2021-06-23 Nr. AB-13825-3-64-3-02226-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-402-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02226-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. (V. G.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. 2019 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 1 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d. atliko bausmę Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (ypač atsižvelgiant į baldų užimamą plotą; tekdavo tik gulėti arba sėdėti), galimybė ne rečiau nei kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu (dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens). Tarp gultų nebuvo net minimalaus atstumo. Dėl kėdžių trūkumo tekdavo valgyti atšalusį maistą. Kamerose nebuvo įrengti signalizacijos mygtukai (tekdavo daužyti duris, bet pareigūnas dažnai negirdėdavo).

Pareiškėjui nepakakdavo vienos valandos pasivaikščioti lauke, be to, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, juose nuolat buvo šiukšlių, nebuvo suoliuko, ant sienų buvo pelėsis, grybelis, danga nelaistoma (dulkėdavo). Šiaulių TI pastatų konstrukcijoje buvo asbesto. Kamerose nepakako ventiliacijos (dėl grotų sunku plačiau atverti langą), tvyrodavo drėgmė, taip pat buvo per mažas natūralus apšvietimas ir per didelis dirbtinis apšvietimas (įsiskaudėdavo akis, galvą). Kamerose nebuvo palaikoma optimali temperatūra, nebuvo leidžiama turėti ventiliatorius.

Kameros neremontuotos, ant sienų ir lubų buvo pelėsis, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Pareiškėjas nebuvo aprūpinamas patalyne (neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik vieną rankšluostuką), čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatiniai ir viršutiniai drabužiai plaunami tik už pinigus, nebuvo sąlygų džiovinti rūbus. Pareiškėjui nepakakdavo išduodamo tualetinio popieriaus (tik vienas rulonas). Kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Kameroje nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlių), tualete – atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos (kameroje tvyrodavo nemalonus kvapas).

Kamerose buvo buitinių parazitų, nevykdoma dezinfekcija ir deratizacija. Jeigu po daugkartinių prašymų dezinfekcija ir deratizacija būdavo atliekama, tai ji buvo neefektyvi, o nuteistieji būdavo iškart grąžinami atgal į kamerą ir priversti kvėpuoti nuodais. Maistas buvo nekaloringas, neskanus. Kol maistą padalydavo po kameras, jis atšaldavo. Maistą dalydavo be higieninių pirštinių, kompotui ar arbatai skirtą indą tiesiog panardindavo į didelį termosą. Pareiškėjui nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai. Pareiškėjas tvirtino dėl nurodytų netinkamų laikymo sąlygų patyręs nepatogumus, pažeminimą ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo nuomone, Šiaulių TI pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos. Teigė, kad pareiškėjui kamerose teko nuo 3,81 kv. m iki 6,35 kv. m kameros ploto. Patalpos įrengtos ir aprūpintos baldais vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, baldai atnaujinami pagal galimybes. Kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Atsakovas pažymėjo, kad reikalavimas įrengti iškvietimo sistemą taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nelaikytinas sukėlusiu pareiškėjui žalą, o pareiškėjas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jam reikėjo pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu. Šiaulių TI nuteistiesiems užtikrinama teisė pasivaikščioti gryname ore, tam įrengti pasivaikščiojimo kiemai, jie pridengti nuo atmosferinių kritulių. Pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis jam priklausančiomis priemonėmis, nebent pats jų atsisakė. Šiaulių TI minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Šiaulių TI sudaryta galimybė suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę. Suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo ir nuvedimo į dušą dažnumo nepagrįstos. Šiaulių TI laikomi asmenys maitinami visaverčiu maistu pagal patvirtintas fiziologines mitybos normas ir valgiaraščius. Nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Atsakovas neturėjo duomenų apie tai, jog pareiškėjui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, pats pareiškėjas dėl to nebuvo padavęs skundų. Ginčo laikotarpiu Šiaulių TI negavo prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus nei iš pareiškėjo, nei iš kitų asmenų. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Šiaulių TI veiksmų ir patirtos žalos, jo skundas grindžiamas tik samprotavimais.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 5 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo V. G. skundą, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. vasario 27 d. Visą šį laikotarpį jam teko nuo 3,81 kv. m iki 6,35 kv. m kameros ploto (iš bendro ploto neišskaičiavus sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą). Teismas atsižvelgė į tai, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.

7. Teismas, spręsdamas dėl sąlygų kamerose atitikties higienos normų reikalavimams, pastebėjo, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose nesikreipė į įstaigos direktorių. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 8 d. pažymoje Nr. 62/08-12 nurodyta, kad 2018 metais kamerose ar kitose patalpose buvo atlikti įvairūs statybos bei remonto darbai (išardytos tualeto pakylos, nuo sienų ir lubų nuvalytas pelėsis, užtaisyti sienų ir lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos, išklijuotos plytelės ant sienų ar grindų, perkabintos pakabos, įrengtos spintelės kitoms WC priemonėms, atlikti kiti statybos bei remonto darbai), santechnikos, elektros darbai (įrengti nauji san. mazgai, klozetai, kriauklės, pakabintos naujos užuolaidos, nauji vamzdžiai sumontuoti, pervedžiota elektros instaliacija, pakeisti seni elektros prietaisais naujais ir pan.), atlikti kiti darbai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose pažeidimų neužfiksuota, be to, patikrinimai buvo atliekami arba neaktualiais laikotarpiais, arba kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamais konkrečiais atvejais Šiaulių TI, pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015) reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

8. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pretenzijas dėl privatumo naudojantis tualetu neužtikrino, atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis yra kur kas didesnis nei 1,50 m. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Laikytina, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.

9. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl gyvenamosiose kamerose neįrengto karšto vandens tiekimo, kadangi teisės aktai to nenumatė.

10. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų dėl pagalbos iškvietimo mygtuko kameroje neįrengimo pagrįstumo, pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismas taip pat apžvelgė teismų praktiką dėl tokio pobūdžio klausimų, kurioje pažymima, jog aliarminio iškvietimo neįrengimas laikytinas pažeidimu, tačiau vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala.

11. Teismas dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos ir deratizacijos akcentavo, kad byloje pateikti Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos parengti patalpų higienos-dezinfekcijos planai. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akto Nr. PA-365 matyti, kad nariuotakojų ir graužikų nuolatinis stebėjimas atliekamas; įstaigoje nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“; atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutiniai darbai atlikti 2018 m. lapkričio 28 d. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamais konkrečiais atvejais Šiaulių TI, pažeisdamas Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

12. Teismas, vertindamas naudojimosi dušu sąlygas, apžvelgė atsakovo paaiškinimus, taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento užfiksuotas aplinkybes (2019 m. vasario 8 d. patikrinimo aktas Nr. PA-365, 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akto Nr. PA-384), kad Šiaulių TI laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, įrengtos 2 prausimosi patalpos, jose tiekiamas karštas vanduo, dušų, prausyklų patalpos valomos. Teismas nenustatė, kad Šiaulių TI pažeidė Higienos normos HN 134:2015 28 ir 44 punktų reikalavimus. Be to, pats pareiškėjas neneigė, jog jam buvo suteikta teisė praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

13. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl išduodamo tualetinio popieriaus kiekio, kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatyta, kad vyrams išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus mėnesiui. Pareiškėjas neneigė, kad Šiaulių TI įvykdė šį reikalavimą.

14. Teismas, tirdamas pareiškėjo nusiskundimus dėl išduodamos patalynės, atkreipė dėmesį į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. PA-365 padarytas išvadas, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekcijos kamerose; vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija. Iš 2019 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. PA-448 matyti, kad Šiaulių TI laikomi asmenys, gavę minkštąjį inventorių, turi teisę apžiūrėti bei paprašyti pakeisti jį kitu; patalynė keičiama vieną kartą per savaitę po pasinaudojimo dušu. Teismas iš Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninių sąskaitos Nr. 158 nustatė, kad pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės pagal teisės aktus bei nustatytomis normomis.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjui sudarytas galimybes pasivaikščioti gryname ore, apžvelgė atsakovo paaiškinimus bei akcentavo Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (2019 m. vasario 8 d. Nr. PA-365, 2019 m. vasario 11 d. Nr. PA-384), kuriuose nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi, švarūs, sniegas nukastas. Pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Konstatuota, kad Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

16. Teismas dėl sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius nurodė, kad skalbimo organizavimą Šiaulių TI reglamentuoja 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas, kurio 4 punktas numato, kad Šiaulių TI skalbiniai suimtiesiems (nuteistiesiems), išduodama patalynė ir rankšluosčiai bei darbo rūbai skalbiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nutiestųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai. Nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos apatinių bei viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas. 2012 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas Šiaulių TI direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris vėliau papildytas. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą įstaiga skalbia viršutinius drabužius ne trumpiau kaip 3 mėnesius, jei suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius.

17. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo teiginius apie asbestą Šiaulių TI pastato konstrukcijoje, kadangi atsakovo atstovo paaiškinimai ir Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai paneigė šią aplinkybę. Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, tokių duomenų nenustatyta ir išanalizavus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją.

18. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pretenzijas dėl tiekiamo maisto, pažymėjo, kad asmenys Šiaulių TI maitinami pagal patvirtintus valgiaraščius. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius atliko maisto produktų atitikties higienos, laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimus, tačiau nenustatė esminių teisės aktų pažeidimų, laikė, kad suimtųjų (nuteistųjų) maitinimui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis energinės vertės maistas. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė. Taigi, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI neužtikrino, jog būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Papildomai pastebėta, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis.

19. Teismas dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Šiaulių TI dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai tvirtino, kad Šiaulių TI jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, tačiau nenurodė jokių faktinių aplinkybių kada, kokiu laikotarpiu, su kokiais asmenimis jam nesuteikti ilgalaikiai pasimatymai. Atsižvelgiant į tai, negalima tvirtinti, kad Šiaulių TI nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į ilgalaikius pasimatymus.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, ištyrė pareiškėjo asmens sveikatos istoriją ir pažymėjo, kad joje nėra įrašų apie pareiškėjui diagnozuotas kokias nors sunkias ligas, susijusias su jo buvimu Šiaulių TI. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Pareiškėjas Šiaulių TI, pažeidžiant nustatytas anksčiau paminėtas higienos normas, buvo laikomas neilgą laikotarpį (apie 5 mėnesius), periodiškai, ginčo laikotarpiu jam tekęs gyvenamasis plotas nebuvo mažesnis nei minimali norma. Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje apie tai nėra duomenų). Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisės pažeidimus.

III. 21. Pareiškėjas V. G. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimo prašo tinkamai išnagrinėti jo skundą ir tenkinti jo reikalavimus.

22. Pareiškėjas teigia, kad teismas neobjektyviai ištyrė bylos faktines aplinkybes ir neatsižvelgė į jo patirtus neigiamus išgyvenimus. Pareiškėjas apžvelgia teisės normas ir teismų praktiką, kurioje aiškinama neturtinės žalos sąvoka.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas apžvelgia ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Akcentuoja, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas trumpiau nei mėnesį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d., atlyginimo priteisimo.

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo teiginiai nepatvirtina minimalios gyvenamojo ploto normos, higienos normų reikalavimų pažeidimų, teisės nusiprausti šiltu vandeniu, teisės pasivaikščioti gryname ore ir teisės į ilgalaikius pasimatymus neužtikrinimo, nepakankamo materialinio aprūpinimo, asbesto Šiaulių TI pastatų konstrukcijoje ir pan., tačiau aplinkybė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tik abstrakčiai teigia nesutinkantis su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, tačiau nepateikia konkrečių argumentų, su kuriomis išvadomis nesutinka ir kodėl. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, tačiau nesutikdama pirmosios instancijos teismo išvada apie pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, pripažįsta tikslinga pakoreguoti teismo sprendimo motyvus.

28. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

29. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Šiaulių TI buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

30. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl to, jog kameroje nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, jis turėdavo belsti į kameros duris, tačiau pareigūnai ne visada jį išgirsdavo, tekdavo ilgai laukti pareigūnų. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad iškvietimo mygtuko neįrengimas Šiaulių TI yra teisės normų pažeidimas, tačiau nepaisė savo paties pacituoto išaiškinimo, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) saugumo užtikrinimas yra susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose šie asmenys laikomi. Eksploatavimo taisyklių 14.4. papunktyje įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso, kitaip tariant, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovo atstovui neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019).

32. Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra pažeidimas ir pareiškėjui dėl to kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-475-415/2020).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios jam būtų reikėję pasinaudoti signalizacijos mygtuku, kurio kameroje tuo metu nebuvo arba kuris neveikė. Pareiškėjo teiginiai, jog jis, norėdamas prisikviesti pareigūnus, turėdavo ranka belsti į duris, pareigūnai ne visada jį išgirsdavo, yra deklaratyvūs ir nepatvirtina, kad pareiškėjo patirti nepatogumai buvo pakankamai didelio intensyvumo ir masto. Taigi pareiškėjas neįrodė, kad dėl signalizacijos mygtukų nebuvimo Šiaulių TI kamerose jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. neturtinė žala, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.

34. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad byloje nustatytos ne visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. nėra nustatyta žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir tos žalos. Esant tokioms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimas (tiek pinigais, tiek kitais būdais, tarp jų – pažeidimo pripažinimu) negalimas.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl neteisingai nusprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, tačiau, vadovaujantis principu non reformatio in peius, draudžiančiu apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. G. (V. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Veslava Ruskan

Milda Vainienė