f2c9c7db-0101-46a7-97d2-d55c06436feb · Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedVilniaus m. 1 apylinkes teismo teiseja Regina Eltermaniene, sekretoriaujant A.Kinkeviciui,dalyvaujant ieÅ¡kovei L. T., jos atstovui advokatui R. M.,atsakovo atstovams V. J., N. M., advokatui V. M., A. M., D. V.vieÅ¡ame teismo posedyje iÅ¡nagrinejo civiline byla pagal ieÅ¡koves L. T. ieÅ¡kini atsakovams UAB âStiebasâ, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai bei Vilniaus miesto savivaldybes administracijai, tretysis asmuo J. S., del isakymo, nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB âStiebasâ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko, pripažinimo negaliojancia ir ipareigojimo gražinti žeme natura.nustate:IeÅ¡kove pateike ieÅ¡kini atsakovams praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apskrities valdytojo 1996-12-02 isakyma Nr. 1749-01 âDel žemes sklypo nuomos Vilniaus mieste uždarajai akcinei bendrovei âStiebasâ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-09-27 isakyma Nr. 2.3-9008-01 âDel valstybines žemes sklypo, esancio Ateities g. 21, Vilniuje, kadastrinis Nr. 0101/0008:602, nuomos sutarties dalinio pakeitimoâ dalyje, kur yra iÅ¡likusi V.
Legislator headnote
AI generatedf2c9c7db-0101-46a7-97d2-d55c06436feb · Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas: iki nacionalizacijos tureta žeme ties Ateities ir L. G. gatvemis priskirta valstybes iÅ¡perkamai žemei, kadangi užimta privaciais namu valdos sklypais ir kitais kadastriniais sklypais, patenka i valstybines reikÅ¡mes miÅ¡ko plota, L. G. ir Ateities gatviu teritorija bei i rekreacine teritorija, todel negali buti gražinta natura. Teismas daro iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto tarybos patvirtintame Vilniaus miesto bendrajame plane, Atkurimo istatymo 12 str. 3 p. prasme, yra iÅ¡reikÅ¡tas konkretus visuomenes poreikis ieÅ¡koves pageidaujamai gražinti natura žemei.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
VILNIAUS MIESTO PIRMAS APYLINKES TEISMAS                                                                                                               Civiline byla Nr. 2-139-728/2011                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2,27.3.1.2.116.1 (S)                                                                              VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKES TEISMAS                                            SPRENDIMAS                                Lietuvos Respublikos vardu                                          2011 sausio 21d.
Vilniaus m. 1 apylinkes teismo teiseja Regina Eltermaniene, sekretoriaujant A.Kinkeviciui,dalyvaujant ieÅ¡kovei L. T., jos atstovui advokatui R. M.,atsakovo atstovams V. J., N. M., advokatui V. M., A. M., D. V.vieÅ¡ame teismo posedyje iÅ¡nagrinejo civiline byla pagal ieÅ¡koves L. T. ieÅ¡kini atsakovams UAB âStiebasâ, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai bei Vilniaus miesto savivaldybes administracijai, tretysis asmuo J. S., del isakymo, nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB âStiebasâ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko, pripažinimo negaliojancia ir ipareigojimo gražinti žeme natura.nustate:IeÅ¡kove pateike ieÅ¡kini atsakovams praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apskrities valdytojo 1996-12-02 isakyma Nr. 1749-01 âDel žemes sklypo nuomos Vilniaus mieste uždarajai akcinei bendrovei âStiebasâ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-09-27 isakyma Nr. 2.3-9008-01 âDel valstybines žemes sklypo, esancio Ateities g. 21, Vilniuje, kadastrinis Nr. 0101/0008:602, nuomos sutarties dalinio pakeitimoâ dalyje, kur yra iÅ¡likusi V.
S. žeme, pateiktame teismui plane pažymeta indeksu A ir atskirta indeksais 1, 2, 3, 4 bei neužimta UAB âStiebasâ pastatais, nurode, kad pagal 2002m. balandžio 2d. redakcijos Pilieciu nuosavybes teisiu i iÅ¡likusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatas ji yra pretendente del nuosavybes teisiu i iÅ¡likusi V. S. nekilnojamaji turta atkurimo, atsakingu instituciju praÅ¡e atkurti natura dali 10,2741ha iÅ¡likusios žemes ties Ateities ir L. G. gatvemis.Tik 2006 vasario gavo raÅ¡ta Nr. S22-131, kad vadovaujantis minetu istatymu bei Vyriausybes 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 su velesniais pakeitimais bei atsižvelgiant i Vilniaus tarybos 1998 12 19 sprendimu Nr. 292 patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano(pakeitimai patvirtinti 2004 12 29 sprendimu Nr. 1-635 ginco žeme yra priskirta valstybes iÅ¡perkamajai žemei, nes ji užimta privaciais namu valdos sklypais ir kitais kadastriniais sklypais, patenka i Valstybines reikÅ¡mes miÅ¡ko plota bei minetu gatviu teritorija, todel negali buti gražinta natura Tai neteiseta, nes tai prieÅ¡tarauja LR AukÅ¡ciausiosios tarybos 1990 11 15 konstatavimui, jog valstybe negincytinai pripažista Lietuvos pilieciu nuosavybes teisiu testinuma, kad jie turi teise susigražinti istatymo apibrežtose ribose ir tvarka iÅ¡likusi jiems priklausiusi turta natura.
Ieškinyje ieškove desto teisinius argumentus, nurodo, kad ginco žeme jos žiniomis nebuvo priskirta išperkamajai, LAT tokiose bylose yra pabrežes, kad jei asmuo padave pareiškima laiku ir nustatyta tvarka del atkurimo, todel negalima traktuoti, kad tai yra valstybinis laisvos žemes fondas ir kol nebus išsprestas klausimas iki galo, šis turtas negali buti perleistas tretiems asmenims (1999 09 06 LAT nutartis Nr. 3K-3-384/1999).Mano, kad patvirtintas planas pažeidžia atkurimo natura principa, paimant žeme visuomenes poreikiams turi buti teisingai atlyginama, siekiama interesu pusiausvyros (Konstitucijos 23str.).Nurodo, kad jai nepavyko gauti VAVA isakymo del ginco sklypo išnuomojimo atsakovui UAB ,,Stiebas,, , todel prašo teismo ja išsireikalauti (b.l. 1-5, t.1).Atsakovas UAB ,,Stiebas,, su ieškiniu nesutiko, nurode, kad turi buti nustatyta prieš gražinant pretendentui sklypa natura, ar jis yra laisvas, neužstatytas, jei sklypas priskirtinas valstybes išperkamajai žemei, tai jis negražinamas natura.
Nurode, kad ieškove nepateike irodymu, jog nustatyta tvarka ir terminais yra apskundusi nurodytus administracinius aktus, todel jie yra teiseti ir galiojantys.Ginco sklypu naudojasi atsakovas teisetai pagal 99 metams sudaryta nuomos sutarti administracinio-komercinio pastato eksploatavimui, pakeitus sutarties 3p. buvo praplesta žemes sklypo paskirtis, ieškove nurodo, kad žeme naudojama automobiliu parkavimui, taciau ant sklypo stovintis komercines paskirties pastatas ir kiemo statiniai, i kuriuos investuota 645533,20Lt bei 164000Lt gamybinei veiklai vystyti, technika irgi laikoma teritorijoje, su žemes sklypu siejama tolesne imones veiklos perspektyva_už banko suteikta 3mln 200000Lt paskola yra ikeista ir žemes nuomos teise, pradeta administracinio pastato rekonstrukcija, prideda tai patvirtinancius rašytinius irodymus(b.l. 17-20, t. 1),Atsakovas VAVA su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurode nesutikimo argumentus (b.l.160-162 , t. 2)Atsakovo VAVA teisiu ir pareigu peremejas Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos posedyje paaiškino, kad ginco žeme priskirta valstybes išperkamajai, yra praleistas terminas apskusti VAVA rašta, termino pradžia turi buti skaiciuojama nuo 1997m., nes prieš tai buvusi savininke viska žinojo, ieškove turejo pradeti gincyti akta 1996 12 02 (b.l. 108, t.5.) Atsakove Vilniaus miesto savivaldybes administracija ieškovei pakeitus ieškinio dalyka(b.l. 9, t. 5)su juo nesutiko anksciau nurodytu atsiliepime argumentu pagrindu(b.l. 28, t. 5, b.l. 153-157, t. 2).
Trecias asmuo J. S. nepasirupino tinkamu atstovavimu, savo pozicijos neišreiške, bylos nagrinejime nedalyvavo(b.l.107,t.5).Trecias asmuo AB SEB bankas nurode, kad UAB ,,Stiebas,, finansinius isipareigojimus bankui ivykde ir hipoteka šiu prievoliu ivykdymo užtikrinimui yra išregistruota, todel bankas neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi (b.l. 1,t. 5), taciau praše priteisti turetas bylinejimosi išlaidas (CPK 98str.), t.y. atlyginima už advokato darba, viso 350,90Lt, pateike tai patvirtinancius irodymus (b.l. 61,62,t. 5).
Bylos nagrinejimo metu dalyvavusios šalys palaike savo procesiniuose dokumentuose išdestytus argumentus(b.l.107-109 ).Ieškoves atstovas paaiškino, kad nera pagrindo ieškoves reikalavimams taikyti ieškinio senati, nes nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškove apie pažeistas teises galejo sužinoti 1997m, t.y. apie 1996 12 02 priimta gincijama valdytojo isakyma ir ta pacia diena apie sudaryta nuomos sutarti ir pagal 1964m. CK 84str. 1d. turejo kreiptis i teisma ne veliau kaip iki 2000m. Šiuo atveju pagal bendra senaties termino nustatymo taisykle ieškinio senaties eigos pradžios terminas prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turejo sužinoti apie savo teises pažeidima.
Pagal CK 1.127str 1d. (1964m. CK 86str) eigos pradžia prasideda, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teises pažeidima.1999 12 17 J. B. perleido ieškovei teise i 1,2843ha V. S. iki 1940m. nuosavybes teise valdytos žemes, todel ši aplinkybe paneigia atsakovo teigini apie ieškoves sužinojimo apie pažeista teise ieškinio senaties pradžia. Ieškovei ilga laika atsakingos institucijos žadejo atkurti nuosavybe, taciau rezultatas nebuvo pasiektas, buvo gražinta tik dalis žemes, o i likusia dali 2009 09 08 sprendimu Vilniaus apskrities viršininkas nurode, kad bus atkurtos veliau.
Del ieškoves reikalavimu pagristumo atstovas pakartojo ieškinyje išdestytus argumentus, todel teismas ju nekartoja .Atstovas akcentavo, kad byloje pateikti irodymai bei savivaldybes 32008 01 18 atsiliepime pripažistama, kad žemes sklypas, kurio ieškove reikalauja suformuoti natura šiuo metu nuomos sutartimi yra išnuomotas UAB ,,Stiebas,,Byloje pateiktas planas liudija, kad išnuomotas sklypas yra susijes su V. S. iki 1940m. tureta žemevalda(plane žemevalda pažymeta raide A ir apibrežta koordinatemis 1,2,3,4. (b.l. 96-99, t.5).  Atsakovo UAB ,,Stiebas,, atstovas su ieškiniu nesutiko, išdeste nesutikimo argumentus, kurie buvo nurodyti atsiliepime bei kituose procesiniuose dokumentuose(b.l. 17-20, t.1b.l. 131144, t. 2, b.l.100106, t. 5)Praše priteisti bylinejimosi išlaidas pateikes tai patvirtinancius dokumentus(b.l. 81-94, t. 5), viso pagal dokumentus išlaidos sudaro 29479,80Lt.
Ieškinys dalyje atmestinas, kitoje dalyje paliktinas nenagrinetu. Spresdamas ieškinio pagristumo klausima teismas vadovavosi 2002 balandžio 2d. redakcijos Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatomis, CK isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 9str. 1d., CK 1.78-1.96str., 1964m. CK 84str. 1d., LAT bei LVAT formuojama praktika del skundu, susijusiu su teisiu i žeme atkurimu iki apskrities viršininko sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo priemimo nagrinejimo Žemes reformos istatymo 18str. nustatyta tvarka, t.y. ikiteismine ginco nagrinejimo tvarka, bei procesinemis normomis, reglamentuojanciomis irodymu leistinuma.
Teismas, susipažines ir išnagrinejes bylos rašytinius irodymus, šaliu paaiškinimus, isigilines i aukšciau išvardintu istatymu reglamentavima sutinka pilnai su atsakovo UAB ,,Stiebas,, atstovo bei kitu atsakovu argumentais, kad ieškinys netenkintinas kaip nepagristas,o dalyje turi buti paliktas nenagrinetu, todel tuos argumentus panaudoja kaip ieškinio nepagristuma pagrindžiancius motyvus,bei motyvus del dalies reikalavimu palikimo nenagrinetu, tuo paciu atmesdamas ieškoves L. T. ir jos advokato argumentus del ieškinio pagristumo bei ieškinio senaties netaikymo.
Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kove Vilniaus apskrities valdytojo 1996-12-02 isakyma Nr. 1749-01 (toliau â Isakymas) bei 1996-12-02 valstybines žemes nuomos ne žemes ukio veiklai sutarti Nr. 292 N01196-12015 (toliau â Sutartis) gincija vadovaudamasi 2002 m. balandžio 2 d. redakcijos Pilieciu nuosavybes teisiu i iÅ¡likusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatomis.Pagal LR CK patvirtinimo isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 9 str. 1 d. CK 1.78 â 1.96 straipsniuose nustatytos normos del sandoriu negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi isigaliojus Å¡iam Kodeksui.
Todel teismo nuomone ieÅ¡kove gincyti Isakyma ir Sutarties teisetuma gali tik ju priemimo/sudarymo metu galiojusiu teises aktu pagrindu.. IeÅ¡kove nei ieÅ¡kinyje, nei bylos nagrinejimo metu nenurodo jokiu argumentu, patvirtinanciu, kad gincijamas administracijos 1996-12-02 isakymas Nr. 1749-01 ir/ar tos pacios dienos Valstybines žemes nuomos ne žemes ukio veiklai sutartis buvo priimti pažeidžiant tuo metu galiojusias teises normas. Teismo nuomone ieÅ¡kove netinkamai taiko istatymu galiojima laike reglamentuojancias teises normas, del ko kelia nepagristus reikalavimus.Ginco nuomojamas žemes sklypas yra priskirtas valstybes iÅ¡perkamai žemei, yra užstatytas UAB âStiebasâ nuosavybes teise priklausanciais statiniais, nuomojamas žemes sklypas yra naudojamas tu statiniu eksploatavimui, todel ieÅ¡koves ieÅ¡kinio reikalavimai negali buti tenkinami, nes byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Miesto pletros departamento 2005-12-21 raÅ¡tas Nr. A51-17548-(2.5-MPD-0) patvirtina, kad pagal Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 292 patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano (kurio pakeitimai patvirtinti Tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-635) sprendinius, V.
S. iki nacionalizacijos tureta žeme ties Ateities ir L. G. gatvemis priskirta valstybes išperkamai žemei, kadangi užimta privaciais namu valdos sklypais ir kitais kadastriniais sklypais, patenka i valstybines reikšmes miško plota, L. G. ir Ateities gatviu teritorija bei i rekreacine teritorija, todel negali buti gražinta natura. Teismas daro išvada, kad Vilniaus miesto tarybos patvirtintame Vilniaus miesto bendrajame plane, Atkurimo istatymo 12 str. 3 p. prasme, yra išreikštas konkretus visuomenes poreikis ieškoves pageidaujamai gražinti natura žemei.
IeÅ¡kove akcentuoja i byla pateikta UAB âInžineriniai tyrinejimaiâ parengta plana, kuriame pažymetos âUAB âStiebasâ iÅ¡sinuomoto sklypo ribos, plotas 10366 m2â; âGražintinos iÅ¡likusios V. S. žemes dalis (neužstatyta), kuria naudojasi UAB âStiebasâ, plotas 3281 m2â; âUAB âStiebasâ savavaliÅ¡kai aptverta ir naudojama teritorija, plotas 1935 m2 ir 211 m2â. Remdamasi Å¡iuo planu ieÅ¡kove teigia, jog UAB âStiebasâ yra nepagristai iÅ¡nuomota ir savavaliÅ¡kai aptverta 2146 m2 teritorija, be to, nurodo, jog 3281 m2 UAB âStiebasâ iÅ¡nuomoto žemes sklypo dalis yra gražintinos iÅ¡likusios V.
S. žemes dalis, neužstatyta UAB âStiebasâ nuosavybes teise priklausanciais statiniais. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad Å¡is UAB âInžineriniai tyrinejimaiâ parengtas planas neatitinka irodymu leistinumo reikalavimu, nepatvirtina jokiu bylai reikÅ¡mingu aplinkybiu, be to prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems irodymams. Planas nepatvirtina, jog UAB âStiebasâ nuomojamo žemes sklypo 3281 m2 dalis, yra gražintina iÅ¡likusi V. S. žeme. Å is planas aptariamo fakto ir negali patvirtinti, kadangi buvusio savininko iki nacionalizacijos nuosavybes teise tureto žemes sklypo ribos yra patvirtinamos kitais irodymais, t.y.
Å¡is faktas turi buti irodinejamas kartografine medžiaga. CPK 177 str. 4 d. nustato, kad bylos aplinkybes, kurios pagal istatymus turi buti patvirtintos tam tikromis irodinejimo priemonemis, negali buti patvirtinamos jokiomis kitomis irodinejimo priemonemis. Å iuo atveju, ieÅ¡kove nepateike tinkamu irodymu patvirtinti jos teigiamas faktines aplinkybes.IeÅ¡koves pateiktame parengtame plane nera pažymeta, kurioje nuomojamo žemes sklypo vietoje yra pastatytas UAB âStiebasâ nuosavybes teise priklausantis pastatas (unikalus Nr. 1098-7000-8010, bendras plotas: 2594.72 kv.m.) ir kiti statiniai (inžineriniai) â kiemo statiniai (tvora, parkavimo aikÅ¡tele (plotas-3528,35 kv.m.).
Teismas sutinka, kad pateiktas planas yra neinformatyvus. Fakta, kad UAB âStiebasâ nuosavybes teise priklausantys statiniai yra pastatyti nuomojamame žemes sklype patvirtina byloje esantys irodymai (VI Registru centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as bei žemes sklypo planas). IeÅ¡koves pateiktas planas nepatvirtina jokiu svarbiu bylai aplinkybiu. Å io plano negalima palyginti/sugretinti su byloje esanciu nuomojamo žemes sklypo planu, kuris yra iregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir turi oficialaus raÅ¡ytinio irodymo galia.
Be to Å¡iame plane nera pažymeti UAB âStiebasâ priklausantys statiniai. IeÅ¡kove nepateike jokiu irodymu patvirtinanciu, jog UAB âStiebasâ nuomojamo žemes sklypo 3281 m2 dalis yra gražintina iÅ¡likusi V. S. žeme. Teismui neaiÅ¡ku, kokiu faktiniu duomenu pagrindu ieÅ¡kove teigia, jog mineta žemes sklypo dalis nera užstatyta UAB âStiebasâ nuosavybes teise priklausanciais statiniais. Atsakovas UAB âStiebasâ i byla yra pateikes 2007-10-29 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko iÅ¡raÅ¡a, kuris akivaizdžiai patvirtina, kad aptariamoje žemes sklypo dalyje yra pastatyti statiniai â kiemo statiniai (tvora, parkavimo aikÅ¡tele, unikalus Nr. 1098-7000-8076, plotas 3528,35 kv. m.), kurie nuosavybes teise priklauso UAB âStiebasâ.
I kiemo statinius UAB âStiebas yra investaves daug leÅ¡u, pateikes tai patvirtinancius irodymus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika automobiliu saugojimo aikÅ¡tele atitinka statinio savoka, todel Å¡is sklypas laikytinas užstatytu ir priskirtinas prie valstybes iÅ¡perkamos žemes. Žemes sklypas gali buti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio savoka atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemes sklypas ir yra naudojamas ( LVAT 2002 m. kovo 14 d. nutartis, priimta administracineje byloje Nr. A6-64/2002).
Teismas daro iÅ¡vada, kad ieÅ¡koves teiginiai, kad UAB âInžineriniai tyrinejimaiâ parengto plano 3281 m2 plotas nera užstatytas prieÅ¡tarauja faktinems aplinkybems.IeÅ¡koves argumentai, kad UAB âStiebasâ yra nepagristai iÅ¡nuomota ir savavaliÅ¡kai aptverta 2146 m2 teritorija, neatitinka tikroves, nes byloje esancios 1996-12-02 valstybines žemes nuomos ne žemes ukio veiklai sutartis Nr. 292 N01196-12015 ir 2006-10-09 Susitarimas del valstybines žemes nuomos ne žemes ukio veiklai sutarties Nr. 292 N01196-12015, dalinio pakeitimo Nr. K01/2006-1213, patvirtina, kad UAB âStiebasâ yra iÅ¡nuomotas 1,0366 ha žemes sklypas.
IeÅ¡kove pati prie pareiÅ¡kimo del sprendimo už akiu peržiurejimo pridejo VI Registru centro Nekilnojamojo turto kadastre iregistruota nuomojamo žemes sklypo plana. Pažymetina, kad UAB âStiebasâ faktiÅ¡kai nenaudoja ir nenuomoja didesnio žemes sklypo negu kad nurodyta aukÅ¡ciau paminetose Valstybinese žemes nuomos sutartyse bei VI Registru centre iregistruotame žemes sklypo plane. Be to, atsakovas UAB âStiebasâ i byla yra pateikes teritorijos, esancios Ateities, L. G., M. Å . sankirtos topografine nuotrauka, kuri patvirtina, jog ieÅ¡koves nurodomos 2146 m2 teritorijos UAB âStiebasâ net ir noredamas negaletu nuomoti ar naudoti, kadangi Å¡ioje teritorijoje yra iÅ¡vedžiotos pažemines komunikacijos.
I byla pateikta topografine nuotrauka patvirtina, kad UAB âInžineriniai tyrinejimaiâ parengto plano teritorijos dalyse, pažymetose 1935 m2 ir 211 m2, yra iÅ¡vedžiota fekaline kanalizacija (pažymeta KF), vandentiekis (pažymetas V) lietaus kanalizacija (pažymeta KL), telefono linijos (pažymetos T). Tai leidžia teismui daryti iÅ¡vada, kad ginco teritorija negali buti nuomojama, joje negali buti vykdomos statybos, del ko teismas atmeta ieÅ¡koves argumentus, kad UAB âStiebasâ faktiÅ¡kai naudoja ar nuomoja didesni žemes sklypa.
Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kove nepateike i byla jokiu irodymu, kuriu pagrindu ji nustate, kad butent jos pateiktame plane pažymeta žemes sklypo dalis indeksu A ir atskirta indeksais 1,2,3,4 patenka i buvusio savininko V. S. tureta žeme. IeÅ¡kove nepateike jokiu irodymu, patvirtinanciu, kaip atsakovui UAB âStiebasâ iÅ¡nuomotas žemes sklypas yra susijes su buvusio savininko V. S. iki 1940 m. tureta žemevalda. Todel Å¡ie ieÅ¡koves argumentai ir jais grindžiami reikalavimai atmestini(CPK 178str. ). Del ieÅ¡kinio senaties taikymoDel atsakovo atstovo praÅ¡ymo ieÅ¡koves 1 ir 2 reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senati teismas konstatuoja, kad iÅ¡destyti argumentai yra pagristi, ko pagrindu ir del senaties termino reikalavimai yra atmestini, nes CK patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 10 str. 1 d. nustato, kad CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidejo isigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius istatymus, nepasibaige iki Å¡io kodekso isigaliojimo.
Iki Å¡io kodekso isigaliojimo praejusi ieÅ¡kinio senaties termino dalis iskaitoma i Å¡io kodekso nustatyta ieÅ¡kinio senaties termina. 1964 m. LR CK 86 str., ir 2001 m. LR CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teises i ieÅ¡kini atsiradimo dienos. Teise i ieÅ¡kini atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turejo sužinoti apie savo teises pažeidima. Lietuvos AukÅ¡ciausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 âDel ieÅ¡kinio senati reglamentuojanciu istatymu normuâ 7.2 p. nustatyta, kad istatymas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia sieja su tokiais subjektyvaus pobudžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turejimu sužinoti apie teises pažeidima.
Todel spresdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžia, teismas visu pirma nustato teises pažeidimo momenta. Sužinojimo apie teises pažeidima momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teise arba istatymo saugomas interesas yra pažeisti ar gincijami (Nutarimo 7.3 p.). 1964 m. CK 84 str. 1 d. nustate bendra treju metu ieškinio senaties termina.Iš pateiktu byloje irodymu teismas daro išvada, kad ieškove žinodama, jog turi teise atkurti nuosavybes teises i 1,2843 ha V. S. turetos žemes dali, tinkamai rupindamasi savo teisemis, jau 1997 metais turejo ir galejo sužinoti apie 1996-12-02 priimta gincijama Vilniaus apskrities valdytojo isakyma ir ta pacia diena sudaryta valstybines žemes nuomos ne žemes ukio veiklai sutarti.
Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 str. 1 d., ieškove del gincijamo individualaus administracinio akto ir valstybines žemes nuomos ne žemes ukio veiklai sutarties pripažinimo negaliojanciais, privalejo kreiptis i teisma ne veliau kaip iki 2000 metu. Taciau ieškove L. T. pirma karta ieškini pareiške 2007-06-27, ieškinio senaties termina praleidusi daugiau kaip 7 metus. Ieškinio pareiškimas praleidus ieškinio senaties termina yra pagrindas atmesti ieškini (1964 m. CK 90 str., CK 1.131 str. 1 d.).Ieškove L.
T. atsikirsdama i atsakovo UAB âStiebasâ praÅ¡yma taikyti ieÅ¡kinio reikalavimams ieÅ¡kinio senati, 2008-04-28 i byla pateike raÅ¡ta, kuriame iÅ¡desto savo argumentus del Å¡io UAB âStiebasâ praÅ¡ymo. IeÅ¡kove teigia, kad tik 1999-12-17 J. B. perleido ieÅ¡kovei teise atkurti nuosavybes teises i 1,2843 ha V. S. iki 1940 m. nuosavybes teise valdyta žeme. Todel ieÅ¡kove teigia, kad iki mineto termino negalejusi sužinoti apie gincijamus aktus.Å ie argumentai yra nepagristi, nes tai, kad ieÅ¡kove L. T. tik 1999-12-17 igijo teise atkurti nuosavybes teises i V.
S. iki 1940 m. nuosavybes teise valdyta žeme, nustatant ieškinio senaties termino pradžios momenta ir skaiciuojant jo eiga yra absoliuciai nereikšminga aplinkybe. 1964 m. CK 87 straipsnyje nustatyta, kad asmenu pasikeitimas prievoleje nepakeicia ieškinio senaties termino. CK 1.128 straipsnyje itvirtinta iš esmes tokia pati nuostata, tik papildomai nustatyta, kad prievoles asmenu pasikeitimas nepakeicia ieškinio senaties termino ir jo skaiciavimo tvarkos, jeigu istatymuose nenustatyta ko kita. Taigi, L. T. 1999-12-17 sudariusi teisiu perleidimo sutarti neigijo daugiau teisiu negu ju turejo J.
B.. Istatyme nera itvirtinta, kad toks teisiu perleidimas nutraukia ieÅ¡kinio senaties terminus ir jie pradedami skaiciuoti iÅ¡ naujo. AtvirkÅ¡ciai, paminetos teises normos (1964 m. CK 87 str., CK 1.128 str.) aiÅ¡kiai itvirtina, kad asmenu pasikeitimas prievoleje ieÅ¡kinio senaties termino eigos neitakoja. Tokios Å¡iu teises normu aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos laikosi ir LAT (žr. pvz., LAT Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2002 m. kovo 13 d. nutartis civilineje byloje I. M. v. UAB ,,Gelstaâ, byla Nr. 3K-3-399/2002).
Teismas daro išvada, kad ieškinio senaties terminas ieškoves reikalavimams prasidejo 1997 metais, kuomet nuosavybes atkurimo teises priklause J. B. ir tesesi toliau šia teise perleidus ieškovei L. T..Ieškove savo 2008-04-28 rašte taip pat nurodo, jog jos atstovas 2006-11-22 kreipesi i atsakingas institucijas del informacijos apie gražintina žeme pateikimo, bet gavo neigiama atsakyma del informacijos suteikimo. 2007-02-27 ieškove kreipesi su skundu i Vilniaus apskrities viršininko administracija. 2007-03-09 skundas buvo išnagrinetas, taciau nebuvo patenkintas ir t.t.
Taciau šios išvardintos ieškoves aplinkybes skaiciuojant ieškinio senaties termino eiga taipogi yra visiškai nereikšmingos.1964 m. LR CK 86 str., ir 2001 m. LR CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino pradžios momenta sieja su subjektyviu kriterijum: asmens sužinojimu ar turejimu sužinoti apie savo teises pažeidima. Taigi ieškinio senaties terminas prasideda ne tik tada, kai asmuo sužinojo apie savo teises pažeidima, bet ir tada, kai jis turejo sužinoti apie savo teises pažeidima, taciau del aplaidumo, nerupestingumo šios aplinkybes nesužinojo.
IeÅ¡koves gincijami Vilniaus apskrities valdytojo 1996-12-02 isakymas Nr. 1749-01 bei valstybines žemes nuomos ne žemes ukio veiklai sutartis buvo sudaryti/priimti 1996-12-02. Taigi tuo metu J. B., turejusi teise atkurti nuosavybes teises i V. S. iki 1940 m. nuosavybes teise valdyta žeme, budama rupestinga ir apdairi, siekdama apginti savo pažeistas teises turejo teise kreiptis i teisma per protinga termina â iki 2000 metu, taciau to nepadare. J. B. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai buvo pateikusi praÅ¡yma Nr. 20-2407, kuriuo praÅ¡e vietoj 1,2843 ha V.
S. iki 1940 m. nuosavybes teise valdytos žemes iÅ¡moketi jai kompensacija. Taciau 1999-12-17 perleidusi savo teise L. T., mineta praÅ¡yma ji atsieme (b.l. 110). J. B. nesikreipe i teisma siekdama apginti pažeista teise tokiu budu praleisdama ieÅ¡kinio senaties termina gincyti Vilniaus apskrities valdytojo 1996-12-02 isakyma bei jo pagrindu sudaryta Valstybines žemes nuomos ne žemes ukio veiklai sutarti. LAT 2000 m. rugsejo 20 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K-3-856/2000, yra nurodes, kad: âjeigu asmuo, žinodamas arba turedamas žinoti apie savo teises pažeidima (1964 m.
CK 86 str.), i Å¡i pažeidima per visa ieÅ¡kinio senaties termino eiga nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teise pagristai tiketis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teises, arba nemano, jog jo teise yra pažeistaâ. Å iuo atveju, J. B. nereiÅ¡ke ieÅ¡kinio del pažeistu teisiu gynimo, o ieÅ¡kove L. T. 1999-12-17 sudariusi teisiu perleidimo sutarti ieÅ¡kini taip pat pareiÅ¡ke tik 2007-06-27, ieÅ¡kinio senaties termina praleidusi daugiau kaip 7 metus. Todel aukÅ¡ciau paminetiems ieÅ¡koves reikalavimams taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas ir jie atmestini dar ir Å¡iuo pagrindu.
Del ikiteismines ginco nagrinejimo tvarkos.IeÅ¡koves patikslinto ieÅ¡kinio trecias ir ketvirtas reikalavimai âipareigoti Vilniaus savivaldybes administracija istatymu nustatyta tvarka suformuoti 1,284 ha ieÅ¡kovei gražintinos iÅ¡likusios V. S. žemes sklypa ties Ateities ir L. G. gatvemisâ bei âipareigoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, atkurti natura ieÅ¡kovei priklausancia dali 10,2741 ha iÅ¡likusios V. S. žemes, ties Ateities ir L. G. gatvemis, o butent 1,284 haâ, paliktini nenagrinetais, nes pagal LAT ir LVAT formuojama praktika Å¡iems reikalavimams turejo buti taikyta ikiteismine nagrinejimo tvarka.LAT 2008 m. kovo 4 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-147/2008 nurode, kad âskundai, susije su nuosavybes teisiu i žeme atkurimu iki apskrities virÅ¡ininko sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo priemimo, nagrinejami Žemes reformos istatymo 18 str. nustatyta tvarka [...].
Reikalavimas del nuosavybes teisiu atkurimo gali buti nagrinejamas teismine tvarka tik po to, kai suinteresuotas asmuo yra pasinaudojes neteismine šio klausimo sprendimo tvarka. Tokia praktika formuojama kasacines instancijos teismo jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 1999 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilineje M. J. v. Jonavos rajono žemetvarkos skyrius, bylos Nr. 3K-3-49/1999; 1999 m. rugsejo 6 d. nutartis, priimta civilineje byloje P. R. v. Panevežio miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-384/1999; 2005 m. gegužes 11 d. nutartis, priimta civilineje byloje J.
R. v. Vilniaus rajono savivaldybes administracijos direktorius, bylos Nr. 3K-3-309/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. B. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-225/2007), tokia pati pozicija formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (išplestines teiseju kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. I. A. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. A8-406/2003; teiseju kolegijos 2004 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilineje byloje J.
G. v. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. A10-571/2004; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. V. v. Vilniaus miesto savivaldybes taryba, bylos Nr. A2-408/2007; Teismu istatymo 33 straipsnis 2 dalis)â. Teismas atkreipia demesi, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija jokio administracinio akto, kuriuo butu tenkinamas praÅ¡ymas atkurti nuosavybes teises arba atsisakoma atkurti nuosavybes teises, nurodant konkrecius atsisakymo pagrindus, ieÅ¡koves atžvilgiu nera priimtas.
Esant tokioms aplinkybems, ieškoves reikalavimai del ipareigojimo jai atkurti nuosavybes teises, ipareigojant Vilniaus savivaldybes administracija istatymu nustatyta tvarka suformuoti 0,9898 ha ieškovei gražintinos išlikusios V. S. žemes sklypa ties Ateities ir L. G. gatvemis ir ipareigojant Vilniaus apskrities viršininko administracija atkurti natura ieškovei priklausancia dali 10,2741 ha išlikusios V. S. žemes, ties Ateities ir L. G. gatvemis, o butent 0,9898 ha. paliktini nenagrinetais. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir butu atleista nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo i valstybes biudžeta.
Atsakovas UAB ,,Stiebas,, prašo priteisti 29479,80Lt už advokato paslaugas, pateikia advokato darbo byloje patvirtinancius tinkamus irodymus. Teismas, atsižvelgdamas i bylos sudetinguma, ilga bylos nagrinejimo procesa bei advokato paruoštu dokumentu skaiciu, apimti bei dalyvavimo teismo posedžiuose laiko trukme daro išvada, kad negali buti priteistina visa prašoma suma, nes ginco šalys fizinis ir juridinis asmuo nera lygiaverciai savo finansinemis galimybemis, advokato valandinis ikainis 420Lt yra per didelis, todel priteistina suma atsižvelgiant i Rekomendacijas bei teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriterijus mažinama iki 15000Lt ir priteistina atsakovui UAB ,,Stiebas,, iš ieškoves L.
T..Teismas netenkina treciojo asmens AB SEB bankas prašymo priteisti turetas advokato išlaidas, nes byloje nera pateikta irodymu, kad konkreciai tokias išlaidas trecias asmuo yra patyres ir sumokejes advokatui konkreciai už šia byla. (b.l. 63-65,t. 5)Iš ieškoves L. T. priteistina 40,53Lt turetu pašto išlaidu i valstybes biudžeta. Remiantis išdestytu ir vadovaujantis LR CPK 269str., 270str., teismas n u t a r e:ieškinio reikalavima del Vilniaus apskrities valdytojo 1996 12 02 isakymo Nr. 1749-01 ,, Del žemes sklypo nuomos Vilniaus mieste uždarajai akcinei bendrovei ,,Stiebas,, ir Vilniaus apskrities viršininko 2006 09 27 isakyma Nr. 2.3-9008-01 ,, Del valstybines žemes sklypo, esancio Ateities g. 21,Vilniuje, kadastrinis Nr. 0101.0008:602 nuomos sutarties dalinio pakeitimo,, dalyje, kur yra išlikusi V.
S. žeme, pateiktame plane pažymeta indeksu A ir atskirta indeksais 1,2,3,4 bei užimta UAB ,,Stiebas,, pastatais atmesti. Ieškinio reikalavima del ipareigojimo Vilniaus savivaldybes administracija istatymu nustatyta tvarka suformuoti 0,9898 ha ieškovei gražintinos išlikusios V. S. žemes sklypa ties Ateities ir L. G. gatvemis bei ipareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracija atkurti natura ieškovei priklausancia dali 10,2741ha išlikusios V. S. žemes, ties Ateities ir L. G. gatvemis, o butent 0,9898ha palikti nenagrinetu.Priteisti iš ieškoves L.
T., a.k. (duomenys neskelbtini) 15000Lt(penkiolika tukstanciu)Lt advokato išlaidu atsakovo UAB ,,Stiebas,, im. k. 121312634 naudai. Priteisti iš ieškoves L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 40,53Lt pašto išlaidu i valstybes biudžeta. Atmesti treciojo asmens AB SEB bankas prašyma priteisti 350,90Lt bylinejimosi išlaidu. Sprendimas per 30dienu nuo priemimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkes teisma. Teiseja                                                           Regina Eltermaniene