f2bc6926-a5fa-40fd-8e44-761fbb444802 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                 Administracinė byla Nr. I-1378-764/2018                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35090-2016-5                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1, 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 14 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,              raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl žalos atlyginimo.                          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas A. D. praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 4 470 Eur dydžio žalÄ , kuriÄ sudaro 2 970 Eur turtinė žala ir 1 500 Eur neturtinė žala.

             Skunde nurodoma, kad 2 970 Eur turtinės žalos atsiradimo pagrindas – patirtos iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas jo atžvilgiu buvo atlikęs tris patikrinimus, pradėjo tris administracinio teisės pažeidimo bylas, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatÄ . Skunde teigiama, kad visi atsakovės atstovo atlikti veiksmai teismų priimtais sprendimais buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, t. y. viena administracinės teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, du atsakovės atstovo priimti nutarimai administracinės teisės pažeidimo bylose buvo iÅ¡ dalies panaikinti, perkvalifikuojant pažeidimus ir sumažinant paskirtos baudos dydį.

             PareiÅ¡kėjas pažymi, kad teisminės iÅ¡laidos, patirtos administracinio teisės pažeidimų bylose, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , negali bÅ«ti sprendžiamos administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka ir turi bÅ«ti atlyginamos, kaip žala padaryta valstybės ar savivaldybės institucijų.              PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti 1 500 Eur neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad pablogėjo jo ir sutuoktinės, kuri taip pat dirba pareiÅ¡kėjo bendrovėje, sveikata.

Skunde teigiama, kad dėl nuolatinių patikrinimų, neetiÅ¡ko pareigÅ«nų bendravimo buvo patiriamas nuolatinis stresas, įtampa, nežinia ir baimė dėl turimo verslo ateities, nes įmonei UAB „Venumis“ nuolat tenka bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, kaip jos veiklos priežiÅ«rÄ ir kontrolę atliekančia institucija. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad atsakovės atstovas ne kartÄ yra bendravęs su juo neetiÅ¡kai kitų klientų akivaizdoje, taip pažemindamas pareiÅ¡kėjo reputacijÄ ir gerÄ bendrovės vardÄ , todėl buvo patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir kurį laikÄ netektas darbingumas.

Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o tenkinti skundÄ ir priteisti patirtÄ Å¾alÄ .             Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir nurodo, jog jis skunde nenurodo visų faktinių aplinkybių ir pateikia tik dalį dokumentų. Atsiliepime pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria atsakovo paskirta bauda buvo sumažinta, Vilniaus apygardos teismo yra panaikinta kaip nepagrįsta.

             Atsakovės teigimu, nei vienas teismas priimtuose sprendimuose nėra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, atlikdami patikrinimus pareiškėjo turimoje įmonėje UAB „Venumis“, viršijo turimus įgaliojimus. Atsiliepime akcentuojama, jog įmonė nuolatos yra tikrinama, nes nesilaiko teisės aktų nustatytų reikalavimų ir atlieka pakartotinius aplinkos apsaugos pažeidimus. Atsižvelgus į tai, atsakovė mano, jog skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų neetišku elgesiu yra nepagrįstos objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.             Pareiškėjas, nesutikdamas su atsiliepime išdėstytais argumentais, pateikė papildomus paaiškinimus ir nurodo, jog teismai pasisakė tik dėl paskirtos baudos pagrįstumo ir atsakovo priimtų nutarimų, kuriais paskirta bauda, teisėtumo, o ne dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų veiksmų, atliekant patikrinimus, tinkamumo ir palaiko pirminiame skunde išdėstytas aplinkybes dėl atsakovės atliktų veiksmų.

             Teismas konstatuoja:                          Byloje ginčas kilo dėl A. D. praÅ¡ymo priteisti 2 970 Eur turtinę žalÄ ir 1 500 Eur neturtinę žalÄ teisėtumo ir pagrįstumo.              Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. spalio 23 d. pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. V.R14.1-176 panaikinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-25-818/2016 priimtÄ nutarimÄ nusprendė pakeisti ir sumažinti paskirtÄ baudÄ iki 200 Eur (I t., b. l. 46–54). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-627-365/2016, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir paliko galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu paskirtÄ 430 Eur baudÄ (I t., b. l. 38–45).

Minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nagrinėtos aplinkybės susijusios su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nų bandymu patekti į pareiÅ¡kėjo bendrovės UAB „Venumis“ patalpas. Teismas pažymi, kad tomis pačiomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde grindžia pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų buvimÄ (I t., b. l. 3).              PareiÅ¡kėjas turtinę žalÄ dėl patirtų teisminių iÅ¡laidų taip pat sieja su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-95-873/2016, kurioje teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies ir 2015 m. spalio 21 d. nutarimu paskirtÄ 2 500 Eur baudÄ sumažino iki 880 Eur (I t., b. l. 60–66).

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-524-149/2016 pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį paliko nepakeistÄ (I t., b. l. 55–59). Pažymėtina, kad minėtoje byloje buvo nustatyti pareiÅ¡kėjo veiklos pažeidimai dėl atliekų kaupimo, rÅ«Å¡iavimo ir saugojimo, o nagrinėjamos bylos aplinkybės iÅ¡ esmės tos pačios, kaip ir pareiÅ¡kėjo teismui pateikto skundo (I t., b. l.

4) argumentai dėl pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų buvimo.              PareiÅ¡kėjas, siekdamas pagrįsti patirtÄ turtinę žalÄ , teismui pateikė 2017 m. sausio 24 d. raÅ¡tÄ , kuriame nurodo, jog praÅ¡o priteisti už keturių skundų parengimÄ 1 500 Eur, apeliacinių skundų parengimÄ 600 Eur ir atstovavimÄ teisme 870 Eur, iÅ¡ viso 2 970 Eur (I t., b. l. 194). PareiÅ¡kėjas pateikia 2016 m. rugsėjo 8 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 860613, kuriuo už atstovavimÄ sumokėta 1 270 Eur ir 2016 m. gegužės 23 d. kvitÄ Nr. 860610, kuriuo už atstovavimÄ sumokėta 1 500 Eur (I t., b. l. 192–193), t. y. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso pagrindė 2 770 Eur patirtas iÅ¡laidas už suteiktas teisines paslaugas.

             PareiÅ¡kėjas skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 2AT-17-2012, kurioje teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylose nėra nustatyta galimybė atlyginti Å¡alims turėtų atstovavimo teisme iÅ¡laidų, todėl asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimÄ , kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala bÅ«tų atlyginta.

Atsižvelgus į minėtÄ praktikÄ , sutiktina su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog patirtos atstovavimo iÅ¡laidos negalėjo bÅ«ti atlygintos administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl patirtos iÅ¡laidos vertintinos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kaip žala, atsiradusi dėl valdžios ar savivaldybės institucijų neteisėtų veiksmų.              CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės.              CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

ŽalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ negali kilti.             Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-499/2007).

             PareiÅ¡kėjas turtinę ir neturtinę žalÄ sieja su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atliekamais patikrinimais, kurių metu, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, pareigÅ«nai atlikdavo patikrinimus, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus ir patikrinimo metu, elgėsi neetiÅ¡kai, aplaidžiai klientų ir darbuotojų akivaizdoje, taip pažemindami pareiÅ¡kėjo bei jo bendrovės gerÄ reputacijÄ .              Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas patirtÄ turtinę žalÄ iÅ¡ esmės sieja su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimtu 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. V.R14.1-176, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 430 Eur bauda ir 2015 m. spalio 21 d. nutarimu, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 2 500 Eur bauda.

Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimais buvo išimtinai pasisakyta tik dėl paskirtos baudos, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmai, vykdytų patikrinimų metu, nebuvo vertintini, tačiau teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir pažymi, kad pareigūnų veiksmai, atliekamo patikrinimo procedūra ir tvarka iš esmės yra neatsiejami nuo priimto nutarimo, kuriame nustatyti pareiškėjo pažeidimai ir baudos paskyrimo teisėtumo bei pagrįstumo.             Įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo priimtų nutarčių turinį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-25-818/2016 ir Nr. ATP-627-365/2016, matyti, kad buvo išdėstytos visos faktinės aplinkybės, kaip buvo vykdytas patikrinimas ir, kokius veiksmus patikrinimo metu atliko pareigūnai bei įvertintas skundžiamas nutarimas, kurio pagrindu pareiškėjui buvo paskirta bauda bei jos pagrįstumas.

Vilniaus apygardos teismas, panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir palikęs galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu paskirtÄ baudÄ , iÅ¡ esmės patvirtino, jog pareigÅ«nai patikrinimo metu neatliko neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, bei bauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.              Atsižvelgus į Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo priimtų nutarčių turinį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-95-873/2016 ir Nr. ATP-524-149/2016, matyti, jog pareiÅ¡kėjui 2015 m. spalio 21 d. nutarimu paskirta 2 500 Eur bauda buvo sumažinta iki 880 Eur.

Teismas minėtose bylose įvertino visas faktines aplinkybes, susijusias su atliekamu patikrinimu pareiÅ¡kėjo bendrovėje UAB „Venumis“ ir jų įtakÄ priimto nutarimo teisėtumui ir nustatė, jog pagrįstai buvo nustatyti pareiÅ¡kėjo veiklos pažeidimai, tačiau bauda mažintina, nes nebuvo veiksmų pakartotinumo. Remiantis teismų priimtomis nutartimis, darytina iÅ¡vada, jog teismai pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nų atliktas patikrinimas buvo teisėtas ir pagrįstas bei konstatavo pareiÅ¡kėjo veiklos pažeidimus.             Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas pripažino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nų atliktus patikrinimus ir priimtus nutarimus, kaip teisėtus ir pagrįstus.

Teismas pažymi, jog pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų buvimas įtakotų baudos paskyrimo pagrįstumÄ , tačiau teismai pažeidimų patikrinimo metu nenustatė, todėl pagrindo pripažinti, jog pareigÅ«nai patikrinimo metu atliko neteisėtus veiksmus pareiÅ¡kėjo ar jo bendrovės atžvilgiu nėra.              Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatyti atvejai, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Tai vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, Å¡alys jau negali tokių faktų ginčyti. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose.

Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sÄ lygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011).              Teismas pažymi, kad konstatavus pareigÅ«nų, vykdytų patikrinimų metu atliktų veiksmų neteisėtumÄ , atsirastų pagrindas pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimtus nutarimus, kuriais buvo paskirta bauda pareiÅ¡kėjui, taip paneigiant įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytas aplinkybes, kurios Å¡ioje administracinėje byloje pripažintinos prejudiciniais faktais.

Atsižvelgus į tai, pagrindo konstatuoti, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, nėra.              PareiÅ¡kėjas teismui pateikia pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, jog 2016 m. rugsėjo 8 d. kvitu Nr. 860613 buvo sumokėta 1 270 Eur už atstovavimÄ ir 2016 m. gegužės 23 d. kvitu Nr. 860610 buvo sumokėta 1 500 Eur už atstovavimÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas 2017 m. sausio 24 d. raÅ¡te nurodo, jog praÅ¡o priteisti už keturių skundų parengimÄ 1 500 Eur, apeliacinių skundų parengimÄ 600 Eur ir atstovavimÄ teisme 870 Eur, iÅ¡ viso 2 970 Eur.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų visÄ praÅ¡omÄ priteisti 2 970 Eur sumÄ , nes remiantis pinigų priėmimo kvitais, pareiÅ¡kėjas už atstovavimo paslaugas sumokėjo 2 770 Eur.              Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad nors pareiÅ¡kėjas pagrindė didžiÄ jÄ dalį patirtų iÅ¡laidų už atstovavimÄ , tačiau nenustačius bent vienos iÅ¡ anksčiau nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ negali kilti.

Nustačius, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neatliko pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų, pagrindo pripažinti, jog patirtos iÅ¡laidos, t. y. žala atsirado dėl institucijos neteistų veiksmų, nėra, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ atmestinas.              Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos.

Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikoma: asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.             PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ sieja su atsiradusiais dvasiniai iÅ¡gyvenimais, stresu, pablogėjusia sveikata, kurį laikÄ netektu darbingumu dėl nuolatos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atliekamų patikrinimų įmonėje UAB „Venumis“ bei pareigÅ«nų neetiÅ¡ku elgesiu prieÅ¡ klientus ir darbuotojus, kurio metu buvo pažeminta gera bendrovės reputacija.

             Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenis, pvz. medicininiais iÅ¡raÅ¡ais, patvirtinančiais pablogėjusiÄ sveikatÄ ar atsiradusius emocinius bei psichologinius sutrikimus, duomenimis, patvirtinančiais klientų ar pelno praradimÄ dėl pablogėjusios bendrovės reputacijos ar kt., tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė nė vieno dokumento, kuris objektyviai galėtų pagrįsti patirtÄ neturtinę žalÄ ir jos dydį.             Teismas, remdamasis sprendime iÅ¡dėstytomis teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis, pažymi, kad nesant pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento neteisėtus veiksmus, taip pat nesant galimybės pripažinti neturtinės žalos realumÄ ir pagrįstumÄ , laikytina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė nei vienos neturtinei žalai atsirasti privalomos civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl praÅ¡ymas atlyginti 1 500 Eur neturtinę žalÄ atmestinas.

             Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad teismų priimtais sprendimais nebuvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, prieÅ¡ingai buvo konstatuota, jog pareigÅ«nai pagrįstai atliktu patikrinimu nustatė bendrovės veiklos pažeidimus bei paskyrė baudÄ , todėl pagrindo laikyti, jog pareiÅ¡kėjas atitinka vienÄ iÅ¡ civilinei atsakomybei kilti privalomÄ sÄ lygÄ , nėra.

Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos realumÄ ir pagrįstumÄ . Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė visų privalomų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.             PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti patirtas atstovavimo iÅ¡laidas (I t., b. l. 190), t. y. 500 Eur už skundo parengimÄ , 400 Eur už dubliko parengimÄ ir 50 Eur už atstovavimÄ teismo posėdyje, iÅ¡ viso 950 Eur bei pateikia 2017 m. sausio 16 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 860619 (I t., b. l. 191).

             Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .              Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, ir remdamasis ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ teismo iÅ¡laidos yra atlyginamos tik toms proceso Å¡alims, kurių naudai yra priimamas sprendimas, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atlyginti atstovavimo iÅ¡laidas patenkina.              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu, n u s p r e n d ė:                          PareiÅ¡kėjo A.

D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                                                     Egidija Puzinskaitė