2022-03-09 Nr. AB-5809-3-61-3-04203-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1495-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04203-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. N. N. N., S. M. H. K. H. K. bei jų nepilnamečio vaiko V. I. I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. N. N. N., S. M. H. K. H. K. bei jų nepilnamečio vaiko V. I. I. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21M34307 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6K- 1383 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad jiems kilmės valstybėje grėsė pavojus dėl išpažįstamos skirtingos religijos, t. y. pareiškėjas – (duomenys neskelbtini), o jo žmona – (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio, turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Pareiškėjai persekiojami kilmės šalies policijos dėl savo tikėjimo, todėl Migracijos departamentas privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas dėl jo tikėjimo skirtumų susiduria su nepakantumu iš aplinkinių ir patiria realia persekiojimo grėsmę.

3. Pareiškėjai nurodė, kad Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, naujausios ir susijusios informacijos apie kilmės valstybę.

4. Pažymėjo, kad nesutinka su Komisijos sprendimo argumentais, jog pareiškėjai nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjai skunde nurodė, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas, prašė Komisijos sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas.

5. Pareiškėjai nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjų vertinimu, jie pateikė pakankamai informacijos, duomenų bei įrodymų, kurie paneigia Migracijos departamento išvadas. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta pareiškėjus išsiųsti į savo kilmės valstybę. Pareiškėjų vertinimu, jiems nepagrįstai nesudaryta galimybė patiems savanoriškai išvykti, pažymėjo, kad norėtų savanoriškai išvykti, tačiau jiems tokia teisė nesuteikta. Manė, kad nepagrįstai nustatyta, jog pareiškėjams kilmės valstybėje negresia kankinimai arba mirties bausmė.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojų, jų atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pabrėžė, kad pareiškėjai skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

8. Prieglobsčio prašytojai nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, kadangi jų pasakojimas dėl esminių trūkumų ir prieštaravimų nebuvo laikytas patikimu įrodymu. Atsakovas tyrimo metu nenustatė, o pareiškėjai neįrodė tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jiems dėl asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Taigi, atsakovo vertinimu, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

9. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą informaciją, Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ir priklauso vienai iš grupių, kurios, anot EPBB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. EPPB ataskaitoje patikslinama, kad grėsmė kyla tiems (duomenys neskelbtini), kurie įtariami ryšiais su (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ar (duomenys neskelbtini) partija. Ilgą laiką vyrauja įtampa tarp (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ir pareiškėja yra darbingo amžiaus, (duomenys neskelbtini) yra likę jų artimieji, t. y. (duomenys neskelbtini) jie turi giminių, su kuriais artimai bendravo ir palaiko ryšius. Pareiškėjai visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra.

10. Atsakovas nurodė, kad, įvertinus pareiškėjų pasakojimo visumą, (nesutapimus, prieštaravimus, abstrakčius atsakymus į užduodamus klausimus), tai, kad jokių objektyvių duomenų, pavirtinančių, kad pareiškėjų kilmės valstybėje gali būti vykdomas persekiojimas, nepateikė, jų istorija pagrįstai nebuvo laikoma patikimu įrodymu, patvirtinančiu nurodytų aplinkybių tikrumą, nes įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjai teigė, jog grasinimų susilaukė nuo 2014 metų, tačiau per 7 metus jie nebuvo įgyvendinti, todėl mažai tikėtina, jog bus įvykdyti ateityje.

11. Remiantis kilmės valstybės informacija, Migracijos departamentas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

12. Taigi, atsižvelgęs į pareiškėjų pasakojimą ir jų kontekste surinktą kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui ir jiems nekyla grėsmė dėl pareiškėjo individualių savybių.

13. Atsakydamas į pareiškėjų argumentus dėl Sprendimo dalies išsiųsti pareiškėjus į kilmės valstybę, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Atsakovo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, kad atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami grąžinimo (nes pats pareiškėjas pakartojo, kad nenori grįžti į kilmės šalį) jie gali pasislėpti. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėjai nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti I. N. N. N. ir S. M. H. K. H. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija), 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) bei Europos prieglobsčio paramos biuro gairėmis.

16. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

16.1. Pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjai prašyme suteikti prieglobstį nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko 2021 m. liepos 16 d., į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 20 d. Keliavo iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir pareiškėjo santuoka sudaryta 2014 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjos šeima priklauso (duomenys neskelbtini), kuri verčia ją su pareiškėju išsiskirti. Pareiškėjos giminės grasino vyrą nužudyti, o pareiškėja buvo pagrobta jėga.

16.2. Pareiškėjai Migracijos departamentui nepateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasų.

16.3. Pareiškėjas 2021 m. spalio 14 d. apklausos metu nurodė, kad asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nuotraukas turi telefone. Papasakojo, kad gyveno (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Prieš sudarant santuoką, bandė gauti Lenkijos Respublikos turistinę vizą, tačiau jos negavo. Pareiškėjas papasakojo, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau dėl tautybės kilmės valstybėje nėra susidūręs su problemomis, nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad palaiko ryšius su savo šeima, priešingai nei su pareiškėjo žmonos šeima. Pagrindinė priežastis, dėl ko prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje – pareiškėjos šeima priklauso (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui (duomenys neskelbtini), pareiškėjos šeima jį sumušė. Taigi, pareiškėjas apibendrino, kad bijo dėl savo ir žmonos gyvybių. Pareiškėjas, be kita ko, detaliau nurodė šias aplinkybes: (duomenys neskelbtini).

16.4. Pareiškėja 2021 m. spalio 14 d., vykusios apklausos metu, nurodė, kad asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nuotraukas turi telefone. Papasakojo, kad (duomenys neskelbtini).

16.5. Migracijos departamentas Sprendime nusprendė: nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį tris metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; neuždrausti V. I. I. I. atvykti į Lietuvos Respubliką.

16.6. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į Komisiją, tačiau Komisija Sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą

16.7. Nesutikdami su Sprendimu ir Komisijos sprendimu, pareiškėjai su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pasakojimus, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjo ir pareiškėjos pasakojimai nėra detalūs, nuoseklūs, nėra patvirtinti patikimais įrodymais, be to, yra prieštaringi. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai apklausų metu įvardijo skirtingus momentus, nuo kada patyrė persekiojimą iš pareiškėjos šeimos. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjas pakeitė poziciją ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini)o. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš pareiškėjų pateiktų (duomenys neskelbtini) piliečių pasų nuotraukų matyti, jog pareiškėjams dukra gimė (duomenys neskelbtini). Be to, kaip nurodė teismas, pareiškėja teigė, kad gyvenamosios vietos kilmės valstybėje keisti nebandė, nes jos šeimos nariai galėtų ją lengvai rasti.

19. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad prieglobsčio prašytojas nežino, kokią religiją išpažįsta. Apklausos pradžioje pareiškėjas negalėjo nurodyti, ar jis yra (duomenys neskelbtini), nežinojo, kad (duomenys neskelbtini). Apklausos pabaigoje Migracijos departamento pareigūnui, atliekančiam apklausą, paklausus ar pareiškėjas gerai suprato vertėją, pareiškėjas patikino, kad vertėją suprato gerai. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjai, paklausti ar yra turėję kitų valstybių išduotų vizų, apklausos pradžioje teigė, kad neturėjo, tačiau apklausos pabaigoje pareiškėjas nurodė, kad turi (duomenys neskelbtini), o pareiškėja nurodė, kad turi (duomenys neskelbtini). Teismas įvertino, kad nurodyti prieštaravimai tarp pareiškėjų pasakojimų yra esminiai, todėl pareiškėja ir pareiškėjas, teikdami paaiškinimus apklausų ir teismo posėdžio metu nebuvo visiškai nuoširdūs, jų pasakojimai nebuvo nuoseklūs ir pakankamai detalūs.

20. Remiantis Migracijos departamento tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini).

21. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas tyrimo metu surinko išsamią informaciją, susijusią su pareiškėjų individualia situacija kilmės valstybėje, ji yra iš skirtingų, oficialių šaltinių, todėl pagrindo ja abejoti nėra. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, įvertinęs kilmės valstybės informaciją, nustatė prieštaravimus, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjų pasakojimą apie tariamą grėsmę kilmės valstybėje.

22. Taigi, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojų argumentus, atsižvelgęs į surinktą informaciją, teismas konstatavo, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo poreikį. Pareiškėjų deklaruojama baimė grįžti, teismo įvertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Taigi, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu pareiškėjams nesuteikė pabėgėlio statuso.

23. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjams Lietuvos Respublikoje suteikimo, teismas nusprendė, kad pareiškėjai be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nei Migracijos departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai nenustatyta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Teismas taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamentas įvertino surinktą informaciją ir pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojams gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Taigi, teismas įvertino, kad Sprendime pagrįstai prieita prie išvados, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

24. Tačiau teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjų atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jų padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padarę kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Taigi, teismas apibendrino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

25. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjų pateikti prašymai suteikti prieglobstį išnagrinėti iš esmės skubos tvarka, pareiškėjai Lietuvos Respublikos sieną kirto neturėdami asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų, taip galimai siekdami apsunkinti jų tapatybės nustatymą ir grąžinimą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai atitinka dvi aplinkybes, nurodytas Tvarkos 44.3 papunktyje. Taigi, Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teismas pakeitė, nustatydamas, kad pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

26. Pasisakydamas dėl pareiškėjų skundo argumentų, kad Komisija jų skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 222 punktu, pareiškėjų prašymu nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, ir nusprendė, jog Komisijai pareiškėjų prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nebuvo privalomas.

27. Kitą pareiškėjų skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 28. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

29. Pareiškėjai visų pirma pažymi, kad teismas netinkamai vertino tiek jų pasakojimą, tiek jų pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

30. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Atsakovas nepagrįstai ir iš esmės be argumentų jų pasakojimą laikė nepatikimu įrodymu. Pažymi, kad aiškiai nurodė, jog jiems kyla grėsmė dėl garbės nusikaltimo. Pareiškėjai paaiškina, kad dėl jų priklausymo asmenų, įvykdžiusių garbės nusižengimą, socialinei grupei, atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą.

31. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams kilmės valstybėje gresia žiaurus nužudymas, jiems turėjo būti suteikta papildoma apsauga.

32. Teigia, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai. Dėl karo veiksmų pareiškėjų saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė, o šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, jog pareiškėjai išvyko iš šalies nespėję patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų. Pareiškėjų šeima, be kita ko, priskirtina padidintos rizikos grupei, nes šeimoje yra moteris ir nepilnametis vaikas.

33. Pareiškėjai apibendrina, kad jiems prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys neatitiko reikalavimo surinkti informaciją iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Be to, panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėjus bei uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką.

34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35. Atsakovas teigia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

38. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

39. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

41. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

42. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

43. Byloje nustatyta, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvas – pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Kadangi žmonos šeima nepritarė santuokai dėl religijos, pareiškėjų gyvybei grėsė pavojus (plačiau žr. šios nutarties 16.3-16.4 p.).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjų kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jų baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas Sprendime, įvertinęs kilmės valstybės informaciją, nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Įvertinusi Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją ir tai, kad pareiškėjų pasakojimas dėl kilmės valstybėje jiems tariamai gresiančio pavojaus buvo nenuoseklus, prieštaringas, pasakojimui trūko konkretumo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jiems galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

45. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime, vadovaujantis 2021 m. EPPB ataskaita, nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjų kilmės šalyje (gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią EPPB skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

46. Pareiškėjai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Migracijos departamentas turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjai jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1354-629/2022; taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022;. kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.

47. Pareiškėjai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad moteris ir nepilnametis vaikas priskiriami padidintos rizikos grupei. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas Sprendime nurodė padidinto rizikos asmenų profilius, tarp kurių yra moterys ir vaikai. Tačiau šiuo atveju pareiškėja nepriklauso nei vienai moterų grupei, galinčiai susidurti su padidinta persekiojimo rizika. Dėl pareiškėjų argumentų, kad jų nepilnametis vaikas yra priskirtinas padidintos rizikos grupei, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien faktas, jog pareiškėjai turi nepilnametį vaiką, nesuponuoja išvados, jog jis priklauso padidintos rizikos asmenų grupei. Be to, atsižvelgiant į prieglobsčių prašytojų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nėra pagrindo vertinti, kad kilmės valstybėje pareiškėjai gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.

48. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojami tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

49. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Pareiškėjų atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

51. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų I. N. N. N., S. M. H. K. H. K. bei jų nepilnamečio vaiko V. I. I. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė