f2b7f962-a636-44c2-8ea7-31c4cd0a10cf · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-387/2016                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-81-2-00073-2010-5                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:                                                       .                1.2.14.7.2.;1.2.19.4.;1.2.20.3.;1.2.29.1.             (S)                                                                                                                                                                                          LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjams advokatams Daivai Gadliauskienei, Edmundui Jonušui, Sigitui Lukauskui, Silvai Balčiūnienei, Rolandui Vaitiekūnui, nuteistiesiems G.

B., V. J., J. V., E. V.,          vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. D., V. J., G. B., J. V., E. V. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:           V. D. pripažinta kalta ir nuteista:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo pasiraÅ¡ant netikrÄ praÅ¡ymÄ V. J. vardu) – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G.

B. darbo sutarčių suklastojimo) – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.Nuteistoji V. D. paskirtÄ baudÄ Ä¯pareigota sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi) – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ ) – laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams;- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo) – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir G.

B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi) – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ ) – laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir V.

J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi) – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ ) – laisvės atėmimu vieneriems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi įdarbinant fiktyvius darbuotojus) – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. dokumentų klastojimo) – 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl M.

V. prašymo suklastojimo) – 30 (103,58 Eur) MGL dydžio bauda;- pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (dėl M. V. darbo užmokesčio išmokėjimo) – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi išmokant M. V. darbo užmokestį) – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo 2011 m.) – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir J.

V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams ir 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Nuteistasis J. V. paskirtÄ baudÄ Ä¯pareigotas sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. balandžio 14 d.A. Z. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.IÅ¡ nuteistųjų J.

V. ir E. V. solidariai priteista (duomenys neskelbtini) savivaldybei 76 878,34 Lt (22 265,51 Eur) turtinei žalai atlyginti.Iš nuteistųjų J. V. ir G. B. solidariai priteista (duomenys neskelbtini) savivaldybei 74 744,53 Lt (21 647,51 Eur) turtinei žalai atlyginti.Iš nuteistųjų J. V. ir V. J. solidariai priteista (duomenys neskelbtini) savivaldybei 76 878,34 Lt (22 265,51 Eur) turtinei žalai atlyginti.Iš nuteistojo J. V. priteista (duomenys neskelbtini) savivaldybei 22 169,92 Lt (6420,85 Eur) turtinei žalai atlyginti.

          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. D. buvo pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y., veikdama bendrininkų grupe su R.L. gimnazijos direktoriumi J. V. bei G. B., 2011 metais, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, surašė tarp R.L. gimnazijos ir G. B. pasiraÅ¡ytų darbo sutarčių, t. y. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d.

Nr. 254 tekstus, kuriuose pasirašė G. B. ir J. V.. Tokiu bÅ«du, V. D. pagamino netikrus dokumentus. Taip pat, V. D. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentus, t. y. pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. tarp V. J. ir R.L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 258, eilutėse „Šalių paraÅ¡ai“ 6 – 8 skiltyse „Darbuotojas“ ir taip pagamino netikrÄ darbo sutartį; įrašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us 2006 m. sausio 2 d.

V. J. vardu suraÅ¡ytame praÅ¡yme „Dėl leidimo dirbti darbininku“ ir praÅ¡ymo eilutėje „(paraÅ¡as)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrÄ praÅ¡ymÄ ; pasirašė 2006 m. sausio 2 d. tarp V. J. ir R.L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 69, eilutėse „Šalių paraÅ¡ai“ 1 – 6 skiltyse „Darbuotojas“ ir eilutėje „Darbo sutartis pakeista: Nuo 2006 m. spalio 23 d....“ Å¡alia žodžių „V. J.“ ir taip pagamino netikrÄ darbo sutartį;

įrašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us 2006 m. sausio 2 d. V. J. vardu suraÅ¡ytame praÅ¡yme „Dėl darbo“ ir praÅ¡ymo eilutėje „(paraÅ¡as)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrÄ praÅ¡ymÄ ; įrašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us 2007 m. spalio 1 d. V. J. vardu suraÅ¡ytame praÅ¡yme „Dėl darbo 0,25 etato darbininku“ ir praÅ¡ymo eilutėje „(paraÅ¡as)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrÄ praÅ¡ymÄ ; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. tarp V.

J. ir R.L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 38 (dėl darbo darbininku 0,25 etato) eilutėje „Darbuotojas“ ir taip pagamino netikrÄ darbo sutartį; įrašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us 2008 m. sausio 18 d. V. J. vardu suraÅ¡ytame praÅ¡yme „Dėl priėmimo į darbÄ â€œ (0,25 etato darbininku) ir praÅ¡ymo eilutėje „(paraÅ¡as)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrÄ praÅ¡ymÄ ; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. tarp V. J. ir R.L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 38 (dėl darbo inžinieriumi kompiuteristu 0,5 etato) eilutėje „Darbuotojas“ ir taip pagamino netikrÄ darbo sutartį;

įrašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us 2008 m. sausio 18 d. V. J. vardu suraÅ¡ytame praÅ¡yme „Dėl priėmimo į darbÄ â€œ (0,5 etato inžinieriumi kompiuteristu) ir praÅ¡ymo eilutėje „(paraÅ¡as)“ pasiraÅ¡ydama už V. J., taip pagamino netikrÄ praÅ¡ymÄ ; įrašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us 2009 m. birželio 12 d. V. J. vardu suraÅ¡ytame praÅ¡yme „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“ ir praÅ¡ymo eilutėje „(paraÅ¡as)“ pasirašė už V. J. ir taip pagamino netikrÄ praÅ¡ymÄ ;

V. J. vardu pasirašė saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimo darbovietėje registracijos žurnalo Nr. 8.1 eilutės 2003/2004 m. m. (Nr.

92) skiltyje „ParaÅ¡ai instruktuojamojo“, ir tokiu bÅ«du suklastojo šį tikrÄ dokumentÄ . G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui, t. y. R.L. gimnazijos direktoriui J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės, svetimÄ , iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtÄ (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtÄ , t. y. G. B. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su R.L. vidurine mokykla, kuri vėliau buvo pervadinta R.L. gimnazija, pagal kurias jam bus mokamas atlyginimas L. gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, mokyklos direktoriui J.

V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti ir atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti bei laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. pagal Å¡ias sutartis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) savivaldybės Å vietimo skyriaus ir R.L. gimnazijos įgydamas 70 783,71 Lt kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba ir iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , nes dėl J.

V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos.Taip pat, G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su R.L. gimnazijos direktoriumi J. V. ir V. D., 2011 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje, su J. V. pasirašė tarp R.L. gimnazijos ir jo sudarytose darbo sutartyse, t. y. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d.

Nr. 254, kurių tekstus surašė V. D., ir tokiu bÅ«du pagamino netikrus dokumentus. V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui, t. y. R.L. gimnazijos direktoriui J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės svetimÄ , iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtÄ (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtÄ , t. y. V. J. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su R.L. gimnazija, kurių pagrindu jam bus mokamas atlyginimas L. gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, mokyklos direktoriui J.

V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti bei laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 12 d. pagal Å¡ias sutartis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) savivaldybės Å vietimo skyriaus ir R.L. gimnazijos įgydamas 76 878,34 Lt kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba bei iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , nes dėl J.

V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos.E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui, t. y. R.L. gimnazijos direktoriui J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės, svetimÄ , iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtÄ (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtÄ , t. y. E. V. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su R.L. gimnazija, pagal kurias jam bus mokamas atlyginimas L. gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, mokyklos direktoriui J.

V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti, ir laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 31 d. pagal Å¡ias sutartis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) savivaldybės Å vietimo skyriaus ir R.L. gimnazijos įgydamas 75 678,9 Lt kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba bei iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , nes dėl J.

V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos.J. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju, R.L. vidurinės mokyklos, kuriai 1997 m. gegužės 30 d. suteiktas gimnazijos statusas, o nuo 2001 m. sausio 1 d. restruktÅ«rizuotos į savarankiÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetinę įstaigÄ , direktoriumi, valdydamas iki 2001 m. sausio 1 d. jo žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtÄ turtÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančius R.L. gimnazijos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ , (duomenys neskelbtini) savivaldybės jam patikėtÄ bei jo žinioje buvusį didelės vertės turtÄ , piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentus ir disponavo jais, t. y. bÅ«damas R.L. vidurinės mokyklos direktoriumi, pagal tyrimo metu nenustatytÄ dokumentÄ , - priėmė R.

D. (A.) į darbÄ R.L. vidurinėje mokykloje, į naktinio sargo pareigas ir laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d., R.L. vidurinėje mokykloje nedirbusios R. D. (A.) vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. (duomenys neskelbtini), paraÅ¡u bei antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 6, kad nuo 1995 m. vasario 12 d. R. D. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) Valdybos Å¡vietimo skyriuje, L. gimnazijoje; įraÅ¡us Nr. 7 ir Nr. 8 apie R. D. laikotarpiu nuo 1995 m.vasario 21 d. iki 1996 m. spalio 1 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 9 apie R. D. atleidimÄ iÅ¡ darbo 1996 m. spalio 1 d.; įraÅ¡Ä Nr. 10, kad 1996 m. lapkričio 1 d. R. D. pradėjo dirbti R.L. mokykloje sarge ir įraÅ¡Ä apie R. D. laikotarpiu nuo 1996 m. lapkričio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 11 apie R. D. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir įraÅ¡Ä apie R. D. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ , dėl to, Å¡ios darbo funkcijos neatlikusios R.

D. (A.) vardu, tyrimo metu nenustatytiems asmenims laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 5 912,28 Lt kaip darbo užmokestis; - priėmė 1997 m. sausio 7 d. įsakymÄ Nr. 48-K, pagal kurį nuo 1997 m. sausio 1 d. R. Å . priėmė į darbÄ R.L. vidurinės mokyklos valytoju – 0,75 etato ir 0,25 etato į kiemsargio pareigas; - priėmė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymÄ Nr. 18, kuriuo nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. R. Å . atleido iÅ¡ užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSÄ® 28 straipsnį, bei Å¡iuo laikotarpiu R.L. vidurinėje mokykloje nedirbusio R.

Å . vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. (duomenys neskelbtini), paraÅ¡u bei antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 5, kad nuo 1997 m. sausio 1 d. R. Å . pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) L. vidurinėje mokykloje valytoju, įraÅ¡Ä Nr. 6 apie R. Å . atleidimÄ iÅ¡ darbo 1997 m. rugsėjo 1 d. ir laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ , dėl to Å¡ios darbo funkcijos neatlikusio R. Å . vardu, tyrimo metu nenustatytiems asmenims laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 2 892,42 Lt kaip darbo užmokestis;- pasirašė 1993 m. rugsėjo 30 d.

įsakymÄ Nr. 36-K, pagal kurį G. B. priėmė į darbÄ R.L. vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigas; pasirašė 1994 m. sausio 11 d. įsakymÄ Nr. 83-K, pagal kurį G. B. paskyrė nuo 1994 m. sausio 10 d. iki 1994 m. vasario 10 d. pavaduoti naktinį sargÄ B. K. jo atostogų metu; pasirašė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymÄ Nr. 17, pagal kurį nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. atleido G. B. iÅ¡ R.L. vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigų; pasirašė 1997 m. gruodžio 15 d. įsakymÄ Nr. 42, pagal kurį nuo 1997 m. gruodžio 1 d.

G. B. priėmė sezoniniam darbui R.L. gimnazijoje darbininku, mokant 1 etato kÅ«riko priemokÄ už papildomai atliekamÄ darbÄ ; pasirašė 1998 m. balandžio 6 d. įsakymÄ Nr. 51-K, pagal kurį paskyrė dirbti 1 etatu kÅ«riku ir 0,6 etato darbininku; pasirašė 1999 m. vasario 26 d. įsakymÄ Nr. 228, pagal kurį paskyrė dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 1999 m. birželio 14 d. įsakymÄ Nr. 413, pagal kurį nuo 1999 m. birželio 1 d. G. B. R.L. gimnazijoje paskyrė dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2000 m. gegužės 15 d.

įsakymÄ Nr. 288, pagal kurį nuo 2000 m. birželio 1 d. G. B. R.L. gimnazijoje paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymÄ Nr. 6, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1,25 etato darbininku R.L. gimnazijoje; pasirašė 2001 m. sausio 3 d. įsakymÄ Nr. 172, pagal kurį paskyrė G. B. nuo 2001 m. sausio 1 d. dirbti 1 etatu darbininku R.L. gimnazijoje; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymÄ Nr. 66-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu R.L. gimnazijoje; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d.

įsakymÄ Nr. 63-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru R.L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymÄ Nr. K-12, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu R.L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymÄ Nr. K-27, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato darbininku (atliekančiu sargo pareigas) R.L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. spalio 9 d. įsakymÄ Nr. K-31, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru R.L. gimnazijoje; pasirašė 2005 m. balandžio 6 d.

įsakymÄ Nr. K-64, pagal kurį paskyrė G. B. ir V. J. dirbti nuo 2005 m. balandžio 6 d. iki 2005 m. balandžio 10 d. sargais 0,5 etato R.L. gimnazijoje; pasirašė 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymÄ Nr. K-67, pagal kurį nuo 2007 m. gruodžio 17 d. atleido G. B. iÅ¡ R.L. mokyklos dujinių įrenginių meistro pareigų; laikotarpiu nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. vasario 7 d. R.L. mokykloje nedirbusio G. B. vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. (duomenys neskelbtini) paraÅ¡u bei antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 3, kad 1993 m. spalio 1 d.

G. B. pradėjo dirbti R.L. vidurinėje mokykloje naktiniu sargu; įraÅ¡Ä Nr. 6 apie G. B. laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 7 apie G. B. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 21 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 8 apie G. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir įraÅ¡Ä apie G. B. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 10, kad 1997 m. gruodžio 1 d. G. B. pradėjo dirbti R.L. gimnazijoje darbininku; įraÅ¡Ä Nr. 11 apie G. B. laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 12 apie G. B. laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 13 apie G. B. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2007 metų gruodžio mėnesio, paraÅ¡u bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad G.

B. ėjo darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytomis sÄ lygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvienÄ mėnesį iÅ¡dirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dienÄ ir pagal Å¡iuos dokumentus, padedant G. B., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam G.

B. laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 74 744,53 Lt kaip darbo užmokestis; - pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. su V. J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 119, pagal kuriÄ V. J. priėmė dirbti naktiniu sargu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d., ir 1999 m. balandžio 30 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. įsakymÄ Nr. 61-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti naktiniu sargu pavaduojant atostogaujantį V.

R.; pasirašė 1999 m. balandžio 27 d. įsakymÄ Nr. 64-K, pagal kurį V. J. nuo 1999 m. balandžio 30 d. atleido iÅ¡ darbo; pasirašė 1999 m. gegužės 4 d. su V. J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 12, pagal kuriÄ V. J. priėmė dirbti sutartimi nenustatyto darbo nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos bei Å¡ios sutarties pakeitimus dėl G. B. etato dydžio ir darbo pobÅ«džio nustatymo bei 2002 m. gegužės 2 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 1999 m. gegužės 4 d.

įsakymÄ Nr. 65-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti R.L. gimnazijoje nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos; pasirašė 1999 m. gegužės 25 d. įsakymÄ Nr. 67-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato valytoju nuo 1999 m. gegužės 25 d.; pasirašė 1999 m. liepos 14 d. įsakymÄ Nr. 425, pagal kurį paskyrė V. J. nuo 1999 m. liepos 15 d. dirbti 1 etatu valytoju; pasirašė 2000 m. lapkričio 15 d. įsakymÄ Nr. 109, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2001 m. sausio 3 d.

įsakymÄ Nr. 170, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su V. J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 258, pagal kuriÄ V. J. priėmė dirbti 1 etatu inžinieriumi kompiuterininku, Å¡ios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymÄ Nr. 68-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti R.L. gimnazijoje inžinieriumi-kompiuterininku 1 etatu; pasirašė 2003 m. rugsėjo 1 d.

įsakymÄ Nr. K-28, pagal kurį paskyrė V. J. papildomai dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2006 m. sausio 2 d. su V. J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 69, pagal kuriÄ V. J. priėmė dirbti 0,75 etato darbininku, Å¡ios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2006 m. sausio 13 d. įsakymÄ Nr. K-75, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,75 etato darbininku; pasirašė 2006 m. birželio 28 d.

įsakymÄ Nr. K-99, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymÄ Nr. K-73, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymÄ Nr. K-5, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato inžinieriumi kompiuterininku; pasirašė 2007 m. spalio 1 d. įsakymÄ Nr. K-42, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymÄ Nr. K-68, kuriuo atleido V. J. iÅ¡ darbo; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. su V.

J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 38, pagal kuriÄ V. J. priėmė dirbti 0,25 etato darbininku, ir 2009 m. birželio 12 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. įsakymÄ Nr. K-83, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. su V. J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 38, kuria V. J. priėmė dirbti 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku, Å¡ios sutarties pakeitimÄ dėl V. J. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2009 m. birželio 12 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2009 m. birželio 12 d.

įsakymÄ Nr. KD-27, kuriuo atleido V. J. iÅ¡ inžinieriaus kompiuterininko ir darbininko pareigų;laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. gegužės 4 d., R.L. gimnazijoje nedirbusio V. J. vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. (duomenys neskelbtini), paraÅ¡u bei antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 8, kad 1999 m. balandžio 1 d. V. J. pradėjo dirbti R.L. gimnazijoje sargu; įraÅ¡Ä Nr. 9, apie V. J. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir įraÅ¡Ä apie V. J. laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 10 apie tai, kad 1999 m. gegužės 4 d. V. J. pradėjo dirbti R.L. gimnazijoje valytoju;laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų birželio mėnesio, paraÅ¡u bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V. J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sÄ lygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvienÄ mėnesį iÅ¡dirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dienÄ ir pagal Å¡iuos dokumentus, padedant V.

J., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti, darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam V. J. laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 12 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta – 75 678,9 Lt kaip darbo užmokestis; - pasirašė 1999 m. rugpjūčio 25 d. su A. Z. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 130, kuria A.

Z. priėmė dirbti 0,5 etato kompiuterių programuotoju, Å¡ios sutarties pakeitimus dėl A. Z. darbo užmokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo ir 2002 m. gegužės 2 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 1999 m. rugpjūčio 24 d. įsakymÄ Nr. 11-K, kuriuo priėmė A. Z. dirbti R.L. gimnazijoje kompiuterių programuotoju 0,5 etato; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su A. Z. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 259, pagal kuriÄ A. Z. priėmė dirbti 0,5 etato darbininku, Å¡ios sutarties pakeitimus dėl A.

Z. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2005 m. rugpjūčio 19 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymÄ Nr. 69-K, kuriuo paskyrė A. Z. dirbti R.L. gimnazijoje darbininku 0,5 etato; pasirašė 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymÄ Nr. K-78, kuriuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. atleido A. Z. iÅ¡ R.L. gimnazijos darbininko pareigų;laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2004 m. sausio 26 d. R.L. gimnazijoje nedirbusio A. Z. vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. (duomenys neskelbtini) paraÅ¡u ir antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 9, kad 1999 m. rugpjūčio 25 d.

A. Z. pradėjo dirbti R.L. gimnazijoje kompiuterių programuotoju, ir įraÅ¡Ä apie A. Z. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 10 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 11 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 12 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 13 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio, paraÅ¡u ir antspaudu kas mėnesį tvirtino R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V.

J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sÄ lygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvienÄ mėnesį iÅ¡dirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dienÄ , ir pagal Å¡iuos dokumentus, padedant A. Z., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam A.

Z. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugpjūčio 19 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta – 15 903,78 Lt kaip darbo užmokestis;- pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymÄ Nr. 67-K, kuriuo E. V. priėmė į darbÄ R.L. vidurinėje mokykloje kÅ«riku; pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymÄ Nr. 68-K, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1996 m. sausio 11 d. pavaduoti K. R. jo ligos metu; pasirašė 1996 m. sausio 11 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ E. V. priėmė dirbti kÅ«riku nuo 1996 m. sausio 11 d. iki kÅ«renimo sezono pabaigos; pasirašė 1996 m. balandžio 23 d.

įsakymÄ Nr. 96-K, kuriuo nuo 1996 m. balandžio 18 d. atleido E. V. iÅ¡ R.L. vidurinės mokyklos kÅ«riko pareigų; pasirašė 1997 m. spalio 31 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 29, kuria E. V. priėmė dirbti 0,5 etato kÅ«riku, mokant 0,5 etato priemokÄ , ir Å¡ios sutarties pakeitimus dėl E. V. darbo pobÅ«džio nustatymo; priėmė 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymÄ Nr. 38, kuriuo nustatė nuo 1997 m. lapkričio 4 d. E. V. mokėti 0,5 direktoriaus Å«kio ir administracijos reikalų pavaduotojo etato priemokÄ , kol bus paskirtas direktoriaus Å«kio ir administracijos reikalų pavaduotojas; priėmė 1997 m. spalio 31 d.

įsakymÄ Nr. 32, kuriuo nuo 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. priėmė 0,5 etato darbininku ir 0,5 etato kÅ«riku; pasirašė 1998 m. rugpjūčio 24 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 91, pagal kuriÄ E. V. priėmė dirbti darbininku, mokant 0,5 etato priemokÄ , taip pat įraÅ¡us apie Å¡ios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir priemokų dydžio nustatymo ir sutarties nutraukimo; priėmė 1998 m. rugpjūčio 18 d. įsakymÄ Nr. 1, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1998 m. rugpjūčio 18 d. iki 1998 m. rugpjūčio 31 d. pavaduoti kiemsargį; priėmė 1998 m. rugpjūčio 24 d.

įsakymÄ Nr. 7-K, kuriuo nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d. E. V. nustatė eiti 0,5 etato darbininko pareigas, mokant 0,5 etato dydžio priemokÄ ; priėmė 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakymÄ Nr. 9, kuriuo nustatė nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d. E. V. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemokÄ už dujų katilinės priežiÅ«rÄ ir eksploatacijÄ ; priėmė 2001 m. sausio 3 d. įsakymÄ Nr. 171, kuriuo nuo 2001 m. sausio 2 d. E. V. nustatė eiti 1,5 etato darbininko pareigas; pasirašė 2001 m. rugpjūčio 25 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 215, kuria E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. priėmė dirbti L. gimnazijoje, mokant 25 procentų dydžio atlyginimo priemokÄ už dujų katilinės priežiÅ«rÄ ir eksploatacijÄ , ir įraÅ¡us apie Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; priėmė 2001 m. rugpjūčio 25 d.

įsakymÄ Nr. 13-K, kuriuo nustatė darbininkui E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemokÄ už dujų katilinės priežiÅ«rÄ ir eksploatacijÄ ; priėmė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymÄ Nr. 67-K, kuriuo nuo 2002 m. gegužės 2 d. E. V. paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 257, kuria E. V. priėmė dirbti L. gimnazijoje 1 etatu darbininku, ir įraÅ¡us apie Å¡ios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir atlyginimo dydžio nustatymo bei sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2008 m. gegužės 19 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 45, kuria E. V. priėmė dirbti L. gimnazijoje 0,5 etato darbo saugos specialistu, ir įraÅ¡us apie Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; priėmė 2008 m. gegužės 19 d.

įsakymÄ Nr. K-121, kuriuo nuo 2008 m. gegužės 19 d. E. V. paskyrė dirbti 0,5 etato darbo saugos specialistu; priėmė 2009 m. sausio 30 d. įsakymÄ Nr. KD-21, kuriuo 2009 m. sausio 2 d. E. V. atleido iÅ¡ darbo saugos specialisto pareigų; priėmė 2010 m. sausio 4 d. įsakymÄ Nr. KD-41, kuriuo nuo 2001 m. sausio 1 d. E. V. paskyrė dirbti 0,75 etato darbininku; priėmė 2010 m. kovo 29 d. įsakymÄ Nr. KD-43, kuriuo atleido E. V. iÅ¡ darbininko pareigų;laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 2004 m. spalio 29 d.

R.L. mokykloje nedirbusio E. V. vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. (duomenys neskelbtini) paraÅ¡u bei antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 3, kad 1994 m. sausio 25 d. E. V. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) Valdybos Å¡vietimo skyriaus L. vidurinėje mokykloje valytoju, įraÅ¡Ä Nr. 4, kad 1994 m. sausio 30 d. jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSÄ® 26 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 1994 m. sausio 30 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 9, kad 1996 m. sausio 11 d. E. V. pradėjo dirbti R.L. vidurinėje mokykloje kÅ«riku; įraÅ¡Ä Nr. 10 apie E. V. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 11, kad 1996 m. balandžio 18 d. jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSÄ® 26 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 20 d. iki 1996 m. balandžio 18 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 12 apie R.L. vidurinės mokyklos darbininkui E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 1996 m. spalio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 13, kad 1997 m. spalio 17 d. jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSÄ® 28 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1997 m. gruodžio 1 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 14, kad 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. pradėjo dirbti R.L. gimnazijoje darbininku; įraÅ¡Ä Nr. 15 apie E. V. laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 16 apie E. V. laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 17, apie E. V. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2010 metų kovo mėnesio, paraÅ¡u bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad E. V.

ėjo darbo sutartyse, bei įsakymuose nurodytomis sÄ lygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvienÄ mėnesį iÅ¡dirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dienÄ ir pagal Å¡iuos dokumentus, padedant E. V., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 76 878,34 Lt kaip darbo užmokestis;Be to, J.

V. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo Nr. 01-20 eilutės „99 05 04“ (Nr.

64) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“; tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.1 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 133) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“; tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 135) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“; tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V.

J. vardu pasirašė įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-08-29“ (Nr. 229) skiltyje „ParaÅ¡ai instruktuojamojo“.Tokiu bÅ«du, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį bei jam patikėtÄ didelės vertės, t. y. 249 117,83 Lt, svetimÄ , (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį turtÄ ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes Å¡iais veiksmais J.

V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo, t. y. gimnazijos direktoriaus vardÄ , sumenkino Å¡vietimo įstaigos – R.L. gimnazijos autoritetÄ .Taip pat, J. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju, R.L. gimnazijos direktoriumi, žinodamas, jog M. V. nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. spalio 18 d. atlieka areÅ¡to bausmę, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, surašė 2009 m. spalio 7 d.

R.L. gimnazijos direktoriui adresuojamÄ praÅ¡ymÄ M. V. iÅ¡leisti nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., kurį M. V. vardu pasirašė nenustatytas asmuo, ir Å¡io dokumento pagrindu, J. V. bÅ«damas R.L. gimnazijos direktoriumi, priėmė 2009 m. spalio 7 d. įsakymÄ Nr. A-8, iÅ¡leisti M. V. nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., o 2009 m. rugsėjo 30 d. paraÅ¡u bei antspaudu patvirtindamas 2009 metų rugsėjo mėnesio, R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, t. y., kad M.

V. per 2009 metų rugsėjo mėnesį, 20 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 22 dienas dirbo 0,5 etato Darbo saugos specialistu, 2009 m. spalio 31 d. paraÅ¡u ir antspaudu patvirtindamas 2009 metų spalio mėnesio R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, t. y., jog M. V. L. gimnazijoje per 2009 metų spalio mėnesį, 15 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 16 dienų dirbo 0,5 etato Darbo saugos specialistu, bei jais remiantis M. V. pagal sudarytas darbo sutartis (dėl darbo sargu ir darbo saugos specialistu) buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 53,86 Lt kaip darbo užmokestis už jo darbe nebÅ«tÄ laikÄ .Tokiu bÅ«du, J.

V. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ svetimÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį nedidelės vertės turtÄ , t. y. 353,86 Lt, ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes Å¡iais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo, t. y. gimnazijos direktoriaus vardÄ , sumenkino Å¡vietimo įstaigos – R.L. gimnazijos autoritetÄ .Taip pat, J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y. bÅ«damas R.L. gimnazijos direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su G.

B. ir V. D., 2011 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje su G. B. pasirašė tarp R.L. gimnazijos ir G. B. sudarytose darbo sutartyse, t. y. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31; 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182; 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254, kurių tekstus surašė V. D.. Taip pat, J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekė paveikti liudytojus, t. y. 2010 m. gruodžio 30 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūroje, byloje Nr. 81-2-73-10, jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, R.L. gimnazijos direktoriaus kabinete, gimnazijos informacinių technologijų mokytojui V.

Å . pasisakius, kad yra kviečiamas į (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«rÄ apklausai kaip liudytojas, J. V. jam pasakė, jog R.L. gimnazijoje, 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku buvo priimtas dirbti V. J., prašė apklausos metu sakyti, kad V. J. mokykloje tvarkė kompiuterius.Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. sausio 18 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad A. I. galbÅ«t bus kviečiamas į apklausÄ kaip liudytojas, bÅ«damas A. I. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), prašė A.

I. apklausos (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūroje metu sakyti, jog mokyklos garažuose vandens nebuvo ir kad mokykloje dirbo V. J.. Po to, 2011 m. sausio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, R.L. gimnazijos direktoriaus kabinete, liudytojui gimnazijos darbuotojui A. I. kompiuteriu rodė asmenų nuotraukas, sakė, kad nuotraukose yra asmuo, pavarde J., prašė apklausos prokuratūroje metu paliudyti, jog šis asmuo dirbo mokykloje, kad prižiūrėjo kompiuterius. Po to, 2011 vasario 10 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, R.L. gimnazijos direktoriaus kabinete A.

I. klausinėjo apie jo apklausos metu duotus parodymus, priekaiÅ¡tavo dėl jų turinio.Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad gimnazijos valytojos galbÅ«t bus kviečiamos į apklausÄ kaip liudytojos, į R.L. gimnazijos direktoriaus kabinetÄ sukvietė mokyklos darbuotojas L. S., A. D., A. M., E. B., M. Å ., paaiÅ¡kino joms, jog jos gali bÅ«ti kviečiamos į prokuratÅ«rÄ apklausai, prokuroras klausinės apie gimnazijos darbuotojus, kompiuteriu rodė V.

J. ir A. Z. nuotraukas, sakė, kad nuotraukoje yra V. J., prašė jų apklausos metu paliudyti, jog Å¡ie asmenys dirbo R.L. gimnazijoje bei tvirtino, kad jie tikrai dirbo, tvarkė kompiuterius, o prieÅ¡ kelerius metus atleisti, todėl jos galėjo V. J. R.L. gimnazijoje nematyti. Po to, tÄ pačiÄ dienÄ , R.L. gimnazijos direktoriaus kabinete buvusioms Z. G. ir V. M. rodė dviejų asmenų nuotraukas, tvirtino, kad jie dirbo mokykloje kompiuterių specialistu bei darbininku.Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. balandžio 1 d. apie 15 val., bÅ«damas A. parke, R., žinodamas, kad R.L. gimnazijos direktoriaus Å«kio pavaduotojas K.

M. galbÅ«t bus kviečiamas į apklausÄ kaip liudytojas, prašė jo prisiimti kaltę sau, t. y. apklausų metu sakyti, jog R.L. gimnazijos darbuotojus kontroliavo ir prižiÅ«rėjo jis ir V. J., o direktorius nieko nekontroliavo. Be to, grÄ Å¾intas į R.L. gimnazijos direktoriaus pareigas, už jam tinkamus duotus parodymus, žadėjo tokius K. M. neva atliktus veiksmus įvertinti Å¡velnia drausmine nuobauda – papeikimu.Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, V.

J. darbovietėje, (duomenys neskelbtini) savivaldybės Švietimo ir Sporto paslaugų centre, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis galimai bus kviečiamas apklausai liudytoju, nuo 1998 m. rugpjūčio mėnesio iki 2003 m. rugpjūčio mėnesio, R.L. gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ūkiui pareigose dirbusio V. J. prašė prisiimti kaltę sau, t. y. apklausų metu sakyti, kad R.L. gimnazijos darbuotojus kontroliavo ir prižiūrėjo jis ir K. M., o gimnazijos direktorius nieko nekontroliavo.Tokiu būdu, J.

V. siekė paveikti liudytojus, kad Å¡ie bylos ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Nuteistoji V. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nustačius, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl jame padarytų iÅ¡vadų neatitikimo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principÄ , nesivadovavo teismų praktika, todėl netinkamai, neiÅ¡samiai, Å¡aliÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Nuteistoji V. D. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų neigia ir nurodo, kad dokumentų neklastojo ir jais nedisponavo. Apeliaciniame skunde tvirtina, kad R.L. gimnazijoje dirbo raÅ¡tinės vedėja ir buvo pavaldi gimnazijos direktoriui J. V., t. y. vadovaudamasi pareiginėmis nuostatomis bei instrukcijomis, vykdė direktoriaus nurodymus ruoÅ¡iant dokumentus. Apeliantė pažymi, kad 2005 m. darbo inspekcijos pareigÅ«nai patikrinimo metu pastebėjo, jog darbo sutartyse nėra atžymėti darbo sÄ lygų pasikeitimai bei leido Å¡iuos pastebėjimus darbo sutartyse iÅ¡taisyti, neįtraukiant jų į patikrinimo aktÄ .

Pasak apeliantės, vykdydama direktoriaus ir darbo inspekcijos pareigÅ«nų nurodymus, ji perrašė G. B. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir Nr. 254 darbo sutartis, su kuriomis susipažino ir pasirašė pats G. B.. Tvirtina, kad paÅ¡alinusi trÅ«kumus, Å¡ias darbo sutartis perdavė gimnazijos direktoriui, o kai jas grÄ Å¾ino, įdėjo į seifÄ ir nepažiÅ«rėjo, ar senosios darbo sutartis buvo sudėtos į G. B. bylÄ .Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad jos darbas buvo tik techninio pobÅ«džio, jokių teisinių pasekmių nesukeliantis, nes be direktoriaus paraÅ¡o ir antspaudo, kuriuo disponavo tik pastarasis, atlikus vien rankraÅ¡tinius įraÅ¡us darbo sutartyse, dokumentai negalioja.

Apeliantė taip pat pažymi, kad ji nežinojo ir neprivalėjo domėtis faktiniu G. B. darbu gimnazijoje. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. B. darbo sutarčių pataisymai deÅ¡imties metų laikotarpiu buvo daryti tuo pačiu raÅ¡ikliu. Apeliantės teigimu, įraÅ¡ai buvo daryti bÅ«tent vienu metu, tačiau ne 2011 metais, o 2005 metais, kai darbo inspekcijos pareigÅ«nai nurodė padaryti pataisymus. Apeliaciniame skunde nuteistoji V.

D. nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog ji veikdama bendrininkų grupe su gimnazijos direktoriumi J. V. klastojo G. B. darbo sutartis. Pažymi, kad kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Pasak apeliantės, tai, kad ji vykdė tarnybines pareigas ir klausė direktoriaus bei patikrinimÄ atlikusių pareigÅ«nų nurodymų, negali bÅ«ti laikoma bendrininkavimu.

Apeliantės teigimu, ji taip pat nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista už dokumentų, susijusių su V. J., klastojimÄ . Pasak apeliantės, ji neklastojo V. J. parašų ir už pastarÄ jį asmenį nepasiraÅ¡inėjo. Anot V. D., kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatuodamas, jog ji suklastojo V. J. paraÅ¡us, nepagrįstai rėmėsi 2011 m. gegužės 13 d. specialisto iÅ¡vada bei specialistės paaiÅ¡kinimais, duotais pirmosios instancijos teisme. Apeliantė pažymi, kad atlikus tyrimÄ , specialistė padarė tik tikėtinÄ iÅ¡vadÄ dėl to, kad tai V.

D. suklastojo paraÅ¡us, tačiau Å¡ių iÅ¡vadų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. V. D. nuomone, Å¡i pateikta specialisto iÅ¡vada yra abejotino pobÅ«džio, o visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį - iÅ¡teisinti V.

J., nustačius, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pakeisti Å iaulių apygardos teismo skundžiamÄ nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. Civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo apeliantas praÅ¡o atmesti arba palikti nenagrinėtÄ .Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Å iaulių apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Nuteistojo nuomone, jo kaltė pagal byloje iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus – neįrodyta. Apeliantas akcentuoja, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis yra vienas iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Kai asmens veikloje nėra nusikalstamos veikos sudėties, t. y. visų baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymių, tokia veika negali bÅ«ti laikoma nusikaltimu.Analizuodamas BK 228 straipsnio numatyto nusikaltimo sudėtį, apeliantas nurodo, kad pagal šį straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sÄ voka iÅ¡aiÅ¡kinta BK 230 straipsnyje.

V. J. atkreipia dėmesį į tai, kad jis nėra nei valstybės tarnautojas, nei jam prilyginamas asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.Taip pat nuteistojo V. J. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad jis padėjo valstybės tarnautojui, t. y. gimnazijos direktoriui J. V., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės svetimÄ turtÄ .Pasak apelianto, BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra tyčinis bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus visiÅ¡kai nepasisakęs Å¡iuo klausimu, skundžiamajame nuosprendyje konstatavo apelianto ir J. V. tyčinio susitarimo buvimÄ .V. J. atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai keitėsi tik dėl darbo trukmės ir uždarbio dydžio, o parodymai susiję su asmens duomenų pateikimu darbdaviui visada buvo nuoseklÅ«s. Pasak apelianto, jis savo duomenis ir dokumentus pateikė norėdamas įsidarbinti, o ne padėti direktoriui piktnaudžiauti tarnyba, iÅ¡Å¡vaistyti lėšas bei padaryti žalos.

Pasak apelianto, jam nebuvo žinoma kaip bus tvarkomi jo asmens dokumentai darbovietėje. V. J. teigimu, tarp jo ir gimnazijos direktoriaus buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie negali bÅ«ti laikomi nenusikalstamais.Apeliantas taip pat praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad 2011 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, t. y. nurodė, jog gimnazijoje dirbo ne iki 2009 m. birželio 12 d., bet tik du mėnesius, dėl prokuroro taikomo psichologinio spaudimo ir baimės bÅ«ti sulaikytam. Be to, žinodamas, kad gimnazijoje dirbo darbus, kurie jo darbo sutartyje nebuvo nurodyti ir galvodamas, jog už tai, gimnazijos administracijÄ gali nubausti, nutylėjo, kad dirbo iki 2009 m. birželio 12 d.Apeliantas skunde vadovaujasi teismų praktika ir pažymi, kad sprendžiant civilinio delikto ar žalos padarymo darbo teisiniuose santykiuose atribojimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , vien tik iÅ¡ sutarties ar darbo teisinių santykių, kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiÅ¡kia, jog yra padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Svarbu nustatyti kokius ketinimus turėjo sutarties sÄ lygų nevykdantis ar netinkamai savo pareigas atliekantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-78/2009, Nr. 2K-106/2013 ir kt.). Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje visi nuteistieji ir didžioji dalis liudytojų nurodė, kad gimnazija buvo nuolat tvarkoma ir remontuojama, direktorius J. V. rÅ«pinosi gimnazijos pastato iÅ¡ore bei vidumi, siekė, kad bÅ«tų įrengti Å¡iuolaikiÅ¡ki kabinetai, sutvarkytos buitinės paskirties patalpos, sporto salė, biblioteka ir pan.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog teigdamas, kad V. J., G. B. ir E. V. buvo įdarbinti gimnazijoje ir atlikdavo remonto darbus, J. V. pateikė tai patvirtinančius įrodymus . Pasak apelianto, negalima sprendžiant civilinius ginčus taikyti baudžiamosios teisės normas, o asmens elgesį, esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinti kaip nusikalstamos veikos padarymÄ . Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės. Tuo tarpu Å¡iuo atveju gimnazijos direktorius stengėsi, kad mokykla bÅ«tų graži, jauki ir tvarkinga.

Įvairių darbų atlikimui taupydamas lėšas pasitelkė darbininkus, kuriais buvo ir nuteistieji, įdarbinti pagal sutartis ne darbininkais, o priimti tokioms pareigoms atlikti, kurioms tuo metu buvo suformuoti etatai. Apeliaciniame skunde vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir nurodoma, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo bei proporcingumo principų. Be to, nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, kurios neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.V.

J. taip pat pažymi, kad jis nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje subjektas, nes joks turtas jam nebuvo patikėtas. Be to, nesant BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyto būtinojo bendrininkavimo požymio – tyčinio bendrininkų tarpusavio susitarimo, jo (apelianto) baudžiamoji atsakomybė negalima.Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, būtina nustatyti jo kaltę, tuo tarpu jis savo veiksmais siekė dirbti, užsidirbti ir pragyventi.

Už tai įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjamojoje byloje nepateikė ir jai padaryto žalos dydžio neįrodinėjo. V. J. nurodo, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, sÄ Å¾iningai dirbo, mokėjo valstybei įstatymų nustatytus mokesčius, charakterizuojamas teigiamai, o už tai, jog per deÅ¡imties metų laikotarpį sÄ Å¾iningai uždirbo 76 878,34 Lt, pirmosios instancijos teismas jį (apeliantÄ ) nuteisė vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei priteisė atlyginti žalÄ (duomenys neskelbtini) savivaldybei.Teismui visgi pripažinus jį kaltu, V.

J. praÅ¡o paskirti jam kuo Å¡velnesnę bausmę. Apeliantas nurodo, kad bausmė turi bÅ«ti teisinga. Be to, bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus, t. y. padaryto nusikaltimo ir asmenybės pavojingumÄ . V. J. nuomone, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir gali turėti prieÅ¡ingÄ efektÄ , t. y. neužtikrinti bausmės paskirties. Nuteistasis praÅ¡o taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti baudÄ , kurios dydis bÅ«tų arčiau baudžiamajame įstatyme numatyto minimumo.

Skiriant Å¡velnesnę bausmę nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į jo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, žalos niekam nepadarė ir pan.).Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o jo atžvilgiu priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti arba palikti nenagrinėtÄ . Pasak apelianto, Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje surinkti duomenys neįrodo, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ieÅ¡kinys jo atžvilgiu turi bÅ«ti atmestas.

V. J. pažymi, kad civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos sumos buvo apskaičiuotos vadovaujantis darbo užmokesčiais, kurie buvo sumokėti nuteistiesiems už atliktus remonto darbus gimnazijoje, tačiau remontų darbų atlikimo faktas įrodytas ir nustatytas nagrinėjamojoje byloje. Nuteistasis G. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pakeisti Å iaulių apygardos teismo skundžiamÄ nuosprendį ir paskirti Å¡velnesnę bausmę.Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos, rungimosi principus, nesivadovavo nacionaline ir tarptautine teismų praktika, todėl netinkamai, neiÅ¡samiai, Å¡aliÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus, nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Pasak nuteistojo, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Be to, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, nes bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (Kasacinės nutartys Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K- 363/2013 ir kt.).Apeliantas tvirtina, kad nepadėjo J.

V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iÅ¡Å¡vaistyti svetimo turto bei neklastojo dokumentų, t. y. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė.Skunde praÅ¡o atsižvelgti į jo (apelianto) parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, kurių metu nuosekliai tvirtino, kad L. gimnazijoje pradėjo dirbti sargu nuo 1993 metų, vėliau jo darbo pobÅ«dis ir pareigos keitėsi. PraÅ¡ymus dėl priėmimo į darbÄ rašė pats, darbo sutartyse taip pat pasiraÅ¡ydavo visada pats, o pasikeitus darbo pobÅ«džiui, visada bÅ«davo instruktuojamas bei pasiraÅ¡ydavo žurnale.

Nurodo, kad kartÄ buvo iÅ¡kviestas į gimnazijos raÅ¡tinę ir informuotas, jog dėl tam tikrų neatitikimų buvo perraÅ¡ytos darbo sutartis, su kuriomis jį supažindino ir pats pasirašė.Pasak nuteistojo, jo parodymus patvirtina ir nuteistojo J. V. parodymai duoti teisiamajame posėdyje, t. y., kad jis (apeliantas) mokykloje realiai dirbo, buvo priimtas sargo pareigose, tačiau dėl lėšų trÅ«kumo buvo pavesta atlikti ir kitų darbų, todėl darbo užmokestis buvo iÅ¡mokėtas pagrįstai. Taip pat J.

V. nurodė ir tai, kad buvo perrašytos kai kurių darbo sutarčių atskiros dalys, tačiau tuo nebuvo siekiama sukelti kokių nors teisinių pasekmių.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jo (apelianto) parodymus patvirtino ir kiti teisiamajame posėdyje apklausti nuteistieji (V. J., E. V.) liudytojai (A. Z. ir kt.), tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos pirmiau nurodytos parodymus vertino kritiškai ir pirmenybę suteikė tų asmenų parodymams, kurie praeityje buvo bausti už darbo drausmės pažeidimus ir su kuriais buvo susiklostę konfliktiški santykiai.

Be to, nuteistojo nuomone, kiekvienas gimnazijos darbuotojas privalo dirbti savus darbus, o ne kontroliuoti kitų darbuotojų darbus. Todėl, jei dalis liudytojų ir nematė jo (apelianto) atliekančio konkrečius darbus, nepaneigia fakto, kad jis mokykloje dirbo.G. B. skunde tvirtina, kad jam pavestus darbus galėjo atlikti neprivalėdamas griežtai laikytis numatyto darbo grafiko, t. y. pavestus darbus atlikdavo po gimnazijos darbo valandų, savaitgaliais ar per moksleivių atostogas, nes vykstant pamokoms atlikti tam tikrus remonto darbus tiesiog nebuvo galimybės. Nuteistojo nuomone, tai, kad dirbo ne tiksliai pagal darbo grafikÄ , neįrodo jo kaltės, jog padėjo iÅ¡Å¡vaistyti svetimÄ turtÄ .

Pažymi, kad pinigai jam buvo mokami teisėtai ir už atliktÄ darbÄ gimnazijoje.Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, niekas neatsižvelgė ir netyrė kokius darbus jis (apeliantas) atliko gimnazijoje. Be to, medžiagų nuraÅ¡ymo aktų analizė patvirtina, kad 2002 m. – 2010 m. gimnazijoje buvo atlikti realÅ«s darbai, kurių neatliko samdomos įmonės pagal rangos sutartis.Skunde praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ bei specialistės D.

P. paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme, t. y. teismas nesiėmė jokių priemonių patikrinti specialisto iÅ¡vados pagrįstumÄ . Nuteistojo nuomone, specialisto iÅ¡vada yra svarbi vertinant, ar buvo mokykloje atlikti darbai, kurių nepadarė kitos įmonės pagal rangos sutartis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyti kiti asmenys (fiziniai ar juridiniai), kurie galimai atliko specialisto iÅ¡vadoje nurodytus darbus gimnazijoje.

G. B. nuomone, iš byloje esančių įrodymu akivaizdu, kad specialisto išvadoje nurodytus darbus gimnazijoje atliko būtent jis (apeliantas), A. Z., V. J. ir E. V..Apeliantas skunde tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad jis klastojo dokumentus.Vadovaudamasis teismų praktika, apeliantas nurodo, kad jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, t. y. neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Kasacinės nutartys Nr. 2K-161/2012, Nr. 2K-272/2012 ir kt.).

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis 2013 m. sausio 14 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog darbo sutartyse pasirašė jis pats. Be to, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino tiek nuteistosios V. D., tiek liudytojų K. M., V. J., I. B., L. S., A. M., R. B., D. R., B. R., J. V., A. I., S. P., D. N., V. M., M. Å ., A. D., A. K., R. K., B. K., V. G., V. K., V. M., N. V., R. P., D. Å ., K. R. ir kt. parodymai.G. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad vienu metu, t. y. 2011 m. kovo mėnesį buvo perraÅ¡ytos keturios darbo sutartys, t. y. pagaminti netikri dokumentai.Apeliantas skunde cituoja skundžiamajame nuosprendyje pateiktas iÅ¡vadas dėl darbo sutartyse uždėtų antspaudų raÅ¡alo spalvos ir nurodo, kad Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepatvirtina aplinkybių, kad visose jo darbo sutartyse esantys antspaudai buvo padėti vienu metu, t. y. bÅ«tent 2011 m. kovo mėnesį.Be to, apelianto nuomone, Å iaulių apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje iÅ¡kraipė byloje pateiktas specialistės V.

M. 2011 m. gegužės 19 d. Nr. 11Å -91 (11) ir 2011 m. gegužės 25 d. Nr. 11Å -94 (11) pateiktas iÅ¡vadas. Pasak nuteistojo, specialistė atlikusi tyrimÄ dėl darbo sutartyse esančių rankraÅ¡tinių įrašų ir parašų raÅ¡iklių spalvų, pateikė tik tikėtinas iÅ¡vadas, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir konstatavo, kad visose tirti pateiktose darbo sutartyse esantys įraÅ¡ai ir paraÅ¡ai daryti tuo pačiu raÅ¡ikliu, t. y. įrodymus vertino ne įstatymo nustatyta tvarka.Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių teritorinio skyriaus 2012 m. vasario 23 d. raÅ¡tu Nr. (4)SD-2952, nepagrįstai konstatavo, jog Valstybinė darbo inspekcija tikrino mokyklÄ tik du kartus - 2005 m. ir 2008 m., ir jokių pažeidimų Å¡ių patikrinimų metu neužfiksavo.

Pasak apelianto, teismas privalėjo atsižvelgti į asmenų parodymus, kurie nurodė, jog pažeidimai buvo iÅ¡taisyti nefiksuojant jų protokole. Be to, anot apelianto, atsižvelgiant į duomenų apie darbo inspekcijos atliktus patikrinimus saugojimo tvarkÄ , Valstybinėje darbo inspekcijoje galėjo paprasčiausiai nelikti duomenų apie kitus gimnazijos atliktus patikrinimus. Apelianto teigimu, nesant oficialaus patvirtinimo, kad mokykla nuo 2005 m. iki 2008 m. buvo tikrinta tik du kartus, negalima kategoriÅ¡kai paneigti abejonės apie kitus galimai atliktus patikrinimus, kurių metu galėjo bÅ«ti perraÅ¡yta darbo sutartis.   Apeliaciniame skunde nuteistasis G.

B. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai. Pasak apelianto, teisiamajame posėdyje prokuroro ArtÅ«ro Karjakino pasakyta baigiamoji kalba, užfiksuota graso įraÅ¡e, ir teisiamojo posėdžio suraÅ¡ytame protokole, yra skirtinga. Apeliantas pažymi, kad prokuroras teisiamajame posėdyje sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ nevartojo asmens vardų bei kitų žodžių trumpinių (pvz.; „str“., „d“. ir kt.), kurie yra nurodyti protokole.

Taip pat G. B. akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje pateiktos iÅ¡vados, vertinimai sutampa su prokuroro per baigiamÄ jÄ kalbÄ pateiktu įrodymų vertinimu. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas į skundžiamÄ nuosprendį perrašęs prokuroro baigiamÄ jÄ kalbÄ , net neiÅ¡taisė raÅ¡ybos klaidų, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas nebuvo neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. nepateikė garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias abejones, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtÄ .Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 20 straipsnio, BPK 242 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos, rungimosi principus, nesivadovavo nacionaline bei tarptautine teismų praktika, todėl netinkamai, neiÅ¡samiai, Å¡aliÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus, nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Nuteistasis skunde teigia, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Pasak apelianto, nuosprendis yra pagrįstas tada, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kiti nuosprendyje sprendžiami klausimai pagrįsti išsamiais ir nešališkai ištirtais įrodymais. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.Apeliaciniame skunde E. V. cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo, kitų nuteistųjų bei liudytojų M.

B., I. M., B. L., J. J., Vytauto P. G., R. V., L. M., R. K., D. R., S. P., B. K., V. U., B. R., E. B., Z. G., A. D., A. M., V. G., R. B., N. B., K. N., D. Å ., M. V., D. R., E. V., N. V. parodymus bei konstatavo, jog nei vienas iÅ¡ nuteistųjų gimnazijoje realiai nedirbo. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad jis nepasirašė nė vieno su darbu gimnazijoje susijusio dokumento. Pasak apelianto, Å¡ių aplinkybių (t. y. dėl fiktyvaus darbo gimnazijoje) nepatvirtina jokie nagrinėjamojoje byloje esantys įrodymai.E. V. atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamajame nuosprendyje nurodoma, jog dalis liudytojų gali sÄ moningai meluoti, tačiau konkrečių liudytojų, kurie davė melagingus parodymus nuosprendyje, pirmos instancijos teismas neiÅ¡vardino.

Apeliantas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje jis nuosekliai teigė, jog realiai dirbo R.L. gimnazijoje. E. V. teigimu, visas jo darbo laikotarpis sudarė apie deÅ¡imt metų (nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d.). Savo darbo metu jis atlikdavo įvairius darbus (prižiÅ«rėjo dujinę katilinę; traktoriumi vežė Å¡iukÅ¡les, atliekas po remontų; prižiÅ«rėjo valgyklos kanalizacijÄ ; dažė klases; klojo naujas plyteles ir kt.) ir įvairiu metu, t. y. anksti ryte ar vėlai vakare, savaitgaliais, per moksleivių atostogas.

Darbų atlikimo laikas priklausė nuo jų pobÅ«džio. Pasak apelianto, jis teisėtai gaudavo minimalų darbo užmokestį, darbo sutartyje pasirašė pats, taip pat pats pasiraÅ¡ydavo saugaus darbo instruktavimo žurnaluose. E. V. praÅ¡o teismo atsižvelgti ir į tai, kad tuo pačiu metu jis Å«kininkavo ir kaip Å«kininkas, laimėjęs paskelbtÄ vieÅ¡Ä konkursÄ , tiekdavo įvairias daržoves gimnazijos valgyklai, tačiau Å¡ios funkcijos nebuvo susijusius su jo tiesioginiu darbu gimnazijoje.Nuteistojo E. V. nuomone, tai, kad dalis liudytojų nematė jo dirbančio gimnazijoje, negali bÅ«ti pagrindas iÅ¡vadai, jog jis realiai gimnazijoje nedirbo.

Be to, apelianto nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, niekas nevertino kas ir kokius darbus atliko gimnazijoje. Pasak apelianto, medžiagų nuraÅ¡ymo aktų analizė įrodo, kad 2002 m. – 2010 m. gimnazijoje buvo atlikti realÅ«s didelės apimties darbai, kurių neatliko įmonės, dirbusios pagal rangos sutartis. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ bei specialistės D. P. paaiÅ¡kinimus duotus teisiamajame posėdyje.Apeliantas pažymi, jog tai, kad jis dirbo įvairius darbus gimnazijoje bei nesilaikė darbo sutartyje nurodyto darbo laiko, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog jis padėjo piktnaudžiauti tarnyba bei iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ turtÄ .

Be to, liudytojas A. Č. apklausos metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) Å¡vietimo skyrius neprieÅ¡taravo, jog į tam tikrÄ pareigybę priimtas darbuotojas atliktų ir kitas darbines funkcijas, nedidinant bendro darbo užmokesčio, t. y. kaip buvo daroma L. gimnazijoje.Apeliaciniame skunde taip pat abejojama apygardos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, pažymint, jog į skundžiamÄ nuosprendį yra perkelta didelė prokuroro baigiamosios kalbos dalis. Be to, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliai iÅ¡sprendė bausmės jam skyrimo klausimÄ , neatsižvelgė į jo asmenybę bei neįvertino aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti E. V.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (trys veikos), BK 233 straipsnio 1 dalį, ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pakeisti Å iaulių apygardos teismo skundžiamÄ nuosprendį ir paskirti jam baudÄ arba bet kokiÄ kitÄ Å¡velnesnę bausmės rūšį.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Å iaulių apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 242 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos, rungimosi principų nuostatas, nesivadovavo nacionaline ir tarptautine teismų praktika, todėl netinkamai, neiÅ¡samiai, Å¡aliÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus, nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Pasak apelianto, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Be to, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima. Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad gimnazijoje R.

D. (A.) asmens byloje nerasti dokumentai (asmens byla), nepatvirtina dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo fakto. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja R. D. (A.) parodymu metu nuosekliai tvirtino, jog R.L. gimnazijoje pradėjo dirbti nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d., tačiau neprisimena, ar dirbo ir studijuodama Å iaulių universitete. Nurodė, kad gimnazijoje dirbo pasibaigus pamokoms ir apie trejus metus, t. y. liudytoja patvirtino faktÄ , jog dirbo gimnazijoje ir už tai, gaudavo atlygį.

J. V. pažymi, kad liudytoja pirmosios instancijos teismui negalėjo patvirtinti, jog įraÅ¡ai esantys jos socialinio draudimo pažymėjime yra suklastoti, nes šį pažymėjimÄ ji (liudytoja) pasiėmė tik tada, kai jo prireikė darbinantis kitoje darbovietėje. Apeliantas skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ turėjo galimybę iÅ¡sireikalauti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) savivaldybės archyvo R. D. (A.) asmens bylÄ , tačiau to nepadarė, t. y. apygardos teismas netyrė kas padarė įraÅ¡us R.

D. (A.) socialinio draudimo pažymėjime.Pasak nuteistojo, tai, kad R. D. (A.) realiai dirbo gimnazijoje, patvirtina ir duomenys, kurie buvo teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dydį bei įmokas. Be to, R. D. (A.) darbÄ gimnazijoje patvirtina ir įraÅ¡as, esantis Kadrų priėmimo ir atleidimo įsakymų registracijos 1995 – 1999 m. žurnale. Taip pat, nuteistojo J. V. nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į liudytojos I. M. duotus parodymus apie tai, kad asmenys, kurie buvo įraÅ¡yti į darbo laiko apskaitos tabelius, dirbo realiai.

Taip pat nevertino liudytojo A. Č. parodymų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl šios veikos padarymo ir priteisė (duomenys neskelbtini) savivaldybei 5 912,28 Lt (1712,31 Eur) turtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu, nepagrįstai vadovavosi liudytojo R. Š. parodymais. Teigia, kad su šiuo liudytoju jis konfliktavo, todėl R.

Å . parodymuose atsispindi subjektyvus neigiamas požiÅ«ris bei suinteresuotumas bylos baigtimi. Be to, pasak J. V., R. Å . darė poveikį kitiems liudytojams. Taigi, anot apelianto, Å¡io liudytojo parodymais teismas galėjo vadovautis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tačiau tokių įrodymų, J. V. teigimu, byloje nėra.  Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas R. Å . davė parodymus keturis kartus, tačiau jie nebuvo nuoseklÅ«s. Parodymai kito priklausomai nuo naujų aplinkybių paaiÅ¡kėjimo nagrinėjant bylÄ teisme, t. y. vienu atveju liudytojas teigė, jog iki 1997 m. darbininku niekada nedirbo, kitu – dirbo sargu ir pan.

Pasak J. V., šiuos liudytojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose, paneigė liudytojos L. M. ir I. M.. Anot apelianto, siekdamas nepagrįstai apkaltinti jį, liudytojas R. Š. kėlė vis naujas neįtikėtinas įvykio versijas, tačiau tokių jo parodymų nepatvirtino jokia kita bylos medžiaga, t. y. nei dokumentai esantys nagrinėjamojoje byloje, nei liudytojai.Taip pat apeliaciniame skunde tvirtinama, kad J. V. svetimo turto neiššvaistė, nes G. B., V. J., A. Z., E. V., M.

V. R.L. gimnazijoje dirbo realiai, atlikdavo įvairius jiems pavestus darbus, su jais buvo sudarytos darbo sutartys. Pasak apelianto, dėl tuo metu susiklosčiusios sunkios finansinės padėties, Å¡ių asmenų darbo sutartyse nurodytas darbas ne visada atitikdavo jų realiai atliekamus darbus bei darbo krÅ«vį, t. y. darbuotojai dirbo remonto darbus, tvarkė gimnazijÄ bei jos aplinkÄ , neatlygintinai naudojo savo darbo įrankius ir pan., tačiau tai nereiÅ¡kia, jog jie iÅ¡ viso nedirbo. Be to, anot apelianto, Å¡ie darbuotojai neprivalėjo griežtai laikytis numatyto darbo grafiko, nes pavestus darbus atlikdavo po gimnazijos darbo valandų, naktimis, savaitgaliais ar moksleivių atostogų metu.

J. V. atkreipia dėmesį į tai, kad gimnazija buvo pavaldi (duomenys neskelbtini) savivaldybei, kurios darbuotojams buvo žinoma tai, jog žmogus priimamas atlikti vienam darbui (etatui), o dirba kitÄ darbÄ . Apeliantas pažymi, kad gimnazijai buvo skiriama konkreti pinigų suma metams bei nustatomi etatai. Kadangi ne visi etatai buvo reikalingi visiems metams (pvz. rÅ«bininko), Å¡is etatas nebÅ«davo naikinamas, o tik sumažinamas, ir darbuotojas atlikdavo pavestus kitus darbus kaip už pilnÄ etatÄ . Apeliantas nurodo, kad Å¡ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A.

Č. teigdamas, jog buvo susiformavusi tokia praktika, kai nedidinant bendro darbo užmokesčio fondo į nurodytÄ darbo vietÄ bÅ«davo priimamas žmogus, kuris atlikdavo kitas darbines funkcijas. Be to, 2011 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje buvo priimtas oficialus sprendimas, leidžiantis gimnazijos vadovams daryti kiekybinius ir kokybinius etatinius pareigybių pakeitimus, nevirÅ¡ijant biudžeto iÅ¡laidų.Pasak apelianto, spręsdamas jo kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo G.

B., V. J., A. Z., E. V. parodymais ir juos vertino vienaÅ¡aliÅ¡kai, konstatuodamas, jog Å¡ie asmenys realiai gimnazijoje nedirbo. J. V. pažymi, kad Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje buvo apklausta apie Å¡imtas liudytojų, kurių dalis matė pirmiau nurodytus asmenis dirbančius gimnazijoje, kiti – nematė. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas vertindamas liudytojų parodymus, turėjo atskirti, kurių liudytojų parodymai yra reikÅ¡mingi, t. y. vadovautis tais liudytojų parodymais, kurių pareiga buvo kontroliuoti darbuotojus, o ne tų liudytojų parodymais, kurie net neprivalėjo matyti Å¡ių darbuotojų.Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ypatingÄ dėmesį skyrė liudytojo K.

R. parodydamas. Pasak J. V., Å¡io liudytojo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, kas patvirtina jo galimÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi.Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netyrė kokiu tikslu buvo priimti dirbti G. B., V. J., A. Z., E. V. bei kokius darbus jie atliko gimnazijoje. Apelianto teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme niekas netyrė ir net nesistengė nustatyti kas atliko remonto darbus R.L. gimnazijoje, tačiau byloje pateikta medžiagų nuraÅ¡ymo aktų analizė įrodo, jog 2002 m.

– 2010 m. gimnazijoje buvo atlikti realÅ«s remonto darbai, kurių neatliko įmonės, dirbusios pagal rangos sutartis.Pasak apelianto, Å iaulių apygardos teismas nevertino specialistės D. P. pateiktos iÅ¡vados dėl L. gimnazijoje atliktų remonto darbų bei neatsižvelgė į specialistės paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme, t. y. teismas nurodė, kad specialistės iÅ¡vadoje pateikti duomenys, nepatvirtina kas tuos remonto darbus gimnazijoje atliko. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu proceso dalyvio pateikta konsultacinė iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje esančiai specialisto iÅ¡vadai, teismas turi imtis priemonių Å¡iuos prieÅ¡taravimus paÅ¡alinti, t. y. kviesti į teisiamÄ jį posėdį specialistus ir juos apklausti, ar skirti naujÄ ekspertizę.Skunde nuteistasis J.

V. prašo atsižvelgti ir į pirmosios instancijos teismui pateiktas veiklos ataskaitas, kurios patvirtina, kokie darbai gimnazijoje buvo atlikti laikotarpiu nuo 2002 m. – 2010 m. Be to, specialistė įvertino, kad šiems darbams padaryti užtruko 12 747 val., o atliktų darbų vertė – 744 242 Lt. Apelianto nuomone, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad šiuos gimnazijoje remonto darbus atliko būtent G. B., V. J., A. Z. ir E. V..Apeliantas skunde teigia, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų klastojęs dokumentus bei jais disponavęs, t. y. nėra padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.Vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, apeliantas nurodo, kad tuo atveju, jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012 ir kt.).Pasak apelianto, iš bylos medžiagos matyti, kad veiksmai, t. y. paruoštų dokumentų pasirašymas, antspaudo uždėjimas, neturint tyčios į dokumentus įrašyti melagingų žinių, nesukelia neigiamų pasekmių, todėl nesudaro dokumentų klastojimo sudėties.J.

V. pažymi, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai tikrinimo metu buvo nustatę, jog neteisingai užpildytos kai kurių darbuotojų, t. y. G. B., darbo sutartys, ir jiems leidus buvo perrašytos kai kurių darbo sutarčių atskiros dalys, tačiau neturint jokio tikslo sukelti kokias nors teisines pasekmes. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nebūtinai visi pažeidimai turi būti užfiksuoti protokole, nes dažnai jie pašalinami susitarimo būdu, jų niekur nefiksuojant.Be to, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad šiose darbo sutartyse buvo suklastoti parašai.

Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas neatsižvelgė į G. B. parodymus, kurių metu nuosekliai tvirtino, jog darbo sutartyse pats pasirašė. Šias aplinkybes patvirtino ir V. D., nurodydama, kad G. B. darbo sutartyse pasirašė pats. Apelianto nuomone, tai, kad G. B. laiku ir pats pasirašė darbo sutartyje, iš dalies patvirtina ir liudytojų K. M., V. J., I. B., L. S., A. M., R. B., D. R., B. R., J. V., A. I., S. P., D. N., V. M., M. Š., A. D., A. K., R. K., B. K., V. G., V. K., V. M., N. V., R. P., D. Š. ir kt. parodymai.

Tuo tarpu, liudytojo K. R. parodymai yra nepagrįsti ir Å¡aliÅ¡ki, nes Å¡is liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi.Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors apygardos teismas ir konstatavo, jog vienu metu buvo suklastotos keturios darbo sutartis, jo paties, V. D. ir G. B. parodymai šiuo klausimu yra kitokie. Pasak J. V., tiek jis, tiek kiti nuteistieji nurodė, jog buvo perraÅ¡ytas tik vienas dokumentas arba jo dalis. Apelianto nuomone, esant tokiems parodymams, teismas turėjo paÅ¡alinti bet kokias abejones ir prieÅ¡taravimus, nes tinkamas Å¡ios aplinkybės nustatymas yra itin reikÅ¡mingas sprendžiant tiek jo kaltės, tiek bausmės skyrimo klausimÄ .Apelianto nuomone, Å iaulių apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje taip pat nepagrįstai, neargumentuotai ir vienaÅ¡aliÅ¡kai konstatavo, kad vienu metu, t. y. 2011 m. kovo mėnesį, buvo perraÅ¡ytos keturios darbo sutartis, kuriose iki jų perraÅ¡ymo G.

B. parašų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje pateikė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visiÅ¡kai neatsižvelgęs į paties G. B. Å¡iuo klausimus duotus parodymus, kuris nurodė, kad teismo nurodytu laikotarpiu mokykloje nieko nepasiraÅ¡inėjo. Be to, savo iÅ¡vadÄ pirmos instancijos teismas argumentavo tuo, jog 2011 m. kovo mėnesį, gimnazijoje nebuvo rasta violetinės spalvos raÅ¡alo, todėl G. B. darbo sutartyse buvo naudojamas tik tuo metu turėtos raÅ¡alo spalvos, t. y. mėlyna ir juoda.

J. V. pažymi, kad siekiant tiksliai nustatyti, ar G. B. darbo sutartyse antspaudai buvo sudėti būtent 2011 metais ir su tuo metu mokykloje rastu rašalu, būtina atlikti ekspertizę. Nesant specialisto išvados, vien šios spalvos rašalo radimas mokykloje nieko neįrodo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad vienas rašalo buteliukas mokykloje gali būti naudojamas net kelis metus. Be to, visada išlieka tikimybė, kad būtent tokios pačios spalvos rašalu mokykloje buvo naudojamasi ir anksčiau.

Apelianto teigimu, net vizualiai apžiÅ«rint G. B. darbo sutartis matyti, kad jose yra kelių skirtingų atspalvių mėlynos spalvos antspaudų. Tuo tarpu specialistė V. M. paaiÅ¡kino, kad keliuose dokumentuose tÄ pačiÄ dienÄ naudojamo antspaudo dažomoji medžiaga – antspaudo spalva ir atspalvis – turi bÅ«ti tapati. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog skirtingų atspalvių antspaudai, esantys G. B. darbo sutartyse, negalėjo bÅ«ti padėti tÄ pačiÄ dienÄ .Nuteistojo J.

V. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad G. B. darbo sutartyse įrašai ir parašai daryti tuo pačiu rašikliu, nes vizualiai įvertinus šias darbo sutartis matyti, jog jose esantys įrašai yra daryti tiek juodos, tiek mėlynos spalvos rašikliais. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas iškraipė ir savaip interpretavo 2011 m. gegužės 19 d. Nr. 11Š-91 (11) ir 2011 m. gegužės 25 d. Nr. 11Š-94 (11) specialisto išvadas, nes jose buvo nurodoma, jog rankraštiniai įrašai ir parašai tirti pateiktuose dokumentuose buvo parašyti skirtingais šratinukais.

Apeliaciniame skunde praÅ¡oma atsižvelgti ir į tai, kad gimnazijoje vienu metu buvo nuperkamas didelis kiekis vienodų priemonių, taip pat ir raÅ¡iklių, kurie galėjo bÅ«ti naudojami ilgÄ laiko tarpÄ . Apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje yra pateikti duomenys tik apie 2005 metais ir 2008 metais vykusius patikrinimus, ne dėl to, jog daugiau jokių patikrinimų gimnazijoje nebuvo, o todėl, kad tokių duomenų jau nebėra iÅ¡likusių pagal nustatytÄ dokumentų saugojimo tvarkÄ . Anot apelianto, dėl pastarosios priežasties, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad gimnazija nebuvo tikrinama ir 2006 metais ir / ar 2007 metais, kuomet taip pat galėjo bÅ«ti perraÅ¡ytos darbo sutartys.Taip pat apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, t. y. laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi įdarbinant fiktyvius darbuotojus.J.

V. nurodo, kad nėra įdarbinęs nei vieno fiktyvaus darbuotojo. Be to, tokių duomenų skundžiamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat nepateikė. Apelianto nuomone, tai, kad darbuotojai buvo priimti dirbti ne toms pareigoms, kurios buvo nurodytos darbo sutartyse, nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, jog jis (nuteistasis) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė už tai, jog jis suklastojo M. V. praÅ¡ymÄ dėl nemokamų atostogų suteikimo ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi iÅ¡Å¡vaistė nedidelės vertės jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ , t. y. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 3 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.Nuteistasis apeliaciniame skunde iÅ¡samiai iÅ¡dėsto įvykio aplinkybes ir nurodo, kad nors paraÅ¡u tvirtindamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius privalo užtikrinti jų tikrumÄ , tačiau pasitikėdamas darbuotojais, nepastebėjo, jog apskaitos žiniaraÅ¡tyje už rugsėjo – spalio mėnesius buvo įsivėlusi techninė klaida, t. y. nepastebėjo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. spalio 18 d. (tuo metu, kai M.

V. buvo suteiktos nemokamos atostogos) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo atžymėta, jog jis dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu. Apelianto teigimu, ši klaida buvo iÅ¡taisyta ir M. V. permokėta 353 Lt suma buvo grÄ Å¾inta į gimnazijos sÄ skaitÄ . Apeliaciniame skunde pažymima, kad M. V. gimnazijoje ėjo ne tik darbo saugos specialisto, bet ir sargo pareigas. Tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose eilutėje ties sargo pareigomis buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. spalio 18 d.

M. V. nedirbo, o buvo nemokamose atostogose. Anot J. V., tai dar kartÄ patvirtina, jog buvo padaryta techninė klaida. J. V. pažymi, kad sužinojęs, jog dėl M. V. paskirtos nuobaudos – administracinio areÅ¡to, pastarasis negalės atvykti į darbÄ , jis pats vežė M. V. pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl nemokamų atostogų suteikimo į policijos komisariato areÅ¡tinę. Tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir nurodė, kad M. V. negalėjo pasiraÅ¡yti praÅ¡ymo, nes tuo metu atlikinėjo areÅ¡to bausmę ir su tėvu (J.

V.) nebuvo susitikęs. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , Å iaulių apygardos teismas vadovavosi (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pateiktu raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad M. V. atliekant areÅ¡to bausmę, nebuvo perduodamas maistas, nebuvo suteikti pasimatymai su artimaisiais. Tačiau pasak apelianto, Å¡ias apygardos teismo konstatuotas aplinkybes paneigė M. V., liudytojų A. K., M. Ž., D. M., A. D. parodymai.Analizuodamas BK 228 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties turinį, apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nenurodė, kokiais veiksmais jis (apeliantas) padarė didelę žalÄ .

Be to, teismas neįrodė subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės – tyčinės kaltės. Pasak apelianto, akivaizdu, kad 353 Lt (102,24 Eur), kurie buvo dėl klaidos iÅ¡mokėti M. V. ir vėliau grÄ Å¾inti į gimnazijos biudžetÄ , negali bÅ«ti pripažinti didele žala, tad jo veiksmai atitinkamai negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 228 straipsnio nuostatas.BK 184 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta tik tyčinė kaltės forma, kurios pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ neįrodė, t. y. neįrodė, kad jis (apeliantas) suprato, jog elgiasi neteisėtai bei numatė, kad mokykla neteks 353 Lt (102,24 Eur), ir sÄ moningai leido tokiai žalai atsirasti.Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė nagrinėjamojoje byloje nepateikė jokio civilinio ieÅ¡kinio dėl padarytos žalos atlyginimo.Vadovaudamasis teismų praktika J.

V. nurodo, kad poveikiu liudytojams siekiama, jog baudžiamojo persekiojimo procese atsirastų neteisinga informacija. Be to, Å¡is nusikaltimas (BK 233 straipsnis) gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad kiÅ¡damasis į teisingumo procesÄ ir darydamas poveikį liudytojui, elgiasi pavojingai ir neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartys Nr. 2K-523/2010, Nr. 2K-127/2013, Nr. 2K-409/2013).Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo V.

Å . parodymus, kurių metu jis nurodė teisme sakęs tiesÄ , o ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus dėl R. D. jam daromo poveikio. Tai, kad V. Å . ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas dėl parodymų davimo, patvirtino ir liudytojas R. P.. Apeliantas pažymi, kad R. D. ir jo santykiai buvo konfliktiÅ¡ki, todėl galimai ji buvo suinteresuota bylos baigtimi, t. y. ikiteisminio tyrimo metu inicijavo liudytojo V. Å . papildomÄ apklausÄ . Apeliaciniame skunde praÅ¡oma atsižvelgti ir į tai, kad liudytojÄ V.

Å . dėl parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu bandė paveikti tiek R. L., tiek I. B..Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde cituoja liudytojo A. I. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir pažymi, kad Å¡iam liudytojui jokio poveikio nedarė, t. y. neprašė sakyti, kad V. J. dirbo gimnazijoje bei nuotraukų nerodė. PrieÅ¡ingai, pasak apelianto, liudytojas A. I. buvo paveiktas prokuroro. Liudytojas pats savimi negali pasirÅ«pinti, nes yra neįgalus, visų bijo, todėl galėjo pasakyti tai, kÄ kiti norėjo iÅ¡girsti.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. I. parodymai yra prieštaringi, todėl būtina šio liudytojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas liudytojo A. I. duotus parodymus patikimais, nepagrįstai vadovavosi liudytojo R. Š. nurodytomis aplinkybėmis, kadangi apelianto jau buvo minėta, kad jo ir minėto asmens tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Be to, liudytojo A. I. paaiškinimų nepatvirtino nuteistoji V. D.. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad liudytojos Z.

G., A. M., M. Å ., L. S., E. B., A. D., V. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog J. V. joms jokio spaudimo ar poveikio nedarė. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pirmųjų apklausų metu liudytojoms buvo daromas prokuroro spaudimas (t. y. apklausų metu buvo įtempta atmosfera, įsakmus tonas, menami ir provokuojami klausimai bei pan.), kuris sÄ lygojo pirminių parodymų neteisingumÄ . Be to, liudytojos neperskaičiusios apklausos protokolų juos pasirašė, todėl teisiamajame posėdyje perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo prieÅ¡ingi tiems parodymams, kuriuos jos davė pirmųjų apklausų metu.

Apeliantas tvirtina, kad liudytojui K. M. taip pat nedarė jokio poveikio, neprašė duoti melagingų parodymų, kurie galėtų įtakoti tyrimÄ . Pasak nuteistojo, nors skundžiamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojų R. D. ir I. P.-M. parodymais, tačiau jie yra neinformatyvÅ«s ir nepatvirtinantys, jog J. V. darė poveikį liudytojui K. M..Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje remdamasis V. J. parodymais, juos iÅ¡kraipė ir (atsižvelgiant į liudytojo gimnazijoje einamas pareigas) neargumentavo, kokiÄ bÅ«tent melagingÄ informacijÄ jis norėjo, jog liudytojas patvirtintų.Apeliaciniame skunde nuteistasis J.

V. atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai. Nurodo, kad teisiamajame posėdyje prokuroro ArtÅ«ro Karjakino pasakyta baigiamoji kalba užfiksuota graso įraÅ¡e ir teisiamojo posėdžio suraÅ¡ytame protokole, yra skirtinga. Pažymi, kad prokuroras teisiamajame posėdyje sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ nevartojo asmens vardų bei kitų žodžių trumpinių (pvz.; „str“., „d“. ir kt.), kurie yra nurodyti protokole.

Apeliantas skunde pateikia lyginamÄ jÄ analizę, t. y. cituoja skundžiamojo nuosprendžio dalis ir prokuroro baigiamÄ jÄ kalbÄ bei praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje pateiktos iÅ¡vados, vertinimai sutampa su prokuroro baigiamÄ ja kalba. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas į skundžiamÄ nuosprendį perrašęs prokuroro baigiamÄ jÄ kalbÄ , neiÅ¡taisė net raÅ¡ybos klaidų, neatsižvelgė į tai, kad prokuroras iÅ¡kraipė specialisto iÅ¡vadų Nr. 11Å -91 (11) ir Nr. 11Å -94 (11) turinius.

Analizuodamas BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio turinius, J. V. praÅ¡o teismo tinkamai įvertinti bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei (teismui visgi nustačius jo veiksmuose jam inkriminuojamų nusikaltimų sudėtis) paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. J. V. skunde praÅ¡o įvertinti jo asmenybę (iÅ¡simokslinęs, praeityje neteistas, charakterizuojamas teigiamai), atsižvelgti į nuopelnus gimnazijai, miestui ir Å¡aliai (apdovanotas už aktyviÄ veiklÄ ugdant jaunÄ jÄ kartÄ , už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimÄ pasaulyje, yra aktyvus įvairių bendruomenių narys, garbės svečias, raÅ¡ytojas) bei Å¡ias aplinkybes vertinti kaip iÅ¡imtines (BK 54 straipsnio 3 dalis).Apeliantas atkreipia dėmesį į ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę bei į tai, kad Å¡iuo metu jis yra laikinai nuÅ¡alintas nuo gimnazijos direktoriaus pareigų, kuriai vadovavo daugiau negu dvideÅ¡imt metų.

Apelianto nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės, nes kitu atveju būtų pažeisti socialiniai ir šeiminiai santykiai.Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai – tenkinti.V. D., J. V., G. B., V. J., E. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Dėl G. B., V. J. ir E. V. kaltės padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas Prašydami išteisinti juos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, nuteistieji V.

J., G. B. ir E. V. (toliau – ir E. V.) akcentuoja, jog jie jokio nusikaltimo nepadarė, kaltinime nurodytu laikotarpiu realiai dirbo R.L. gimnazijoje (toliau – ir gimnazija), atliko jiems pavestus darbus ir teisėtai gavo darbo užmokestį. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. nurodo iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus, patvirtindamas V. J., G. B. ir E. V. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jie nebuvo fiktyviai įdarbinti jo vadovaujamoje gimnazijoje, bet realiai dirbo ir gavo už tai jiems priklausantį atlyginimÄ .

Tuos pačius argumentus J. V. nurodo ir kalbėdamas apie A. Z. darbÄ gimnazijoje.   Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. IÅ¡nagrinėjusi bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su jais. Nagrinėjamų skundų kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų darymo teismui nėra privalomos.

Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad V. J., G. B., E. V. ir A. Z. kaltinime nurodytais laikotarpiais realiai nedirbo gimnazijoje ir jiems iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį gavo neteisėtai. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas įrodymus, teismas turi ne tik laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Pažymėtina, kad teismo iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Tai yra ypatingai svarbu nagrinėjamoje byloje, kadangi pagrindinę įrodymų dalį sudaro liudytojų parodymai, kuriuos teisėjų kolegija vertino tiek kiekvienus atskirai, tiek jų visumÄ , siekdama nustatyti jų patikimumÄ ir pakankamumÄ teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti.

Å iais įrodymais buvo vadovautasi ir vertinant nuteistųjų parodymus bei jų apeliacinių skundų argumentus. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad A. Z., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, parodymai bei jo darbo (nedarbo) gimnazijoje faktas, yra analizuojami tik tiek, kiek tai yra reikÅ¡minga sprendžiant J. V. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ . Neigdamas savo kaltę, pirmos instancijos teisme nuteistasis G. B. parodė, kad gimnazijoje jis dirbo iÅ¡ pradžių kÅ«riku, paskui darbininku.

Jo darbo valandos tuomet bÅ«davo nuo 7 val. iki 20 val. Kai reikėdavo atidirbti laikÄ , kurį jis praleisdavo užsienyje, dirbdavo nuo 8 val. iki 17 val., po darbo, atostogų metu. Nuteistojo teigimu, bÅ«davo kartais, kad jis iÅ¡eidavo anksčiau, jei nebÅ«davo darbo. Pasak G. B., jis pastoviai vaikščiodavo po mokyklÄ , atlikdavo įvairius darbus (T16, b. l. 88-93). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes G. B. nurodo savo apeliaciniame skunde, tačiau Å¡ių nuteistojo teiginių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Taip gimnazijoje dirbusios liudytojos J. J., D. M., L. S., E. M. nurodė nemačiusios ir nepažįstančios G. B.. Tuo tarpu liudytoja A. M. paaiškino, nors ir mačiusi G. B. gimnazijoje, tačiau negalėjo nurodyti kuo jis ten užsiėmė (T15, b. l. 14-15). Analogiškus A. M. paaiškinimams parodymus davė liudytojai R. P. (T14, b. l. 24), V. N. (T14, b. l. 28), A. G. (T14, b. l. 143-144), B. K. (T15, b. l. 5-6), B. R. (T15, b. l. 7), M. Š. (T15, b. l. 9-10), A. D. (T15, b. l. 12-14), I. B. (T15, b. l. 51-52), V. V. (T15, b. l. 109), V.

J. (T15, b. l. 114-115), R. P. (T16, b. l. 41-43), L. I. (T16, b. l. 48-50), V. M. (T15, b. l. 50),V. G. (T15, b. l. 50-51). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ilgus metus gimnazijoje dirbusių žmonių paaiškinimai verčia abejoti nuteistojo G. B. parodymų teisingumu, o vien tas faktas, jog minėti liudytojai kartas nuo karto matydavo G. B. gimnazijoje ar jos teritorijoje, neleidžia teigti, jog nuteistasis iš tikrųjų ten dirbo. Juo labiau, kad ir kitų buvusių ar esamų gimnazijos darbuotojų, pasak kurių, G.

B. visgi dirbo gimnazijoje, parodymai yra nenuoseklūs ir nesutampantys tarpusavyje. Taip sarge dirbusios G. L. (T14, b. l. 16-17) bei Z. G. (T15, b. l. 8-9) teigimu G. B. dažniausiai būdavo tik šalia sporto salės, I. M. (dirbusi mokykloje iki 1997 m. direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams) paaiškino, kad G. B. dirbo „kažkokius darbus“, nors būtent ši liudytoja pradedant nuo 1993 m. (G. B. darbo pradžios) turėjo pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Taigi ji privalėjo tiksliai žinoti kokius darbus atlieka G.

B. ir kokiomis sÄ lygomis. Liudytoja L. M. parodė, kad G. B. galėjo dirbti katilinėje (T14, b. l. 146). Liudytojai D. R., M. V. paaiÅ¡kino, kad G. B. mokykloje dirbo darbininku (T14, b. l. 2-3, T15, b. l. 162), o liudytojos A. K. bei L. S. (T14, b. l. 147-148, T15, b. l. 115-118) parodė, kad G. B. buvo kÅ«riku ir dirbo katilinėje. Pažymėtina, kad nuteistojo darbÄ turėjęs kontroliuoti V. J., dirbęs iki 2003 m. gimnazijoje direktoriaus pavaduotoju Å«kio reikalams, jo apklausos pirmos instancijos teisme metu paaiÅ¡kino, jog G.

B. pavardė (kaip ir A. Z. bei V. J.) jam buvo nepažįstama. Ä® jo klausimÄ kokie čia žmonės, J. V. atsakė, kad jie dirba savaitgaliais ir vakarais ir kad jų darbÄ kontroliuoja jis. Teisme V. J. parodė, kad nors Å¡ie žmonės dirbo ne darbo valandomis, jie ateidavo pas jį susitarti dėl statybinių medžiagų. Tačiau nuteistojo G. B. teigimu, jam dirbant darbininku, jo darbo valandos bÅ«davo nuo 8 val. iki 17 val. vakaro (T16, b. l. 90). Pažymėtina, kad V. J. pradėjus eiti gimnazijoje direktoriaus pavaduotojo Å«kio reikalams pareigas (liudytojas pradėjo dirbti gimnazijoje po I.

M., kuri dirbo iki 1997 metų rudens), G. B. 1997-09-01 J. V. įsakymu jau buvo atleistas iÅ¡ naktinio sargo pareigų ir vėlesniais gimnazijos direktoriaus įsakymais paskirtas dirbti darbininku. Taigi lieka neaiÅ¡ku kaip V. J., kuris turėjo kontroliuoti G. B. darbÄ ir žymėti jo darbo laikÄ , ne tik dienÄ nematydavo nuteistojo darbe (nors pasak G. B. jis dirbo dienÄ ir tik kai reikėdavo, ateidavo vakarais), bet net nežinojo jo pavardės (T14, b. l. 24-27). BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme V.

J. jau parodė, jog G. B., kaip ir kiti nuteistieji, gimnazijoje dirbo darbininku. Anot jo, jie dirbo lauko darbus, darė remontÄ gimnazijoje. Liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, kad gimnazijoje daug kas buvo daroma savo jėgomis. V. J. teigimu, visi mokyklos darbuotojai dirbo kartu. Taigi, iÅ¡ dalies pakeisdamas savo parodymus, liudytojas faktiÅ¡kai patvirtino G. B. (o tuo pačiu ir kitų nuteistųjų) nurodomas aplinkybes apie jų darbÄ gimnazijoje, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir Å¡ie V.

J. paaiÅ¡kinimai nevisiÅ¡kai atitiko G. B. parodymus, kadangi pastarasis (kaip ir kiti nuteistieji) teisme akcentavo, jog visus darbus atliko tik su A. Z., E. V. ir V. J.. PrieÅ¡ingai nei teigė liudytojas V. J., G. B. parodė, kad su kitais gimnazijos darbuotojais jis nedirbo (T16, b. l. 91). Po V. J. dirbti gimnazijoje pradėjęs K. M. teisme parodė, kad G. B. dirbo katilinėje ir atlikdavo remonto darbus: tvarkė klases, remontavo holÄ , perdarinėjo valgyklÄ , remontavo trečio aukÅ¡to koridorių ir kt. Taigi, pasak K.

M., G. B. atliko pakankamai didelės apimties remonto darbus gimnazijoje. Nepaisant to absoliuti dauguma liudytojais apklaustų gimnazijos darbuotojų jeigu ir matė jį dirbusį gimnazijoje, tai tik epizodiškai, atliekant kažkokius konkrečius, atskirus darbus (pvz. liudytojai N. V., V. M. (T16, b. l. 45-46, 47-48)). Tuo tarpu kita dalis liudytojų nurodė, kad jis apskritai gimnazijoje katilinėje ir/ar darbininku nedirbo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prie pastarųjų liudytojų priskiriami gimnazijoje darbininkais dirbę ar iki šiol dirbantys asmenys:

K. R. (T14, b. l. 101-103), Z. K. (T14, b. l. 104-105), I. G. (T14, b. l. 105), J. J. (T14, b. l. 105-106). Staliumi laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2006 m. gimnazijoje dirbęs J. V. bei iki šiol gimnazijoje elektriku dirbantis A. I. taip pat parodė G. B. (A. Z., V. J.) nepažįstantys. Tuo tarpu, anot kitų gimnazijos darbuotojų (valytojų, sargų, mokytojų), šie aukščiau išvardinti asmenys, t. y. K. R., Z. K., I. G., (be statybos įmonių darbuotojų bei E. V.) atlikinėjo visus einamuosius remonto darbus gimnazijoje.

BÅ«tent juos ikiteisminio tyrimo metu nurodė iÅ¡ esmės visi liudytojai, atsakydami į prokuroro klausimÄ apie gimnazijoje dirbančius techninius darbuotojus (liudytojos D. M., D. N., M. Å ., E. B. ir kt.). Taigi remontuodamas gimnazijos patalpas, G. B. neiÅ¡vengiamai anksčiau ar vėliau turėjo susitikti su jais. Nuteistojo teiginys apie tai, kad per visÄ savo darbo gimnazijoje laikotarpį, t. y. nuo 1993 m. iki 2007 m., remontuodamas gimnazijos patalpas, jis ne karto nebuvo dirbęs kartu su kitais gimnazijos darbininkais, o dirbo tik su kitais nuteistaisiais, teisėjų kolegijos vertinamas kaip gynybinė G.

B. versija. Juo labiau, kad ir pats nuteistasis savo apklausos metu vėliau nurodė, jog jam beveik visada dirbant kartu su E. V., šalia būdavo ir trečias darbininkas iš mokyklos darbuotojų (T16, b. l. 91). Nuteistasis taip pat buvo parodęs, jog jam dirbant sargu, jį keitė V. K., K. R., V. R., tačiau teisme šie asmenys paaiškino, kad G. B. gimnazijoje apskritai nedirbo (T14, b. l. 101-103, 100-101, 103-104). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu liudytojais apklausti G. K. ir R. A. parodė, kad jie dirbo gimnazijoje sargais.

Pasak jų, tuo laikotarpiu kartu su jais sargu gimnazijoje dirbo ir G. B. (T25, b. l. 75, 76). Vertindama Å¡ių liudytojų parodymus aukščiau aptartų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jų nepakanka B. B. nurodomoms aplinkybėms apie jo darbÄ gimnazijoje pagrįsti. Juo labiau, kad B. K. parodymus davė tik apeliacinės instancijos teisme, o R. A. anksčiau niekada neužsiminė apie tai, jog dirbdama gimnazijoje ji buvo susidÅ«rusi su G. B. (T14, b. l. 17-18, T5, b. l. 73-74). Be to, tÄ aplinkybę, jog G.

B. nedirbo gimnazijoje, be aukščiau aptartų kitų liudytojų parodymų, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai.Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta (to neneigia ir pats nuteistasis), kad kaltinime nurodytu laikotarpiu G. B. pakankamai dažnai išvykdavo į užsienį. Pasak liudytojo, J. T. (T14, b. l. 22), jie kartu su G. B. važiuodavo į užsienį, kadangi prekiaudavo automobiliais. Liudytojo teigimu, tai būdavo jų pragyvenimo šaltinis. Tuo pačiu J. T. pažymėjo, kad G.

B. dažniausiai į užsienį iÅ¡vykdavo savaitgaliais, o kitÄ parÄ jau grįždavo, tad tai netrukdė jo darbui gimnazijoje. AnalogiÅ¡kas aplinkybes dėl G. B. iÅ¡vykimų nurodė ir J. V. (T17, b. l. 89-99). Tačiau iÅ¡nagrinėjusi G. B. Lietuvos Respublikos sienos kirtimo duomenis teisėjų kolegija nustatė kitokias aplinkybes. Pastarieji duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2000-04-17 iki 2007-03-28 G. B. Lietuvos Respublikos sienÄ kirto iÅ¡ viso 51 kartÄ . Pažymėtina, kad atlikta byloje esančių G.

B. valstybinės sienos kirtimo duomenų analizė leidžia pagrįstai teigti, jog priešingai nei nurodė liudytojas J. T. ir J. V., nuteistasis išvykdavo iš Lietuvos Respublikos ne tik savaitgaliais, bet dažniausiai atvirkščiai – darbo dienomis. Taip 2004 m. užfiksuoti G. B. išvykimai vykdavo pirmadienį (2004-07-05), trečiadieniais (2004-07-21, 2004-10-06, 2004-11-10) bei ketvirtadienį (2004-08-05). 2005 metais ir 2006 metais G. B. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos pirmadienį (2005-04-18), ketvirtadienį (2005-12-01) bei trečiadienį (2006-09-13).

Tuo pačiu reikėtų pažymėti, kad 2001 metais, t. y. tuo metu, kai G. B. jau dirbo gimnazijoje, jis lankėsi užsienyje žymiai dažniau. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad tais metais jis devynis kartus buvo iÅ¡vykęs į užsienį darbo dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais) - 2001-02-27, 2001-04-24, 2001-09-18, 2001-07-14, 2001-12-04 – iÅ¡vykimai užfiksuoti antradieniais; 2001-10-04, 2001-09-06, 2001-11-15, 2001-12-13 – iÅ¡vykimai užfiksuoti ketvirtadieniais. TÄ patį galima pasakyti ir apie 2002 metus, kai G.

B. darbo dienomis lankėsi užsienyje iš viso 10 kartų – pirmadienį (2002-09-09), antradieniais (2002-02-26, 2002-04-09, 2002-04-30, 2002-08-06, 2002-08-20, 2002-10-01), trečiadieniais (2002-07-10, 2002-11-13) ir ketvirtadienį (2002-01-31). 2003 metais G. B. darbo dienomis iš Lietuvos buvo išvykęs penkis kartus – antradienį (2003-11-18), trečiadieniais (2003-02-26, 2003-04-23) ir ketvirtadieniais (2003-03-27, 2003-07-10) (T9, b. l. 164-169). Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant aukščiau nurodytų duomenų analizę, nesant tikslesnių nuteistojo išvykimo duomenų (tikslaus valstybinės sienos kirtimo laiko), teisėjų kolegijos nebuvo akcentuojami G.

B. iÅ¡vykimai į užsienį, kurie vykdavo penktadieniais.2013 m. liepos 10 d. Europol raÅ¡tu byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003-09-12 iki 2003-10-21 už turto pagrobimÄ bei pagrobtų daiktų slėpimÄ G. B. buvo įkalintas Antverpeno mieste (Belgijos Karalystė) (T21, b. l. 41). Tuo tarpu gimnazijos pateiktuose sargų budėjimo grafikuose už 2003 m. rugsėjo – spalio mėnesius nurodyta, kad G. B. Å¡iomis dienomis iÅ¡dirbo 16 dienų (T18, b. l. 166, 167). Atsakydamas į teismo klausimus, G.

B., iÅ¡ pradžių neigęs jo sulaikymo Belgijos Karalystėje faktÄ , vėliau jį pripažino bei nurodė, jog grafikuose nurodytÄ darbo laikÄ atidirbo vėliau, per atostogas. Nuteistasis neneigė, kad už šį laikotarpį jis gavo visÄ atlyginimÄ . Pažymėtina, kad analogiÅ¡kai nuteistasis pateisino ir kitÄ savo nebuvimo darbe laikÄ , t. y. teigė, kad už jį atidirbo vėliau, tačiau byloje nėra jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (T16, b. l. 88-93). PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegijos aukščiau aptartais liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad G.

B. dažniausiai matydavo prie sporto salės (kas, teismo vertinimu, atitinka tikrovę, kadangi byloje nustatyta, jog G. B. ilgus metus dirbo imtynių treneriu sporto mokykloje, kuri nuomavosi sporto salę gimnazijoje), tačiau atliekantį remonto ar lauko darbus gimnazijoje nuteistÄ jį matydavo tik vienetai. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pakartotinai pirmos instancijos teisme apklaustas liudytojas K. M., paaiÅ¡kino, jog apie G. B. sulaikymÄ jis nieko nežinojo. TÄ mėnesį jo gimnazijoje nematė, jokių duomenų apie G.

B. neturėjo. Žymėjo, jog jis dirba, kadangi visi darbai bÅ«davo atlikti (T21, b. l. 70-72). Vertinant Å¡iuos liudytojo parodymus, teisėjų kolegija atkreipia ypatingÄ dėmesį į tai, kad G. B. darbÄ kontroliavęs ir, jo teigimu, nuolat matydavęs jį gimnazijoje K. M. net nepasidomėjo tuo, kur staiga dingo jo darbuotojas. Toks ilgas G. B. nebuvimo darbe laikotarpis nesukėlė jam jokių klausimų. Be to, abejones kelia ir liudytojo teiginys apie tai, kad visi G. B. pavesti darbai (kurių realiai niekas neatliko visÄ mėnesį) bÅ«davo atlikti.              IÅ¡nagrinėjusi nuteistųjų pateiktus apeliacinius skundus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog byloje taip pat faktiÅ¡kai nėra duomenų, patvirtinančių kitų apeliantų (tame tarpe ir J.

V.) nurodomas aplinkybes apie tai, kad ir V. J., A. Z. bei E. V. dirbo gimnazijoje. Pažymėtina, kad tik keli liudytojai parodė, jog V. J. dirbo gimnazijoje kompiuterių specialistu: K. M. ir buhalterė L. S.. Å ių liudytojų teigimu, V. J. padėdavo kompiuterininkams. Tačiau kompiuterių specialistų gimnazijoje dirbęs E. S. teisme parodė nematęs dirbančio mokykloje V. J. (T15, b. l. 53-54). Informacinių technologijų mokytojas V. Å . taip pat parodė, jog nuteistÄ jį gimnazijoje matydavo atsitiktinai, epizodiÅ¡kai (T15, b. l. 54-55).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis liudytojų nurodė apskritai nematę V. J. arba niekada nematę jo dirbusio gimnazijoje. Tokius parodymus davė liudytojai G. L. (T14, b. l. 16-17), G. K. (T14, b. l. 123), R. Š. (T14, b. l. 98-100), V. R. (T14, b. l. 100-101), K. R. (T14, b. l. 101-103), Z. K. (T14, b. l. 104-105), I. G. (T14, b. l. 105), J. J. (T14, b. l. 105-106), J. V. (T14, b. l. 107), A. I. (T14, b. l. 107-109), R. V. (T14, b. l. 144-145), G. Š. (T14, b. l. 145), A. K. (T14, b. l. 147-148), J.

J. (T14, b. l. 148), S. P. (T15, b. l. 4-5), B. K. (T15, b. l. 5-6), B. R. (T15, b. l.

7) ir kt.             Vertinant V. J. parodymus, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad jo pirminės apklausos pas prokurorÄ metu nuteistasis nurodė visiÅ¡kai kitokias įvykio aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad jis gimnazijoje jau nebedirbo nuo 1999 m. IÅ¡vyko į užsienį ir iÅ¡ ten pranešė J. V., kad gali jį atleisti, nes jis nebedirbs gimnazijoje. Grįžęs, banko kortelę atidavė J. V., nes galvojo, kad privalo jÄ grÄ Å¾inti darbdaviui. Buvo kelis kartus užsukęs į gimnazijÄ , tačiau tik aplankyti, pažaisti futbolÄ .

Nežinojo, kad buvo įdarbintas gimnazijoje po 1999 metų. Apie tai sužinojo tik iÅ¡ J. V., kai jis paskambino ir paprašė sakyti, jei kas klaustų, kad jis iÅ¡ tikrųjų dirbo. Kompiuteriu moka naudotis tik mėgėjiÅ¡kai, jokių rimtesnių darbų atlikti negali (T10, b. l. 121-122). Pažymėtina, kad savo parodymus V. J. visiÅ¡kai patvirtino jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (T10, b. l. 124-125), tačiau vėliau juos pakeitė. V. J. teigimu, pirminiai jo duoti parodymai buvo neteisingi, kadangi jis bijojo, kad jam gali taikyti kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ .

Ä® teismo klausimÄ , kodėl apie savo baimes nepasisakė ikiteisminio tyrimo teisėjui, nuteistasis atsakyti negalėjo. Tokias V. J. nurodytas parodymų pakeitimo priežastis visiÅ¡kai paneigė pirmos instancijos teisme apklaustas prokuroras S. K., kuris kontroliavo ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje (T16, b. l. 81-86). Pasak prokuroro, joks psichologinis smurtas V. J. apklausos metu naudotas nebuvo. Atvykęs į apklausÄ nuteistasis pats papasakojo įvykio aplinkybes, nurodydamas, jog nenori nemalonumų.

Prokuroras pažymėjo, kad patvirtindamas savo parodymus V. J. prašė patikrinti vaizdo įraÅ¡us, daromus prie bankomatų. Anot jo, prokuroras turėjo įsitikinti, kad pinigus iÅ¡grynindavo ne V. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i prokuroro nurodoma aplinkybė atitinka tikrovę, kadangi iÅ¡ karto po V. J. apklausos - 2011-03-10 (pirmÄ kartÄ V. J. buvo apklaustas 2011-03-07), tokio turinio užklausimas buvo pateiktas AB bankas „Swedbank“ (T3, b. l.146 )             Kalbėdami apie A.

Z., liudytojai R. P. (T14, b. l. 24), V. R. (T14, b. l. 100-101), A. G. (T14, b. l. 143-144), A. K. (T14, b. l. 147-148), L. S. (T15, b. l. 11-12), V. M. (T15, b. l. 50), B. J. (T15, b. l. 114-115) parodė matę jį gimnazijoje, bet kÄ jis ten veikė nurodyti negalėjo. Akcentuotina, kad liudytoja V. G. paaiÅ¡kino mačiusi A. Z. prie kompiuterio (T15, b. l. 50-51), o liudytoja J. B. parodė, kad A. Z. gimnazijoje tvarkė kompiuterius (T15, b. l. 51-52), nors jis pats teigė, jog gimnazijoje dirbo tik statybos, remonto darbus (T16, b. l. 165).

             Dalis liudytojų nurodė, kad A. Z. ir V. J. vykdė statybos darbus gimnazijoje dienos metu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jų pačių teigimu, jie visus darbus atlikdavo pasibaigus pamokoms. Anot V. J., dirbti jis pradėdavo nuo 17 val., kartais nuo 16 val., o A. Z. paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai jis dirbo, gimnazijos darbuotojų jau nebÅ«davo (T16, b. l. 165). Nepaisant to liudytoja B. L. nurodė mačiusi V. J. bei E. V. ankstį ryte valančius kanalizacijÄ (T5, b. l. 192-193); liudytoja R.

P. (dirbanti gimnazijoje virėja ir bÅ«nanti mokykloje pirmoje dienos pusėje) parodė apie penkis kartus mačiusi kaip V. J. ir E. V. valė kanalizacijÄ (T14, b. l. 124); liudytoja R. K., dirbanti valytoja nuo 8 val. iki 16.30 val., parodė mačiusi kaip V. J. dirbo statybos darbus, remontuodavo valgyklÄ , valė kanalizacijÄ , o A. Z. dirbo salėje, keitė parketÄ Â (T14, b. l. 146-147); D. R. parodė mačiusi dirbusius V. J., A. Z. ir E. V. ryte ir dienÄ . Pasak jos, A. Z. atvažiuodavo iÅ¡ P. ir gyvendavo R..  D.

R. paaiÅ¡kino, kad minėti nuteistieji atlikdavo Å«kinius darbus, ateidavo pas jÄ pasiimti rakto, nors ji dirbo iÅ¡ ryto iki 15 val.(T15, b. l. 162); liudytoja M. Å ., kuri vakare surinkdavo ir iÅ¡duodavo raktus nuo gimnazijos patalpų, parodė, kad jai neteko iÅ¡duoti ar paimti raktų iÅ¡ V. J., A. Z., G. B., E. V. (T15, b. l. 9-10); liudytoja A. M. parodžiusi, kad V. J. vykdė statybos darbus, tuo pačiu pažymėjo, kad po 15.30 val. ji jau neturėjo galimybės matyti darbuotojų vykdomų darbų. Ta pati liudytoja paaiÅ¡kino mačiusi, kaip A.

Z. valė kanalizacijÄ , nors daugiau niekas apie tokius A. Z. vykdomus darbus neužsiminė. Jų nenurodė ir jis pats (T15, b. l. 14-15). Pažymėtina, kad visos Å¡ios liudytojos teisme pakeitė savo parodymus (T6, b. l. 93-94, 106, T7, b. l. 11-12, 24-25). Ikiteisminio tyrimo metu jos teigė, kad nuteistieji mokykloje nedirbo. Atsakydamos į teismo klausimÄ kodėl keičia parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu neatpažino nuteistųjų, kaip dirbusių gimnazijoje asmenų, visos liudytojos analogiÅ¡kai atsakė, kad joms ikiteisminio tyrimo metu rodomos nuotraukos buvo prastos kokybės. Be to, pasak liudytojų, jos atsakinėjo tik į prokuroro joms užduotus klausimus, todėl kai kurių detalių galėjo nenurodyti. Aukščiau aptartų įrodymų kontekste, reikėtų sutikti su nuteistųjų akcentuojama aplinkybe, jog jiems galimai pavestus darbus V.

J., A. Z., G. B., E. V. per atostogas galėjo atlikti ir dienos metu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jų darbo gimnazijoje laikotarpiai sudaro atitinkamai daugiau nei 10 metų, 6 metus bei 14 metų, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, toks epizodiÅ¡kas darbas nesudaro pagrindo teigti, jog juos ir R.L. gimnazijÄ iÅ¡ tikrųjų siejo darbo teisiniai santykiai, o savo darbo užmokestį minėti asmenys gavo teisėtai. Å ios teismo iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina ir tai, kad A. Z., V. J., G. B. dirbusių gimnazijoje nematė ne tik mokytojai, bet ir darbininkai, su kuriais jie neiÅ¡vengiamai turėjo susidurti bent jau atostogų metu.

Nuteistųjų ir A. Z. teiginį apie tai, kad jie per visÄ darbo gimnazijoje laikotarpį dirbo tik vieni su kitais, teismas vertina kaip gynybinę versijÄ , siekiant paneigti liudytojų Z. K., I. G., J. J. parodymus.                    Vertindama A. Z. parodymus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog jo gyvenamoji vieta buvo ir yra P.. Taigi jam dirbant gimnazijoje, jo gyvenamÄ jÄ ir darbo vietas, t. y. P. ir R., skyrė 120 km atstumas.

Pastaroji aplinkybė neiÅ¡vengiamai turėjo sukelti A. Z. didelius nepatogumus, o darbas gimnazijoje turėjo bÅ«ti gerai apmokamas, kad jam finansiÅ¡kai apsimokėtų jį dirbti. Tuo tarpu, paties A. Z. teigimu, jo atlyginimas gimnazijoje tesiekė vos 200 Lt. A. Z. parodė, kad kai bÅ«davo darbų, jis atvažiuodavo ir gyvendavo R. (T16, b. l. 165-167), tačiau net ir Å¡iuo atveju jis tikėtinai turėtų bent jau kelis kartus per mėnesį nuvykti iki P. ir atgal. Be to, Å¡ie asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra nutraukta, parodymai dar kartÄ patvirtina, jog jeigu jis ir atliko kažkokius darbus gimnazijoje, jie buvo labiau atsitiktinio (dirbo tuomet, kai reikėjo; kai darbų nebÅ«davo, atostogavo ir pan.), o ne nuolatinio pobÅ«džio, kaip kad yra numatyta darbo sutartyje.              J.

V. ir kitų nuteistųjų nurodoma aplinkybė apie tai, kad dėl gimnazijoje susiklosčiusios sunkios materialinės padėties jie buvo priversti užimti vienokius etatus, o atliko visai kitokius darbus, nepaneigia teisėjų kolegijos padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo. Pažymėtina, kad net ir dirbdami kitokį darbÄ (pvz. įdarbinti sargu, o realiai dirbo darbininkais) nuteistieji bei A. Z. turėjo dirbti nuolatinį darbÄ , kiekvienÄ dienÄ bÅ«ti darbe bei atlikti jiems pavestas užduotis. Apeliantų argumentai, kur jie nurodo, jog dirbo tik tuomet, kai atsirasdavo darbų, ir ne pagal darbo grafikus, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog juos ir gimnazijÄ siejo darbo teisiniai santykiai. Be to, teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad net ir tokių apeliantų nurodomų aplinkybių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.              Kalbant apie E. V. darbÄ gimnazijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, didelę reikÅ¡mę turi ta aplinkybė, kad jo žmona ilgus metus dirbo gimnazijos valgyklos vedėja, tad natÅ«ralu, jog nuteistasis dažnai ten lankydavosi ir padėdavo valgyklos darbuotojoms atlikti smulkiuosius buitinius darbus.

Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis ilgÄ laiko tarpÄ tiekdavo gimnazijai daržoves, kurias atveždavo į valgyklÄ beveik kiekvienÄ rytÄ (T21, b. l. 113-119). Taigi ta aplinkybė, jog dalis liudytojų nurodė dažnai matę jį gimnazijos valgykloje, pati savaime nepatvirtina E. V. darbo gimnazijoje fakto. Byloje taip pat nustatyta, jog E. V. padėdavo iÅ¡vežti Å¡iukÅ¡les, lapus iÅ¡ gimnazijos teritorijos, valė sniegÄ , kelis kartus buvo iÅ¡valęs kanalizacijÄ , tačiau net ir patvirtinę Å¡ias aplinkybes liudytojai, neteigė, kad E. V.

Å¡iuos darbus dirbdavo nuolat. Sprendžiant pagal Å¡ių darbų pobÅ«dį (jų sezoniÅ¡kumÄ ), darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog jų nuolat atlikti ir nereikėjo (pvz. lapus paprastai iÅ¡veža rudenį, sniegÄ valo žiemÄ ir pan.). Pažymėtina, kad dauguma liudytojų, kurių parodymais grindžia savo apeliacinį skundÄ E. V., nurodė tik Å¡ias teisėjų kolegijos aukščiau paminėtas aplinkybes (liudytojai M. B., B. L., B. K., V. U. (E. V. kažkÄ dirbdavo valgykloje), B. R., E. B. ir kt.) Tuo tarpu tai, kad E. V. darė gimnazijoje remontus, patvirtino tik labai ribotas liudytojų skaičius.

Tokias aplinkybes teisme nurodė liudytojai V. J., K. M., R. B., V. K., R. K., D. R., S. P., M. Å ., A. D., M. V., N. V., V. M.. Taigi iÅ¡ daugiau nei septyniasdeÅ¡imties byloje apklaustų liudytojų, tik vienuolika galėjo patvirtinti, kad E. V. tikrai atliko gimnazijoje remonto darbus. Be to, vertindama liudytojų A. D., M. V. parodymus, teisėjų kolegija atkreipia ypatingÄ dėmesį į tai, kad juos ir A. Z. bei E. V. sieja giminystės ryÅ¡iai ( A. D. – E. V. žmonos sesuo; M. V. – A. Z. ir E. V. sÅ«nėnas).

Analizuojant K. M. ir V. J. parodymus, teisėjų kolegijos jau buvo akcentuotas jų nenuoseklumas. Tuo tarpu liudytojai N. V. ir V. M. galėjo patvirtinti tik tai, jog E. V. ir kiti nuteistieji dalyvavo atliekant jų kabinetų remontus, t. y. atliekant vienkartinius remonto darbus gimnazijoje. Reikėtų pažymėti, jog pasak N. V., darbai vyko prieš 13 metų (T16, b. l. 45-46), o V. M. tuo pačiu paaiškino, jog dažnai matė E. V. ir kitus nuteistuosius darbininkų patalpose (T16, b. l. 47-48), nors patys darbininkai (Z.

K.. I. G., J. V. ir kt.) neigė dirbę kartu su nuteistaisiais.              Akcentuotina, kad ne tik E. V., bet ir kiti nuteistieji savo apeliacinius skundus grindžia liudytojų, kurių dauguma savo parodymuose tik patvirtino matę juos gimnazijoje ar jos teritorijoje, paaiškinimais, tačiau teisėjų kolegijos jau buvo minėta, jog vien šios aplinkybės nepakanka V. J., G. B., E. V. ir A. Z. darbo gimnazijoje faktui konstatuoti. Juo labiau, kad bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog V.

J. ir G. B. nuolat palaikė su J. V. draugiÅ¡kus santykius, kartu sportuodavo. Liudytojai nuteistuosius dažnai matydavo kaip tik prie sporto salės, kurioje vyko sporto mokyklos rengiamos imtynių treniruotės. Pažymėtina, kad G. B. Å¡ioje mokykloje dirbo treneriu. Taigi jis, kaip ir V. J., turėjo pagrindÄ pakankamai dažnai lankytis gimnazijos patalpose. Tas pats pasakytina ir apie E. V. bei A. Z., kuriuos su J. V. siejo giminystės ryÅ¡iai.              Nuteistieji taip pat nurodo, kad visi gimnazijos darbuotojai negalėjo ir neturėjo jų matyti, tad tai, jog didžioji liudytojų dalis teigia nematę nuteistųjų dirbusių gimnazijoje, negali patvirtinti V.

J., G. B., E. ir J. V. kaltės padarius jiems inkriminuotas veikas. Su šiuo apeliacinių skundų argumentu nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegijos jau buvo akcentuota, kad nuteistieji ir A. Z. buvo įdarbinti gimnazijoje ilgus laiko tarpus (šešis, dešimt, keturiolika metų), todėl net ir tuo atveju, jei jie dirbo po pamokų, juos turėjo dažnai matyti ir gerai pažinoti bent jau sargai ir po pietų dirbusios valytojos. Tačiau byloje liudytojomis apklaustos po pietų dirbusios ir raktus nuo gimnazijos patalpų išdavinėjusios valytojos B.

R. ir M. Å . parodė raktų nuteistiesiems neiÅ¡davinėjusios (T15, b. l. 7, 9-10), valytoja V. G. parodė, kad matė nuteistuosius, bet nurodyti kÄ jie veikė gimnazijoje negalėjo (T15, b. l. 50-51). Sargais gimnazijoje dirbantys ar dirbę asmenys taip pat negalėjo patvirtinti, jog dažnai matė vakarais gimnazijoje dirbusius nuteistuosius. Liudytoja G. L. parodė, kad jos darbo metu nematė nei gimnazijoje vykdomų remonto darbų, nei nuteistųjų (T14, b. l. 16-17); liudytoja G. K. negalėjo nurodyti, ar jos darbo metu buvo atliekami kažkokie darbai.

Liudytoja parodė V. J. pažįstanti iÅ¡ matymo. Jos teigimu, jis tikriausiai ateidavo pasportuoti į gimnazijÄ (T14, b. l. 23); liudytojas V. R. paaiÅ¡kino, kad sargai stebėdavo pro langÄ kas vakarais ateidavo į gimnazijÄ . Po to jie patikrindavo visas patalpas ir jas užrakindavo. Pasak liudytojo, jis matydavo gimnazijoje A. Z., tačiau Å¡is jam niekada nesakė, kad dirbo gimnazijoje. Atvirkščiai, minėjo, kad dirba Plungėje. Liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, jog nei G. B., nei V. J. gimnazijoje nematė.

Anot jo, G. B. užsiėmė automobilių prekyba ir niekada gimnazijoje nedirbo. Liudytojas taip pat paaiÅ¡kino niekada gimnazijoje nematęs dirbusio E. V.. Å is tik atvažiuodavo trumpam rytais, atveždavo daržoves (T14, b. l. 100-101); liudytojas V. K. parodė kelis kartus matęs kaip E. V. ir V. J. klijavo vakare plyteles (pakeitė savo parodymus teisme) (T14, b. l. 103-104); liudytoja A. K. negalėjo nurodyti kÄ veikė gimnazijoje A. Z. ir V. J.. G. B., pasak jos, dirbo katilinėje, E. V. – valė kanalizacijÄ , vežė lapus, Å¡iukÅ¡les (T14, b. l. 147-148).

Taigi esant tokioms liudytojų nurodytoms aplinkybėms, teigti, jog nuteistieji ir A. Z. nuolat dirbdavo gimnazijoje vakarais, remontuodavo gimnazijos patalpas ir pan., tokiu bÅ«du atidirbdami visas savo darbo valandas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tÄ faktÄ , jog A. Z., E. V., V. J. ir A. Z. nedirbo gimnazijoje netiesiogiai patvirtina ir byloje esančios Å iaulių apygardos teismo detaliai iÅ¡analizuotos specialisto iÅ¡vados Nr. 11Å -95(11),Nr. 11Å -97(11), Nr. 11Å -100(11), Nr. 11Å -99(11) (T9, b. l. 70-71, 94-105, 107-116, 118-133), kuriose konstatuota, jog aukščiau nurodyti asmenys nepasiraÅ¡inėjo didžiosios dalies dokumentų, susijusių su jų įdarbinimu bei darbu gimnazijoje.

Tuo tarpu G. B. pats pasirašė tik darbo sutartis, kurių suklastojimu jis yra kaltinamas nagrinėjamoje byloje.             Apeliantų teigimu, spręsdamas jų kaltės klausimÄ , pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi visų gimnazijoje dirbusių ir/ar dirbančių asmenų parodymais, o ne vien nuteistųjų darbÄ kontroliuoti turėjusių direktoriaus pavaduotojų Å«kio reikalams V. J. ir K. M. paaiÅ¡kinimais. Å is apeliacinių skundų argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas.

Analizuojant liudytojų V. J. ir K. M. parodymus teisėjų kolegijos jau buvo akcentuota, jog jų paaiškinimai nėra nuoseklūs. Be to, pagrindinę nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų dalį sudaro būtent liudytojų parodymai, tad, vadovaujantis BPK nuostatomis, pirmos instancijos teismas ne tik turėjo, bet ir privalėjo tinkamai juos visus išnagrinėti ir įvertinti.              Nesutikdami su pirmos instancijos teismo išvadomis, apeliantai akcentuoja specialistės D.

P. pateiktÄ iÅ¡vadÄ , nurodydami, jog specialistė nustatė, kad laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2010 m. gimnazijoje buvo atlikti darbai, kurių vertė 744 242 Lt, Å¡ių darbų atlikimo trukmė – 12 747 val. Apeliantai taip pat pažymi, kad minėti darbai nebuvo atlikti samdomų įmonių pagal rangos sutartis. Jų teigimu, tai patvirtina, kad Å¡iuos darbus gimnazijoje atliko bÅ«tent A. Z., G. B., V. J. ir E. V., tačiau, anot jų, pirmos instancijos teismas į tai neatsižvelgė. IÅ¡nagrinėjus specialistės D.

P. pateiktÄ iÅ¡vadÄ bei įvertinus jÄ aukščiau aptartų bei kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, konstatuotina, jog specialistės nustatytų aplinkybių nepakanka apeliantų nurodytiems argumentams pagrįsti. Darydama tokiÄ iÅ¡vadÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje yra nustatyta, jog didelė darbų dalis gimnazijoje buvo atlikta statybos įmonės UAB „Darbų ratas“ nesudarius su ja rangos sutarties (suremontuotas trečio aukÅ¡to koridorius, tualetai, dalis kabinetų ir kt.).

Å ias aplinkybes patvirtina ne tik Å¡ios įmonės direktoriaus liudytojo V. J. (T15, b. l. 114-115), ikiteisminio tyrimo metu duoti UAB „Darbų ratas“ darbuotojo liudytojo L. J. parodymai (T8, b. l. 35-36), bet ir gimnazijos darbuotojų J. J., G. D., J. V. ir kitų asmenų paaiÅ¡kinimai. Liudytojos L. S. ir nuteistojo J. V. teisme nurodytas aplinkybes apie tai, kad gimnazija neturėjo pinigų įmonės darbui apmokėti, todėl trečiÄ jį gimnazijos aukÅ¡tÄ turėjo remontuoti gimnazijos techniniai darbuotojai (tame tarpe ir nuteistieji G.

B., V. J., A. Z. ir E. V.), paneigia ne tik aukščiau nurodytų asmenų parodymai, bet ir byloje esantis laikraščio „MÅ«sų kraÅ¡tas“ straipsnis pavadinimu „Mokyklose – rugsėjo dvelksmas“, kuriame yra aiÅ¡kiai nurodoma, jog gimnazija surado pinigus įmonei sumokėti už trečiojo aukÅ¡to remontÄ . Pasak straipsnio autoriaus, gimnazijoje buvo keičiamos koridoriaus ir mokymo kabinetų grindys, tvarkomos lubos, sienos, atnaujinamas mergaičių tualetas. Straipsnyje taip pat nurodoma, kad remonto vertė – apie 55 tÅ«kstančius litų, tačiau UAB „Darbų ratas“ sutiko viskÄ atlikti beveik perpus pigiau.

Straipsnyje taip pat pažymima, kad dalį įmonei sumokėtų pinigų sudarė moksleivių tėvų surinktos lėšos (T19, b. l. 157-158). IÅ¡ kur J. V. gavo likusiÄ pinigų sumÄ lieka neaiÅ¡ku, tačiau tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija Å¡io klausimo plačiau nenagrinėja. J. V. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateiktas R.L. gimnazijos raÅ¡tas „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, kuriame nurodoma, jog duomenų apie mokėjimus UAB „Darbų ratas“ gimnazijos archyve nėra, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog remonto darbus gimnazijos trečiajame aukÅ¡te atliko bÅ«tent Å¡i bendrovė.

Pažymėtina, jog tai, kad už atliktus darbus įmonei buvo sumokėta, patvirtino tuo metu UAB „Darbų ratas“ direktoriumi buvęs liudytojas V. J. (T15, b. l. 114-115), kurio parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Be to, yra sunkiai tikėtina, jog šios bendrovės darbininkai tokios apimties remonto darbus atliko neatlygintinai. Reikėtų pažymėti ir tai, jog V. J. teismo posėdžio metu patvirtinus, jog jo įmonė teikė paslaugas gimnazijai nesudarius jokių sutarčių, buhalterinių dokumentų nebuvimas gimnazijos archyve negali patvirtinti mokėjimo (nemokėjimo) įmonei fakto.

Liudytojų G. V. (T15, b. l. 56), A. Å . (T15, b. l. 56-57), R. Å . (T15, b. l. 104), L. V. (T15, b. l. 105-106), Ž. B. (T15, b. l. 110-111) , N. A. (T15, b. l. 111), S. S. (T15, b. l. 162-163) parodymais byloje taip pat nustatyta, kad remonto darbus gimnazijoje atlikinėjo ir patys mokytojai bei mokinių tėvai už pastarųjų surinktus pinigus. Be to, liudytojais apklausti gimnazijos darbuotojai K. R., V. K., J. J., Z. K., I. G., J. V., A. I., A. K., R. D., A. Å . (T14, b. l. 101-1023, 103-104, 105-106, 104-105, 105, 107, 107-109, 147-148, T15, b. l. 52-53, 56-57) parodė, jog remonto darbus gimnazijoje dažnai atlikdavo pagal verslo liudijimÄ dirbęs E. V..

Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡raÅ¡ytuose prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo kvituose E. V. atlikti darbai detaliai nėra nurodyti, apsiribojant įraÅ¡u - L. gimnazijos einamasis patalpų remontas (T4, b. l. 50, 52), todėl tiksliai nustatyti kada ir kokius statybos darbus gimnazijoje atliko E. V. nėra galimybės. Pastarojo liudytojo parodymus, kur jis nurodė, jog gimnazijos valgyklÄ jam padėjo suremontuoti nuteistieji ir visus pagalbinius darbus kartu su juo visuomet atlikdavo tik jie, teismas vertina kaip bandymÄ padėti broliams (E. ir J.

V.) iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės (T15, b. l. 163-164). Pažymėtina, kad aukščiau nurodytų liudytojų (R. R., V. K., J. J.) parodymais nustatyta, jog gimnazijos valgyklÄ remontavo E. V.. Tuo tarpu tai, jog šį darbÄ atliko nuteistieji, be jų pačių, savo paaiÅ¡kinimuose nurodė tik parodymus teisme pakeitę liudytojai K. M. bei R. K.. Smulkiuosius darbus E. V. tÄ kart padėjo atlikti K. R. ir M., o ne nuteistieji. Liudytojai taip pat nurodė, jog dažniausiai E. V. padėdavo jo sÅ«nÅ«s.Kalbant apie gimnazijoje atliktus statybos (remonto) darbus, svarbu paminėti ir tai, jog savo apeliaciniuose skunduose nuteistieji priskiria sau remonto darbus, kuriuos iÅ¡ tikrųjų atliko kiti asmenys.

Prie tokių darbų priskirtini: gimnazijos valgyklos remontas (liudytojų teigimu, atliko E. V.), dalyvavimas trečio aukšto remonto darbuose (byloje nustatyta, kad juos atliko UAB „Darbų ratas“ darbuotojai (liudytojų V. J., L. J., G. D., I. G. ir kt. parodymai)), balkonų sporto salėje įrengimas (liudytojų Ž. B., N. A., A. I. ir kt. teigimu, atliko K. R. ir M.), imtynių salės remontas (pasak liudytojų Ž. B., N. A., K. R. ir kt. atliko gimnazijos techniniai darbuotojai Z. K. ir I. G.) ir t.t. Teisme apklaustų liudytojų paaiškinimais taip pat nustatyta, kad didelę remonto darbų dalį gimnazijoje atliko techniniai darbuotojai Z.

K., I. G., J. V., A. I.. Be pastarųjų asmenų, tai patvirtino liudytojai N. B., G. V., Ž. B., N. A., D. Š., S. S., V. M. (T15, b. l . 55-56, 56, 110-111,111, 62-163, T16, b. l. 47-48).              Esant šioms bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, jog gimnazijoje iš tikrųjų buvo atlikti didelės apimties statybos (remonto) darbai, kurių neatliko įmonės dirbusios pagal rangos sutartį. Tačiau apeliacinių skundų argumentas, kur pažymima, jog visus šiuos darbus atliko A.

Z., V. J., E. V. ir G. B., yra visiškai nepagrįstas bei neatitinkantis byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog be įmonių, dirbusių pagal rangos sutartis, gimnazijoje statybos darbus atliko:

1) asmenys, kurių darbas nebuvo apskaitytas tesės aktų nustatyta tvarka (dirbo nesudarę atitinkamos sutarties);

2) mokytojai ir moksleivių tėvai;

3) E. V.; 4 ) gimnazijoje nuolat dirbę techniniai darbuotojai. Teisėjų kolegijai nustačius pastarÄ sias aplinkybes, teigti, jog specialistės nurodytus darbus atliko bÅ«tent apeliantai ir A. Z. nėra jokio pagrindo. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji akcentuoja, jog pirmos instancijos teismas nesistengė nustatyti kieno gi tie darbai buvo atlikti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo metu to padaryti faktiÅ¡kai neįmanoma. Jau vien ta aplinkybė, jog gimnazijoje didelės apimties statybos darbus atliko įmonė, su kuria nebuvo sudaryta rangos sutartis, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tokių atvejų galėjo bÅ«ti ir daugiau.

Šios teismo išvados pagrįstumo nepaneigia J. V. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikti UAB „Nostra Sedes“, UAB “Kegsvytis“ ir UAB „Regejus“ raštai, kuriuose nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2010 m. šios bendrovės nebuvo atlikusios jokių labdarinių remontinių darbų gimnazijoje (T25, b. l. 20, 23, 24). Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo metu yra įsteigta daugybė įmonių, dirbančių statybos srityje. Be to, kaip jau buvo minėta, UAB „Darbų ratas“ atliko ne labdarinius remontinius darbus gimnazijoje.

Už jų suteiktas paslaugas bendrovei buvo sumokėta. Byloje nustatyta, kad statybos darbai gimnazijoje buvo atliekami ir kitų asmenų, kuriems atskirai už tai nebuvo mokama (mokytojų, moksleivių tėvų, nuolat dirbusių techninių darbuotojų), tad atitinkamai jokių dokumentų, patvirtinančių, kad konkretus darbas buvo atliktas vieno ar kito asmens, taip pat nėra. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad byloje šiuo metu nėra galimybės tiksliai nustatyti visų remonto darbus atlikusių asmenų, savaime nepaneigia nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuojamas veikas.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėdamas bylÄ , teismas vertina tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek jų visumÄ . Taigi Å¡iuo atveju pastaroji aplinkybė vertinama kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. IÅ¡analizavus byloje surinktus įrodymus (liudytojus parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus) nustatyta, jog tik labai ribotas liudytojų skaičius matė, kad nuteistieji ir A. Z. bÅ«tų atlikę gimnazijoje remonto darbus. Akcentuotina, kad net ir tie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu buvo davę kitokius paaiÅ¡kinimus.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog tai, kad gimnazijoje remonto darbai buvo atlikinėjami ne tik įmonių, bet ir pačių mokytojų, moksleivių, kitų asmenų, ne tik nepaneigia nuteistųjų kaltės, bet atvirkščiai – patvirtina, jog jie gimnazijoje nedirbo, o jų nurodomi remonto darbai buvo atlikti kitų asmenų.                   Taip pat reikėtų pažymėti, jog nagrinėjamoje byloje didelę reikÅ¡mę turi nuteistųjų, liudytojų parodymai, tačiau, kaip jau buvo minėta, nemaža liudytojų dalis teisme nurodė kitokias aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo metu.

Kiti liudytojai po kelis kartus savo parodymus keitė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodydami vis naujus faktus, kurių anksčiau nebuvo minėję. Savo parodymus keitė ir nuteistieji. Esant Å¡ioms aplinkybės, spręsdama pastarųjų kaltės klausimÄ , teisėjų kolegija atsižvelgė ne tik į atskirų liudytojų parodymų turinį, tačiau vertino, ar Å¡ie paaiÅ¡kinimai sutampa tarpusavyje bei atitinka kitÄ byloje surinktÄ medžiagÄ ir vadovavosi jais tik toje apimtyje.                Įvertinusi aukščiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažindamas G.

B., V. J. ir E. V. kaltais įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje, pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei padarė byloje surinktÄ medžiagÄ atitinkančias iÅ¡vadas, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais minėti nuteistieji gimnazijoje nedirbo, bet buvo įdarbinti fiktyviai. Suteikdami savo asmens duomenis nuteistajam J. V., žinodami kam Å¡ie duomenys yra naudojami bei gaudami jiems nepriklausantį darbo užmokestį, G.

B., V. J. ir E. V. padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba ir iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ . NeteisėtÄ atlyginimo minėtiems asmenims mokėjimo faktÄ patvirtina byloje esantys jų banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės pateikti duomenys (T3, b. l. 8, 9, 13-22, 23-51). Teisėjų kolegija taip pat laiko byloje įrodytu, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu A. Z. taip pat nedirbo gimnazijoje.              Aukščiau teisėjų kolegijos padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo nepaneigia J.

V. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pateiktos įsakymų dėl pavadavimo, kuriuose yra minimi nuteistieji, kopijos. Pažymėtina, kad jose nurodytos aplinkybės neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų. Taip 2006-07-06 įsakymu dėl pavadavimo V. J. paskirtas pavaduoti sargÄ V. K., nors pats V. J. teigė visuomet dirbęs darbininku, o sargus pavaduodavo tik jei jie negalėjo eiti savo pareigų dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais (T25, b. l. 44). Tas pats pasakytina dėl 2001-03-01 įsakymo Nr. 262, 2005-04-06 įsakymo Nr. K-64, 2006-08-01 įsakymo Nr. K-102 (T25, b. l. 49, 48, 46,45).

Be to, teismo jau ne kartÄ buvo minėta, jog dauguma liudytojų V. J. nematė net dirbančio jo nurodomus remonto darbus, o apie jo darbÄ sargu apskritai nebuvo minėjęs nė vienas liudytojas, įskaitant asmenį, kurį jis turėjo pavaduoti - V. K.. AnalogiÅ¡kas aplinkybes liudytojai nurodė ir kalbėdami apie G. B. darbÄ sargu. Tačiau Å¡iuo klausimu jau buvo iÅ¡samiai pasisakyta aukščiau, todėl vertinant papildomus J. V. pateiktus įrodymus teisėjų kolegija savo argumentų ir iÅ¡vadų nekartoja.                 Teisėjų kolegijai konstatavus, jog nuteistasis V.

J. kaltinime nurodytu laikotarpiu gimnazijoje nedirbo, jo apeliacinio skundo argumentas dėl tyčinės kaltės nuteistojo veiksmuose nebuvimo atmetamas kaip nepagrįstas. Bylos medžiaga nustatyta (to bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė ir pats nuteistasis), jog V. J. buvo žinoma apie jo įdarbinimo gimnazijoje faktÄ . Taigi, realiai nedirbdamas gimnazijoje ir gaudamas darbo sutartyse nustatytÄ darbo užmokestį, V. J. suvokė, jog padeda J. V. įvykdyti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, suprato pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

             Apeliaciniame skunde V. J. taip pat nurodo, jog tiek pagal BK 228 straipsnį, tiek pagal BK 184 straipsnį gali atsakyti tik specialusis subjektas, tuo tarpu jis neatitinka Å¡iose teisės normose numatytų specialiųjų subjektų požymių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. Apelianto dėmesys atkreipiamas į tai, kad tiek teismų praktikoje, tiek baudžiamosios teisės teorijoje, kalbant apie nusikalstamas veikas padarytas bendrininkų grupių, buvo ne kartÄ pasisakyta, jog specialiojo nusikaltimo subjekto požymiais turi pasižymėti tik nusikaltimo vykdytojas.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustačius, jog J. V. atitinka BK 184 straipsnyje bei BK 228 straipsnyje numatytus specialaus subjekto požymius, konstatuotina, jog pripažindamas V. J. kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, Å iaulių apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.                Bylos nagrinėjimo metu padarius iÅ¡vadÄ , jog V. J., E. V. ir G. B. nedirbo gimnazijoje, o patiems nuteistiesiems neginčijant žinojimo apie jų įdarbinimÄ fakto, konstatuotina, jog jie ir J.

V. buvo susitarę veikti neteisėtu bÅ«du. Dėl J. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų klastojimas laikotarpiu nuo 1993-09-30 iki 2010-03-31)              Skundžiamu nuosprendžiu J. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju, R.L. vidurinės mokyklos, kuriai 1997 m. gegužės 30 d. suteiktas gimnazijos statusas, o nuo 2001 m. sausio 1 d. restruktÅ«rizuotos į savarankiÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetinę įstaigÄ , direktoriumi, valdydamas iki 2001 m. sausio 1 d. jo žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtÄ turtÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančius R.L. gimnazijos techninių darbuotojų R.

D. (A.), R. Å ., G. B., V. J., A. Z., E. V. darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d., suklastojęs dokumentus, pagaminęs netikrus dokumentus ir disponavęs jais, iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ , (duomenys neskelbtini) savivaldybės jam patikėtÄ bei jo žinioje buvusį didelės vertės turtÄ , piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos.              Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su Å iaulių apygardos teismo padarytomis iÅ¡vadomis.

Nurodo, jog jam inkriminuojamų veikų nepadarė bei praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Pasak J. V., R. D. (A.), R. Å ., G. B., V. J., A. Z., E. V. dirbo jo vadovaujamoje gimnazijoje kaltinime nurodytais laikotarpiais, atliko jiems pavestas užduotis bei teisėtai gavo darbo sutartyse numatytÄ atlyginimÄ . Apelianto teigimu, V. J. pats pasirašė įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale, kÄ pastarasis patvirtino duodamas parodymus. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog A. Z., G. B., V. J. ir E. V. kaltinime nurodytais laikotarpiais nedirbo gimnazijoje, J.

V. kaltė dėl fiktyvaus šių asmenų įdarbinimo, neteisėto darbo užmokesčio jiems išmokėjimo bei su tuo susijusių dokumentų suklastojimo ir netikrų dokumentų pagaminimo, laikoma įrodyta. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. V. žinojo, jog A. Z., G. B., V. J. ir E. V. realiai nedirbo gimnazijoje, tačiau pasirašė visus su jais susijusius įsakymus, savo parašu ir gimnazijos antspaudu tvirtino jų darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir atitinkamus įrašus socialiniuose draudimo pažymėjimuose, tokiu būdu pagamino netikrus bei suklastojo tikrus dokumentus, t. y.

įvykdė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ . Taip pat, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje yra įrodyta, kad jis disponavo minėtais dokumentais, t. y. laikė juos ir panaudojo, pateikdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybei.Teisėjų kolegijai aukščiau iÅ¡samiai pasisakius dėl V. J., G. B., A. Z. ir E. V. įdarbinimo gimnazijoje fakto nustatymo, analogiÅ¡ki J. V. apeliacinio skundo argumentai plačiau neanalizuojami.               Nagrinėjamoje byloje J. V. taip pat buvo kaltinamas ir nuteistas už piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi, svetimo jam patikėto turto iÅ¡Å¡vaistymÄ bei tikrų dokumentų suklastojimÄ ir netikrų dokumentų pagaminimÄ , kadangi laikotarpiu nuo 1995-02-21 iki 1997-04-01 fiktyviai įdarbino gimnazijoje R.

D. (A.) ir laikotarpiu nuo 1997-01-01 iki 1997-09-01 fiktyviai įdarbino R. Å ., bei iÅ¡mokėjo jiems atitinkamai 5912.28 Lt (1712.31 Eur) ir 2892.42 Lt (837.70 Eur) darbo užmokesčio.             IÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčytinai patvirtinančių J. V. kaltę Å¡ioje jam pareikÅ¡to kaltinimo dalyje.              Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu J.

V. pateikė R. D. (A.) 1997-04-02 bei 1995-02-21 praÅ¡ymų dėl jos priėmimo į darbÄ bei atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų kopijas (T25, b. l. 34,35), kurių trÅ«ko jos asmens byloje ir kurių nebuvimu buvo grindžiamas nuteistajam pareikÅ¡tas kaltinimas. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme R. A. (D.) patvirtino, kad pastarieji praÅ¡ymai raÅ¡yti jos ranka. R. A. teigimu, ji iÅ¡ tikrųjų dirbo sarge gimnazijoje 1996 m. Anksčiau Å¡ito neminėjo, kadangi buvo įsitikinusi, jog jos pareigos gimnazijoje nesikeitė, t. y. ji visada užėmė valytojos etatÄ .

Liudytoja paaiÅ¡kino, jog buvo užmirÅ¡usi, kad kažkada rašė praÅ¡ymÄ dirbti sarge. Pasak jos, už savo darbÄ ji gaudavo nustatyto dydžio atlyginimÄ (T25, b. l. 75). Vertindama liudytojos parodymus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad R. A. niekada neneigė dirbusi gimnazijoje. Darbo teisinių santykių nutraukimÄ siejo su įstojimu į universitetÄ , tačiau tikslios datos nurodyti negalėjo. Esant Å¡ioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad R. A. pripažino vėlesnio darbo gimnazijoje faktÄ , patvirtino, jog J.

V. į bylÄ naujai pateikti dokumentai yra raÅ¡yti jos ranka, konstatuotina, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų neginčytinai patvirtinančių J. V. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl R. A. fiktyvaus įdarbinimo piktnaudžiaujant tarnyba, jos darbo užmokesčiui skirtų asignavimų iÅ¡Å¡vaistymo, dokumentų klastojimo, netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo. AnalogiÅ¡kai vertinami J. V. pareikÅ¡ti kaltinimai dėl R. Å . fiktyvaus įdarbinimo. Pripažindamas J. V. kaltu, pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės vadovavosi vien tik R.

Å . parodymais, tačiau reikėtų sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog kalbėdamas apie jo įdarbinimo gimnazijoje 1997 metais aplinkybes, liudytojas nebuvo nuoseklus. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad pirmÄ kartÄ apie savo galimai neteisėtÄ Ä¯darbinimÄ gimnazijoje 1997 metais R. Å . pasisakė tik bylÄ nagrinėjant teisme 2013-05-10 vykusiame teisiamajame posėdyje (T16, b. l. 161-165). PrieÅ¡ tai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei jo apklausos teisme metu R. Å . Å¡ių aplinkybių nebuvo nurodęs. Pastarojo paaiÅ¡kinimas, jog jis buvo tiesiog užmiršęs apie šį faktÄ , kelia abejonių.

Juo labiau, kad ikiteisminis tyrimas J. V. buvo pradėtas bÅ«tent R. Å . paraÅ¡ius pareiÅ¡kimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ dėl fiktyviai gimnazijoje įdarbintų asmenų (T1, b. l. 2-3). Vertindama liudytojų parodymus, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2013-05-10 R. Å . buvo nurodęs, jog 1997 metais jis, J. V. ir kiti nuteistieji gerai sutarė. Buvo įkÅ«rę sporto klubÄ , rinkdavosi keletÄ kartų per mėnesį gimnazijoje, o J. V. arba jo sekretorė paraÅ¡ydavo protokolÄ .

Liudytojo teigimu, bÅ«tent taip pas J. V. atsirado jo asmens duomenys – socialinio draudimo pažymėjimas. Anot R. Å ., jis tuo metu „valdiÅ¡ko“ darbo nedirbo ir pastarasis dokumentas jam nebuvo reikalingas. Vėliau, praėjus 6 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, atsiėmė jį iÅ¡ J. V. ir pastebėjo, jog jame yra padarytas įraÅ¡as apie jo darbÄ gimnazijoje valytoju, nors iÅ¡ tikrųjų liudytojas ten tuomet nedirbo ir jokio atlyginimo negavo. Paklausęs J. V. kÄ tai reiÅ¡kia, pastarasis atsakė, kad viskas gerai. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimÄ , R.

Å . parodė neprisimenantis, ar rašė praÅ¡ymÄ dėl jo priėmimo ar atleidimo iÅ¡ darbo. Jo nuomone, jis tokio praÅ¡ymo nerašė (T16, b. l. 161-165). Pažymėtina, kad teismo posėdžio, vykusio 2013-07-01 metu R. Å . jau patvirtino rašęs tokio turinio praÅ¡ymÄ (T17, b. l. 23). Liudytojas taip pat patvirtino, kad tiek Å¡is praÅ¡ymas, tiek praÅ¡ymas dėl jo priėmimo į darbÄ (T17, b. l.

25) yra pasiraÅ¡yti jo. R. Å . teigimu, pastarÄ jį praÅ¡ymÄ jis surašė sausio 1 d. sėdint prie stalo. Pas juos buvo tradicija – Å¡vęsti su imtininkais Naujuosius metu. Anot liudytojo, jeigu J. V. paprašė jo paraÅ¡yti tokio turinio praÅ¡ymÄ , jis tÄ ir padarė nieko per daug negalvodamas. R. Å . taip pat parodė, kad tuo metu galėjo bÅ«ti iÅ¡gėręs. Tuo pačiu liudytojas dar kartÄ patvirtino, kad 1997 metais gimnazijoje tikrai nedirbo ir jokių pinigų negavo. Atsakydamas į teismo klausimus, R.

Å . nurodė, kad tuo laikotarpiu buvo socialiai apdraustas, kur nuėjo pinigai, kurių jis negavo, nesidomėjo. Kodėl tuo metu niekur nesiskundė taip pat paaiÅ¡kinti negalėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vėliau, to paties teismo posėdžio metu, R. Å . jau paaiÅ¡kino neprisimenantis jo praÅ¡ymo priimti į darbÄ raÅ¡ymo aplinkybių. Patvirtino, jog visas praÅ¡ymo tekstas yra suraÅ¡ytas jo ranka, tačiau kam J. V. jis buvo reikalingas nesidomėjo. AnalogiÅ¡kas aplinkybes liudytojas nurodė ir kalbėdamas apie jo suraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo.

R. Š. taip pat patvirtino, jog darbų saugos instruktavimo darbo vietoje žurnale pasirašė jis (T17, b. l. 120-125). Taigi byloje neginčytinai nustatyta, kad visi R. Š. asmens byloje esantys jo vardu surašyti ir pasirašyti dokumentai yra surašyti jo paties. Liudytojas taip pat patvirtino ne tik pasirašęs prašymus priimti ir atleisti jį iš darbo, bet ir surašęs jų tekstus, net nepasidomėjęs kam tokio turinio dokumentai buvo reikalingi J. V.. Nors įprastai tokio pobūdžio dokumentų rašymo tikslas yra aiškus – įsidarbinti arba nutraukti darbo teisinius santykius.

Taigi, raÅ¡ydamas praÅ¡ymÄ dėl jo priėmimo į darbÄ , R. Å . negalėjo nesuvokti inicijuojantis savo įdarbinimo procedÅ«rÄ gimnazijoje. Atitinkamai, prieÅ¡ingai nei nurodo liudytojas, jam turėjo bÅ«ti žinomas ir jo įdarbinimo gimnazijoje faktas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog sužinojęs apie savo neteisėtÄ Ä¯darbinimÄ , R. Å . niekur nesiskundė ir net nebandė sužinoti kur dingo jam turėję bÅ«ti sumokėti pinigai. Tuo tarpu J. V. teisme paaiÅ¡kino, jog R.

Å . kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo gimnazijoje, gavo darbo užmokestį. Liudytoja L. M. patvirtino žinojusi, kad 1997 metais toks žmogus dirbo gimnazijoje (tuo metu mokykloje) (T21, b. l. 14-15). Nuteistoji V. D. paaiÅ¡kino, kad įraÅ¡us socialinio draudimo pažymėjime darė ji. R. Å . pagal jo praÅ¡ymÄ taip pat atleido ji (T17, b. l. 122). Pažymėtina ir tai, jog kaltinimas dėl R. Å . fiktyvaus įdarbinimo J. V. buvo pareikÅ¡tas tik po 2013-05-10 įvykusio teismo posėdžio, kurio metu R. Å . davė su tuo susijusius parodymus (T17, b. l. 26-39).

Taigi ikiteisminio tyrimo metu įrodymai dėl Å¡io nuteistajam pareikÅ¡to kaltinimo nebuvo renkami. Esant Å¡ioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog dėl neteisėto R. Å . atleidimo iÅ¡ darbo tarp jo ir J. V. yra susiklostę akivaizdžiai konfliktiÅ¡ki santykiai, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. Å . 1997 m. iÅ¡ tikrųjų nedirbo gimnazijoje ir negavo jam priklaususio darbo užmokesčio, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčytinai patvirtinančių J.

V. kaltę dėl R. Š. fiktyvaus įdarbinimo piktnaudžiaujant tarnyba, jo darbo užmokesčiui skirtų asignavimų iššvaistymo, dokumentų klastojimo, netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo.  Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina J. V. kaltės dėl fiktyvaus R. D. ir R. Š. įdarbinimo, šios aplinkybės šalinamos iš jam pareikšto kaltinimo.Apeliaciniame skunde J. V. taip pat nesutinka su teismo išvada dėl jo pripažinimo kaltu jam pasirašius V.

J. vardu įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. J. V. teisingai nurodo, jog V. J. teigimu, jis pats pasirašė minėtame dokumente (T16, b. l. 93), tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia byloje esanti 2011-05-13 specialisto išvada Nr. 11Š-95(11). Pastarojoje nurodyta, jog :

1) tikėtina, kad darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.1 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 133) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė J. V.;

2) tikėtina, kad įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 135) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė J. V.;

3) tikėtina, kad įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos ir prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-08-29“ (Nr. 229) skiltyje „ParaÅ¡ai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė J. V. (T9, b. l. 91). PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡ia specialisto iÅ¡vada spręsdamas J. V. kaltės klausimÄ . JÄ teikusi specialistė R. P. teisme paaiÅ¡kino, jog tikėtina iÅ¡vada duodama tada, kai susidaro žmogaus atžvilgiu bendrųjų ir specialiųjų požymių visuma, kuri leidžia teigti, kad bÅ«tent tas asmuo pasirašė.

Pasak specialistės, yra išvadų skalė: kategoriška išvada, tikėtina išvada ir negalima nustatyti. Tačiau kategoriška išvada duodama tik tada, kai parašai visiškai sutampa su lyginamaisiais parašais, kai parašas atitinka individualius asmens požymius. Tuo tarpu jeigu parašas yra neinformatyvus, duodama tikėtina išvada, bet tai nereiškia, kad pasirašė ne išvadoje nurodytas asmuo. Atvirkščiai, tikėtina išvada leidžia teigti, kad pasirašyta yra būtent šio asmens.

Tuo pačiu specialistė pažymėjo, jog jos iÅ¡vada, kur yra nurodoma, kad dokumentuose pasirašė ne V. J., yra kategoriÅ¡ka (T16, b. l. 38-40). Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog skundžiamu nuosprendžiu J. V. pagrįstai pripažintas kaltu pasirašęs V. J. vardu įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale. Jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra įrodyta, kad J.

V., bÅ«damas valstybės tarnautoju, R.L. vidurinės mokyklos, kuriai 1997 m. gegužės 30 d. suteiktas gimnazijos statusas, o nuo 2001 m. sausio 1 d. restruktÅ«rizuotos į savarankiÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetinę įstaigÄ , direktoriumi, valdydamas iki 2001 m. sausio 1 d. jo žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtÄ turtÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančius R.L. gimnazijos techninių darbuotojų G. B., V. J., A. Z., E. V. darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d., suklastojęs dokumentus, pagaminęs netikrus dokumentus ir disponavęs jais, iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ , (duomenys neskelbtini) savivaldybės jam patikėtÄ bei jo žinioje buvusį didelės vertės turtÄ â€“ 70 437,20 Eur (243205,55 Lt), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos.

Šie nuteistojo veiksmai atitinka BK 228 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimų sudėtis, todėl Šiaulių apygardos teismo buvo kvalifikuoti teisingai. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta klaidinga J. V. iššvaistyto turto vertė – 249117,83 Lt (72 149,51 Eur). Tikėtina šis netikslumas įsivėlė dėl to, kad pirmos instancijos teismas vadovavosi pirminiame kaltinime pateiktais paskaičiavimais.

Tuo tarpu keičiant kaltinimÄ bylos nagrinėjimo teisme metu (T17, b. l. 26-40), prokuroras buvo nurodęs kitokiÄ sumÄ Â - 252010,25 Lt (72987,21 Eur). Taip pat prokuroro buvo akcentuota, jog pirminiame kaltinime buvo neteisingai nurodytas E. V. ir J. V. bendrais veiksmais padarytos žalos dydis – 75678,90 Lt (21918,12 Eur), tuo tarpu kai byloje nustatyta, jog jų veiksmais padarytos žalos dydis sudaro 76878,34 Lt (22265,51 Eur). Prokuroras buvo nurodęs ir tai, jog V. J. ir J. V. bendrais veiksmais padarytos žalos dydis sudaro 75678,90 Lt (21918,12 Eur).

Teisėjų kolegijai nustačius, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina J. V. kaltės dėl fiktyvaus R. A. ir R. Å . įdarbinimo, konstatuotina, kad savo neteisėtais veiksmais jis iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ jam patikėtÄ 70 437,20 Eur (252010,25 Lt +5912,28 Lt + 2892,42 Lt =243205,55 Lt) vertės turtÄ .  Dėl J. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK184 straipsnio 3 dalyje (darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas M. V.), BK 300 straipsnio 1 dalyje (M. V. praÅ¡ymo, įsakymo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių klastojimas)              Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžiu J.

V. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju, R.L. gimnazijos direktoriumi, žinodamas, jog M. V. nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. spalio 18 d. atlieka areÅ¡to bausmę, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, surašė 2009 m. spalio 7d. R.L. gimnazijos direktoriui adresuojamÄ praÅ¡ymÄ M. V. iÅ¡leisti nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., kurį M.

V. vardu pasirašė nenustatytas asmuo, ir Å¡io dokumento pagrindu, J. V. bÅ«damas R.L. gimnazijos direktoriumi, priėmė 2009 m. spalio 7 d. įsakymÄ Nr. A-8, iÅ¡leisti M. V. nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., o 2009 m. rugsėjo 30 d. paraÅ¡u bei antspaudu patvirtindamas 2009 metų rugsėjo mėnesio, R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, t. y., kad M. V. per 2009 metų rugsėjo mėnesį, 20 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 22 dienas dirbo 0,5 etato Darbo saugos specialistu, 2009 m. spalio 31 d. paraÅ¡u ir antspaudu patvirtindamas 2009 metų spalio mėnesio R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, t. y., jog M.

V. L. gimnazijoje per 2009 metų spalio mėnesį, 15 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 16 dienų dirbo 0,5 etato Darbo saugos specialistu, bei jais remiantis M. V. pagal sudarytas darbo sutartis (dėl darbo sargu ir darbo saugos specialistu) buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 353,86 Lt (102,48 Eur) kaip darbo užmokestis už jo darbe nebÅ«tÄ laikÄ .Å iais savo veiksmais J. V. buvo kaltinamas pagaminęs netikrus dokumentus, suklastojęs tikrus dokumentus, juos panaudojęs bei iÅ¡Å¡vaistęs jam patikėtÄ svetimÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį nedidelės vertės turtÄ , t. y. 353,86 Lt (102,48 Eur), ir piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes Å¡iais veiksmais J.

V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo, t. y. gimnazijos direktoriaus vardÄ , sumenkino Å¡vietimo įstaigos – R.L. gimnazijos autoritetÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog tvirtindamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius už rugsėjo – spalio mėnesius, tiesiog nepastebėjo, jog juose buvo įsivėlusi techninė klaida, t. y. nepastebėjo, kad laikotarpiu nuo 2009-10-07 iki 2009-10-18 (tuo metu, kai M. V. buvo suteiktos nemokamos atostogos) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo atžymėta, jog jis dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu.

Apelianto teigimu, Å¡i klaida buvo iÅ¡taisyta ir M. V. permokėta 353 Lt suma buvo grÄ Å¾inta į gimnazijos sÄ skaitÄ . Apeliaciniame skunde pažymima, kad M. V. gimnazijoje ėjo ne tik darbo saugos specialisto, bet ir sargo pareigas. Tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose eilutėje ties sargo pareigomis buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2009-10-07 iki 2009-10-18 M. V. nedirbo, o buvo nemokamose atostogose. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis neklastojo M. V. praÅ¡ymo dėl nemokamų atostogų jam suteikimo, jo veiksmuose nėra ir BK 228 straipsnio 1 dalyje bei 184 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų, kadangi jis neveikė tyčia, jo veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybei. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodomu argumentu, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai itin didelis dėmesys buvo skiriamas M.

V. praÅ¡ymo dėl nemokamų atostogų jam suteikimo suraÅ¡ymo aplinkybių nustatymui. Pažymėtina, kad kaltinime nurodyta aplinkybė – J. V. sÅ«naus praÅ¡ymo dėl nemokamų atostogų jam suteikimo suraÅ¡ymo faktas, pats savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėtas praÅ¡ymas buvo pasiraÅ¡ytas J. V.. Kita vertus, byloje yra nustatyta, jog Å¡io praÅ¡ymo turinys atitiko tuo metu susiklosčiusiÄ situacijÄ , t. y.

M. V. negalėjimÄ eiti savo pareigų gimnazijoje. Duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu M. V. nurodė, jog šį praÅ¡ymÄ pasirašė jis pats, buvo dėkingas tėčiui už tai, kad Å¡is pasirÅ«pino juo (T15, b. l. 118-120, T8, b. l. 111-113). Reikėtų sutikti, kad specialisto iÅ¡vada Nr. 11Å -99(11) yra nustatyta, jog 2009-10-07 praÅ¡ymÄ dėl nemokamų atostogų suteikimo pasirašė ne M. V., tačiau tame pačiame dokumente yra nurodoma, kad tÄ padarė ir ne J.

V. (T9, b. l. 133).             Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog dėl aukščiau nurodyto prašymo suteikti nemokamas atostogas patenkinimo, o vėliau – ir atitinkamo įsakymo priėmimo, jokių žalingų padarinių neatsirado. Šiais veiksmais tiesiog buvo įteisinta susidariusi situacija, kai darbuotojas (byloje neginčytinai nustatyta, kad M. V. dirbo gimnazijoje) dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos atlikimo tam tikru laikotarpiu negalėjo eiti jam pavestų pareigų, tad priešingu atveju jam būtų rašomos pravaikštos, dėl ko vėliau jis galėtų būti atleistas.

Å iuo aspektu svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nepaisant to, jog BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už disponavimÄ netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Kaip jau buvo minėta, Å¡iuo atveju dėl aukščiau nurodytų J.

V. veiksmų jokių žalingų padarinių neatsirado ir negalėjo atsirasti, todėl darytina pagrįsta išvada, jog 2009 m. spalio 7 d. R.L. gimnazijos direktoriui adresuoto prašymo M. V. išleisti nemokamų atostogų nuo 2009-10-09 iki 2009-10-16 surašymas, ir šio dokumento pagrindu 2009-10-07 įsakymo Nr. A-8, išleisti M. V. nemokamų atostogų nuo 2009-10-09 iki 2009-10-16 priėmimas, nesudaro BK 300 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties, todėl šios aplinkybės šalinamos iš J. V. pareikšto kaltinimo. Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dalis J.

V. skundo argumentų neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Taip nuteistasis nepagrįstai nurodo, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo įsivėlusi techninė klaida, nurodant kad laikotarpiu nuo 2009-10-07 iki 2009-10-18 M. V. dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu. Priešingai, byloje esančiuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už 2009 m. rugsėjo – spalio mėnesius yra aiškiai nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2009-10-09 iki 2009-10-16, t. y. M. V. prašyme dėl nemokamų atostogų suteikimo nurodytu laikotarpiu, pastarasis nėjo nei sargo, nei darbo saugos specialisto pareigų.

Ties abiem etatais Å¡iuo laikotarpiu minėtuose dokumentuose yra nurodyta „NA“ – neapmokamos atostogos (T8, b. l. 78-79, 84-85). Tačiau byloje nustatyta, jog jam paskirtÄ areÅ¡to nuobaudÄ M. V. pradėjo atlikinėti žymiai anksčiau nei 2009-10-09. Byloje esantis Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato raÅ¡tas patvirtina, kad M. V. buvo areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2009-10-18 (T8, b. l. 90). Taigi savo pareigų gimnazijoje M. V. negalėjo eiti jau nuo 2009-09-28, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose laikotarpis nuo 2009-09-28 iki 2009-10-08 (tiek ties sargo, tiek ties darbo saugos specialisto pareigomis) yra atžymėtas kaip jo darbo laikas.

Pažymėtina, kad tos aplinkybės, jog Å¡iuo laikotarpiu M. V. nebuvo darbe, neneigia ir pats nuteistasis. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. nurodė, jog apie savo sulaikymÄ jis pranešė K. M., kuris ir turėjo pasirÅ«pinti jo pavadavimu. Tačiau pastarasis teisme paaiÅ¡kino apie M. V. sulaikymÄ sužinojęs tik tuomet, kai gavo iÅ¡ J. V. įsakymÄ dėl nemokamų atostogų jam suteikimo (T14, b. l. 29). Kitų duomenų, patvirtinančių, jog aukščiau nurodytu laikotarpiu M. V. pavadavo kiti gimnazijoje dirbę sargai, byloje nėra.

Tuo tarpu, pasak paties M. V., apie savo darbÄ darbo saugos specialistu jis tuomet net nepagalvojo (T8, b. l. 111-113). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bÅ«tent Å¡is laikotarpis yra nurodytas J. V. pareikÅ¡tame kaltinime, kadangi suskaičiavus darbo laiko žiniaraščiuose atžymėtas M. V. 2009 m. rugsėjo – spalio mėnesiais dirbtas dienas, susidaro kaltinime pateikti skaičiai - per 2009 metų rugsėjo mėnesį, 20 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 22 dienas dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu, per 2009 metų spalio mėnesį, 15 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 16 dienų dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu.

Esant šioms aplinkybėms, byloje laikytina įrodytu, jog laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2009-10-08 ir 2009-10-18 M. V. gimnazijoje nedirbo, nors darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jam buvo žymimos darbo valandos. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, jog M. V. sulaikymo faktas bei jo buvimo areštinėje laikotarpis buvo puikiai žinomi jo tėvui, gimnazijos vadovui J. V.. Taip pat pastarajam neabejotinai buvo žinomas ir M. V. prašyme nurodytas jo prašomų suteikti nemokamų atostogų laikotarpis. Taigi J.

V. suprato, kad sūnaus nebuvimo darbe laikotarpis yra ilgesnis negu kad nurodytas jo prašyme suteikti neapmokamas atostogas, tačiau jokių priemonių dėl to nesiėmė. Priešingai, savo parašu bei gimnazijos antspaudu patvirtino R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už 2009 m. rugsėjo bei spalio mėnesius nurodytus duomenis, jog M. V. dirbo laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2009-10-08 bei 2009-10-18 (sargu) ir per 2009 metų rugsėjo mėnesį iš viso išdirbo 20 dienų 1 etatu sargu ir 22 dienas 0,5 etato darbo saugos specialistu, o per 2009 metų spalio mėnesį, 15 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 16 dienų dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu, dėl ko jam buvo nepagrįstai išmokėtas 353,86 Lt (102,48 Eur) darbo užmokestis.

Konstatuotina, kad Å¡iais savo veiksmais J. V. įvykdė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ . Skundžiamu nuosprendžiu J. V. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį dėl M. V. darbo užmokesčiui skirtų lėšų - 353,86 Lt (102,48 Eur), iÅ¡Å¡vaistymo. Pagal BK 184 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojo nuo 2010-12-02) numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 1 MGL, bet nevirÅ¡ija 3 MGL dydžio sumos.

Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, J. V. veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 3 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas. 2014-12-18 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015-01-01, BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista nurodant, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

Palyginus ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijÄ su 2014-12-18 įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naujÄ jÄ nuostatÄ turtas, kurio vertė virÅ¡ija 1 MGL, bet nevirÅ¡ija 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamÄ jÄ teisine prasme, tai yra nesudaro nusikalstamų veikų, numatytų XXVIII skyriuje, dalyko. Taigi Å¡i nuostata laikytina Å¡velninančia J. V. padėtį ir taikytina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Nuteistojo J. V. iÅ¡Å¡vaistyto turto vertė yra 353, 86 Lt (102,48 Eur), tai yra nesiekia 3 MGL.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai pritaikius sprendimo priėmimo metu galiojusį baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepadarius esminių BPK pažeidimų, tačiau dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo jis yra naikintinas, nes J. V. nepadarė veikos, kuri pagal galiojančiÄ nuo 2015-01-01 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcijÄ bÅ«tų laikoma nusikalstama. Nesant J. V. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis) pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl J.

V. pripažinimo kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį panaikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). J. V. veika gali būti vertinama tik kaip Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje numatytas pažeidimas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog veika buvo padaryta 2009 metais, t. y. daugiau nei prieš trejus metus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. V. nepradėtina (ATPK 35 straipsnio 4 dalis).Apeliaciniu skundu J.

V. taip pat nurodo nesutinkantis su teismo iÅ¡vada, jog savo veiksmais, dėl kurių M. V. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėtas 353,86 Lt (102,48 Eur) darbo užmokestis, jis visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo, t. y. gimnazijos direktoriaus vardÄ , sumenkino Å¡vietimo įstaigos – R.L. gimnazijos autoritetÄ , t. y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinei ar kitokio pobÅ«džio žalai valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Didelės žalos požymis yra vertinamasis ir teismų praktikoje nustatomas atsižvelgiant į keletÄ kriterijų. Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Ä®statyme nepateikta universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ pareigÅ«no padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui bei kt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-232/2012, 2K-7-335/2013). Be to, šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-245/2013, 2K-316/2013, 2K-21-2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog J. V. savo paraÅ¡u ir gimnazijos antspaudu suklastojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose buvo nurodyti klaidingi duomenys apie M. V. darbe iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ 2009 m. rugsėjo - spalio mėnesiais, dėl ko pastarajam buvo nepagrįstai iÅ¡mokėtas 353,86 Lt (102,48 Eur) atlyginimas. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad Å¡iais savo veiksmais nuteistasis padarė didelę žalÄ valstybei, kadangi visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo, t. y. gimnazijos direktoriaus vardÄ , sumenkino Å¡vietimo įstaigos – R.L. gimnazijos autoritetÄ .

Su tokia apygardos teismo iÅ¡vada negalima sutikti. Spręsdama J. V. kaltės klausimÄ dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad savo veiksmais J. V. iÅ¡ tikrųjų sumenkino gimnazijos autoritetÄ ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ . Byloje taip pat nėra nustatyta, kad Å¡ie nuteistojo veiksmai sukėlė didelį rezonansÄ visuomenėje. Atvirkščiai, apie šį įvykį teisme neužsiminė nei vienas techninis gimnazijos darbuotojas ar mokytojas, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kitiems visuomenės nariams apie tokio pobÅ«džio neteisėtus J.

V. veiksmus taip pat nebuvo žinoma. Žinojęs apie M. V. nebuvimÄ darbe laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2009-10-08 bei 2009-10-18 parodė tik K. M., kadangi bÅ«tent jis turėjo pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Nuteistoji V. D. parodė, kad ji rengė įsakymo dėl nemokamų atostogų M. V. suteikimo projektÄ . Daugiau Å¡iuo klausimu nuteistoji nieko nurodyti negalėjo (T15, b. l. 195). Byloje taip pat nustatyta, kad J. V. veiksmai truko trumpÄ laiko tarpÄ , iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė vienu veiksmu – darbo laiko žiniaraščiuose nurodytų neteisingų duomenų patvirtinimu.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog pagal galiojančius baudžiamuosius įstatymus, J. V. veiksmai dėl jam patikėto svetimo turto iššvaistymo įstatymo leidėjo nėra vertinami kaip labai pavojingi ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog J. V. veika nesukėlė baudžiamajai atsakomybei kilti būtinų padarinių – didelės turtinio ar neturtinio pobūdžio žalos, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino J. V. kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, todėl apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija laiko byloje įrodytu, kad J. V. savo parašu bei R.L. gimnazijos antspaudu patvirtino R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už 2009 m. rugsėjo bei spalio mėnesius nurodytus duomenis, jog M.

V. dirbo laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2009-10-08 bei 2009-10-18 (sargu) ir per 2009 metų rugsėjo mėnesį iÅ¡ viso iÅ¡dirbo 20 dienų 1 etatu sargu ir 22 dienas 0,5 etato darbo saugos specialistu, o per 2009 metų spalio mėnesį, 15 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 16 dienų dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu. Å iais savo veiksmais J. V. suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir vėliau panaudojo jį, t. y. įvykdė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ . Dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo Apeliaciniuose skunduose nuteistieji G.

B., J. V. ir V. D. nurodo, kad jiems inkriminuojamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, jie nepadarė. Pasak G. B., darbo sutartyse pasirašė jis pats, tuo tarpu duomenų, kad Å¡ie dokumentai buvo suklastoti byloje nėra. Apeliantai nurodo nesutinkantys su byloje esančiomis specialisto iÅ¡vadomis. Jų teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai jas vertino, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į tikėtinÄ jų pobÅ«dį. Be to, pasak J. V., tos pačios spalvos raÅ¡alo bei panaÅ¡ių raÅ¡iklių naudojimas pats savaime nepatvirtina darbo sutarčių suklastojimo fakto.

Apeliantų teigimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo paneigta jų nurodyta aplinkybė, jog G. B. darbo sutarčių pataisymai buvo padaryti darbo inspekcijos patikrinimo metu, kai jos pareigÅ«nai, nustatę, jog darbo sutartyse nėra atžymėti darbo sÄ lygų pasikeitimai, leido Å¡iuos pažeidimus iÅ¡taisyti neįtraukiant jų į patikrinimo aktÄ . Nuteistoji V. D. taip pat nurodo, kad jos darbas buvo tik techninio pobÅ«džio, jokių teisinių pasekmių nesukeliantis, kadangi be direktoriaus paraÅ¡o ir antspaudo, atlikus vien rankraÅ¡tinius įraÅ¡us darbo sutartyse, dokumentai negalioja.

Apeliantės teigimu, konstatuodamas jos bendrininkavimÄ su J. V. bei G. B., pirmos instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl jos ir kitų nuteistųjų susitarimo buvimo, t. y. dėl to, jog veikdama kaltinime nurodytu bÅ«du ji suvokė, kad savo veiksmais ji kartu su J. V., G. B. kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Å io nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-16/2010,2K-19/2014)..IÅ¡nagrinėjęs byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog darbo sutartys - 1997 m. gruodžio 17 d.

Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254, sudarytos tarp G. B. ir R.L. gimnazijos, yra netikri dokumentai, kurie buvo pagaminti kaltinime nurodytu laiku. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtintina byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. 11Å -91(11) (T9, b. l. 142-145), Nr. 11Å -94(11) (T9, b. l. 147-150), 2011-03-18 prokuroro S. K. tarnybinis praneÅ¡imas (T9, b. l. 134). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11Å -91(11) nurodyta, kad tikėtina, jog 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. 254, eilutėse „Darbo sutarties Å¡alių paraÅ¡ai“, „Darbo sutartis pakeista 2003-01-01...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2003-08-12...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2003-09-02...“, „Darbo sutartis pakeista G.

B. laikyti dirbančiu...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2005-04-06 iki...“ prie įrašų „Darbuotojas“ esantys parašai yra parašyti tuo pačiu šratinuku. Toje pačioje specialisto išvadoje taip pat pažymima, jog tikėtina, kad 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. 254, eilutėse „Darbo sutartis pakeista G. B. laikyti dirbančiu...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2005-04-06 iki...“ prie įrašų „Darbdavys“ esantys parašai, 2000-08-29 darbo sutartyje Nr. 182, eilutėje „Darbo sutarties šalių parašai“ prie įrašo „Darbdavys“ esantis parašas bei 1997-12-17 darbo sutartyje Nr. 31, eilutėje „Darbo sutartis pakeista nuo 1999 06 01...“ prie įrašo „Darbdavys“ esantis parašas yra parašyti tuo pačiu šratinuku.

Tuo tarpu specialisto išvada Nr. 11Š-94 (11) nustatyta, kad tikėtina, jog 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. 254, eilutėje „Darbo sutarties šalių parašai“ prie įrašo „Darbdavys“ esantis parašas, eilutėse „Darbo sutartis pakeista 2003-01-01...“ , „Darbo sutartis pakeista Nuo 2005-04-06 iki...“, „Darbo sutartis pakeista Nuo 2006-10-01 G. B....“, „Darbo sutartis nutraukta 2007-12-17...“ rankraštiniai įrašai, eilutėje „Darbo sutartis nutraukta Nuo 2006-01-01...“ prie įrašo „Darbuotojas“ parašas, eilutėje „Darbo sutartis pakeista Nuo 2006-10-01“ prie įrašo „Darbdavys“ parašas, eilutėje „Darbo sutartis nutraukta 2007-12-17...“, prie įrašo „Darbuotojas“ parašas, 2000-08-29 darbo sutartyje Nr. 182, eilutėje „Darbo sutartis pakeista Nuo 2001-01-02...“ rankraštiniai įrašai bei prie įrašų „Darbdavys“, „Darbuotojas“ esantys parašai ir 1997-12-17 darbo sutartyje Nr. 31, eilutėje „Darbo sutartis pakeista Nuo 2000. 06. 01 G.

B....“ prie įrašo „Darbuotojas“ esantis parašas yra parašyti tuo pačiu šratinuku. Taigi pastarosios išvados leidžia pagrįstai teigti, kad dalis įrašų 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. 254, 2000-08-29 darbo sutartyje Nr. 182 bei 1997-12-17 darbo sutartyje Nr. 31 buvo padaryta naudojant tuos pačius šratinukus. J. V. pagrįstai nurodo, jog minėtose specialisto išvadose taip pat yra konstatuota, jog kaltinime nurodytų darbo sutarčių surašymo metu buvo naudojami keli skirtingi šratinukai, tačiau šis apelianto argumentas nepaneigia aukščiau nurodytos teismo išvados.

Apelianto dėmesys yra atkreipiamas į tai, jog specialisto iÅ¡vadomis yra nustatyta, kad tie patys keli skirtingi Å¡ratinukai buvo naudojami ne suraÅ¡ant atskiras darbo sutartis, bet visų Å¡ių sutarčių suraÅ¡ymo metu. Å io teiginio pagrįstumÄ patvirtina specialisto iÅ¡vadose nustatytos aplinkybės, kuriose nurodoma, jog skirtingi darbo sutarčių pakeitimo įraÅ¡ai, kurie pagal jose nurodytas datas, turėjo bÅ«ti padaromi skirtingu laiku, 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. 254, 2000-08-29 darbo sutartyje Nr. 182 bei 1997-12-17 darbo sutartyje Nr. 31 buvo atlikti tais pačiais Å¡ratinukais.

Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, jog apygardos teismas negalėjo vadovautis Å¡iomis specialisto iÅ¡vadomis dėl jų tikėtino pobÅ«džio. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė V. M. parodė, kad tikėtina iÅ¡vada duodama tuomet, kai ekspertas yra įsitikinęs jo nurodomų aplinkybių tikrumu, tačiau iki kategoriÅ¡kos iÅ¡vados pateikimo jam dar trÅ«ksta kažkokio įrodymo. Tuo tarpu, kai ekspertas abejoja, jis duoda iÅ¡vadÄ â€žnustatyti negalima“. Specialistė taip pat pažymėjo, jog Å¡ratinukas turi labai daug iÅ¡skirtinių požymių, kurie yra lyginami tyrimo atlikimo metu (T15, b. l. 191-192).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvados tiriamojoje dalyje yra nurodoma, jog nustatant, ar tirti pateikti įrašai buvo atlikti tuo pačiu šratinuku, buvo tiriamos ir lyginamos tarpusavyje įrašų, parašų, štrichų savybės – spalva ir atspalvis, atspaudai ant Pvch plėvelės, savybės infraraudonuose spinduliuose, mikrostukrūra bei specialieji, dėl šratinuko šerdelės rašymo mazgo ir pastos tam tikrų savybių, tokių kaip klampumas, ištekėjimo greitis, atsirandantys ir rašymo priemonę individualizuojantys, požymiai (T9, b. l. 148).

Tik įvertintus visus pastaruosius požymius bei palyginus juos tarpusavyje buvo pateiktos byloje esančios specialisto išvados. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog abejoti pateiktomis specialisto išvadomis nėra jokio pagrindo, todėl byloje laikytina įrodytu, kad aukščiau minėti darbo sutartyse, sudarytose tarp G. B. ir R.L. gimnazijos, padaryti įrašai buvo atlikti tais pačiais šratinukais. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje yra pagrįstai pažymima, jog pastarųjų įrašų datos yra išsidėsčiusios net 10 metų laikotarpiu – nuo 1997-12-17 iki 2007-12-17 (darbo sutarčių pakeitimo datos).

Taigi Å¡i aplinkybė taip pat patvirtina, jog minėti dokumentai buvo suraÅ¡yti vienu metu. Savo apeliaciniame skunde J. V. nurodo, jog gimnazijoje vienu metu buvo užperkamas didelis kiekis Å¡ratinukų, kurie galėjo bÅ«ti naudojami ilgÄ laiko tarpÄ , tačiau abejotina, jog kažkoks Å¡ratinukas galėjo bÅ«ti naudojamas net 10 metų (jeigu jis ir nesibaigtų, tai iÅ¡džiÅ«tų), tad Å¡is apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas. Tuo pačiu aukščiau nurodyta aplinkybė paneigia nuteistųjų versijÄ , jog darbo sutartys buvo perraÅ¡ytos 2005 metais darbo inspekcijos patikrinimo metu, nes specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad tuo pačiu Å¡ratinuku yra atlikti ir 2007 metų įraÅ¡ai, kurių 2005 metais paprasčiausiai negalėjo bÅ«ti.

Šį nuteistųjų argumentÄ paneigia ir LR Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių teritorinio skyriaus pateikta R.L. gimnazijoje atliktų patikrinimų medžiaga, kuria nustatyta, kad gimnazijoje buvo atlikti patikrinimai: pagal 2008-01-29 M. B. skundÄ dėl jos atleidimo pagrindo; pagal 2010-09-01 R. Å . skundÄ dėl jo darbo sutarties nutraukimo 2010-08-25 ( T1, b. l. 81-128). Apeliacinių skundų argumentai apie tai, kad valstybinėje darbo inspekcijoje galėjo paprasčiausiai nelikti duomenų apie kitus jų atliktus patikrinimus, yra nepagrįsti jokia bylos medžiaga.

PrieÅ¡ingai, (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros reikalavimas dėl dokumentų pateikimo patvirtina, jog LR Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių skyriaus buvo praÅ¡yta pateikti visus tyrimui svarbius duomenis apie tai, ar laikotarpiu nuo 2000 metų iki 2010 metų jų pareigÅ«nai atliko patikrinimus gimnazijoje (T1, b. l. 80). Atsakydami į šį reikalavimÄ , darbo inspekcijos pareigÅ«nai pateikė jų turimÄ medžiagÄ . Jokių pastabų apie atliktus patikrinimus, kurių medžiaga dėl dokumentų saugojimo tvarkos ypatumų neiÅ¡liko iki prokuratÅ«ros reikalavimo pateikimo, LR Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių skyrius nenurodė.  2011-03-18 prokuroro S. K. tarnybinis praneÅ¡imas (T9, b. l. 134) taip pat laikytinas nuteistųjų G.

B. ir J. V. kaltės įrodymu. Vertinant jame užfiksuotas aplinkybes kitų įrodymų kontekste, byloje nustatyta, jog 2002-05-02 G. B. darbo sutartyje, tvirtinant jos pakeitimo sÄ lygas, antspaudai iÅ¡ esmės yra uždėti vienu raÅ¡alu, tuo tarpu kai tÄ pačiÄ dienÄ keičiant kitų asmenų darbo sutartis, uždedant antspaudÄ , buvo naudojamas kitos spalvos raÅ¡alas. Pažymėtina, kad specialistė V. M. teisme parodė, jog keliuose dokumentuose tÄ pačiÄ dienÄ naudojamo antspaudo dažomoji medžiaga – antspaudo spalva ir atspalvis – turi bÅ«ti tapati.

Jos teigimu, panaudojus kitus dažus arba papildžius besibaigiančius dažus kitais dažais, atspaudų Å¡trichai gali bÅ«ti dviejų spalvų, t. y. antspaude matysies ankstesniųjų dažų ir naujų dažų spalvos (T15, b. l. 191-192). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog 2002-05-02 darbo sutartys buvo sudarytos ne tik su G. B., bet ir su V. J., E. V. bei A. Z. (T2, b. l.81-84,139-140, 157-158, 179-181), tačiau tik su G. B. tÄ dienÄ sudarytos sutartys buvo suraÅ¡ytos ranka.

V. D. nuodyta aplinkybė, jog pastarosios darbo sutartys skiriasi nuo sudarytų su kitais asmenimis, kadangi tuo metu ji turėjo skirtingus darbo sutarčių blankus (T15, b. l. 194), kelia abejonių, kadangi neaiÅ¡ku kodėl kitokio pavyzdžio darbo sutarties blankai tÄ dienÄ buvo naudojami tik sudarant darbo sutartis su G. B.. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, apeliantė buvo pažymėjusi ir tai, kad visos gimnazijoje sudarytos darbo sutartys buvo fiksuojamos Darbo sutarčių registracijos žurnale, tačiau teismui pareiÅ¡kus gimnazijai reikalavimÄ pateikti pastarÄ jį žurnalÄ , buvo gautas atsakymas, jog Darbo sutarčių registracijos žurnalo už laikotarpį nuo 1993 m. iki 2004 m. gimnazijoje nėra (T16, b. l. 72). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto skyrius savo raÅ¡te „Dėl dokumentų pateikimo“ taip pat nurodė, jog jie neturi R.L. gimnazijos laikotarpiu nuo 1993 m. iki 2004 m. vestų Darbo sutarčių registracijos žurnalų (T16, b. l. 70). Teisėjų kolegija sutinka su J.

V. apeliacinio skundo teiginiu, jog vien tik tas faktas, jog ant G. B. kaltinime nurodytų darbo sutarčių uždėti antspaudai buvo kitokios spalvos nei ant kitų tÄ dien sudarytų darbo sutarčių, pats savaime nepatvirtina nuteistųjų kaltės dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Tačiau vertinant Å¡iÄ aplinkybę kitų aukščiau iÅ¡nagrinėtų įrodymų kontekste, susidaro nuosekli ir logiÅ¡ka grandinė, kuri pagrindžia apygardos teismo iÅ¡vadÄ dėl J. V. ir G. B. kaltės padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ . Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad formuluojant šį kaltinimÄ G.

B. bei J. V., prokuroras buvo nurodęs, kad savo veiksmais nuteistieji ne tik pagamino netikrus dokumentus, bet ir suklastojo tikrus dokumentus. Å io netikslumo neiÅ¡taisė ir apygardos teismas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi Å¡ie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ Å¡iame BK straipsnyje nurodytų veikų, tačiau formuluojant kaltinimÄ , turi bÅ«ti tiksliai nurodoma kokį iÅ¡ minėtų objektyviųjų veikos požymių atitinka kaltininko veiksmai.

Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas yra suprantamas kaip veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įraÅ¡oma tikrovės neatitinkanti informacija. Tuo tarpu netikru dokumentas laikomas tuomet, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (veritatis immutatio) ir kaltininkas tokį dokumentÄ surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nuteistieji G. B. bei J. V., veikdami bendrininkų grupe, pagamino netikrus dokumentus – darbo sutartis, todėl iÅ¡ jiems pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alinamos aplinkybės, kur yra nurodoma, jog savo veiksmais jie suklastojo tikrus dokumentus.

Ä®vertinus aukščiau aptartus įrodymus, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji G. B. bei J. V., veikdami bendrininkų grupe, 2011 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, pagamino netikrus dokumentus –1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254 darbo sutartis, sudarytas tarp G. B. ir R.L. gimnazijos. Å iais savo veiksmais nuteistieji įvykdė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pripažindamas juos kaltais Å iaulių apygardos teismas tinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus bei įvertino byloje surinktus įrodymus.  Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžiu už Å¡ios veikos padarymÄ kalta buvo pripažinta ir V. D., tačiau iÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog jos veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, jog V.

D. tik surašė kaltinime nurodytų darbo sutarčių, sudarytų tarp G. B. ir gimnazijos, tekstÄ . Å ios aplinkybės yra nurodomos ir jai pareikÅ¡tame kaltinime. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog formaliai užpildydama darbo sutartis, dirbdama raÅ¡tinės vedėja ir bÅ«dama pavaldi direktoriui, ji atliko savo darbÄ bei įvykdė direktoriaus J. V. nurodymÄ (T15, b. l. 197-200). Apeliantė taip pat pagrįstai nurodo, jog be direktoriaus paraÅ¡o ir herbinio gimnazijos antspaudo Å¡ios darbo sutartys neturi juridinės galios, todėl negali bÅ«ti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties dalyku.      Kasacinėse nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 300 straipsnio dalyku gali bÅ«ti ne tik dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikÅ¡mingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-159/2013), bet ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikÅ¡mės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-7-200/2008, 2K-114/2009, 2K-7-175-303/2015).

Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas raÅ¡ytine forma (ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įraÅ¡as, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-426/2006, 2K-290/2008).

Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K355/2009, 2K-426/2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014, 2K-7-175-303/2015). Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, jog darbo sutartis neabejotinai atitinka dokumentui keliamus reikalavimus, tačiau, kaip teisingai nurodo V. D., nepasirašyta ji neturi juridinės galios.

Taigi atitinkamai negali sukelti asmeniui reikÅ¡mingų padarinių. Nagrinėjamos bylos kontekste reikėtų pažymėti ir tai, jog V. D. nėra kaltinama suklastojusi įsakymus, kurių pagrindu buvo suraÅ¡ytos 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254 darbo sutartys, sudarytos tarp G. B. ir R.L. gimnazijos. Taigi pildydama direktoriaus nurodymu minėtus dokumentus, ji negalėjo suvokti pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį.

Byloje taip pat nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių tarpusavio susitarimo tarp jos ir J. V. bei G. B. buvimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, jog V. D. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl jos pripažinimo kalta pagal šį straipsnį (dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo) panaikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Dėl V.

J. dokumentų suklastojimo Skundžiamu nuosprendžiu V. D. taip pat pripažinta kalta pagaminusi netikrus dokumentus - tarp V. J. ir R.L. gimnazijos sudarytas darbo sutartis ir V. J. praÅ¡ymus dėl darbo - bei suklastojusi tikrÄ dokumentÄ â€“ saugos darbe ir prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimo darbe registracijos žurnalÄ . Nesutikdama su apygardos teismo iÅ¡vadomis, V. D. nurodė, jog ji už V. J. nepasiraÅ¡inėjo. Apeliantės teigimu, pripažindamas jÄ kalta teismas nepagrįstai vadovavosi specialisto iÅ¡vada Nr. 11Å -95(11) (T9, b. l. 73-92).

Nuteistoji pažymėjo, kad specialistė pateikė tik tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog tai bÅ«tent V. D. pasirašė vietoj V. J., tačiau jos nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Å is apeliacinio skundo yra nepagrįstas, todėl atmetamas.Pažymėtina, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11Å -95(11) yra kategoriÅ¡kai konstatuota, kad rankraÅ¡tinius įraÅ¡us praÅ¡ymuose dėl darbo V. J. vardu padarė V. D.. Taip pat yra pateiktos tikėtinos iÅ¡vados, kad 2002-05-02 darbo sutarties Nr. 258 eilutėse „Šalių paraÅ¡ai“ 6-8 skiltyse „Darbuotojas“ pasirašė V.

D.; 2006-01-02 prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė V. D.; 2006-01-02 darbo sutarties Nr. 69 eilutėje „Šalių parašai“ 1-6 skiltyse „Darbuotojas“ ir eilutėje „Darbo sutartis pakeista: Nuo 2006-10-23 ...“ šalia žodžių „V. J.“ pasirašė V. D.; 2007-10-01 prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė V. D.; 2008-01-18 darbo sutarties Nr. 38 dėl darbo darbininku 1,3 eilutėje „Darbuotojas“ pasirašė V. D.; 2008-01-18 prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė V.

D.; 2008-01-18 darbo sutarties Nr. 38 dėl darbo inžinieriumi kompiuteristu 1,2,3 eilutėse „Darbuotojas“ pasirašė V. D.; 2009-06-12 prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė V. D.; saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 8.1 eilutės 2003/2004 m. m. (Nr.

92) skiltyje „ParaÅ¡ai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė V. D.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakant į J. V. apeliacinio skundo argumentus, kur jis neigė suklastojęs V. J. paraÅ¡us įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale, jau buvo iÅ¡samiai pasisakyta dėl tikėtino specialisto iÅ¡vados Nr. 11Å -95(11) pobÅ«džio. IÅ¡analizavusi pastarÄ jį raÅ¡ytinį įrodymÄ ir vadovaudamasi specialistės paaiÅ¡kinimais, teisėjų kolegija konstatavo, jog abejoti atlikto tyrimo iÅ¡vadomis nėra jokio pagrindo.

Juo labiau, kad tuo pačiu specialistė pateikė kategoriškas išvadas, jog rankraštinius įrašus V. J. prašymuose dėl darbo gimnazijoje padarė V. D.. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendis dalyje dėl V. D. pripažinimo kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl V. J. dokumentų suklastojimo) yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas laikantis baudžiamuosiuose įstatymuose numatytų reikalavimų. Tuo pačiu reikėtų pažymėti, kad pripažinęs V.

D. kalta, apygardos teismas nustatė, jog savo veiksmais ji ne tik suklastojo saugos darbe ir prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalÄ , bet ir pagamino netikrus dokumentus – V. J. vardu suraÅ¡ytas darbo sutartis ir praÅ¡ymus. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad aptariama veika gali bÅ«ti įvykdyta keliais alternatyviais bÅ«dais, tačiau pareikÅ¡tame kaltinime turi bÅ«ti tiksliai nurodoma kokį iÅ¡ minėtų objektyviųjų veikos požymių atitinka kaltininko veiksmai.

BK 300 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties bÅ«tinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikÅ¡ti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrÄ dokumentÄ ar (ir) žinomai netikrÄ dokumentÄ panaudojo, ir nori taip veikti. Motyvas bei tikslas nėra bÅ«tini Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius–psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymÄ ir Å¡ia veika siekiamus padarinius, tiek iÅ¡orinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-406/2011).

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pasiraÅ¡ydama vietoj V. J. bei raÅ¡ydama jo vardu praÅ¡ymus, V. D. iÅ¡ tikrųjų suvokė, kad V. J. nedirbo gimnazijoje. Taigi atlikdama Å¡iuos veiksmus ji atitinkamai negalėjo suvokti gaminusi netikrus dokumentus, tačiau neabejotinai suvokė, jog pasiraÅ¡ydama kito asmens vardu bei raÅ¡ydama jo vardu įvairaus turinio praÅ¡ymus, klastoja pastaruosius dokumentus ir Å¡io žmogaus paraÅ¡Ä . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad byloje yra nustatyta, jog savo neteisėtais veiksmais V.

D. suklastojo tarp V. J. ir R.L. gimnazijos sudarytas darbo sutartis, V. J. praÅ¡ymus dėl darbo bei saugos darbe ir prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimo darbe registracijos žurnalÄ . IÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinamos aplinkybės, susijusios su V. D. netikrų dokumentų pagaminimu. Dėl poveikio liudytojams Pripažinęs J. V. kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas konstatavo, kad nuteistasis siekė paveikti liudytojus V. Å ., A. I., valytojomis gimnazijoje dirbusias liudytojas L. S., A. D., A. M., E. B., M.

Å ., Z. G., V. M. liudytojus K. M. ir V. J.. Kreipdamasis į teismÄ su apeliaciniu skundu, J. V. nurodė, kad jis nepagrįstai yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Apelianto teigimu, V. Å . savo parodymus keitė ne dėl jo, o dėl R. D. ir prokuroro poveikio. Tuo tarpu liudytojas A. I., pasak apelianto, yra neįgalus, savimi negalintis pasirÅ«pinti ir visų bijantis žmogus, todėl jis galėjo pasakyti prokurorui tÄ , kÄ Å¡is norėjo iÅ¡ jo iÅ¡girsti. J. V. taip pat pažymi, jog liudytojos L.

S., A. D., A. M., E. B., M. Å ., Z. G., V. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog jis joms jokio poveikio nedarė. Liudytojos paaiÅ¡kino, kad jų pirminių parodymų neteisingumÄ sÄ lygojo prokuroro darytas spaudimas. Apeliantas taip pat nesutinka su apygardos teismo liudytojų K. M. bei V. J. parodymų vertinimu, nurodydamas, jog jie nepatvirtino, kad J. V. darė jiems poveikį.  IÅ¡nagrinėjusi byloje surinktus įrodymus bei įvertinusi juos tiek kiekvienÄ atskirai, tiek visumoje, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada dėl BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties J.

V. veiksmuose buvimo. Pripažindamas J. V. kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , Å iaulių apygardos teismas atliko detaliÄ liudytojų parodymų analizę, lygino juos tiek tarpusavyje, tiek su kita byloje surinkta medžiaga bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl J. V. daryto poveikio kaltinime nurodytiems liudytojams. Tokiam įrodymu vertinimui ir padarytoms iÅ¡vadoms pritaria ir teisėjų kolegija. Analizuodamas liudytojo V. Å . ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus bei lygindamas juos su paties V.

J. nurodytomis aplinkybėmis, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog bÅ«tent vėlesni liudytojo V. Å . ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (kur jis teigė, jog V. J. gimnazijoje nedirbo ir kompiuterių netvarkė bei kur nurodė, kad J. V. prašė jo patvirtinti V. J. darbo gimnazijoje faktÄ (T7, b. l. 111-113) yra atitinkantys tikrovę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje yra teisingai akcentuojama, kad pirminės savo apklausos ikiteisminio tyrimo metu V. Å . nurodė, kad V. J. tvarkė kompiuterius, iÅ¡vardijo ir konkrečias V.

J. atliekamas funkcijas, t. y. kad jis tvarkydavo kompiuterius programiškai, keisdavo spausdintuvų kasetes ir pan. Tačiau apklausiamas pats V. J. paaiškino, jog gimnazijoje jis atliko remonto darbus. Kompiuteristu iš esmės nedirbo (T16, b. l. 93-96). Be to, V. Š. nurodė, kad V. J. paprastai būdavo raštinėje arba direktoriaus kabinete, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokius V. Š. parodymus. Nei vienas iš V. J. gimnazijoje mačiusių liudytojų nenurodė, kad V. J. darbo vieta buvo raštinėje.

To nenurodė pats V. J., J. V. ar V. D.. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apygardos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad V. J. gimnazijoje realiai nedirbo, o V. Å . duodamas parodymus apie jo darbÄ mokykloje nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Sprendžiant klausimÄ dėl J. V. kaltės darant poveikį V. Å ., skundžiamame nuosprendyje taip pat yra pagrįstai atsižvelgta į tai, jog jo apklausos, vykusios 2011-04-20, metu V. Å . detaliai nupasakojo jo ir J. V. pokalbio turinį, paaiÅ¡kindamas, jog dienÄ prieÅ¡ 2010-12-31 vykusiÄ apklausÄ , pastarasis prašė liudytojo patvirtinti, jog V.

J. dirbo gimnazijoje, nors iÅ¡ tikrųjų liudytojas V. J. dirbusio gimnazijoje nematė (T7, b. l. 111-113). Tuo tarpu apie R. D. neva jam darytÄ poveikį V. Å . prokurorui net neužsiminė. Kalbant apie poveikio darymÄ liudytojui A. I., svarbia aplinkybe laikytina tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas patvirtino, jog J. V. buvo atvažiavęs pas jį į namus kartu su V. K., prašė pasakyti, jog garažuose nebuvo vandens. Be to, buvo pasikvietęs A. I. pas save į kabinetÄ , rodė nuotraukas ir prašė pasakyti teisme, jog V.

J. dirbo gimnazijoje (T6, b. l. 16-18, T14, b. l. 108). Abejoti Å¡iais liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. J. V. apeliacinio skundo argumento, jog A. I. yra neįgalus, negalintis pasirÅ«pinti savimi žmogus, kurį prokuroras privertė nurodyti kaltinimui palankias aplinkybes, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Atvirkščiai, ta aplinkybė, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu A. I. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jokio spaudimo ikiteisminio tyrimo metu jis nepatyrė.

Liudytojo parodymus patvirtina ir R. Å . bei R. D. paaiÅ¡kinimai, kur jie nurodė, kad A. I. pergyveno dėl J. V. jam daryto spaudimo (T15, b. l. 52-53, T14, b. l. 98-100). Tuo tarpu liudytojas V. K. patvirtino, kad A. I. nurodytu laiku važiavo kartu su J. V. pas liudytojÄ Ä¯ namus (T14, b. l. 103).  Teigdamas, jog nedarė jokio poveikio gimnazijoje dirbusioms valytojoms, J. V. akcentuoja, jog teisme jos nepatvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių. Vertindama liudytojų L. S., A. D., A. M., E. B., M. Å ., Z. G., V. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, kur jos nurodė, jog susirinkime J.

V. kalbėjo apie rinkimus ir rodė joms Å¡eimos nuotraukas, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojos nurodė visiÅ¡kai skirtingas aplinkybes. Tuomet liudytojos patvirtino, kad vykusio susirinkimo metu direktorius joms rodė V. J. nuotraukÄ ir minėjo, kad Å¡is žmogus dirbo gimnazijoje (T7, b. l. 2-3, 15, 18, 24-25, 36-37,57). Atsakydamos į teismo klausimÄ , kodėl keičia parodymus, visos liudytojos analogiÅ¡kai atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakinėjo tik į prokuroro joms užduotus klausimus, todėl kai kurių detalių galėjo nenurodyti.

Be to, buvo pasimetusios ir iÅ¡gyveno stresÄ . Pažymėtina, kad tokius liudytojų paaiÅ¡kinimus paneigė teisme apklaustas ikiteisminį tyrimÄ nagrinėjamoje byloje kontroliavęs prokuroras S. K. (T16, b. l. 81-86), nurodęs, jog jis jokio poveikio liudytojoms nedarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokius prokuroro parodymus patvirtina ir ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu M. Å ., A. M. ir Z. G. atpažino V. J. kaip asmenį, kurį joms susirinkimo metu rodė J. V. (T7, b. l. 15, 28, 39). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu visos liudytojos teigė, jog per susirinkimÄ J.

V. rodė joms šeimos nuotraukas. Tačiau liudytojas E. S., paaiškinęs teismui, jog J. V. jam taip pat rodė nuotraukas iš šeimos šventės, nurodė, jog tose nuotraukose buvo ir V. J. (T15, b. l. 54). Manytina, kad šios aplinkybės atitinka tikrovę, kadangi byloje yra nustatyta, jog J. V. ir V. J. siejo artimos draugystės ryšiai. Nuteistasis taip pat draugavo su G. B.. Tuo tarpu E. V. ir A. Z. yra J. V. giminaičiai. Tai jog šie asmenys, tame tarpe ir V. J., dalyvavo J. V. šventėje (jubiliejuje) savo parodymuose nurodė ir R.

D., I. B. (T15, b. l. 51-52, 52-53). Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad byloje yra įrodyta, jog rodydamas V. J. nuotraukÄ gimnazijoje dirbusioms valytojoms susirinkimo metu, J. V. siekė paveikti jas duoti jam palankius parodymus, t. y. patvirtinti, kad V. J. dirbo gimnazijoje.             Tas pats pasakytina ir dėl poveikio K. M. bei V. J.. Apygardos teismas pagrįstai akcentavo, jog ikiteisminio tyrimo metu K. M. parodė, kad iÅ¡ esmės buvo priverstas M.

V. važiuoti į miÅ¡kÄ susitikti su J. V.. Jų susitikimo metu pastarasis prašė prisiimti jo kaltę. Sakė, kad bet kada iÅ¡trauks K. M.. Prašė sakyti, kad jis ir V. J. viskam vadovavo, o jis – J. V. – nieko nekontroliavo (T5, b. l. 118–121). Pažymėtina, kad tokius savo parodymus K. M. patvirtino ir teisme, tačiau jau nurodė, kad važiavo susitikti su J. V. ne į miÅ¡kÄ , bet į parkÄ . Be to, paaiÅ¡kino, kad pokalbis apie kaltės prisiėmimÄ vyko juokais (T14, b. l. 28-31). Tokie liudytojo paaiÅ¡kinimai kelia abejonių.

Juo labiau, kad liudytoja nagrinėjamoje byloje apklausta I. P. – M. patvirtino, kad 2011 m. kovo ar balandžio mėnesį jai paskambino vyras, kuris pranešė, jog palieka telefonÄ mokykloje ir iÅ¡važiuoja į miÅ¡kÄ ne vienas. IÅ¡ jo balso liudytoja suprato, jog jis buvo susijaudinęs. Taip pat liudytojos teigimu, ji suprato, kad tai buvo susiję su byla (T14, b.l. 21-22). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apie tai, jog perkels visÄ atsakomybę savo pavaduotojams Å«kio reikalams, J. V. buvo sakęs ir prieÅ¡ K.

M. Å¡ias pareigas gimnazijoje ėjusiam V. J. (T14, b. l. 24-27). PastarÄ sias aplinkybes V. J. patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu, papildomai paaiÅ¡kindamas, jog J. V. prašė jo pasakyti, kad tai jis - V. J., kontroliavo V. J., A. Z. ir E. V. darbÄ . Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu V. J. pakeitė savo parodymus, nurodydamas, jog J. V. jam jokio poveikio nedarė (T25, b. l. 77-79). Tačiau atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei į tai, jog byloje yra nustatyta, kad analogiÅ¡kas pareigas gimnazijoje ėjusiems darbuotojams J.

V. darė analogiÅ¡kÄ poveikį – prašė jų prisiimti jo kaltę bei nurodyti, kad tai jie kontroliavo A. Z., G. B., V. J. ir E. V. darbÄ , spręsdama J. V. kaltės klausimÄ , teisėjų kolegija vadovaujasi ankstesniais V. J. duotais parodymais. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ , nukentėjusį asmenį, ekspertÄ , specialistÄ ar vertėjÄ , kad Å¡ie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus ar neteisingai iÅ¡verstų, arba trukdė jiems pagal Å¡aukimÄ atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ , į teismÄ arba į Tarptautinį baudžiamÄ jį teismÄ ar kitÄ tarptautinę teisminę institucijÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad Å¡is duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, praÅ¡ant, siÅ«lant pinigų ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007, 2K-308/2007, 2K-582/2004). Taigi BK 233 straipsnyje kriminalizuoto poveikio esmė yra ne bÅ«dai, kuriais veikiamas atitinkamas proceso dalyvis, bet Å¡io poveikio tikslas – kad Å¡is asmuo proceso metu duotų melagingus parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus ar neteisingai iÅ¡verstų ir taip apsunkintų tiesos nustatymÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas teisėjų kolegijos byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog bÅ«tent Å¡iuo tikslu veikė ir J. V., įtikinėdamas liudytojus duoti jam palankius parodymus. Taigi J. V. veiksmai atitinka BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs šį nusikaltimÄ . Dėl byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio Siekdamas apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras pareiÅ¡kė byloje 249 471,69 Lt (72 252 Eur) dydžio civilinį ieÅ¡kinį (T12, b. l. 91–99) (BPK 117 straipsnis). Pagrįsdamas pastarojo dydį, prokuroras nurodė, jog civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ sudaro nuteistųjų J.

V., V. J., E. V. ir G. B. neteisėtais veiksmais (duomenys neskelbtini) savivaldybei padaryta žala. Nesutikdami su pirmos instancijos teismo sprendimu visiškai patenkinti šį civilinį ieškinį, nuteistieji V. J. ir E. V. nurodo, jog nagrinėjamoje byloje (duomenys neskelbtini) savivaldybė nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio, todėl jis nėra įrodytas. Šis apeliantų argumentas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, prokuroro pareikšto civilinio ieškinio dydis yra visiškai įrodytas byloje esančia (duomenys neskelbtini) savivaldybės pateikta medžiaga, kuria nustatyta, jog: laikotarpiu nuo 1993-09-30 iki 2007-12-21 G.

B. buvo nepagrįstai išmokėtas 74 744.53 (Lt) (21647.51 Eur) darbo užmokestis; laikotarpiu nuo 1999-04-01 iki 2009-06-12 V. J. nepagrįstai buvo išmokėtas 75 678.90 Lt (21 918,12 Eur) darbo užmokestis; laikotarpiu nuo 1996-01-11 iki 2010-03-31 E. V. buvo nepagrįstai išmokėtas 76 878.34 Lt (22 265.51 Eur) darbo užmokestis; laikotarpiu nuo 1999-08-25 iki 2005-08-19 A. Z. buvo nepagrįstai išmokėtas 15 903,78 Lt (4 606.05 Eur) darbo užmokestis (T3, b. l. 8, 13-22, 23-51). Šiaulių apygardos teismui konstatavus, jog žala buvo padaryta bendrais J.

V. ir kitų nuteistųjų veiksmais, aukščiau nurodytos sumos yra pagrįstai solidariai priteistos iš J. V. ir atitinkamai G. B., V. J. ir E. V.. A. Z. neteisėtai išmokėto darbo užmokesčio suma yra priteista iš J. V., kadangi A. Z. atžvilgiu baudžiamasis procesas yra nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Be aukščiau nurodytų sumų, skundžiamu nuosprendžiu iš J. V. taip pat buvo priteistas R. D. (A.) išmokėtas atlyginimas – 5912.28 Lt (1712.31 Eur).

Teisėjų kolegijai nustačius, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių J. V. kaltę dėl fiktyvaus R. D. įdarbinimo, ši Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalis naikinama. Teisėjų kolegijos taip pat buvo akcentuota, jog skundžiamame nuosprendyje yra netiksliai nurodytas bendrais V. J. ir J. V. veiksmais padarytos žalos dydis – vietoj 75 678.90 Lt (21 918.12 Eur) iš nuteistųjų priteista 76 878.34 Lt (22 265.51 Eur). Ši klaida taisytina, nurodant, kad iš J.

V. ir V. J. solidariai priteisiama 21 918.12 Eur (75 678.90 Lt) suma. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių   Skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji yra nubausti:

1) V. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl V. J. dokumentų suklastojimo) yra nubausta 10 MGL (376.60 Eur) bauda;

2) G. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį yra nubaustas 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

3) V. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį nubaustas 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

4) E. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį nubaustas 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams;

5) J. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nubaustas 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. dokumentų klastojimo) – 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščių suklastojimo) – 30 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G.

B. darbo sutarčių klastojimo 2011 m.) – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda; pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Apeliaciniais skundais nuteistieji J. V., G. B., V. J., E. V. prašo teismo taikyti jiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę bausmę nei BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Nuteistieji nurodo, kad realios laisvės atėmimo bausmės jiems paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir yra neproporcingas jų įvykdytos veikos pavojingumui.

Nuteistieji taip pat akcentuoja, jog jie anksčiau nebuvo teisti, charakterizuojami iÅ¡skirtinai teigiamai.   BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Taigi aiÅ¡kus prieÅ¡taravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ . Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas.

Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011).Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kuriÄ kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-390/2011 ir kt.).Ä®vertinusi nuteistųjų asmenybes bei jų įvykdytos veikos pavojingumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad savo ilgÄ laiko tarpÄ trukusiais neteisėtais veiksmais nuteistieji padarė didelę žalÄ valstybei, diskreditavo valstybės tarnautojo – R.L. gimnazijos direktoriaus vardÄ bei sumenkino Å¡ios Å¡vietimo įstaigos autoritetÄ . Nuteistieji yra pripažinti kaltais įvykdę apysunkį, sunkų ir nesunkius (J. V., G. B.) nusikaltimus, už kuriuos pirmos instancijos teismo jiems yra paskirtos bausmės savo dydžiu artimos minimalioms BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje bei BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytoms bausmėms.

Å ios bausmės yra teisingos ir proporcingos nuteistųjų įvykdytoms veikoms, dar labiau Å¡velninti jas nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tuo metu galiojusių bausmių skyrimÄ reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas pritaikė teisingai. Tačiau, po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kuriÄ teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus).

Skundžiamu Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu G. B., V. J., E. V. ir J. V. nuteisti už sunkų nusikaltimÄ laisvės atėmimu atitinkamai vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, vieneriems metams bei dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, tad pagal nusikaltimo sunkumo laipsnį bei paskirtos bausmės dydį atitinka Å¡ioje BK normoje nustatytas sÄ lygas.BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

Nekyla abejonių, kad įstatymas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymÄ asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, palengvina tokių asmenų teisinę padėtį, todėl esant ir kitoms įstatymo reikalaujamoms sÄ lygoms, gali bÅ«ti taikomas nuteistiesiems G. B., V. J., E. V. ir J. V.. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo iÅ¡vada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo iÅ¡sprendimo turi bÅ«ti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimÄ dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis Lietuvos Respublikos BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ bÅ«tina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam būdingos antivisuomeninės nuostatos, yra polinkių daryti nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. V., G. B. ir E. V. anksčiau neteisti (T10, b. l. 22, 63, T11, b. l. 21), nebausti administracine tvarka (T10, b. l. 23-24, 64, T11, b. l. 22-23), nėra registruoti PSC psichikos ir priklausomybės ligų registre (T10, b. l. 29-30, 67–68, T11, b. l. 28-29), gyvenamosios vietos seniÅ«nijos, Å iaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK, darboviečių charakterizuojami iÅ¡skirtinai teigiamai (T10 t., b. l. 27, 65, 70, T11, b. l.30-33, 37, 38). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog po kaltinimų nagrinėjamoje byloje jiems pareiÅ¡kimo nuteistieji bÅ«tų pažeidę įstatymų reikalavimus, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog jų įvykdyti nusikaltimai yra labiau atsitiktinio pobÅ«džio, o ne sÄ lygoti nuteistiesiems bÅ«dingų antivisuomeninių nuostatų ar jų polinkio daryti nusikalstamas veikas.

Byloje taip pat nustatyta, kad V. J. anksčiau buvo vienÄ kartÄ teistas, tačiau jo teistumas šiuo metu yra iÅ¡nykęs ( T 10, b. l. 150–151), nuteistasis nebaustas administracine tvarka (T10, b. l. 148–149), nėra registruotas PSC psichikos ir priklausomybės ligų registre (T10, b. l. 171–172), Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 2-ojo PK charakterizuojamas teigiamai (T10, b. l. 154). Teismas neturi duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis po kaltinimų nagrinėjamoje byloje jam pareiÅ¡kimo bÅ«tų traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistiesiems paskirtų bausmių tikslai bus pasiekti atidedant jų vykdymÄ ir paskiriant J.

V., V. J., G. B. ir E. V. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinkamai keičiamas.  Apeliacinės instancijos teismui išteisinus J. V. pagal jam pareikštus kaltinimus dėl BK 184 straipsnio 3 dalyje bei BK 228 straipsnio 1 dalyje (dėl darbo užmokesčio M. V. išmokėjimo) numatytų nusikaltimų padarymo, iš naujo sprendžiamas jam paskirtų bausmių subendrinimo klausimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. dokumentų klastojimo) ir 184 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu švelnesne bausme apimant griežtesnę ir paskiriant J.

V. subendrintÄ 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pastaroji paskirta subendrinta bausmė apėmimo bÅ«du bendrintina su J. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščių suklastojimo), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo 2011 m.) ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, paskiriant jam galutinę subendrintÄ 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog skirdamas bausmę nuteistajai V. D., Å iaulių apygardos teismas BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nuteistajai paskirta bausmė yra proporcinga jos įvykdytos veikos (BK 300 straipsnio 1 dalis) pavojingumui, todėl dar labiau Å¡velninti jÄ nėra pagrindo. Dėl baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimo Apeliaciniuose skunduose nuteistieji taip pat akcentavo ydingÄ pirmos instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , kuris, jų teigimu, buvo identiÅ¡kas prokuroro baigiamosios kalbos metu pateiktam byloje surinktų duomenų vertinimui.

Apeliacinės instancijos teismui atnaujinus įrodymų tyrimÄ ir Å¡iame procesiniame sprendime iÅ¡ esmės iÅ¡ naujo atlikus visų byloje surinktų įrodymų vertinimÄ , teisėjų kolegija dėl Å¡io apeliacinių skundų argumento plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė : V. D., J. V., G. B., V. J., E. V. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalį, kuria V.

D. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo).IÅ¡teisinti V. D., nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo), požymių. Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalį, kuria J. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje (dėl darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo M. V.).IÅ¡teisinti J.

V. nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje (dėl darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo M. V.), požymių. Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalį, kuria J. V. pripažintas kaltu padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 3 dalyje (dėl darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo M. V.).IÅ¡teisinti J. V., nustačius, kad nepadaryta veika turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 184 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. dokumentų klastojimo) ir 184 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo bÅ«du Å¡velnesne bausme apimant griežtesnę ir paskirti J. V. subendrintÄ 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ subendrintÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su J. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl M.

V. darbo laiko apskaitos žiniaraščių suklastojimo), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo) ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, ir paskirti jam galutinę subendrintÄ 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalį dėl 5912.28 Lt (1712.31 Eur) (R. D. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio) priteisimo iÅ¡ J. V. (duomenys neskelbtini) savivaldybės naudai. Pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendį.Priteisti solidariai iÅ¡ J.

V. ir V. J. (duomenys neskelbtini) savivaldybės naudai 21 918.12 Eur (75 678.90 Lt). Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), atidėti J. V. Å iaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 2 (dviem) metams, įpareigojant J. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), atidėti E. V. Å iaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 1(vieneriems) metams, įpareigojant E. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), atidėti G.

B. Å iaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 1(vieneriems) metams, įpareigojant G. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), atidėti V.

J. Å iaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 1(vieneriems) metams, įpareigojant V. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. LikusiÄ Å iaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                      Algimantas Valantinas Teisėjai                                                                            Valdimaras Bavėjanas                                                                                           Linas Žukauskas