2022-07-14 Nr. BB-4810-1-01-1-15846-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3481/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15846-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo R. G. (R. G.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nutarties, prašymu sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis R. G. prašo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą apygardos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) bendrosios dalies normos ir padaryta esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas nuosprendį dėl BK 72 straipsnio taikymo, turėjo vadovautis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais ir priimti nuosprendį, o ne nutartį. Šis teismas plečiamai aiškino baudžiamąjį įstatymą dėl bausmių subendrinimo, nesubendrino bausmių apėmimo būdu, taip netinkamai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrino bausmes, paskirtas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį, tačiau neteisingai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nors nusikalstamos veikos labai skyrėsi pagal savo pavojingumą. Be to, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl suma, apskaičiuota taikant prielaidą, negali būti laikoma leistinu įrodymu.

Nuteistojo R. G. kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su teismų parinktu bausmių subendrinimo būdu, bendrinant dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl analogiško nuteistojo apeliacinio skundo argumento savo sprendime pasisakė, kodėl buvo taikytas būtent dalinio bausmių sudėjimo būdas, o ne apėmimo, kaip nurodo kasatorius, t. y. 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu R. G. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, jau buvo subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo manyti, kad abiejų instancijų teismų sprendimai nustatant bausmių subendrinimo būdą yra neteisingi.

Dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su BK 72 straipsnio nuostatų taikymu, pažymėtina, kad, kaip matyti iš nuosprendžio turinio, jame išdėstyti motyvai dėl konfiskuotino turto dydžio nustatymo, be kita ko, ir pats kasatorius teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad iš nusikalstamos veikos galėjo gauti 19 875 Eur dydžio sumą. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nustatyto konfiskuotinos pinigų sumos dydžio, kartu pripažino, kad sprendžiant turto konfiskavimo klausimą solidarus išieškojimas negalimas ir iš nusikalstamos veikos bendrininkų (R. G. ir I. K.), atsižvelgdamas į iš esmės vienodą jų vaidmenį darant nusikaltimą, nusprendė neteisėtai gautas pajamas iš nuteistųjų išieškoti lygiomis dalimis (o ne solidariai, kaip buvo nusprendęs pirmosios instancijos teismas) (nutarties 7-12 punktai). Kasaciniame skunde nėra pateikta argumentų, duodančių pagrindą abejoti tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kuris paremtas ir teismų praktika.

Kasaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl BK 72 straipsnio taikymo, turėjo priimti ne nutartį, bet nuosprendį, nėra grindžiami teisiniais argumentais ir esminio BPK pažeidimo nerodo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis

Daiva Pranytė-Zalieckienė