Legislator Case Law & Legislation
f2c65de1-5eeb-4074-ba94-a01df9b7e46b AI generated

Appeal dismissed; temporary asset seizure upheld as proportional measure to secure civil claims in criminal case.

Case Number f2c65de1-5eeb-4074-ba94-a01df9b7e46b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the defendant's appeal against a lower court order imposing a temporary restriction on her property rights. The defendant argued that the seizure of assets worth over 100,000 Euros was disproportionate given the absence of direct civil liability threats in her specific case. The court rejected this, ruling that the measure was necessary and proportional to secure substantial civil claims arising from the criminal proceedings.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 228 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalis: Temporary asset seizure in criminal proceedings is a permissible restriction on property rights that must be proportional to the goal of securing civil claims and does not violate constitutional property guarantees if objectively justified.

Keywords

AI generated
temporary asset seizure proportionality principle civil claim security criminal procedure code property rights restriction appeal dismissal legal proportionality

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 228 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-48-307/2020 Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00178-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.12; 2.14.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs kaltinamosios G. K. skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties, kuria, be kita ko, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas G. K. priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam 104 497,23 Eur vertės turtui nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., paliekant jÄ Å¡io turto saugotoja, n u s t a t ė :

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnį, BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį, J. G. (J. G.) kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį, A. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, M. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 209 straipsnį.

2. Å ioje baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti (duomenys neskelbtini) civilinis ieÅ¡kinys 104 497,23 Eur sumai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys 134 721,60 Eur sumai dėl Å¡ioms bendrovėms kaltinamųjų veiksmais padarytos turtinės žalos. Baudžiamojoje byloje Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi, patenkinus civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Kęstučio Virkečio praÅ¡ymÄ , Å¡eÅ¡iems mėnesiams paskirtas laikinas G. K. nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį 104 497,23 Eur vertės turtÄ , šį terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 26 d. Vėlesnėmis Panevėžio apygardos teismo nutartimis Å¡ios G. K. paskirtos procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas iki 2020 m. sausio 26 d.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi G. K. buvo iÅ¡ naujo trims mėnesiams nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į paminėtÄ jai priklausantį turtÄ , motyvuojant tuo, kad byloje neiÅ¡nyko pagrindai ir sÄ lygos taikyti procesinę prievartos priemonę. Byloje yra pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai, kurių užtikrinimui bÅ«tina taikyti laikinÄ taip pat ir G. K. nuosavybės teisės apribojimÄ .

4. Kaltinamoji G. K. skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį ir atsisakyti pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminÄ Ä¯ jai priklausantį turtÄ . Apie procesinės prievartos priemonės panaikinimÄ informuoti turto areÅ¡to registro tvarkytojÄ . 4.1. Kaltinamoji, nesutikdama su žemesnės instancijos teismo sprendimu skirti jos kilnojamam ir nekilnojamam turtui nuosavybės teisės apribojimÄ , skunde nurodo, jog žemesnės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ji, kaip ir J.

G., A. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinami piktnaudžiavę tarnyba (BK 228 straipsnio 2 dalis) kaip specialÅ«s subjektai – bankroto administratoriai. Jai bei kitiems kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos susijusios su administratorių veikla, administruojant bankrutuojančiÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios bankroto procesas buvo pradėtas 2016 m. gegužės 16 d., o užbaigtas – 2016 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nuostatos įpareigoja bankroto administratorių savo profesinę veiklÄ apdrausti privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu.

Paminėto įstatymo 11 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad „Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras, padarytÄ Å¾alÄ .“ Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 144 800 Eur. 4.2.

Kaltinamoji, kartu su skundu pateikdama savo bei J. G., A. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip bankroto administratorių, profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių kopijas, teigia, kad ji bei kiti kaltinamieji buvo apsidraudę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Bendra kaltinamųjų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 579 200 Eur, kuri žymiai virÅ¡ija ne tik Panevėžio rajono ĖriÅ¡kių žemės Å«kio bendrovės bendrai visiems kaltinamiesiems pareikÅ¡tÄ civilinio ieÅ¡kinio sumÄ â€“ 104 497,23 Eur, bet ir bendrÄ byloje abiejų civilinių ieÅ¡kovų ((duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių sumÄ (239 218,83 Eur), todėl ieÅ¡kinių patenkinimo atveju visÄ kaltinamųjų padarytÄ Å¾alÄ civiliniams ieÅ¡kovams atlygins draudikai.

Tokiu bÅ«du pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai jau yra užtikrinti privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu ir, kaltinamosios teigimu, nėra jokios bÅ«tinybės laikinai apriboti kaltinamųjų nuosavybės teises į jiems priklausantį turtÄ . 4.3. Skunde, be kita ko, pateikiama nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017, kurioje, pasak kaltinamosios, buvo sprendžiama labai panaÅ¡i situacija. Teismas Å¡ioje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, kad atsakovui bankroto administratoriui apsidraudus privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu nėra grėsmės, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju teismo sprendimas nebus įvykdytas, kadangi žalÄ atlygintų draudikai, ir atmetė atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 4.4.

Kaltinamosios teigimu, vienintelis asmuo, kurio turtui teismas iÅ¡ tiesų galėtų pritaikyti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Å¡ioje baudžiamoje byloje, yra kaltinamasis M. Å ., kadangi jis veikė ne kaip bankroto administratorius, o kaip buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovas (direktorius), todėl jokio privalomo civilinės atsakomybės draudimo neturi ir teismo priteistÄ Å¾alÄ ieÅ¡kinio tenkinimo atveju jis privalėtų atlyginti iÅ¡ savo asmeninių lėšų.

5. Kaltinamosios G. K. skundas atmetamas.

6. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties dalis, kuria G. K. trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtÄ , teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – skyrimo kaltinamajai klausimÄ , įvertino visas Å¡io klausimo teisingam iÅ¡sprendimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iÅ¡ BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sÄ lygos nustatyti BPK 151 straipsnyje. Vadovaujantis paminėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali bÅ«ti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iÅ¡ dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieÅ¡kinį arba kai reikalinga užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ ar iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ .

To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismÄ , dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

8. G. K. yra kaltinama nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 209 straipsnyje, padarymu, o bÅ«tent tuo, kad ji, bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu vykdyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedÅ«rÄ pagal Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-726-425/2014 ir bankroto administratore, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki birželio 27 d. bankroto procedÅ«rų vykdymo teritorijoje Panevėžio mieste, veikdama bendrininkų grupėje kartu su bankroto administratoriais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu J.

G., A. G. bei bendrininkaudama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. Å ., J. G. organizuojant per jÄ bei padedant A. G. piktnaudžiauti tarnyba ir pačiai atliekant neteisėtus veiksmus – piktnaudžiavimÄ savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto bankroto administratoriaus tarnybine padėtimi, atlikdama neteisminę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedÅ«rÄ prieÅ¡ingai savo tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, siekdama asmeninės ir turtinės naudos J.

G. ir su juo susijusių asmenų naudai, klastodama dokumentus ir juos panaudodama, padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. Å . pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotÄ ir iÅ¡vengti vėliau jam turtinės prievolės savo bendrovei ir, eliminavus iÅ¡ bankroto procedÅ«ros bendrovės kreditorius, savo bei J. G. ir A. G. veiksmais padarė didelę turtinę žalÄ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams ir didelę neturtinę žalÄ valstybei.

9. Sprendžiant iÅ¡ bylos medžiagos, byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindÄ manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo M. Å ., iÅ¡ dalies kaltinamųjų G. K., J. G., liudytojų G. G., D. V. duotuose parodymuose, kratų UAB „(duomenys neskelbtini)“ protokoluose, daiktų, dokumentų apžiÅ«rų protokoluose, specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-5/30 bei kitoje bylos medžiagoje. Pažymėtina tai, kad nagrinėdamas skundÄ dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, paskyrimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas nesprendžia asmens kaltės, byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių pagrįstumo klausimų. Visi Å¡ie klausimai bus iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismui bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimÄ .

10. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, G. K. paskirta siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Sprendžiant iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) byloje pareiškė 104 497,23 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 5-6, 9-16). Taip pat byloje 134 721,60 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo yra pareiškusi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 65-68, 69-70, t. 18, b. l. 87-91).

BylÄ nagrinėjant teisme, 2017 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama atsakovais be M. Å . įtraukti ir J. G., G. K. bei A. G. (t. 16, b. l. 24-31). Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje civilinio ieÅ¡kovo atstovo pateiktas praÅ¡ymas buvo patenkintas bei pirmiau nurodytų kaltinamųjų, tarp jų ir G. K. 104 497,23 Eur vertės turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (t. 16, b. l. 82-84).

Kaip jau buvo minėta, Å¡ios G. K. paskirtos procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas iki 2020 m. sausio 26 d. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo G. K. pagrindai ir sÄ lygos, byloje pareikÅ¡tiems civiliniams ieÅ¡kiniams užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra bÅ«tinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys), yra pagrįsta.

Juo labiau kad BPK 116 straipsnio nuostatos teismÄ Ä¯pareigoja imtis priemonių galimam/pareikÅ¡tam civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam arba už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtÄ ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.

11. Kaltinamoji skunde nepagrįstai teigia, kad byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai jau yra užtikrinti jos bei kitų kaltinamųjų, kaip bankroto administratorių, privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu, todėl nėra jokios bÅ«tinybės laikinai apriboti kaltinamųjų nuosavybės teises į jiems priklausantį turtÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl analogiÅ¡kų kaltinamosios argumentų, susijusių su civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimu kaltinamųjų privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu, jau ne kartÄ buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (2017 m. rugpjūčio 24 d., 2018 m. vasario 14 d., 2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. spalio 29 d., 2019 m. gegužės 22 d.), iÅ¡nagrinėjus kaltinamosios skundus dėl anksčiau jai taikytos analogiÅ¡kos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas dar kartÄ pažymi, kad vadovaujantis Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 17 dalimi, draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sÄ lygas, atlyginti žalÄ pateikimas.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintose „Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedÅ«ras privalomojo draudimo taisyklėse“ yra nustatyti atvejai, kai draudėjui ir draudikui pareikÅ¡ti reikalavimai atlyginti žalÄ , laikomi netinkamais. Vienas iÅ¡ tokių atvejų, kai padaryta veika, užtraukianti draudėjo ir (ar) jo darbuotojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę (taisyklių 8.3. punktas).

Taigi, G. K. inkriminuoti neteisėti veiksmai neatitinka bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse įtvirtintų pagrindų, kuriems esant įvykis laikomas draudžiamuoju ir draudikas privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Be kita ko, G. K. pateiktos 2013 m. gruodžio 13 d. bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. CB 200041 galiojimo laikotarpis (2013 m. gruodžio 16 d. – 2014 m. gruodžio 15 d.) neapima 2016 metų laikotarpio, kurio metu kaltinamoji kartu su kitais kaltinamaisiais, atlikdama savo profesines pareigas, galimai padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, kuriomis galimai buvo padaryta žala.

Esant aptartoms aplinkybėms laikinas kaltinamojo G. K. nuosavybės teisių apribojimas yra būtinas byloje pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui.

12. Kaltinamosios skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017 buvo atmestas ieÅ¡kovės skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta iÅ¡reikalauti įrodymus ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. PrieÅ¡ingai, nei teigiama kaltinamosios skunde, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo praÅ¡oma byloje, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, t. y. esant pareikÅ¡tam netiesioginiam ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje, kurioje privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu apsidraudęs atsakovas bankroto administratorius nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už jo paties atliktus veiksmus, todėl nustačius draudžiamÄ jį įvykį byloje nebÅ«tų grėsmės, kad ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimas nebus įvykdytas, nes žalÄ atlygintų draudikai.

Tačiau nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas pritaikytas baudžiamojoje byloje sprendžiant kaltinamosios G. K. kaltės pagal jai pareikÅ¡tus kaltinimus padarius nusikalstamas veikas klausimÄ .

13. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius.

Atsižvelgiant į kaltinamajai G. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, taip pat į tai, kad pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai yra pakankamai dideli, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios turtui negali bÅ«ti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Å ioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtÄ , gali bÅ«ti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieÅ¡kinių įvykdymas.

Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios turtui – varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikė ir kaltinamoji. Be to, nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas taps netikslingas.

Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajai G. K. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra proporcingas, o skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti kaltinamosios G. K. skundÄ ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria, be kita ko, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas G.

K. priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam 104 497,23 Eur vertės turtui nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., paliekant jÄ Å¡io turto saugotoja. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama. Teisėjas Albinas Bielskis