f2bfc8f6-9f31-4e6e-9ec4-0995096c4ca3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-104-553/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18071-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : Ginčo esmė Pateiktu teismui ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 EUR žalos atlyginimÄ .Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-2091-288/2013, kurioje ieÅ¡kovas buvo kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 182, 215 straipsnius.

IeÅ¡kovo teigimu, vyko keturi teisiamieji posėdžiai – 2013 m. rugsėjo 20 d., 2013 m. spalio 24 d., 2013 m. lapkričio 7 d. ir 2013 m. lapkričio 21 d., kurių metu teisiamasis (Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovas) teismo salėje buvo su antrankiais atitvare be jokio pagrindo. IeÅ¡kovas teigė, kad 2013 m. spalio 24 d. vykusiame posėdyje pateikė praÅ¡ymÄ nuimti antrankius, tačiau bylÄ nagrinėjęs teisėjas Å¡io praÅ¡ymo netenkino. IeÅ¡kovas nurodė, kad visų liudytojų ir kitų bylos dalyvių akivaizdoje buvo atitvare ir surakintas antrankiais.

IeÅ¡kovo nuomone, tokiu bÅ«du teismas pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintÄ Å¾eminančio žmogaus orumÄ elgesio draudimÄ , pažeidė ieÅ¡kovo teisę į teisingÄ jo praÅ¡ymo teisme iÅ¡nagrinėjimÄ . IeÅ¡kovas teigė, kad neteisėtu atsisakymu nuimti antrankius posėdžio metu, teismas padarė ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis vertina 10 000 EUR suma. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė neteisėtų veiksmų, kuriuos, kaip teigia ieÅ¡kovas, atliko Kauno apylinkės teismas.

Atsakovas pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklių 196 punkte nustatyta, kad teismo posėdžių salėje įrengiamas inžinerinių techninių apsaugos priemonių kompleksas pagal nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 1R-216 patvirtinti Reikalavimai naujai įrengiamoms laikino sulaikymo kameroms teismuose numato laikino sulaikymo kameros (atitvaro) įrengimÄ teismo salėje. Paminėjo, kad į koridoriaus ar konvojaus pareigÅ«nams skirtų patalpų pusę atitvaras gali bÅ«ti grotuojamas (4 punktas).

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Konvojavimo taisyklių 195 punkte nustatyta, kad teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Ä®vertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristikÄ , jo fizinę, psichologinę sveikatos bÅ«klę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Spręsti, ar nuimti antrankius, turi teisę teismas. Jokiu teisės aktu teismas nėra įpareigotas patenkinti konvojuojamojo praÅ¡ymo nuimti antrankius. Todėl, atsakovo nuomone, netenkinęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymo, teismas nepažeidė teisės aktais jam suteiktos teisės pirmininkauti teismo posėdžiui ar jokių kitų teisės aktų.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas teismo posėdžių salėje su antrankiais buvo pagrįstai, kadangi ieÅ¡kovas su antrankiais talpinamas į atitvarÄ siekiant sumažinti nuteistojo pabėgimo galimybę. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovui neįrodžius teismo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti žalos atlyginimo klausimo bei nustatinėti jos dydį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-06 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 6 metams ir 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

IeÅ¡kovas grindžia ieÅ¡kinį tuo, kad vieno iÅ¡ teisiamojo posėdžio metu ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ nuimti antrankius ir teismui Å¡io praÅ¡ymo netenkinus, buvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas draudimas žeminti žmogaus orumÄ , taip pat teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ir teisingÄ jo praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, o neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltė Å¡iuo atveju nenustatinėjama.

IeÅ¡kovo teigimu, atsisakymas nuimti teismo posėdžių salėje antrankius, yra laikytini neteisėtais Kauno apylinkės teismo veiksmais, lėmusiais neturtinės žalos ieÅ¡kovui atsiradimÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje taikytinas asmenų konvojavimÄ reglamentuojantis teisės aktas, o bÅ«tent, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos Konvojavimo taisyklės (su pakeitimais).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Konvojavimo taisyklių 195 punkte nustatyta, kad nuo momento, kai konvojaus virÅ¡ininkas praneÅ¡a teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ , iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus virÅ¡ininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į Å¡iÄ nuostatÄ , teismas vertino, kad teismo posėdžio pirmininkui neįgyvendinus Konvojavimo taisyklių 195 punkte numatytos teisės, t. y. netenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl antrankių nuėmimo, nėra pagrindo konstatuoti esant atliktiems neteisėtiems veiksmams ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacine tvarka baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės miesto 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetė ir taip pat nurodė, kad teismo pirmininko atsisakymas nuimti antrankius nėra laikytinas ir baudžiamojo proceso pažeidimu. Nenustatęs vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad valstybės atsakomybė dėl žalos atlyginimo Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu nekyla.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-06 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nurodo, kad nebuvo teisinio pagrindo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ teismo posėdžių metu panaudoti antrankius (Bausmių vykdymo kodeksas 121 straipsnis). IeÅ¡kovo nuomone, jo surakinto eksponavimas teismo salėje keturių teismo posėdžių metu neabejotinai laikytinas orumÄ Å¾eminančiu elgesiu.

Teigia, kad Konvojavimo taisyklės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra įstatymas, todėl negali nustatyti nei konvojuojamų nuteistųjų teisių, nei jų pareigų. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-06 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvavo apeliantas jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, buvo sprendžiamas jo kaltumo klausimas, apeliantas su antrankiais talpinamas į atitvarÄ siekiant sumažinti nuteistojo pabėgimo galimybę.

Nurodo, kad teismas jokiu teisės aktu nėra įpareigotas patenkinti konvojuojamojo praÅ¡ymÄ nuimti antrankius, todėl teismas, netenkinęs apelianto praÅ¡ymo nuimti antrankius, nepažeidė teisės aktais jam suteiktos teisės pirmininkauti teismo posėdžiui ar jokių kitų teisės normų. Atitinkamai apeliantas teismo salėje su antrankiais buvo laikomas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas aiÅ¡kino, kad egzistuoja visos sÄ lygos atsakovo deliktinei atsakomybei. Neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovas laikė Kauno apylinkės teismo atsisakymÄ nuimti teismo posėdžių salėje antrankius.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas nuimti ieÅ¡kovui antrankius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi leidimas nuimti antrankius yra tik teismo posėdžio pirmininko teisės, numatytos galiojančiose Konvojavimo taisyklėse, įgyvendinimo bÅ«du, o atsisakymas Å¡iÄ teisę įgyvendinti nėra laikytinas baudžiamojo proceso normų pažeidimu bei atitinkamai neteisėtais pirmosios instancijos teismo atliktais ieÅ¡kovo atžvilgiu veiksmais.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo A.

G. kasacinį skundÄ , 2016-12-02 nutartimi civilinėje byloje 3K-3-493-421/2016 Vilniaus apygardos teismo 2016-02-29 nutartį panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju bylÄ nagrinėję teismai turėjo vertinti antrankių panaudojimo teisėtumÄ tiek pagal nacionalinius teisės aktu, tiek pagal KonvencijÄ . Taip pat kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad teismų nustatytų aplinkybių nepakanka iÅ¡vadai, jog antrankių panaudojimas nagrinėjamu atveju atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimus, padaryti, todėl bÅ«tina iÅ¡nagrinėti skundžiamÄ situacijÄ pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos suformuotas nuostatas, nustatyti ir įvertinti, ar nagrinėjamu atveju nebuvo kitų duomenų, be ankstesnių ieÅ¡kovo teistumų, pateisinančių antrankių panaudojimÄ , taip pat su teismo posėdžio organizavimu susijusias aplinkybes (pvz., kaip buvo įrengta teisiamojo vieta posėdžių salėje, kas dalyvavo nagrinėjant bylÄ , ar buvo žiniasklaidos atstovų ir pan.).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, įpareigojo Å¡alis pateikti paaiÅ¡kinimus, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016, iÅ¡dėstytus motyvus.

IeÅ¡kovas teismo įpareigojimo neįvykdė ir paaiÅ¡kinimų nepateikė. Atsakovas pateikė paaiÅ¡kinimus ir nurodė, kad atsakovas nedalyvavo teismo posėdžiuose Kauno apylinkės teismui 2013 m. nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-2091-288/2013, todėl konkrečiai pasakyti, kaip ieÅ¡kovas elgėsi nurodytų teismo posėdžių metu negali. Baudžiamojoje byloje vykusių teisiamųjų posėdžių metu galiojančios bei ieÅ¡kovo atžvilgiu taikytinos Konvojavimo taisyklės teisę spręsti dėl antrankių teismo posėdžio metu nuėmimo numato teismo posėdžio pirmininkui ir teismas nėra įpareigotas visais atvejais tenkinti konvojuojamojo asmens praÅ¡ymÄ nuimti antrankius.

Todėl, teismo posėdžio pirmininkui neįgyvendinus Konvojavimo taisyklių 195 punkte numatytos teisės, nėra pagrindo konstatuoti esant atliktiems neteisėtiems veiksmams ieÅ¡kovo atžvilgiu. Be to, ieÅ¡kovo teistumai buvo neiÅ¡nykę, bausmės neatlikęs, o minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas atliko laisvės atėmimo bausmę. Todėl esÄ , vien įvertinus ieÅ¡kovo kriminogeninę charakteristikÄ , teismo posėdžio pirmininkas turėjo teisę netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl antrankių nuėmimo visų vykusių teismo posėdžių metu.Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad buvo be pagrindo atsisakyta nuimti antrankius, o atsakovas turi įrodyti, kad egzistavo tokios aplinkybės, kurių pagrindu ieÅ¡kovui buvo pagrįstai atsisakyta nuimti antrankius.

Apeliacinės instancijos teismui suteikus Å¡alims galimybę pateikti naujus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija bylÄ nagrinėja vadovaujantis byloje esančiais įrodymais.Kaip jau buvo nurodyta ankstesniuose procesiniuose sprendimuose, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Dėl to ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Neteisėti veiksmai, kai vertinami pareigÅ«nų ar teismo veiksmai, yra tokie, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių jų veiklÄ , reikalavimų.

Teismo ar pareigūnų veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė.

Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).IeÅ¡kovas neteisėtais veiksmais laikė Kauno apylinkės teismo atsisakymÄ nuimti teismo posėdžių salėje antrankius.Konvojavimo taisyklių 195 punkte reglamentuota, kad nuo momento, kai konvojaus virÅ¡ininkas praneÅ¡a teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ , iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus virÅ¡ininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu.

Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Ä®vertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristikÄ , jo fizinę, psichologinę sveikatos bÅ«klę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti.Kasacinis teismas nurodė, kad buvimas su antrankiais (surakinimas antrankiais) paprastai nesukelia problemos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, kai Å¡i priemonė taikoma dėl teisėto sulaikymo ar laisvės atėmimo ir nesukelia nei didesnio jėgos panaudojimo, nei vieÅ¡o demonstravimo, negu pagrįstai bÅ«tina bylos aplinkybėmis.

Å iuo aspektu svarbu, pavyzdžiui, tai, ar yra pagrindo manyti, kad atitinkamas asmuo prieÅ¡insis sulaikymui arba bandys bėgti ar padaryti žalos sveikatai, turtui arba sunaikinti įrodymus (pvz., EŽTT 2007 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Gorodnitchev prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 52058/99, § 101; 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Radkov ir Sabev prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijų Nr. 18938/07 ir 36069/09, § 30; 2014 m. liepos 17 d. sprendimas byloje Svinarenko ir Slyadnev prieÅ¡ RusijÄ , peticijų Nr. 32541/08 ir 43441/08, § 117).

EŽTT teikia ypatingÄ reikÅ¡mę kiekvienos bylos aplinkybėms ir kiekvienu atveju nagrinėja, ar Å¡ios prievartos priemonės taikymas buvo bÅ«tinas (EŽTT 2007 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Gorodnitchev prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 52058/99, § 102; 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Radkov ir Sabev prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijų Nr. 18938/07 ir 36069/09, § 30). Byloje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-2091-288/2013 vykdo keturi teisiamieji posėdžiai – 2013-09-20, 2013-10-24, 2013-11-07 ir 2013-11-21.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas antrojo posėdžio metu, kuris vyko 2013-10-24 iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nuimti jam antrankius, tačiau teismas atsisakė tai padaryti. Duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų reiÅ¡kęs praÅ¡ymus nuimti antrankius kitų posėdžių metu, apeliacinės instancijos teismas neturi.Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, taip pat aplinkybę, jog ieÅ¡kovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atitvare, nesant duomenų neigiamai charakterizuojančių ieÅ¡kovo elgesį konvojavimo metu ir duomenų apie netinkamÄ , grėsmingÄ elgesį baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat į tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo motyvuoto procesinio sprendimo atsisakyti nuimti antrankius, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas nuimti ieÅ¡kovui antrankius, neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡inosi atvedimui, bandė bėgti ar kitais veiksmais trukdė baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nemotyvuotas teismo atsisakymas nuimti antrankius, kuomet nėra pagrįstų pagrindų dėl kaltinamojo netinkamo elgesio ar grėsmės tokiam elgesiui, neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, todėl aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtus Kauno apylinkės teismo veiksmus.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (nurodyto straipsnio 2 dalis).IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad neteisėti veiksmai sukėlė jam psichologinį Å¡okÄ , pažeminimo, beteisiÅ¡kumo, bejėgiÅ¡kumo jausmus, iÅ¡Å¡aukė depresijÄ . NegatyvÅ«s iÅ¡gyvenimai nebuvo vienkartiniai, momentiniai ar trumpalaikiai, nes Å¡ie jausmai persekioja ieÅ¡kovÄ nuolat.

Nors byloje nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų Å¡iuos ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimus, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad antrankių naudojimas atvejais kai nėra pagrįsto pagrindo kelia negatyvius ir nemalonus jausmus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog egzistuoja antroji civilinės atsakomybės sÄ lyga – žala.Kadangi ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimai buvo sÄ lygoti neteisėtų Kauno apylinkės teismo veiksmų, t. y. atsisakymo nuimti teismo posėdyje antrankius, todėl daroma iÅ¡vada, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Tokiu atveju konstatuojama, jog ieÅ¡kovas įrodė visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas.Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai – neturtinės žalos padarymo padariniai, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės – įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje. Teismo funkcija – remiantis Å¡iais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtÄ dvasinį skausmÄ , kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus.Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju.

Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieÅ¡kovas tik vieno posėdžio metu, kuris truko 6 min. ir jame nedalyvavo kiti asmenys, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ , jo gynėjÄ ir prokurorÄ , iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nuimti antrankius, į tai, kad ieÅ¡kovas teistas ne pirmÄ kartÄ ir jam žinomi baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teismo posėdžiuose organizavimo ypatumai, taip pat į tai, kad byloje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, jog ieÅ¡kovo patirti iÅ¡gyvenimai sukėlė ilgalaikes psichologines ir fizines problemas ar kad buvo ypatingai reikÅ¡mingi, sprendžia, kad teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas ieÅ¡kovui Å¡ioje byloje yra 50 EUR.Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, netinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos, kadangi nevirÅ¡ija 3 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ :IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (į.k. 188604955), 50 EUR (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.Likusioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkinti.

Teisėjai                                                                                  Ona Gasiulytė                                                                                 Henrichas Jaglinskis                                                                               Aldona Tilindienė