2023-04-19 Nr. AB-8414-3-63-3-00077-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-625-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00077-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. AS-254 (toliau – ir ginčijamas sprendimas), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 7 d. pakartotinį prašymą, ir įpareigoti atsakovą šį prašymą išnagrinėti iš naujo per teisės aktų nustatytą terminą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į atsakovą su pakartotiniu prašymu pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir suteikti adresą. Pareiškėjas teigė, kad pirminį prašymą pateikė 2021 m. spalio 8 d., tačiau jis buvo netenkintas, nes Administracija klaidingai pritaikė teisės normas ir neatsižvelgė į visas aplinkybes.

3. Pareiškėjas savo 2022 m. sausio 7 d. prašymą motyvavo tuo, jog galimai atsakovas nesuprato prašymo esmės, t. y. pareiškėjas prašė pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir suteikti adresą, o atsakovas šį prašymą nagrinėjo kaip prašymą išduoti architektūrinius reikalavimus vienbučių gyvenamų namų statybai Žemės sklype vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, t. y. dėl užstatymo galimybės Žemės sklype. Pareiškėjas neprašė leisti vystyti šios teritorijos, neprašė leisti projektuoti ir statyti valstybinėje žemėje nei inžinerinių tinklų, nei susisiekimo komunikacijų, kurios leistų Žemės sklype projektuojamiems statiniams prisijungti prie centralizuotų komunikacijų, t. y. pareiškėjas neprašė plėsti savivaldybės infrastruktūros. Jei jis būtų prašęs leisti plėsti savivaldybės infrastruktūrą, tai būtų galima sutikti, jog reikėtų rengti detalųjį planą, tačiau šiuo atveju dėl nesuprantamų priežasčių atsakovas nepagrįstai ėmėsi prevencinių priemonių, kurios turėtų būti taikomos kitokio tipo teisiniams santykiams – tai yra šios teritorijos užstatymo plėtrai.

4. Atsakovas ginčijamame sprendime absoliučiai nieko nepasisakė dėl pareiškėjo pakartotiniame prašyme išdėstytų naujų argumentų ir nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu.

5. Atsakovas 2021 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. AS-6451 pasisakė dėl statybos galimumo Žemės sklype, o ne dėl jo paskirties keitimo, todėl pareiškėjas 2022 m. sausio 7 d. pakartotiniame prašyme nurodė šią atsakovo klaidą ir prašė priimti sprendimą ne dėl statybos galimumo Žemės sklype, o dėl jo paskirties pakeitimo. Kadangi atsakovo 2021 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. AS-6451 atsisakymo motyvai buvo išdėstyti ne tuo klausimu, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, toks atsakovo atsisakymas panašėjo į nesusipratimą. Atsižvelgiant į tai 2022 m. sausio 7 d. pakartotiniame prašyme ir buvo prašoma priimti sprendimą dėl Žemės sklypo paskirties keitimo, o ne dėl statybos jame.

6. Pareiškėjas, vadovaudamasis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Aprašas) (2014 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 44 redakcija), 11 punktu, turi teisę rengti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau neteikiant atskiro prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, arba teikti prašymą savivaldybės administracijos direktoriui pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nerengiant teritorijų planavimo dokumentą. Tai pareiškėjo teisė ir šio apsisprendimo atsakovas neturi teisės varžyti, nes priešingu atveju tai reikštų nuosavybės ribojimą plečiamai aiškinant teisės normas.

7. Atsakovas reikalauja rengti detalųjį planą, Žemės sklypas nepatenka į teritoriją, kuri būtų suplanuota detaliuoju planu, todėl yra visos sąlygos, numatytos Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 10 punkte, kad atsakovas patenkintų pareiškėjo 2022 m. sausio 7 d. pakartotiną prašymą, tuo labiau, kad visi pareiškėjo prašymai buvo teikiami Aprašo 11 punkto nustatyta tvarka. Atsakovas šiuo atveju neturi diskrecijos teisės reikalauti, kad pareiškėjas atsisakytų (susilaikytų) nuo jam šiame punkte nurodytuose teisės aktuose suteiktos teisės.

8. Ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytų bendrųjų reikalavimų. Sprendime nurodytas faktinis pagrindas – nepateikta naujų duomenų - neatitinka realios situacijos, nes visuose pareiškėjo prašymuose nurodyti skirtingi argumentai. Atsakovas neatliko šių prašymų analizės, nenurodė, kurie pareiškėjo argumentai jo prašymuose sutampa, o kurie nesutampa, ar argumentacija visuose prašymuose identiška, ar vis dėlto jie skiriasi savo turiniu ir prasme. Iš sprendimo neaišku, kodėl atsakovas nusprendė, kad visų prašymų motyvai vienodi, nes 2022 m. sausio 7 d. pakartotinas prašymas buvo visai kitokio turinio, ir jo pagrindinis argumentas, kad pareiškėjui nebuvo atsakyta į jo prašymą, o buvo pasisakyta visai kitu klausimu, nesikartojo kituose prašymuose. Visa tai rodo, kad sprendime nėra motyvų, kurie leistų pareiškėjui įvertinti sprendimo pagrįstumą, nėra paaiškinimo, kuris būtų adekvatus faktinėms aplinkybėms, aiškus ir pakankamas suprasti, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai taikė VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas.

9. Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) iš esmės pakeista žemės sklypų paskirties ir / ar naudojimo būdo keitimo tvarka, kai neparengtas detalusis planas. Iki tol ši procedūra buvo paprasta – pateiktas prašymas išnagrinėjamas ir atsižvelgiant į savivaldybės bendrojo plano sprendinius pateikiamas administracijos direktoriaus įsakymas, leidžiantis pakeisti paskirtį ir / ar naudojimo būdą. Šiuo metu numatyta, kad procedūrai atlikti nebeužtenka vien tik palankių bendrojo plano sprendinių, bet reikia atsižvelgti ir į visuomenės atstovų pasiūlymus, kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ir planuojamą veiklą žemės sklype, taip pat inžinerinę (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ir pan.) ir socialinę infrastruktūrą (švietimo, kultūros įstaigos ir pan.). Taigi, jei anksčiau svarbiausia teisės aktuose numatyta teisėta priežastis atsisakyti patenkinti prašymą buvo bendrojo plano sprendiniai, dabar tokių priežasčių gerokai daugiau. Kriterijai pagal ką sprendžiama tenkinti ar netenkinti prašymą – papildyti naujais kriterijais, dėl kurių sprendimą priima savivaldybės. Teisės aktai šiuo atveju prioritetą teikia viešojo administravimo subjektui (savivaldai) ir galiojantys bendrojo plano sprendiniai nebėra vienintelis kriterijus.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintomis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) nuostatų II skyriaus 10 punkte numatyta galimybė žemės paskirties keitimo galimybė savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Tačiau Aprašo 12.2. papunktyje nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas priimamas „įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą“. Vietovės lygmens – Platelių bendrajame plane, kuris patvirtintas Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T1-366, sprendinių aiškinamajame rašte nurodyta, kad inžinerinė (vandentiekio, nuotekos), susisiekimo ir kita infrastruktūra turi būti nustatoma rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus. Todėl Plungės rajono savivaldybės administracija teikdama 2021 m. lapkričio 30 d. atsakymą Nr. AS-6451 vadovavosi ne tik aukščiau nurodytais teisės aktais (Įstatymu ir Aprašu), bet ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniais.

12. 2022 m. sausio 7 d. pakartotiniame prašyme, pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, teisės aktų ar planavimo dokumentų, kuriuos atsakovas būtų turėjęs įvertinti pakartotinai, tai yra pakartotinai nagrinėti pateiktą prašymą.

13. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neginčija, kad reikalinga rengti detalųjį planą.

14. Kaip matyti iš žemės sklypų paskirties keitimą reglamentuojančių tiesės aktų reikalavimų subjektas atsakingas už sklypų paskirties keitimą, šiuo atveju atsakovas, sprendžia ar pakanka duomenų tokiai procedūrai atlikti. Vadinasi, VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas nebuvo pažeistas. Pareiškėjas pakartotiniame 2022 m. sausio 7 d. prašyme nepateikė naujų duomenų, kurie leistų abejoti Plungės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 4 d rašte Nr. AS-5980 ir 2021 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. AS-6451 pateiktų teiginių pagrįstumu. Todėl tenkinti pareiškėjo skundą bei naikinti 2022 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. AS-254 skunde pateiktais motyvais nėra teisinio pagrindo.

15. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad prašymo parengimas dėl sklypo paskirties keitimo nėra bylinėjimosi išlaidos, todėl pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina 150 Eur.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą

17. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu, nes į pareiškėjo analogiškus prašymus buvo atsakyta 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d sprendimais, kurių pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, todėl laikytina, jog pareiškėjas sutiko su atsakovo priimtais aktais bei juose nurodytais motyvais.

18. Teismo vertinimu, atsakovui nėra teisinio pagrindo trečią kartą svarstyti pareiškėjo tapataus prašymo. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri patvirtintų, jog ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, t. y. skunde nepateikiami argumentai, kurie pagrįstų, jog į pareiškėjo pateiktus klausimus anksčiau nebuvo atsakyta ar patvirtintų, kad buvo išdėstyti nauji argumentai, galintys turėti įtakos kitokio sprendimo priėmimui, kurie nebuvo nurodyti anksčiau nagrinėtų skundų metu ir dėl kurių atsakovas nėra pasisakęs priimtuose sprendimuose. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išnagrinėtos atsakovo, teismas laikė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

19. Teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

20. Likusius pareiškėjo ir atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizavo.

21. Teismas, įvertinęs anksčiau minėtų aplinkybių visumą, nenustatęs ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, darė išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nenustačius, jog atsakovas neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus taip pat atmestas kaip nepagrįstas.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 13 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 7 d. pakartotiną prašymą ir įpareigoti atsakovą šį prašymą išnagrinėti iš naujo per teisės aktų nustatytą terminą, priteisti pareiškėjui jo pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas arba bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenustatė nei vieno pareiškėjo prašymo ir atsakovo atsakymo turinio, jų nelygino, todėl liko neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, kad prašymai ir atsakymai buvo tapatūs. Nesuprantami teismo teiginiai, jog pareiškėjas sutiko su atsakovo atsakymais, nes iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog jis nesutiko ir ginčą bandė spręsti taikiai, teikdamas iš naujo prašymus ir juose paneigdamas atsakovo atsakymuose išdėstytus argumentus, bandė įrodyti, jog atsakovas netinkamai taiko ir aiškina teisės aktus.

25. Tai, kad teismas nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išnagrinėtos atsakovo, nereiškia, jog pareiškėjo ir vėliau pareiškėjo atstovo pateikti prašymai yra tapatūs. Juose teikiami argumentai yra visiškai skirtingi ir atsakovas neteisėtai atsisakė paneigti pareiškėjo atstovo prašyme išdėstytus naujus argumentus, nurodančius, kodėl naujas prašymas turėtų būti tenkinamas. Pažymėtina ir tai, kad visus tris kartus prašymus atsakovui teikė skirtingi asmenys.

26. Teismas nenagrinėjo ginčo esmės, sprendime formaliai nurodydamas, jog likusieji pareiškėjo ir atsakovo argumentai dėl pačio ginčo (žemės naudojimo paskirties keitimo) laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Tai reiškia, kad teismas formaliais pagrindais užkirto kelią pareiškėjui ginti savo pažeistas nuosavybės teises teisme. Teismas ignoravo ABTĮ 86 straipsnio 3 dalį, reikalaujančią atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Teismas šioje byloje ginčo esmę (žemės naudojimo paskirties keitimą administracijos direktoriaus įsakymu) apibūdinančių įrodymų netyrė, jų nevertino, nekonstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.), t. y. teismas neatskleidė bylos esmės, todėl toks teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 86 str. 1 d.).

27. Teismas nenustatinėjo ginčui spręsti teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl ir savo sprendimo jomis negalėjo pagrįsti, negalėjo nurodyti ir įstatymo ar kito teisės akto straipsnį, straipsnio dalį, punktą ar kitą teisės akto struktūrinę dalį, kuria remiantis teismas priėmė sprendimą. Dėl ginčo esmės teismas nepasisakė, todėl toks sprendimas negali būti laikytinas pakankamai motyvuotu.

28. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

29. Atsakovas pritaria teismo argumentams, kad pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka neginčijus 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d. Administracijos priimtų sprendimų, laikytina, jog pareiškėjas sutiko su atsakovo priimtais aktais bei juose nurodytais motyvais, todėl atsakovui nebuvo teisinio pagrindo trečią kartą svarstyti pareiškėjo tapataus prašymo.

30. Atsakovo įsitikinimu, teismas aiškiai pasisakė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste.

31. Pirmų dviejų Administracijos sprendimų pareiškėjas neskundė, o tai atsakovo įsitikinimu galimai ir lėmė teismo pasirinktą poziciją (išsamiai nepasisakyti dėl pačių raštų turinio). Svarbu suprasti tai, jog VAĮ nuostata dėl asmenų prašymo nenagrinėjimo (11 straipsnio 3 dalies 3 punktas) ir yra nustatyta tam, kad būtų išlaikyti logiškumo bei proporcingumo principai. Asmenys negali pateikinėti prašymus tuo pačiu klausimu neribotą kiekį skaičių, taip apkraudami valstybines institucijas vien dėl to, kad jiems nepatinka ar netinka tos institucijos priimtas sprendimas.

32. Pareiškėjui antrą kartą pateikus prašymą tuo pačiu klausimu, Administracija jau tada galėjo pasinaudoti minėta įstatymo nuostata, tačiau to nepadarė siekdama pareiškėjui aiškiau išaiškinti nesutikimo tenkinti jo prašymą motyvus.

33. Atsakovo vertinimu, teismas šią byla išsprendė teisingai, motyvuotai ir pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. AS-254, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 7 d. pakartotinį prašymą.

35. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės administracija 2021 m. spalio 8 d. gavo ir užregistravo E. V. prašymą Nr. A12-2914 „Dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo ir adreso suteikimo“, į kurį 2021 m. lapkričio 4 d. atsakė raštu Nr. AS-5980. 2021 m. lapkričio 12 d. užregistruotas papildytas pareiškėjo prašymas Nr. A12-3267 „Dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo ir adreso suteikimo“, į kurį Plungės rajono savivaldybės administracija atsakė 2021 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. AS-6451. Pareiškėjas pakartotiniu prašymu (užregistruotas 2022 m. sausio 10 d.) kreipėsi į atsakovą, prašydamas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) pakeisti pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, suteikiant adresą. Ginčijamu sprendimu atsakovas, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu atsisakė nagrinėti pareiškėjo pakartotinį prašymą, motyvuodamas tuo, kad pateiktame ir 2022 m. sausio 10 d. užregistruotame pakartotiniame prašyme Nr. A12-43 „Dėl žemės sklypo paskirties keitimo“ nepateikta naujų duomenų, leidžiančių abejoti Plungės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. AS-5980 ir 2021 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. AS-6451 pateiktų teiginių pagrįstumu.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šia išvada nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo prašymų ir atsakovo atsakymų turinio, jų nelygino, todėl liko neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, kad prašymai ir atsakymai buvo tapatūs, teismas nenagrinėjo ginčo esmės, nenustatinėjo ginčui spręsti teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

38. ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).

39. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai, išsamiai ir objektyviai jas ištirti bei teisiškai įvertinti yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

40. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis nustato, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.), apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas be motyvų ir jį panaikinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savarankiško ginčo aplinkybių vertinimo dėl ginčijamo Administracijos sprendimo nei faktiniu, nei teisiniu aspektu neatliko, tačiau pareiškėjo skundą atmetė.

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustatė ne betarpiškai byloje surinktų faktinių duomenų analizės pagrindu, bet iš esmės remdamasis ginčijamame sprendime nustatytomis bei atsakovo atsiliepime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nenurodė savo argumentų dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas, nesiaiškino ir netyrė, nors privalėjo, kitų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, o iš esmės perrašė ginčijamame sprendime bei atsakovo atsiliepime išdėstytas išvadas, joms pritardamas. Teismas savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko ir savarankiškų teisinių išvadų byloje nepateikė, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo. Todėl toks teismo sprendimas yra pripažintinas sprendimu be motyvų.

44. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-568/2007; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012).

45. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis).

46. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė