f2c2aeaf-1b43-400f-8cf3-6e577ba7ffa4 · Å iaulių apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A13.-706-284/2019 Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00078-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.9; 14.14; 21.9.4; 21.9.10; 21.13.2 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. gegužės 20 d. Pakruojis Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Loretai Armalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. O., nukentėjusiajam A. A., institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , atstovui R.

V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo S. O., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Å«kininko, vedusio, vidurinio iÅ¡silavinimo, neteisto, administracinio nusižengimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK arba ANK) 346 straipsnio 5 dalį. Teismas n u s t a t ė : S. O., bÅ«damas baustas Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu administracine nuobauda pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, bÅ«damas galvijų laikytojas, atsakingas už galvijų, laikomų aptvertoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), priežiÅ«rÄ , neužtikrino, kad galvijai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui, to pasekmėje, 2019 m. kovo 15 d., apie 15.01 val., S. O. priklausantys devyni galvijai išėjo iÅ¡ elektriniu piemeniu aptvertos dalies teritorijos ir patekę į A.

A. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijÄ , iÅ¡trypė (paliekant kanopų įspaudas) dvi braÅ¡kių lysves, kiekviena 5x8 m, vienÄ sudirbtos žemės lysvę, 5x8 m, vejÄ trikampio formos 18x10x15 m, dalį 1.53 ha sodybos teritorijos. Dėl tokio S. O. neveikimo A. A. patyrė 100 eurų turtinę žalÄ , kuri nėra atlyginta. S. O. pažeidė Lietuvos Respublikos GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 5 dalyje.

Institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , – atstovas R. V. teismo posėdžio metu S. O. suraÅ¡ytÄ administracinio nusižengimo protokolÄ palaikė ir paaiÅ¡kino, kad S. O. pakartotinai po to, kai jam Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu paskirta administracine nuobauda pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, padarė analogiÅ¡kÄ administracinį nusižengimÄ - bÅ«damas galvijų laikytojas, atsakingas už galvijų, laikomų aptvertoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), priežiÅ«rÄ , neužtikrino, kad galvijai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui, to pasekmėje, 2019 m. kovo 15 d., apie 15.01 val., S. O. priklausantys galvijai išėjo iÅ¡ elektriniu piemeniu aptvertos dalies teritorijos ir patekę į A.

A. priklausančios sodybos teritorijÄ , iÅ¡trypė nukentėjusiajam priklausantį turtÄ : žemės sklypÄ , vejÄ , augalus, dėl tokio S. O. neveikimo A. A. patyrė 100 eurų turtinę žalÄ , kuri nėra atlyginta ir pagrįsta byloje civiliniu ieÅ¡kiniu ir kitais dokumentais. S. O. tuo pažeidė GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kuris įpareigoja gyvÅ«nų laikytojus užtikrinti, kad galvijai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Todėl jo veika kvalifikuota pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį. Mano, kad remiantis byloje esančiais įrodymais S. O. padaryta veika yra pilnai įrodyta, todėl praÅ¡o skirti jam ANK 346 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytÄ baudÄ . O kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 straipsnio 1 dalį gyvÅ«nų savininkas privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , todėl praÅ¡o tenkinti nukentėjusiojo A. A. civilinį ieÅ¡kinį. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. O. paaiÅ¡kino, kad byloje turėtų bÅ«ti pripažinta abipusė kaltė.

Jis gyvulius laiko taip: yra apkalti mediniai kuolai ir trimis eilėmis sudėtos elektrinio piemens linijos ir pajungtas elektrinis piemuo. Prie upės yra užliejama pieva, todėl A. A., tvarkydamas savo sklypÄ , supylė prie upės žemes, todėl prie upės iÅ¡bėga vanduo. Jis tam, kad elektros srovė neatsidurtų vandenyje, elektrinį piemenį atjungė, t.y. dalį piemens atjungė. Piemenį jis savo teritorijoje atjungė, kad bÅ«tų saugiau. A. į jo teritorijÄ Å¾emės nepylė, bet vanduo užsistovi jo sklype.

Pas jį atvykę policijos pareigÅ«nai pasakė, kad jo gyvuliai išėjo iÅ¡ jo teritorijos ir gyvuliai pro atjungtÄ piemenį nuėjo į A. teritorijÄ . Jis įvykio nematė. Kartu su policija jis nuėjo apžiÅ«rėti A. iÅ¡tryptos teritorijos, matė apmindžiotÄ , ne iÅ¡tryptÄ , pievÄ , iÅ¡tryptas braÅ¡kių lysves ir daugiau nieko. Gyvulys dar praėjo pro sudirbtÄ lysvę. Matė, patvirtina, kad gyvuliai pro A. teritorijÄ praėjo. Nesitarė su A. dėl žalos atlyginimo, nes mano, kad yra abipusė kaltė: jis turėjo atjungti elektrinį piemenį dėl to, kad A. supylė žemes prie upės, todėl jo teritorijoje vanduo nebenubėga.

Jei toliau ginčysis, tada jis kviesis gamtininkus ir aiÅ¡kinsis, ar taip galėjo bÅ«ti padaryta. Jis sutinka atlyginti 30 eurų žalos. Policija nustatė, koks jo teritorijoje vandens lygis. Negali pasakyti, kada nukentėjusysis supylė žemes, pernai, ar Å¡iais metais. Neatjungti elektrinio piemens negalėjo, nes jeigu upėje kas nors bÅ«tų plaukęs ar paukÅ¡tis su sparnu užkliudęs tÄ pirktinį kuoliukÄ , elektros srovė bÅ«tų ėjusi į vandenį ir tada bÅ«tų taip, kad elektra bÅ«tų numuÅ¡ti gyvÅ«nai.

Atjungus to neįvyktų. Kai pas jį buvo daroma vagystė, galvijai buvo iÅ¡gÄ sdinti ir suėjo į vandenį. Patys galvijai neina į vandenį, todėl tikėjosi, kad ir atjungus piemenį, galvijai niekur neis. Mano, kad iÅ¡gÄ sdinti gyvÅ«nai ir praėjo pro vandenį. Nebuvo pas A., nesitarė su nukentėjusiuoju, bet dabar siÅ«lo abipusę kaltę, o jei jis ir sutiks,- jis turi sutvarkyti krantinę. Sutinka, kad jo kaltė yra ta, kad jo galvijai praėjo pro atjungtÄ elektrinį piemenį ir iÅ¡trypė A. teritorijÄ , t.y. kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies.

Jo teritorija pagal vandens pakrantės linijÄ nėra aptverta. Ä®vykio dienÄ nebuvo aptverta pakrantės linija, nebuvo elektrinio piemens ar kito įrenginio, kad gyvuliai nepereitų į kito asmens teritorijÄ , t.y. buvo laisvas plotas teritorijoje – nuo upės neaptvertas. Pabaiga – ant upės kranto. Kai apžiÅ«rėjo po įvykio teritorijÄ , jo elektrinio piemens ne vienas kuoliukas stovėjo vandenyje. Nurodė, jog žalÄ gali atlyginti. Nukentėjusysis A. A. teismo posėdyje parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), yra su S. O. kaimynai, gyvena prieÅ¡inguose kaimo kraÅ¡tuose.

Byloje yra filmuota medžiaga, kurioje matosi, kad niekas O. gyvÅ«nų neiÅ¡gÄ sdino, gyvÅ«nai ramiai vaikÅ¡tinėjo palei aptvarÄ ir tiesiog įėjo į jo teritorijÄ . Jo sklypas buvo iÅ¡tryptas 2019 m. kovo 15 d. Apie tai, kad jo sodybos teritorija iÅ¡trypta, pamanė parvežęs vaikus iÅ¡ mokyklos. Pirmiausiai pastebėjo iÅ¡tryptÄ pievÄ , o apžiÅ«rėjęs visÄ sklypÄ pamatė, kad galvijai vaikÅ¡tinėjo po visÄ sklypÄ . Sodyboje įrengtos filmavimo kameros, todėl pažiÅ«rėjęs kompiuteryje pamatė, kad gyvÅ«nai vaikÅ¡tinėjo po visÄ sklypÄ ir išėjo, nes parvažiavęs namo, galvijų jo sklype nebebuvo.

IÅ¡trypta buvo pieva, dvi braÅ¡kių lysvės, viena tuščia lysvė. PadarytÄ Å¾alÄ nustatinėjo pagal „SistelÄ â€œ, kur galima nusistatyti gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ . Jis užpylinėjo gyvÅ«nų iÅ¡mindžiojimÄ â€“ likvidavo žalÄ per 3-4 savaitgalius, todėl 100 eurų turtinė žala simbolinė, nes reikalinga sėkla, žemės, braÅ¡kių bus Å¡iemet mažesnis derlius, nes dalis jų iÅ¡trypta. TÄ dienÄ jis nuėjo patikrinti O. elektrinį piemenį – pridėjo rankÄ ir niekas nekerta, todėl žino, kad elektrinis piemuo ne tik dalyje, jis apskritai buvo atjungtas.

Tai ne pirmas kartas. Gyvulių aptvaras – „U“ raidės formos - viena kraÅ¡tinė, esanti nuo upės, visada laisva. Mano, kad O. neaptveria gyvulių nuo upės dėl gyvulių girdymo. Gyvuliai išėjo pro įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ , bet ne pro upę, kaip nurodo O.. Jis savo sklype nieko prie upės nepadarė. Mano, kad ta pieva Registrų centre yra registruota kaip užliejama pieva, o kovo mėnesį vanduo pakyla, pievoje yra balos. Jo sklypas yra kiek pakeltas, bet jokios įtakos upei ar pievai neturi.

Elektrinis piemuo nueina į vandenį, todėl jis atjungtas. Tačiau pagal gyvÅ«nų laikymo įstatymÄ , gyvuliai turi bÅ«ti atitverti nuo upės, gyvÅ«nas neturėtų prieiti prie upės, o elektrinis piemuo neturi nueiti į vandenį. Gyvuliai iÅ¡trypė jau nebe pirmÄ kartÄ , tai kartojasi kas du mėnesiai, tik jis ne visada praneÅ¡a policijai, praneÅ¡a, kai nebeapsikenčia. O. anksčiau baustas taip pat už tai, kad jo teritorijÄ iÅ¡mindžiojo O. gyvuliai, teismo priteistÄ Å¾alÄ O. atlygino.

PrieÅ¡ tai gal jau 10 kartų jis pats arba žmona painformuoja patį O. ar jo sÅ«nų apie tai, kad O. galvijai yra jo kieme, liepia nusivaryti, praneÅ¡a, kad neveikia elektrinis piemuo, kartais jis pats galvijus iÅ¡varo iÅ¡ kiemo. Turi filmuotÄ medžiagÄ apie tai, kad O. galvijai iÅ¡eina į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę, kadangi nėra vienos kraÅ¡tinės elektrinio piemens kraÅ¡tinės. Jeigu normaliai veiktų piemuo, tai galvijai niekur ir neiÅ¡eitų. Byloje esančiose nuotraukose matosi, kad O. galvijai vaikÅ¡to po jo kiemÄ .

Tai namų kameros vaizdai. PraÅ¡o 100 eurų turtinės žalos. Nesutinka su O. pasiÅ«lytu žalos dydžiu – 30 eurų, nes žolės sėklos maiÅ¡as kainavo 75 eurus, žemių maÅ¡ina kainavo 200 eurų, kuriÄ buvo atsivežęs iÅ¡ rudens, tačiau jÄ sunaudojo gyvulių padarytai žalai likviduoti, bet už Å¡iÄ Å¾emę atlyginti nepraÅ¡o. Ä®vertina darbÄ , dar neskaičiavo braÅ¡kių ir kitų nuostolių. BraÅ¡kių lysvę perpureno, o iÅ¡tryptas braÅ¡kes atsodino. Dabar galvijai iÅ¡vesti į kitÄ vietÄ .

Jis su ranka patikrina O. elektrinį piemenį, kai pjauna žolę, kartais jis veikia, kartais – ne. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ S. O. turtinę žalÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ , dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, padarytÄ pakartotinai.

Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui. IÅ¡ bylos medžiagos: administracinio nusižengimo protokolo, protokolo-pareiÅ¡kimo, tarnybinio praneÅ¡imo, A. A. paaiÅ¡kinimų, lokalinės sÄ matos, civilinio ieÅ¡kinio, liudytojos A. A. apklausos protokolo S. O. paaiÅ¡kinimo, pažymos, apžiÅ«ros protokolų su fotolentelėmis, vaizdo įraÅ¡o, iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ administracinių nusižengimų registro, pažymos apie asmens finansinę bÅ«senÄ , o taip pat paties S. O. bei nukentėjusiojo A.

A. paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad 2019 m. kovo 15 d. apie 15.01 val. S. O. priklausantys devyni galvijai išėjo iÅ¡ elektriniu piemeniu aptvertos dalies teritorijos ir patekę į A. A. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijÄ , iÅ¡trypė (paliekant kanopų įspaudas) dvi braÅ¡kių lysves, kiekviena 5x8 m, vienÄ sudirbtos žemės lysvę, 5x8 m, vejÄ trikampio formos 18x10x15 m, dalį 1.53 ha sodybos teritorijos, tokiu bÅ«du S. O. priklausantys galvijai padarė nukentėjusiajam turinę žalÄ .

Nors S. O. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, tačiau bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad S. O., bÅ«damas gyvÅ«nų laikytojas, neužtikrino, kad jo laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės kitų asmenų turtui, nes jo galvijai, išėję pro paties S. O. atjungtÄ elektrinį piemenį bei pro neaptvertÄ aptvaro dalį, kÄ pripažino pats S. O., pateko į nukentėjusiojo A. A. sodybos teritorijÄ ir iÅ¡trypė dalį sodybos pievos, dvi braÅ¡kių lysves ir vienÄ sudirbtos žemės lysvę, dėl ko A.

A. nurodo patyręs 100 eurų turtinę žalÄ , kurios S. O. gera valia neatlygino. Todėl teismas sprendžia, jog S. O. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir padarė ANK 346 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir Å¡i jo padaryta veika yra tinkamai kvalifikuota, kadangi jis bÅ«damas 2018 m. gegužės 24 d. baustas už analogiÅ¡kÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 straipsnio 4 dalį, t.y. už tai, kad jam priklausantys galvijai iÅ¡bėgo iÅ¡ elektriniu piemeniu aptvertos teritorijos ir, patekę į A.

A. priklausančiÄ sodybÄ , iÅ¡trypė žolę, aplaužė vaiskrÅ«mius ir kt. medelius, pakartotinai neužtikrino, kad jo laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės kitų asmenų turtui. Teismas atmeta kaip nepagrįstus S. O. argumentus dėl to, kad neva jo galvijus kažkas iÅ¡gÄ sdino ir todėl jie išėjo iÅ¡ elektriniu piemeniu aptvertos teritorijos, kad dėl galvijų patekimo į nukentėjusiojo teritorijÄ yra kaltas pats nukentėjusysis ir pan. Byloje Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nėra, be to, pats S. O. pripažino, kad įvykio dienÄ elektrinis piemuo net nebuvo įjungtas.

Å ias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusysis bei byloje esanti vaizdo medžiaga. Todėl S. O. paminėti argumentai vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir kaip siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už tai, kad neužtikrino savo galvijų laikymo taip, kad jie nepadarytų žalos nukentėjusiojo turtui. Skiriant administracinę nuobaudÄ , atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę bei ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad S. O. šį nusižengimÄ padarė dėl neatsargumo, savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino iÅ¡ dalies, byloje jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir nors šį administracinį nusižengimÄ S. O. padarė pakartotinai, tačiau tai yra jo veikÄ kvalifikuojantis požymis (ANK 36 straipsnio 2 dalis), todėl įvertinus visumÄ byloj nustatytų duomenų, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, S. O. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 5 dalyje, skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda (ANK 32, 34 - 36 straipsniai).

ANK 346 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas, o šio straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį ir visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog Å¡iuo nagrinėjamu atveju S. O. administracinio poveikio priemonių, numatytų ANK 346 straipsnio 20-21 dalyse, taikyti nėra pagrindo. ANK 664 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo bÅ«do, žalos atlyginimÄ priteisia teismas <...> tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

ANK 665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priteisdamas žalÄ , nustato žalos atlyginimo terminÄ . Vertinant nukentėjusiojo A. A. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog jis pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiÅ¡kai. Byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kurių neginčija ir pats S. O., kad bÅ«tent jis yra galvijų, iÅ¡trypusių nukentėjusiojo sodybos teritorijos dalį, savininkas, byloje yra pakankamai neginčijamų įrodymų apie padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiojo turtui – iÅ¡mindžiotÄ pievÄ , iÅ¡tryptas braÅ¡kių ir sudirbtos žemės lysves.

Todėl bÅ«tent S. O. – galvijų savininkas yra atsakingas už tinkamÄ savo galvijų laikymÄ , jis privalėjo imtis visų įmanomų ir pakankamų priemonių, kad jo galvijai neiÅ¡eitų iÅ¡ laikomos teritorijos ir nepadarytų žalos kitiems asmenims, o Å¡iuo atveju neužtikrinęs tinkamo jų laikymo – privalo atlyginti galvijų padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.245-249 straipsniai, 6.267 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių įrodymų dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis).

Todėl administracinį nusižengimÄ padaręs S. O. privalo atlyginti 100 eurų turtinę žalÄ nukentėjusiajam (ANK 664 straipsnio 2 dalis, 665 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad priteistinas žalos dydis nėra didelis, o byloje duomenų apie S. O. finansinę padėtį nėra, todėl nustatytinas vieno mėnesio terminas žalos atlyginimui (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 - 36 straipsniais, 630, 635 - 637, 646, 664 - 665 straipsniais, n u t a r i a :

S. O. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudÄ - 300 (trijų Å¡imtų) eurų baudÄ . Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ ,- ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos į valstybės pajamas, sumokant jÄ Ä¯ valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodÄ (ROIK) 19100332899.

Priteisti iÅ¡ S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) eurų administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. A.. Nustatyti S. O. žalos atlyginimo terminÄ â€“ vienÄ mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Nustatytu terminu neatlyginus priteistos žalos, žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimas bus vykdomas priverstine tvarka. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per bet kuriuos Å iaulių apylinkės teismo rÅ«mus.

Teisėja Rima Volikienė