f2baf0da-d8f7-4ddc-8cb5-0ebfb07d7527 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Audronė Kartanienė                                                                                                                                          Nuorašas     Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Regina GudienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-323/12Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00509-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2., 2.4.6.3.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Vilnius          Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, teisėjų Leonardos Gurevičienės, Arūno Kisieliaus, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zubkauskui,gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,nuteistajam P. L.,nukentėjusiajai R.

G.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios R. G. bei nuteistojo P. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ P. L. Valstybinei ligonių kasai priteista 4611,35 Lt R.

G. gydymo iÅ¡laidų atlyginimas.IÅ¡ P. L. nukentėjusiajai R. G. priteista 580,42 Lt turtinės bei 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,             n u s t a t ė : P. L. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2011-03-11 vakaro, tiksliai nenustatyto laiko, iki 2011-03-12, 8.38 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajai R.

G. ne mažiau 11 smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata: padarytos daugybinės kraujosruvos veide, kakle, pečių srityse, kairiame žaste, krūtinės kairėje pusėje, kojose, muštinės žaizdos nosies ir apatinės lūpos srityse, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lanko lūžiai, pilvo sumušimas su plonžarnės pasaito plyšimu.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendį dalyje dėl pastarosios ieškinio ir nustatyti, jog nukentėjusiosios R.

G. ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ P. L. priteisiant 14580,42 Lt turtinės bei 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos ieÅ¡kinį dalyje dėl 14000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog dėl P. L. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata. Ateityje jos neiÅ¡vengiamai laukia operacijos, bÅ«tinos patirtų sužalojimų padariniams paÅ¡alinti. Artimiausiu metu numatyta operacija – nosies rekonstrukcija, naudojant kremzles, ir kvėpavimo atstatymas.

Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas UAB „Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos" plastikos chirurgo raÅ¡tas, įrodantis, jog Å¡i operacija jai kainuos 14000 Lt. Skunde pažymima, jog ginčo dėl minėto raÅ¡to ir jame nurodytos operacijos kainos, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nebuvo. Tiek kaltinamasis, tiek prokurorė sutiko su ieÅ¡kovės reikalaujama pinigų suma už bÅ«simÄ operacijÄ .Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, skunde daroma iÅ¡vada, jog teismui pateikus įrodymÄ , kuris pagrindžia bÅ«simos plastinės operacijos bÅ«tinumÄ bei jos kainÄ , atmesti nukentėjusiosios reikalavimÄ dėl 14000 Lt nebuvo pagrindo, dėl ko skundžiamas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio keistinas, iÅ¡ P. L. priteisiant ieÅ¡kovės praÅ¡omas sumas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. L. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, arba paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti, taip pat sumažinti nukentėjusiajai iÅ¡ jo priteistos neturtinės žalos dydį. Mano, jog skundžiamu nuosprendžiu jam yra paskirta per griežta bausmė. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba ir turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , pilnai atlygino Valstybinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas galėjo jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti jam Å¡velnesnę nei laisvės atėmimas bausmę, kadangi buvo visos įstatyme numatytos tam reikalingos sÄ lygos.

Tuo tarpu bylÄ nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į bausmės individualizavimo pagrindus, numatytus baudžiamuosiuose įstatymuose, todėl mano, kad jam teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui.Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas taipogi nepagrįstai iÅ¡ jo priteisė nukentėjusiajai R. G. 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, nuteistojo turtinę padėtį bei suformuotÄ teismų praktikÄ , tokia suma yra nepagrįstai didelė.

Tuo tarpu teismas, priteisdamas nukentėjusiajai tokio dydžio neturtinę žalÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kuriÄ tokio pobÅ«džio bylose atlygintina ne didesnė nei maždaug 30 000 Lt neturtinė žala.Atsikirtimu į nuteistojo P. L. apeliacinį skundÄ nukentėjusioji R. G. mano, kad nuteistojo skundas nepagrįstas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pastarajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę arčiau sankcijoje numatyto minimumo. Toks bausmės skyrimas, pagal R.

G., atitinka BK numatytas bausmių skyrimo taisykles. Pažymi, kad nuteistajam nėra jokio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti jam Å¡velnesnę, negu numatyta įstatymo bausmę, t. y. bausmę nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad P. L. padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ , dėl ko nėra ir pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnyje numatytÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ . Nurodo, kad nuteistojo skundo argumentai dėl jai priteisto neturtinės žalos dydžio, taipogi yra nepagrįsti.

Nukentėjusiosios teigimu pirmosios instancijos teismas įsigilino į eilę svarbių aplinkybių ir teisingai nustatė jai priteistinos neturtinės žalos dydį baudžiamojoje byloje. Aplinkybę, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistasis atlygino jai dalį, t. y. 10 000 lt neturtinės žalos, pastaroji vertina kaip nuteistojo siekį išvengti realios laisvės atėmimo bausmės.                                  Teismo posėdyje nukentėjusioji R.

G. prašė jos apeliacinį skundÄ patenkinti, nuteistojo P. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis P. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusiosios skundÄ atmesti. Prokuroras prašė nukentėjusiosios R. G. ir nuteistojo P. L. apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo P. L. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nukentėjusiosios R. G. apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 dienos nuosprendis keistinas ( BPK 328 str. 1 p.,2 p.,4 p.).

Dėl nuteistajam P. L. paskirtos bausmės Nuteistasis P. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 62 straipsnio nuostatų ir nepaskyrė jam Å¡velnesnės negu įstatymo numatyta bausmė, taipogi nesprendė klausimo dėl galimybės atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Nuteistojo teigimu, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 62 ar 75 straipsniuose įtvirtintų nuostatų, yra nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti.Pagal BK 75 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ , Å¡io įstatymo taikymo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tuomet, kai asmuo nuteistas už vienÄ ar kelis nesunkius ir ( ar ) apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytÄ nusikaltimÄ ( - mus ), nusprendus, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tokiu bÅ«du, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymÄ , esminę reikÅ¡mę turi padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dis ir laipsnis. Nurodytos bausmės vykdymo sÄ lygos yra imperatyvios ir nustato BK 75 straipsnio taikymo ribas. Viena iÅ¡ tokių ribų – sunkaus nusikaltimo padarymas, kuris savaime panaikina galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Tuo tarpu kaip jau aukščiau buvo minėta, apeliantas yra nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , kuri pagal įstatymÄ priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), dėl ko BK 75 straipsnio taikymo klausimas Å¡ioje byloje iÅ¡ viso negali bÅ«ti sprendžiamas.BK 62 straipsnis reglamentuoja atvejus, kuriems esant teismas gali paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.

Tačiau nagrinėjamu atveju, nuteistojo atžvilgiu taikyti minėtus įstatymus nėra jokio pagrindo.BK 62 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo P. L. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Taipogi teisėjų kolegija pripažįsta nuteistojo P. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir savanoriÅ¡kÄ padarytos turtinės žalos atlyginimÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.), t. y. tai, kad nuteistasis savanoriÅ¡kai atlygino visÄ Valstybinei ligonių kasai padarytÄ turtinę žalÄ â€“ 4611.35 lt, nukentėjusiajai R.

G. skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistÄ - 580.42 lt turtinę žalÄ bei neturtinės žalos dalį – 10 000 lt (2 t. b. l. 79, 88-90). Tačiau byloje nenustatyta, kad apeliantas pats savo noru bÅ«tų atvykęs ar pranešęs apie padarytÄ veikÄ . PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, kuriuos vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti įrodymai, P. L. sumuÅ¡tai R. G. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ tik gavęs jos patikinimÄ , kad Å¡i atvykusiems medikams nepasakys kas atsitiko.

Ir iÅ¡ tiesų, atvykus greitosios pagalbos gydytojai Č. J., nukentėjusioji teigė, kad ji nieko neprisimena, o nuteistasis P. L. medikei taipogi nepasakė tiesos, nurodydamas, kad sugyventinę jis rado į namus grįžęs paryčiais jau sumuÅ¡tÄ . Be to, pastarasis slėpė ir padaryto nusikaltimo pėdsakus: iÅ¡plovė R. G. galvÄ , užmerkė savo kruvinus džinsus vonioje, spintele pridengė krauju aptaÅ¡kytÄ sienÄ , sutvarkė butÄ bei iÅ¡valė kraujÄ ir kaip pats pripažino, bijodamas atsakomybės, policijos pareigÅ«nų neiÅ¡kvietė.

Parodymus apie padarytÄ nusikaltimÄ pastarasis davė tik po to, kai nekentėjusiosios brolio pastangomis, buvo sulaikytas.Nustatyta aplinkybė rodo, kad taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam P. L. Å¡iuo pagrindu skirti Å¡velnesnę negu įstatymas numato bausmę, negalima, nes Å¡iai normai taikyti nėra aptartame straipsnyje numatytų sÄ lygų visumos. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinų alternatyvių savarankiÅ¡kų aplinkybių, numatytų Å¡io straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose.

Tik konstatavęs Å¡ių sÄ lygų visumÄ , teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-400/2007, 2K-625/2007, 2K-289/2011). Bylos duomenys patvirtina, kad yra nustatytos dvi nuteistojo P. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, iÅ¡ kurių viena – žalos atlyginimas, atitinka BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytÄ Å¡ios normos taikymo pagrindÄ (bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta).

Tokiu atveju kitos antros atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bÅ«tinos BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui, nėra. Be to, nėra nustatyta ir nei vienos iÅ¡ bÅ«tinų alternatyvių savarankiÅ¡kų aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Taigi ir Å¡iuo atveju nėra nustatytų sÄ lygų visumos, kurioms esant bÅ«tų galima nuteistojo atžvilgiu paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Dėl aukščiau pasakyto tenkinti nuteistojo P. L. apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje, nėra pagrindo.Tačiau reikia pažymėti, kad tuo atveju, kai nėra pagrindų paskirti Å¡velnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, teismas, pripažinęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, kaip ir skunde teigia apeliantas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, motyvuotai gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti Å¡velnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tačiau nė vienas iÅ¡ BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik subordinacinį vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į tikslų visumÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2009).Byloje nustatytos aplinkybės, apibÅ«dinančios P. L. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paties kaltininko pavojingumÄ , kolegijos nuomone, leidžia spręsti klausimÄ dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad P. L. padarė tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, kuris pagal įstatymÄ priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Tačiau analizuojant P. L. padarytos nusikalstamos veikos motyvus, matyti, kad Å¡i veika iÅ¡ esmės buvo padaryta dėl nukentėjusiosios R. G. provokuojančio elgesio, t. y. P. L. įskaudinimo. Ir nors abu, t.y. nuteistasis P. L. ir nukentėjusioji R. G. situacijÄ , kolegijos nuomone, lėmusiÄ nukentėjusiajai smÅ«gių sudavimÄ , aiÅ¡kina skirtingai, tačiau akivaizdu, kad iÅ¡gertuvių metu tarp pastarųjų vykusiame pokalbyje buvo paliesta P. L. skaudinanti intymi bei itin asmeninė tema.

Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ne tik pastarųjų parodymai Å¡iuo aspektu, teismo psichiatrijos ekspertizės metu P. L. nustatyti asmenybės bruožai, kaip padidintas įžeidumas, lengvai sužadinamas emocingumas, pykčio „iÅ¡liejimas“ į jį įskaudinusį asmenį, bet ir nukentėjusiosios R. G. nurodytos aplinkybės, iÅ¡ kurių matyti, kad jai uždavus klausimÄ dėl P. L. vaisingumo, Å¡is iÅ¡ karto atsistojo ir ji pajuto smÅ«gį į veidÄ . Pasak nukentėjusiosios, toks P. L. elgesys jai buvo labai netikėtas, kadangi ji pastarÄ jį pažįsta gana senai, kaip ramų žmogų, kuris net iÅ¡gėręs bÅ«davo ramus, be menkiausios agresijos.

Nustatyta aplinkybė vertinant jÄ kitų bylos duomenų kontekste, leidžia teigti, kad P. L. nusikalstama veika visgi buvo atsitiktinio pobÅ«džio, nulemta nepalankiai susiklosčiusios situacijos. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti visa eilė teigiamų P. L. asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumÄ mažinančių požymių. P. L. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, savanoriÅ¡kai atlygino padarytÄ turtinę žalÄ Valstybinei ligonių kasai bei skundžiamu teismo nuosprendžiu iÅ¡ jo priteistÄ turtinę žalÄ R.

G., taipogi atlygino ir dalį priteistos neturtinės žalos, ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ( BK 59 str. 1 d. 2, 3 p. p. ). Tuo tarpu sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, nenustatė. Reikia pažymėti ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo, apeliantas atsiprašė R. G., jo tėvai, su kuriais, kaip nustatė teismas, pastarÄ jį sieja tvirti socialiniai ryÅ¡iai, taipogi siekė kiek įmanoma suÅ¡velninti padaryto nusikaltimo padarinius, t. y. nukentėjusiÄ jÄ lankė tiek ligoninėje, tiek ir namuose, bute padarė remontÄ (2 t. b. l. 55).

Be to, sprendžiant iÅ¡ kolegijai pateiktų dokumentų, P. L., po skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo sudarė santuokÄ , todėl Å¡eimoje atsirado mažametis vaikas, o P. L. žmona laukiasi antro (2 t. b. l.91-93). Suprantama, kad Å¡ios aplinkybės nepaÅ¡alina P. L. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visgi sudaro pagrindÄ Å¡velninti jo atsakomybę. Nuteistojo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai, kitos iÅ¡imtinės bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti ir P. L. neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, dėl kurios jis be jokių abejonių prarastų darbÄ , o tuo pačiu ir galimybę atlyginti nukentėjusiajai priteistÄ Å¾alÄ , bÅ«tų pažeisti nesenai sukurti jo Å¡eimos bei kiti socialiniai santykiai.

Å ioje byloje P. L. paskirta bausmė, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bylos aplinkybes bei vadovaudamasi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, mano, jog nuteistajam P. L. gali bÅ«ti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.). Tokio pobÅ«džio bausmė, pagal kolegijos nuomonę, atitinka padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumÄ bei padarinius, nukentėjusiosios orumÄ , kaltininko asmenybę bei jo socialinius interesus, dera su teisingumo principo reikalavimais.

             Dėl nukentėjusiosios R. G. apeliacinio skundo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

IÅ¡imtinais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji R. G. pareiÅ¡kė 14 440.42 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, praÅ¡ydama jai priteisti 440.42 lt iÅ¡leistus vaistams ir kitoms sveikatÄ atstatančioms priemonėms pagal pateiktus dokumentus, 14 000 lt už nosies rekonstrukcijos operacijÄ ir 140.00 lt už konsultacijÄ .Grįsdama praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį, nukentėjusioji R.

G. nurodė, kad be vaistams ir kitoms sveikatÄ atstatančioms priemonėms iÅ¡leistų pinigų – 440.42 lt, kuriuos pastaroji pagrindė receptais, kvitais, čekiais, sÄ skaita faktÅ«ra (2 t. b. l. 23), jos laukia nosies rekonstrukcija, naudojant kremzles, ir kvėpavimo atstatymas bei pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų, UAB „Grožio ir chirurgijos klinikos“ gydytojo iÅ¡vadÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog R. G. buvo konsultuota dėl potrauminės „balno formos“ nosies su kvėpavimo sutrikimu, pažymint, jog pacientei tikslinga atvira nosies rekonstrukcija, naudojant ausies kremzles, ir kvėpavimo atstatymas.

Preliminari tokios operacijos kaina - 14 000, konsultacijos kaina – 140 lt (2 t. b. l. 22-24).   Pažymėtina, kad nuteistasis ir jo gynėjas Å¡ia gydytojo iÅ¡vada bei joje nurodyta gydymo (iÅ¡ esmės patirtos žalos kompensavimo) kaina, sprendžiant iÅ¡ protokole esančių įrašų, nesuabejojo. Tačiau teismas, pagrįstai R. G. priteisęs 580.42 lt turtinės žalos atlyginimÄ , nukentėjusiosios praÅ¡omÄ priteisti 14 000 lt sumÄ už bÅ«simÄ operacijÄ , nelaikė kaip bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas ateities iÅ¡laidas ir civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė.

Tokia teismo iÅ¡vada nėra pagrįsta. Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiosios R. G. sveikatai – muÅ¡tinės žaizdos nosies ir apatinės lÅ«pos srityse, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lanko lūžiai, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo P. L. veiksmais ir paliko padarinius - potrauminę „balno formos“ nosį su kvėpavimo sutrikimu. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad R. G., siekiant paÅ¡alinti nurodytas pasekmes ir ypač atstatyti kvėpavimÄ , yra reikalinga atvira nosies rekonstrukcija ir tokios plastiko chirurgo paslaugos yra bÅ«tinos.

Taipogi nekyla ir jokių abejonių dėl UAB „Grožio ir chirurgijos klinikos“ gydytojo nurodytos preliminarios operacijos kainos – 14 000 lt., kuri yra reali. Taigi nukentėjusiosios R. G. patirta fizinė (kaip turtinė) žala turi bÅ«ti paÅ¡alinama (kompensuojama) per įmanomai trumpesnį laikÄ ir tam padaryti iÅ¡ nuteistojo turi bÅ«ti priteista 14 000 Lt suma. Å i turtinė žala, vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne kaip bÅ«sima žala. Pažymėtina, kad Å¡i teisėjų kolegijos pozicija nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priteisiant nukentėjusiajai R.

G. minėtÄ sumÄ kaip turtinės žalos atlyginimÄ atitinka ir teismų praktikÄ nagrinėjant bylas dėl civilinių ieÅ¡kinių sveikatos sutrikdymo atvejais ( kasacinė byla Nr. 2K-7-85/ 2011). Dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiosios patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Visada svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius, todėl kalbėti apie kažkokio precedento taikymÄ ar suformuotÄ praktikÄ , kaip kad skunde praÅ¡o apeliantas, itin sudėtinga.Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgiama į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Kartu pažymėtina, kad žalÄ padariusio asmens (nuteistojo) turtinę padėtį apibÅ«dinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio iÅ¡sprendimo klausimo. IÅ¡ teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų argumentų nustatant neturtinės žalos dydį matyti, kad buvo siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimÄ , bet ir protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡iuo konkrečiu atveju, nukentėjusioji R.

G. patyrė didelę žalÄ sveikatai su liekamojo pobÅ«džio reiÅ¡kiniais, iÅ¡ esmės pasikeitė jos gyvenimo kokybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistojo P. L. tyčinių smurtinių veiksmų, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. G. sveikata ( b. l. 38-39 ). Dėl daugybinių kraujosruvų veide, kakle, pečių srityse, kairiame žaste, krÅ«tinės kairėje pusėje, kojose, muÅ¡tinės žaizdos nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lanko lūžio, pilvo sumuÅ¡imo su plonžarnės pasaito plyÅ¡imu, buvo atlikta operacija, nukentėjusioji buvo gydoma reanimacijoje, iÅ¡kentė pakankamai ilgÄ pooperacinį gydymÄ .

Dėl visų Å¡ių aplinkybių bei likusių padarinių – potrauminės „balno formos“ nosies su kvėpavimo sutrikimu, nukentėjusioji, kaip moteris, be jokių abejonių, patyrė stiprų fizinį skausmÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir nepatogumus, bendravimo galimybių bei darbinės veiklos sumažėjimÄ . Nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas iÅ¡ esmės sukėlė neprognozuojamas pasekmes, ilgalaikį gydymosi procesÄ bei papildomas operacijas, reabilitacijas, priverstinį darbo pobÅ«džio pakeitimÄ (b. l. 16-28 ), kas be jokių abejonių, R.

G. trukdo visaverčiam socialiniam gyvenimui – dirbti norimÄ darbÄ , tinkamai pasirÅ«pinti savimi socialiai, be to, kaip moteris, dėl deformuoto veido, potrauminės „balno formos“ nosies, negali ir toliau jaustis gerai, atsirado psichologinių problemų. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad R. G. patirta žala iÅ¡ties didelė, todėl 70 000 Lt nelaikytina pernelyg dideliu žalos už patirtus iÅ¡gyvenimus atlyginimu. Ä®vertinusi visas iÅ¡vardytas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis ir nemato pagrindo jo mažinti, juolab kad teismas atsižvelgė ir į nuteistajam palankius faktus - jo turtinę bei socialinę padėtį, ekonominę situacijÄ Lietuvoje, nuteistojo konkrečiai atliktus veiksmus, pažymint ir tai, kad nustatytos neturtinės žalos dydis Å¡ioje byloje, neprieÅ¡tarauja susiformavusiai teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, pvz. asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 114 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 50 000 Lt, ir 100 000 Lt, ir 20 000 Lt ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-492/2006, 2K-227/2011, 2K-44/2011, 2K-333/2011, 2K-368/2009, 2K-487/2009).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 70 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį, tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimÄ konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Priteistas neturtinės žalos dydis iÅ¡ esmės atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat Å¡alies ekonominę situacijÄ , žmonių pragyvenimo lygį.Dėl aukščiau pasakyto tenkinti nuteistojo P. L. apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje, taipogi nėra pagrindo.

Tačiau apelianto skundo argumentas, kad jis iki teismo nuosprendžio priėmimo pilnai buvo atlyginęs turtinę žalÄ , padarytÄ Valstybinei ligonių kasai, kaip jau aukščiau minėta, yra pagrįstas. IÅ¡ teisėjų kolegijai pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad 2011-11-15 Valstybinei ligonių kasai buvo pervesti 4 611.35 lt, kaip R. G. gydymo iÅ¡laidų atlyginimas. Šį faktÄ patvirtina ir Valstybinės ligonių kasos pažyma (2 t. b. l. 79, 88). Todėl iÅ¡ nuteistojo P. L. skundžiamu teismo nuosprendžiu Valstybinei ligonių kasai nepagrįstai buvo priteistas 4 611.35 lt turtinės žalos atlyginimas dėl R.

G. gydymo. Dėl pasakyto, teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti panaikintas, o byla nutraukta. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,     n u s p r e n d ė:         Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti:P. L. pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimÄ dvejiems metams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai R.

G. priteistÄ Å¡iuo nuosprendžiu turtinę žalÄ .         BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pripažinti nuteistojo P. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino visÄ Valstybinei ligonių kasai padarytÄ turtinę žalÄ , nukentėjusiajai R. G. iÅ¡ jo priteistÄ skundžiamu teismo nuosprendžiu turtinę žalÄ bei dalį neturtinės žalos.         Priteisti iÅ¡ nuteistojo P. L. 14 000 lt nukentėjusiajai R. G. turtinės žalos, susijusios su gydymo iÅ¡laidomis nosies rekonstrukcijai ir kvėpavimo atstatymui, atlyginimÄ .

             Nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ nuteistojo P. L. priteistas 4 611.35 lt civilinis ieÅ¡kinys Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiosios R. G. gydymo panaikinti ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.             KitÄ nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                        Audronė Kartanienė Teisėjai                                                                                                           Leonarda Gurevičienė                                                                                                                           ArÅ«nas KisieliusNuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                                         Audronė Kartanienė