f2bd652f-3196-4576-9355-dd65ca3ad3a2 · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Pranešėjas L                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1-10-673/2015Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01050-2012-5Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.25.4.5.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.4.(S)                                                                                                                                Kėdainių rajono apylinkės teismas                                                        N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 2 d.                                              Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273 Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant: prokurorui Sigitui Kanaporiui, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms D.

D., B. K. D. ir jų atstovui advokatui Antanui JaraÅ¡iui; A. K., jos įstatyminiam atstovui R. K. ir atstovui advokatui Vytautui Bučiui, kaltinamojo gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje,N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai iÅ¡nykę), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), padarymu, n u s t a t ė:

Byloje N. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2012 m. spalio 6 d. apie 17 val., Kėdainių raj., Paobelio kaime, kelio Jonava-Kėdainiai-Å eduva 29,822 kilometre, vairuodamas automobilį VW Sharan, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė (įvykio metu galiojančių) Kelių eismo taisyklių 9, 88.2, 106 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, bÅ«damas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), prieÅ¡ persirikiuodamas, prieÅ¡ lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę ar kairę, prieÅ¡ apsisukdamas privalėdamas įspėti atitinkamos krypties posÅ«kių Å¡viesos signalais, o jeigu Å¡viesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka (KET 88.2), prieÅ¡ sukdamas į kairę privalėdamas įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 106), prieÅ¡ sukdamas į kairę ir ketindamas apsisukti neįjungė kairės pusės posÅ«kio Å¡viesos signalo, bei pradėdamas apsisukimo į kairę manevrÄ neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido iÅ¡ paskos važiavusio ir lenkimo manevrÄ pradėjusio motociklo Suzuki SV1000, valst. (duomenys neskelbtini), vairuojamo A.

D., ir su juo susidūrė, dėl ko, dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų motociklininkas A. D. mirė, o motociklo keleivei A. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.Kaltinamasis N. B. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad 2012-10-06 apie 16-17 val., važiavo su žmona R. B. į Kėdainius pasiimti vaikų, jis vairavo VW Sharan. Buvo paliję. Važiavo apie 60 km/h greičiu. Žiede matė važiuojančius motociklininkus, kuriuos išleido iš žiedo ir pastarieji nuvažiavo link Kėdainių, jie nuvažiavo paskui.

Važiuojant žmona paprašė apsisukti ir grįžti į namus paimti vaikui vaistus. Apsisukinėjo sankryžoje, suko į kairę. PrieÅ¡ posÅ«kį, likus apie 20 metrų, jis parodė posÅ«kio signalÄ . Greitis buvo apie 50 km/h, pradėjo stabdyti. Jo automobilio galiniai žibintai veikė. Jo automobilio ilgis apie 2,5-3 metrai. Anksčiau apsisukimo manevro nedarė, nes ten iÅ¡tisinė linija. Sankryžoje punktyrinė linija. Tvirtina, kad darydamas posÅ«kio manevrÄ Ä¯ žiÅ«rėjo į visus tris veidrodėlius.

Toje vietoje apsisukinėti tenka dažnai, nes netoliese gyvena. Jokio motociklininko nematė. PrieÅ¡ posÅ«kio manevrÄ pristabdė, bet visiÅ¡kai sustojęs nebuvo, priartėjo prie vidurio linijos ir sukosi. Beveik apsisukęs, kai maÅ¡ina jau buvo skersai kelio prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, pajuto smÅ«gį kažkur į galÄ . Tvirtina, kad prieÅ¡ manevrÄ rodė posÅ«kį, jo automobilio stabdžių žibintai veikė, matomumas buvo pakankamai geras. PrieÅ¡prieÅ¡inėje kelio juostoje automobilių nebuvo.

Kai pajuto smÅ«gį, pirmiausia pagalvojo, kad sprogo padanga. Kaltu neprisipažįsta, nes posÅ«kio signalÄ rodė, jo posÅ«kio signalai veikė, važiavo saugiu greičiu, ten jam buvo leidžiama sukti, sukdamas į veidrodėlius žiÅ«rėjo, galiniai žibintai veikė. Jis nuo 2000 metų turi vairuotojo pažymėjimÄ , jo automobilis buvo draustas, techniÅ¡kai tvarkingas, jis nebuvo vartojęs alkoholio. Kodėl nepamatė motociklininko - negali paaiÅ¡kinti. Po įvykio buvo Å¡oke. Å oke buvo apie tris mėnesius, nelabai orientavo aplinkoje, neprisimindavo, kÄ veikė praėjusiÄ dienÄ , gydėsi, neprisimena, kaip antrÄ kartÄ buvo apklausiamas policijoje, apie pusę metų dėl Å¡oko negalėjo vairuoti.

Teisingi yra jo vėlesni parodymai. Ir pirminiuose parodymuose sakė, kad jis suko. Jo automobilio apsisukimo spindulys Å¡eÅ¡i metrai ar daugiau. Apsisukinėjant jam reikėjo įvažiuoti į Å¡alikelę. Kai pajuto smÅ«gį į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ buvo įvažiavęs visas jo automobilis, prieÅ¡prieÅ¡inė eismo juosta jo automobiliu buvo užtverta. Nuo smÅ«gio jo automobilis buvo užsuktas į prieÅ¡ingÄ pusę. Su civiliniais ieÅ¡kiniais nesutinka. Su žuvusiojo Å¡eimos nariais nekalbėjo, nebuvo susisiekęs. Jo Å¡eimoje auga du mažamečiai vaikai.

Vyresnysis vaikas yra neįgalus, jam cerebralinis paralyžius, yra 1 grupės invalidas. PrižiÅ«ri po autoįvykio sunkiÄ negaliÄ turintį tėvÄ , jį globoja. Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai.Asmenų parodymai.Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė D. D. nurodė, kad eismo įvykio metu žuvo jos sutuoktinis A. D., vairavęs motociklÄ . Buvo nuvykusi į įvykio vietÄ . Jai kelias valandas buvo didelis Å¡okas. Santuokoje su žuvusiuoju ji iÅ¡gyveno 2,6 m. PrieÅ¡ tai 5 metus gyveno kartu.

Reiškia civilinį ieškinį 150 000 Lt neturtinei ir 25 476,50 Lt turtinei žalai atlyginti, kurį prašo tenkinti. Turtinė žala – laidojimo išlaidos, motociklo sugadinimas, apranga, skrodimo išlaidos, transportavimo išlaidos, ritualinės paslaugos, aukos bažnyčiai, giedoriai, maitinimo paslaugos laidojant – kremuojant, pastatytas paminklas, sutvarkyta kapavietė. Neturtinė žala – dvasiniai išgyvenimai, sutriko ir dvasinė, ir fizinė sveikata. Pas psichoterapeutus nesikreipė, joks psichikos sutrikimas jai diagnozuotas nebuvo, vartojo homeopatinius vaistus, rimto gydymo jai neskyrė.

Vėliau prasidėjo nemigos sutrikimai, nerimas, pylė prakaitas, temperatÅ«ra sukildavo, jautėsi nedarbinga. Stresas iÅ¡provokavo ginekologinį susirgimÄ . Å iuo metu jaučiasi geriau, bet žala padaryta visam gyvenimui. Su sutuoktiniu sutarė gerai, turėjo daug planų, renovavo jos tėvų namÄ , buvo pasiskolinę pinigų iÅ¡ draugų, sutuoktinis gaudavo pajamų apie 3000 Lt per mėn., tai buvo didžioji Å¡eimos pajamų dalis. Žuvęs sutuoktinis buvo atsakingas, net jos nenorėdavo motociklu vežti, jai keista, kodėl jis sutiko vežti A..

Sutuoktinis motociklu nelakstė, važinėjo protingai. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė B. K. D. parodė, kad žuvusysis buvo jos sÅ«nus. PraÅ¡o priteisti 200 Lt turtinę ir 150000 Lt neturtinę žalÄ , nes jai tai baisi netektis, nes su sÅ«numi buvo labai artimi. Jie su vyru seni, neteko pagrindinio rėmėjo ir pagalbininko. Dar turi dukrÄ . Tvirtina, kad kelyje sÅ«nus buvo labai atidus. Po sÅ«naus žūties pasikeitė jos fizinė bÅ«klė, trinka Å¡irdies ritmas. Jos sutuoktinis gauna 1000 Lt, o ji 1060 Lt pensijas.

Dėl kaltinamojo Å¡eimos padėties nemažina savo civilinio ieÅ¡kinio, čia yra jo reikalas. Patyrė 200 Lt turtinę žalÄ dėl iÅ¡laidų kelionėms. Netiki, kad sÅ«nus lenkė, atsargiai vežė vaikÄ , galėjo daryti lenkimo manevrÄ , kai jam užkirto keliÄ . Dėl sveikatos bÅ«klės prašė atleisti nuo dalyvavimo tolimesniuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė A. K. parodė, kad apie eismo įvykį nieko neprisimena. Koks jos civilinis ieÅ¡kinys nežino.

PrieÅ¡ įvykį jai neskaudėjo galvos, kojos, viskÄ galėjo daryti. Po įvykio negali sportuoti, blogai su atmintim, blogai sekasi mokslas. Jai buvo padarytos dvi kojos ir dvi galvos operacijos. Dėl galvos traumos patirpęs kaulas, juda. Jei kaulas iÅ¡tirps, reikės iÅ¡imti ir dėti plastmasę. PraÅ¡o atleisti nuo dalyvavimo tolimesniuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Nukentėjusysis ir civilinės ieÅ¡kovės A. K. atstovas R. K. parodė, kad A. K. yra jo dukrÄ , o žuvusysis buvo jo draugas. Ä®vykio dienÄ buvo baikerių Å¡ventėje.

A. vežė jo dukrÄ A., važiavo gale. Jis atvažiavę pirmi prie Kėdainių esančiame žiede suko kokius keturis ratus, kol sulaukė A.. Pamatę, kad jis įvažinėja į žiedÄ , iÅ¡važiavo iÅ¡ žiedo ir nulėkė link Kėdainių. Parodė, kad kai jie su kitu motociklininku G. važiavo prie žiedo, aplenkė Sharan automobilį. Kol žiede sukdami ratus laukė A., automobilis Sharan įvažiavo ir iÅ¡važiavo iÅ¡ žiedo. Jie apsuko ratÄ Å¾iede ir dar kartÄ kelyje Sharan aplenkė.

Paties įvykio jis nematė. Nesulaukęs atvažiuojant grįžo ir pamatė eismo įvykį. Asfaltas buvo Å¡lapias. Lynojo Å¡iek tiek. Matė, kaip ant asfalto gulėjo žmonės, ties viduriu gal, nors tiksliai neatsimena. Motociklas nuo jų gulėjo toliau. Buvo priėjęs prie kaltinamojo, klausė kas nutiko, tai jis sakė, kad važiavo tiesiai ir kažkas atsitrenkė į jo galÄ . Labai nesigilino, nes rÅ«pinosi dukra. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 116.) R. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kaltinamasis jam sakė, jog susidÅ«rimo metu jis apsisukinėjo, tikslesni. Nurodė, kad kelias jam buvo labai gerai žinomas.

D. taip pat buvo kėdainietis, ne kartÄ važiavęs. Eismo įvykio metu, toje vietoje, kur įvykio įvykis, ženklo, reiÅ¡kiančio sankryÅ¾Ä , nebuvo, dabar toks pastatytas. Mano, kad jei pradedi lenkimÄ ten, kur yra punktyrinė linija ir lenkdamas įvažiuoji į kelio ruoÅ¾Ä , kur yra iÅ¡tisinė linija, turi vis tiek pabaigti lenkimo manevrÄ . Važiuodamas motociklu turi galvoti už keturis priekyje važiuojančius. Visada, jei lenki, žiÅ«ri ar nėra keliuko į Å¡onÄ . Gal A. važiavo deÅ¡iniau, jam pasirodė, kad kaltinamasis bando deÅ¡iniau sustoti, gal todėl lenkė, nes jei kaltinamasis butų važiavęs viduriu, suvokdamas, jog yra Å¡alutinis keliukas, A. nebÅ«tų rizikavęs lenkti, visi motociklininkai supranta, kad ne visi juos pastebi.

Didelio greičio negalėjo bÅ«ti, nes buvo Å¡lapia kelio danga. Motociklo varantis yra galinis ratas, todėl kai yra Å¡lapia kelio danga, paspaudus greitį, užmeta užpakalinę motociklo dalį. Jis tÄ gerai žino, nes turėjo daug motociklų. Jei asfaltas sausas, motociklas sustoja tris kartus gerčiau nei maÅ¡ina, o jei Å¡lapia, sustabdyti sudėtinga. „Britva“ stabdoma nuo priekinio rato, nes galinis prilaiko. O užspaudus priekinį ratÄ , jeigu slysta, tai iÅ¡ karto griÅ«ni. A. daugiau važinėdavo su krosiniu motociklu.

Krosinio motociklo specifika yra ta, kad stabdymas vyksta galiniu ratu, o kai važiuoji su „britva“ ir spaudi galinį stabdį, motociklÄ labai greitai užneÅ¡a. Su „britva“ reikia stabdyti priekiniu ratu. A. tÄ â€žbritvÄ â€œ turėjo pusmetis ar tai metai iki įvykio, dažniau važinėjo su krosiniu. TÄ dienÄ D. vis laukdavo, nes jis važiavo atsargiai, atsakingai, o jie lėkė kaip velniai. Dukros vardu reiÅ¡kia 35 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo už dukros sužalojimÄ .

Kadangi po įvykio dukrai tino smegenys, iÅ¡pjovė galvos kaulus, tai dabar kÅ«nas nelabai nori priimti to kaulo, jis juda, tirpsta, gali tekti keisti plastmase. Kaukolė jai lūžusi nebuvo. Keturias savaites dukra gulėjo komoje. Kaip gulėjo žmonės įvykio vietoje ant kelio pasakyti negali, praėjo daug laiko, o be to, vienas buvo negyvas, o dukra buvo sužalota, negali tiksliai pasakyti. Ä® įvykio vietÄ pirma atvažiavo greitoji medicinos pagalba, jis tik pamena, kad D. kÅ«nas buvo užkeltas ant neÅ¡tuvų, bet kas jį užkėlė, neprisimena, jis atsegė Å¡almÄ .

IÅ¡ pradžių D. gulėjo ant Å¡ono, bet jie jį atvertė, kas atvertė neprisimena. Paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad į Sharan trenkėsi ne tik vairuotojas, bet ir keleivė, nes dukros Å¡almas pasmakry įtrÅ«kęs, įskilęs. Liudytoja S. K. parodė, kad eismo įvykio metu buvo sužalota jos dukra A. K., kuri atsigavusi nieko apie įvykį neprisiminė. Ji taip pat važiavo kitu motociklu. Paties įvykio nematė. Buvo atvykusi į eismo įvykio vietÄ . Automobilio vairuotojas sakė, kad jis sukosi ir į jį trenkėsi.

Asfalto danga buvo drėgna. Dėl patirto sužalojimo sutriko A. atmintis, tai atsiliepia mokymuisi, pasiskundžia, kad skauda galvÄ , tirpsta galvos kaulas, ji jaučia jo judėjimÄ . Yra apribota sportavime. Su žuvusiuoju buvo draugai, daugiau bendravo jos vyras. Žuvusysis tÄ dienÄ važiavo lėtai, jie suko motociklais ratus žiede jo laukdami. Liudytojas G. D. parodė, kad pažinojo žuvusįjį A., kartu važinėdavo motociklais. Ä®vykio dienÄ važiavo kartu, A. tÄ dienÄ važiavo ramiai, nes vežė draugo dukrÄ .

Ä®vykio nematė. Sužinojęs apie įvykį ir atvažiavęs į įvykio vietÄ kalbėjo su Sharan automobilio vairuotoju, kuris sakė, kad bandė suktis. A. nebuvo greičio mėgėjas. Liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Ä®vykio dienÄ su sutuoktiniu N. B. važiavo iÅ¡ Kauno pro LabÅ«navÄ . Juos dideliu greičiu pralenkė du motociklai, kuriuos jie praleido. Kai privažiavo žiedinę sankryÅ¾Ä Paobelio-Jonava-Kėdainiai, tie du motociklininkai suko ratus žiede. Jie stovėjo Å¡alutiniam kely, į žiedÄ Ä¯suko tik motociklininkams iÅ¡važiavus iÅ¡ žiedo link Kėdainių.

Važiuojant keliu link Kėdainių motociklininkai jų neaplenkinėjo, jie jau buvo nuvažiavę. Važiuodami sugalvojo apsisukti ir nuvažiuoti į Paobelio kaimÄ vaistų dukrai, nes jie gyvena Paobelio kaime, o į Kėdainius važiuoti turėjo, nes pas mamÄ buvo palikti jų nepilnamečiai vaikai. Sugalvoję apsiskuti privažiavo sankryÅ¾Ä , kurioje galima apsisukti, nes ten yra punktyrinė kelio linija, tÄ kelio ruoÅ¾Ä jie žino, nes Å¡alia gyvena. Darė posÅ«kį į kairę, ten yra Å¡oninis keliukas.

Vyrui atlikinėjant posÅ«kio manevrÄ , manevrÄ jau bebaiginėjant, pajuto didelį smÅ«gį, jų maÅ¡inÄ nubloÅ¡kė į kitÄ kelio pusę, į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Pamanė, kad sprogo padanga, nesuprato kas įvyko. Vyras posÅ«kio manevrÄ darė prieÅ¡ tai pristabdęs, prisiparkavęs arčiau aÅ¡inės linijos, rodė kairį posÅ«kį – tÄ ji tvirtina mačiusi, nes matosi ir signalas, ir girdisi posÅ«kio signalo garsas, pati 8 metus turi vairuotojo pažymėjimÄ . SmÅ«gį pajuto, kad jų automobilio galiniai ratai jau buvo ant aÅ¡inės linijos, jie jau beveik buvo apsisukę.

IÅ¡lipę suprato, kad jį juos atsitrenkė motociklas. Manevro metu jų automobilį galima buvo aplenkti ir iÅ¡ kairės, ir iÅ¡ deÅ¡inės, kelias ten platus, yra Å¡oniniai keliukai. Tačiau lenkti iÅ¡ kairės ten negalima, nes yra iÅ¡tisinė eismo juosta, be to jų automobilis manevro metu buvo prieprieÅ¡inėje eismo juostoje, tai yra uždengęs prieprieÅ¡inę eismo juostÄ . Jie sukosi per punktyrinę kelio linijÄ . DeÅ¡inė eismo juosta jų manevro metu buvo tuščia. Jų automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, viskas veikė.

Jai nesuvokiama, kodėl jie tapo kliÅ«timi, kodėl motociklininkas į juos atsitrenkė. Tuo metu linojo, kelias buvo Å¡lapias, gal nematė, gal paslydo. Motociklininko ji nematė, nestebėjo, kas važiuoja paskui. Automobilyje veikė lango valytuvai, nes buvo dulksna. PrieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje automobilių nebuvo. Å eimoje auga du vaikai, ji pati užsiimta individualia veikla, turi parduotuvėlę. Dukra nuo gimimo turi sunkiÄ negaliÄ , pirmÄ invalidumo grupę, diagnozėje F kodas. Be to, vieninteliai prižiÅ«ri uoÅ¡vį, kuris yra pirmos grupės invalidas, uoÅ¡vienės nėra.

Liudytojas D. P. parodė, kad žuvusysis buvo jo sesers vyras. Kai jis atvyko į įvykio vietÄ , ten stovėjo katafalkas, motociklas jau buvo pastatyta. Sharan automobilio viduje sėdėjo vyras ir moteris. Jie pasakojo, kad matė į Å eduvos pusę nuvažiavusius motociklus, kurie juos iÅ¡važiavus iÅ¡ žiedo pralenkė, jie juos praleido, sakė, kad daugiau paskui važiuojant nieko nematė, kad apsisunkėjo ir pajuto smÅ«gį. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingesni – galėjo sakyti, kad motociklai automobilį pralenkė dar prie žiedo.

Liudytoja L. R. (policijos pareigÅ«nė) parodė, kad kaip tyrėja buvo atvykusi į įvykio vietÄ , apžiÅ«rėjo eismo įvykio vietÄ , apklausė automobilio vairuotojÄ . Vairuotojas sakė, kad važiavo iÅ¡ Kauno į Kėdainius pasiimti vaikų, sakė, kad važiavo tiesiai. Neminėjo, kad ketino apsisukinėti, sakė važiavo ir pajuto smÅ«gį į automobilio galÄ . Jai atvažiavus įvykio vietoje motociklo keleivės jau nebuvo. B. skaitė protokolÄ , jis buvo Å¡oko bÅ«senoje. Tačiau jis mÄ stė protavo, jam medikų pagalbos nereikėjo.

B. žmona sakė, kad važiavo tiesiai iÅ¡ teatro pasiimti vaikų, sakė, kad nesuko. Apklausinėjo B. policijoje, ne tuoj pat po įvykio, po to važiavo į ligoninę imti kraujo. Klausinėjo B. ir įvykio vietoje, nebuvo taip, kad B. visiÅ¡kai nesiorientavo, buvo tik susijaudinęsLiudytojas R. A. parodė, kad įvykio laiku važiavo nuo Jonavos link Å iaulių automobiliu Citroen Xara, kartu važiavo draugė Ž. K.. PrieÅ¡ Kėdainius prie žiedo praleido vienÄ motociklininkÄ . PrieÅ¡ tai, atrodo, nuvažiavo dar motociklininkų.

Tiksliai neprisimena, bet mano, jog važiavo paskui motociklÄ , neprisimena, ar praleido automobilį Sharan. Motociklas priekyje važiavo gal 100-200 metrų atstumu nuo jo. Matė, kaip motociklo priekyje važiavo Sharan, motociklininkas važiavo savo eismo juostos viduriu, po to pradėjo lenkti, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kai staiga, netikėtai, motociklui nuo automobilio esant 10-20 metrų, Sharan pasuko į kairę, motociklininkas paspaudęs stabdžius pasviro į deÅ¡inę, kaip suprato, bandė guldyti motociklÄ ir trenkėsi į Sharan automobilio galÄ , galima sakyti, kad į automobilio kampÄ .

Motociklas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Sharan apsisuko 180 laipsnių kampu, motociklas nuskriejo, du žmonės, važiavę motociklu, pradėjo suktis ant žemės. Jo manymu, motociklininkas iki susidÅ«rimo galėjo važiuoti 90-100 km/h greičiu. Jis pats iÅ¡važiavęs iÅ¡ žiedo važiavo apie 70 km/h greičiu ir greitėjo. Motociklininkas lenkė važiuodamas prieprieÅ¡inėje eismo juostoje, bet nebuvo toli nutolęs nuo tos juostos. Neužfiksavo ar motociklas rodė kokius signalus.

Nematė jokių automobilio Sharan rodomų signalų. Sharan turėjo rodyti kairį posūkį, jis to nematė, matė tik įsijungusius motociklo stabdžių signalus. Mano, kad Sharan nerodė posūkio signalo. Neužfiksavo, ar buvo įsijungę automobilio stabdymo žibintai. Mano, kad prieš sukdamas automobilis logiškai galėjo važiuoti 20-30 km/h greičiu, prieš sukdamas sustojęs nebuvo. Kaip Sharan apsisukinėjo – ar nuo ašinės linijos, ar pasukęs dešiniau – neužfiksavo, negali pasakyti.

Jam atrodo, kad prieÅ¡ sukdamas Sharan nedarė jokio manevro į vienÄ ar kitÄ pusę, suko važiuodamas savo eismo juosta. Kelio danga buvo drėgna. Matomumas geras, tačiau buvo dulksna. Mano, kad susidÅ«rimas įvykio ties aÅ¡ine linija. Nors motociklÄ jis praleido, ar degė motociklo priekiniai žibintai nematė, neužfiksavo, jam atrodo, kad degė galiniai. Jo nuomone automobilis kaltas, nes nepraleido lenkiančiojo motociklo. Mano, jog automobilis VW Sharan 180 laipsnių kampu apsisuko nuo smÅ«gio, nuo smÅ«gio ir nuo savo daromo posÅ«kio.

Jei VW Sharan bÅ«tų rodęs stabdymo ženklus, jis bÅ«tų matęs, nes motociklas galėjo užstoti tik vienÄ automobilio pusę. Niekas netrukdė matomumui. SmÅ«gio metu automobilis Sharan buvo pasisukęs 90 laipsnių kampu, buvo skersai kelio. TÄ kartÄ neatkreipė dėmesio, bet kaip važiavo vėliau, matė, kad ten kelias ženklinamas iÅ¡tisine juosta. Negerai vertina motociklininko iÅ¡važiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ esant iÅ¡tisiniam kelio ženklinimui. Važiuodamas į automobilį Sharan visÄ laikÄ iki įvykio nežiÅ«rėjo, tačiau nemano, kad bÅ«tų kÄ praleidęs. 100 proc. nebuvo sukoncentravęs visÄ dėmesį į lempas.

Ar motociklininkas rodė posÅ«kio signalÄ neužfiksavo. Ar motociklininkas pradėjo lenkimÄ prieÅ¡ iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ ar jau esant iÅ¡tisinei eismo juostai – neužfiksavo. Motociklininko lenkimo manevras nebuvo staigus. Toje kelio vietoje yra iÅ¡tisinis kelio juostos ženklinimas, po to punktyrinis ir vėl iÅ¡tisinis. SusidÅ«rimas įvyko ties punktyrine eismo juosta, nes toje vietoje yra įsukimas į keliukÄ kairėje. Liudytoja Ž. K. parodė, kad važiavo su draugu A. iÅ¡ Kauno link Å iaulių pro Kėdainius.

Buvo žiedas. Priekyje jų važiavo motociklas ir maÅ¡ina. IÅ¡ kur jie atsirado, ji neužfiksavau. Pirmas važiavo automobilis Sharan, po to motociklas, kuriuo važiavo du žmonės, po to apie 80 km/h greičiu važiavo jie. Ä®vykį matė 50 metrų atstumu. Motociklistas ruošėsi lenkti automobilį, rodė posÅ«kį, Å¡iek tiek manevravo, tačiau, kaip jai atrodo, motociklininkas nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , matė, kad jis rikiuojasi link vidurio, tačiau automobilis netikėtai sugalvojo sukti į kairę.

Automobilis Sharan nerodė signalo sukdamas. Jos matomumui niekas netrukdė. Motociklininkas buvo apie 10 metrų, o gal ir mažiau, nuo automobilio Sharan, kai Å¡is pasuko. Automobilio užsukimas buvo staigus, netikėtas. Ä® klausimÄ â€“ ar matė, kad VW Sharan stabdė, ar degė galiniai žibintai – atsakė – buvo labai netikėta, Å¡ito nematė. Tvirtina, kad automobilis nerodė posÅ«kio signalo, nes buvo labai netikėta. Jai nepasirodė, kad motociklininko smÅ«gis į automobilį buvo stiprus, manė, kad motociklu važiavę žmonės atsikels.

Motociklininkas iÅ¡ karto nugriuvo, tai yra taip gražiai paguldė motociklÄ . Po smÅ«gio automobilis apsisuko ir nuvažiavo. Motociklininkas iki susidÅ«rimo galėjo važiuoti iki 90 km/h greičiu ar mažiau. Po įvykio automobiliu važiavę žmonės buvo iÅ¡sigandę, pasimetę. Negali pasakyti, ar degė priekinės motociklo Å¡viesos. SusidÅ«rimas įvyko ties keliuku, arčiau skiriamosios vidurio kelio juostos. Kokiu atstumu, negali pasakyti. SusidÅ«rimo vietoje smÅ«gio metu automobilis nebuvo visiÅ¡kai užsisukęs, buvo Å¡iek tiek užsisukęs. Ä® klausimÄ iÅ¡ kurios vietos Sharan suko į kairę - nuo aÅ¡inės linijos ar nuo kelkraščio – atsakė, kad prieÅ¡ posÅ«kį automobilis važiavo savo eismo juosta, suko iÅ¡ savo eismo juostos, suko nuo aÅ¡inės linijos.

PrieÅ¡ posÅ«kį Sharan nestabdė, kaip važiavo, taip ir suko. Jai atrodė, kad Sharan norėjo įvažiuoti į Å¡alutinį keliukÄ . Nematė, kas važiavo paskui jų automobilį, tik iÅ¡lipus matė, kad buvo ne viena maÅ¡ina sustojusi. Ä® klausimÄ , ar matė, kaip degė raudona lemputė, kai motociklo vairuotojas rodė posÅ«kį – atsakė, kad negali pasakyti, nurodė, jog matė, kaip motociklininkas ruošėsi lenkti ir rodė posÅ«kį.Liudytojas A. R. parodė, kad važiavo automobiliu Peugoet nuo pramonės rajono į Kėdainių miestÄ , važiavo keliu link Å eduvos.

Matomumas buvo vidutinis, buvo apsiniaukę, dulksna, rÅ«kas. Žiede kažkÄ praleido. Atsimena motociklÄ , nes pagalvojo, kad važiuoja nevasariÅ¡ku oru, netinkamu motociklu važiuoti oru. Matė važiuojantį motociklÄ , paskui jį važiavo automobilis, o paskui šį automobilį važiavo jis. Norėjo lenkti, iÅ¡lindo kairiau, bet pamatė priekyje dar važiuojantį „minivenÄ â€œ, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo - Sharan. Paskui jį važiavo motociklas. Jam pasirodė, kad Sharan susimėtė, padavė į deÅ¡inę, paskui į kairę, paskui sukosi ir pamatė, kaip juodas siluetas pakilo prieÅ¡ tÄ automobilį.

Suprato, kad įvyko avarija. Keista buvo, nes nebuvo matęs, kad kažkas pakiltų virÅ¡ automobilio, tas siluetas buvo žmogus. Motociklininko greitis galėjo bÅ«ti 80-90 km/h. Jis pats buvo nuo įvykio vietos apie 100 metrų, gal mažiau. Nematė nei motociklininko, nei „miniveno“ rodomų kokių nors posÅ«kio ženklų. Sunku pasakyti, ar nematė, ar neatkreipė dėmesio, tačiau to neužfiksavo, nors paprastai seka ženklus, bet tuo metu nematė, gal jie ir nerodė. Motociklininkas atsitrenkė į kairį automobilio galÄ .

Jam atrodo, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ â€žminivenas“ važiavo tiesiai, nematė, ar jis suko. Susidarė įspÅ«dis, kad automobilis nepraleido jį lenkusio motociklininko. Jam atrodo, kad lenkdamas automobilį motociklininkas nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , atrodo, kad jis važiavo savo eismo juosta arčiau aÅ¡inės eismo juostos. Jam susidarė vidinė nuojauta, kad motociklininkas ruošėsi lenkti. Jei nebÅ«tų ruošęsis lenkti prieÅ¡ai jį važiavusi automobilį, bÅ«tų įvykio nepamatęs. Jam atrodo, kad tuo metu aÅ¡inė linija buvo iÅ¡tisinė.

Negali pasakyti, ar „minivenas“ buvo pristabdęs prieÅ¡ susidÅ«rimÄ . Jam matomumui niekas netrukdė. Nors prieÅ¡ jį važiavo kitas automobilis, kuris Å¡iek tiek užstojo matomumÄ , jis pats važiavo kairiau, arčiau aÅ¡inės linijos, matė, kas vyksta priekyje. Lenkti norėjo, nes eismo dalyviai judėjo lėtokai, pats važiavo 70-80 km/h greičiu.Specialistas M. M. paaiÅ¡kino, kad savo suraÅ¡ytÄ specialisto iÅ¡vadÄ tvirtina. TokiÄ iÅ¡vadÄ surašė, nes buvo minimaliai duomenų.

Pvz. eismo įvykio schemoje nepažymėtos Å¡ukės, trÅ«ksta tikslaus ir nuoseklaus fiksavimo pėdsakų, likusių po susidÅ«rimo, fotografavimo duomenų. Juodai baltos nuotraukos yra minimaliai informatyvios. Stabdymo žymės yra pagrindas nustatant greitį, o to nesant galima nustatyti tik orientacinį motociklo greitį. Negalima pasakyti kokį tiksliai atstumÄ motociklininkas ant Å¡ono nuslydo, paskaičiavimai dėl greičio tik tikėtini. Skaičiuodamas ėmė atstumÄ nuo Å¡ukių pradžios iki galutinės motociklo padėties, tai tik fiksuotus duomenis.

Kokios Å¡ukės – eismo įvykio protokole - tiksliai neapraÅ¡yta. Pagal byloje buvusius duomenis nenustatė kada iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, nenustatė kokiu atstumu nuo susidÅ«rimo vietos buvo motociklininkas. Jei bÅ«tų buvę nustatyta, kokiu greičiu važiavo motociklininkas, bÅ«tų buvę galima nustatyti koks buvo motociklininko sustojimo kelias, tai yra ar jis turėjo techninę galimybę sustabdyti. Tam reikalingas ir Sharan greitis, greitis manevro metu. NeaiÅ¡ku, kas kokioje padėtyje pradėjo lenkimo manevrÄ , nusukimÄ , tai yra negalima nustatyti kuris pirmas kokį manevrÄ padarė, ar automobilis apsisukinėjo nuo kraÅ¡to.

Nėra jokių pėdsakų, neaiÅ¡kus motociklo slydimo kampas. NeaiÅ¡ku, ar motociklas važiavo savo juosta ar prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta. IÅ¡ turimų duomenų nustatyta, jog tik tikėtina, kad transporto priemonių susidÅ«rimas įvyko prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Å iuo atveju motociklininko greitis negali bÅ«ti nustatytas ir pagal apgadinimus, nes motociklas neturi ženklių deformacijų, apgadinimai atsirado slystant, o ne trenkiantis vertikalioje padėtyje. NeaiÅ¡ku, ar motociklininkas atleido akseleratorių, ar pradėjo stabdyti iÅ¡ karto, pas motociklÄ yra didelis lėtėjimas stabdant.

Motociklas gali sustoti greitai, tačiau po to gali pakilti jo galinis ratas. Esant Å¡lapiam asfaltui staigiai stabdant galima paslysti ir nukristi. IÅ¡ turimų duomenų jis negalėjo padaryti iÅ¡vados, kieno iÅ¡ vairuotojų veiksmai buvo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti; parašė, kad tikėtina, jog motociklininko veiksmai, nes jis važiavo kairiau. Eismo įvykio plane policijos pareigÅ«nais užfiksavo tik atstumÄ ir lavonÄ , kuris jau gulėjo ant neÅ¡tuvų, tai yra jo padėtis galėjo bÅ«ti pakeista, o svarbi yra pradinė lavono padėtis, svarbi nustatant motociklo greitį, o lavonas gulėjo toje kelio atkarpoje, kur trÅ«ko duomenų.

Padarė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad motociklininkas atsitrenkė į automobilį Sharan, o ne Sharan užkirto keliÄ motociklininkui, nes motociklininkas važiavo greičiau. Motociklas kontaktavo su Sharan, nelogiÅ¡ka bÅ«tų, kad Sharan galiniu kairiu ratu kontaktavo. Laikė, kad tai yra kelių sankryža, lenkti joje negalima. Tikėtina, kad sankryžoje ir įvyko susidÅ«rimas. Tikėtina kad motociklininkas važiavo kairiau iÅ¡tisinės linijos, o tas draudžiama, turėjo važiuoti deÅ¡iniau. Jo manymu, motociklininkas važiavo ten, kur jam negalima, todėl tikėtina, kad jo veiksmai ir yra eismo įvykio kilimo priežastis.

Apie vairuotojo kaltę darant posÅ«kį negali pasakyti, nes nėra nei tikslaus greičio, nei tikslios susidÅ«rimo vietos, pagal kuriÄ bÅ«tų buvę galima paskaičiuoti motociklo greitį. Negalima nustatyti ar motociklininkas iki susidÅ«rimo važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine juosta, ar į jÄ Ä¯važiavo atsiradus kliūčiai. Galimai motociklininkas siekė iÅ¡vengti kliÅ«ties, tačiau kas bÅ«tų, jei prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta prieprieÅ¡ine kryptimi atvažinėtų kitas automobilis. Yra taip, kad techniniu požiÅ«riu nusukimas į prieÅ¡prieÅ¡inę kelio eismo juostÄ yra techniniu požiÅ«riu nepriimtinas.

Vairuotojas turi stabdyti savo krypties eismo juostoje, nusukimas nėra priimtinas veiksmas, nors ir tokio duomens nėra, tik tikėtina. Yra taisyklės, kurių privalome laikytis. Jeigu yra kliÅ«tis, tu privalai stabdyti savo transporto priemonę. Jo nuomone motociklininkas negalėjo į automobilį atsitrenkti važiuodamas savo eismo juosta, kadangi tarp motociklo ir automobilio turėjo bÅ«ti kitas kampas ir nebÅ«tų tokio slystamo kontakto. Buvo atsitrenkta į Sharan galinį kairį ratÄ ir slenkstį. Jeigu motociklininkas važiuotų savo juostoje ir jam bÅ«tų užkirstas kelias tai bÅ«tų blokuojantis smÅ«gis, motociklininkas, tikėtina, nepersislinktų toliau ta pačia kryptimi.

Deja motociklininko padėtis po susidÅ«rimo buvo pakeista. Kadangi kontaktas buvo į galinį ratÄ , nustačius, tai tikėtina, kad Sharan jau buvo įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ ir jo galinis ratas su slenksčiu kažkur ten irgi turėjo bÅ«ti. Duomenų nustatyti, ar lenkimas buvo pradėtas per iÅ¡tisinę ar per punktyrinę eismo juostÄ , nėra. Jeigu asmuo pradeda lenkimÄ per punktyrinę eismo juostÄ ir prasideda iÅ¡tisinė eismo juosta, tai jei yra sankryžos su Å¡alutiniu keliu ženklas, lenkti negalima.

O jeigu tokio ženklo nėra, važiuojantysis turi įsitikinti, kad ta atkarpa yra laisva, kad galima lenkti. Jo įsitikinimu, jei lenkimÄ pradėjo esant punktyrinei linijai, prasidėjus iÅ¡tisinei linijai vairuotojas kuo skubiau turi pabaigti tÄ manevrÄ , grįžti į savo eismo juostÄ . Esant iÅ¡tisinei eismo juostai lenkti draudžiamÄ , už tai baudžiama. Kas važinėja tomis pačiomis gatvėmis, žino kur yra sankryžos, o jei nežinai, važiuoji pirmÄ kartÄ , nelenki taip drÄ siai. Ar motociklininko veiksmai yra eismo įvykio kilimo priežastis negali pasakyti, nes nesant pradinių duomenų negalėjo atkurti viso įvykio mechanizmo, todėl negali pasakyti kuris labiau kaltesnis.

Liudytojų parodymus, kad susidaryti vaizdÄ , taip pat skaito, tačiau jam asmeniÅ¡kai įtakos liudytojų parodymai nedarė, svarbiausia kas yra plane, kokie yra daiktiniai įrodymai, nes iÅ¡ liudytojų parodymų greičio nenustatysi, nemano, kad liudytojų parodymais galima nustatyti greitį, atstumus, tai subjektyvu. Kadangi Sharan gavo smÅ«gį į galÄ , už svorio centro po susidÅ«rimo apsisukto lengviau. Pagal Sharan apsisukimÄ skaičiuoti motociklo greitį - laibai slidus dalykas. Ant motociklo nėra kažkokių ženklių deformacijų.

Buvo smÅ«ginis slystamas kontaktas. Be to, buvo Å¡lapia kelio danga, ratų sukibimas su keliu dėl to taip pat mažesnis. Negali atsakyti, ar posÅ«kio nerodymas turėjo įtakos įvykiui. Pagal kelių eismo taisykles, prieÅ¡ atlikdamas manevrÄ , tu turi įjungti posÅ«kį ir įsitikinti, kad tai bus saugu, bet tarkim, kad vairuotojas gali ir kilometrÄ važiuoti su tuo įjungtu posÅ«kiu, bet niekur nesukti. PosÅ«kio rodymas nesuteikia pirmumo, tai tik įspėjimas apie tavo bÅ«simÄ manevrÄ . Ar Sharan bÅ«tų sugebėjęs apsisukti iÅ¡ karto ar įvažiuojant į Å¡alutinį keliukÄ , įtakos iÅ¡vadai neturi, nes kontaktas įvyko prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, Sharan sukimo manevrÄ atliekant iÅ¡ karto, nes duomenų, kad jis prieprieÅ¡inėje eismo juostoje buvo sustojęs, nėra.

Vairuotojas, jei jis mato, kad pvz. kažkas lėtėja, taip pat turi lėtinti greitį ir tik įsitikinęs daryti tam tikrus manevrus. Jo įsitikinimu, Sharan, net jei važiavo 50 km/h greičiu, posÅ«kio manevro padaryti nepristabdęs negalėjo, bÅ«ti nelogiÅ¡ka, nebent jis ralio meistras, bet normaliomis sÄ lygomis pristabdai. O jei tu stabdai, tai jei maÅ¡ina techniÅ¡kai tvarkinga, užsidega stop žibintai. Ä®jungi posÅ«kį, įsitikini ir pradedi prie kažkokio minimalaus greičio atlikinėti posÅ«kio manevrÄ , koks tas minimalus greitis – nežino.

Tai, kad motociklininkas tikėtina buvo įvažiavęs į prieprieÅ¡inę eismo juostÄ sprendė pagal kampus, transporto priemonių padėtį, Å¡ukių kryptį, ne iÅ¡ galvos sugalvojo. Specialistas V. M. nurodė, kad savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ tvirtina. PaaiÅ¡kino, kad tiriant automobilio VW Sharan apsisukimo manevrÄ , buvo nustatyta, kad jo manevras nuo posÅ«kio pradžios iki susidÅ«rimo momento truko maždaug tris sekundes. Tai yra detalizuota iÅ¡vados 2.3 p. Ir Å¡is manevras pavaizduotas 5-tame iÅ¡vados paveikslėlyje.

SusidÅ«rimo metu automobilio greitis buvo 5 km/h, o manevro pradžios metu apie 9 km/h. Apie automobilio greitį susidÅ«rimo metu spręsta atlikus transporto priemonių susidÅ«rimo analizę, kas yra detalizuota specialisto iÅ¡vados 2.2 p. Esminiai duomenys, pagal kuriuos nustatyti transporto priemonių greičiai, yra tokie: maždaug 54 km/h motociklo greitis betarpiÅ¡kai po susidÅ«rimo, nustatytas sprendžiant pagal tÄ atstumÄ , kurį nuslydo motociklas. Kita esminė sÄ lyga, tai automobilio VW Sharan apsisukimas maždaug 180 laipsnių kampu.

Atliktas modeliavimas kompiuterio programa leidžia teigti, kad motociklo greitis susidūrimo metu buvo maždaug 115 km/h. Taip pat esminiai duomenys yra transporto priemonių padėtys susidūrimo metu. Sprendžiant iš automobilio VW Sharan sugadinimų, susidūrimo metu jis buvo pasisukęs beveik 90 laipsnių kampu motociklo krypties atžvilgiu. Iš tų visų duomenų ir buvo nustatyta, kur buvo susidūrimo vieta. Susidūrimo vieta, transporto priemonių padėtys yra pavaizduota 3-čiam paveikslėlyje.

Kiek jam teko iÅ¡girsti specialisto M. pasisakymus ir jo suraÅ¡ytÄ iÅ¡vadÄ , tai vien motociklo greičio įvertinimas pagal nuslystÄ atstumÄ ir sugadinimo energetinį ekvivalentÄ yra neiÅ¡samus, kadangi neįvertinta nei automobilio sugadinimai, nei automobilio pasisukimas po susidÅ«rimo. Sprendžiant iÅ¡ tų objektyvių duomenų, kurie yra byloje, vienintelis metodas nustatyti motociklo greitį yra susidÅ«rimo analizės atlikimas, panaudojant tam skirtas kompiuterio programas. Ir adekvatumo pagrindiniai kriterijai yra motociklo nuslystas atstumas nuo susidÅ«rimo vietos, kas leidžia apspręsti, kokiu greičiu betarpiÅ¡kai jau po susidÅ«rimo judėjo motociklas.

Vertinami ir tokie duomenys kaip transporto priemonių masės, Å¡lapia danga, sukibimo koeficientas. Ekspertas gali pasirinkti bet kokius tyrimo metodus. Å iuo atveju galbÅ«t buvo galima naudoti analogiÅ¡kÄ metodikÄ , kuriÄ naudoja ir specialistas M., tačiau, kaip jis ir minėjo, energetinius ekvivalentus tiek motociklo, tiek automobilio nustatyti yra sudėtinga. Automobilyje galinėje dalyje yra įrengtas sukabintuvas, kas irgi priduoda standumo automobilio užpakalinei daliai. SmÅ«gis teko į užpakalinę automobilio ašį, kuri irgi pakankamai efektyviai „gesina“ tÄ smÅ«gį.

Todėl vienintelis techniniu požiÅ«riu priimtinas metodas vadinamojo klasikinio susidÅ«rimo modelio naudojimas. Rankiniu bÅ«du tai apskaičiuoti užtruktų labai daug laiko, dėl to yra naudojamos tam skirtos kompiuterio programos kaip Carat-3, kaip PC Crach. Abiejų tų programų yra lietuviÅ¡kos versijos. Jis yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas, technikos mokslų daktaras, daugiau kaip 20 metų dėsto automobilių dinamikÄ ir eismo įvykių ekspertizę. Eismo įvykių tyrimo stažas yra nuo 1993 m.

Be to, yra vokiÅ¡ko susivienijimo IBB inžinierių narys, kur privalomai turi vykti į tam tikrus mokymus užsienyje. Taip pat yra abiejų Å¡itų programų tiek Carat-3, tiek PC Crash vertėjas į lietuvių kalbÄ . Å iuo atveju panaudota programa Carat-3, kadangi jos visiÅ¡kai pakanka. Motociklo greitis 115 km/h nustatytas įvertinus tai, kad automobilis VW galėjo iÅ¡ dalies prarasti sukibimÄ su keliu, tai įvertino naudojant tokį ženkliai sumažintÄ sukibimo koeficientÄ . Jeigu Å¡lapio asfalto maždaug 05, tai jis priėmė 01.

Imant 05, greitis dar turėtų didėti. Taipogi nevertino to, kad motociklas, atsitrenkiant į automobilį, jau buvo apvirtęs ant Å¡ono, o apvirtimo metu greitis irgi iÅ¡ dalies sumažėja. Kitas dalykas, galimai motociklo vairuotojas galėjo kiek pristabdyti. Kadangi Å¡itų atitinkamų objektyvių duomenų nėra, tai buvo priimtas tas minimalus greitis 115 km/h susidÅ«rimo metu. SuraÅ¡ytoje specialisto iÅ¡vadoje detalizuojama, kad automobilis atlikinėjo apsisukimo manevrÄ maždaug tris sekundes. Tai reiÅ¡kia, kad kirtimas tos aÅ¡inės linijos motociklo vairuotojo atžvilgiu kaip tik turėjo bÅ«ti eismo pavojaus susidarymo momentas.

Jis turėjo suvokti, kad tas automobilis apsisuka ir turėjo imtis atitinkamų veiksmų. Važiuojant 115 km/h greičiu per 3 sekundes nuvažiuojami 96 metrai. Kad visiÅ¡kai sustabdyti motociklÄ efektyviai stabdant, važiuojant 90 km/h greičiu, reikalingas maždaug 91 metras. Važiuojant 115 km/h, reikalingi 139 metrai. Vadinasi, jeigu bÅ«tų važiuota 90 km/h greičiu, tai buvo galima visiÅ¡kai sustabdyti motociklÄ iki buvusio susidÅ«rimo vietos. Važiuojant tuo 115 km/h greičiu, jau tikėtina, kad sustabdyti nebuvo galimybės. Specialisto iÅ¡vados 2.5 p. jis nagrinėjo, kad automobilio VW vairuotojas prieÅ¡ apsisukant turėjo greitį mažinti.

Nurodyta, kad Å¡is vairuotojas važiavo 50-60 km/h greičiu, apsisukimo manevro metu maždaug galėjo bÅ«ti 9 km/h. Kad tÄ greitį sumažinti nuo 50-60 km/h iki 9 km/h, efektyviai stabdant, reikalinga nuo 1,9 sekundės iki 2 sekundžių ir 4-ių deÅ¡imtųjų. Bet savaime aiÅ¡ku, tokiomis sÄ lygomis efektyvus stabdymas buvo nereikalingas ir nelogiÅ¡kas. Stabdant neefektyviai, tas stabdymo laikas didėja maždaug dvigubai. Todėl bendras laikas nuo to momento, kai automobilio VW vairuotojas pradėjo mažinti greitį, iki susidÅ«rimo yra maždaug 7-8 sekundės. Jeigu tÄ laikÄ panaudosim apskaičiuojant, kokiu atstumu buvo motociklo vairuotojas važiuojant tuo nustatytu 115 km/h greičiu, tai gaunam, kad 217-249 metrus buvo motociklas nuo susidÅ«rimo vietos tuo momentu, kai automobilio VW vairuotojas pradėjo mažinti greitį.

Pradėjus mažinti greitį, tikėtina, kad buvo nuspausti stabdžiai ir turėjo užsidegti stabdymo signalo žibintai. Atitinkamai motociklo vairuotojas privalėjo adekvačiai elgtis tokioje situacijoje. Nuo lėtėjimo pradžios iki pasukimo pradžios maždaug yra 3,8- 4,8 sekundės, laikant, kad automobilis nestabdė efektyviai. O po to dar 3 sekundės kiek jau automobilis sukosi atliekant apsisukimo manevrÄ . Tad bendras laikas gaunasi nuo 6,8 iki 7,8 sekundės nuo to momento, kai automobilio vairuotojas pradėjo mažinti greitį iki susidÅ«rimo.

AiÅ¡ku, priimant už pagrindÄ nurodytÄ automobilio greitį 50-60 km/h. Kiti duomenys - manevro atlikimas - yra apskaičiuotas jau atlikus susidÅ«rimo analizę. Tam, kad 115 km/h greitį sumažinti iki visiÅ¡ko motociklo sustabdymo, stabdant neefektyviai, reikalingi 205 metrai, tai reiÅ¡kia, mažiau nei atstumas, kuriuo buvo motociklas iki susidÅ«rimo vietos automobiliui pradėjus mažinti greitį. Vadinasi, jis turėjo techninę galimybę ir neefektyviai stabdant sumažinti greitį iki nulinio ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

IÅ¡ techninės pusės dar reikia pabrėžti tai, kad nurodytoje kelio situacijoje, motociklininkas, važiuodamas kad ir tuo 115 km/h greičiu, turėjo važiuoti kuo deÅ¡iniau važiuojamosios dalies, kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Skaičiavimai parodo, kad tai maždaug 70 cm atstumu ratais nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Kelio ženklinimas nurodo, kad toje vietoje lenkimas yra draudžiamas, yra iÅ¡tisinė linija. Vadinasi, automobiliui pasitraukus prie tos aÅ¡inės linijos ir pradėjus apsisukimo manevrÄ , o motociklui važiuojant 70 cm atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to, bÅ«tų įvykęs saugus transporto priemonių prasilenkimas.

Ir toks eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Duomenys, rodantys, kad motociklas važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta yra transporto priemonių padėtys susidÅ«rimo metu. Automobilis buvo pasisukęs vos ne 90, priimam, kad 80 laipsnių kampu kelio aÅ¡inės linijos atžvilgiu. Toks pasisukimas neįmanomas grynai savo eismo juostoj, jis jau turėjo iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kaip tai pavaizduota 3-čiame paveikslėlyje. Kita vertus, atlikta transporto priemonių susidÅ«rimo analizė leidžia teigti, kad ta daugiausiai tikėtina vieta yra maždaug vienas metras nuo aÅ¡inės linijos.

Nuo tos vietos automobilis tiksliausia persislenka į tÄ savo galutinę padėtį, kuri užfiksuota eismo įvykio schemoje. Beje, persislenka be vairuotojo valdomųjų veiksmų, veikiamas tik inercijos jėgos, stabdomas variklio. Ir įvertinant tai, kad jo priekiniai ratai buvo pasukti atitinkamu kampu, Å¡itie duomenys rodo, kad susidÅ«rimo vieta yra prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Objektyviai negalima nustatyti, kad automobilio vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir kad jie buvo priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu. Motociklo vairuotojas betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ judėjo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kas buvo draudžiama.

Jam nevažiuojant ta prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, susidÅ«rimas nebÅ«tų įvykęs, nes nustatyta, kad susidÅ«rimo metu automobilis VW jau buvo visiÅ¡kai iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Tai yra pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Kita priežastis yra ir virÅ¡ytas greitis, nes tikėtina, kad važiuojant 90 km/h greičiu, motociklininkas galėjo sustabdyti motociklÄ iki buvusios susidÅ«rimo vietos. Automobilio VW Sharan greitis sukimo metu nustatytas naudojant tÄ pačiÄ kompiuterio programÄ ir automobilio judėjimÄ modeliuojant dinaminiam režime, atsižvelgiant į automobilio svorį, geometrinius duomenis.

Apskaičiavimai neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilis galėjo staigiai užkirsti keliÄ . Toliau kas kaip buvo, parodė, neparodė posÅ«kio, čia jau yra subjektyvÅ«s duomenys. Nėra jokių objektyvių duomenų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kad automobilio VW vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini techniniu požiÅ«riu ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu. Atliekant skaičiavimus buvo laikoma, kad VW Sharan vairuotojas manevrÄ pradėjo bÅ«damas arti aÅ¡inės linijos, daugmaž už pusės metro nuo tos aÅ¡inės linijos.

Paprastai tokios klasės automobilių apsisukimo skersmuo pagal iÅ¡orinį kėbulo gabaritÄ yra tarp deÅ¡imties ir vienuolikos metrų. Tai daugmaž tokio pločio reikia tam, kad vienu važiavimu apsisukti. Tačiau Å¡itoje situacijoje, nuvažiavus nuo to kelio į tÄ Å¡alutinį keliÄ , galima sustoti, galima atbuline eiga pajudėti ir t.t., ir tai neturi įtakos susidÅ«rimo momentui. PrieÅ¡taravimo tarp to atstumo nuo žiedo iki tos vietos, kad toks motociklo greitis negalėtų bÅ«ti iÅ¡vystytas, nėra, nes tokios klasės motociklai iÅ¡vysto 100 km/h per 3-5 sekundes.

Tam, kad būtų nustatytas transporto priemonių greitis, buvo atliktas ne vienas variantas skaičiavimo, keičiant tiek automobilio, tiek motociklo greitį ir tam, kad motociklo greitis po susidūrimo būtų maždaug 54 km/h, tam kad susidūrimo metu padėtys būtų panašiai tokios, kaip nustatyta pagal automobilio sugadinimus, tam, kad automobilis apsisuktų, optimalus derinys greičio yra 115 km/h motociklui ir 5 km/h automobiliui. Nagrinėjo ir kitokius variantus, kad ten ir 20 km/h, ir 30 km/h, ir motociklo ir mažesnis, ir didesnis.

Tai, kokiu Å¡onu trenkėsi motociklas, greičio paskaičiavimo rezultatų nekeistų, nes pagrindiniai skaičiavimo duomenys yra svoris ir judėjimo kryptis. Modeliuojant susidÅ«rimÄ , motociklo bendras svoris paimtas 335 kg, t. y. motociklo svoris su vairuotoju ir keleiviu. Buvo įvertinta, kad ne tik motociklas, bet ir jo vairuotojas, ir keleivė smÅ«giavo į tÄ automobilį. Ar motociklo vairuotojas jau buvo prieÅ¡ingoje pusėje, kai VW Sharan pradėjo sukimosi manevrÄ , atsakyti vienareikÅ¡miÅ¡kai pagal objektyvius duomenis negalima.

Kadangi automobilio manevras laiko atžvilgiu užtruko apie tris sekundes, motociklas per tÄ laikÄ , važiuojant tuo 115 km/h greičiu, nuvažiuoja 96 metrus ir per tokį atstumÄ persirikiuoti skersai galima kelio per 1-2 metrus, įmanoma net ir tris metrus, dėl ko nustatyti, ar motociklas lenkė tuo metu, ar dar važiavo savo eismo juosta, negalima. Techniniu požiÅ«riu nėra pagrindo teigti, kad automobilio manevro pradžios metu motociklas jau vykdė lenkimo manevrÄ ir buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Nustatyti to neįmanoma.Ekspertas V. M. parodė, jog tvirtina ir palaiko savo pasiraÅ¡ytÄ ekspertizės iÅ¡vadÄ . Ekspertizės iÅ¡vada tikėtina, nes pateiktų duomenų, komisijos nuomone, neužteko kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai duoti. Dėl duomenų stokos įvykio mechanizmas nebuvo pilnai atkurtas. Buvo atkurti tik atskiri elementai. Nebuvo nustatyta tiksli susidÅ«rimo vieta, nebuvo atkurtas suartėjimo mechanizmas, nebuvo atkurti abiejų transporto priemonių tikslÅ«s greičiai, nebuvo atkurta kokiais kampais buvo iÅ¡sidėstę transporto priemonės kelio iÅ¡ilginių matmenų aÅ¡ies atžvilgiu.

Neatkurtas suartėjimo mechanizmas, tai yra nebuvo atkurta iki eismo įvykio automobilio judėjimo trajektorija. Nemano, kad jo ir eksperto M. M. iÅ¡vados visiÅ¡kai skiriasi, jos iÅ¡ esmės nesiskiria. Jie Nustatė tikėtinÄ automobilio judėjimo trajektorijÄ atliekant apsisukimo manevrÄ , rėmėsi turimais duomenimis, užfiksuotais įvykio vietoje. Tai yra, buvo konstatuota, kad transporto priemonės susidÅ«rė, kai motociklas buvo maždaug ties kelio aÅ¡ine linija. Padėtis buvo nustatyta maždaug pagal žuvusiojo kÅ«no padėtį, kuri buvo užfiksuota eismo įvykyje.

Jeigu bÅ«tų užfiksuoti įbrėžimai kelio važiuojamoje dalyje motociklui slystant, kurie paprastai atsiranda, kai įvyksta susidÅ«rimas, tuomet bÅ«tų buvę galima nustatyti tikslų transporto priemonių iÅ¡sidėstymÄ kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, bet Å¡iuo atvejų tų duomenų įvykio vietoje užfiksuota nebuvo. Ta tikėtina automobilio judėjimo trajektorija buvo atkurta remiantis automobilio techninėmis charakteristikomis, tai yra buvo nustatyta, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilio kairio Å¡ono užpakalinė dalis buvo ties kelio aÅ¡ine linija ir tada, atitraukiant šį automobilį minimaliu posÅ«kio spinduliu, buvo nustatyta tikėtina jo vieta kelio pločio atžvilgiu, iÅ¡ kurios galėjo bÅ«ti pradėtas apsisukimo manevras.

Tada buvo nagrinėjama situacija, ar per tÄ tarpÄ , kuris tikėtina buvo tarp automobilio kairiojo Å¡ono ir kelio aÅ¡inės linijos, motociklas galėjo saugiai pravažiuoti. Kad pilnai iÅ¡nagrinėti eismo įvykio aplinkybes, buvo bÅ«tina nustatyti transporto priemonių suartėjimo mechanizmÄ , tai yra, kur buvo motociklas tuo momentu, kai iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, bÅ«tų buvę galima nustatyti ar motociklo vairuotojas, laiku mažindamas greitį, bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su priekyje važiavusiu ir apsisukinėjusiu automobiliu.

Tiesiog apie motociklo vairuotojo veiksmus pagal pateiktÄ medžiagÄ jie negalėjo nieko pasakyti, negalėjo nustatyti nei kur motociklas iki susidÅ«rimo buvo, nei ar jis buvo lenkime. Jeigu motociklininkas ir buvo dalinai iÅ¡slydęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , to, jų nuomone, nebÅ«tų galima laikyti sÄ moningu vairuotojo lenkimo manevru, nes tai buvo nebevaldomas veiksmas – slydimas. Jeigu motociklininkas prieÅ¡ tai važiavo prieprieÅ¡ine eismo juosta, tuomet tokie veiksmai buvo nepriimtini, nes prieÅ¡ingos krypties transporto srautus skiria siaura iÅ¡tisinė ženklinimo linija.

Negalima nustatyti kur bÅ«damas nukrito motociklininkas, tai yra bÅ«damas savo ar prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Negalima nustatyti ar motociklininkas įslydo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ar slydo bÅ«damas joje, judėjimo trajektorijos atkurti negalima. Sunku pasakyti ar iki susidÅ«rimo motociklininkas slydo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, ar tik motociklo dalis ja judėjo, nes neaiÅ¡ki susidÅ«rimo vieta. Dėl 11 paveikslėlio - tikėtina, kad eismo įvykio metu motociklu važiavęs D. kakta atsitrenkė į automobilio kairio slenksčio užpakalinę dalį.

Tas buvo nustatyta iÅ¡ jo Å¡almo nuotraukų, nes ant Å¡almo buvo įbrėžimai su paÅ¡alinės mėlynos spalvos medžiagos antsluoksniu. Pagal lavono padėtį po eismo įvykio jie maždaug pavaizdavo automobilio slenksčio užpakalinę dalį kelio pločio atžvilgiu ties menama linija, kurioje buvo rastas lavonas ir ir tokiu bÅ«du buvo nustatyta tikėtina automobilio padėtis kontakto metu. Ir tokios padėties ir buvo gauta tikėtina automobilio padėtis buvusi prieÅ¡ pat manevrÄ . Duomenų, kad ant Å¡almo esantys sužalojimai atsirado ne Å¡io eismo įvykio metu, jiems pateikta nebuvo.

Be to, ant automobilio slenksčio buvo rastas įlenkimas. Konstatuota, kad automobiliui buvo sugadinta kairio Å¡ono dalis, esanti už rato ir prieÅ¡ ratÄ , kai tuo tarpu kai ant paties rato jokių kontakto požymių nustatyta nebuvo. Todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad automobilio sugadinimai buvo padaryti dėl kontaktų su skirtingais objektais, tai yra motociklas atsitrenkė į automobilio kairį Å¡onÄ , esantį už užpakalinio rato, o motociklininkas D. atsitrenkė į kairį Å¡onÄ , į tÄ dalį, esančiÄ prieÅ¡ ratÄ .

Tas buvo nustatyta pagal motociklo ir automobilio sugadinimus. Buvo nustatyta, kad motociklas, gulėdamas ant kairio šono ir judėdamas, apatine dalimi ir priekiniu ratu priekyje atsitrenkė į automobilio duslintuvo užpakalinį bakelį. Ant motociklo variklio aušinimo radiatoriaus dešinio bakelio buvo rasta pėdsakų, kurie susidarė dėl kontakto būtent su duslintuvu. Tai pagal tuos duomenis buvo nustatytos motociklo ir automobilio tarpusavio padėtys kontakto metu, kurio grafiškai pavaizduotos 9-tame paveikslėlyje.

Ant šalmo esantys apgadinimai galėjo sugadinti automobilio slenksčio apatinę dalį, nors jie nėra kažkokios didelės apimties. Slenkstis yra skardinis, bet kadangi šalmas nebuvo skilęs, vadinasi šalmo stiprumas buvo didesnis nei slenksčio, šiaip kokybiškai pagaminti šalmai yra pakankamai tvirti. Dėl 10-jame lape esančio teiginio kad „pavaizduotų transporto priemonių tarpusavio padėčių pradiniu susidūrimo momentu negalima pagrįsti jų sugadinimų pobūdžių ir apimtimi“ - transporto priemonių tarpusavio padėtis buvo nustatyta remiantis sugadinimo pobūdžiu ir apimtimis.

Pagal kokius parametrus tÄ darė specialistas M., jis nežino, bet jis pavaizdavo, kad motociklas atsitrenkė tame tarpe ir į automobilio slenkstį, ir į ratÄ , nors ant rato Å¡oninio pavirÅ¡iaus jokių požymių kontakto su motociklu nėra. Nėra nei įbrėžimų, nei kažkokios tai paÅ¡alinės medžiagos, nei antsluoksnio, tiesiog nėra pagrindo teigti, kad motociklas turėjo sÄ lytį su automobilio užpakaliniu kairės pusės ratu. Mano, jog motociklas, atsitrenkęs į bakelį, negalėjo atsitrenkti ir į slenkstį, nes ant užpakalinio kairio rato bÅ«tų likę pėdsakai.

Ir vėl gi, tuomet nebūtų galima pagrįsti automobilio duslintuvo užpakalinio bakelio sugadinimo, tai yra, ant jų esančių įbrėžimų. Matosi, kad buvo su juo įvykęs slystamas kontaktas. Motociklo dešiniojo šono detalės, tai yra variklio aušinimo radiatoriaus dešininis bakelis turėjo analogiško pobūdžio kontakto žymių. Ant šio bakelio buvo rasta įbrėžimų, buvo rastas pašalinės rausvai rudos medžiagos antsluoksnis rūdžių. Tie pėdsakai susiformavo dėl kontakto su aprūdijusiu bakeliu.

Ä® klausimÄ ar tyrė ar ant Å¡almo palikti ne vienos spalvos dažai yra nuo automobilio „Sharan“ ir ar tas įbrėžimas paliktas bÅ«tent atsitrenkus į konkretų automobilio slenkstį – atsakė, kad transporto trasologinės ekspertizės tyrimo objektas yra pėdsakai, bet ne dalelės, kurios lieka ant sÄ lytį turėjusių pavirÅ¡ių, tai nėra jų tyrimo objektas. Pėdsakai tiriami vizualiai, tiriama pėdsakų susidarymo kryptis, jų pobÅ«dis. Ä® klausimÄ ar yra užtikrintas, kad tie požymiai ant Å¡almo buvo padaryti Å¡io eismo įvykio metu – atsakė, kad tiesiog tokių duomenų, jog ne to eismo įvykio metu, nėra.

Viena iÅ¡ tarpinių iÅ¡vadų yra bÅ«tent, kad Å¡almas buvo sugadintas įbrėžtas dėl kontakto su automobilio slenksčio užpakaline dalimi. Pėdsakų apimtys labai panaÅ¡ios su slenksčio sugadinimais. Ant Å¡almo buvo rasta paÅ¡alinės mėlynos spalvos medžiagos. Tokia požymių visuma nurodo kokiomis aplinkybėmis buvo sugadintas Å¡almas jo virÅ¡utiniame deÅ¡iniame pavirÅ¡iuj. Buvo atsižvelgta ir į motociklo vairuotojo sužalojimus, kad buvo sužalota galva. Jei Å¡almas neskilęs o galva sužalota, reiÅ¡kia buvo tiesioginis smÅ«gis į Å¡iÄ kÅ«no dalį.

Nors nustatė motociklo greitį – didesnis nei 74 km/h, tačiau koks didesnis nurodyti negali, kadangi negalima nustatyti atstumo, kurį motociklas judėjo judėdamas Å¡onu iki atsitrenkiant į automobilį. Nebuvo užfiksuota jokių motociklo judėjimo pėdsakų nei prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , nei susidÅ«rimo metu, nei po susidÅ«rimo. Buvo konstatuota, kad automobilio ir motociklo sugadinimams padaryti buvo sunaudota kinetinė energija, kurios dydis yra ekvivalentinis motociklo greičiui 15 km/h, nors sugadintos buvo menko stiprumo detalės, pvz. automobiliui buvo nutrauktas duslintuvo užpakalinis bakelis.

Jei duomenų pakanka, duoda ir kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas. Svarbiausi duomenys yra įvykio vietos apžiÅ«ros duomenys - protokolas, schemos, nuotraukos, nes jeigu jos kokybiÅ¡kos galima daug nustatyti. Lyjant, kaip buvo įvykio metu, pėdsakai mažiau matomi. Pvz. motociklui buvo pažeista auÅ¡inimo sistema, todėl turėjo iÅ¡silieti auÅ¡inimo skystis, ant sausos dangos jis bÅ«tų matęsis, to duomenyse nėra pažymėta. Į R. K. replikÄ , kad į Sharan trenkėsi ne tik vairuotojas, bet ir keleivė, nes jo dukros Å¡almas pasmakry įtrÅ«kęs, įskilęs – atsakė, kad žinojo, jog kartu važiavo keleivė, bet duomenų byloje, jog ir keleivė atsitrenkė į automobilį – nebuvo.

Ar automobilio sugadinimu galėjo padaryti keleivė netyrė, nes tokios aplinkybės nežinojo. Esant tokiai situacijai reikėtų tirti ir keleivės Å¡almÄ , kad pasakyti ar ne keleivė padarė automobilio sugadinimus. Negali pasakyti ar motociklas lenkė ar važiavo savo eismo juosta, tačiau motociklas su automobiliu susidÅ«rė ties kelio aÅ¡ine linija, motociklui jau atslydus – iÅ¡ kur (iÅ¡ savo eismo juostos ar iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inės juostos) negali nustatyti. Liudytojų parodymus perskaitė, bet jais nesirėmė, nes tyrimo pagrindas yra įvykio vietos apžiÅ«ros duomenys, transporto priemonės sugadinimai.

Tai, kad Å¡iuo atveju tyrė Å¡almÄ , turėjo įtakos iÅ¡vadai, Å¡almas nebuvo tirtas pirmos ekspertizės metu, nes leido nustatyti, kad motociklu važiavęs asmuo atsitrenkė į automobilio slenksčio užpakalinę dalį. Visi kÅ«nai pagal Niutono pirmÄ jį dėsnį, vėl gi, jei vyksta tas nevaldomas riedėjimas, savo krypties nekeičia, jie juda pagal prieÅ¡ tai buvusį greičio vektorių iki kol nesusiduria su kliÅ«timi. Paguldant motociklÄ , kaip Å¡iuo atveju ant kairio Å¡ono, bÅ«tų logiÅ¡ka manyti, kad asmuo, kuris, tarkim, yra aukÅ¡tesnis nei motociklas, bÅ«tų atsidÅ«ręs kairiau motociklo, jis tada bÅ«tų kairiau kelio aÅ¡inės linijos.

Tačiau motociklo judėjimo trajektorija nebuvo nustatyta. Negalima nei paneigti, nei atmesti, kad motociklas prieÅ¡ eismo įvykį judėto dalinai ar pilnai iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , galėjo ir važiuoti prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta. Per kokiÄ juostÄ (punktyrinę ar iÅ¡tisinę) sukosi automobilis nenustatyta. Ä® klausimÄ , kad įvykio metu toje vietoje nebuvo ženklo, kad yra kelias į deÅ¡inę – atsakė, kad į tai dėmesio nekreipė, nes toje vietoje transporto priemonių lenkimas yra negalimas, tai yra, negalima iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , negalima lenkti, nes buvo iÅ¡tisinė linija, todėl jokio įtakos neturi tai ar buvo ženklas, ar ne, ir kokia ten sankryža – triÅ¡alė ar keturÅ¡alė.

Lenkiant - ištisinė linija staiga neatsiranda.              Rašytiniai įrodymai.             Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 29 km, lyja, apniukę, kelio būklė – šlapia, vienos eismo juostos plotis – 3,60 m, susidūrimo vieta pažymėta brūkšnine eismo juosta, toliau ištisinė skiriamoji eismo juosta, dešinio kelkraščio plotis – 2,5 m, pažymėta motociklo ir automobilio stovėjimo vietos, padangų pėdsakų nėra, stabdymo žymių nėra, važiuojant nuo Šeduvos pusės yra ženklas – šalutinis kelias iš dešinės (KET 109), nuo Jonavos pusės tokio ženklo nėra, pažymėta, kad detalės ir dalys nuo motociklo (tik ?) kelio dalyje išsidėsčiusios nesimetriškai, plote 7-35 m, daiktų išsidėstymas kitų transporto priemonių ir kitų daiktų atžvilgiu nepažymėtas, daiktai nuo automobilio nepažymėti.

Tiksli lavono vieta kitų transporto priemonių ar daiktų atžvilgiu iš esmės nepažymėta, pažymėti keli parametrai kelio atžvilgiu ir vienas parametras automobilio (a. m.), kaip galima suprasti, priekinės ašies atžvilgiu, ant lavono rasto šalmo apgadinimai nepažymėti (b. l. 10); fotonuotraukos juodai baltos, lavonas guli ant neštuvų ties punktyrine eismo juosta, eismo įvykio schemoje nuolaužų plotas tik apibrėžtas, kur kas rasta visiškai nepažymėta. Eismo įvykio vieta apžiūrėta per 20 minučių (I tomas, b. l. 7-18).

             IÅ¡ transporto priemonės - motociklo apžiÅ«ros ir techninės bÅ«klės patikrinimo protokolo bei apraÅ¡o matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas motociklas ir iÅ¡orinių sugadinimo požymių apraÅ¡yme iÅ¡vardintos apgadintos dalys, kokie sugadinimai toms dalims padaryti paminėtame protokole neapraÅ¡yta, pirminės motociklo nuotraukos penkios - juodai baltos, padarytos iÅ¡ esmės tik iÅ¡ vienos – deÅ¡inės motociklo pusės, ar buvo kokie nors motociklo spidometro duomenys – nepažymėta, apžiÅ«ra daryta 20 min. (I tomas, b. l. 20-22).             IÅ¡ transporto priemonės – automobilio apžiÅ«ros ir techninės bÅ«klės patikrinimo protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas automobilis ir iÅ¡orinių sugadinimo požymių apraÅ¡yme apraÅ¡ytos apgadintos dalys, sugadinimų iÅ¡sidėstymas, kryptis, matmenys ir pobÅ«dis neapraÅ¡yta, pėdsakų ant transporto priemonės (pvz. dažų antsluoksnis, kt.) – nenustatyta, stabdžių sistema netikrinta, duomenų apie netvarkingÄ posÅ«kių mechanizmo veikimÄ - nėra.

Apžiūra daryta 20 min. (I tomas, b. l. 31-32).             Automobilio apraše nurodyti spidometro duomenys – 236127 (? gal odometro ridos duomenys, nes spidometras yra prietaisas, rodantis greitį) (I tomas, b. l. 34).             Iš byloje esančių duomenų matyti, kad abi transporto priemonės iki įvykio buvo registruotos, techniškai tvarkingos, draustos (I tomas, b. l. 28-30, 39-43, II tomas, b. l. 5, 122).              Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2012-10-10 buvo apžiūrėtos transporto priemonės, padarytos fotonuotraukos juodai – baltos, nurodyti vizualiai pastebėti apgadinimai, apgadinimų kryptis ir matmenys nenurodyti, konstatuota, jog automobilio visi posūkių žibintai veikė, stabdžių ir vairo sistemos tvarkingos, ar ant automobilio slenksčio matyti kokios nors kitos spalvos dažų antsluoksnis - nenurodyta.

Apžiūra abiejų transporto priemonių atlikta per 25 min. (I tomas, b. l. 44-56).  Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad motociklininko A. D. mirtis įvyko nuo eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos traumos. A. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (I. t. b. l. 182-185). Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad motociklo keleivei A. K., dėl galimai eismo įvykio metu patirtos traumos padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (I. t. b. l. 130-132). Automobilio vairuotojo N. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (I. t. b. l. 59).Byloje yra duomenis, kad liudytojai, matę eismo įvykį, buvo ieškomi pagal komentarus internete, ir buvo nustatyti komentavę asmenys:

R. A., Ž. K., A. M., A. R. (I. t. b. l. 73-79, 82-87, 90-100, 109-113).Iš VĮ „Kauno regiono keliai“ pažymos matyti, kad kelyje Jonava – Kėdainiai – Šeduva, įvykio vietoje esantys keliai tuo metu buvo traktuojami kaip trišalė sankryža, nes nuovaža į dešinę neturėjo dangos (II tomas, b. l. 238).Iš VĮ „Kauno regiono keliai“ kelio schemos matyti, kad atvažiuojant nuo Kėdainių kelyje įvykio metu buvo KET ženklas Nr. 109 – šalutinis kelias iš dešinės, atvažiuojant nuo Jonavos tokio – KET 109 ženklo tuo metu nebuvo; ties įvykio vieta yra ištisinė eismo juosta, kuri ties posūkiu į kairę, tai yra įvykio vietoje (važiuojant iš Jonavos pusės) – pažymėta punktyrine eismo juosta.

Daiktų apžiūros protokole buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas šalmas, kuris nebuvo apžiūrėtas po įvykio, 2014-05-05 pateiktas nukentėjusiosios D. D., kurį, kaip tvirtino nukentėjusioji, įvykio metu dėvėjo žuvusysis A. D. (III tomas, b. l. 32-37). Specialisto M. M. 2013-05-23 Nr. 11-467 (13) išvadoje nurodyta, kad:

1. tikėtini tokie eismo įvykio mechanizmo elementai: motociklas „Suzuki SV 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. D. važiavo nuo Jonavos link Kėdainių. Ta pačia kryptimi priekyje važiavo automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas N. B.. Priartėjus prie kelio Jonava - Kėdainiai – Å eduva 29 km 800 m ruože esančio Å¡alutinio kelio automobilio VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėjo atlikinėti kairiojo posÅ«kio (apsisukimo) manevrÄ .

Tuo pat metu ta pačia kryptimi paskui automobilį judėjęs ir prie jo artėjęs motociklas „Suzuki SV 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvirto ir slydo ant Å¡ono. Slysdamas ant Å¡ono motociklas kontaktavo su automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo Å¡ono galine dalimi. Po Å¡io kontakto motociklo vairuotojas liko gulėti važiuojamojoje dalyje, o motociklas nuslydo į priekį į užfiksuotÄ padėtį. Nuo smÅ«gio automobilis „VW Sharan“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pasisuko prieš laikrodžio rodyklę ir sustojo užfiksuotoje padėtyje. Iš esamų duomenų negalima nustatyti tikslesnio eismo įvykio kilimo mechanizmo.

2. Tikėtina, kad transporto priemonių susidÅ«rimas įvyko važiuojamojoje dalyje, ties Å¡ukių koncentracijos pradžia, prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje. IÅ¡ esamų duomenų negalima nustatyti tikslios susidÅ«rimo vietos (žr. tyrimÄ ).

3. Automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas N. B., apsisukinėdamas į kairę nuo kelio važiuojamosios dalies ašinės linijos, negalėjo apsisukti neišvažiuodamas už važiuojamosios dalies ribų vieno nenutrūkstamo manevro metu.

4. Motociklas, slysdamas ant šono, susidūrė su automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono galine dalimi (slenksčiu, galinio bamperio kaire puse). Iš esamų duomenų negalima nustatyti, kokiomis tiksliai dalimis motociklas „Suzuki SV 1000", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kontaktavo su automobiliu „VW Sharan“.

5. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ motociklas „Suzuki SV 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (judėjo) nemažesniu kaip 74 km/h greičiu. Negalima apskaičiuoti „Suzuki SV 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greičio prieÅ¡ pat eismo įvykį.

6. Ar motociklo vairuotojas turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio kilimo, tai yra susidÅ«rimo su apsisukinėjančiu automobiliu - iÅ¡vadoje atsakymas - negalima atsakyti į šį klausimÄ (žr. tyrimÄ ).

7. Tikėtina, kad motociklo „Suzuki SV 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. D. veiksmai - važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, kairiau iÅ¡tisinės linijos (sankryžoje), susidÅ«rė su į kairę sukančiu (apsisukinėjančiu) automobiliu „VW Sharan“ - techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Negalima nustatyti kieno iÅ¡ vairuotojo ir kokie veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti (žr. tyrimÄ ) (II tomas, b. l. 4-8).             Specialisto (II tomas, b. l. 172, 200-202) V. M. 2013-11-04 iÅ¡vadoje MV 2013-72 nurodyta, kad:

1. Eismo įvykio, užregistruoto 2012 m. spalio 6 d. apie 17 vai., Kėdainių raj., Paobelio k., kelio Jonava - Kėdainiai - Šeduva 29 km, kurio metu susidūrė automobilis „VW Sharan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo N. B., ir motociklas „Suzuki SV 1000“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. D., mechanizmas detalizuotas tiriamojoje dalyje ir apibendrintas 2.

6. p., kur nurodyta, jog atliktas tyrimas leidžia spręsti, kad eismo įvykio, užregistruoto 2012 m. spalio 6 d. apie7 val., Kėdainių raj., Paobelio k., kelio Jonava - Kėdainiai - Šeduva 29 km, kurio metu susidūrė automobilis „VW Sharan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo N. B., ir motociklas „Suzuki SV 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. D., mechanizmas buvo toks:

1) Automobilis VW, jo vairuotojui važiuojant link Kėdainių bei atliekant apsisukimo manevrÄ , nuo manevro pradžios iki susidÅ«rimo momento su motociklu SUZUKI, judėjo apie 3 s.

2) BetarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , motociklas SUZUKI judėjo apvirtęs ant Å¡ono, prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta. Daugiausia tikėtina transporto priemonių susidÅ«rimo vieta - prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, apie 1,2 m atstumu (kelio pločio atžvilgiu) nuo kelio ženklinimo linijos, skiriančios prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus, ir apie 7 m atstumu nuo Å¡alutinio kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to (nuo kurio užfiksuotas lavono galvos atstumas 9,10 m - Eismo įvykio vietos plane) - 3 pav. SusidÅ«rimo metu judėjęs apie 115 km/h greičiu motociklas SUZUKI slysdamas ant Å¡ono, bei Å¡io motociklo vairuotojas ir keleivė, atsitrenkė į lėtai (apie 5 km/h) greičiu judėjusio automobilio VW kairį Å¡onÄ ties užpakaliniu kairiu ratu.

3) Po susidÅ«rimo automobilis VW apsisuko apie 160° kampu prieÅ¡ laikrodžio rodyklę ir persislinko apie 6 m. Po susidÅ«rimo motociklas SUZUKI slydo apvirtęs ant Å¡ono kelio važiuojamÄ ja dalimi apie 45 m.

2. Betarpiškai prieš eismo įvykį motociklas „Suzuki SV 1000“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. D., judėjo ne mažesniu kaip 115 km/h greičiu.

3. Pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo priežastis - motociklo „Suzuki SV 1000“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. D. veiksmai, prieÅ¡taravę KET 3 priedo 1.3 p. reikalavimui - betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ judėjo prieÅ¡ingos krypties transporto eismui skirta kelio puse, kur tai draudžia kelio ženklinimas (II tomas, b. l. 171).             Ekspertų V. M. (III tomas, b. l. 138) ir V. Å . 2014-11-14 ekspertizės akto Nr. 11-1410 (14) iÅ¡vadoje nurodyta, kad (teismo nutartimi suformuluoti klausimai III tomas, b. l. 44-45):

1. Tikėtini tokie eismo įvykio mechanizmo elementai. Motociklas „Suzuki SV 1000“, vairuojamas A. D., judėjo nuo Jonavos link Kėdainių. Ta pačia kryptimi priekyje važiavo automobilis „VW Sharan“, vairuojamas N. B.. Priartėjus prie kelio Jonava - Kėdainiai - Å eduva 29 km 800 m ruože esančio Å¡alutinio kelio automobilio „VW Sharan“ vairuotojas atlikinėjo apsisukimo manevrÄ . Tuo pat metu ta pačia kryptimi paskui automobilį judėjęs ir prie jo artėjęs motociklas „Suzuki SV 1000“ nuvirto (ar buvo paguldytas vairuotojo) ant kairiojo Å¡ono ir slydo ant jo apatine dalimi ir priekiniu ratu į priekį.

ApraÅ¡ytoje padėtyje judėjęs motociklas „Suzuki SV 1000“ atsitrenkė į automobilio „VW Sharan“ užpakalinio bamperio plastikinės apdailos kairį Å¡oninį pavirÅ¡ių (transporto priemonių tarpusavio iÅ¡sidėstymas Å¡iuo momentu grafiÅ¡kai pavaizduotas 9 pav.). Atlenkęs apdailÄ , motociklas pateko po automobilio galine iÅ¡kiÅ¡a, nulaužė duslintuvo vamzdį prieÅ¡ užpakalinį bakelį taip pažeisdamas bakelio tvirtinimÄ , praslydo po besisukančio prieÅ¡ laikrodžio rodyklę automobilio galine iÅ¡kiÅ¡a ir nuslydo į padėtį, užfiksuotÄ eismo įvykio vietos plane.

Motociklu važiavęs A. D. kaktos deÅ¡ine puse atsitrenkė į automobilio kairio slenksčio užpakalinę dalį. Nuo smÅ«gio automobilis „VW Sharan“ sukosi prieÅ¡ laikrodžio rodyklę nuslydo į padėtį, užfiksuotÄ eismo įvykio vietos plane. IÅ¡ esamų duomenų negalima nustatyti tikslesnio eismo įvykio kilimo mechanizmo.

2. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilio „VW Sharan" užpakalinė dalis ir motociklas „Suzuki SV 1000“ buvo ties kelio važiuojamosios dalies viduriu, tačiau tikslios transporto priemonių susidÅ«rimo vietos nustatyti negalima.

3. Automobilio „VW Sharan“ vairuotojas N. B., apsisukinėdamas į kairę nuo kelio važiuojamosios dalies aÅ¡inės linijos, negalėjo apsisukti neiÅ¡važiuodamas už važiuojamosios dalies ribų vieno nenutrÅ«kstamo manevro metu. Ä®vykio vietoje, sankryžoje automobilio „VW Sharan“ vairuotojas galėjo apsisukti vieno nenutrÅ«kstamo manevro metu apsisukimo manevrÄ pradedamas nuo kelio aÅ¡inės linijos ir apsisukdamas įvažiuodamas į kairėje esantį Å¡alutinį keliÄ (žr. grafinį vaizdÄ 10 pav.).

4. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu „Suzuki SV 1000“ motociklas slydo ant kairiojo Å¡ono apatine dalimi ir priekiniu ratu į priekį (žr. 9 pav.).

5. Atsakymas į šį klausimÄ pateiktas iÅ¡vados pirmame punkte apraÅ¡ant eismo įvykio mechanizmÄ .

6. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis „VW Sharan“ buvo pasisukęs į kairę kampu, artimu statmenam.

7. Motociklo „Suzuki SV 1000“ greitis prieš eismo įvykį buvo didesnis kaip 74 km/h. Negalima nustatyti, koks buvo automobilio „VW Sharan“ greitis prieš eismo įvykį.

8. Atsakyti į šį klausimÄ negalima (žr. tyrimÄ ).

9. Atsakyti į šį klausimÄ negalima (žr. tyrimÄ ).

10. Atsakyti į šį klausimÄ negalima (žr. tyrimÄ ).

11. Atsakyti į šį klausimÄ negalima (žr. tyrimÄ ).

12. Tikėtina, kad automobilio „VW Sharan“ vairuotojas N. B., apsisukimo manevrÄ pradėdamas ne nuo jo važiavimo eismo juostos kraÅ¡tinės kairės padėties, sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos prie jo artėjusiam ir kairiau judėjusiam motociklui „Suzuki SV 1000“, vairuojamam A. D., dėl ko su juo susidÅ«rė, kas techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu.

13. Tikėtina, kad automobilio „VW Sharan“ vairuotojas N. B., apsisukimo manevrÄ pradėdamas ne nuo kraÅ¡tinės kairės padėties, sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos prie jo artėjusiam ir kairiau judėjusiam motociklui „Suzuki SV 1000“, vairuojamam A. D., dėl ko su juo susidÅ«rė, kas techniniu požiÅ«riu sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti.

14. Nėra pagrindo teigti, kad automobilio „VW Sharan“ vairuotojas V. B. prieÅ¡ apsisukdamas neturėjo objektyvios galimybės matyti jam iÅ¡ paskos važiavusio motociklo „Suzuki SV 1000“. 15. 2013-11-04 specialisto iÅ¡vadoje MV 2013-72 pateikiamo transporto priemonių susidÅ«rimo modeliavimo ir eismo įvykio matematinės analizės, ekspertų komisijos nuomone, negalima laikyti metodologiÅ¡kai pagrįstais ir patikimais. Ekspertų komisijos nuomone, specialisto iÅ¡vados dėl pagrindinės eismo įvykio kilimo priežasties (sÄ lygos) taip pat negalima laikyti pagrįsta (žr. tyrimÄ ).

16. Atsakymas į šį klausimÄ pateiktas iÅ¡vados penkioliktame punkte.

17. Atliekant tyrimÄ ekspertai atsižvelgė į visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ ir nustatytas aplinkybes, taip pat nurodė kokių objektyvių duomenų trÅ«ksta iÅ¡samiai kategoriÅ¡kai atsakyti į visus pateiktus klausimus.             IÅ¡ papildomos 2015-05-14 specialisto V. M. iÅ¡vados MV 2015-16 matyti, kad 1. Negalima pagrįsti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-11-14 Ekspertizės akte Nr. 11-1410 (14) suraÅ¡ytų teiginių, kad automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairio slenksčio užpakalinės dalies sugadinimai susidarė vien dėl motociklininko A. D. atsitrenkimo į šį slenkstį. ObjektyvÅ«s duomenys – Å¡io automobilio kairio slenksčio užpakalinės dalies ir gretimų detalių sugadinimų pobÅ«dis ir intensyvumas leidžia teigti, kad bent didesnės Å¡ių sugadinimų dalies susidarymÄ lėmė bÅ«tent motociklo atsitrenkimas į automobilį.

2. Negalima pagrįsti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-11-14 Ekspertizės akte Nr. 11-1410 (14) suraÅ¡ytų teiginių, kad automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasisukimÄ po susidÅ«rimo su motociklu „Suzuki SV 1000“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo vairuotoju didesne dalimi lėmė Å¡io automobilio sukamasis judėjimas (kampinis greitis) jo apsisukimo metu, bet ne smÅ«ginis poveikis. Techniniu požiÅ«riu Å¡io automobilio pasisukimÄ po susidÅ«rimo lėmė bÅ«tent motociklo sugeneruotas smÅ«ginis poveikis.

3. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-11-14 Ekspertizės akte Nr. 11-1410 (14) motociklo „Suzuki SV 1000“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ apskaičiuotas neteisingai, nes neįvertintas atitinkamas kinetinės energijos kiekis automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimų susidarymui bei jo linijiniam ir kampiniam poslinkiams, judėjimo po susidÅ«rimo metu (III tomas, b. l. 114-122). Ä®rodymų įvertinimo motyvai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas (LR BPK 305 str.) numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiÅ¡kai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimÄ , kad bÅ«tų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus Å¡altinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai.

BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Priežastinis ryÅ¡ys yra BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinas objektyvusis požymis, jungiantis neteisėtÄ veikÄ su pavojingais padariniais ir nustatantis, kad bÅ«tent kaltininko padaryti KET pažeidimai dėsningai nulėmė nusikalstamÄ rezultatÄ .

Taigi, sprendžiant kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ , visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma. Å iuo atveju iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo matyti, kad N. B. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 88.2., 106 p. reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad bÅ«damas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET „Bendros eismo dalyvių pareigos“ 9 p.), prieÅ¡ persirikiuodamas, prieÅ¡ lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę ar kairę, prieÅ¡ apsisukdamas privalo įspėti atitinkamos krypties posÅ«kių Å¡viesos signalais <..> (KET „Įspėjamieji signalai“ 88.2. p.), <...> prieÅ¡ sukdamas į kairę ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Kaltinamasis N. B. kaltu neprisipažino, nurodė, kad vairuodamas automobilį „VW „Sharan“ nuo Jonavos pusės į Kėdainius ir nusprendęs apsisukti leistinoje vietoje, nes toje vietoje keliÄ Å¾ymį brÅ«kÅ¡ninė linija ir yra posÅ«kis į kairėję pusėje esantį Å¡alutinį keliukÄ , rodė posÅ«kio į kairę signalÄ , sumažino greitį, žiÅ«rėjo per galinio vaizdo veidrodėlius, kliÅ«ties sukti dėl paskui važiuojančios kitos transporto priemonės – motociklo, nematė, suko ir pajuto smÅ«gį į galinę automobilio dalį, dėl ko jo automobilį apsuko ir jis atsidÅ«rė deÅ¡inėje kelio pusėje.

Ar kaltinamasis padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus, nulėmusius eismo įvykio kilimÄ .Kaltinamajam inkriminuoto KET 9 p. reikalavimo pažeidimo teismas neaptaria, nes paminėtame punkte nurodytas reikalavimų visetas sudaro bendro pobÅ«džio normÄ , o kaltinime esant ir specialioms normoms, bendros ir specialios normų konkurencijai taikoma speciali norma, todėl Å¡is punktas turi bÅ«ti iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinas kaip perteklinis.Dėl KET 88.2. p. (prieÅ¡ persirikiuodamas, prieÅ¡ lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę ar kairę, prieÅ¡ apsisukdamas vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posÅ«kių Å¡viesos signalais <..>) ir 106 p. (<...> kad prieÅ¡ sukdamas į kairę ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimų pažeidimų.

Kaltinamasis tvirtino, jog prieÅ¡ sukdamas rodė posÅ«kio signalÄ , jo parodymus, įspėta dėl melagingų parodymų davimo, patvirtino žmona R. B.. ApraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo vairuotas automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, posÅ«kio signalai veikė. Dėl rodyto ar nerodyto posÅ«kio signalo be kaltinamojo ir jo sutuoktinės, kurie yra suinteresuoto bylos baigtimi, parodymų, buvo apklausti beÅ¡aliÅ¡ki įvykį matę liudytojai: liudytojas R.

A. teismui nurodė, kad jis vairavo automobilį, važiavo nuo Jonavos link Kėdainių ir neužfiksavo, ar 100-200 metrų atstumu nuo jo buvęs motociklininkas, iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir lenkdamas, rodė kokius nors signalus, nematė, kad ir automobilis VW Sharan bÅ«tų rodęs kokius nors signalus – tai yra kairį posÅ«kio signalÄ , neužfiksavo - ar buvo įsijungę automobilio stabdymo žibintai, matė tik įsijungusius motociklo stabdžių signalus. Jo matomumui įtakos galėjo turėti motociklas, nes jis galėjo užstoti vienÄ automobilio pusę.

Apklausta liudytoja Ž. K., kaip keleivė važiavusi kartu su liudytoju R. A., motociklÄ iki įvykio (skirtingai nei R. A.) matė 50 metrų atstumu. Jos manymu, motociklininkas ruošėsi lenkti, rodė posÅ«kio signalÄ (kurio nematė tame pačiame automobilyje važiavęs R. A.), matė, kad VW Sharan nerodė posÅ«kio signalo, o ar matė degančius automobilio stabdymo žibintus - atsakė, kad automobilio posÅ«kis jai buvo labai netikėtas, kad nematė. Liudytojas A. R., kuris teisme tvirtino, jog jo matomumui niekas netrukdė, parodė, jog iki įvykio nematė nei automobilio, nei motociklo rodomų posÅ«kio signalų (kaip ir liudytojas R.

A.), nors motociklo signalus matė liudytoja Ž. K.. AiÅ¡kinantis dėl motociklo judėjimo kelio iki įvykio - liudytojas R. A. tvirtino, jog lenkdamas motociklininkas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , o VW Sharan pasukus – buvęs 10-20 metrų iki automobilio motociklininkas paguldė motociklÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę, VW Sharan susidÅ«rimo metu buvo pasiskęs 90 laipsniu kampu, tvirtino, jog motociklas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Gi apklausta R. A. keleivė Ž.

K. teismui nurodė prieÅ¡ingai, tai yra, jog motociklininkas nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , rikiavosi link vidurio, kur ir įvykio susidÅ«rimas, kad susidÅ«rimo metu automobilis buvo tik Å¡iek tiek pasisukęs, nebuvo visiÅ¡kai užsisukęs, kaip sakė liudytojas R. A., buvo nurodyta specialistų ir ekspertų iÅ¡vadose. Liudytojas A. R., važiavęs už R. A. ir Ž. K., nurodė, kad motociklininkas norėjo lenkti automobilį, jam atrodo, kad motociklininkas nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , važiavo arčiau aÅ¡inės eismo juostos, kuri toje vietoje buvo iÅ¡tisinė.Ar galima daryti iÅ¡vadÄ , kad visi įvykį matę liudytojai, iki paties eismo įvykio, apie kurio kilimÄ akivaizdu nežinojo, ypač įdėmiai ir nuosekliai sekė eismo situacijÄ , stebėjo abiejų vienas paskui kitÄ važiavusių transporto priemonių rodomus signalus, ar R.

A. ir Ž. K., važiavę pakankamu atstumu paskui motociklÄ , o A. R. - paskui R. A. ir Ž. K., turėjo galimybę laisvai stebėti vairuotojų pasirinktus elgesio variantus, nes įvykio dalyviai vienas kitÄ užstojo. IÅ¡analizavęs liudytojų parodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojai skirtingai nupasakoja ypač svarbias tas pačias aplinkybes, todėl dėl teismui suprantamo žmogiÅ¡kojo subjektyvumo tiek detalių matyme, tiek ir mÄ styme bei suvokime, bÅ«tent jais remtis ir daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ nėra galimybės, nebent jų parodymais bÅ«tų galima remtis kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, tačiau tokių - dėl abiejų vairuotojų rodyto ar nerodyto posÅ«kio signalo, motociklininko buvimo ar nebuvimo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje - nėra, vienareikÅ¡miÅ¡kai nebuvo nustatyta nei viename iÅ¡ kitų raÅ¡ytinių įrodymų - atliktų specialistų ir ekspertizės tyrimų rezultatų.

Kitų teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų teismas neanalizuoja, nes nei vienas jų paties įvykio nematė. Net jei automobilio ar motociklo vairuotojai nerodė posÅ«kio signalų, Å¡is jų pažeidimas, teismo įsitikinimu, negalėtų bÅ«ti laikomas eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi, nes KET 93. p. nurodyta, jog signalÄ rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės! Jei vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės, bÅ«tina spęsti, kieno iÅ¡ vairuotojų veiksmai Å¡ioje situacijoje buvo nepriimtini.

Nekyla ginčo, kad VW Sharan turėjo teisę sukti toje vietoje, kur jis suko, nes toje vietoje kelias pažymėtas brūkšnine eismo juosta (KET 3 priedas 1.7. p.), o iki šios brūkšninės eismo juostos ir toliau už jos kelias buvo ir yra pažymėtas ištisine eismo juosta. Pagal automobilio VW Sharan gabaritus akivaizdu, kad važiuojant ir norint sukti ar apsisukti, tokio automobilio vairuotojas tiesiog privalo sumažinti greitį. Mažinant greitį spaudžiamas stabdymo pedalas, todėl, jei mašina buvo techniškai tvarkinga, kas nėra paneigta, turėjo nuolat ar epizodiškai veikti ir automobilio stop signalai automobilio gale.

Paskutinės ekspertizės ekspertas V. M. teismui nurodė, kad vienu apsisukimu nemažinant greičio gali apsisukti tik ralio specialistas. Jei automobilio vairuotojas ir nestabdė, dėl ko būtų degę stabdžių signalai, kuriuos turėjo matyti liudytojai, akivaizdu, kad prieš sukdamas nemažų gabaritų (I tomas, b. l.

16) automobilio vairuotojas turėjo važiuoti bent jau pakankamai lėtai, kas ir galėjo įtakoti kitus eismo dalyvius sumanyti aplenkti lėtai važiuojantį VW Sharan. Tokį manevrÄ , kaip galima manyti, ir pasirinko paskui važiavęs motociklo vairuotojas, kurio draugai – byloje apklausti liudytojai, jau buvo nuvažiavę iÅ¡ jo matomumo zonos, nes jei motociklininkas automobilio greičiu bÅ«tų važiavęs savo eismo juosta - deÅ¡iniau kelio kraÅ¡to, kaip to reikalaujama KET (XIV. Transporto priemonių iÅ¡sidėstymas kelyje, 122., 125. p.), VW Sharan užsukus į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , jis bÅ«tų ir nuvažiavęs savo eismo juosta, kadangi susidÅ«rimo metu motociklo važiavimo eismo juostoje kliūčių nebuvo, tai yra VW Sharan, atsižvelgiant į tai, kad motociklininkas atsitrenkė į automobilio galinę dalį, motociklininko eismo juostoje (kuri yra apie 3,60 m) kliÅ«timi motociklui nebebuvo, nes visas automobilis iÅ¡ esmės jau buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje.

Jei VW Sharan bÅ«tų sudaręs kliÅ«tį prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje važiavusioms transporto priemonėms, jis bÅ«tų buvęs akivaizdžiai kaltas. Jei motociklininkas pradėjo lenkimo manevrÄ , apie kÄ tvirtina teismo paminėti eismo įvykį matę liudytojai, tai ar toks manevras toje kelio atkarpoje gali bÅ«ti pateisinamas, ar toje kelio atkarpoje bÅ«tų buvęs svarbus motociklininko rodytas ar nerodytas posÅ«kio (lenkimo) signalas, kurį turėjo pamatyti automobilio vairuotojas? Kaip jau paminėta, posÅ«kio signalo rodymas niekam pirmumo teisės nesuteikia (KET 93 p.).

Automobilis motociklininkui, taip kaip jis važiavo, buvo kliÅ«tis iÅ¡ deÅ¡inės (KET 109 p. „Važiavimo pradžia ir manevravimas“). SusidÅ«rimas įvyko tik pasibaigus (galimai) iÅ¡tisinei eismo juostai, kuri už kelių metrų tęsėsi toliau. Duomenų, kad automobilis bÅ«tų sukęs kirsdamas iÅ¡tisinę eismo juostÄ , byloje nėra. Jei tai buvo motociklininko atliekamas lenkimo manevras, toje kelio atkarpoje – apie 45 metrus iki posÅ«kio (II tomas, b. l. 241), į kurį suko VW Sharan, kur kelias, kaip minėta, buvo pažymėtas iÅ¡tisinė eismo juosta, kuriÄ , ketindamas aplenkti automobilį, motociklininkas galėjo kirsti, kaip tai tvirtino liudytojas R.

A., tai toje vietoje lenkti buvo draudžiama, kaip tai nurodyta KET 3 priedo 1.1. p. Jei vairuotojas tokiomis sÄ lygomis pradėjo lenkimo manevrÄ ar lenkdamas įvažiavo į iÅ¡tisine eismo juosta pažymėtÄ kelio atkarpÄ , jis privalėjo sumažinti greitį ir grįžti į savo eismo juostÄ . Net jei motociklininkas iÅ¡tisinio ženklinimo linijos ir nekirto, kaip tai nurodė liudytoja Ž. K., kaip prielaidÄ iÅ¡sakė liudytojas A. R., kai yra tokia iÅ¡tisinė linija, remiantis KET 122. p., vairuotojas privalo važiuoti deÅ¡iniau nuo jos, ko, kaip bÅ«tų galima suprasti iÅ¡ prieÅ¡taringų liudytų parodymų, motociklininkas nedarė, važiavo arba prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, arba savo eismo juosta Å¡alia - tai yra kairiau - iÅ¡tisinės aÅ¡inės kelio linijos, tai yra elgėsi ypač neatsargiai.

Nekirtęs prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos ar važiavęs deÅ¡iniau jos, motociklininkas, važiavęs duotomis oro ir kelio sÄ lygomis pasirinktu saugiu greičiu, bÅ«tų ir nuvažiavęs savo eismo juosta, nes automobilis, sukdamas įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kaip jau buvo aptarta, kliÅ«tį sudarė tik prieprieÅ¡inės eismo juostos transporto priemonėms. Be to, įvykio vieta yra triÅ¡alė sankryža (III tomas, b. l. 238) ir nors nuo Jonavos pusės iki įvykio vietos nebuvo KET 109 ar 110 ženklo, kuriam esant lenkti draudžiama - KET 145.1. p., toks ženklas apie įvykio vietoje esantį Å¡alutinį keliukÄ (KET 109), o tuo pačiu draudimÄ toje vietoje lenkti, buvo atvažiuojant nuo Kėdainių pusės. Nukentėjusysis R.

K. nurodė, kad ginčo kelias jam buvo labai gerai žinomas, o A. D. taip pat buvo kėdainietis, ne kartÄ tuo keliu važiavęs, todėl, teismo manymu, ir vairuotojas A. D. žinojo kelio specifikÄ ir toje vietoje esančius ribojimus. Be to, ir R. K., žuvusiojo draugas, tÄ dienÄ važiavęs kartu tik kitu motociklu, klaidingai nurodė savo suvokimÄ - kÄ reikia daryti vairuotojui, jei lenkiant kitÄ transporto priemonę prasideda iÅ¡tisinė eismo juosta, nes jo suvokimu, reikia pradėtÄ lenkimo manevrÄ baigti, nors KET reikalauja, kaip teismas jau nurodė, manevrÄ nutraukti ir grįžti į savo eismo juostÄ .

Teismas pritaria R. K. nuomonei, kad važiuodamas motociklu asmuo turi galvoti už keturis priekyje važiuojančius. R. K. nurodė, kad visada, jei lenkia, žiÅ«ri, ar nėra keliuko į Å¡onÄ , visi motociklininkai supranta, kad ne visi juos pastebi, paaiÅ¡kino jog motociklo varantis yra galinis ratas, todėl kai yra Å¡lapia kelio danga, paspaudus greitį, užmeta užpakalinę motociklo dalį, tÄ gerai žinojo A. D., tai yra, kai yra Å¡lapia, sustabdyti sudėtinga. R. K. paaiÅ¡kino, kad „britva“ (kuriÄ vairavo A.

D.), stabdoma nuo priekinio rato, nes galinis prilaiko, o užspaudus priekinį ratÄ , jeigu slysta, tai iÅ¡ karto griÅ«ni, gi A. D. daugiau važinėdavo su „krosiniu“ motociklu, kurio specifika yra ta, kad stabdymas vyksta galiniu ratu, o kai važiuoji su „britva“ ir spaudi galinį stabdį, motociklÄ labai greitai užneÅ¡a, su „britva“ reikia stabdyti priekiniu ratu, liudytojas nurodė, kad A. D. tÄ â€žbritvÄ â€œ turėjo tik pusmetis ar tai metai iki įvykio. Akivaizdu, jog motociklo vairuotojas, veždamas keleivę, važiuodamas tokia transporto priemone, kurios stabdymo savybės buvo kitokios, nei jam įprasto krosinio motociklo ar automobilio, ir kuri nėra saugi fiziÅ¡kai dėl pačios motociklo konstrukcijos, važiuodamas Å¡lapia danga, lynojant, turėjo bÅ«ti ypatingai atsargus, privalėjo laikytis saugaus atstumo su kitomis transporto priemonėmis, kad atsiradus kliūčiai galėtų saugiai sustabdyti.

NežiÅ«rint to, kad visÄ dienÄ važinėdamas motociklu ir vežiodamas keleivę A. D., kaip nurodė kartu buvę liudytojai – A. D. draugiai, elgėsi atsargiai, jo pasirinktas elgesio variantas prieÅ¡ pat eismo įvykį teismui neatrodo priimtinas. Tačiau kokie tiksliai buvo abiejų eismo įvykių dalyvių veiksmai ir ar jie abu teisingai pasirinko elgesio variantus, kurių netinkamų pasirinkimu kaltinamas tik vienas kaltinamasis, atsižvelgiant į tai, kad KET galimai pažeidė abu eismo dalyviai, apie kÄ tvirtino ir valstybinis kaltintojas, kuomet, sprendžiant priežastinio ryÅ¡io nustatymo klausimÄ , vieno iÅ¡ asmenų padaryta veika – Kelių eismo taisyklių pažeidimas – turėtų bÅ«ti pripažįstama bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga (tuomet, jei analogiÅ¡koje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas minėta veika pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų), kuriam iÅ¡ transporto priemonę vairavusių asmenų tenka atsakomybė už pažeidimÄ ir kurio iÅ¡ asmenų galimas KET pažeidimas buvo pagrindinė padarinių kilimo sÄ lyga, teismo įsitikinimu - vienareikÅ¡miÅ¡kai ir kategoriÅ¡kai Å¡ioje byloje nėra nustatyta.

To nenustatė nei vienas iÅ¡ trijų specialiųjų žinių reikalaujančių tyrimų (specialistų ir ekspertų). Specialisto iÅ¡vadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, nes eismo įvykio specialisto ar ekspertizės akte pateikiamos iÅ¡vados yra tik prielaida teisinei iÅ¡vadai dėl minėto požymio įrodytumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-187/2005, 2K-6/2008).

Vertinant specialisto iÅ¡vadÄ ar ekspertizės aktÄ turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sÄ sajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas, ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas, jų iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas ir pan., ir tik tada sprendžiama dėl jos įrodomosios vertės (kasacinė nutartis Nr. 2K-2/2005). Nuosprendį grindžiant specialisto iÅ¡vada ar ekspertizės aktu, Å¡ie procesiniai dokumentai neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo.

1) Specialisto M. M. iÅ¡vadoje nurodyti tikėtini eismo įvykio mechanizmo elementai, nes iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima nustatyti tikslesnio eismo įvykio kilimo mechanizmo, tikėtina, kad susidÅ«rimas įvyko prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje, nors iÅ¡ esamų duomenų negalima nustatyti tikslios susidÅ«rimo vietos, negalima apskaičiuoti motociklo važiavimo greičio prieÅ¡ pat eismo įvykį, negalima atsakyti, ar motociklo vairuotojas turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio kilimo, tikėtina, kad motociklo vairuotojo A. D. veiksmai - važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, kairiau iÅ¡tisinės linijos (sankryžoje), susidÅ«rė su į kairę sukančiu (apsisukinėjančiu) automobiliu - techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu, tuo pačiu nurodant, jog negalima nustatyti, kieno iÅ¡ vairuotojo ir kokie veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.

2) Specialisto V. M. iÅ¡vadoje nurodyta, jog susidÅ«rimo momentu motociklas judėjo link apsisukinėjančio automobilio jau apvirtęs ant Å¡ono prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, kad daugiausia tikėtina transporto priemonių susidÅ«rimo vieta - prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, kad pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo priežastis – motociklo vairuotojo A. D. veiksmai, prieÅ¡taravę KET 3 priedo 1.3 p. reikalavimui - betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ judėjo prieÅ¡ingos krypties transporto eismui skirta kelio puse, kur tai draudžia kelio ženklinimas.

3) Ekspertai V. M. ir V. Å . ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodė, tikėtinÄ eismo įvykio mechanizmÄ , kurio metu paskui automobilį važiavęs motociklininkas, automobilio vairuotojui atlikinėjant apsisukimo manevrÄ , prie automobilio artėjęs motociklas nuvirto (ar buvo paguldytas vairuotojo) ant kairiojo Å¡ono ir slydo atsitrenkdamas į automobilio užpakalinio bamperio plastikinės apdailos kairį Å¡oninį pavirÅ¡ių, kad iÅ¡ esamų duomenų negalima nustatyti tikslesnio eismo įvykio kilimo mechanizmo, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilio užpakalinė dalis ir motociklas buvo ties kelio važiuojamosios dalies viduriu, tačiau tikslios transporto priemonių susidÅ«rimo vietos nustatyti negalima, kad apsisukinėdamas į kairę nuo kelio važiuojamosios dalies aÅ¡inės linijos, automobilio vairuotojas negalėjo apsisukti neiÅ¡važiuodamas už važiuojamosios dalies ribų vieno nenutrÅ«kstamo manevro metu, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu motociklas slydo ant kairiojo Å¡ono, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis buvo pasisukęs į kairę kampu, artimu statmenam, kad negalima nustatyti, koks buvo automobilio greitis prieÅ¡ eismo įvykį, kad tikėtina, jog automobilio vairuotojas, apsisukimo manevrÄ pradėdamas ne nuo jo važiavimo eismo juostos kraÅ¡tinės kairės padėties (?), sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos prie jo artėjusiam ir kairiau judėjusiam motociklui, dėl ko su juo susidÅ«rė, kas techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu.

Nors proceso dalyviai nurodė, kad specialistų ir ekspertų iÅ¡vados skirtingos, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog jos vienodos ta prasme, kad visos suformulavo tik tikėtinas iÅ¡vadas, o toks tyrimo rezultatas neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai ir neabejotinai tvirtinti, kad bÅ«tent kaltinamasis buvo kaltas dėl sukelto eismo įvykio, tai yra specialistų ir ekspertų iÅ¡vadų duomenys neleidžia daryti kategoriÅ¡kos teisinės iÅ¡vados dėl priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp kaltinamojo padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių (eismo įvykio).

Tikėtinos specialistų iÅ¡vados pilnai neatskleidė įvykio aplinkybių, neatskleidė įvykio mechanizmo, tikrojo abiejų vairuotojų elgesio bei jų veiksmų įtakos padariniams, apie kÄ iÅ¡vadose visi tyrėjai ir pasisakė. Paskutinės ekspertizės metu buvo tirtas anksčiau, dėl teismui nesuprantamų priežasčių, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neiÅ¡imtas ir neapžiÅ«rėtas žuvusio A. D. Å¡almas, likęs pas nukentėjusiÄ jÄ D. D., kuris teismui buvo pateiktas tik 2014-05-05, nors pats įvykis įvyko 2012-10-06.

Paskutinio teisiamojo posėdžio metu 2015-05-18 paaiÅ¡kėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai neišėmė ir neapžiÅ«rėjo ne tik A. D., bet ir motociklo keleivės A. K., kuriai įvykio metu taip pat buvo sužalota galva, Å¡almo, kuris, kaip nurodė jos tėvas nukentėjusysis R. K., taip pat buvo apgadintas. Papildomo tyrimo dėl Å¡ios aplinkybės proceso dalyviai atlikti teismo nebeprašė, nors ekspertai paskutiniame ekspertizės akte galimÄ eismo įvykį modeliavo remdamiesi ant žuvusiojo Å¡almo rastais sugadinimais, galimai padarytais eismo įvykio metu.Å ioje vietoje bÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, kad didžiausia kliÅ«timi nustatyti įvykio priežastis buvo bÅ«tent nekvalifikuotai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų apžiÅ«rėta įvykio vieta, apie kÄ taip pat pasisakė teisiamojo posėdžio metu apklausti tiek abu specialistai, tyrę įvykio aplinkybes, tiek ir ekspertas.

IÅ¡ apžiÅ«ros protokolų matyti, kad apžiÅ«ros sunkias pasekmes sukėlusio eismo įvykio, transporto priemonių, atliktos per 20 min. Dėl ekspertų teiginio, jog automobilio vairuotojas, apsisukimo manevrÄ pradėjo ne nuo jo važiavimo eismo juostos kraÅ¡tinės kairės padėties (III tomas, b. l. 95, 11 pav.), pagal kurį buvo sumodeliuota eismo įvykio situacija ir padaryta tikėtina iÅ¡vada dėl kaltinamojo neteisėto veikimo. Tai, kad kaltinamasis automobiliu galėjo važiuoti tokia trajektorija - prieÅ¡ posÅ«kį darant lankÄ Ä¯ deÅ¡inę ar iÅ¡ karto važiuojant deÅ¡iniau, o paskui sukant į kairę (kaip tai nurodyta aukščiau paminėtame paveikslėlyje), byloje nėra jokių duomenų.

To nenurodė nei kaltinamasis, nei liudytojai. Liudytoja Ž. K. nurodė, kad prieÅ¡ posÅ«kį automobilis važiavo savo eismo juosta, suko iÅ¡ savo eismo juostos, suko nuo aÅ¡inės linijos. Liudytojas A. R. nurodė, kad jam atrodo, jog prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilis važiavo tiesiai. Todėl modeliuoti tokiÄ eismo situacijÄ , kuri neparemta jokiais įrodymais, įvertinus objektyvių raÅ¡ytinių įrodymų trÅ«kumÄ , nepatikima.Suformuluotų aptartų tikėtinų iÅ¡vadų, teismo įsitikinimu, nepatvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai, nes liudytojų parodymai, kaip jau teismas pasisakė, yra subjektyviai žmogiÅ¡kai prieÅ¡taringi ir neiÅ¡samÅ«s dėl techninės prigimties duomenų, reikalingų specialistams, pateikimo, o kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepakankami, užfiksuoti nekvalifikuotai.Nenustačius momento, kada iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, negalint nustatyti, kokiu greičiu važiavo motociklininkas, nesant stabdymo žymių, negalint spręsti ar motociklininkas turėjo galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nežinant kokiame atstume iki susidÅ«rimo vietos buvo motociklininkas, automobiliui pradėjus daryti posÅ«kį į kairę, nenustačius ar motociklininkas lenkė, o jei lenkė, tai kurioje kelio vietoje tai darė, nes jei lenkė automobilį iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , nors toje vietoje yra iÅ¡tisinis kelio ženklinimas, kuris, sankryžoje pasibaigus posÅ«kiui į kairę, tęsiasi ir toliau, tai yra vietoje, kur pradėjęs lenkimo manevrÄ ir privažiavus iÅ¡tisine linija pažymėtÄ kelio ruoÅ¾Ä , motociklininkas privalėjo sumažinti greitį ir nedelsiant grįžti atgal į savo eismo juostÄ , nežinant gal motociklininkas automobilį siekė aplenkti savo eismo juostoje, todėl važiavo kairiau, kas taip pat buvo nepriimtina pagal KET, negalint atsakyti, ar tai buvo ta situacija, kai motociklininkas turėjo pagrįstÄ teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, kurie taip pat įpareigoti laikytis kelių eismo taisyklių, nepažeis jų ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, ar tikrai motociklo vairuotojas turėjo pirmumo teisę toje kelio atkarpoje jo pasirinktam judėjimui, negalint atsakyti, kodėl kaltinamasis kaltas neįvykdęs pareigos duoti keliÄ jį lenkiančiam motociklui, jei nėra aiÅ¡ku, ar buvo tas lenkimas, kaip tai nurodyta kaltinime, o jei motociklininkas važiavo kairiau ir nesiekė lenkti, kodėl jis nesiėmė priemonių laikytis saugaus atstumo nuo prieÅ¡ais jį – deÅ¡iniau (kliÅ«tis iÅ¡ deÅ¡inės), kaip tvirtino liudytojai, važiavusio automobilio, kad galėtų sustabdyti atsiradus kliūčiai, kodėl nevažiavo kairiau, kur jam automobilis, sukdamas į kairę, nebÅ«tų sutrukdęs, kodėl motociklininkui, kuris turėjo iÅ¡ esmės laisvÄ savo juostÄ , kliÅ«timi automobilis tapo bÅ«damas prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, į kuriÄ motociklas pagal kelio žymėjimÄ negalėjo įvažiuoti, o gal motociklininkas prieprieÅ¡inėje eismo juostoje atsidÅ«rė jau slysdamas? Taigi, nei specialistams, nei ekspertams negalėjus vienareikÅ¡miÅ¡kai atsakyti, kada buvo pradėtas lenkimo manevras (jei buvo), kuris objektyviai pirmas (sukantysis ar lenkiantysis) pradėjo savo manevrÄ , kas bÅ«tų ypatingai svarbu sprendžiant klausimÄ dėl autoįvykio dalyvių kaltės, kas nebuvo nustatyta, nėra aiÅ¡ku ir iÅ¡ byloje iÅ¡tirtos medžiagos, nesant aiÅ¡ku, ar automobilio vairuotojas turėjo realiÄ galimybę pamatyti jį neleistinoje vietoje lenkti pradėjusį motociklininkÄ , jei tas lenkimas apskritai buvo, nesant vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigtai aplinkybei, kad automobilis rodė posÅ«kio signalÄ , kaip tvirtino kaltinamasis, nesant byloje tokių duomenų, kad automobilio vairuotojas, matydamas važiuojantį motociklininkÄ , pasuko staiga, kaip ir negalint daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados iÅ¡ tik po įvykio apklausto kaip liudytoju kaltinamojo parodymų, kad jis visiÅ¡kai nežiÅ«rėjo į atgalinio vaizdo veidrodėlį prieÅ¡ darydamas posÅ«kį, nes tai yra tik prielaida, ir kt., teismas negali byloje padaryti kategoriÅ¡kos vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados.             (Baudžiamosios bylos Nr. 1A-869-318/2011 (teisminio proceso Nr. 1-55-1-00409-09-6) (VAT), Nr. 1A-10-152/2013 (teisminio proceso Nr. 1-86-1-00456-08) (Å AT), 2K-245/2012 (teisminio proceso Nr. 1-86-1-00456-2008-1) (LAT 2012-05-15), 2K-555/2012 (2012-11-20 LAT).             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodyta, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kaltinamojo kaltė negali bÅ«ti grindžiama spėjimais, prielaidomis ar tikėtinumais. Baudžiamojoje teisėje svarbus ir in dubio pro reo principas reiÅ¡kia, kad jeigu egzistuoja abejonės, jas reikia aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai.              Teismas, Å¡iuo atveju turėdamas diskrecijos teisę asmens veikÄ vertinti kaip nusikalstamÄ , pabrėžia, kad vertindamas asmens veikÄ teismas privalo byloje surinktų įrodymų visumÄ vertinti įrodymų pakankamumo kontekste, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad nors buvo dedamos pastangos iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio priežastį, byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtinti, kad kaltinamojo veiksmai, preziumuojant, jog visi kelių eismo dalyviai kelyje laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, esant nustatytų aplinkybių visetui, buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusiomis pasekmėmis nėra pakankami bei neginčijami pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , dėl ko, N. B. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas neįrodžius, kad bÅ«tent jis yra kaltas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 5 d. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

             Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t. b. l. 35-36), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.             Civilinis ieškinys. Byloje buvo pareikšti: nukentėjusiosios – sutuoktinės (I tomas b. l. 142) D. D. patikslintas civilinis ieškinys 14677,80 Lt turtinei žalai atlyginti ir 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti (I. t. b. l. 137-141, II t. b. l. 90-94); nukentėjusiosios – žuvusiojo A.

D. motinos (I tomas, b. l. 180) B. K. D. civilinis ieškinys 200 Lt turtinei žalai atlyginti ir 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti (I. t. b. l. 169-171); motociklo keleivės nukentėjusiosios A. K., jos įstatyminio atstovo (I t. b. l. 114) R. K. civilinis ieškinys 35000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti (I. t. b. l. 118-119), prašant priteisti iš kaltinamojo ir UAB DK „PZU Lietuva“.Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašė civilinius ieškinius patenkinti ir priteisti atstovavimo išlaidas.

Teismui nusprendus kaltinamÄ jį iÅ¡teisinti, nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniai dėl žalos atlyginimo ir atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo atmestini.Daiktiniai įrodymai. Transporto priemonės: motociklas, perduotas saugoti nukentėjusiajai D. D.; automobilis, perduotas saugoti kaltinamajam N. B. (I tomas, b. l. 25-26, 37-38), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini asmens, kuriems jos perduotos, paminėti asmenys įpareigotini transporto priemones saugoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Žuvusiojo A. D. Å¡almas, saugomas Kėdainių r. apyl. teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intinas jį atgauti pageidavusiai nukentėjusiajai D. D. (III tomas, b. l. 32). Ekspertams skirti du CD su fotonuotraukomis (III tomas, b. l. 31, 41), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas      n u s p r e n d ž i a: N. B. iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 5 d.

Kaltinamajam N. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų civilinius ieÅ¡kinius: D. D. dėl 14677,80 Lt turtinės ir 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; B. K. D. dėl 200 Lt turtinės ir 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; A. K. ir jos įstatyminio atstovo R. K. dėl 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo N. B. ir UAB DK „PZU Lietuva“, atmesti.

Daiktinius įrodymus – transporto priemones: motociklÄ , perduotÄ saugoti nukentėjusiajai D. D. bei automobilį, perduotÄ saugoti kaltinamajam N. B., įpareigojant D. D. ir N. B. transporto priemones saugoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti asmenims, kuriems jos perduotos, tai yra D. D. ir N. B.. Žuvusiojo A. D. Å¡almÄ , saugomÄ Kėdainių r. apyl. teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti nukentėjusiajai D. D.. Du CD su fotonuotraukomis nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

             Teisėja                                                                                                          Laima Šablevičienė