2022-06-09 Nr. AB-15422-4-68-3-00450-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2893-881/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00450-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

vertėjaujant I. N., O. F.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei H. R. M. R. ir jos atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė Migracijos skyrius atstovei N. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės H. R. M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) pilietei H. R. M. R..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau – ir VSAT Migracijos skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) pilietei H. R. M. R., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietė), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau, kol bus išspręstas klausimas dėl užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime pareiškėjas nurodė, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės A. B. pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. rugpjūčio 2 d. Kaniavos sen., Stoju k. prieigose sulaikė 28 asmenų grupę, kurie, pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tai yra galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos, suteikiančios jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Tarp sulaikytų asmenų buvo (duomenys neskelbtini) pilietė H. R. M. R., kuri su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir / ar pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Sulaikymo metu užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi, užsienietė buvo apgyvendinta VSAT, 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo perkelta ir apgyvendinta Medininkų užsieniečių registracijos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 29 d. užsienietė buvo perkelta į Naujininkų pabėgėlių stovyklą, esančią (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol.

4. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) (duomenys neskelbtini) pilietei H. R. M. R. ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (toliau – ir sprendimas dėl išsiuntimo). Sprendimą dėl užsienietės išsiuntimo yra pavesta vykdyti VSAT. Su sprendimu dėl išsiuntimo užsienietė nesutiko ir apskundė Migracijos departamento 2-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai. Komisija 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užsienietės skundą atmetė. Užsienietė nesutiko su Komisijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti H. R. M. R. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį. Kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė. Su minėtu teismo sprendimu minėta užsienietė nesutiko ir jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi užsienietės apeliacinį skundą atmetė.

5. Teikime pareiškėjas pažymi, kad užsienietė į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tik sulaikyta pateikė prieglobsčio prašymą. Ji neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyvenimui. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti užsienietę į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo pareiškėjos užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties ir, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi, apgyvendinti Vilniaus pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant užsienietei teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1744-756/2022, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė užsienietės teisinis statusas, todėl ji nėra prieglobsčio prašytoja, atitinkamai, užsienietė neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

II. 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu tenkino VSAT Centro teikimą iš dalies – skyrė užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 5 mėnesiams nuo 2022 m. balandžio 8 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietė H. R. M. R. 2021 m. rugpjūčio 2 d. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, neturėdama teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tačiau sulaikymo metu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Jos prašymas įsiteisėjusiu galutiniu ir neskundžiamu sprendimu buvo atmestas – prieglobsčio teisė nesuteikta, nutarta išsiųsti užsienietę iš Lietuvos Respublikos į Įrako Respubliką, be to, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Taigi, pasikeitė minėtos užsienietės teisinis statusas, ji nėra prieglobsčio prašytoja, užsienietė neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Užsienietė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nori gyventi Lietuvos Respublikoje laisvai, kita vertus, suinteresuotas asmuo patvirtino, jog ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir legaliai gyvenančių artimųjų giminaičių Lietuvos Respublikoje, jos nesieja jokie ekonominiai ryšiai su šia valstybe. Užsienietė norėtų gyventi išsinuomotame būste, tačiau tam neturi lėšų. Teismo vertinimu, tai apriboja jos galimybes turėti pastovią gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Akivaizdu, kad užsienietė neturi jokių ryšių, kurie ją saistytų su Lietuvos Respublika, be to, jos atžvilgiu yra priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini). Įvertinęs visas aplinkybes, teismas pripažino, kad užsienietės teiginys, jog ji nori gyventi Lietuvos Respublikoje, laikytinas deklaratyviu. Priešingai, šiuo atveju kyla pagrįsta rizika, kad, neapribojus užsienietės laisvės laisvai judėti, ji gali vengti sprendimo dėl išsiuntimo vykdymo ir pasislėpti ar bandyti išvykti į kitas valstybes.

9. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir tai, kad užsienietės tapatybė nustatyta, duomenų, jog ji keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra, teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad švelnesne alternatyvia sulaikymui priemone būtų galimybė užtikrinti pagrindinį tikslą – išspręsti klausimą dėl suinteresuoto asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Tai, kad užsienietė per visą buvimo laiką Lietuvos Respublikoje nekėlė grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai, teismo nuomone, savaime nesudaro pagrindo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Kita vertus, jei būtų nustatytos minėtos aplinkybės, tai leistų spręsti dėl kitokio pobūdžio priemonės, nustatytos Įstatymo, skyrimo suinteresuotam asmeniui. Skirtinos alternatyvios sulaikymui priemonės neproporcingumo nepatvirtina ir tai, kad užsienietė, kirsdama Lietuvos Respublikos sieną, nedarė jokių smurtinių veiksmų. Aptariamai alternatyviai sulaikymui priemonei skirti nėra pagrindo nustatyti užsieniečio smurtinių veiksmų atvejus, juolab tai galėtų patekti į baudžiamosios teisės reguliavimo sritį. Teismas pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju H. R. M. R. skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, yra proporcinga ir ne per griežta. Reikšminga ir tai, kad užsienietė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji neturi jokių sveikatos problemų.

III. 10. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą ir VSAT teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant apeliantei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Apeliantė nurodo, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ji Lietuvos Respublikoje turi socialinius ryšius – čia gyvena visi jos šeimos nariai – tėvas, motina, brolis ir sesuo, todėl nepagrįstu laikomas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog apeliantė neturi jokių ryšių, kurie saistytų ją su Lietuvos Respublika, kas neva padidina jos pasislėpimo galimybę.

12. Teigia, kad į Lietuvą atvyko 2022 m. rugpjūčio 2 d., nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką apgyvendinama laikino apgyvendinimo stovyklose, daugiau kaip 9 mėnesius ribojant jos judėjimo laisvę. Apeliantei bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis, nagrinėjant jos prieglobsčio prašymą, nesant jokios informacijos apie netinkamą elgesį buvimo Lietuvos Respublikoje metu, esant jos tapatybei nustatytai, taipogi Lietuvos Respublikoje reziduojant visai jos šeimai, laikytina, kad objektyviai neegzistuoja apeliantės pasislėpimą pagrindžiančios aplinkybės. Byloje objektyviai neegzistuojant įrodymams, pagrindžiantiems, kad užsienietė, siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, nėra proporcinga dar 4 mėnesius riboti asmens judėjimo laisvę.

13. Pareiškėjas VSAT Migracijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantė neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, teismo posėdžio metu patvirtino, kad neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat nurodė, jog norėtų gyventi išsinuomotame būste, tačiau tam neturi lėšų. Nors apeliantė teigia, kad jos artimieji gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau ir jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tai yra su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir / ar pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų.

15. Užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja, todėl ji neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje. Tikėtina, kad patenkinus apeliantės skundą, kiltų rizika ir paskata, jog apeliantė pasinaudos laisvu asmenų judėjimų Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

16. Apgyvendinimo centre yra sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina užsienietės teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas VSAT Migracijos skyriaus teikimas skirti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 5 mėnesius nuo 2022 m. balandžio 8 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. VSAT Migracijos skyrius teikime prašė skirti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

19. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino VSAT Centro teikimą, nustatęs, kad užsienietė į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir legaliai gyvenančių artimųjų giminaičių Lietuvos Respublikoje, jos nesieja jokie ekonominiai ryšiai su šia valstybe, todėl kyla reali grėsmė, kad užsienietė, judėdama laisvai, gali savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos šalį. Užsienietės išvykimo atveju, Migracijos departamento priimto sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog švelnesne alternatyvia sulaikymui priemone būtų galimybė užtikrinti pagrindinį tikslą – išspręsti klausimą dėl užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

20. Užsienietė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad sprendimas nepagrįstai ir neproporcingai riboja jos judėjimo laisvę (jau daugiau kaip 9 mėnesius). Teigia, kad užsienietė bendradarbiavo su institucijomis, nagrinėjant jos prieglobsčio prašymą, nėra jokių duomenų apie jos netinkamą elgesį. Pažymi, kad Lietuvos Respublikoje ji yra ne viena – kartu atvyko tėvai, nepilnamečiai broliai ir seserys.

21. Teismo posėdžio metu užsienietė ir jos atstovė prašė teikimą atmesti. Nurodė, kad užsienietė yra jauno amžiaus, todėl jos grąžinimas į kilmės valstybę būtų rizikingas. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko su šeimos nariais, kurių prieglobsčio prašymai šiuo metu dar nėra išspręsti. Kiti nepilnamečiai šeimos nariai turi teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl sprendimas, apribojantis užsienietės teisę laisvai judėti, yra neteisingas ir neproporcingas.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs užsienietės skundą dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti jai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės šalį ir uždrausti užsienietei 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, 2022 m. vasario 17 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą, sutrumpindamas užsienietei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Migracijos departamento 2022 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) užsienietė įleista į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinta Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs užsienietės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo, 2022 m. kovo 23 d. nutartimi užsienietės apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, šiuo metu yra priimtas galutinis sprendimas užsienietės prieglobsčio byloje, ji nebėra prieglobsčio prašytoja.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

25. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje

26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

27. Pažymėtina ir tai, kad VSAT taikomas užsieniečių, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio (-ių) grąžinimo ar išsiuntimo, apgyvendinimas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiams nesant sulaikytiems, tačiau apgyvendintiems pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiams taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes: užsienietės tapatybė nustatyta; byloje nėra duomenų apie tai, jog užsienietė kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; nepateikta duomenų, kad užsienietė nebendradarbiavo su VSAT ir Migracijos departamentu, nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje; nėra duomenų, jog užsienietė būtų pažeidusi VSAT apgyvendinimo taisykles; byloje nenustatytas užsienietės mėginimo pasislėpti faktorius (objektyviai egzistuojančio pasislėpimo pavojaus nėra); alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – užsienietei taikoma nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., t. y. ilgą laiką; į užsienietės paaiškinimus teismo posėdžio metu ir kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikoje apeliantė yra su tėvais bei jaunesniais broliais ir seserimis, kurių prieglobsčio prašymas vis dar nagrinėjimas), sprendžia, jog skundžiamu sprendimu taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė, nėra proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai.

29. Nagrinėjamu atveju tolimesnis užsienietės judėjimo laisvės ribojimas (realiai taikomas nuo 2021 m. rugpjūčio mėn.) nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dėl asmens galimybės judėti teritorijoje, kurioje asmens laisvė judėti yra labai ribota, yra nurodęs, jog tai prilygsta de facto (liet. faktiškai) sulaikymui (2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje C-808/18 Europos Komisija prieš Vengriją). Tokios pozicijos laikomasi ir vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju užsienietei gali būti taikoma Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsienietės apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės H. R. M. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„(duomenys neskelbtini) pilietei H. R. M. R., gim. (duomenys neskelbtini), skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 5 (penkiems) mėnesiams nuo 2022 m. balandžio 8 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė