f2c56c4a-e8dc-4ca0-9436-77af07ba3ed0 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1304-283/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01964-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.4.; 1.16.6.; 1.15.2.1.1.; 1.15.2.3.1.; 3.21.PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 19 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. D.,atsakovo Å iaulių apylinkės teismo atstovui advokatui Dariui Bolzanui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. D. skundÄ dėl įsakymų panaikinimo, grÄ Å¾inimo į valstybės tarnybÄ , darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovui Å iaulių apylinkės teismui. Teismas             n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja J. D. skundu (2-8 b. l.) ir teismo posėdyje pateiktu patikslintu skundu prašė:

1) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2015 m. gegužės 29 d. įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjo padėjėjos J. D. atleidimo iš užimamų pareigų“;

2) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ buvusias Å iaulių apylinkės teismo teisėjo padėjėjos pareigas ir priteisti iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki sprendimo įvykdymo dienos;

3) priteisti iš Šiaulių apylinkės teismo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. J. D. skunde nurodė, kad ji šiurkštaus tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnyboje eitų pareigų paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėja teigė, kad Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2015-03-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta Komisija galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – Komisija) savo veikloje viršijo savo įgaliojimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.

Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas) 2 straipsnio 6 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2013 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-76 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo Šiaulių apylinkės teisme taisyklių (toliau - Duomenų tvarkymo taisyklės) 5.6 punktu, tvirtino, kad ji, vykdžiusi teisėjo padėjėjo pareigas, negalėjo būti laikoma duomenų tvarkytoja Šiaulių apylinkės teisme, todėl jokiais būdais negalėjo rinkti duomenų apie privačius asmenis.

J. D. akcentavo, kad Å iaulių apylinkės teisme dėl netinkamo vidaus administravimo buvo sudarytos sÄ lygos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro neteisėtai gauti duomenis apie privačių asmenų valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad tiek Komisijos parengtoje 2015 m. gegužės 5 d. IÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės tarnautojos teisėjos padėjėjos J. D. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – IÅ¡vada), tiek ir Å iaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2015 m. gegužės 29 d.

įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiÅ¡kėjos veika kvalifikuota netinkamai, o pareikÅ¡tas kaltinimas įvykdžius tarnybinį nusižengimÄ suformuluotas nekonkrečiai. Komisija, spręsdama dėl J. D. veiksmų ir jos kaltės, nepagrįstai kaip patikimus vertino Å iaulių apylinkės teismo vyriausiojo specialisto (informatiko) A. Å . paaiÅ¡kinimus. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Komisija, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktÄ , neleido dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje.

Pagrįsdama neturtinę žalÄ , kurios atsiradimÄ pareiÅ¡kėja sieja su ginčijamais įsakymais skirti tarnybinę nuobaudÄ ir atleisti jÄ iÅ¡ valstybės tarnybos, J. D. nurodė, kad ji patyrė emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , įžvelgia atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos žalingÄ poveikį ateityje (2-8 b. l.).   Teismo posėdyje J. D., iÅ¡ esmės pakartodama skunde iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, nurodytus argumentus ir samprotavimus bei remdamasi jame pateiktu teisės aktų ir teisminės praktikos aiÅ¡kinimu, prašė tenkinti skundo reikalavimus.

Teikdama paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėja pripažino, kad ji 2014 m. gruodžio 29 d. vyriausiojo specialisto (informatiko) A. Å . prašė iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro atspausdinti duomenis apie jo brolio D. R. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau neigė užpildžiusi užklausos lentelę. Pažymėjo, kad, praÅ¡ydama A. Å . atspausdinti duomenis apie D. R. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , prievartos ar kitokių veiksmų prieÅ¡ jį nenaudojo. Be to, J.D. pripažino ir tai, kad teisės aktai jai nesuteikė teisės gauti duomenų apie brolio D.

R. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau teigė, kad domėjosi artimo giminaičio turtu, gautų duomenų niekur nepanaudojo, su jais susipažinusi, juos iÅ¡metė. Nurodė, kad duomenys buvo pateikti kaip raÅ¡ytiniai dokumentai, juose buvo nurodyti žemės sklypų unikalÅ«s numeriai, plotai, sandoriai. J. D. paneigė rinkusi duomenis apie buvusio sutuoktinio M. D. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Tvirtino, kad Å iaulių apylinkės teisme ne ji buvo atsakinga už tinkamÄ asmens duomenų tvarkymÄ , todėl neturi atsakyti už aukščiau nurodytų duomenų rinkimÄ .

Komisija į Å¡iÄ aplinkybę bei pateiktÄ informacijÄ apie už duomenų rinkimÄ atsakingÄ asmenį visiÅ¡kai neatsižvelgė. Mano, kad Å iaulių apylinkės teismo pirmininkas privalėjo įdiegti tinkamas technines priemones ir apsaugoti asmens duomenis nuo neteisėto atskleidimo ir bet kokio neteisėto veiksmo su jais. J. D. teigimu, Å iaulių miesto apylinkės teisme duomenys apie asmenis buvo renkami pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Komisija netinkamai iÅ¡siaiÅ¡kino žodžio „rinkti“ reikÅ¡mę, todėl be pagrindo apkaltino jÄ neteisėtu duomenų apie kitų asmenų nekilnojamÄ jį turtÄ rinkimu.

PareiÅ¡kėjos nuomone, vienkartinis pasidomėjimas brolio D. R. valdomu nekilnojamuoju turtu be pagrindo buvo įvertintas kaip duomenų rinkimas. Vertindama 2015-03-30 praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ , pažymėjo, kad jame nenurodyta, kokius teisės aktus ji galimai pažeidė. Pabrėžė, kad skiriant griežčiausiÄ tarnybinę nuobaudÄ buvo pažeistas proporcingumo principas, nes iki tol pareiÅ¡kėjos tarnybinė veikla buvo vertinama labai gerai. Parinkta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui, kuris yra formalus.

Teigė, kad Komisija jos neinformuodavo apie savo vykdomÄ veiklÄ , tik papraÅ¡ius vienÄ kartÄ leido susipažinti su surinkta tyrimo medžiaga, be to, nepranešė, kad tyrimas baigtas, parengta IÅ¡vada ir iÅ¡siųsta į VyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ . Atsakovas Å iaulių apylinkės teismas atsiliepimu prašė J. D. skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Å iaulių apylinkės teismas nurodė, kad tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ valstybės tarnyboje užimamų pareigų J.

D. paskirta pagrįstai ir teisėtai. Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atliko nustatytais terminais ir surinko pakankamai duomenų, kuriais remiantis, buvo nustatyta, jog J. D. neteisėtais veiksmais, siekdama asmeninės naudos, pasinaudodama kitų teismo darbuotojų pasitikėjimu, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, rinko duomenis apie brolio D. R. ir buvusio sutuoktinio M. D. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Komisija Tarnybinio nusižengimo tyrimo dokumentus (toliau – Tyrimo dokumentai) ir juose esančius duomenis vertino sistemiÅ¡kai.

J. D. paaiÅ¡kinimai pagrįstai įvertinti kaip nenuoseklÅ«s, kadangi ji, iÅ¡ pradžių pripažinusi, jog, siekdama ateityje apginti savo turtinius interesus, rinko duomenis apie D. R. valdomÄ Â nekilnojamÄ jį turtÄ , ir tokius savo veiksmus įvertinusi kaip nereikÅ¡mingus, nusipelnančius Å¡velnios nuobaudos, savo pozicijÄ pakeitė po to, kai buvo gautas M. D. praÅ¡ymas iÅ¡tirti duomenų apie jo nekilnojamÄ jį turtÄ rinkimo aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad Komisija  pagrįstai J. D. padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ Ä¯vertino kaip Å¡iurkÅ¡tų, kadangi ji piktnaudžiavo valstybės tarnyba ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus.

J. D. neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinę žalÄ valstybei ir teismui, diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino visuomenės pasitikėjimÄ teismu, teisminės valdžios ir Å iaulių apylinkės teismo prestiÅ¾Ä . Atsakovas pabrėžė, kad kitų asmenų padaryti teisės aktų pažeidimai tvarkant asmenų duomenis pareiÅ¡kėjos tarnybinės atsakomybės nepaÅ¡alina ( 49-52 b. l.). Teismo posėdyje Å iaulių apylinkės teismo atstovas advokatas D. Bolzanas, remdamasis atsiliepime pateiktais paaiÅ¡kinimais, nurodytais argumentais ir samprotavimais, prašė J.

D. skundÄ Â atmesti. Atsakovo atstovas akcentavo, kad, sprendžiant dėl J. D. tarnybinės atsakomybės, buvo atsižvelgta į tai, jog pareiÅ¡kėja dirbo teisėjo padėjėja, kurios tarnybinė veikla susijusi su teismo vykdomu teisingumu. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėja, vykdžiusi valstybės tarnautojos pareigas ir privalėjusi tarnauti valstybei, elgėsi prieÅ¡ingai, t. y. pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neteisėtai rinko duomenis apie kitus asmenis ir taip pažeidė Å¡ių asmenų teisę į privatų gyvenimÄ .

Atsakovo atstovas tvirtino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys leido teigti, kad J. D. duomenis rinko ne vykdydama jai priskirtas funkcijas, o iÅ¡imtinai siekdama asmeninės naudos. Nurodė, kad J. D. veiksmų sistemiÅ¡kumÄ rodo jos atliktų veiksmų nuoseklumas: ji duomenis rinko per trumpÄ laikotarpį, juos rinko ne apie vienÄ kartÄ ir apie du asmenis. Atsakovo atstovas teigė, kad Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atliko, nepažeisdama nustatytų terminų. Atsikirsdamas į pareiÅ¡kėjos teiginius apie asmenų duomenų apsaugos neužtikrinimÄ Å iaulių apylinkės teisme, advokatas D.

Bolzanas nurodė, kad atsakovas asmens duomenų tvarkymÄ yra sureguliavęs teisės aktu, kuriame aiÅ¡kiai nustatytos taisyklės, kokia tvarka ir kokiu tikslu gali bÅ«ti renkami ir naudojami asmenų duomenys.  Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja Å¡iuos reikalavimus žinojo, tačiau žinodama, kad Å iaulių apylinkės teisme D. R. ir M. D. bylų nėra nagrinėjama, rinko duomenis apie Å¡ių asmenų nekilnojamÄ jį turtÄ . Atsakovo atstovas nurodė, kad už darbo drausmės pažeidimus nuobauda paskirta ir vyriausiajam specialistui (informatikui) A.

Å ., kurio pasitikėjimu pasinaudojo J. D.Skundas atmetamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. D. perkėlimo į kitas pareigas“ ir Å iaulių miesto apylinkės teismo pirmininko 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) J. D. nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. dirbo Å iaulių apylinkės teismo teisėjo padėjėja (Asmens byla, 7, 23 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 4 punktu, 5 ir 6 dalimi, 30 straipsniu, Taisyklių 14.1 punktu, atsižvelgęs į Tyrimo komisijos parengtÄ IÅ¡vadÄ , pripažinęs, kad J.

D. pasinaudodama kitų teismo darbuotojų pasitikėjimu ir puikiai žinodama nusižengimo padarymo pasekmes, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir neteisėtais veiksmais 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. rinko duomenis apie privačius asmenis – M. D. ir D. R. turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Valstybės tarnybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus bei 15 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 9 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintose Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse (toliau - Etikos taisyklės) įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, Duomenų tvarkymo taisyklių 5.1 punktÄ ir padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , 2015 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ skyrė pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ užimamų pareigų. J. D. iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo teisėjo padėjėjo pareigų buvo atleista Å iaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjo padėjėjos J. D. atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų“ (Asmens byla, 68, 69 b. l.). J. D. tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų paskirta, Å iaulių apylinkės teismo pirmininko 2015 m. kovo 2 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytai Komisijai atlikus J. D. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimÄ ir 2015 m. gegužės 5 d. parengus IÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės tarnautojos teisėjo padėjėjos J. D. tarnybinio nusižengimo“. Byloje nagrinėjamas ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmos instancijos teisme dirbančiam valstybės tarnautojui – teisėjo padėjėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ valstybės tarnautojo pareigų.Tarnybinių nuobaudų skyrimÄ reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymo VII skyriuje „Valstybės tarnautojų skatinimas ir atsakomybė“ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, įtvirtintos teisės normos.

Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad už tarnybinius nusižengimus, t. y. už valstybės tarnautojo pareigų neatlikimÄ arba netinkamÄ atlikimÄ dėl valstybės tarnautojo kaltės, valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn – jiems skiriamos Å¡io įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (2 straipsnio 12 dalis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 1 dalis). Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali bÅ«ti paskirta pagal Taisyklėse numatytÄ procedÅ«rÄ nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį sudarančias konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reguliuojantys valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės apraÅ¡yme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad, sprendžiant klausimÄ , ar konkrečiuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais - pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių (2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4-678/2004, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-46-1958/2008).

Tik nustačius šių elementų visetÄ , galima konstatuoti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį taikoma tarnybinė atsakomybė. Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, pagal kurį, tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra Å¡io akto motyvuojamoji dalis ir yra juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriame pasisakoma dėl valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo pagal pažeistų teisės aktų normas, jame apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos bei kaltinimo apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-520-2635/2012). Tokia tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vados reikÅ¡mė įpareigoja teismÄ patikrinti tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-1308/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-384/2013).Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) Saugos įgaliotinio tarnybos pateiktos asmens duomenų suvestinės (Tyrimo dokumentai, 1 t., 4-46, 114-118 b. l.) patvirtina, kad Å iaulių apylinkės teismui 2014 m. gruodžio 18 d. buvo teikti duomenys apie M.

D., o 2014 m. gruodžio 29 d. – apie D. R. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad duomenis iÅ¡ Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro atspausdino Å iaulių apylinkės teismo vyriausiasis specialistas (informatikas) A. Å . ir perdavė pareiÅ¡kėjai J. D. Komisijos parengtoje IÅ¡vadoje nurodyta aplinkybė, jog J. D. 2014 m. gruodžio 18 d. rinko duomenis apie M. D., o 2014 m. gruodžio 29 d. - apie D. R. turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , be kitų įrodymų, grindžiama ir A.

Å .  2015 m. kovo 2 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. pateiktais paaiÅ¡kinimais (Tyrimo dokumentai, 1 t., 54 b. l.; 2 t. 19 b. l.). Komisijai pateiktuose paaiÅ¡kinimuose A. Å . pripažino, kad 2014 m. gruodžio 18 d. J. D. praÅ¡ymu ir jai pateikus šį asmenį identifikuojančius duomenis, o 2014 m. gruodžio 29 d. – pagal pareiÅ¡kėjos nepilnai užpildytÄ užklausos lentelę, iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro atspausdino duomenis apie Å¡ių dviejų asmenų valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir juos perdavė J.

D. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas A. Å . iÅ¡ esmės patvirtino Å¡iuose paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes. Liudytojas nurodė, kad J. D., praÅ¡ydama duomenų apie M. D., užklausos lentelės nebuvo suformavusi, duomenis apie šį asmenį - vardÄ , pavardę, asmens kodÄ , pateikė užraÅ¡ytus ant lapelio. Liudytojas suprato, kad J. D. Å¡ių duomenų reikia skubiai, ir tikėjosi, kad, kol jis atspausdins duomenis iÅ¡ Registrų centro duomenų bazės, pareiÅ¡kėja užpildys užklausos lentelę.

Liudytojas teigė, kad jis neturėjo jokio tikslo savo iniciatyva rinkti duomenis apie M. D. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Teikdamas parodymus apie D. R. nekilnojamojo turto duomenų rinkimÄ , liudytojas patvirtino, kad Å¡io asmens duomenis 2014 m. gruodžio 29 d. iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės atspausdino J. D. praÅ¡ymu. Liudytojas nurodė, kad visi iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro atspausdinti duomenys apie M. D. ir D. R. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo pateikti J. D., ypač daug iÅ¡rašų buvo apie D.

R. turtÄ . Liudytojas pripažino, kad,  J. D. praÅ¡ymu rinkdamas duomenis apie privačius asmenis, nustatytus reikalavimus pažeidė dėl metų pabaigoje buvusio padidėjusio darbo krÅ«vio ir tikėdamas, jog J. D.tinkamai suformuos užklausos lenteles. Teismas sprendžia, kad Komisija, darydama iÅ¡vadas apie J. D. veiksmus, Å iaulių apylinkės teismo vyriausiojo specialisto (informatiko) A. Å . teiktais paaiÅ¡kinimais rėmėsi pagrįstai. Atsižvelgus į J. D. ir A. Å . pateiktus paaiÅ¡kinimus apie tarpusavio santykius, daroma iÅ¡vada, kad tarp Å¡ių asmenų asmeninių ar tarnybinių konfliktų ir nesutarimų nebuvo kilę.

Ši aplinkybė leidžia teigti, kad Šiaulių apylinkės teismo vyriausiojo specialisto (informatiko) A. Š. Komisijai pateiktų paaiškinimų bei teismui duotų parodymų nėra pagrindo vertinti kaip keliančių abejonių dėl neobjektyvumo ir šališkumo. Apie D. R. ir M. D. valdomo nekilnojamojo turto duomenų rinkimo aplinkybes A. Š. teismo posėdyje davė nuoseklius ir 2015 m. kovo 2 d. bei 2015 m. balandžio 29 d. pateiktiems paaiškinimams neprieštaraujančius parodymus. Vertindamas liudytojo A.

Å . parodymus apie D. R. valdomo nekilnojamojo turto paieÅ¡kÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad A. Å . teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog visas aplinkybes apie 2014 m. gruodžio 29 d. įvykį jis nurodė savo paaiÅ¡kinime, bei patvirtino, kad jame nurodytos aplinkybes yra teisingos, kadangi rengdamas savo paaiÅ¡kinimÄ Å¡io įvykio aplinkybes gerai atsiminė. Be to, teismas sprendžia, kad A. Å . duoti parodymai neprieÅ¡tarauja ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų duomenims apie D. R. ir M.

D. valdomo nekilnojamojo turto duomenų rinkimÄ (Tyrimo dokumentai, 1 t., 50 b. l.; 2 t., 16-17 b. l.). Atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad aplinkybių, vertinamų kaip pagrindas netikėti liudytojo A. Å . duotais parodymais ir dėl to negrįsti daromų iÅ¡vadų, nenustatyta. Vertindamas J. D. paaiÅ¡kinimus, teismas atsižvelgia į tai, jog pareiÅ¡kėja 2015 m. balandžio 1 d. parengtame paaiÅ¡kinime pripažino, kad ji 2014 m. gruodžio 29 d. paprašė A. Å . pateikti duomenis apie brolio D.

R. nekilnojamÄ jį turtÄ . Å iame paaiÅ¡kinime J. D. pateikė ir Å¡ių savo veiksmų vertinimÄ : kad ji nesiekė sukelti žalingų padarinių, kad tokie jos veiksmai yra mažareikÅ¡miai ir formalÅ«s, neužtraukiantys tarnybinės atsakomybės (Tyrimo dokumentai, 1 t., 68 b. l.). Be to, teismo vertinimu, 2015 m. balandžio 1 d. paaiÅ¡kinimui neprieÅ¡taraujančius paaiÅ¡kinimus apie savo atliktus veiksmus ir jų tikslus bei priežastis, paskatinusias atlikti Å¡iuos veiksmus, J. D. nurodė Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui pateiktame 2015 m. balandžio 4 d. skunde „Dėl 2015-03-31 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo atsisakyti patenkinti skundÄ â€œ.

Å iame procesiniame dokumente pareiÅ¡kėja taip pat pripažino, kad ji domėjosi brolio D. R. valdomu nekilnojamuoju turtu, todėl 2014 m. gruodžio 29 d. Å iaulių apylinkės teismo vyriausiojo specialisto (informatiko) A.Å . paprašė pateikti duomenis apie jį (Tyrimo dokumentai, 1 t., 76 b. l.). Ä®vertinus Å¡iuos bei ikiteisminį tyrimÄ pagal J. D. pareiÅ¡kimÄ atlikusio tyrėjo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«rai teikto J.

D. skundo duomenis, daroma iÅ¡vada kad pareiÅ¡kėja Å¡iuose dokumentuose nuosekliai aiÅ¡kino, kad ji asmeniniais tikslais, siekdama ateityje ginti savo, kaip bÅ«simos įpėdinės, turtines teises, domėjosi duomenimis apie brolio D. R. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir prašė A.Å . pateikti Å¡iuos duomenis iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro (Tyrimo dokumentai, 1 t., 59, 61 b. l.). PareiÅ¡kėja savo paaiÅ¡kinimus pakeitė 2015 m. balandžio 27 d. pateiktame paaiÅ¡kinime. Å iame dokumente J. D. nurodė, kad duomenų užklausos lentelių nei dėl D.

R. nei dėl M. D. nekilnojamojo turto nepildė, dokumentų iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko nespausdino (Tyrimo dokumentai, 1 t., 159 b. l.). Teismo posėdyje J. D.taip pat teigė, kad duomenų apie D. R. ir M. D. nekilnojamÄ jį turtÄ nerinko, neigė užpildžiusi užklausos dėl D. R. valdomo turto lentelę ir M. D. valdomo nekilnojamojo turto užklausai pateikusi Å¡io asmens duomenis Å iaulių apylinkės teismo vyriausiajam specialistui (informatikui). Tačiau pareiÅ¡kėja pripažino, kad A.

Å . perdavė jai iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko atspausdintus iÅ¡raÅ¡us D. R. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , bei nurodė, kad, susipažinusi su duomenimis, iÅ¡raÅ¡us iÅ¡metė. Vertindamas tokius J. D. paaiÅ¡kinimus, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ dalies pripažino, kad ji rinko duomenis apie privačių asmenų valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas J. D. paaiÅ¡kinimus, kad ji 2014 m. gruodžio 18 d. nerinko apie M.

D., o 2014 m. gruodžio 29 d. - apie D. R. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , vertina kaip nenuoseklius, prieÅ¡taraujančius kitiems byloje esantiems duomenims, ir Å¡iais paaiÅ¡kinimais daromų iÅ¡vadų negrindžia. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, jog Komisija iÅ¡vadÄ apie tai, kad J. D. sistemingai rinko duomenis apie privačius asmenis, t. y. 2014 m. gruodžio 18 d. - apie M. D., o 2014 m. gruodžio 29 d. – apie D. R. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , pagrindė atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimÄ Â surinktais duomenimis.

Žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis gina Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuriame įtvirtintos teisės normos, nustatančios fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, Å¡ių teisių apsaugos tvarkÄ , juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis. Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad asmens duomenys bÅ«tų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais (1 punktas), tvarkomi pagal Å¡iame ir kituose atitinkamÄ veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiÅ¡kius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus(6 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį, kad ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnyje įtvirtintos nuostatos numato, jog nekilnojamojo turto registro duomenys teismams teikiami tik valstybės pavestoms funkcijoms atlikti. Å iuo tikslu teismai turi teisę gauti Nekilnojamojo turto registro archyvinius duomenis apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , daiktines teises ir Å¡ių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus Å¡iame registre, ir su Å¡iais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenis (42 straipsnio 2 dalis), duomenys apie visÄ asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , daiktines teises į jį ir Å¡ių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus Å¡iame registre, ir su Å¡iais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenis (42 straipsnio 3 dalis), motyvuotu praÅ¡ymu - dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos (42 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 4 dalis nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami Å¡io įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų praÅ¡ymus, o duomenys, identifikuojantys daiktinių teisių turėtojus ir kitus su daiktinių teisių suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusius fizinius asmenis, teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Užtikrinant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų, nustatančių asmens duomenų apsaugÄ , laikymÄ si ir įgyvendinimÄ , Teisėjų taryba 2007 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 13P-33 patvirtino Asmenų duomenų tvarkymo teismuose taisykles.

Å iaulių apylinkės teisme galioja Duomenų tvarkymo taisyklės (15-18 b. l.). Duomenų tvarkymo taisyklių 5.1 punkte yra nustatyti asmens duomenų apsaugos principai, tarp jų ir tai, kad asmens duomenys Å¡iame teisme tvarkomi, kai jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme; asmens duomenys turi bÅ«ti renkami tik teismų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose apibrėžtais tikslais ir tik tiek, kiek jie reikalingi bylai nagrinėti, teisingumui vykdyti ir teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti (16 b. l.).

J. D., kaip teisėjo padėjėjos, veiklÄ reguliuojančios Teisėjo padėjėjo pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 punktas numatė, kad Å¡ias pareigas vykdančiam valstybės tarnautojui pavesta rinkti teisėjui reikalingus įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, teisinę ir kitÄ informacijÄ , juos analizuoti, sisteminti ir teikti iÅ¡vadas( 19 b. l.). IÅ¡analizavus Asmenų duomenų tvarkymo teismuose taisykles ir Duomenų tvarkymo taisykles, daroma iÅ¡vada, kad Å¡ie teisės aktai, įgyvendinantys Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus, teismų darbuotojams nustato iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ , numatantį, kad jie, atlikdami savo pareigas ir tvarkydami asmens duomenis, privalo laikytis tokių asmens duomenų apsaugos principų: asmens duomenis teisme tvarkyti tik tais atvejais, kai jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme; asmens duomenys turi bÅ«ti renkami tik teismų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose apibrėžtais tikslais ir tiek, kiek jie yra reikalingi bylai nagrinėti ir teisingumui vykdyti bei teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti; asmens duomenys teisme renkami tik teisės aktų nustatyta tvarka.

Duomenų tvarkymo taisyklių 5.6 punkte nustatyta, kad, siekiant gauti duomenis iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, yra privaloma užpildyti visas grafas Å iaulių apylinkės teismo registre „3.22. Valstybės registro duomenų registras (VR) Nekilnojamojo turto registras“. Nurodytas punktas nurodo, kad už pildomų duomenų teisingumÄ Â atsako juos užpildęs asmuo, bei nustato, kad netinkamai, t. y. nesilaikant Å¡io reikalavimo, užpildžius grafas, duomenys negali bÅ«ti teikiami. Byloje pateikti nurodyto Å iaulių apylinkės registro duomenys patvirtina, kad 2014-12-29, 8:26:36 val. buvo suformuotas įraÅ¡as užklausos lentelėje, kurioje kaip užklausÄ pateikęs asmuo nurodyta J.

D., bei įraÅ¡yti duomenys apie konkretų fizinį asmenį, apie kurio valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ siekiama gauti informacijos (vardas, pavardė ir Å¡io asmens kodas), tačiau byla, kurioje reikalingi Å¡io asmens nekilnojamojo turto duomenys, nenurodyta (Tyrimo dokumentai, 1 t., 50 b. l.). Valstybės įmonės Registrų centro Saugos įgaliotinio tarnybos suvestinių duomenimis, vykdant Å¡iÄ užklausÄ , duomenys apie D. R. nekilnojamÄ jį turtÄ buvo renkami nuo 9:16:14 val. iki 10:25:28 val. (Tyrimo dokumentai, 1 t., 4, 27 b. l.).

Registrų centro pateiktais duomenimis, 2014-12-18 nuo 14:55:14 val. iki 14:58:05 Å iaulių apylinkės teismo vyriausiasis specialistas (informatikas) A. Å . rinko į Nekilnojamojo turto registrÄ Ä¯raÅ¡ytus duomenis apie M. D. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (Tyrimo dokumentai, 1 t., 15-16 b. l.). Å iaulių apylinkės teismo raÅ¡tinės vedėjos D. S. 2015-04-23 tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl užklausų tikrumo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (Tyrimo dokumentai, 1 t., 47, 124, 136 b. l.), patvirtina, kad 2014 metais Å iaulių apylinkės teisme D.

R. ir M. D. bylų nebuvo nagrinėjama. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog J. D. neturėjo teisėto pagrindo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro rinkti duomenis apie aukščiau nurodytų asmenų valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , fiksuojamus iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ nurodyto valstybės registro centrinio duomenų banko. Teismo vertinimu, J. D. atlikti veiksmai, kuriais ji įgyvendino savo siekimÄ , pasitelkus Å iaulių apylinkės teismo vyriausiÄ jį specialistÄ (informatikÄ ) A. Å ., per Å iaulių apylinkės teismo registrÄ â€ž3.22.

Valstybės registro duomenų registras (VR) Nekilnojamojo turto registras“ iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro gauti duomenų apie savo brolio D. R. ir buvusio sutuoktinio M. D. nekilnojamÄ jį turtÄ , yra sistemingi, neteisėti ir pažeidžiantys asmens duomenų saugumÄ užtikrinančias teisės normas. Å iaulių apylinkės teismo vyriausiasis specialistas (informatikas) A.Å . 2015-03-02 ir 20105-04-29 paaiÅ¡kinimuose (Tyrimo dokumentai, 1 t., 54 b. l.; 2 t., 19 b. l.) ir teismo posėdyje nurodė, kad jis duomenis apie M.

D. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ 2014-12-18 iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro atspausdino papraÅ¡ytas J. D. ir gavęs iÅ¡ jos lapelį su M. D. duomenimis, o duomenis apie D. R. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - vykdydamas duomenų paieÅ¡kÄ pagal J. D. nepilnai užpildytÄ užklausos lentelę, kurioje nebuvo nurodytas paieÅ¡kos pagrindas (bylos numeris). A. Å . nurodytas aplinkybes patvirtina Å iaulių apylinkės teismo registre „3.22. Valstybės registro duomenų registras (VR) Nekilnojamojo turto registras“ esančio įraÅ¡o Nr. 761 duomenys bei aplinkybė, kad Å¡iame registre nėra įraÅ¡o apie tai, jog 2014-12-18 nebuvo suformuota užklausos lentelė dėl duomenų apie M.

D. nekilnojamÄ jį turtÄ rinkimo. J. D. skunde nurodė, kad duomenis į užklausos lentelę (2014-12-29 įraÅ¡o Nr. 761) dėl D. R. valdomo nekilnojamojo turto duomenų paieÅ¡kos, suvedė ne pareiÅ¡kėja, o Å iaulių apylinkės teismo vyriausiasis specialistas (informatikas) A.Å . 2015-02-25-2015-03-06 laikotarpiu. Teismas tokius pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus vertina kaip nepagrįstus bylos duomenimis. Spręsdamas dėl D.R. valdomo nekilnojamojo turto duomenų paieÅ¡kos, teismas remiasi liudytojo A.

Å . teisme duotais parodymais, kad 2014-12-29 duomenų apie D. R. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ paieÅ¡kÄ atliko ir iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro atspausdino pagal nepilnai užpildytÄ užklausos lentelę, kuriÄ suformavo J. D., paaiÅ¡kinusi, jog trÅ«kstamus duomenis suves vėliau. Kaip buvo minėta, nagrinėdamas bylÄ , teismas aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti tokiais A. Å . parodymais ir jais negrįsti daromų iÅ¡vadų, nenustatė. PareiÅ¡kėja J. D. 2015 m. balandžio 1 d. pateiktame paaiÅ¡kinime pripažino, kad surinkti duomenis apie brolio D.

R. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ A. Å . paprašė po 2014 m. gruodžio 26 d. tarp jos ir tėvų bei D. R. įvykusio konflikto dėl pareiÅ¡kėjos tėvų dovanotų broliui ir paties D. R. pirktų žemės sklypų (tyrimo dokumentai, 1 t. 68 b. l.). Tai patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (Tyrimo dokumentai, 1 t., 59, 61, 76, b. l.). Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėja vėliausiai iki 2015-04-27 nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji duomenis apie D. R. nekilnojamÄ jį turtÄ rinko asmeniniais tikslais ir ketindama ateityje jais pasinaudoti ginant savo, kaip įpėdinės, turtines teises.

Byloje nustatyta, kad J. D. ieÅ¡kiniu atsakovui M. D. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto iÅ¡laikymo padidinimo 2015-01-22 kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ . Å iame procesiniame dokumente pareiÅ¡kėja pateikė į Nekilnojamojo turto registrÄ Ä¯raÅ¡ytus duomenis apie M. D. valdomÄ butÄ - nurodė jo adresÄ , plotÄ (Tyrimo dokumentai, 2 t., 5-6 b. l.). Komisija, atsižvelgus į RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo pateiktus duomenis, sprendė, kad J. D., rengdama ieÅ¡kinį, pasinaudojo 2014-12-18 surinktais duomenimis apie buvusio sutuoktinio M.

D. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. N2-770-755/2005 ir Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡o, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  kurie 2014-12-18 buvo rinkti J. D. praÅ¡ymu, sprendžia, M. D. valdomo buto, esančio Pasvalyje, (duomenys neskelbtini)9, ploto duomenys pareiÅ¡kėjai tapo žinomi iÅ¡ 2014-12-18 gautų Nekilnojamojo turto registro duomenų.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, atsižvelgęs į tai, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-770-755/2005 priimtu 2005-12-16 sprendimu buvo sprendžiamas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad su pareiÅ¡kėja gyvenantis sÅ«nus M. yra nepilnametis, nėra pagrindo spręsti, kad M. D. valdomo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, t. y. matavimais techninėmis priemonėmis nustatomas dėmuo, tapo žinomas iÅ¡ sÅ«naus pasakojimų. Įvertinus byloje nustatytus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad Komisija iÅ¡vadÄ apie tai, jog J.

D. apie savo brolio D. R. ir buvusio sutuoktinio M. D. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ rinko ne vykdydama jai pavestas teisėjo padėjėjos funkcijas ir ne bylai teisme nagrinėti bei teisingumui vykdyti, o siekdama asmeninės naudos, pagrindė tarnybinio nusižengimo metu surinktais duomenimis.Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas teisingumo principas reikalauja, kad valstybės tarnautojas privalo nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia (3 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o nesavanaudiÅ¡kumo principas – kad valstybės tarnautojas, atlikdamas tarnybines pareigas, privalo nesiekti naudos sau, savo Å¡eimai, savo draugams ( 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

To paties įstatymo 15 straipsnis valstybės tarnautojÄ Ä¯pareigoja laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba (1 dalies 5 punktas), laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ( 1 dalies 6 punktas), nesinaudoti tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (1 dalies 9 punktas).

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis piktnaudžiavimÄ tarnyba apibrėžia kaip valstybės tarnautojo veikÄ (veikimÄ ar neveikimÄ ), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiÅ¡kais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (kerÅ¡to, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais virÅ¡ijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Etikos taisyklės apibrėžia veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas. Tarp kitų valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ir elgesio principų, iš esmės analogiškų Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 9 punktuose įtvirtintiems reikalavimams, Etikos taisyklėse įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas reikalauja, kad valstybės tarnautojas tinkamai atliktų pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdytų pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų (2.3 punktas); teisingumo principas – nepiktnaudžiauti valstybės suteiktomis galiomis (3.2 punktas), nesavanaudiškumo principas - tarnauti visuomenės interesams, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, vykdydamas savo tarnybines pareigas; vadovautis savo veikloje visuomenės viešaisiais interesais, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto; nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir nereikalauti kitų valstybės tarnautojų pagalbos siekdamas naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams (4 punktas).

PareiÅ¡kėja su Etikos taisyklėmis supažindinta 2011-09-02 (Tyrimo dokumentai, 2 t., 20 b. l.). Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ apibrėžia kaip nusižengimÄ , kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

Å iurkščių tarnybinių nusižengimų sÄ raÅ¡as pateiktas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje. Teismas, atsižvelgęs į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad Komisija pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog J. D. padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ . Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis piktnaudžiavimÄ tarnyba apibrėžia kaip valstybės tarnautojo veikÄ (veikimÄ ar neveikimÄ ), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiÅ¡kais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (kerÅ¡to, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais virÅ¡ijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Vertinant pareiÅ¡kėjos veiksmus, sudarančius tarnybinio nusižengimo sudėtį, atsižvelgiama ir į tai, kad J. D. dirbo teisėjo padėjėja, t. y. valstybės tarnautojo pareigas vykdė teisme, institucijoje, kuriai Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymas ir kiti įstatymai yra pavedę vykdyti teisingumÄ . Visuomenė teismams, teisėjams bei teismų darbuotojams kelia aukÅ¡tus profesinės ir tarnybinės veiklos bei elgesio reikalavimus. Todėl pareiÅ¡kėja, bÅ«dama susipažinusi su teisėjo padėjėjo pareigybės apraÅ¡ymu, Etikos taisyklių reikalavimais, pagal pareigybės paskirtį gerai iÅ¡manydama Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, tarp jų – ir vieÅ¡Ä jį administravimÄ , teismo procesÄ , teismų veiklÄ reguliuojančius teisės aktus, suprato, kad savo tarnybinėje veikloje privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, Å iaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, gerbti žmogų ir jo teises.

PareiÅ¡kėja jai pavestas tarnybines funkcijas privalėjo vykdyti tik tarnybos interesais ir pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, tarnybinės padėties nenaudoti savanaudiÅ¡kais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų. PareiÅ¡kėjos veikla vykdant teisėjo padėjėjo pareigas neturėjo kelti nė menkiausias nepasitikėjimo Å iaulių apylinkės teismu ir teismais, kaip teisingumÄ vykdančiomis institucijomis, apskritai. Teismas kaip pagrįstÄ pripažįsta Komisijos iÅ¡vadÄ , jog tai, kad J.

D. nesilaikė teisės aktų reikalavimų asmens duomenis teisme tvarkyti tik tais atvejais, kai jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme, juos rinkti tik teismų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose apibrėžtais tikslais ir tiek, kiek jie yra reikalingi bylai nagrinėti ir teisingumui vykdyti, leido formuotis nuomonei, kad teisme dirbantys asmenys gali savo asmeniniais tikslais naudotis duomenų bazių jiems suteikiamais duomenimis, ir taip mažino pasitikėjimÄ teismu. Tokie pareiÅ¡kėjos veiksmai diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , menkino teisminės valdžios ir Å iaulių apylinkės teismo prestiÅ¾Ä .IÅ¡vadoje ir Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ nurodyta, kad J.

D. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, savo ar jam artimų asmenų privačių interesų naudai naudotis ir leisti naudotis informacija, kuriÄ jis įgijo eidamas pareigas, kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu yra gauta pagrįsta informacija apie tai, kad asmuo nevykdo Å¡io įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai savo iniciatyva arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimÄ , apie kurio rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, turinti teisę vertinti atliktų patikrinimų iÅ¡vadas.

Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nesutinka su valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo iÅ¡vada, ji turi teisę tyrimÄ pavesti atlikti pakartotinai arba pati atlikti tyrimÄ ir priimti sprendimÄ . Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ teisminę praktikÄ , Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi iÅ¡imtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymÄ , ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali bÅ«ti skirta tarnybinė nuobauda dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-1392/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-607/2013).

Byloje nustatyta, kad Komisija 2015 m. gegužės 5 d. parengtÄ IÅ¡vadÄ , kurioje buvo konstatuota, jog pareiÅ¡kėja, be kitų teisės aktų reikalavimų, pažeidė ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, bei surinktÄ medžiagÄ 2015-05-05 iÅ¡siuntė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sprendimui priimti. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikė 2015-05-20 raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės iÅ¡vados dėl Å iaulių apylinkės teismo valstybės tarnautojo teisėjo padėjėjos J.

D. galimo tarnybinio nusižengimo“ (Tyrimo dokumentai, 2 t., 41-42 b. l.). Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 3-8 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, sprendžia, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2015-05-20 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės iÅ¡vados dėl Å iaulių apylinkės teismo valstybės tarnautojo teisėjo padėjėjos J. D. galimo tarnybinio nusižengimo“, kuriame Å¡i institucija nurodė, kad ji, 2015-05-20 posėdyje iÅ¡nagrinėjusi IÅ¡vadÄ , sutiko su J.

D. veiklos vertinimu dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų laikymosi, pritarė tokiai tarnybinės veiklos patikrinimo iÅ¡vadai ir nusprendė savarankiÅ¡ko tyrimo neatlikti, negali bÅ«ti laikomas vienu iÅ¡ Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnyje nurodytu sprendimu. Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis,  teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių apylinkės teismas, skirdamas J.

D. tarnybinę nuobaudÄ už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme įtvirtinto draudimo pažeidimÄ be Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kuriuo bÅ«tų pripažinta, jog pareiÅ¡kėja pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymÄ , nepagrįstai paskyrė pareiÅ¡kėjai nuobaudÄ už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

Dėl Å¡ios priežasties J. D. veiksmų kvalifikavimas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo iÅ¡ tarnybinio pažeidimo sudėties Å¡alinamas. Teismas sprendžia, kad, paÅ¡alinus iÅ¡ tarnybinio pažeidimo sudėties nurodytÄ pareiÅ¡kėjos veiksmų kvalifikavimÄ , jos atlikti veiksmai ir toliau kvalifikuojami kaip Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad Komisija parengtoje IÅ¡vadoje pagrįstai konstatavo, jog J.

D. duomenis apie privačių asmenų nekilnojamÄ jį turtÄ rinko neteisėtais veiksmais, siekdama asmeninės naudos, piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi, pasinaudodama kitų teismo darbuotojų pasitikėjimu, ir taip pažeidusi Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 9 punktus, Etikos taisyklėse numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, Duomenų tvarkymo taisyklių 5.1 punktÄ , padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ .

Be to, teismas vertina, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina Komisijos iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja tarnybinį nusižengimÄ padarė tyčia, t. y. bÅ«dama susipažinusi su teisės aktų reikalavimais, privalėjo suprasti, kad jos veiksmais pažeidžia teisės normas ir dėl to kyla žalingų padarinių; pareiÅ¡kėja atliko valingus ir aktyvius veiksmus, kuriais sÄ moningai siekė gauti duomenis apie privačius asmenis. Tyrimo dokumentų duomenimis nustatyta, kad tyrimas dėl J. D. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas, Å iaulių apylinkės teisme 2015-02-25 gavus D.

R. praÅ¡ymÄ tos pačios dienos Å¡io teismo pirmininko pavedimu (Tyrimo dokumentai, 1 t., 3 b. l.). Tarnybinio tyrimo atlikimui Å iaulių apylinkės teismo pirmininko 2015-03-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 4 asmenų komisija (Tyrimo dokumentai, 1 t., 53 b. l.). Tyrimo dokumentų medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad visus klausimus, susijusius su J. D. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimu, Komisija sprendė kolegialiai, svarstymo eigÄ ir priimamus sprendimus ir jų priėmimo motyvus užfiksuodavo suraÅ¡ytuose protokoluose ir priimtuose nutarimuose.

J. D. Å iaulių apylinkės teismo pirmininko 2015-02-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2015 m. kovo 27 d. (Tyrimo dokumentai, 1 t., 55 b. l.). PareiÅ¡kėjai grįžus iÅ¡ atostogų, 2015-03-30 buvo įteiktas PraneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), dėl jo J. D. 2015-04-01 pateikė paaiÅ¡kinimÄ (Tyrimo dokumentai, 1 t., 68-69 b. l.). Komisija, 2015-04-02 posėdyje nutarė surinktÄ medžiagÄ pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, įgaliotai iÅ¡tirti, ar J.

D. veiksmuose 2014-12-29 renkant duomenis apie D. R. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, o tarnybinio nusižengimo tyrimÄ sustabdyti iki Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija priims sprendimÄ (Tyrimo dokumentai, 1 t., 71 b. l.). Be to, byloje nustatyta, kad Å iaulių apylinkės teisme 2015-04-20 buvo gautas M. Daunio praÅ¡ymas iÅ¡tirti, kokiomis aplinkybėmis Å iaulių apylinkės teisme buvo renkami duomenys apie jo valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir Å iaulių apylinkės teismo pirmininkas Å¡io praÅ¡ymo tyrimÄ 2015-04-20 pavedė anksčiau sudarytai Komisijai, atliekančiai tyrimÄ pagal D.

Rutkevilio praÅ¡ymÄ (Tyrimo dokumentai, 1 t., 113 b. l.). Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai 2015-04-22 sprendimu Nr. 137(2.13-1) nusprendus Å iaulių apylinkės teismo persiųstos medžiagos tyrimÄ , kaip nepriskirtÄ Å¡ios institucijos kompetencijai, nutraukti, Komisija 2015-04-24 posėdyje nutarė atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ ir J. D. pateikti patikslintÄ praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ (Tyrimo dokumentai, 1 t., 154, 147-149 b. l.). Patikslintas praneÅ¡imas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas 2015-04-24 ir tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯teiktas J.

Daunienei., kuri 2015-04-27 pateikė paaiÅ¡kinimÄ (Tyrimo dokumentai, 1 t., 150, 159 b. l.). Komisija 2015-05-05 parengė IÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad pripažįstama, jog valstybės tarnautoja teisėjo padėjėja J. D. padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ ir suformulavo pasiÅ«lymÄ skirti jai tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų valstybės tarnyboje, kuriÄ kartu su surinktais dokumentais pateikė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (Tyrimo dokumentai, 2 t., 32-40 b. l.).

Tyrimo dokumentų duomenys patvirtina, kad J. D., susipažinusi su jai įteiktais praneÅ¡imais apie tarnybinį nusižengimÄ , teikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, be to, ji savo iniciatyva teikė raÅ¡ytinius dokumentus, kuriuos Komisija priėmė ir kurie yra Tyrimo dokumentų bylos dalis (Tyrimo dokumentai, 1 t., 68-69, 159, 160-297 b. l.). J. D. 2015-04-07 kreipėsi į KomisijÄ praÅ¡ymu leisti susipažinti su tarnybinio nusižengimo medžiagÄ ir pasidaryti jos dokumentų kopijas. Komisija 2015-04-15 posėdžio nutarimu leido J.

D. susipažinti su turima tarnybinio nusižengimo medžiaga (Tyrimo dokumentai, 1 t., 75, 109-110 b. l.). Be to, pareiÅ¡kėjai 2015-05-25 buvo įteikta IÅ¡vada, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2015-05-20 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) (Tyrimo dokumentai, 2 t., 40, 42 b. l.). J. D. teismo posėdyje nurodė, kad ji nebuvo pakviesta į su tarnybiniu nusižengimu susijusių faktinių duomenų tikrinimÄ vietoje. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Komisija, tirdama J.

D. galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , tokios procedÅ«ros neatliko, todėl pareiÅ¡kėjos teiginius apie Å¡ios teisės pažeidimÄ vertina kaip nepagrįstus. Komisija 2015-03-30 praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiÅ¡kėja nevykdė reikalavimų ir, neužpildžiusi visų duomenų, 2014-12-29 pateikė užklausÄ dėl D. R. valdomo nekilnojamojo turto (Tyrimo dokumentai, 1 t., 67 b. l.). Vertinant šį praneÅ¡imÄ , daroma iÅ¡vada, kad, nors jame nėra nurodytos konkrečios teisės normos, kurias pažeidė J.

D., tačiau teisei prieÅ¡ingi pareiÅ¡kėjos veiksmai aiÅ¡kiai įvardinti. Atsižvelgus į J. D. 205-04-01 pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai kaltinimo esmė buvo suprantama ir nesutrukdė jai pateikti iÅ¡samų paaiÅ¡kinimÄ dėl savo atliktų veiksmų. Patikslintame praneÅ¡ime apie tarnybinį pažeidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurį Komisija parengė 2015-04-24, teismo vertinimu, konkrečiai ir aiÅ¡kiai nurodyta, kokie pareiÅ¡kėjos veiksmai, atlikti renkant duomenis apie D.

R. ir M. D. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , vertinami kaip tarnybinis nusižengimas; pateiktas Å¡ių veiksmų kvalifikavimas pagal te isės aktus ir konkrečias jų normas (Tyrimo dokumentai, 1 t., 150 b. l.). Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisija nepažeidė J. D. teisės žinoti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu ji įtariama ir kokie jos veiksmai kvalifikuojami kaip pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus. Teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančiÄ tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog J.

D. tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas, nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo ir Taisyklėse nustatytų valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimÄ , teisių bei pagrindinių procedÅ«rų, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ : buvo sudaryta Komisija galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti, pareiÅ¡kėjai buvo praneÅ¡ta apie pradėtÄ tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , suteikta teisė pateikti paaiÅ¡kinimus, susipažinti su Komisijos surinktais duomenimis, Komisija pateikė motyvuotÄ IÅ¡vadÄ su pasiÅ«lymu skirti tarnybinę nuobaudÄ , su kuria pareiÅ¡kėja buvo supažindinta. Komisija surinko pakankamai duomenų, kurie, juos įvertinus, leido spręsti dėl valstybės tarnautojo atliktų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančių veiksmų ir jų kvalifikavimo, tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnautojo kaltės formos, tarnybinės nuobaudos parinkimo, Å¡iuos tyrimo rezultatus įforminant IÅ¡vadoje.

Teismas sprendžia, kad Komisijos pasiÅ«lyta J. D. taikyti tarnybinė nuobauda proporcinga jos padarytam tarnybiniam nusižengimui. IÅ¡vadoje, kuria pagrįstas Å iaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, Komisija, formuluodama sprendimÄ dėl tarnybinės nuobaudos parinkimo, pateikė J. D. padaryto tarnybinio nusižengimo ir jo pobÅ«džio, pareiÅ¡kėjos požiÅ«rio į valstybės tarnautojos pareigas vertinimÄ .

Teismo vertinimu, nustatytas J. D piktnaudžiavimo teisėjo padėjėjo tarnybine padėtimi negali bÅ«ti niekuo pateisinamas ir toleruojamas, kadangi tokio pobÅ«džio teisės aktų reikalavimus pažeidžiantys pareiÅ¡kėjos veiksmai menkino teisminės valdžios ir Å iaulių apylinkės teismo autoritetÄ bei pasitikėjimÄ Â apskritai teismu, kaip teisingumÄ vykdančia valstybės institucija. Be to, J. D. neteisėti veiksmai, kai duomenys apie privačius asmenis buvo renkami ne vykdant pavestas teisėjo padėjėjos funkcijas, ne bylai teisme nagrinėti ir teisingumui vykdyti, Å¡iurkščiai pažeidė įstatymų saugomas privačių asmenų teises į duomenų neliečiamumÄ .

Nagrinėjamu atveju J. D. pritaikyta griežčiausia tarnybinės atsakomybės priemonė – atleidimas iÅ¡ pareigų, reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjos veiksmai įvertinti kaip visiÅ¡kai nesuderinami su valstybės tarnautojo statusu.Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas konstatuoja, kad Å iaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies individuliam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Nagrinėjant bylÄ duomenų, kad priimant Å iaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2015 m. gegužės 29 d.

įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjo padėjėjos J. D. atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų“, bÅ«tų pažeistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas ir pagrindinės procedÅ«ros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , nenustatyta. Nustačius, kad aukščiau nurodyti individualÅ«s teisės aktai yra pagrįsti ir teisėti, juos naikinti nėra pagrindo.

Atmetus pareiÅ¡kėjos pagrindinius reikalavimus panaikinti Å iaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2015 m. gegužės 29 d. įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjo padėjėjos J. D. atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų“, atmetami ir skundo iÅ¡vestiniai reikalavimai grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ buvusias Å iaulių apylinkės teismo teisėjo padėjėjos pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei neturtinės žalos atlyginimÄ .              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:pareiÅ¡kėjos J.

D. skundÄ dėl įsakymų skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų valstybės tarnyboje ir atleisti iÅ¡ pareigų valstybės tarnyboje panaikinimo, grÄ Å¾inimo į ankstesnes pareigas valstybės tarnyboje, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovui Å iaulių apylinkės teismui atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                           Dalytė Zlatkuvienė