2022-08-04 Nr. CB-6494-2-13-3-03249-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3918

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03249-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2022 m. liepos 26 d. paduotu pareiškėjo L. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo patikslintą skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. V. dėl antstolio veiksmų. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjas kasaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, jog patvarkymai dėl skolos išieškojimo buvo siųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriui. Patvarkymai buvo siųsti tik piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) ir pareiškėjui, jei antstolis vėliau ir kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, šių aplinkybių pareiškėjas nežinojo. Priešingai nei nusprendė teismas, tiek 2021 m. gruodžio 21 d., tiek 2022 m. sausio 17 d. skundų dalykai yra tapatūs, pareiškėjas prašo to paties, t. y. panaikinti antstolio iniciatyva atsiradusius apribojimus pareiškėjo banko sąskaitai. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad PLAIS naudojosi tik antstoliai S. V. bei G. S., todėl kitiems antstoliams, vykdantiems išieškojimus, nebus suteikta galimybė proporcingai vykdyti išieškojimą iš skolininko. Teismai neatsižvelgė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir kasacinio teismo išaiškinimus antstolis net neturėjo teisės priimti vykdymui vykdomuosius dokumentus po 2009 m. rugpjūčio 29 d. t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo individualiai įmonei ir jo paties įtraukimo bendraatsakoviu IĮ „Talka“ bankroto byloje. Remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi antstoliui skirtina 5000 Eur bauda už piktnaudžiavimą savo teisėmis, pusę šios sumos skiriant pareiškėjui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė