2016-02-24 Nr. AB-4393-3-63-3-02729-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-172-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02729-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovei A. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės A. K. priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašymą pareiškėjo vardu pateikė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, nurodydamas, kad veikiama pagal sutartį. Prašyme nėra nurodoma iš kokios sutarties kildinami atstovavimo teisiniai santykiai, tačiau iš prašymo turinio galima preziumuoti, kad atstovavimo teisinis pagrindas grindžiamas 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties J4-831 nuostatomis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovei dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, atsisakė priimti, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Teismas nustatė, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras teisę atlikti procesinius veiksmus pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu grindžia 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831, kuria koncesininkui perleista teisė rinkti rinkliavas, nuostatomis, numatančiomis, kad koncesininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimu, kuriuo koncesijos sutarties pagrindu UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras įgaliotas atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Klaipėdos miesto savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, pastaroji savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas, o tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 2 dalis), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 3 dalis). Todėl konstatuota, kad prašymas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo yra paduodamas neįgalioto vesti bylą asmens, ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu prašymą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujamas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 d. sausio 15 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą priimti.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą, įskaitant ir teisminį išieškojimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavedimu ir išimtinai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas bei tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vykdo Vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, nes kiekvieną darbo dieną įmokas perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos pervestos Vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos savivaldybės biudžeto pajamų sąskaitoje. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Mokėjimo pranešime, kuris pateiktas kartu su prašymu, aiškiai nurodyta, kad vietinės rinkliavos gavėjas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, o UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra tik rinkliavos rinkėjas. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje.

Nurodo, kad iš kartu su patikslintu prašymu pateikto įgaliojimo akivaizdu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ne tik koncesijos sutartimi, bet ir atskiru įgaliojimu suteikė teisę UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atitinkamai yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Pažymi, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas sprendė ginčą iš esmės ir vertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisę reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, spręsdamas klausimą dėl prašymo priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atsisakyta priimti, kadangi jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje paneigdamas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro teisę kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, iš esmės teigia, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir koncesijos sutartį (2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. J4-831) savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro veiksmai negali būti įvertinti kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Kitaip tariant, vertinant tikrinamos nutarties turinį, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog, įgyvendindama Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymuose bei juos lydinčiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, Klaipėdos miesto savivaldybė visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centui, taip prarasdama materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo. Taigi, iš tokių pirmosios instancijos teismo motyvų darytina išvada, jog teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme. Tačiau administracinių teismų praktikoje reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kai priimamas sprendimas dėl bylos esmės. Tokia išvada sprendžiant skundo priėmimo klausimą yra negalima (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016).

Kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Pagal bendrą principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr. 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad tikrinamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikti argumentai negali būti pripažinti pakankamais, siekiant konstatuoti akivaizdų pareiškėjo suinteresuotumo nebuvimą. Priešingai, vertinant savivaldybės teises ir pareigas, susijusias su ginčo vietinės rinkliavos nustatymu bei šios rinkliavos administravimu, pačios rinkliavos paskirtį, jos įskaitymo į savivaldybės biudžetą bei surinktų lėšų disponavimo tvarką, vaidmenį, kontroliuojant jos surinkimą (Rinkliavų įstatymo 12 str. 2 d., 16 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija)), materialinis pareiškėjo suinteresuotumas, kiek tai susiję su nesumokėtos vietinės rinkliavos surinkimu, negali būti pripažintas neakivaizdžiu (ABTĮ 5 str. 1 d).

Vien tai, kad proceso įstatymų, atitinkamų savivaldybės tarybos sprendimų, įskaitant vietinės rinkliavos nuostatus, bei sutarčių pagrindu į administracinį teismą turi teisę kreiptis UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, savaime nepaneigia pareiškėjo (Klaipėdos miesto savivaldybės) galimybės kreiptis į administracinius teismus šiais klausimais. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo.

Būtent pareiškėjas yra prašymo priteisti vietinę rinkliavą subjektas (proceso, ginčo šalis), o ne tokį prašymą pasirašęs asmuo. Aptariamu atveju susidarė situacija, kai priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, kad suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui. Be to, net jei būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas.

Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-709/2012; 2016 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-143/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, jo nurodytais pagrindais, todėl ši nutartis naikintina, grąžinant prašymo priėmimo klausimą šiam teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė