f2c8c8b077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-287/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00188-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės V. V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei V. V. V. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kreipėsi į teismą prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės V. V. V. į valstybės biudžetą 255,00 Lt įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; 2) priteisti iš atsakovės 5 procentų metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės į valstybės biudžetą 200 Lt išlaidas už advokato pagalbą surašant pateikiamą prašymą bei kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Prašyme (b. l. 4–7) nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 677-582-A/09 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė 2010 m. sausio 27 d. pateikė naują Metinę gyventojo (šeimos turto) deklaraciją, kurios ataskaitinis laikotarpis 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. Tarnyba nustačiusi, kad pasikeitė atsakovės turto ir pajamų lygis iš pirmojo į antrąjį, 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPE-7-10 atsakovei nustatė kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dalį – 50 procentų. Paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą advokatas V. M. 2010 m. gruodžio 2 d. Tarnybai pranešė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei tikslinga nutraukti, nes tolimesnis atstovavimas byloje neperspektyvus. Tarnyba apskaičiavo, kad 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 677-582-A/09 per laikotarpį nuo 2009 m. vasario 4 d. atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidų suma, kurią atsakovė privalo sumokėti, yra 255,00 Lt. Atsakovė apie privalomą sumokėti sumą informuota raštu, tačiau šios įmokos į valstybės biudžetą nesumokėjo.

Atsakovė V. V. V. atsiliepime į prašymą (b. l. 55) nurodė, kad nesutinka su reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad jai skirta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Paskirtas teikti teisinę pagalbą advokatas V. M. kasacinio skundo neparuošė.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės V. V. V. į valstybės biudžetą 255,00 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant įmoką pervesti į Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos sąskaitą. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. V. V. 2009 m. balandžio 6 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kartu su prašymu pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2008 m. kovo 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. laikotarpį. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, išnagrinėjusi V. V. V. prašymą, 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 677-582-A/09 nusprendė teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų bei paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą V.

M.. Atsakovė 2010 m. sausio 27 d. pateikė Tarnybai naują Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įvertinusi deklaracijos duomenis ir nustačiusi, jog pasikeitė atsakovės pajamų lygis iš pirmojo į antrąjį, 2010 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPE-7-10 pakeitė Tarnybos 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 677-582-A/09, nustatant kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos dalį – 50 procentų. 2011 m. sausio 25 d.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimu Nr. (1.31)-TPD-13-11 antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 bei 10 punktais (kai atstovavimas neperspektyvus ir kai pareiškėjas nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą). Šiuo sprendimu pareiškėja buvo įpareigota per 30 dienų nuo sprendimo gavimo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kurią sudaro 255,00 Lt.

Iš atsakovės 2009 m. balandžio 6 d. teikto prašymo Klaipėdos tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo matyti, kad prašymą pildė pati V. V. V., o skiltyje „Apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antras mano turto ir pajamų lygis“ nurodė „sutinku“ bei patvirtino šią aplinkybę savo parašu. 2010 m. vasario 4 d. sprendimas, kuriuo pakeista valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovei buvo išsiųstas tą pačią dieną. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šį sprendimą būtų ginčijusi.

Teismas vertino, kad iš šių aplinkybių akivaizdu, jog atsakovė sutiko apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, o atsakovės teismo posėdyje pateiktas argumentas, kad ji nežinojo, kad jai teks mokėti už antrinės teisinės pagalbos teikimą, laikytinas nepagrįstu.

Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. V. ieškinį atsakovei J. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sprendimu iš dalies tenkino ieškovės reikalavimus. Bylos nagrinėjime dalyvavo pareiškėjai paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą advokatas V. M. 2010 m. spalio 6 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo ieškovės V. V. V. apeliacinį skundą dėl minėto Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, tačiau apeliacinio skundo netenkino. Bylos nagrinėjime apeliacinėje instancijoje taip pat dalyvavo advokatas V. M. Teismas vertino, kad šios aplinkybės įrodo, jog atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba atitiko jos prašymo teikti antrinę teisinę pagalbą turinį. Advokato paruoštas ieškinys atitiko procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, buvo priimtas ir išnagrinėtas dalinai tenkinus ieškovės reikalavimus. Apeliacinis skundas taip pat atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, buvo priimtas nagrinėti ir išnagrinėtas. Ta aplinkybė, kad atsakovė siekė civilinės bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, o advokatas pateikė Klaipėdos tarnybai išvadą dėl tolimesnio atstovavimo neperspektyvumo negali būti pagrindu konstatuoti, kad Klaipėdos tarnybos V. V. V. teikti antrinę teisinę pagalbą skirtas advokatas suteikė nekokybiškas teisinės paslaugas. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog atsakovei teisinės paslaugos suteiktos pagal jos prašymo apimtį ir ribas, o atsakovė gavusi teisines paslaugas privalo už jas sumokėti.

Byloje taip pat nustatyta, kad nors atsakovė neigia, gavusi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendimą, kuriuo nutrauktas teisinės pagalbos teikimas ir jį įpareigota per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kurią sudaro 255,00 Lt, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. liepos 26 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsakovei išsiuntė priminimą dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, kuris pareiškėjai asmeniškai įteiktas 2011 m. liepos 27 d. (b. l. 50). Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi 2011 m. sausio 25 d. Klaipėdos tarnybos sprendimą bei 2011 m. liepos 26 d. priminimą dėl išlaidų apmokėjimo, o tai reiškia, kad sutiko su Klaipėdos tarnybos apskaičiuota 255,00 Lt suma, taip pat nėra duomenų, kad šią sumą būtų sumokėjusi. Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovei sumokėti dalį (50 procentų) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kas sudaro 255,00 Lt yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl reikalavimo priteisti 5 procentų metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas nurodė, kad keliamas ginčas yra susijęs su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos funkcijų vykdymu ir savo esme tai yra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo nurodomos teisės normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Teisines pasekmes pastarųjų mokėjimų nevykdymo atvejais nustato viešosios teisės normos. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui palūkanas, todėl prašymas šioje dalyje atmestas.

Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas, įvertinęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos steigimo tikslus ir jos veiklą reglamentuojančias nuostatas, pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įgyvendindamos joms įstatymu pavestas funkcijas, atlieka vykdomąją veiklą, skirtą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai administruoti ir teikti. Tokia veikla pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalies priskirtina viešajam administravimui. Prie šios Tarnybai priskirtos kompetencijos administruojant antrinės teisinės pagalbos teikimą priskirtina ir ta veikla, kuri susijusi su Tarnybos atstovavimu teisminėse institucijose sprendžiant ginčus dėl jos priimtų sprendimų administruojant antrinę teisinę pagalbą taip pat dėl išieškomų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas susijęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, todėl tai tiesiogiai susiję su Tarnybos veikla, numatyta Tarnybos nuostatų 9.10 punkte. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, įvertinus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, vidinius administravimo pajėgumus, kurie yra nukreipti būtent į antrinės teisinės pagalbos organizavimą, į tai, kad nebuvo keliami nauji klausimai, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į skundo pagrindą ir dalyką, akivaizdu, kad advokato pasitelkimas procesinių dokumentų parengimui nebuvo būtinas. Todėl remdamasis minėtais argumentais teismas konstatavo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos administracinėje byloje Nr. I-479-386/2012 ne pačiai Tarnybai parengus prašymą, o šią paslaugą perkant iš trečiųjų asmenų, t. y. advokato pagal 2011 m. rugsėjo 26 d. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. (4.16)S4-10, negali būti pripažintos tokiomis išlaidomis, į kurių atlyginimą gali pretenduoti pareiškėjas, netgi teismui priėmus sprendimą pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestas kaip nepagrįstas.

III. Atsakovė V. V. V. apeliaciniu skundu (b. l. 109–110) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo sprendimais, nes jai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas V. M. pažeidė įstatymus, todėl jos kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nebuvo priimtas. Taip pat nurodo, kad ji nebuvo supažindinta su sprendimu, kuriuo pakeistas antrinės teisinės pagalbos teikimas ir ji įpareigota sumokėti 50 procentų išlaidų, kitaip susirastų kitą advokatą, kuris suteiktų kokybiškas teisines paslaugas už prieinamą atlyginimą.

Klaipėdos valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134–135) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad apeliantės skundo argumentai dėl nežinojimo apie pareigą atlyginti valstybei 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, jeigu būtų nustatytas antrasis asmens turto ir pajamų lygis antrinei teisinei pagalbai gauti, paneigti bylos medžiaga. Atsakovės subjektyvus civilinės bylos baigties bei suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad suteikta antrinė teisinė pagalba buvo nekokybiška, bei neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų per tą laikotarpį, kurį jai antrinės teisinė pagalba buvo teikiama pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti. Vien subjektyvus atsakovės vertinimas, nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pažymėjo, jog apeliantė, manydama, kad antrinę teisinę pagalbą teikęs advokatas V. M. netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko ji patyrė žalą ir gali tai patvirtinti objektyviais įrodymas, savo interesus turėtų ginti ne nagrinėjamoje byloje, o bendrosios kompetencijos teisme, siekdama žalos atlyginimo iš privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusio advokato (remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika administracinėje byloje Nr. A502-728/2010).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovės pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismo byloje nustatytos aplinkybės, kad V. V. V. 2009 m. balandžio 6 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kartu su prašymu pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2008 m. kovo 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. laikotarpį. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, išnagrinėjusi V. V. V. prašymą, 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 677-582-A/09 nusprendė teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų bei paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą V. M. Atsakovė 2010 m. sausio 27 d. pateikė Tarnybai naują Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įvertinusi deklaracijos duomenis ir nustačiusi, jog pasikeitė atsakovės pajamų lygis iš pirmojo į antrąjį, 2010 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPE-7-10 pakeitė Tarnybos 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 677-582-A/09, nustatydama kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos dalį – 50 procentų. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-13-11 antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 bei 10 punktais (kai atstovavimas neperspektyvus ir kai pareiškėjas nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą). Šiuo sprendimu atsakovė buvo įpareigota per 30 dienų nuo sprendimo gavimo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kurią sudaro 255,00 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 4 dalį antrinės teisinės pagalbos suteikimas bei valstybės garantija apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nustatoma atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama pagal Vyriausybės nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos prireikus teikimą mokamo užmokesčio dydžius.

Iš atsakovės 2009 m. balandžio 6 d. teikto prašymo Klaipėdos tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo matyti, kad prašymą pildė pati V. V. V., o skiltyje „Apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antras mano turto ir pajamų lygis“ nurodė „sutinku“ bei patvirtino šią aplinkybę savo parašu (b. l. 15).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. vasario 4 d. sprendimas, kuriuo pakeista valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovei buvo išsiųstas tą pačią dieną (b. l. 32, 33). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šį sprendimą būtų ginčijusi.

Byloje nustatyta, kad advokatas V. M., paskirtas pareiškėjos 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu, teikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovei minėtoje byloje suteikta antrinė teisinė pagalba atitiko jos prašymo teikti antrinę teisinę pagalbą turinį, o ta aplinkybė, kad atsakovė siekė civilinės bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, o advokatas pateikė Klaipėdos tarnybai išvadą dėl tolimesnio atstovavimo neperspektyvumo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos tarnybos V. V. V. teikti antrinę teisinę pagalbą skirtas advokatas suteikė nekokybiškas teisinės paslaugas. Atsakovei buvo suteiktos teisinės paslaugos ir nustatytas antras turto ir pajamų lygis, todėl atsirado pareiga sumokėti 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (b. l. 44) matyti, kad apskaičiuota 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 255,00 Lt. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu.

Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, ir advokatams, kurie koordinuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose (toliau vadinama – koordinatoriai), mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintos Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte reglamentuota, kad advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas pagal šiose Taisyklėse nustatytus dydžius už antrinės teisinės pagalbos teikimą vienoje bylos stadijoje arba už antrinės teisinės pagalbos teikimą atskiruose procesiniuose veiksmuose, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti šiose Taisyklėse, ir už išvados teikimą. Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad Taisyklėse vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 0,05 MMA (minimali mėnesinė alga sprendimo priėmimo metu buvo 800 Lt). Ginčo atveju prašoma priteisti ginčo išlaidų suma apskaičiuota advokato sugaištą darbo laiką rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant atsakovę apeliacinės instancijos teisme (12 val. 45 min.) padauginus iš vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio (800 Lt x 0,05 = 400 Lt) ir apskaičiuojant 50 procentų nuo gautos sumos.

Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą. Pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas sumoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu jis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų nesumoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (19 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas V. V. V. nutrauktas pareiškėjos 2011 m. sausio 25 d. sprendimu, kuris jai išsiųstas tą pačią dieną, kartu su pareiškėjo pranešimu dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (b. l. 45–47, 48).

Atsakovė neigia gavusi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendimą, kuriuo nutrauktas teisinės pagalbos teikimas ir ji įpareigota per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (255,00 Lt), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. liepos 26 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsakovei išsiuntė priminimą dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, kuris atsakovei asmeniškai įteiktas 2011 m. liepos 27 d. (b. l. 49, 50). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi 2011 m. sausio 25 d. Klaipėdos tarnybos sprendimą bei 2011 m. liepos 26 d. priminimą dėl išlaidų apmokėjimo, taip pat nėra duomenų, kad šią sumą būtų sumokėjusi.

Atsižvelgdama į nustatytas faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas atsakovei sumokėti dalį (50 procentų) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 255,00 Lt, yra teisėtas. Todėl pirmosios instancijos teismas šią sumą iš atsakovės priteisė pagrįstai.

Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai priteisti iš atsakovės 5 procentų metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir išlaidas už advokato pagalbą surašant pateikiamą prašymą bei kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina ties apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinio skundo argumentai jo nesaisto (ABTĮ 136 str.). Įvertinusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo dalies dėl palūkanų ir išlaidų priteisimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateikta argumentacija ir padarytomis išvadomis, todėl jų nebeatkartos.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės V. V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Virgilijus Valančius

Skirgailė Žalimienė