f2c03259-3d2a-4e7e-9ee2-ceea275e7c26 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1160-553/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00107-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Konstantino Gurino ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės BÄ® koncertinės įstaigos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieÅ¡kinį atsakovei BÄ® koncertinei įstaigai Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Neostata“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama vieÅ¡ojo pirkimo „Vilniaus kongresų rÅ«mų rekonstrukcijos darbų, įskaitant projektavimÄ ir projekto vykdymo priežiÅ«rÄ , pirkimas“, pirkimo Nr. 351697 (toliau - Pirkimas) Pirkimo sÄ lygų 2.1 ir 2.5 punktus pripažinti neteisėtais ir nutraukti PirkimÄ .

2. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-30 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018-06-12 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018-03-30 sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkino, pripažino ginčijamas Pirkimo sÄ lygas neteisėtomis, PirkimÄ nutraukė. Bylos dalis dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

3. IeÅ¡kovė pateikė paaiÅ¡kinimus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų padarinių. IeÅ¡kovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Pirkimo sÄ lygas pripažinus neteisėtomis, tačiau esant jau sudarytai Pirkimo sutarčiai, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ji turėtų bÅ«ti pripažįstama negaliojančia ab initio. Viena iÅ¡ aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimus dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties iÅ¡saugojimo, yra sutarties įvykdymo laipsnis.

VieÅ¡ojo pirkimo sutarčiai esant įvykdytai didele apimtimi laikoma, kad jos pripažinimas negaliojančia dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo turėtų neproporcingų neigiamų pasekmių ir galimai pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl tokiu atveju vieÅ¡ojo pirkimo sutartis paliekama galioti, taikant perkančiajai organizacijai alternatyvias Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas sankcijas. Å iuo atveju Pirkimo sutarties dalykas susidėjo iÅ¡ trijų dalių: projektavimo rangos darbai, statybos rangos darbai ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos.

Iš Pirkimo laimėtojo UAB „Neostata“ pateiktų duomenų matyti, kad Pirkimo sutartis yra vos pradėta vykdyti. Šiuo metu yra rengiamas techninis projektas ir yra įvykdyta tik projektavimo rangos darbų, t.y. pirmosios sutarties dalies, apie 22 proc. sumai. Viso šiai dienai atlikta projektavimo rangos darbų 105 850,80 Eur su PVM sumai, kas nuo visos Pirkimo sutarties kainos – 4 812 170,00 Eur, sudaro vos 2,20 proc. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Pirkimo sutarties vykdymas yra visiškai pradinėje stadijoje, dėl ko jos pripažinimas negaliojančia ab initio nesukeltų jokių neproporcingų pasekmių ir nepažeistų viešojo intereso.

UAB „Neostata“ interesai nebus neproporcingai pažeisti, pripažinus Pirkimo sutartį negaliojančia ab initio, kadangi teisė į atliktų projektavimo rangos darbų apmokėjimÄ UAB „Neostata“ bet kuriuo atveju iÅ¡liks. Atsiliepime į ieÅ¡kinį UAB „Neostata“ kalba apie tai, kad statybos kaÅ¡tai nuolat didėja, todėl pripažinus Pirkimo sutartį negaliojančia ir paskelbus naujÄ pirkimÄ , Atsakovei projekto įvykdymas kainuos ženkliai brangiau. Tokia UAB „Neostata“ pozicija nepagrįsta.

Nagrinėjamu atveju Pirkimo sutartį pripažinus negaliojančia ir rengiant naujus pirkimus projektavimo rangos darbams bei statybos rangos darbams, pagrįstai tikėtina, kad pirkimuose dalyvaus didesnis tiekėjų skaičius, nes tiekėjas neprivalės būti ir „stiprus projektuotojas“, ir „stiprus statybininkas“. Tokiu būdu, esant didesnei konkurencijai, tuos pačius projektavimo rangos ir statybos rangos darbus Atsakovas galės įsigyti kur kas pigiau, nei sudarius Pirkimo sutartį su UAB „Neostata“.

Pirkimo sutarties iÅ¡saugojimas, neva siekiant užtikrinti akustikos reikalavimų įgyvendinimÄ , akivaizdžiai prieÅ¡tarautų Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimui. Atsakomybė už visas su Pirkimo sutarties pripažinimu negaliojančia susijusias neigiamas pasekmes tenka pačiam Atsakovui, kuris jau ne pirmÄ kartÄ pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, rengdamas vieÅ¡uosius pirkimus dėl to paties objekto. Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia atitiktų vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Tuo atveju, jeigu nepaisant visų iÅ¡dėstytų argumentų, teismas manytų, kad visos Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia sukeltų neproporcingas neigiamas pasekmes, kas pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ , byloje svarstytinas klausimas dėl dalinio Pirkimo sutarties negaliojimo. IeÅ¡kovo manymu, bÅ«tų įmanomas tarpinis sprendimas – Pirkimo sutartis dalyje dėl statybos rangos darbų pripažįstama negaliojančia ab initio (dėl Å¡ių rangos darbų Atsakovė turėtų skelbti naujÄ pirkimÄ ), o dalyje dėl projektavimo rangos darbų ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų Pirkimo sutartis liktų galioti, už Å¡iÄ Pirkimo sutarties vertės dalį, skiriant Atsakovui atitinkamÄ baudÄ pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio 3 dalį.

4. Atsakovė pateikė teismui paaiÅ¡kinimus dėl alternatyvių sankcijų taikymo. Nurodė, kad, remiantis tiek materialine teise (VPÄ® 106 straipsnis), tiek kasacinio bei Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika, teismai nenutraukia jau pradėtos vykdyti pirkimo sutarties ir taiko alternatyvias sankcijas, atsižvelgiant į: (1) pirma, vieÅ¡Ä jį interesÄ ; (2) antra, faktÄ , kad yra bÅ«tina iÅ¡saugoti jau pradėtos vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutarties padarinius; (3) trečia, neprotingas iÅ¡laidas ir ekonominius nuostolius, patiriamus nutraukus pradėtÄ vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį; (4) ketvirta, vieÅ¡ojo pirkimo sutarties dalykÄ .

Å iuo konkrečiu atveju, tarp Atsakovo ir Trečiojo asmens Sutartis jau yra sudaryta ir vykdoma - atlikta darbų iÅ¡ viso už 105 850,80 Eur (62 835,30 Eur + 43 015,50 Eur). Dėl Å¡ios priežasties, Å¡iuo konkrečiu atveju, Sutarties nutraukimas ir alternatyvių sankcijų netaikymas (VPÄ® 106 straipsnis), (1) pirma, pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ , be kita ko, dėl to, kad yra bÅ«tina iÅ¡saugoti jau pradėtos vykdyti Sutarties padarinius; (2) antra, sukeltų atsakovei neprotingų ir neproporcingų iÅ¡laidų; (3) trečia, prieÅ¡tarautų ne tik materialinei teisei, bet ir nuosekliai suformuotai kasacinio teismo praktikai.

Pirkimo objektas - Vilniaus kongresų rÅ«mų rekonstrukcija yra ypatingai svarbus visai visuomenei, kadangi Lietuvos kultÅ«ros istorijoje nebuvo nė vienos koncertų salės, kuri bÅ«tų akustiÅ¡kai tinkama simfoninei muzikai skambėti bei iki Å¡iol Lietuvoje nėra įgyvendinta nei vieno projekto, kuriuo bÅ«tų gerinama natÅ«rali akustika. Atsakovė taip pat rengia ir tarptautinius pasirodymus, atsižvelgiant į tarptautinių atlikėjų užimtumÄ , atsakovė jau yra suplanavusi savo veiklÄ 2-3 metus į priekį ir tariasi su tarptautiniais atlikėjais dėl pasirodymų.

Dėl Å¡ios priežasties, pripažinus Sutartį negaliojančia (VPÄ® 105 straipsnis), atsakovei tektų nutraukti visus derybų procesus su tarptautiniais atlikėjais, kas sÄ lygotų didelius finansinius nuostolius atsakovei bei neigiamÄ Lietuvos įvaizdžio tarptautiniame kontekste formavimÄ . Sutartį pripažinus negaliojančia, atsakovė ir toliau neribotam laikui negalės pasiÅ«lyti visuomenei kokybiÅ¡kų koncertų ir kitų renginių. Atsakovė, sutartį pripažinus negaliojančia ar sutrumpinus sutarties terminÄ , turės atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus, turės bÅ«ti papildomai samdomi ekspertai, kad atliktų tyrimus, analizes, kaip turi bÅ«ti įgyvendinamas Å¡is projektas, kad bÅ«tų pagerinta akustika.

Taip pat bÅ«tų patiriami papildomi kaÅ¡tai dėl jau įvykdytų darbų konservavimo, naujo vieÅ¡ojo pirkimo organizavimo (ir galimai dėl naujų ginčų su ieÅ¡kove). Sutarties vykdymas yra finansuojamas Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšomis, todėl taikant sutarties pripažinimÄ neteisėta ar sutarties trukmės sutrumpinimÄ , atsakovė patirtų dvigubÄ praradimÄ . Atsakovė ne tik praras Europos SÄ jungos finansavimÄ , skirtÄ modernizuoti Vilniaus kongresų rÅ«mus ir turės grÄ Å¾inti jau panaudotas projektui finansuoti skirtas lėšas, tačiau taip pat nebus užbaigtas projektas.

Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į neproporcingus atsakovei kilsiančius finansinius padarinius, nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pabloginančius atsakovės padėtį, neturėtų pripažinti Sutarties negaliojančia), o atsakovei taikyti alternatyvias sankcijas.

5. Trečiasis asmuo UAB „Neostata“ pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių. Trečiasis asmuo nurodė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja bÅ«tinas poreikis taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio nuostatas - iÅ¡saugoti sudarytÄ sandorį, atsakovei skiriant vienÄ iÅ¡ galimų alternatyvių sankcijų - baudÄ (Viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Byloje turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, jog Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ar jos galiojimo termino sutrumpinimas turėtų neproporcingų pasekmių, pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Pažymėjo, kad sprendimo priėmimo dienai jau yra atlikta darbų už 105 850,80 Eur su PVM. Kadangi dalis projektavimo darbų tiek salės rekonstrukcijos, tiek viso pastato modernizavimo ir patalpų perplanavimo ir atnaujinimo jau yra atlikta, Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ar termino sutrumpinimas turėtų neproporcingų pasekmių: už atliktus projektavimo darbus atsakovė privalės atsiskaityti su trečiuoju asmeniu, tačiau pripažinus Pirkimo sutartį negaliojančia ar sutrumpinus Pirkimo sutarties terminÄ :

a) atsakovė negalėtų pasinaudoti atliktais darbais, nes statybos darbai pagal nebaigtÄ projektÄ negalės bÅ«ti vykdomi, b) kitas tiekėjas (kurį reikėtų parinkti atlikus naujas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras) taip pat negalėtų tęsti atliktų projektavimo darbų, kadangi projektuotojai turi skirtingas patirtis, naudoja skirtingas projektavimo programas, turi skirtingas vizijas, sprendinių idėjas ir pan. Pirkimo sutartis neturi bÅ«ti pripažinta negaliojanti ir neturi bÅ«ti sutrumpintas jos galiojimo terminas dar ir dėl to, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 konstatavo, jog Pirkimo objektas - techninio projekto rengimas visa apimtimi (t.y. koncertų salės rekonstrukcijos ir pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir patalpų atnaujinimo techninio projekto parengimas) nepažeidžia imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų ar normų.

Nagrinėjamu atveju, vertinant pažeidimo rimtumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, jog Pirkimo objektas de facto nepažeidžia viešųjų pirkimų principų (nes tai yra bÅ«tina Pirkimo tikslui pasiekti), tik Lietuvos Apeliacinis teismas nusprendė, jog atsakovė netinkamai įvykdė Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pareigÄ pateikti neskaidymo pagrindimÄ . Teismui priimant sprendimÄ Å¡ioje byloje, taip pat bÅ«tina įvertinti ir tai, jog Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ar Pirkimo sutarties galiojimo termino sutrumpinimas ne tik sukeltų neproporcingai didelius ekonominius nuostolius, bet tikėtina, iÅ¡ viso nebegalėtų bÅ«ti Å¡is projektas įgyvendintas, taip pat iÅ¡ esmės bÅ«tų sutrikdyta atsakovės veikla.

Vienam rangovui rengiant techninį projektÄ , o kitam rangovui vykdant statybos darbus, arba natÅ«ralios akustikos reikiami rezultatai nebÅ«tų įgyvendinti arba tai kainuotų atsakovei ženkliai brangiau, nei tam pačiam rangovui patikėjus suprojektuoti ir įgyvendinti savo sprendinius už pasiÅ«lytÄ fiksuotÄ kainÄ . Be to, pripažinus Pirkimo sutartį negaliojančia ar sutrumpinus jos galiojimo terminÄ , atsakovė bÅ«tų priversta iÅ¡ naujo rengti vieÅ¡uosius pirkimus: pirmiausia turėtų bÅ«ti atliktas techninio projekto vieÅ¡asis pirkimas ir tik parengus tinkamÄ techninį projektÄ ir atlikus jo ekspertizę, turėtų bÅ«ti rengiamas atskiras statybos darbų vieÅ¡asis pirkimas.

Visa tai, neskaitant pačių statybos darbų atlikimo terminų, truktų ne mažiau kaip kelerius metus. Tačiau, kaip jau minėta, įpareigojus šį projektÄ Ä¯gyvendinti tokiu bÅ«du ir atlikus statybos darbus atsakovė gali net negauti reikiamos natÅ«ralios akustikos (kuriai bÅ«tinas ypatingas tikslumas). Nepaisant viso to, atsakovei dar ir ženkliai iÅ¡brangtų statybos darbų kaina, lyginant su kaina, už kuriÄ trečiasis asmuo yra įsipareigojęs įgyvendinti Pirkimo sutartį. Å alių grÄ Å¾inimas į iki Pirkimo sutarties vykdymo buvusiÄ padėtį yra negalimas, o Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ar jos galiojimo termino sutrumpinimas ne tik sukeltų neprotingas iÅ¡laidas ir ekonominius nuostolius, bet ir pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes visiÅ¡kai bÅ«tų sutrikdyta keliems metams į priekį suplanuota atsakovės veikla, butų sutrukdyta įgyvendinti visuomenei svarbaus projekto įgyvendinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir skyrė atsakovei BÄ® Koncertinei įstaigai Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui 72 000 Eur baudÄ . Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės BÄ® Koncertinės įstaigos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ieÅ¡kovei UAB „LitCon“ 9 546,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas nurodė, kad dėl vieÅ¡o intereso tikslinga iÅ¡saugoti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. ReikÅ¡minga aplinkybe laikyta tai, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutartis pradėta vykdyti ir įvykdyta ir vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio atveju restitucija negalima. Atsižvelgiant į Pirkimo sutarties ypatumus spręsta, kad nėra galimybės sutrumpinti sutarties trukmės terminÄ arba pripažinti Pirkimo sutartį negaliojančiÄ ab initio iÅ¡ dalies (pvz., pripažinti negaliojančia tik Pirkimo sutarties dalį dėl statybos rangos darbų vykdymo).

Analizuojant Pirkimo sutarties nuostatas, sprendžiama, kad projektavimo ir rangos darbai sujungti į vienÄ sutarties dalykÄ ir atskirai nedetalizuoti; rangovo prievolių dėl projektavimo, projekto priežiÅ«ros ir statybos darbų neįmanoma atskirti be nepateisinamos intervencijos beveik į visas Pirkimo sutarties nuostatas. Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir į atsakovei gresiančius nuostolius dėl atsiskaitymo už jau atliktus pagal Pirkimo sutartį projektavimo darbus, sprendė, kad Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ab initio atsakovei atsirastų papildomų iÅ¡laidų, susijusių su dviejų ar daugiau viešųjų pirkimų parengimu, t.y. neproporcingų neigiamų ekonominių pasekmių.

Teismas skyrė perkančiajai organizavijai 72 000 Eur baudÄ atsižvelgęs į tai, kad nepriklausomai nuo tiekėjų konkurencijÄ ribojančio projektavimo ir statybos rangos darbų sujungimo viename objekte, vieÅ¡ajame pirkime be trečiojo asmens dalyvavo dar du tiekėjai (UAB „IRDAIVA ir UAB „Nord Via“), t.y. konkurencija buvo užtikrinta, taip pat atsižvelgė į pirkimo tikslo specifikÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Atskovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygargos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimÄ ir sumažinti atsakovei skirÄ 72 000 Eur baudÄ iki ne daugiau kaip 24 000 Eur (ne daugiau kaip apie 0,5 proc.

Sudarytos pirkimo sutarties vertės), priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai ne daugiau kaip 6 236,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ likusioje dalyje dėl 3 310 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti. Priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Paskirta bauda yra neproporcingai didelė, sunkiai įvykdoma ir iÅ¡ esmės yra bausmės priemonė, virÅ¡ijanti bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į visus reikÅ¡mingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumÄ , perkančiosios organizacijos elgesį, nesivadovavo proporcingumo principu, tokiu bÅ«du teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 106 str. 3 d. ir 4 d. 8.2. Teismas savo sprendime padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 neva pripažino, jog pirkimo tikslo specifika nėra pakankama tam, kad pateisinti projektavimo ir statybos rangos darbų sujungimÄ viename pirkimo objekte.

Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad nuspręsti dėl pirkimo objekto skaidymo/neskaidymo yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė. Pirkimo sÄ lygų nuostatos dėl pirkimo objekto neskaidymo pripažintos neteisėtomis iÅ¡ esmės dėl to, kad nuspręsta, jog pirkimo dokumentuose pateiktas pirkimo objekto neskaidymo pagrindimas buvo nepakankamos apimties. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino atsakovės pažeidimo mažareikÅ¡mį pobÅ«dį. 8.3. Teismas tinkamai neįvertino atsakovės elgesio.

Pažymi, kad atsakovė vykdydama pirkimÄ , iÅ¡ esmės siekė teisėto vieÅ¡Ä jį interesÄ atitinkančio tikslo – moderzinuoti ir pirmÄ kartÄ Lietuvos istorijoje turėti koncertų sÄ l, kuri bÅ«tų akustiÅ¡kai tinkamai simfoninei muzikai skambėti, bet Å¡iam tikslui pasiekti pirkimo dokumentuose neužtikrino iÅ¡samaus ir pakankamos apimties Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimo. 8.4. Nors atsakovė pirkimo dokumentuose pateikė nepakankamos apimties ir detalumo pirkimo objekto neskaidymo pagrindimÄ , tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju dėl Å¡io pirkimo objekto specifikos ir sudėtingumo realiai egzistuoja pagrindas neskaidyti pirkimo objekto į dalis, t.y. pirkimo sutartis privalo bÅ«ti įgyvendinama visa paimti, kad rangovas suprojektavęs statybos darbus už pasiÅ«lytÄ kainÄ bÅ«tų įsipareigojęs ir įgyvendinti savo sprendinius, o užsakovas iÅ¡ rangovo priims darbų rezultatÄ tik įsitikinęs, jog pasiÅ«lyti geriausios akustikos sprendiniai iÅ¡ tikrųjų ir buvo įgyvendinti.

Jeigu projektavimas ir statybos darbai bÅ«tų perkami atskirai, projektuotojai parengtų techninį projektÄ , kuriame bÅ«tų pateikti ne detalÅ«s, o bendrieji sprendiniai. 8.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirkimas vykdytas pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiÄ VPÄ® redakcijÄ . Iki pirkimo paskelbimo Lietuvos teismai nebuvo suformavę nuoseklios praktikos bÅ«tent dėl VPÄ® 28 str. 2 d., t. y. kokia apimtimi turi bÅ«ti pateiktas pirkimo neskaidymo į dalis pagrindimas. Taigi, atsakovė neturėjo jokių konkrečių gairių ir veikė su tikslu visiÅ¡kai atitikti VPÄ® reikalavimus.

Atsakovė buvo įsitikinusi, jog pirkimo dokumentuose pateiktas pirkimo objekto neskaidymo pagrindas yra pakankamas kiekvienam statybų profesionalui, kuris specializuojasi perkamų darbų srityje. 8.6. Teismas priimdamas sprendimÄ dėl baudos dydžio, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 suformuota teismų praktika, jog baudos dydis, pirma bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus, antra, turi bÅ«ti individualizuotas ir motyvuotas, kitas vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi bÅ«ti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone, bei nevertino sankcijų poveikio atsakovei, t.y. visiÅ¡kai nevertino atsakovės pateiktų dokumentų, įrodančių, jog atsakovė objektyviai nepajėgi įvykdyti paskirtos baudos. 8.7.

Atsakovė be skirtų finansinių sumų iÅ¡ valstybės biudžeto visiÅ¡kai nepajėgi įvykdyti tokios didelės baudos, dėl neproporcingai didelės baudos gali bÅ«ti iÅ¡ esmės sutrikdyta atsakovės veikla, atsakovė negalės tinkamai ruoÅ¡tis naujiems pasirodymams, neturės lėšų kviestis atlikėjų, gali net nebeiÅ¡galėti nuomotis salių ir įrangos pagrindinės savo veiklos vykdymui, kas reikÅ¡tų, jog nebÅ«tų kuriami, statomi ir pristatomi visuomenei koncertai bei renginiai, redukuojantys visuomenę ir supažindinantys jÄ su kultÅ«ra, o tai pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ . 8.8.

Atkreipia dėmesį, kad 0,5 proc. sudarytos pirkimo sutarties vertės bauda bÅ«tų visiÅ¡kai veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, kadangi net ir 24 000 Eur bauda yra itin reikÅ¡minga atsakovei, ypač vertinant tai, kad 2017 m. grynasis atsakovės pelnas siekė tik 35 417,47 Eur, o pradėjus Kongresų rÅ«mų rekonstrukcija, atsakovė pastate nebegalės vykdyti jokios veiklos, dėl ko atsakovė nebegalės gauti pajamų iÅ¡ kitos veiklos. Tokio dydžio baudos skyrimas atitinkÄ teismų formuojamÄ praktikÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-647-180/2015. 8.9.

Teismas priteisdamas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 9 546,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų nepateikė nė vieno tokio sprendimo motyvo, net neanalizavo ir nevertino ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. 8.10. Neteisėtai priteista 968 Eur sumÄ už eksperto D. K. iÅ¡vadÄ , nes Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2981-590/2018 atmetė ieÅ¡kovės pateiktÄ D. K. suraÅ¡ytÄ Vertinimo aktÄ ir atsakovės pateiktÄ eksperto L. U. suraÅ¡ytÄ ekspertizės aktÄ , o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 nusprendė, jog ieÅ¡kovė nusprendusi pateikti teismui vertinimo aktÄ , patyrė 968 Eur iÅ¡laidų, kurių atlyginimo rizikÄ ji turi ir prisiimti pati, todėl Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės nepriteisė.

Dėl tos pačios priežasties teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovės naudai 2 136,25 Eur iÅ¡laidų sumÄ už 2018 m. kovo 22 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl atsakovės ir ieÅ¡kovės pasitelktų ekspertų iÅ¡vadų, be to Å¡i suma virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus dydžius, kuris turi bÅ«ti ne didesnis kaip 358,08 Eur. 8.11. Priteista 800,12 Eur suma už ieÅ¡kovės 2018 m. liepos 27 d. pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus virÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatytus maksimalius dydžius.

Teismas galėjo priteisti ne daugiau kaip 358,08 Eur sumÄ . 8.12. Nepagrįstai priteistos 537,12 Eur iÅ¡laidos už atskirojo skundo parengimÄ ir pateikimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1447-180/2018 šį ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Be to Å¡i suma taip pat virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus dydžius, kuris turi bÅ«ti ne didesnis kaip 358,08 Eur. 8.13.

Nepagrįstai priteistos 192,87 Eur iÅ¡laidos už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimÄ ir pateikimÄ , nes Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1447-180/2018 Å¡iÄ nutartį paliko nepakeistÄ . 8.14. Taip pat nepagrįstai priteistos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 3,03 Eur iÅ¡laidos už skundo Viešųjų pirkimų tarnybai iÅ¡siuntimÄ ir 0,02 Eur už skundo Viešųjų pirkimų tarnybai rengimÄ , nes tai nėra bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su nagrinėjama civiline byla. 8.15.

Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu teikia atsakovės 2018 m. rugpjūčio 14 d. veiklos rezultatų ataskaitÄ , kurios, atsižvelgiant į jos sudarymo datÄ , atsakovė objektyviai neturėjo galimybės pateikti anksčiau.

9. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismo sprendimo dalis dėl iÅ¡ atsakovės priteistos baudos dydžio yra teisėta ir pagrįsta. Atkreipia dėmesį, kad teismo paskirta bauda sudaro vos 1,5 procento nuo atsakovės ir trečiojo asmens 2018 m. balandžio 6 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 13FP/18-5 vertės. Tai, kad baudos dydis paprastai priklauso nuo pirkimo sutarties vertės, tačiau skiriamas baudos dydis yra paliktas teismo diskrecijai pripažįsta Lietuvos teismai, pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013 ir 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015. 9.2. Apeliantės motyvai dėl teismo sprendimo motyvų nepakankamumo priteisiant atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįsti, nes vyraujanti praktika rodo, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno argumento.

Be to, teismas priimdamas procesinį sprendimÄ , įrodymus vertina pagal jų pakankamumo taisyklę, tad teismas neturi pareigos detaliai atsakyti dėl kiekvieno nurodyto motyvo ar kaip Å¡iuo atveju dėl ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, susijusių su bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio priteisimu, jei teismas mano, kad pateiktų įrodymų ir motyvų pakanka. 9.3. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡ymo bei su juo pateiktų pagrindžiančių dokumentų, pateiktų iki teismo sprendimo priėmimo, ieÅ¡kovės iÅ¡ apeliantės praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡skirtinai sudaro teisinės iÅ¡laidos, patirtos dėl teisinių paslaugų.

Taigi, ieÅ¡kovės praÅ¡omos iÅ¡laidos yra tiesiogiai susijusios su CPK 98 str. 1 d. nurodytomis iÅ¡laidomis advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalba, taip pat pagalba, rengiant procesinius dokumentus. 9.4. Atsakovės reikalavimai dėl ieÅ¡kovei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų tariamo nepagrįstumo ir neproporcingumo yra visiÅ¡kai nepagrįsti nei faktiniais įrodymais, nei realia bylos situacija ir aplinkybėmis. Atsakovė net nebando ginčyti konkrečių Å¡iame ginče ieÅ¡kovei suteiktų paslaugų. 9.5.

Atsakovės argumentai dėl atsakovės nuomone nepriteisiamų iÅ¡laidų, ieÅ¡kovės patirtų pasitelkiant ekspertÄ D. K. bei Å¡iam pateikiant iÅ¡vadÄ , yra nepagrįsti, nes pagal CPK 79 str. bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu yra iÅ¡laidų sumos iÅ¡mokėtos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms. 9.6. Atsakovės teiginiai dėl ieÅ¡kovei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio nepagrįstumo yra niekuo nepagrįsti.

Skundžiamame sprendime teismas, manytina, įvertino ginčo sudėtingumÄ , jo įvertinimui reikalingo laiko sÄ naudas ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. Tokios praktikos laikomas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014. Kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡omos bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos tinkamam ir sėkmingam iÅ¡nagrinėjimui ir teigiamo ieÅ¡kovei rezultato pasiekimui, tai nepagrįsti atsakovės argumentu dėl neva teismo nesivadovavimo Rekomendacijose nustatytais dydžiais. 9.7.

Nemotyvuoti bei neteisėti atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovei neturi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus, kurie teismo nebuvo tenkinti. Nei CPK nei Rekomendacijose, nei teismų praktikoje nėra numatyta, kad neatlyginamos iÅ¡laidos teikiant paslaugas, jei tam tikra prasme nepasiekiamas teigiamas rezultatas. Tokia logika lemtų, kad Å¡alies pasitelkti teisininkai ne tik, kad bergždžiai dirbtų, bet ir negalėtų bÅ«ti užtikrinti, kad už jų darbÄ â€“ teisinių paslaugų teikimÄ â€“ bus tinkamai ir sÄ Å¾iningai atlyginta, taip pat bÅ«tų iÅ¡kreipiami apmokėjimo už teisines paslaugas rinka bei principai, kai teisininkams bÅ«tų apmokama ne už faktinį sugaiÅ¡tÄ paslaugų teikimo laikÄ , tačiau tik kliento norimo rezultato visiÅ¡ko pasiekimo atveju.

10. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti bei priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas skirdamas atsakovei baudÄ , neatsižvelgė į visus reikÅ¡mingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumÄ , perkančiosios organizacijos elgesį, o skirtas baudos dydis yra neproporcingai didelis, atsakovei sunkiai įvykdomas, todėl sutinka su atsakove, jog teismo skirta bauda privalo bÅ«ti sumažinta. 10.2.

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 pirkimo objektÄ â€“ techninio projekto rengimÄ visa apimti vertino kaip nepažeidžiantį imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų ar normų, o Pirkimo sÄ lygas pripažino neteisėtomis iÅ¡ esmės dėl to, jog teismas nusprendė, jog pirkimo sÄ lygose pateiktas pirkimo objekto neskaidymo pagrindimas nėra pakankamas. 10.3. Neabejotinai sutinka su atsakove, kad pirkimo objekto speficika lemia tai, kad pirkimas turi bÅ«ti atliekas be jo skaidymo į dalis.

BÅ«tina įgyvendinti Pirkimo sutartį visa numatyta apimtimi, ne tik dėl neiÅ¡vengiamos bÅ«tinybės rengti viso objekto techninį projektÄ , bet ir dėl to, jog tik rangovas, atsakingas už techninio projekto parengimÄ , gali bÅ«ti atsakingas ir už jo įgyvendinimÄ ir prisiimti atsakomybę už savo pasiÅ«lytų akustikos pagerinimų įvykdymÄ . 10.4. Akustika yra itin specifinė statybos sritis, akustikos sprendinių įgyvendinimÄ nulemia taikomas technologinis procesas, taikomi metodai, turima patirtis, taip pat akustinės kompiuterinės programos.

Todėl vienam rangovui rengiant techninį projektÄ , o kitam rangovui rengiant darbo projektÄ ir vykdant statybos darbus, neiÅ¡vengiami netikslumai, kas natÅ«ralios akustikos atveju reiÅ¡kia, jog nebus gaunami tokie rezultati, kokius yra pasiÅ«lęs įgyvendinti trečiasis asmuo. 10.5. Teismas skirdamas baudÄ atsakovei visiÅ¡kai nevertino pažeidimo rimtumo ir sÄ Å¾iningo atsakovės elgesio. Skundo argumentai patvirtina, jog bÅ«tina Å¡io pirkimo sutartį įgyvendinti visa numatyta apimti, pirkimo objekto vykdymas visa numatyta apimti yra proporcingas, nevirÅ¡ija to, kas bÅ«tina tikslui pasiekti. 10.6.

Pažymi, kad iki 2017 m. liepos 1 d. teisės aktuose nebuvo nuostatų, kurios įtvirtintos VPÄ® 28 str. 2 d. Teismų praktikos kaip turi bÅ«ti įgyvendinama VPÄ® 28 str. 2 d. iki pirkimo paskelbimo taip pat nebuvo suformuota. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės procesinių dokumentų ji buvo įsitikinusi, kad Pirkimo sÄ lygose pateiktas pirkimo objekto neskaidymo pagrindimas yra pakankamas. Taigi, negalima tvirtinti, jog atsakovė net neketino įvykdyti VPÄ® 28 str. 2 d. numatytos pareigos Pirkimo dokumentuose pateikti Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimÄ . 10.7.

Teismas nevertino, ar skirta bauda proporcinga, ar perkančiajai organizacijai nėra sunkiai įvykdoma, teismas sprendime visiÅ¡kai nepateikė jokių motyvų dėl atsakovės pateiktų dokumentų, įrodančių sunkiÄ atsakovės finansinę padėtį. 10.8. Teismas spręsdamas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 ir 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 suformuota teismų praktikÄ ir neatsižvelgė į tai, jog „alternatyvių sankcijų tikslas – daugiau ne nubausti perkančiÄ jÄ organizacijÄ , nors jos elgesys – vienas iÅ¡ vertinamų aplinkybių (pagrindų), o užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ â€œ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017). 10.9.

Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, Teismo Sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovės naudai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti yra visiÅ¡kai be motyvų, tuo Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 270 str. 4 d., kas pripažįstama absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais. Teismas nepateikė jokių motyvų, nurodančių už kokias atliktas teisines paslaugas kokios sumos yra priteistinos ir kokiu pagrindu bei dėl kokių priežasčių. 10.10. Teismas, priteisdamas visÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ sumÄ , net nenagrinėjo ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų pagrįstumo, tuo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 185 str., nevertino ar bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d., nenagrinėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežasčių ir ieÅ¡kovės procesinio elgesio, tuo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 93 str., nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo Sprendimu, kuriame nurodyta, jog iÅ¡laidos, patirtos už eksperto iÅ¡vadÄ yra neatlyginamos. 10.11.

Sutinka su atsakove, jog iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai nepagrįstai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ijusios Rekomendacijos nustatytus maksimalius dydžius; iÅ¡laidos už teismų atmestų procesinių dokumentų rengimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.

14. IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė atitinkamo dydžio baudÄ už teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų vykdymo procedÅ«ras, netinkamÄ taikymÄ ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl baudos dydžio 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „LitCon“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama vieÅ¡ojo pirkimo „Vilniaus kongresų rÅ«mų rekonstrukcijos darbų, įskaitant projektavimÄ ir projekto vykdymo priežiÅ«rÄ , pirkimas“ Nr. 351697 sÄ lygų 2.1 ir 2.5 punktus pripažinti neteisėtais ir nutraukti PirkimÄ .

18. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės UAB „LitCon“ apeliacinį skundÄ , 2018 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ tarptautinio vieÅ¡ojo pirkimo „Vilniaus kongresų rÅ«mų rekonstrukcijos darbų, įskaitant projektavimÄ ir projekto vykdymo priežiÅ«rÄ , pirkimas“ Nr. 351697 sÄ lygų 2.1 ir 2.5 punktus pripažino neteisėtais. Bylos dalį dėl neteisėtų veiksmų padarinių perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad perkančioji organizacija netinkamai pagrindė savo sprendimÄ sujungti į vien pirkimo objektÄ skirtingus projektavimo ir statybos rangos darbus.

19. Skundžiamu sprendimu teismas skyrė perkančiajai organizacijai 72 000 Eur dydžio baudÄ (apie 1,5 proc. sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties 4 812 170 Eur vertės). Teismas, spręsdamas dėl baudos dydžio, atsižvelgė į tai, kad nepriklausomai nuo tiekėjų konkurencijÄ ribojančio projektavimo ir statybos rangos darbų sujungimo viename objekte, vieÅ¡ajame pirkime be trečiojo asmens dalyvavo dar du tiekėjai, taip pat į vieÅ¡ojo pirkimo tikslÄ â€“ koncertinės salės, pritaikytos simfoninės muzikos atlikimui, natÅ«ralios akustikos gerinimÄ .

20. Apeliantė BÄ® „Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras“ skunde nurodo, kad baudos dydis turėtų bÅ«ti sumažintas dėl pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, vieÅ¡Ä jį interesÄ atitinkančio tikslo siekimo, pirkimo vykdymo pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiÄ VPÄ® redakcijÄ , pagal kuriÄ nebuvo praktikos, kokia apimtimi turi bÅ«ti pateiktas pirkimo neskaidymo į dalis pagrindimas, taip pat dėt to, kad paskirta bauda yra neproporcingai didelė ir atsakovė nėra pajėgi jos įgyvendinti.

21. Viena iÅ¡ teismo taikomų alternatyvių sankcijų yra perkančiajai organizacijai skiriama bauda, kuri turi bÅ«ti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės (VPÄ® 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas). VPÄ® 106 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikÅ¡mingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumÄ , perkančiosios organizacijos elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi bÅ«ti motyvuojama teismo sprendime.

22. Kasacinis teismas dėl Å¡ių VPÄ® normų yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatyme įtvirtintas tik didžiausias skiriamos baudos dydis (10 proc. vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vertės) (VPÄ® 1066 straipsnio 3 dalies 2 punktas), taip pat baudos skyrimo ar sutarties termino sutrumpinimo sÄ lygos – alternatyvios sankcijos turi bÅ«ti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (VPÄ® 106 straipsnio 3 dalis), tačiau nėra nustatytų konkrečių skiriamos baudos dydžio apskaičiavimo taisyklių. Taigi tiek, kiek teismas atitinkamu atveju įvertina sankcijų poveikį perkančiajai organizacijai, jos veiksmų turinį ir padarinius (proporcingumas), skirdamas baudÄ , kuri negali virÅ¡yti 10 proc. neteisėtai sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vertės, iÅ¡ esmės tam tikru lygiu naudojasi įstatymo leidžiama diskrecija.

Tai, kad panaÅ¡iuose ginčuose vienu atveju teismas paskyrė didesnę (ar mažesnę) baudÄ , nei ankstesnėje byloje, per se nereiÅ¡kia, jog nagrinėjamoje byloje paskirtos baudos dydis nustatytas neteisėtai, juolab kad iÅ¡ esmės panaÅ¡Å«s ginčai dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų gali skirtis kitais aspektais. Svarbu, kad kiekvienu atveju skiriamos baudos dydis bÅ«tų ne tik proporcingas, bet ir veiksmingas bei atgrasantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015).

23. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015 pateiktais išaiškinimais, 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 nurodė, kad teismo skiriamos baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone.

Be to, kasacinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 atkreipė dėmesį į vis dažnėjančiÄ Å¾emesnės instancijos teismų praktikÄ perkančiosioms organizacijoms skirti itin mažus baudų dydžius, nesiekiančius net ir 1 proc. vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vertės ir neretai prilygstančius atstovavimo iÅ¡laidų kai kuriose bylose dydžiams. Kasacinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, dėl tokios praktikos galimai lieka neįvykdyti įstatymų leidėjo siekiami tikslai atgrasyti konkrečiÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ ir kitus subjektus ateityje elgtis teisei prieÅ¡ingu bÅ«du.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į iÅ¡dėstytÄ teismų praktikÄ ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus sutinka su apeliantu, kad aplinkybės, jog nustatytas viešųjų pirkimo pažeidimo pobÅ«dis, pasikeitęs teisinis reglamentavimas nuo 2017 m. liepos 1 d., apeliantės finansinė padėtis ir vykdoma veikla yra reikÅ¡mingos ir lemiančios baudos dydžio mažinimÄ . Kaip nustatyta iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 viešųjų pirkimų sÄ lygos pripažintos neteisėtomis ne todėl, kad prieÅ¡tarauja imperatyviems viešųjų pirkimų principams, o todėl, kad apeliantė kaip perkančioji organizacija nemotyvavo savo sprendimo sujungti pirkimus.

Taigi, civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 iÅ¡ esmės nekonstatuota, jog toks apeliantės sprendimas yra neteisėtas savaime. Nors teismų praktikoje iki 2017 m. liepos 1 d. buvo akcentuojama perkančiosios organizacijos pareiga motyvuoti sprendimÄ dėl pirkimų sujungimo, tačiau tik nuo 2017 m. liepos 1 d. Å¡i pareiga įtvirtinta VPÄ®, o tai suponuoja patirties stokÄ . Nagrinėjamu atveju, svarbu ne tik tai, kad apeliantės veiklos pagrindinis Å¡altinis yra finansavimas iÅ¡ valstybės biudžeto, tačiau ir tai, kad dėl rekonstrukcijos darbų apeliantė turės sunkumų dėl vykdomos veiklos organizavimo ir jos apimčių, o tai lemia, kad baudos dydis apeliantei gali bÅ«ti sunkiai įgyvendinamas.

Be visa to, negalima nesutikti, kad apeliantės vykdoma veikla yra reikÅ¡minga tiek kultÅ«riniu, tiek socialiniu požiÅ«riu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 25. Apeliantė skunde nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, nes, jos įsitikinimu, nepagrįstai iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovės naudai priteisė 968 Eur iÅ¡laidų už eksperto D. K. vertinimo aktÄ , 192,87 Eur už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 3,05 Eur už skundo rengimÄ ir siuntimÄ Viešųjų pirkimų tarnybai, taip pat nepagrįstai priteisė nesumažintas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal rekomendacijas už 2018 m. liepos 26 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (800,12 Eur), už atskirÄ jÄ skundÄ (537,12 Eur), už raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl ekspertų iÅ¡vadų (2 136,25 Eur).

26. Dėl nepagrįstai priteistų iÅ¡laidų už eksperto D. K. vertinimo iÅ¡vadÄ apeliantė skunde paaiÅ¡kina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 nusprendė, kad iÅ¡laidos už eksperto D. K. vertinimo aktÄ , kuris laikytinas viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių byloje, nevertintinos kaip kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, kadangi pati Å¡alis pasirenka, kokiu bÅ«du ji įrodinėja savo pozicijos pagrįstumÄ . Minėtoje nutartyje teismas nepriteisė ieÅ¡kovei 968 Eur iÅ¡laidų už eksperto paslaugas, nes vertino, jog ieÅ¡kovė, nusprendus pateikti teismui vertinimo aktÄ , patyrė 968 Eur iÅ¡laidų, kurių atlyginimo rizikÄ ji turi ir prisiimti pati.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad skundžiamu sprendimu iÅ¡laidos už eksperto D. K. vertinimo aktÄ ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ apeliantės priteistos nepagrįstai, nes Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas jau yra iÅ¡spręstas civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018.

27. Apeliantė skunde taip pat nesutinka ir su 800,12 Eur dydžio iÅ¡laidų už 2018 m. liepos 26 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ priteisimu, nes, jos vertinimu, Å¡ios iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus dydžius ir galėjo bÅ«ti priteista tik 358,08 Eur. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitÄ dokumentÄ , kuriama pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje.

Pagal Lietuvos statistikos departamentÄ užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje buvo 895,20 Eur. Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad maksimali suma, kuriÄ buvo galima priteisti iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovės naudai yra 358,08 Eur iÅ¡laidų suma už 2018 m. liepos 26 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ . Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ priteisti didesnes bylinėjimosi iÅ¡laidas.

28. Dėl teismo sprendimo iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovės naudai priteisti 537,12 Eur iÅ¡laidų už atskirojo skundo parengimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties apeliantė nurodo, kad Å¡is skundas nebuvo tenkintas, todėl iÅ¡laidos priteistos nepagrįstai, be to, jos virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus dydžius ir galėjo bÅ«ti priteista tik 358,08 Eur. Pagal CPK 93 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Kaip matyti, CPK nėra numatyta, kad iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ lemia tarpinių klausimų byloje iÅ¡sprendimas, todėl apeliantės argumentai, kad nėra pagrindo priteisti iÅ¡laidas už atskirÄ jį skundÄ , kuris nebuvo tenkintas, yra nepagrįsti. Tačiau sutiktina su apeliante, kad atsižvelgus į Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytÄ maksimalų dydį ir į Lietuvos statistikos departamento paskelbtÄ vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje dydį, darytina iÅ¡vada, jog maksimali suma, kuriÄ buvo pagalima priteisti iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovės naudai yra 358,08 Eur.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ priteisti didesnes bylinėjimosi iÅ¡laidas.

29. Apeliantė skunde kvestionuoja teismo sprendimÄ priteisti ieÅ¡kovės naudai 192,87 Eur už praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ rengimÄ , nes Å¡io praÅ¡ymo teismas netenkino, o apeliacinės instancijos teismas netenkino ir atskirojo skundo dėl nutarties, kuria buvo iÅ¡spręstas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip ir nurodyta nutarties 28 punkte atitinkamo procesinio dokumento netenkinimas nėra pagrindas atsisakyti priteisti už jo rengimÄ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimui reikÅ¡mingas yra teismo sprendimas.

30. Skunde apeliantė nesutinka su teismo priteista 2 136,25 Eur dydžio išlaidų suma už 2018 m. kovo 22 d. rašytinius paaiškinimus dėl eksperto išvadų, kadangi teismas atmetė ekspertų išvadas, be to šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius ir galėjo būti priteista tik 358,08 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 nusprendė, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių yra tinkamai pagrįstos ir protingos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį.

Vertinti prieÅ¡ingai nėra jokio pagrindo, todėl apeliantės argumentai dėl Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumo atmetami, kaip ir skundo argumentai dėl 3,05 Eur dydžio iÅ¡laidų už skundo rengimÄ ir siuntimÄ Viešųjų pirkimų tarnybai. Dėl bylos procesinės baigties 31. Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad egzistuoja teisinis pagrindas apeliantei paskirtos baudos dydį sumažinti ir jai skirti 24 000 Eur dydžio baudÄ . Priteistų ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina nepagrįstai priteistina 968 Eur suma už eksperto vertinimo aktÄ , 442,04 Eur suma už 2018 m. liepos 26 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ , 179,04 Eur suma už atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties parengimÄ ir ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės priteisiama 7 957,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 32. Apeliantė praÅ¡o priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 2 250 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .

33. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos atsirado dėl to, kad apeliantė netinkamai įgyvendino viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimus, teismas pirkimo sÄ lygų atitinkamus punktus pripažino neteisėtais ir perkančiajai organizacijai skyrė alternatyviÄ sankcijÄ â€“ baudÄ , įvertinusi baudos sumažinimo pagrindus, netenkina apeliantės praÅ¡ymo priteisti jai sumokėtÄ Å¾yminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimÄ pakeisti, jį iÅ¡dėstant sekančiai: „IeÅ¡kinį tenkinti. Skirti atsakovei BÄ® Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (juridinio asmens kodas 190755747) 24 000 Eur (dvideÅ¡imt keturių tÅ«kstančių eurų) baudÄ , mokėtinÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės BÄ® Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ieÅ¡kovei UAB „LitCon“ (juridinio asmens kodas 123228761) 7 957,01 Eur (septynis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis eurus, 1 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų“.

Netenkinti atsakovės BĮ Koncertinės įstaigos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Teisėjai Rasa Gudžiūnienė Konstantinas Gurinas Aldona Tilindienė