f2bdcf60-1fdb-4b91-af21-60e70d15577f · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-208-616/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35959-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.7; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 22 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, nukentėjusiosios E. K. atstovei advokatei Sofijai Kručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. bei nukentėjusiojo R.

K. atstovės pagal įstatymÄ ir nukentėjusiosios E. K. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. P., už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje padarymÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant E. P. laiduotojos I. P. atsakomybei 1 metų terminui ir baudžiamoji byla nutraukta; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, E. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 8 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta taikyti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti; nukentėjusiajai E. K. priteista iÅ¡ E. P. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam R.

K. priteista iÅ¡ E. P. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, 106 straipsniu, proceso metu patirtos iÅ¡laidos: 83,78 Eur už psichologo paslaugas, 340,56 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajam R. K., 302,94 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai E. K. pripažintos proceso iÅ¡laidomis bei priteistos iÅ¡ E. P. Lietuvos Respublikos valstybei. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad E. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajai E. K., bÅ«tent: 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.20 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, suimdamas nukentėjusiajai E. K. už plaukų tempė iki (duomenys neskelbtini), namo kieme esančio Å¡iltnamio ir suėmęs rankomis už kaklo smaugė nukentėjusiÄ jÄ E. K., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmÄ .

2. Be to, nustatyta, kad E. P., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui nukentėjusiajam R. K., bÅ«tent: 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.20 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, prie Å¡iltnamio, nustÅ«mė nukentėjusįjį mažametį R. K., dėl ko nukentėjusysis mažametis R. K. nukrito ir užsigavo kojÄ , tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui R. K. fizinį skausmÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo ir nepriteisti iÅ¡ jo proceso iÅ¡laidų (340,56 Eur ir 302,94 Eur) už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ arba jas sumažinti; taip pat praÅ¡o panaikinti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . 3.1.

Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. nurodo, kad jam nustatytas 45 procentų darbingumas, dėl neįgalumo jis neturi nuolatinio darbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi pareigÄ mokėti pinigines sumas savo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui ir Å¡iÄ pareigÄ atlieka. Å ios aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad jo turtinė padėtis tikrai nėra gera, be didesnių finansinių nuostolių negalėtų sumokėti teismo priteistas sumas (neturtinės žalos atlyginimÄ nuketėjusiesiems, proceso iÅ¡laidas, paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ).

Mano, kad tokia skolų naÅ¡ta bÅ«tų tikrai per didelė ir labai apribotų apelianto galimybes tinkamai pragyventi bei atlikti pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius savo vaikus.

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymÄ E. K. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį ir nukentėjusiajam R. K. priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 4.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymÄ E. K. nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam R. K. priteisto neturtinės žalos dydžio yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neįvertinus visų aplinkybių.

Teigia, kad po nusikaltimo jos sÅ«nus R. K. patyrė didžiulį Å¡okÄ ir stresÄ , pablogėjo jo savijauta ir sveikata (tiek fizinė, tiek psichologinė). Padarytas nusikaltimas sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo mažamečio raidai, socialiniam vystymuisi, pasaulio suvokimui ir turės neigiamÄ poveikį jo tolimesniam gyvenimui, todėl patirtÄ sÅ«naus neturtinę žalÄ apeliantė įvertina 500 Eur ir prašė jÄ civiliniu ieÅ¡kiniu priteisti iÅ¡ E. P..

5. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. K. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį ir priteisti jai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 5.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji E. K. nurodo, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , nes jai buvo priteista tik 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad byloje pateiktame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodžiusi apie patirtÄ fizinį skausmÄ , nes E. P. tempė jÄ už plaukų, suėmęs už kaklo smaugė, ant kojų liko kraujosrÅ«vos, buvo iÅ¡peÅ¡ti plaukai.

Jos atžvilgiu panaudotas smurtas atsiliepė jos emocinei bÅ«klei, ji labai iÅ¡sigando dėl savęs ir dėl mažamečio sÅ«naus R. K., kurio atžvilgiu taip pat buvo panaudotas smurtas. Ji labai iÅ¡gyveno, sutriko jos miego režimas, naktimis negalėjo užmigti, labai bijojo, kad E. P. vėl nepasirodytų. Apeliantės nuomone, E. P. yra neprognozuojamas žmogus, todėl ir dabar bijo dėl savęs ir vaikų. Savo patirtÄ neturtinę žalÄ ji įvertino 500 Eur ir prašė Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ E. P., tačiau teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalo atlyginimo dydį.

Mano, kad iki nuosprendžio priėmimo E. P. jai ir jos sÅ«nui R. K. atlygino po 50 Eur neturtinės žalos tik dėl to, kad bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . NeaiÅ¡ku, kada jis ruoÅ¡iasi atlyginti likusiÄ Å¾alÄ , nes apie tai nenori kalbėti ir tartis.

6. Atsiliepimų į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. bei nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymÄ ir nukentėjusiosios E. K. apeliacinius skundus proceso dalyviai per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepateikė.

7. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios E. K. atstovė advokatė Sofija Kručienė prašė nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymÄ ir nukentėjusiosios E. K. apeliacinius skundus tenkinti, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliacinį skundÄ atmesti, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymÄ ir nukentėjusiosios E. K. apeliacinius skundus atmesti, prokurorė Rasa Valančienė prašė nukentėjusiojo R.

K. atstovės pagal įstatymÄ ir nukentėjusiosios E. K. bei atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų priimtÄ nuosprendį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 8. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymÄ ir nukentėjusiosios E. K. apeliaciniai skundai atmestini. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

10. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. ir nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymÄ bei nukentėjusioji E. K. apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, E. P. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos ar sprendimo E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir bylÄ nutraukti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , praÅ¡o jÄ panaikinti, taip pat nesutinka su iÅ¡ jo priteistomis proceso iÅ¡laidomis už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiesiems R.

K. ir E. K., praÅ¡o Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ jo nepriteisti arba jas sumažinti. Nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymÄ ir nukentėjusioji E. K. nesutinka su pirmosios instancijos nuosprendžio dalimi dėl byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo ir praÅ¡o padidinti nukentėjusiajam R. K. ir jai priteistinÄ neturtinės žalos dydį. Dėl E. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės 11. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iÅ¡ jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis Å¡ių priemonių prevencine paskirtimi. Ä®statymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ , taip pat ir proporcingumo principÄ .

Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018).

12. BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. paskirdamas 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įstatymo reikalavimų nepažeidė. Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendimo skirti E. P. Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę bei jos dydžio visiÅ¡kai nemotyvavo, todėl neaiÅ¡ku, kodėl atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės buvo paskirta bÅ«tent 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad E. P. įvykdė du nesunkius tyčinius nusikaltimus idealiÄ ja sutaptimi, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiesiems R.

K. ir E. K. padarytÄ neturtinę žalÄ , anksčiau teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, iki nusikalstamų veikų padarymo ir Å¡iuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra neįgalus (darbingumas 45 procentai), todėl pagrįstai siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės buvo skirta bÅ«tent tokia baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ bus proporcinga E. P. įvykdytoms nusikalstamoms veikoms ir užtikrins kitų teisės pažeidimų prevencijÄ bei neleis formuotis nebaudžiamumo jausmui, todėl panaikinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ nėra pagrindo.

13. BK 71 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kartu nustato Å¡ios įmokos sumokėjimo terminÄ . Å is terminas negali bÅ«ti ilgesnis negu treji metai. Nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. P. buvo įpareigotas jam paskirtÄ Ä¯mokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ sumokėti per 8 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

14. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. nurodo, kad jam nustatytas 45 procentų darbingumas, dėl neįgalumo jis neturi nuolatinio darbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, be to, vykdo pareigÄ mokėti iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams, todėl jo turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes ir įvertinus E. P. paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydį – 20 MGL (1000 Eur), pirmosios instancijos teismo nustatytÄ terminÄ Å¡iai įmokai sumokėti, teisėjų kolegija sprendžia, kad 8 mėnesių terminas, per kurį turi bÅ«ti sumokėta paskirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai per trumpas.

Dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, joje buvo pateikti faktiniai duomenys, iÅ¡ kurių buvo galima spręsti apie E. P. gaunamas pajamas ir prievoles, todėl teismas turėjo galimybę realiai įvertinti jo galimybę sumokėti skiriamÄ Ä¯mokÄ per nustatomÄ 8 mėnesių terminÄ . Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. P. nurodė, kad jo pajamos Å¡iuo metu sudaro tik 214 Eur dydžio neįgalumo paÅ¡alpa (2 t., b. l. 106). Todėl akivaizdu, kad net neturint kitų prievolių, E. P. bÅ«tų sunku sumokėti įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kurios dydis siekia 125 Eur per mėnesį (1000 Eur : 8), iÅ¡ gaunamos 214 Eur neįgalumo iÅ¡mokos.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių – terminÄ Ä¯mokai į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ sumokėti. Pažymėtina, jog nustačius ilgesnį įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ sumokėjimo terminÄ , E. P. turės realiÄ galimybę savanoriÅ¡kai sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtÄ Ä¯mokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , iÅ¡vengiant neigiamų priverstinio Å¡ios įmokos iÅ¡ieÅ¡kojimo pasekmių.

Pripažinus, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatytas aiÅ¡kiai per trumpas atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ sumokėjimo terminas, nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl nukentėjusiesiems R. K. ir E. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio 15. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

16. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

17. Å ioje byloje nustatyta, kad dėl E. P. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, nukentėjusiesiems R. K. ir E. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji E. K. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad dėl E. P. veiksmų ji jautė fizinį skausmÄ , nes jis tempė jai už plaukų, buvo iÅ¡peÅ¡ti plaukai, jis suėmęs jai už kaklo smaugė, ant kojų liko kraujosruvos, jos atžvilgiu panaudotas smurtas atsiliepė jos psichologinei bÅ«klei, nes ji labai iÅ¡sigando, iÅ¡gyveno dėl savęs ir vaikų, sutriko jos miegas, todėl patyrė 500 Eur neturtinę žalÄ ir prašė jÄ priteisti iÅ¡ E. P. (2 t., b. l. 109, 110).

E. K. kaip nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymÄ taip pat pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama iÅ¡ E. P. priteisti 500 Eur ir nukentėjusiajam R. K.. Civiliniame ieÅ¡kinyje E. K. nurodė, kad po patirto nusikaltimo jos mažametis sÅ«nus R. K. jaučiasi blogai, pažemintas ir sugniuždytas, jis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, jį kamavo stresas, jaudulys, jis negali susikaupti, jaučia baimę, nerimÄ , padarytas nusikaltimas gali sukelti neigiamų pasekmių jo raidai, socialiniam vystymuisi, pasaulio suvokimui ir turės neigiamÄ poveikį jo tolimesniam gyvenimui (2 t., b. l. 113-114).

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios E. K. civiliniuose ieÅ¡kiniuose ir teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes, kad ji ir jos sÅ«nus byloje nagrinėjamo įvykio pasekmes jaučia iki Å¡iol, įvykio metu jai buvo iÅ¡peÅ¡ti plaukai, sudraskyti drabužiai, fizinį skausmÄ juto tol, kol buvo tempiama nuo laiptelių iki Å¡iltnamio, daugiau jokių padarinių nejuto, į gydymo įstaigÄ ir pas psichologus nesikreipė, jos sÅ«nui po įvykio dvi dienas skaudėjo kojÄ , tačiau į gydymo įstaigÄ nesikreipė, jokių vaistų negėrė, sÅ«nus labai iÅ¡sigando, dar dvi naktis sapnavo įvykį, jis patyrė didžiulį stresÄ , taip pat atsižvelgęs į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ priteisiant neturtinę žalÄ analogiÅ¡kose bylose, konstatavo, kad nukentėjusiesiems R.

K. ir E. K. nusikaltimais padarytas neturtinės žalos dydis yra 250 Eur, ir civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies – kadangi 50 Eur neturtinės žalos nuosprendžio priėmimo metu tiek nukentėjusiajai E. K., tiek nukentėjusiajam R. K. jau buvo atlyginta, teismas iš E. P. kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteisė dar po 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

18. Nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymÄ ir nukentėjusioji E. K. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad savo ir jos sÅ«naus patirtas neturtines žalas įvertina po 500 Eur ir praÅ¡o Å¡ias sumas priteisti iÅ¡ E. P., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is praÅ¡ymas yra nepagrįstas.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-235-628/2020). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-235-628/2020).

20. Pirmosios instancijos teismas, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis veikų padarymo aplinkybėmis, nukentėjusiųjų parodymais, civiliniuose ieÅ¡kiniuose nurodytomis aplinkybėmis, nustatė, kad nukentėjusiesiems E. K. ir R. K. dėl E. P. nusikalstamų veikų buvo padaryta neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai abejoti tokia iÅ¡vada nėra jokio teisinio pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji dėl E. P. tyčinių veiksmų patyrė fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , stresÄ , nesaugumo jausmÄ .

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžio, įvertino visas Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir, nukentėjusiųjų patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertinęs po 250 Eur kiekvienam suma, nuo teismų formuojamos praktikos nenukrypo. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma paneigia nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymÄ ir nukentėjusiosios E. K. apeliacinių skundų praÅ¡ymÄ tenkinti civilinius ieÅ¡kinius pilna apimtimi.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiesiems E. K. ir R. K. sukeltÄ fizinį skausmÄ , patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems nustatytas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus ir proporcingas, kadangi neturtinės žalos priteisimas negali virsti siekiu pagerinti savo turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad E. K. po byloje nagrinėjamo įvykio buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas (1 t., b. l. 24-25, 105-107), todėl į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.

Tai, kad įvykio metu buvo neblaivi, pripažino ir pati nukentėjusioji E. K. (1 t., b. l. 8-9, 35-36). Å ios aplinkybės, vertinant jas byloje nagrinėjamos konfliktinės situacijos eigos ir pasekmių kontekste, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pati E. K., bÅ«dama mažamečio R. K. motina ir bÅ«dama neblaivi byloje nagrinėjamo įvykio metu, neužtikrino pakankamai saugios aplinkos savo vaikui, tai yra nukentėjusiajam R. K., ir neužkirto kelio netinkamam atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. elgesiui, dėl kurio ir buvo padaryta žala nukentėjusiajam R.

K..

21. Pirmosios instancijos teismas klausimÄ dėl civilinių ieÅ¡kinių priteisiant neturtinę žalÄ iÅ¡sprendė tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į Å¡ios žalos rÅ«Å¡ies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi BPK ir CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , bei formuojama teismų praktika Å¡iuo klausimu. Konstatuoti, kad nukentėjusiesiems R. K. ir E. K. priteistos neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per mažas ir keisti jį nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymÄ ir nukentėjusiosios E. K. apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

22. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusysis R. K. yra nepilnametis. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis negali savarankiÅ¡kai spręsti visų klausimų, susijusių su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, juos atlieka atstovai pagal įstatymÄ â€“ tėvai. CK 3.185 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtÄ , kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Pagal CK 3.186 straipsnio 1 dalies normÄ tėvams draudžiama naudoti vaikų turtÄ savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir nustatyta, kad tėvai, įgyvendindami nepilnamečių vaikų turtines teises, privalo veikti iÅ¡imtinai vaikų interesais.

Pagal paminėtų teisės normų prasmę atstovai pagal įstatymÄ lėšas, priteistas kaip neturtinės žalos atlyginimas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams, tvarko vaiko interesais. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam nepilnamečiui R. K. pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė Å¡ių nepilnamečiui priteistų pinigų tvarkytojo. E. K. pripažinta nukentėjusiojo R.

K. atstove pagal įstatymÄ (1 t., b. l. 57-58), todėl, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nukentėjusiajam R. K. priteistas lėšas neturtinės žalos atlyginimui uzufrukto teise pavedant tvarkyti jo įstatyminei atstovei, jo motinai E. K. (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl proceso iÅ¡laidų 23. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 106 straipsniu, iÅ¡ E. P. Lietuvos Respublikos valstybei buvo priteistos proceso metu patirtos iÅ¡laidos: 83,78 Eur už psichologo paslaugas, 340,56 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajam R.

K., 302,94 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai E. K.. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iÅ¡ E. P. proceso iÅ¡laidas yra nepagrįstas, todėl yra naikintinas.

24. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso iÅ¡laidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jie Å¡ias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi iÅ¡laidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tarnybinę užduotį, negali bÅ«ti vertinamos kaip proceso iÅ¡laidos. BPK 104 straipsnyje nurodyta, kad proceso iÅ¡laidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų.

Proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, taip pat kai asmuo, iÅ¡ kurio turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos proceso iÅ¡laidos, neiÅ¡gali mokėti, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

25. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ E. P. Lietuvos Respublikos valstybei buvo priteistos 83,78 Eur proceso iÅ¡laidos už psichologo, kuris dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nukentėjusįjį mažametį R. K., paslaugas. Mažamečio nukentėjusiojo apklausos buvo atliktos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no iniciatyva, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir surinkti kaltinamojo kaltę pagrindžiančius duomenis. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir į minėtas BPK nuostatas, reglamentuojančias proceso iÅ¡laidų atlyginimÄ , priteisti už psichologės, dalyvavusios mažamečio nukentėjusiojo R.

K. apklausose, paslaugas iÅ¡leistÄ pinigų sumÄ kaip proceso iÅ¡laidas iÅ¡ asmens, kuris, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta, nebuvo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas pripažino proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisė iÅ¡ atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P..

26. Kaip minėta, skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu iÅ¡ E. P. Lietuvos Respublikos valstybei taip pat buvo priteistos proceso metu patirtos iÅ¡laidos – 340,56 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajam R. K., 302,94 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai E. K., kurių atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. dėl blogos turtinės padėties praÅ¡o nepriteisti iÅ¡ jo arba jas sumažinti. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. birželio 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir mediacijÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 11, 14.4.3.2, 14.4.4 punktais, praÅ¡oma valstybės naudai priteisti 183,06 Eur už nukentėjusiajai E. K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 174-177).

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-231-489/2020).

Atsižvelgiant į Å¡ias įstatymo nuostatas, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ kaltu pripažinto asmens, ir į tai, kad nagrinėjamu atveju E. P. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai proceso metu patirtas iÅ¡laidas – 340,56 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajam R.

K. ir 302,94 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai E. K. priteisė iÅ¡ atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P.. Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl iÅ¡ E. P. priteistų proceso iÅ¡laidų naikintina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

28. Atsižvelgus į minėtÄ BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad tik pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, ir į kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymas priteisti valstybei teisinės pagalbos iÅ¡laidas už nukentėjusiajai E. K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.

Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti: Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 20 MGL (1000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų)) dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ sumokėjimo terminÄ prailginti iki 24 mėnesių.

Nukentėjusiajam R. K. priteistas lėšas neturtinei žalai atlyginti uzufrukto teise pavesti tvarkyti jo įstatyminei atstovei – motinai E. K.. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, 106 straipsniu, iÅ¡ atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. Lietuvos Respublikos valstybei buvo priteistos proceso metu patirtos iÅ¡laidos: 83,78 Eur už psichologo paslaugas, 340,56 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajam R.

K., 302,94 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai E. K.. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymÄ ir nukentėjusiosios E. K. apeliacinius skundus atmesti. IÅ¡ atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. teisinės pagalbos iÅ¡laidų už nukentėjusiajai E. K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai neiÅ¡ieÅ¡koti. Teisėjai Boleslovas Kalainis Nijolė Matuzevičienė Ernesta Montvidienė