gavusių gamintojų norimas/galimas pagaminti elektros energijos kiekis.

69. VERT išvadoje konstatavo, kad pagal maksimalias kvotas buvo apskaičiuotas VIAP lėšų poreikis ir pagal tai numatytos VIAP lėšos konkretiems asmenims. Tačiau VERT išvados teiginys, kad atsakovas neprivalėjo supirkti maksimalios nustatytos kvotos, teismo vertinamas kritiškai, nes VERT neturi kompetencijos teikti autentiškus privalomus įstatymų ir Vyriausybės teisės aktų aiškinimus.

70. Be to, Elektros energetikos įstatymo 31 str. 1 d. 11 p. nurodyta, kad energijos skirstymo operatorius privalo „atlikti nacionalinio balansavimo funkcijÄ sudarant vienodas, nediskriminuojančias ir konkurencines sÄ lygas visiems rinkos dalyviams“. Todėl pagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, kad nepirkti remtinos elektros energijos iÅ¡ termofikacinių elektrinių atsakovas gali tik tuomet, kai jai nėra vartotojų poreikio - tik taip sistemiÅ¡kai turi bÅ«ti aiÅ¡kintinas VIAP teikimo tvarkos apraÅ¡as, priimtas dar galiojant ankstesnei sistemai dėl kvotos apibrėžimo tvirtu skaičiumi (o ne maksimaliu kiekiu).

71. Atsakovas iÅ¡ esmės vienodas paslaugas teikiančius subjektus vertino skirtingai, nes vienintelės aplinkybės dėl kurios galėtų bÅ«ti mažinamos supirkimo apimtys, t.y. atsakovo vartotojų poreikis mažesnis nei supirkimo kvotas gavusių gamintojų norimas/galimas gaminti elektros energijos kiekis, visÄ 2014 ir 2015 metų laikotarpį nebuvo.

72. Atsakovas mažino remiamos elektros energijos supirkimo mastÄ iÅ¡ elektrinių, todėl teismas vertina, ar toks mažinimas buvo laikantis nediskriminavimo principo ieÅ¡kovo kitų tokiÄ pačiÄ VIAP paslaugÄ teikiančių elektrinių atžvilgiu ir/ar balansavimo elektros energijos tiekėjo atžvilgiu.

73. IeÅ¡kovas palygino atsakovo pateiktų duomenis lyginant elektros energijos supirkimo mastÄ , kuomet visų termofikacinių elektrinių kaina yra vienoda - lygi su atsakovu sudarytose sutartyse nustatytai kainai. Tiek ieÅ¡kovas, tiek ir kitos termofikacinės elektrinės elektros energijÄ ieÅ¡kovui pardavinėjo už kainÄ , įtvirtintÄ sutartyse: 2014 m. Å¡i kaina buvo 15,9 ct/kW (nustatyta VKEKK 2013-09­23 nutarimu Nr. O3-386), o 2015 m. - visos termofikacinės elektrinės elektros energijÄ ESO pardavinėjo už vienodÄ kainÄ , todėl toliau yra lygintini kiekiai elektros energijos, kuriuos ESO pirko iÅ¡ termofikacinių elektrinių.

Kadangi didžiausios termofikacinės elektrinės yra skirtingo galingumo ir yra skirtinguose miestuose, savaime suprantama, kad iÅ¡ jų atsakovas supirko skirtingÄ faktinį kiekį - tai, kad superkami kiekiai negali bÅ«ti lygÅ«s kiekį matuojant kWh, pagrindžia ir Vyriausybės Nutarimas 1051 bei Nutarimas 1091, kurie apibrėžia maksimalų supirktinÄ remtinos elektros energijos kiekį diferencijuotai pagal konkrečios termofikacinės elektrinės galingumÄ .

74. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas turėjo pagrįstus lÅ«kesčius, kad ESO įgyvendins nediskriminavimo principÄ užtikrindama visoms termofikacinėms elektrinėms vienodÄ proporcijÄ nuo paskirtos maksimalios kvotos, kad bus taikomas aiÅ¡kus, nedviprasmiÅ¡kas ir objektyvus kriterijus atsakovui priimant sprendimus dėl perkamos remiamos elektros energijos kiekio. Tuo tarpu atsakovas patvirtino, kad pagrindinis kriterijus buvo techninis kiekvienos elektrinės minimumas, kurio dydis objektyviai neapibrėžtas ir, kaip teigė atsakovas, buvo netikrinant pasitikėjimo pagrindu nustatomas pagal termofikacinių elektrinių praneÅ¡imus. Atsakovas nepagrindė, kokiu objektyviu kriterijumi remiantis buvo nustatomas energijos kiekis superkamas virÅ¡ techninio minimumo. Be to, ieÅ¡kovas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, siekdamas iÅ¡ kogeneracinių elektrinių supirkti vienodÄ pagamintos energijos proporcinę dalį, turėjo metų eigoje Å¡iÄ proporcijÄ reguliuoti ir sureguliuoti baigiantis metams.

75. Ieškovo pateikta duomenų lentelė atspindinti didžiųjų termofikacinių elektrinių Vyriausybės nustatytų elektros energijos maksimalių supirkimo apimčių, faktiškai nupirktų elektros energijos kiekių ir santykio su maksimalia kvota (procentinė išraiška) duomenys. Kaip patvirtina atsakovo pateikti duomenys, mažiausias iš visų kogeneracinių elektrinių ir 2014 ir 2015 metais supirkimo mastas buvo būtent iš ieškovo, atitinkamai 57 proc. ir 67 proc. nustatytos maksimalios remtinos kvotos:

76. Tuo tarpu 2014 m. iÅ¡ Kauno termofikacinės elektrinės atsakovas įsigijo net 80 proc. priskirtos maksimalios remtinos elektros energijos kvotos, iÅ¡ mažesniųjų termofikacinių elektrinių - visÄ 100 proc. priskirtos maksimalios kvotos, kai iÅ¡ ieÅ¡kovo tuo tarpu tik 57 proc. 2015 m. iÅ¡ IeÅ¡kovo buvo įsigyta tik 67 proc. priskirtos maksimalios kvotos, kai iÅ¡ kitų termofikacinių elektrinių taip pat įsigyta didesnė procentinė dalis - 69, 89, 93 ir 100 procentų.

77. Nors visų termofikacinių elektrinių elektros energijos supirkimo kainos pagal sutartis su atsakovu yra vienodos ir lygios VKEKK skelbiamoms rinkos kainoms, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas diskriminavo ieÅ¡kovÄ , atsisakydamas supirkti elektros energijÄ tokia pačia apimtimi, kokia supirkdavo iÅ¡ kitų elektrinių.

78. Diskriminacija pagal Konkurencijos įstatymo 7 str. yra nustatoma tuomet, kai dominuojantis subjektas panaÅ¡ioje padėtyje esantiems kontrahentams taiko skirtingas sÄ lygas. Aptariamos atsakovo sutartys su kitomis koheneracinėmis elektrinėmis iÅ¡ esmės reguliuoja lygiaverčių paslaugų teikimÄ , t. y. tokių pačių produktų pirkimÄ -pardavimÄ , tai leidžia teigti, jog Å¡ios sutartys yra panaÅ¡aus pobÅ«džio (lygiaverčiai sandoriai) Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio 3 punkto prasme.

79. Konkurencijos įstatymo 7 str. įtvirtintas draudimas diskriminuoti yra taikomas nepriklausomai nuo to, ar diskriminuojami dominuojančio subjekto kontrahentai veikia toje pačioje atitinkamoje rinkoje - tai yra, nepriklausomai nuo to, ar jie tarpusavyje konkuruoja.

80. Atsakovas teigia, kad turėtų bÅ«ti apibrėžiama atitinkama rinka, kurioje veikia ieÅ¡kovas, ir vertinami jos dalyviai. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bylose atitinkama rinka yra apibrėžiama tik siekiant įvertinti, ar pažeidimu įtariamas subjektas (Å¡iuo atveju, atsakovas) užima dominuojančiÄ padėtį. Tačiau atitinkama rinka nėra apibrėžiama antrÄ kartÄ , kai yra vertinama nuo įtariamo pažeidimo nukentėjusių subjektų (Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovo) padėtis. Kaip minėta, diskriminavimas yra nustatomas ne vertinant, ar visi nukentėję subjektai veikė toje pačioje rinkoje, o vertinant, ar dominuojantis subjektas, pirkdamas tÄ patį produktÄ , jo pardavėjų atžvilgiu taikė skirtingas sÄ lygas.

81. Atsakovas užima dominuojančiÄ padėtį remiamos energijos rinkoje. Aptarti duomenys apie nevienodÄ supirktos pagamintos remiamos energijos dalį patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nesilaikė Vyriausybės nutarimų Nr. 1051 ir Nr. 1091 5 p. įtvirtinto principo nediskriminuoti gamintojų vienas kito atžvilgiu, kas lemia, kad atsakovas privalėjo siekti supirkti vienodÄ pagamintos remiamos elektros energijos procentinę dalį. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Dėl ieÅ¡kovo nediskriminavimo balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu 82. IeÅ¡kovas teigė, t. y. kad atsakovas balansavimo energijÄ pirko iÅ¡ AB “Lietuvos energijos gamyba” ir kad mokėjo rinkos kainÄ , virÅ¡ijančiÄ sutartyje su ieÅ¡kovu nustatytÄ kainÄ . IeÅ¡kovas nurodo prielaidas, jog:

1) iš šių veiksmų turėjo finansinės naudos su atsakovu susijusi įmonė AB “Lietuvos energijos gamyba”;

2) ieškovo prekė buvo pigesnė nei pasiūlyta AB “Lietuvos energijos gamyba”;

3) toks atsakovo pasirinkimas paneigė sÄ lygas ieÅ¡kovo ir AB “Lietuvos energijos gamyba” efektyviam konkuravimui. IeÅ¡kovas neįrodė, kad tokiu pažeidimu buvo realiai pabloginta ieÅ¡kovo padėtis tos pačios rinkos dalyvio AB “Lietuvos energijos gamyba” atžvilgiu.

83. IeÅ¡kovas teigė, jog galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atsakovas ir / ar kiti to paties akcininko valdomi Å«kio subjektai galbÅ«t gavo finansinės naudos laikytini peržengiančiais Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyko ribas. Konkurencijos įstatymo 7 ir 44 straipsnių taikymo prasme ieÅ¡kovas turėjo įrodinėti jo paties patirtas žalingas pasekmes ir Å¡ių pasekmių dydį, nes ne bet kokie įvykiai, o bÅ«tent konkurencijos teisės pažeidimu nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) padaryta žala yra privaloma nustatyti civilinės atsakomybės sÄ lyga.

84. Balansavimo elektros energija prekybÄ organizuoja elektros perdavimo operatorius Litgrid AB, privalantis užtikrinti pagaminamos ir suvartojamos elektros balansÄ . Elektros rinkos dalyviai sudaro balansavimo sutartį su operatoriumi dėl balansavimo elektros energijos pirkimo ir pardavimo:

1) prekyba balansavimo energija vyksta tarp balansavimo energijos tiekėjų ir perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB;

2) Atsakovo ir AB “Lietuvos energijos gamyba” sudarytų BET sutarčių dalykas buvo likutinės elektros energijos kiekio pateikimas. Kaip teigia atsakovas iÅ¡ AB “Lietuvos energijos gamyba” pirko ne tik balansavimo energijÄ , bet naudojosi AB “Lietuvos energijos gamyba” tarpininkavimo paslaugomis perkant biržoje įprastÄ elektros energijÄ . Balansavimo elektros energijos srautai, kurių tikslus kiekis ir kaina nėra žinomi LITGRID AB ir AB “Lietuvos energijos gamyba” santykyje nedalyvaujančiam atsakovui, nėra atskleisti ir Å¡iuo metu nėra pateikti į bylÄ , nes elektros energija judėjo (ir buvo apskaitomi) tarp LITGRID AB ir AB “Lietuvos energijos gamyba”.

Dėl Å¡ios priežasties nėra galimybės neabejotinai nustatyti atsakovo pirktos balansavimo energijos apimties. IeÅ¡kovas 2019-01-07 teismo posėdyje prieÅ¡taravo atsakovo praÅ¡ymui atidėti teismo posėdį ir įpareigoti LITGRID AB ir AB “Lietuvos energijos gamyba” pateikti detalizacijÄ . Atsižvelgiant nagrinėjamos bylos dispozityvų pobÅ«dį (vieÅ¡ojo intereso nebuvimÄ ), teismas sprendžia, kad neįrodytas faktinis ieÅ¡kovo nupirktos balanasavimo energijos kiekis bei aplinkybė kokia dalimi buvo pažeisti ieÅ¡kovo nurodyti lÅ«kesčiai dėl jo nediskriminavimo AB “Lietuvos energijos gamyba” atžvilgiu perkant balansavimo energijÄ .

85. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-11-06 nutarties 90 punkte nurodė, kad visuomeninis tiekėjas (atsakovas), įsigydamas elektros energijÄ reguliuojamų vartotojų poreikiams tenkinti, neprivalėjo teikti pirmenybės Nutarimų (Nr.1051 ir Nr.1091) 1.1 punkte iÅ¡vardytiems gamintojams (Nutarties 90 punktas), bet kita vertus turėjo pareigÄ užtikrinti, kad vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos elektros energijos kainos, elektros energijos poreikis bÅ«tų tenkinamas įsigyjant elektros energijÄ ekonomiÅ¡kai naudingiausiu bÅ«du.

Nutarimų 5 punkte įtvirtintas įpareigojimas pirkti elektros energijÄ ekonomiÅ¡kai naudingiausiu bÅ«du, Lietuvos apeliacinis teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, reiÅ¡kia elektros energijos įsigijimÄ tokiu bÅ«du, kuris lemtų mažiausiÄ kainÄ elektros energijos vartotojams (Nutarties 116 punktas). Ekonominis naudingumas vartotojui turi bÅ«ti nustatomas palyginant galutinę supirkimo iÅ¡ gamintojo kainÄ , kuriÄ sudaro atsakovo mokamos kainos ir VIAP lėšų dalies suma, su elektros energijos įsigijimo biržoje kaina (Nutarties 117 punktas).

86. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad 2014–2015 metais galiojusiu teisiniu reguliavimu ieÅ¡kovui nebuvo duotas pažadas (ir sukurtas teisinis lÅ«kestis), jog maksimaliu dydžiu apibrėžta remtinos gamybos apimtis bus iÅ¡pirkta. Antra, ieÅ¡kovas ir atsakovas, realizuodami savo autonomijÄ komerciniuose teisiniuose santykiuose, kuri neatsiejama nuo sutarties laisvės ir dispozityvumo principų, Sutarčių tekste savanoriÅ¡kai įtvirtino imperatyviomis teisės normomis neuždraustÄ sÄ lygÄ , kad atsakovas pirks, o ieÅ¡kovas parduos techninio minimumo gamybos režimu pagamintÄ remtinÄ elektros energijos apimtį su papildomų kiekių suderinimo galimybe (Sutarčių 1.5, 3.2 punktai), ir savo prievoles atsakovas įvykdė tinkamai.

Trečia, atsižvelgiant į atsakovui pavestÄ priedermę iÅ¡laikyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp visuomenės (vartotojų) ir Nutarimuose įvardytų gamintojų interesų, atsakovui atsirado ne tik teisė, bet ir pozityvi pareiga pasinaudoti pigesnės elektros energijos pasiÅ«los Å¡altiniais, pvz., Nord Pool birža.

87. Kaip teigia atsakovas, skirtumas tarp faktinio atsakovo elektros energijos poreikio ir iÅ¡ termofikacinių elektrinių nupirktų elektros energijos kiekių buvo įsigytas Nord Pool biržoje ne tiesiogiai paties atsakovo, bet pasitelkiant trečiÄ jį asmenį – AB “Lietuvos energijos gamyba”, t.y. AB “Lietuvos energijos gamyba” veikė atsakovo pavedimu. Sutiktina su atsakovu, kad prekių tiekimo (tarpininkavimo) sandorių, įformintų BET sutartimis, dalykas negali bÅ«ti sutapatintas su ieÅ¡kovo vykdyta prekių gamybos ir tiesioginio realizavimo veikla.

Atsakovas vykdė neutralų elektros energijos pirkimÄ biržoje, todėl atsakovo pasirinkimas pirkti pigesnę elektros energijÄ biržoje (t. y. VIAP lėšų sutaupymas), o ne iÅ¡ ieÅ¡kovo, reiÅ¡kė veikimÄ vartotojams ekonomiÅ¡kai naudingiausiu bÅ«du, todėl nėra neteisėtas veiksmas, dėl kurio atsakovui galėtų bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-06 nutarties 119 punktas). Kadangi Å¡i iÅ¡vada turi prejudicinio fakto galiÄ , ja privaloma vadovautis priimant sprendimÄ nagrinėjamoje bylos dalyje.

Dėl priežastinio ryÅ¡io ir žalos dydžio 71. IeÅ¡kovui priteistinas 1.724,6 tÅ«kst. Eur žalos atlyginimas už 2014 m. ir 535,0 tÅ«kst. Eur žalos atlyginimas už 2015 m., kuris pagrįstas ieÅ¡kovo pateiktais duomenimis (lentelė bylos 16 tomo 197 puslapyje), kuris apskaičiuotas kaip skirtumas tarp faktiÅ¡kai pagamintos ir supirktos energijos 72. IeÅ¡kovo 2014 m. patirtus nuostolius patvirtino ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, koreguodama Å¡ilumos kainas 2016 m. IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė 2016-10-07 VKEKK pažymos Nr. O5-248 (25 l., 2 ir 3 pastraipos) ir VKEKK 2016-10-14 nutarimas Nr. O3-318.

73. VERT savo iÅ¡vadoje nurodė ir tai, kad bÅ«tent pagal maksimalias Vyriausybės nustatytas remtinos elektros energijos kvotas buvo įvertintos ir atitinkamai 2012 bei 2013 metų korekcijos dėl prognozuotų ir faktinių kuro (gamtinių dujų) kainų neatitiko. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ias kompensacijas dėl kainų neatitikimo, numatytas kainodaroje, visoje apimtyje ieÅ¡kovas galėjo gauti tik tuo atveju, jei bÅ«tų pardavęs visÄ numatytÄ remtinos elektros energijos gamybos maksimaliÄ kvotÄ (jei sÄ naudos buvo didesnės nei prognozuota). Svarbu, kad aptariama korekcija yra kainodaroje numatyta kompensacija dėl faktiÅ¡kai kitokių sÄ naudų nei prognozuota (kuro kainų pokyčio), o ne VIAP skatinimas. Tai reiÅ¡kia, kad ESO vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendus taupyti valstybės iÅ¡ anksto numatytas ir paskaičiuotas VIAP lėšas, ESO savo veiksmais kartu nulėmė ir tai, kad ieÅ¡kovui nebuvo visoje apimtyje kompensuotos faktinės sÄ naudos gaminant remiamÄ elektros energijÄ .

74. Ketvirtuoju iÅ¡vados klausimu VERT buvo paklausta, ar VERT patvirtino VE apskaičiuotus 979 500 Eur sumÄ kaip 40 proc. ieÅ¡kovo nuostolius iÅ¡ elektros energijos gamybos veiklos. VERT savo atsakyme nurodė, kad 2016 m. Å¡iems skaičiavimams pritarė ir patvirtino ieÅ¡kovo 40 proc. nuostolių iÅ¡ elektros energijos veiklos 2014 m. Å i suma buvo įtraukta į ieÅ¡kovui taikomų Å¡ilumos kainos dedamųjų skaičiavimÄ , t.y. dalis jos buvo kompensuota Å¡ilumos vartotojų per nustatytÄ Å¡ilumos kainÄ (tai patvirtinama ir VERT atsakyme į 5 klausimÄ ).

Tokiu bÅ«du VERT pripažino, kad supirkus didesnį kiekį elektros energijos nei kad faktiÅ¡kai 2014 ir 2015 m. supirko atsakovas, ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs pagrįstų nuostolių ir Å¡ių nuostolių dalies nebÅ«tų turėję atlyginti Å¡ilumos vartotojai. VERT patvirtina, kad iÅ¡ Å¡ios sumos buvo padengta tik dalis 2014 ir 2015 metų sÄ naudų, t.y. 564 422 Eur. Taigi, VERT pripažino, kad 415 078 Eur suma iÅ¡ 40 proc. viso IeÅ¡kovo patirto nuostolio iÅ¡ elektros energijos gamybos veikos 2014 m. ieÅ¡kovui nebuvo padengta jokiu bÅ«du.

Tuo pačiu pripažinta, kad 60 proc. ieškovo patirto nuostolio iš elektros energijos gamybos veikos 2014 m. apskritai jokiu būdu nebuvo numatyta atlyginti.

75. IeÅ¡kovas pagrįstai, nurodė, kad maksimalios remtinos elektros energijos kvotos nesupirkimas ne tik kad negarantavo ieÅ¡kovo bÅ«tinųjų sÄ naudų padengimo, bet ir neleido gauti kompensacijos už faktiÅ¡kai didesnes gamtinių dujų kainas nei prognozuota.

76. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2015-12-22, VERT priėmė nutarimÄ Nr. O3-676 Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 22 nutarimo Nr. O3-107 „Dėl kogeneracinių jėgainių Å¡ilumos ir elektros energijos sÄ naudų atskyrimo metodikos“ pakeitimo. (https://www.vert.lt/Docs/nutarimas_676_.pdf). Å iuo pakeitimu buvo pripažintas netekusiu galios Kogeneracinių jėgainių Å¡ilumos ir elektros energijos sÄ naudų atskyrimo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-107 „Dėl Kogeneracinių jėgainių Å¡ilumos ir elektros energijos sÄ naudų atskyrimo metodikos“ 19 punktas, nustatęs, kad visos Å¡ilumos gamybos sÄ naudos kogeneracinėje jėgainėje, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, perskirstomos, atsižvelgiant į V skyriuje nustatytÄ tvarkÄ .

Kartu buvo panaikintas ir visas minimas V skyrius, kuriame ir buvo nustatytas kompensacinis mechanizmas, įskaitant ir byloje aptariamÄ 40 proc. nuostolių kompensavimÄ per Å¡ilumos kainÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pagal VERT minimÄ Å ilumos kainų nustatymo metodikos 74.6 p. IeÅ¡kovo atžvilgiu 2016-10-14 nutarimu buvo paskaičiuota kompensacija už 2014 metais, o ne 2015 metais patirtus nuostolius iÅ¡ elektros energijos gamybos veiklos. Galimybė gauti Å¡iÄ kompensacijÄ turėjo bÅ«ti suteikta vykdant veiklÄ 2017 metais.

Tačiau nuo 2017 metų kovo 29 d. ieÅ¡kovas nebeturėjo galimybės gauti didžiosios dalies kompensacijos už 40 proc. nuostolių, patirtų iÅ¡ elektros energijos gamybos veiklos 2014 metais, nes 2017 m. kovo pabaigoje pasibaigus nuomos sutarčiai Vilniaus Å¡ilumos Å«kis buvo grÄ Å¾intas AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“. Å ilumos kainų nustatymo metodikos 74.6 p. kompensacijai už nuostolius, patirtus iÅ¡ elektros energijos gamybos veiklos 2015 metais, ieÅ¡kovui, nevykdžiusiam Å¡ilumos tiekimo veiklos nebuvo ir negalėjo bÅ«ti taikomas.

77. Be to atsakovas pateikė duomenis, kad 2014-2015 metais prekiavo biržoje pertekline elektros energija, todėl nėra pagrindo teigti, kad pats ieškovas dėl savo neveikimo prisidėjo prie žalos padidėjimo ir mažinti žalos dydį (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

78. Teismas sprendžia, kad įrodyti neteisėti atsakvo veiksmai, žalos dydis ir priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis ir CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų diskriminuotas kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, ieÅ¡kovui bÅ«tų padengta likusi dalis jo patirtų sÄ naudų. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui priteistinas 1.724,6 tÅ«kst. Eur žalos atlyginimas už 2014 m. ir 535,0 tÅ«kst. Eur žalos atlyginimas už 2015 m., kuris pagrįstas ieÅ¡kovo pateiktais duomenimis (lentelė bylos 16 tomo 197 puslapyje).

79. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. 6.210 str. 2 d., priteisia atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 80. Teismas tenkina ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti, kad UAB „Vilniaus energija“ buvo diskriminuojama kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu; priteisti ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ iÅ¡ atsakovo AB “Energijos skirstymo operatorius” 1 724 600 Eur nuostolių atlyginimÄ už 2014 m. ir 535 000 Eur nuostolių atlyginimÄ už 2015 m. (viso 2 259 600 Eur) nuostolių, priteisti iÅ¡ AB “Energijos skirstymo operatorius” ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ nuostolių sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

81. Teismas atmeta ieÅ¡kinio reikalavimus pripažinti, kad UAB „Vilniaus energija“ buvo diskriminuojama balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu ir ieÅ¡kinio priteisti 6 339 800 Eur kaip nuostolių atlyginimÄ už 2014 m. ir 4 371 900 Eur kaip nuostolių atlyginimÄ už 2015 m. (iÅ¡ viso 10 711 700 Eur). Kaip nurodė ieÅ¡kovas, antroji suma apima pirmÄ jÄ sumÄ (alternatyvus reikalavimas), todėl pripažintina, kad turtiniai ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti 21,1 procento dalimi.

82. IeÅ¡kovas nurodė, kad patyrė 20702,32 Eur žyminių mokesčių iÅ¡alaidų ir 65603,58 Eur advokato bei advokato padėjėjų paslaugų apmokėjimo iÅ¡laidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi grÄ Å¾ino IeÅ¡kovui 75 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundÄ bei atmetė IeÅ¡kovo 2019 m. kovo 3 d. praÅ¡ymÄ priteisti 4 795,80 Eur už kasacinio skundo suraÅ¡ymÄ (minėtos nutarties 58 punktas), todėl IeÅ¡kovas neturi pagrindo iÅ¡ naujo kelti klausimo dėl Å¡ių 4870,80 Eur iÅ¡laidų kompensavimo, todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas patyrė 20627,32 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų ir 60807,78 Eur advokatų bei advokato padėjėjų paslaugų apmokėjimo iÅ¡laidų.

83. Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovui iš atsakovo priteisiama 4372,99 Eur žyminio mokesčio (20627,32 Eur x 21,2 proc.) ir 12860,44 Eur advokatų bei advokato padėjėjų paslaugų apmokėjimo išlaidų (60807,78 Eur x 21,1 proc.).

84. Atsižvelgiant į byloje sprendžiamų klausimų naujumÄ ir didelį sudėtingumÄ mažinti faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad UAB „Vilniaus energija“ buvo diskriminuojama kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu. Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ iÅ¡ atsakovo AB “Energijos skirstymo operatorius” 1 724 600 Eur nuostolių atlyginimÄ už 2014 m. ir 535 000 Eur nuostolių atlyginimÄ už 2015 m. (viso 2 259 600 Eur) nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ nuostolių sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2014 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ iÅ¡ atsakovo AB “Energijos skirstymo operatorius” 17233,43 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas Andrius Ignotas