f2b24ff8-98e0-43d0-a42e-bcecb73a37ed · Kauno apygardos teismas

                                                      Pranešėja Regina Majauskienė                Byla Nr.1A-17-120/2011Teisėja Daiva Jankauskienė                 Proceso Nr.1-20-2-00292/2005                                                               Procesinio sprendimo                                                                kategorija: 2.4.6.3.1.;2.4.6.3.2.;                                                                                                                (S)                                                                                                                 KAUNO APYGARDOS TEISMAS                    N  U  O  S  P  R  E  N  D  I  S                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Kaunas                                                             2011 m. lapkričio 2 d.             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: ArÅ«no PaÅ¡tuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Daivai Aliulienei, Viktorijai Akelienei, Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Tamulioniui, nuteistajai A. J. K., jos gynėjui advokatui Daliui Mecelicai, nukentėjusiesiems Z. A. ir V. A., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro Gintauto Tamulionio ir nuteistosios A. J. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. K. pripažinta kalta pagal BK 182 str. 1 d. ir nubausta 50 (penkiasdeÅ¡imties) MGL (6250 Lt) dydžio bauda.  Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , iÅ¡klausiusi pranešėjos praneÅ¡imo, proceso dalyvių nuomonių                        n  u  s  t  a  t  ė :Skundžiamu nuosprendžiu A. J. K. pagal BK 182 str. 1d. teismo nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: - turėdama reikalavimo teisę iÅ¡ V. A. reikalauti 67.025 Lt, o iÅ¡ Z. A. - 6.685 Lt vertės pinigų sumÄ , pasinaudodama dėl 2002 12 11 ir 2003 03 04 paskolų sutarčių sudarymo susidariusia skolininkėms Z. A. ir V. A. nepalankia situacija - jų nemokumu, bÅ«dama neatlygintinai iÅ¡ Z. A. įgijusi 20 000 litų vertės 1,7889 ha žemės sklypÄ ir, žinodama, jog teisminiu keliu už 2002 12 11 ir 2003 03 04 paskolos sutarčių įsipareigojimų nevykdymÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų ji gali iÅ¡sireikalauti tik paskolintas sumas bei delspinigius už 6 mėnesius, t.y. 73710 litus, piktnaudžiaudama Z. A. ir V. A. pasitikėjimu, melagingai nurodė joms žymiai didesnę jų skolų sumÄ , susidedančiÄ neva iÅ¡: 1) paskolintų joms sumų, 2) per paskolos laikotarpį nesumokėtų palÅ«kanų bei 3) per paskolų laikotarpį susikaupusių delspinigių ir, pažadėjusi nukentėjusiosioms, jog turėdama kaip papildomÄ paskolų grÄ Å¾inimo garantÄ savo vardu paraÅ¡ytus jų įgaliojimus parduoti pagal su jomis sudarytus sandorius įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ji iki 2008 metų nebereikalautų iÅ¡ jų delspinigių už paskolintus pinigus, 2005 01 20 Kauno m. 8-ajame notarių biure, adresu Kęstučio g. 57-5 Kaune, piktnaudžiaudama nukentėjusiosios V. A. pasitikėjimu, iÅ¡gavo iÅ¡ V. A. savo vardu, o iÅ¡ Z. A. - R. L. vardu įgaliojimus parduoti už sutartÄ kainÄ ir sÄ lygas V. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 0,2889 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Biliakiemio k.v., su jame esančiais gyvenamuoju namu 1A1 p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitais statiniais ir priklausiniais, esančiais adresu Medenių k., Utenos r. sav., paskolos davimo metui įvertintÄ bendrai 48 084 litų sumai bei Z. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,25 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Biliakiemio k.v., esantį Medenių k., Utenos r. sav., paskolos davimo momentu įvertintÄ 3500 litų, o 2005 03 17- įvertintÄ 20 000 Lt, V. A. turtÄ Â be jos žinios 2005 03 03 pardavė L. J. už 70 000 Lt, o Z. A. turtÄ be jos žinios 2005 03 17 nusipirkusi iÅ¡ pastarosios per įgaliotinę R. L. už 7000 lt, 2005 11 23 pardavė jį V. B., tokiu bÅ«du 2005 01 20 – 2005 11 23 laikotarpiu, piktnaudžiaudama V. A. ir Z. A. pasitikėjimu, įgijo V. A. ir Z. A. nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris įgijimo metu buvo bendros 90000 litų vertės, apgaule įgijo bendros 16.290 litų, padarydama nukentėjusiosioms V. A. 2.975 litų ir Z. A. 13.315 litų turtinę žalÄ . Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros II-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras G. Tamulionis praÅ¡o nuosprendį pakeisti, A. J. K. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 182 str. 2 d. ir paskirti jai 2 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose. Nurodo, kad teismas tinkamai iÅ¡analizavęs ir įvertinęs nuteistosios kaltę patvirtinančius įrodymus bei nekilnojamojo turto vertę, perkvalifikuodamas A. J. K. veikÄ nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu A. J. K. pareikÅ¡tas kaltinamas, jog ji, piktnaudžiaujant nukentėjusiųjų pasitikėjimu, įgijo teisę į Z. A. bei V. A. nekilnojamÄ jį turtÄ , nepasitvirtino. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. J. K. turėjo teisę į 73.710 litų vertės nukentėjusiųjų turtÄ , t.y. tokios vertės turtas iÅ¡ nukentėjusiųjų bÅ«tų buvęs iÅ¡ieÅ¡kotas, jeigu A. J. K. bÅ«tų kreipusis į HipotekÄ dėl skolos jai iÅ¡ieÅ¡kojimo. Todėl teigti, jog A. J. K. įgijo teisę į prokuroro pakeistame kaltinime nurodytÄ visÄ nekilnojamojo turto vertę - nėra pagrindo. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad A. J. K., piktnaudžiaudama Z. A. ir V. A. pasitikėjimu įgijo 16290 litų vertės turtÄ ir todėl nepagrįstai A. J. K. veikÄ iÅ¡ LR BK 182 str. 2 d. perkvalifikavo į LR BK 182 str. l d.: 1. Tiek kaltinamajame akte, tiek pakeistame kaltinime, tiek ir prokuroro baigiamojoje kalboje A. J. K. buvo kaltinama apgaule įgijusį nukentėjusiosioms priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o ne teisę į šį turtÄ . Faktinių duomenų visuma yra įrodyta, kad A. J. K., panaudojusi prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias apgaulę (piktnaudžiaudama jų pasitikėjimu), ne tik įgijo teisę į pastarųjų turtÄ (įgaliojimus) bet ir Å¡iÄ teisę netrukus realizavo, gaudama sau iÅ¡ to realios turtinės naudos. Nukentėjusiosios dėl Å¡ių A. J. K. veiksmų savo turto neteko, t.y patyrė realiÄ turtinę žalÄ . Todėl jos veika kvalifikuotina kaip svetimo turto įgijimas apgaule. 2. Teismas, nuosprendyje pagrįstai konstatavęs, jog jeigu A. J. K. bÅ«tų kreipusis į HipotekÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, jos naudai iÅ¡ nukentėjusiųjų bÅ«tų buvęs iÅ¡ieÅ¡kotas 73710 litų vertės turtas, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistoji turėjo teisę į nukentėjusiesiems priklausantį minėtos vertės (73710 litų) turtÄ ir neteisingai apibrėžė patį nusikaltimo dalykÄ .LR CK 4.170 str. nustatyta, kad hipotekÄ yra skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. CK 4.174 str. nustatyta, kad hipotekÄ užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iÅ¡ Å¡ioreikalavimo atsirandančių palÅ«kanų, netesybų bei teismo iÅ¡laidų, susijusių su hipotekos vykdymu, iÅ¡ieÅ¡kojimas. CK 4.192 str. nustatyta, kad jei per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėjÄ ir praÅ¡ydamas, kad įkeistas daiktas bÅ«tų parduotas iÅ¡ viešųjų varžytynių ir iÅ¡ gautų pinigų visiÅ¡kai atlyginta jam priklausanti suma, kuriÄ jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius.Aukščiau nurodytų Civilinio kodekso normų bei visų kitų hipotekÄ reglamentuojančio LR CK ketvirtosios laiygos XI skyriaus normų nuosekli analizė duoda pagrindÄ padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog hipotekos kreditorius jokiu atveju neįgyja teisės į skolininko turtÄ , kuriuo užtikrintas pastarojo įsipareigojimo įvykdymas, o tik kitų (ne hipotekos) kreditorių atžvilgiu įgyja pirmenybę į savo skolinių reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ lėšų, kurios gautos varžytinėse pardavus hipotekÄ Ä¯keistÄ turtÄ . Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste tai reiÅ¡kia, jog A. J. K. buvo įgijusi ne teisę į 73710 litų vertės nukentėjusiųjų turtÄ , o tik teisę įstatymo nustatyta tvarka siekti hipotekÄ jai įkeisto nukentėjusiųjų nekilnojamojo turto pardavimo varžytinėse bei iÅ¡ už parduotÄ turtÄ antstolio surinktos pinigų sumos pirmÄ ja eile (prieÅ¡ kitus nukentėjusiųjų kreditorius, jei tokie atsirastų) gauti jai priklausančiÄ 73710 litų sumÄ , kuriÄ sudaro pagal notariÅ¡kai patvirtintas sutartis nukentėjusiosioms paskolintos pinigų sumos ir sutartyse numatyti delspinigiai. Akivaizdu, jog tokiu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad A. J. K., įgijusi 90000 litų vertės nukentėjusiųjų turtÄ , dalyje, sudarančioje 73710 litų sumÄ , veikė teisėtai, t. y., kad ji turėjo teise panaudoti apgaulę nukentėjusiųjų atžvilgiu, siekdama įgyti 73710 litų vertės jų turtÄ . Todėl laikytina, kad A. J. K. įvykdytos nusikalstamos veikos dalykas negali bÅ«ti apibrėžiamas kaip skirtumas tarp visos apgaule įgytos turto vertės ir pinigų sumos, kuriÄ reikalauti iÅ¡ nukentėjusiųjų nuteistoji buvo įgijusi sudarytų sandorių pagrindu. Atitinkamai, nusikalstamos veikos dalyku Å¡ioje byloje laikytinas visas 90000 litų vertės turtas, kurį, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, A. J. K. apgaule įgijo iÅ¡ nukentėjusiųjų Z. A. ir V. A.. Vadovaujantis LR BK 190 str. pateiktu turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimu, 90000 litų vertės turtas laikytinas didelės vertės turtu, kadangi virÅ¡ija 250 MGL (250 x 130 litų = 32500 litų) sumÄ . Atitinkamai, A. J. K. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule, t. y. kaip LR BK 182 str. 2 d. numatytas sunkus nusikaltimas.Bausmė už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ A. J. K. skirtina numatyta inkriminuoto BK straipsnio sankcijoje - laisvės atėmimas. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistosios atsakomybę sunkinančių (BK 60 str. 1 d.) ir lengvinančių (BK 59 str. 1 d.) aplinkybių nenustatyta. Nors baudžiamajame įstatyme imperatyviai nenumatyta, bet kaip faktiÅ¡kai nuteistosios atsakomybę lengvinanti pripažintina ta aplinkybė (BK 59 str. 2 d.), jog nusikalstamus veiksmus nemaža apimtimi nulėmė ir pačių nukentėjusiųjų neatsakingas elgesys skolinantis pinigus bei vėliau priimant sprendimus atsiradus problemoms dėl palÅ«kanų mokėjimo. Todėl A. J. K. skirtina bausmė, mažesnė nei inkriminuojamo BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.Apeliaciniu skundu nuteistoji A. J. K. praÅ¡o 2010 m. liepos 15 d. Kauno m. apylinkės teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti, ir priimti naujÄ jÄ iÅ¡teisinantį nuosprendį, nepadarius jai veikos, turinčios nusikaltino ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes teismo nuosprendis priimtas yra netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , vadovaujantis prielaidomis bei spėjimais, pažeidžiant procesinės teisės normas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.Nuosprendžio iÅ¡vada, kad jos apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad nukentėjusioms V. A. ir Z. A. ji nurodė neteisingas, tai yra didesnes jai priklausančių iÅ¡mokų sumas ir, piktnaudžiaudama jų pasitikėjimu pasisavino 16290 litų, padaryta be tai patvirtinančių įrodymų.Teismas jos teisę reikalauti iÅ¡ skolininkių grÄ Å¾inti pasiskolintus pinigus ir už puse metų sumokėti sutartyje nurodytus delspinigius, pripažinęs tik pagal dvi paskolos sutartis, tai yra pagal 2002-12-11 notarinę paskolos sutartį su V. A. dėl 35.000 litų skolos ir 31.850 litų delspinigių už 182 dienas, viso 66.850 lt sumai, faktiÅ¡kai bendrÄ sumÄ nurodė skirtingÄ . Kur dingo analogiÅ¡ka apeliantės teisė dėl 2004-06-05 su Z. A. sudarytos paskolos sutarties 33.000 litų paskolos sumai, jai neaiÅ¡ku. Nukentėjusi Z. A. pripažįsta, kad paskolos sutartys buvo trys : 1) 35000 litų; 2) 3500 litų; 3) 33000 litų. Nukentėjusios Z. A. ir V. A. bei liudytojas V. A. neneigia ir niekada neneigė, jog pagal Å¡ias paskolos sutartis Å¡alys žodžiu buvo susitarę mokėti jai 3,25 % dydžio mėnesines palÅ«kanas, nors tai ir nebuvo įraÅ¡yta į sudarytas paskolos sutartis. Pastarieji kurį tai laikÄ , nors ir nereguliariai, bet taip darė. Tai skundžiamame nuosprendyje pripažino ir pirmos instancijos teismas. Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai neginčijamai patvirtino, kad, tiek visose paskolos sutartyse, tiek Hipotekos lakÅ¡tuose buvo labai aiÅ¡kiai, nurodyta, kad skolininkai Z. A. ir/ar V. A., praleidę prievolės įvykdymo terminÄ , moka kreditoriui 0,5 % dydžio delspinigius už kiekvienÄ praleistÄ prievolės įvykdymo dienÄ . Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuo 2003 m. lapkričio 13 d. A. palÅ«kanų aplamai nebemokėjo nei pagal vienÄ iÅ¡ nurodytų paskolos sutarčių. Vien sutartos palÅ«kanos už laikotarpį nuo 2003-11-13 iki 2004-06-05 sudarė 8758,75 Lt. Skola nuo 2004-06-05 jau 71500 litų. Vien sutartos palÅ«kanos nuo tokios sumos per mėnesį 2323,75 Lt. PalÅ«kanos už laikotarpį nuo 2004-06-05 iki 2004-09-09 sudarė 6971,25 Lt, tad 2004-09-09 apeliantė turėjo teisę reikalauti iÅ¡ skolininkių 71.500 litų skolos ir 15730 litų palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2003-11-13 iki 2004-09-09, sumoje, 87230 litų, neskaičiuojant delspinigių, kurie vien tik nuo 2004-06-05 sudarė po 357,5 litus kiekvienÄ dienÄ .Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmos instancijos teismas neteisingai vertino tarp jos ir Z. A. bei V. A. susiklosčiusius civilinius-turtinius santykius, jų pagrįstumÄ , teisėtumÄ , protingumÄ ir kt. Už netinkamÄ prievolių vykdymÄ ar nevykdymÄ baudžiamoji atsakomybė aplamai negali kilti, tad teismas netinkamai aiÅ¡kino bei taikė ir tokius santykius reglamentuojančias LR CK VI-os knygos normas, kas ir turėjo tiesioginės įtakos skundžiamo nuosprendžio neteisėtumui bei nepagrįstumui. Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmos instancijos teismas padarė dvi nepagrįstas ir neteisėtas iÅ¡vadas : 1) jog apeliantė neturėjo teisės teismine tvarka iÅ¡sireikalauti iÅ¡ skolininkių (nukentėjusiųjų) sutartų palÅ«kanų ir 2) jog ji turėjo teisę reikalauti priteisti iÅ¡ skolininkių delspinigius tik už Å¡eÅ¡is mėnesius.LR CK 6.870 str. 1 d., 6.871 str., 6.872 str. 1 d. ar kita materialinės teisės norma nenumato pareigos paskolos sutarties Å¡alims susitarti dėl palÅ«kanų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos tik raÅ¡tu. Tokį susitarimÄ paskolos sutarties Å¡alys gali sudaryti ir žodžiu, kas ir buvo padaryta Å¡iuo atveju, to neginčija ir niekada neginčijo nei Z. A., nei V. A..LR CPK 182 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad nereikia civiliniame procese įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos Å¡alių pripažintais faktais (LR CPK 187 str.). Tai neginčijamai ir patvirtina, jog ji ne tik turėjo teisę teismine civilinio proceso tvarka reikalauti priteisti iÅ¡ Z. A. ir V. A. sutartas palÅ«kanas po 3,25 % kiekvienÄ mėnesį, bet ir neprivalėjo Å¡ių aplinkybių įrodinėti. A. paskolintų pinigų ir delspinigių už netinkamÄ prievolės įvykdymÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo užtikrintas Hipoteka, tai yra nuosprendyje nurodyto nekilnojamojo turto įkeitimu, o nurodytų palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimas Hipoteka nebuvo užtikrintas, todėl pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad ji žinojo, kad teismine tvarka negali iÅ¡ Z. A. bei V. A. iÅ¡sireikalauti nurodytų sutartų palÅ«kanų, jokiomis teisės normomis nepagrįsta ir padaryta vadovaujantis vien tik prielaidomis.Nei LR CK, nei LR BPK, nei jokiame kitame teisės akte taip pat nėra ir jokios imperatyvios teisės normos, kuri draustų kreditoriui reikalauti iÅ¡ skolininko delspinigių už ilgesnį kaip 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpį, todėl pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog ji žinojo, kad neturi teisės reikalauti iÅ¡ ArÅ¡vilų delspinigių už ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį taip pat nepagrįsta.LR CK 1.125 str. 5 d. ieÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo nustatyto sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminas, tačiau tai jokių bÅ«du nėra imperatyvas draudžiantis kreditoriui reikalauti iÅ¡ skolininko delspinigių už ilgesnį kaip 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpį. LR CK 1.126 str., netgi numato, jog reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs, o Å¡io straipsnio 2-oji dalis numato, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja, todėl, skolininkėms nepareiÅ¡kus reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį, kreditoriaus reikalavimu priteisti delspinigius, pastarieji galėjo bÅ«ti priteisti tiek už 10, tiek už 20 ar 40 mėnesių, kas kaip ji mato iÅ¡ informacinėje sistemoje „Liteko" skelbiamų įvairių instancijų teismų procesinių sprendimų, pasitaiko gan dažnai.Pagal LR CK 6.54 str., tais atvejais, kuomet Å¡alys nesusitaria kitaip, įmokos kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu, antrÄ ja eile įmokos skiriamos mokėti palÅ«kanoms pagal jų mokėjimo eiliÅ¡kumÄ , trečiÄ ja eile - įmokos skiriamos netesyboms mokėti, o ketvirtÄ ja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.BÅ«tent taip iÅ¡ esmės ji ir užskaitė iÅ¡ skolininkių gautas pinigines lėšas, kÄ patvirtina ir josios teismui pateikta padaryta lentelė. Ji, 2004-09-09 už 33000 litų Z. A. pardavus jai 1,7889 ha žemės sklypÄ , esantį Mockėnų k., Utenos r. ir Å¡iuos pinigus atidavus nurodytų skolinių įsipareigojimų daliniam įvykdymui, vadovaudamasi LR CK 6.54 str., Å¡iÄ pinigų sumÄ užskaitė sau akivaizdžiai nenaudingomis sÄ lygomis, tai yra kaip pagrindinės prievolės (skolos) dengimÄ , nors pagrindinė prievolė dengiama bÅ«na tik ketvirtÄ jÄ eile, t.y., tik pilnai padengus susidariusias palÅ«kanas ir delspinigius. Å is faktas paneigia tariamÄ jos siekį apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ . Vienintelė aplinkybė, kuri, apeliantės manymu, Å¡ioje byloje galėtų bÅ«ti vertinama tik kaip tikros ir nerealizuotos jos teisės realizavimas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos yra tai, kad ji, turėdama galimybę pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ kaip jų hipotekos kreditorius paduodama pareiÅ¡kimÄ Hipotekos teisėjui, iÅ¡ įkeisto Z. A. ir V. A. turto, tokios procedÅ«ros nustatyta tvarka nepradėjo ir dėl to įkeistas turtas parduotas buvo ne antstolio, bet, pagal skolininkių iÅ¡duotus įgaliojimus, josios ir, kad gautus pinigus ji užskaitė kaip visų jų prievolių įvykdymÄ . Toks jos elgesys galbÅ«t teoriÅ¡kai ir galėtų bÅ«ti kvalifikuojamas pagal LR BK 294 str., kuris numato atsakomybę tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, jeigu bÅ«tų pagrindo manyti, kad nurodytais veiksmais galėjo padaryti didelę žalÄ Z. A. ir V. A. teisėms ar teisėtiems interesams.Be to, už sukčiavimÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 1 ir 3 dalyse, asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, arba prokuroro reikalavimas. Å ioje baudžiamojoje byloje nėra nei vienos iÅ¡ nukentėjusiųjų pareiÅ¡kim. Ikiteisminis tyrimas pradėtas buvo pagal V. A. 2005 m. gegužės 14 d. pareiÅ¡kimÄ , tačiau V. A. nėra ir niekada nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Jis yra liudytojas. Tiek nukentėjusioji Z. A., tiek ir nukentėjusioji V. A. yra pilnametės, psichiÅ¡kai sveikos moterys ir nei viena iÅ¡ jų nėra iÅ¡davusi įgaliojimo V. A. atstovauti jų interesų, nebuvo. Prokuroro reikalavimo priimti procesinį sprendimÄ , dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., padarymo byloje taipogi nėra. Ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 1 d., nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų tokiam procesiniam sprendimui priimti, tai yra nesant nei nukentėjusiųjų, nei jų teisėto atstovo pareiÅ¡kimų, nei prokuroro reikalavimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., padarymo, kas, josios įsitikinimu, skundžiamÄ pirmos instancijos teismo nuosprendį besÄ lygiÅ¡kai daro neteisėtu, todėl ir praÅ¡o josios skundÄ patenkinus, jÄ iÅ¡teisinti.IÅ¡ duomenų byloje matyti, kad 2010 m. gegužės 12 d. prokuroro pirmos instancijos teisme pateikto pakeisto kaltinimo pagrindu pagal BK BK 182 str. 2 d. teisiamÄ A.J. K. (t. 6, b.l. 62-64) už tai, kad ji, pasinaudodama dėl nemokumo susidariusia sunkia paskolas paėmusių V. A. ir Z. A. situacija, piktnaudžiaudama jų pasitikėjimu, 2005 m. sausio 20 d. savo vardu iÅ¡ V. A. iÅ¡gavusi įgaliojimÄ parduoti už sutartÄ kainÄ ir sÄ lygas nukentėjusiai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 48.084 lt vertės turtÄ , 2005 m. kovo 3 d. jį be nukentėjusios žinios už 70.000 lt pardavusi L. J., pinigų Å¡iai neatidavė ir tokiu bÅ«du apgaule neatlygintinai įgijo 48.084 lt vertės svetimÄ turtÄ , bei, kad 2005 m. sausio 20 d. ji, savo pažįstamos R. L. vardu iÅ¡gavusi įgaliojimÄ parduoti už sutartÄ kainÄ ir sÄ lygas nukentėjusiai Z. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 20000 lt vertės turtÄ , 2005 m. lapkričio 23 d. d. jį be nukentėjusios žinios už 7.000 lt pardavusi L. J., pinigų Å¡iai nukentėjusiai neatidavė ir tokiu bÅ«du apgaule neatlygintinai įgijo 20.000 lt vertės svetimÄ turtÄ , skundžiamu 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžiu teismas, perkvalifikavęs inkriminuotÄ veikÄ iÅ¡ BK 182 str. 2 d. BK 182 str. 1 d., nuteisė tik už tai, kad A. J. K., piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule įgijo iÅ¡ nukentėjusios V. A. 2.975 lt, o iÅ¡ nukentėjusios Z. A. – 16.290 lt. Ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti ir teismui pateikti faktiniai duomenys - padriki, prieÅ¡taringi, neiÅ¡analizuoti ir neapibendrinti. Kolegija, visus prie bylos medžiagos prijungtus faktinius duomenis iÅ¡analizavusi, apibendrinusi ir įvertinusi, prokuroro skundÄ tenkina iÅ¡ dalies ir teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, pakeičia, o nuteistosios A. J. K. apeliacinį skundÄ , atmeta.Tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, tiek ir teismui, Å¡iuo konkrečiu atveju, privalu buvo nustatyti ir faktiniais duomenimis pagrįsti faktinį jų įvykdymo laikÄ ir tvarkÄ . To nepadarius, nėra galimybės nustatyti bei įvertinti nei faktinio sudarytų paskolų sutarčių įvykdymo termino, nei priklausiusių mokėtinų palÅ«kanų rÅ«Å¡ies ir dydžio, nei delspinigių mokėjimo pradžios atsiradimo bei jų dydžio skaičiavimo nustatymo teisingumo ir kt. Tai padaryti galima tik gerai žinant ir suprantant palÅ«kanų, delspinigių paskolos sutarties įvykdymo termino suvokimas. Pagrindinė palÅ«kanų paskirtis – tai skolininko mokėjimas kreditoriui už naudojimosi kreditoriaus pinigais bei jų negražinimo laikÄ . Lietuvos įstatymai palÅ«kanas pagal kilmę skirsto į įstatymines ir sutartines, o pagal reikÅ¡mę - į palÅ«kanas, atliekančias mokėjimo (atlyginimo) funkcijÄ (Å¡ios rÅ«Å¡ies palÅ«kanos mokamos už naudojimÄ si gauta paskola) ir į palÅ«kanas, atliekančias kompensacinę (nuostolių atlyginimo) funkcijÄ (Å¡ios rÅ«Å¡ies palÅ«kanos mokamos skolininkui praleidus prievolės įvykdymo terminÄ ). Iki paskolos gražinimo termino pabaigos mokamos yra tik mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos. Jų dydis nustatomas yra Å¡alių susitarimu, tačiau, palÅ«kanų dydį nustatant Å¡alių susitarimu, reikalaujama, kad susitarimas mokėti Å¡alių susitartÄ palÅ«kanų dydį, iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarautų Å¡alių interesų pusiausvyrai, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, proporcingumo bei protingumo kriterijams, nes nekontroliuojamos palÅ«kanų normos gali peraugti į lupikavimÄ , ekonomiÅ¡kai stipresniai Å¡aliai siekiant nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palÅ«kanas.Prievolės laiku neįvykdžius, t.y., paskolos nustatytu terminu negražinus, numatytas yra kompensavimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų mokėjimas, kurios nuo to momento laikomos yra skolininko atsakomybės forma. Jų paskirtis - kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius dėl laiku neatgautų pinigų, todėl nuo to momento, kreditotoriui suteikta yra teisė pasirinkti, ar jis reikalaus iÅ¡ sutartį pažeidusios Å¡alies vykdyti įsipareigojimus, ar sumokėti netesybas. Kitaip tariant, laiku paskolos negražinus, kreditoriui atsiranda teisė arba iÅ¡ skolininko reikalauti kompensacinių palÅ«kanų mokėjimo, arba delspinigių mokėjimo.Ä®statyminis mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų dydis nustatomas yra pagal paskolos davėjo <...> gyvenamosios <...> vietos komercinių bankų vidutinę metinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ sutarties sudarymo momentu. 2002 m. gruodžio mėnesį paskolų litais 1 mėnesio terminui vidutinė metų palÅ«kanų norma buvo 6,03 procentai, o sutarties terminui virÅ¡ 5 metų – paskolų litais vidutinė metų palÅ«kanų norma buvo 5,88 procentai. Ä®statyminis kompensacinių palÅ«kanų dydis nustatomas pagal CK 6.261 str. Juo nustatyta, kad už tarp fizinių asmenų sudarytos prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , mokamos yra 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos ir palÅ«kanos už priskaičiuotas palÅ«kanas, neskaičiuojamos.Delspinigiai - tai civilinės atsakomybės forma, kuria siekiama atlyginti nukentėjusiai Å¡aliai jos patirtus nuostolius. Jų skaičiavimas visada prasideda tik skolininkui nustatytu laiku prisiimtos prievolės neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius. Jie taip pat turi dvejopÄ prigimtį – kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 str.). Nustatytas jų dydis, taip pat neturi bÅ«ti aiÅ¡kiai per didelis net ir abiem Å¡alim susitarus dėl tokio jų dydžio, jis privalo bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai, nes, nustatant sutarties sÄ lygas, kreditorius gali pasinaudoti pranaÅ¡esne savo padėtimi, kitos Å¡alies neapdairumu, nepatyrimu, neiÅ¡manymu ir nesÄ Å¾iningai pasiekti susitarimÄ (byla 3K-3-361/2007, 3K-7-304/2007 ir kt). Aukščiausio teismo praktikoje paprastai sutartimi nustatyti 0,2 ir daugiau procentų dydžio delspinigiai pripažįstami aiÅ¡kiai per dideliais ir mažinami. Nuo tokios praktikos nukrypstama tik tuomet, kai kreditorius įrodo dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo realiai patyręs didesnius nei numatytų delspinigių dydžio nuostolius. Kaltinimas nuteistajai pateiktas buvo tik dėl nukentėjusių jai įgalioto parduoti 90000 lt vertės turto užvadymo apgaule, o skundžiamu nuosprendžiu ji nuteista yra už tai, kad, pardavusi nukentėjusių turtÄ ir iÅ¡ gautų pinigų atsiėmusi skolas, likusių pinigų negražinusi nukentėjusioms, apgaule juos pasisavino, todėl, neiÅ¡analizavus ir neaptarus visų nuteistosios iki jai įgalioto pardavimo atliktų veiksmų ir jų neįvertinus, teisingo sprendimo dėl apgaule užvaldyto svetimo turto priėmimas yra negalimas. Nukentėjusių Z. A. ir V. A. duoti parodymai rodo, kad, Z. A. 2002 m. su nuteistÄ ja A.J. K. susitarė dėl 35.000 lt paskolos 10-čiai metų Z. A. suteikimo už 3,25 procentų palÅ«kanas (t.5, b.l. 32-32, 40-45, t.6, b.l.183-185, 206-209), po sutarties pasiraÅ¡ymo jos pamatė, kad Z. A. pasiraÅ¡yta paskolos sutartis suraÅ¡yta yra ne 10-čiai metų, bet 1 mėnesiui, bei kad toje sutartyje palÅ«kanų mokėjimas nenumatytas, o įraÅ¡ytas delspinigių mokėjimas, nors dėl jų tartasi nebuvo. Joms pradėjus aiÅ¡kintis, A. J. K. liepė į visa tai nekreipti dėmesio. Sakė, kad, paskola faktiÅ¡kai duota yra sutartam 10 metų terminui, kad sutartyje 1 mėnesio terminas įraÅ¡ytas yra tam, kad nemokėti mokesčių valstybei ir, kad sutartyje įraÅ¡as apie delspinigius padarytas tik Å¡iaip sau. 3.500 lt ir 33000 lt paskolų paėmimo sutarčių sudarymus bei turto įkeitimus tų sutarčių įvykdymo užtikrinimui, iÅ¡Å¡aukė A. J. K. grasinimai parduoti hipotekai įkeistÄ turtÄ . FaktiÅ¡kai, pagal abi vėlesnes sutartis pinigų Z. A. realiai negavo. A.J. K. sakė užskaitanti juos paimtos palÅ«kanų ir delspinigių dengimui. Sakė, kad sutartyse nurodytas 1 mėnesio paskolų gražinimo terminas yra tik dėl akių, tam, kad nemokėti mokesčių. Vėliau, A.J. K. pradėjus reikalauti ir grasinti, ji pardavė jai savo vardu turėtÄ 33.000 lt vertės turtÄ , bet pinigų už jį, realiai negavo, josios skolos taip pat neiÅ¡nyko. A.J. K. ir toliau grasino joms hipotekai įkeisto turto pardavimu iÅ¡ varžytinių, reikalavo sumokėti milžiniÅ¡kas įsiskolinimų sumas. Bijodamos netekti turto, jos, tenkindamos A. J. K. reikalavimÄ leisti jai bÅ«ti tikrai, kad jos turto niekam neparduos, parašė Å¡ai įgaliojimus, leidžiančius jų vardu parduoti jų turtÄ . Apie įgaliojimu patikėto turto pardavimÄ joms praneÅ¡ta nebuvo ir pinigų už parduotÄ jų turtÄ jos iÅ¡ nuteistosios negavo.Nuteistosios A.J. K. duoti parodymai teisme, rodo, kad ji pripažino, jog su ja nukentėjusių buvo susitarta dėl 35000 lt paskolos 10-čiai metų suteikimo, mokant jai kas mėnesį po 3,25 procentus palÅ«kanų ir, kad sutartis tik 1 mėnesio terminui suraÅ¡yta buvo siekiant iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo valstybei (t.5, b.l.30-32, 181-183, 209-210 ir kt). Nukentėjusioms turėtų mokėti palÅ«kanų jai nemokant, dėl susikaupusios palÅ«kanų ir delspinigių sumos, jų skolos jai sumos iÅ¡augo. Dalis palÅ«kanų ir delspinigių jai padengta buvo iÅ¡ jos 2003 m. kovo 4 d. paimta 3500 lt paskola. 2004 m. birželio 5 d. paimta 33000 lt. paskola jai padengta buvo dalis, t.y. 33000 lt dydžio delspinigiai. Nukentėjusių skolos jai buvo labai daug iÅ¡augusios, todėl dalies skolos padengimui ji iÅ¡ Z. A. nusipirko 33000 lt vertės turtÄ . Z. A. pinigus atidavė skolai padengti. Siekdama pasidengti visus jai susidariusius nuostolius, ji pardavė įgaliojimo pagrindu jai nukentėjusių patikėtÄ turtÄ .TÄ patį ji patvirtino ir Å¡ios instancijos teisme.Vertinant tiek nuteistosios, tiek ir abiejų nukentėjusių atliktus veiksmus, matyti, kad:a) 2002 m. gruodžio mėnesį nuteistoji A. J. K. su nukentėjusiaja Z. A. susitarė dėl 35.000 lt paskolos Z. A. dukros V. A. vardu 10-ties metų terminui suteikimo, mokant kas mėnesį nuteistajai po 3,25 procentus aiÅ¡kiai neprotingai didelių palÅ«kanų; b) vietoje susitarimu sulygtų sÄ lygų, nuteistoji su V. A. pasirašė notarinę 35000 lt paskolos sutartį, kuria nustatė 1 mėnesio terminÄ Å¡iai paskolai grÄ Å¾inti, neįrašė į suraÅ¡ytÄ sutartį sutartų palÅ«kanų kas mėnesį mokėjimo, įrašė į sudarytÄ sutartį nesulygtus ir aiÅ¡kiai neprotingo dydžio 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ skolai grÄ Å¾inti dienÄ ; c) nustatydama notarinėje 35000 lt paskolos sutartyje 1 mėnesio terminÄ paskolai gražinti, nuteistoji faktiÅ¡kai pinigus skolino ne sutartyje įraÅ¡ytam, bet žodžiu sutartam terminui ir gerai žinojo, kad nei nukentėjusi Z. A., nei paskolos gavėja - V. A., tokio dydžio paskolos per notarinėje sutartyje įraÅ¡ytÄ 1 mėnesio terminÄ tikrai negražins; d) nukentėjusioms sureagavus į susitarto paskolos sugražinimo termino sutrumpinimÄ bei prievolės mokėti 0,5 procentų delspinigius į sutartį įraÅ¡ymÄ , nuteistoji, piktnaudžiaudama jų pasitikėjimu, jas apgavo, pasakiusi, kad į tai, kas paraÅ¡yta sutartyje, jos nekreiptų dėmesio, kad faktiÅ¡kai joms paskola suteikta yra jų susitartam terminui, kad jos turi kas mėnesį mokėti 3,25 procentų dydžio palÅ«kanas ir, kad su jomis tokio turinio notarinė sutartis pasiraÅ¡yta yra tik tam, kad pati nuteistoji iÅ¡vengtų mokesčių valstybei mokėjimo;e)  Z. A. 2003 m. kovo 4 d. duotos 3500 lt paskolos nuteistoji realiai nedavė, bet pasiėmė sau, kaip nukentėjusiųjų sumokėtas jai palÅ«kanas ir nekonkretizuotas papildomas iÅ¡laidas bei naujai paimtos paskolos dydžiu padidino nukentėjusių jai gražintinÄ 35000 lt skolÄ iki 38500 lt gražintinos skolos;f) nuteistoji nuo 2003 m. gegužės 11 d., t.y., nesuėjus faktiÅ¡kai su nukentėjusiomis susitartam paskolai gražinti 10 metų terminui, be 3,25 procentų dydžio palÅ«kanų mokėjimo, pradėjo nukentėjusioms skaičiuoti ir iÅ¡ jų nuo 38500 lt skolos reikalauti dar ir 0,5 procentų dydžio delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ paskolai gražinti dienÄ , mokėjimo;g) naudodamasi nukentėjusių teisiniu neiÅ¡prusimu, joms josios sudarytų situacijų nesuvokimu, grasindama joms hipotekų lakÅ¡tais įkeisto turto praradimu, uždėdama areÅ¡tus, manipuliavo joms sudaromomis nepalankiomis situacijomis ir, apgaule sudariusi 33000 lt sumai paskolos sutartį, gražintinÄ Â nukentėjusių skolÄ nuo 38000 lt padidino iki 71500 lt bei reikalavo nuo tos sumos sutarto dydžio palÅ«kanų ir notarine sutartimi nustatytų delspinigių mokėjimo. h) notarinėmis paskolų sutartimis nustatydama 182,5 proc.dydžio metinių delspinigių (0,5x365) mokėjimÄ , susitartÄ su nukentėjusiomis neprotingai didelę prievolę mokėti po 39 proc. metinių palÅ«kanų (3,25x12), padidėjo apie 5 kartus. Abejonių nekyla, kad, manipuliuodama paskolų suteikimų sÄ lygomis, reikalaudama kas mėnesį mokėti jai ir 3,25 procentus palÅ«kanų, ir 0,5 procentus delspinigių,  nuteistoji, bÅ«dama ekonomiÅ¡kai stipresne Å¡alimi, nesÄ Å¾iningai pasinaudojo pranaÅ¡esne savo padėtimi. Ji, manipuliuodama palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimų reikalavimais bei kitokiais nesÄ Å¾iningais, nuo tarimosi suteikti paskolÄ pradžios akivaizdžiai siekė apgaule praturtėti realios padėties nesuvokiančių nukentėjusių sÄ skaita. CK 6.193str. – 6.195 str. reglamentuoja sudarytų sutarčių bei jomis nustatytų sÄ lygų aiÅ¡kinimo taisykles, siekiant nustatyti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, sutarties esmę, tikslÄ , sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir t.t. Å ioje konkrečioje situacijoje, abejonių dėl sudarytų sutarčių rÅ«Å¡ies, nekyla. Su nukentėjusiomis sudarytos iÅ¡ tikrųjų buvo pinigų paskolos sutartys, tačiau tikrasis paskolų terminas ir paskolų sÄ lygų turinys, reikalauja iÅ¡samesnio įvertinimo. Tikrojo paskolų sutarčių turinio bei sÄ lygų nustatymas Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose yra privalomas. To nepadarius, nei teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, nei teisingas nustatymas paduotuose apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytų motyvų ir praÅ¡ymų teisingumo bei pagrįstum, yra negalimi. Duomenų, kad civinio proceso tvarka teismuose Å¡ios paskolų sutartys bÅ«tų buvę įvertintos ir dėl jų tikrojo turinio bÅ«tų buvę padarytos motyvuotai pagrįstos iÅ¡vados, nėra. Kolegija, byloje esančius faktinius duomenis iÅ¡analizavusi ir paskolų suteikimo turinį įvertinusi baudžiamosios ir civilinės teisių kontekste, konstatuoja:Nuteistsios A.J. K. parodymai rodo, kad notarinėmis paskolos sutartimis nustatytas vieno mėnesio terminas buvo nustatytas jai siekiant iÅ¡vengti mokesčių valstybei mokėjimo ir, kad faktiÅ¡kai, paskolos sutartis su nukentėjusiomis ji sudarė ilgesnės trukmės laikui. Ikiteisminio tyrimo metu, ji, tai teigė, kad 1 mėnesio terminui suraÅ¡ytomis paskolų sutartimis faktiÅ¡kai paskolas buvo suteikusi 6 mėnesių terminui (t.4, b.l. 47-52), tai 10 metų terminui, tai, kad neriboto laiko terminui, tai, kad iki tol, kol jai bus mokamos sutartos 3,25 proc. palÅ«kanos (t. 4, b.l. 58-59) ir tt. Duodama parodymus pirmos instancijos teisme, ji teigė 35000 lt paskolÄ davusi tai 10 metų, tai 1 mėnesiui, o kitas paskolas suteikusi tai 1 mėnesio terminui, tai neterminuotam laikui. Ji parodė ir tai, kad paskolų gavėjos taip pat žinojo, jog su jais sudarytos paskolų sutartys po mėnesio neturės bÅ«ti įvykdytos ir galios jos faktiÅ¡kai su jais susitartÄ laikÄ (t.5, b.l. 30-32). Å ios instancijos teisme atlikto teisminio tyrimo metu, ji taip pat tvirtino tai faktiÅ¡kai paskolas suteikusi 1 mėnesiui, tai 10 metų, tai neribotam laikui (t.6, b.l. 181-183). Nukentėjusių parodymai dėl tų pačių aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismuose visÄ laikÄ yra pastovÅ«s. Jų teigimu, 35000 lt sumÄ paskolinti jie prašė 10-15 metų, bet susitarus, faktiÅ¡kai duota jiems buvo 10 metų laikui. Kitos 2 sutartys faktiÅ¡kai sudarytos buvo neribotam laikui. Toks nuteistosios ir nukentėjusių duotų parodymų turinys akivaizdžiai rodo, kad žodžiu sutarti tikrieji Å¡alių ketinimai [paskolos gavimas (suteikimas) 10 metų terminui] ir faktiÅ¡kai sudarytos notarinės paskolos sutartys [paskola suteikta (gauta) 1 mėnesio terminu], yra skirtingos. Nuteistosios apie paskolos suteikimo terminus, duotų parodymų nepastovumas, rodo, kad paskolų sutartys tikrai sudarytos buvo ilgesniam nei 1 mėnuo, terminui. Tuo tarpu nukentėjusiųjų ir liudytojų apie tai visÄ laikÄ yra pastovÅ«s. Jie visÄ laikÄ nurodo tÄ patį 10 m. terminÄ 35000 lt paskolai ir neterminuotÄ terminÄ â€“ kitoms paskolų sutartims. Esant tokiai situacijai, pagrindo netikėti nukentėjusių ir liudytojų parodymais, kolegija neturi, tad, nepastovius nuteistosios parodymus įvertinusi kritiÅ¡kai,kolegija konstatuoja, kad visomis trimis paskolų sutartimis, formaliai jose įraÅ¡ytais 1 mėnesio sutarčių įvykdymo terminais, buvo užmaskuotas tikrasis paskolos suteikimas 10 m. terminui 35000 lt paskolai ir neribotas paskolų suteikimo terminas pagal kitas sutartis.Jau minėta, kad kiekvienos naujai sudarytos paskolos suteikimo sutarties pagrindu nuteistoji tuoj pat, t.y., sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ sujungdavo į bendrÄ paskolÄ ir kaskart nuo bendros paskolos sumos iÅ¡ abiejų nukentėjusiųjų reikalaudavo mokėti palÅ«kanas bei delspinigius. Nuo vienos bendros skolos sumos reikalaujant mokėti palÅ«kanas ir delspinigius, kitos paskolos yra ne kas kita, kaip pirmosios paskolos sumos padidinimai, todėl, nuteistajai nukentėjusių atžvilgiu elgiantis sÄ Å¾iningai, visos jos ir įvykdytos turėtų bÅ«ti vienu metu, t.y., iki 2012 m. gruodžio 11 d. Nei žodiniu susitarimu, nei notarinėmis sutartimis paskolos gražinimo tvarka nebuvo nustatyta, todėl iki paskolos gražinimo termino pabaigos gautÄ paskolÄ nukentėjusios galėjo nuteistajai gražinti tiek dalimis, tiek ir visÄ iÅ¡ karto, mokėdamos mokėjimo funkcijÄ atliekančias susitarto dydžio palÅ«kanas ir nemokėdamos už tÄ naudojimosi paskola laikÄ jokių delspinigių. Vadinasi, nuteistoji, pradėjusi nukentėjusioms nepagrįstai delspinigius skaičiuoti bei reikalauti jų mokėjimo ir imti juos, veikė nesÄ Å¾iningai ir apgaule, siekdama nukentėjusių sÄ skaita nepagrįstai praturtėti, didino nukentėjusių skolÄ jai. TokiÄ iÅ¡vadÄ daryti leidžia visa Å¡io įvykio eigos seka. O bÅ«tent: - 2002 m. gruodžio 11 d. nuteistoji V. A. realiai davė 1137 Lt mažesnę paskolos sumÄ , t. y. 33863 Lt vietoje sulygtų 35000 Lt (35000:100x3,25; 35000-1137), 1137 lt pasilikusi sau kaip pirmas nukentėjusios jai sumokėtas palÅ«kanas už 2002 m. gruodžio 11 d. – 2003 m. sausio 11 d. naudojimosi paskola laikÄ (t.5, b.l. 28,142). - 2003-02-07 nukentėjusiai V. A. faktiÅ¡kai už antrÄ jį naudojimosi paskola mėnesį (laikÄ nuo 2003 m. sausio 11 d, iki 2003 m. vasario 10 d.) vietoje susitartų sumokėti 1137,50 Lt palÅ«kanų sumokėjus 1200 Lt palÅ«kanas (t.5, b.l.28, 142), 1137,50 lt sumÄ virÅ¡ijusius 62,50 Lt nuteistoji pasiėmė kaip papildomas iÅ¡laidas, tačiau tokių iÅ¡laidų buvimÄ pagrindžiančių duomenų, nepateikė, tad 62,50 lt sumos pasiėmimas sau laikytinas neteisėtai. Elgdamasi sÄ Å¾iningai, ji, Å¡iuo konkrečiu atveju, gavusi iÅ¡ nukentėjusios susitartÄ mokėti palÅ«kanų sumÄ virÅ¡ijusius 62,50 Lt turėjo Å¡iÄ sumÄ užskaityti kaip paskolos dalies grÄ Å¾inimÄ jai ir nuo to momento likutinę negražintos paskolos sumÄ nukentėjusioms sumažinti iki 34.937,50 Lt (35000-62,50), kito mėnesio palÅ«kanas skaičiuojant jau nuo sumažėjusios negražintos paskolos sumos, t.y., nuo 34.937,50 lt (t,5, b.l. 28,142).- 2003-03-04 sutartimi paskolinusi nukentėjusiai Z. A. 3500 Lt, nuteistoji, realiai Å¡ių pinigų nukentėjusiai nedavusi, visus juos pasiėmė sau, kaip nukentėjusių sumokėtas jai už 38500 lt (35000+3500) paskolÄ Â 3,25 procentų mėnesio palÅ«kanas už 2 mėnesius bei 969,50 Lt dydžio papildomas iÅ¡laidas, nesant jokių papildomų iÅ¡laidų buvimÄ pagrindžiančių duomenų. Elgdamasi sÄ Å¾iningai, nuteistoji, Å¡iuo konkrečiu atveju, iÅ¡ 3500 lt sumos galėjo 1135,47 Lt (34.937,50:100x3,25) pasiimti sau kaip nukentėjusių jai sumokėtas palÅ«kanas už trečiÄ jį jiems duotos paskolos mėnesį (laikÄ nuo 2003 m. vasario 11 d. iki 2003 m. kovo 10 d.), 1249,22 Lt [(34.937,50+3500) :100x3,25) pasiimti sau, kaip palÅ«kanas, sumokėtas nukentėjusių už ketvirtÄ jį paskolos mėnesį (laikÄ nuo2003 m. kovo 11 d. iki 2003 m. balandžio 10 d.), o likusius 1115,31 lt pasiimti sau kaip dalies paskolos jai gražinimÄ ir nuo to momento likutinę nukentėjusių negražintos paskolos sumÄ sumažinti iki 37.322,19 Lt (34.937,50+3500-1115,31), o kito mėnesio palÅ«kanų dydį skaičiuoti nuo likusios negražintos 37.322,19 lt dydžio skolos (t.5, b.l. 28, 142). Nuteistosios pateiktais duomenimis, 2003 m. gegužės 19 d. palÅ«kanų dengimui nukentėjusios sumokėjo 1600 Lt, 2003 m liepos 2 d. - 2500 Lt, 2003 m. rugsėjo 2 d. - 2500 Lt, 2003 m. lapkričio 13 d. - 1600 Lt. (t.5, b.l. 28, 142). Nuteistajai elgiantis sÄ Å¾iningai, 2003-05-19 nukentėjusių sumokėtas 1600 Lt dydžio palÅ«kanas, galėjo pasiimti sau 1212,97 lt sumÄ (37.322,19:100x3,25) kaip sumokėtas jai palÅ«kanas (37440:100x3,25) už penktÄ jį naudojimosi paskola mėnesį (laikÄ nuo 2003 m. balandžio 11 d. iki 2003 m. gegužės 10 d.), o 387,03 lt sumÄ pasiimti sau, kaip dalinai sumokėtas jai palÅ«kanas už jau prasidėjusį Å¡eÅ¡tÄ jį naudojimosi paskola mėnesį (laikÄ nuo 2003 m. gegužės 11 d. iki 2003 m. birželio 10 d.) bei likusia nesupmokėta jai palÅ«kanų už Å¡eÅ¡tÄ jį paskolos mėnesį dalimi laikyti - 825,94 Lt (1212,97-387,03 (t.5, b.l. 28, 142). 2003-07-02 nukentėjusiems sumokėjus 2500 Lt palÅ«kanų, nuteistajai elgiantis sÄ Å¾iningai, - 825,94 Lt ji galėjo pasiimti sau, kaip nesumokėtÄ jai palÅ«kanų likutį už Å¡eÅ¡tÄ jį paskolos mėnesį, 1212,97 lt pasiimti sau, kaip palÅ«kanas už dar nepasibaigusį septintÄ jį paskolos mėnesį (laikÄ nuo 2003 m. birželio 11 d. iki 2003 m. liepos 10 d.), o likusiÄ 461,09 Lt sumÄ galėjo pasilikti sau kaip paskolos dalies sugrÄ Å¾inimÄ ir sumažinti ja nukentėjusioms gražintinÄ jai paskolos sumÄ iki 36.861,10 Lt (37.322,19-461,09) (t.5, b.l. 28,142).2003-09-02 nukentėjusių sumokėta 2500 Lt palÅ«kanų suma, nuteistajai elgiantis sÄ Å¾iningai, turėjo bÅ«ti panaudota apmokant palÅ«kanas už aÅ¡tuntÄ jį ir devintÄ jį naudojimosi paskola mėnesius (laikÄ nuo 2003 m. liepos 11 d, iki 2003 m. rugsėjo 10 d.) po 1197,99 Lt (36.861,10:100x3,25), o likusius 104,02 lt (2500-1197,99-1197,99) galėjo pasiimti sau kaip paskolos dalies jai sugražinimÄ ir, sumažinus negražintos paskolos sumÄ iki 36.757,08 Lt, kito mėnesio palÅ«kanas skaičiuojant nuo tos sumos (t,5, b.l. 28,142). 2003-11-13 nukentėjusių sumokėta 1600 Lt suma, nuteistajai elgiantis sÄ Å¾iningai, turėjo bÅ«ti panaudota pasiimant 1194,61 Lt (36.757,08:100x3,25) palÅ«kanų už deÅ¡imtÄ jį paskolos mėnesį (laikÄ nuo 2003 m. rugsėjo 11 d. iki 2003 m. spalio 10 d,), o likusiÄ 405,39 Lt sumÄ pasiimti sau, kaip dalinį palÅ«kanų sumokėjimÄ už prasidėjusį vienuoliktÄ jį paskolos mėnesį (laikÄ nuo 2003 m. spalio 11 d. iki 2003 m. lapkričio 10 d.), likusia nesumokėta už vienuoliktÄ jį mėnesį palÅ«kanų suma laikant 789,22 Lt (t.5, b.l. 28,142).2004 m. birželio 5 d., nuteistoji nukentėjusiai Z. A. suteikė dar ir 33000 lt paskolÄ . Realiai pinigų ji nukentėjusiai ir vėl nedavė. Šį kartÄ ji visus juos pasiėmė sau, kaip jai nukentėjusių neva nesumokėto delspinigių įsiskolinimo padengimÄ ir nukentėjusių negražintÄ skolÄ jai padidino iki 71500 lt (38500+33000). Padariusi tai, ji pradėjo reikalauti iÅ¡ nukentėjusiųjų 3,25 procentų mėnesinių palÅ«kanų nuo 71.500 Lt sumos, kas sudarė 2323,75 Lt kas mėnesį bei nuo tos sumos kasdienÄ skaičiavo didžiulius 0,5 procentų dydžio delspinigius. FaktiÅ¡kai paskolos sutarčiai esant sudarytai 10 metų laikui, nukentėjusiosios prievolės už suteiktÄ paskolÄ mokėti delspinigius, neturėjo, tad ir nuteistoji neturėjo teisės nei juos nukentėjusioms skaičiuoti, nei reikalauti jų sumokėjimo. Vadinasi, nuteistoji, skaičiodama nukentėjusioms delspinigius, darė tai neteisėtai, o, tariamai nesumokėtų delspinigių atlyginimo pretekstu pasiimdama sau nukentėjusiai Z. A. neva paskolintus 33000 lt, ne tik apgaule juos pasisavino, bet ir apgaule padidino nukentėjusių skolÄ jai nuo 38500 lt iki 715000 lt. Kolegija, įvertinusi tai, kad 2004 m. birželio 5 d. notarine paskolos sutartimi nukentėjusiai Z. A. paskolintų 33000 lt nuteistoji nukentėjusiai nedavė, tai, kad nuteistoji tÄ pinigų sumÄ pasiliko sau kaip dalies delspinigių apmokėjimÄ , kurių ji nei skaičiuoti, nei gauti teisės tuo metu neturėjo, taip pat tai, kad, minėtos sutarties pagrindu ji nukentėjusių skolÄ jai nuo 38500 padidino iki 71500 l apgaule ir tokiu  bÅ«du ji, įgijusi turtinę teisę į 33000 lt padidintos skolos gražinimÄ , nukentėjusių sÄ skaita siekė nepagrįstai praturtėti, 2004 m. birželio 5 d. sutartį laiko niekine ir konstatuoja, kad ir po apgaulės bÅ«du sudarytos 2004 m. birželio 5 d. paskolos sutarties, nuteistajai iÅ¡ 38500 paskolos negražinti buvo likę 36.757,08 lt.Nuteistosios pateiktoje lentelėje atžymų apie palÅ«kanų sumokėjimÄ po 2003 m. lapkričio 13 d. nėra, nors, duodami parodymus, tiek abi nukentėjusios, tiek ir liudytojai V. A. bei Ž. A. kategoriÅ¡kai tvirtina, kad be prieÅ¡ tai aptartų sumų, jie 2004 m. liepos – spalio mėnesiais nuteistajai josios reikalautiems mokesčiams padengti yra sumokėję dar 18.274 lt. JÅ¡ jų, 14.000 lt sumÄ yra nuvežę ir jai atidavę vienu kartu. Kitais kartais yra vežę ir mokėję mažesnes sumas, tačiau to nuteistoji niekur nėra užfiksavusi. 14.000 Lt suma, kaip nuteistajai 2004 m. liepos 8 d. sumokėta, įtraukta yra į liudytojo V. A. pateiktÄ pinigų mokėjimo nuteistajai lentelę (t.3, b.l.107). Joje taip pat vienÄ kartÄ , t.y.2004 m. rugpjūčio 20 d. įraÅ¡ytas 1720 lt sumos sumokėjimas ir 2 kartus, t.y., 2004 m. rugsėjo 9 d. ir spalio 16 d. įraÅ¡yti 2 sumokėjimai po 1277 lt. Nuteistosios duoti dėl Å¡ių faktų duoti parodymai rodo, kad iÅ¡ esmės ji Å¡ių pinigų sumų sumokėjimo jai, neginčija, tik sakosi to neprisimenanti. Pagrindo, Å¡ioje dalyje abejoti pastoviais nukentėjusių bei liudytojų parodymais, nėra. Nukentėjusių pateiktame nuteistosios suraÅ¡ytame raÅ¡telyje (t. 1, b. l. 71) yra paraÅ¡yti skaičiai 35000, 3500 ir 33000, 3,25 procentai, skaičiai 14000, 1732, 2175 ir tekstas „visada viso mokėti reikia 1732 lt“. Nuteistoji pripažįsta, kad raÅ¡telis raÅ¡ytas yra josios, bet sakosi neprisimenanti, kÄ ji turėjo omenyje tokį raÅ¡telį nukentėjusiems paraÅ¡ydama. Tokie nuteistosios parodymai vertinami kritiÅ¡kai. Nuteistosios ranka raÅ¡telyje įraÅ¡ytų sumų sutapimai su paimtos paskolos bei mokėtų palÅ«kanų dydžiais, patvirtina nukentėjusių ir liudytojų parodymus apie tai, kad nuteistoji į teismui pateiktÄ josios sudarytÄ paskolos lentelę tikrai yra neįtraukusi per keletÄ kartų nukentėjusių jai 2004 m. liepos mėn. 8 d. - 2004 m. spalio 16 d. sumokėtos 18274 lt sumos. Nuteistajai elgiantis sÄ Å¾iningai, ji, 2004-07-08 nukentėjusioms sumokėjus 14.000 Lt, 789,22 Lt galėjo pasiimti sau kaip likusiÄ nesumokėtÄ palÅ«kanų dalį už vienuoliktÄ jį naudojimosi paskola mėnesį dalį ir po 1194,61 lt (36757,08:100x3,25) kaip palÅ«kanų už naudojimÄ si paskola įsiskolinimÄ už dvyliktÄ jį-devynioliktÄ jį (laikas nuo 2003 m. lapkričio 11 d. iki 2004 m. liepos 10 d.) paskolos mėnesius (1194,61x8+789). LikusiÄ sumÄ , t. y. 3653,90 Lt, galėjo pasilikti sau, kaip dalies paskolos gražinimÄ ir nukentėjusių negražintÄ paskolÄ Â sumažinusi iki 33.103,18 Lt (36.757,08-3653,90), kito mėnesio palÅ«kanas skaičiuoti nuo sumažėjusios negražintos paskolos sumos, t.y., nuo 33.103,18 lt (t,5, b.l. 28,142).Nukentėjusioms 2004 m. rugpjūčio 20 d. sumokėjus nuteistajai 1720 Lt, Å¡iÄ sumÄ nuteistoji galėjo pasilikti sau, iÅ¡ jos 1075,85 Lt kaip jai sumokėtas palÅ«kanas (33,103,18:100x3,25) už dvideÅ¡imtÄ jį paskolos mėnesį mėnesį (laikÄ nuo 2004 m. liepos 11 d. iki 2004 m. rugpjūčio 10 d.)ir 644,15 Lt. kaip dalies palÅ«kanų už jau prasidėjusį dvideÅ¡imt pirmÄ jį paskolos mėnesį (laikÄ nuo 2004 m. rugpjūčio 11 d. iki 2004 m. rugsėjo 10 d.), sumokėjimÄ . Už dvideÅ¡imt pirmÄ jį paskolos mėnesį liktų nesumokėta 431,70 Lt palÅ«kanų (1075,85-431,70).2004 m. rugsėjo 9 d. nukentėjusiosios sumokėjo nuteistajai 1277 Lt. TÄ pačiÄ dienÄ nukentėjusi Z. A. nuteistajai už 33.000 Lt pardavusi žemės sklypÄ , sumokėjo nuteistajai dar 33000 lt. Tokiu bÅ«du, 2004 m. rugsėjo 9 d. nuteistoji iÅ¡ nukentėjusių gavo 34277 lt. FaktiÅ¡kai tai dienai nukentėjusiosios nuteistajai buvo negražinę 33.103,18 Lt paskolos ir nesumokėję 431,70 palÅ«kanų už dvideÅ¡imt pirmÄ jį paskolos mėnesį, kas bendroje sumoje sudarė 33.534,88 Lt. Nuteistajai elgiantis sÄ Å¾iningai, iÅ¡ gautos 34277 lt sumos ji turėjo teisę pasiimti sau 431,70 lt kaip likusį jai nesumokėtÄ palÅ«kanų įsiskolinimÄ už dvideÅ¡imt pirmÄ jį naudojimosi paskola mėnesį ir 33103,18 lt kaip likusiÄ negražintÄ paskolos dalį. Nuo to laiko, t.y. nuo 2004 m. rugsėjo 9 d., nukentėjusios su nuteistaja ne tik kad faktiÅ¡kai turėjo bÅ«ti laikytos pilnai atsiskaičiusiomis, bet dar ir ir buvo permokėję jai 742,12 Lt (34.277-33.534,88). Nepaisant to, nuteistoji ir po to elgėsi nesÄ Å¾iningai ir 2004 m. rugsėjo 9 d. reikalavo iÅ¡Â nukentėjusių neva jai negražintos 38500 lt skolos ir 112.126,26 lt dydžio delspinigių bei palÅ«kanų įsiskolinimo (t.5, b.l. 28.142). Tokiu bÅ«du ji, manipuluodama sutartimis, susitarimais, nesÄ Å¾iningai skaičiuotomis palÅ«kanomiss bei delspinigiais ir, reikalaudama juos jai sumokėti, grasino nukentėjusioms įkeisto turto praradimu, areÅ¡tais, uždėdama areÅ¡tus nukentėjusių įkeistam turtui elgėsi nesÄ Å¾iningai. Už tai, kad, elgdamasi nesÄ Å¾iningai, manipuliuodama įstatymais ir naudodamasi nukentėjusių nesuvokimu nei josios daromų veiksmų, nei josios daromais veiksmais sukeliamų joms pasekmių, be teisėto pagrindo priskaičiuodavo ir reikalaudavo mokėti nepriklausiusius mokėti delspinigius, kad ji apgaule 33000 lt nuo 38500 lt sumos iki 71500 lt sumos padidino nukentėjusių gražintinÄ jai skolÄ , kad ji apgaule savinosi nukentėjusių turtÄ , apgaulės bÅ«du įgijo turtinę teisę į 33000 lt didesnės skolos gražinimo reikalavimÄ , ikiteisminio tyrimo metu rodė faktiniai duomenys byloje, bet kaltinimai jai dėl to nėra pateikti ir baudžiamojon atsakomybėn už tai ji nėra patraukta, tačiau tai pagrindo tenkinti nuteistosios skundÄ jame nurodytais motyvais, neduoda, todėl nuteistosios skundas atmetamas.Tolesnė byloje esančių faktinių duomenų analizė rodo, kad nuteistoji 2004 m. spalio 10 d. fiksavo joms ne tik negražintÄ 38500 lt skolÄ , bet ir 119.345 lt dydžio palÅ«kanų bei delspinigių įsiskolinimÄ bei reikalavo iÅ¡ jų tÄ skolÄ ir įsiskolinimus jai gražinti. Nsusivokdamos realioje situacijoje, 2004 m. spalio 16 d. nukentėjusiosios sumokėjo nuteistajai dar 1277 Lt (t.3, b.l. 107). Tai padarę, jos faktiÅ¡kai nuteistajai buvusiÄ permokėtÄ 742,12 sumÄ padidino iki 2019,12 Lt (742,12+1277). Abejonių nekyla, kad nuteistoji sÄ moningai apgavo nukentėjusias, melavo joms, kad 38500 lt skolos Å¡ios nėra grÄ Å¾inusos, nėra sumokėjusios jai visų palÅ«kanų bei delspinigių. Nukentėjusioms dėl nemokumo nustojus nuteistajai pinigus mokėti, nuteistoji 2004 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į hipotekos teisėjÄ dėl 38500 lt skolos bei ------- iÅ¡ieÅ¡kojimo. Savo sudarytoje lentelėje tai dienai ji nukentėjusiosioms rodė negražintÄ 38500 lt skolÄ ir 132.338,85 Lt palÅ«kanų bei delspinigių įsiskolinimÄ (t.5, b.l. 28, 142). Po kreipimosi į hipotekos teisėjÄ , grasindama nukentėjusioms, jog Å¡ios ir po jų turto pardavimo liks jai skolingos, reikalavo iÅ¡ nukentėjusių, kaip garanto, - duoti jai įgaliojimus parduoti nukentėjusiųjų turtÄ . Tai leidžia teigti, kad nuteistoji ne tik gerai suvokė nukentėjusias apgaudinėjanti tam, kad jų sÄ skaita praturtėtų, bet ir to norėjo. Apgaulės įtakoje abi nukentėjusios įgaliojimus parduoti jųjų turtÄ , 2005 m. sausio 20 d. parašė nuteistosios ir jos nurodyto asmens – R. L. vardais. Nuteistajai ir jos nurodytai R. L. suteikus įgaliojimÄ parduoti nukentėjusiųjų turtÄ , apie pardavimÄ iÅ¡ anksto nenepraneÅ¡ant nukentėjusioms ir turtÄ Â pardavus, apgaule užvaldė svetimÄ 70000 lt vertės nukentėjusios V. A. ir 20000 lt vertės nukentėjusios Z. A. turtÄ . Bendra apgaulės bÅ«du užvaldyto turto vertė - 90000 lt virÅ¡ija 250 MGL dydį, tad nuteistosios veika pagrįstai kvalifikuota buvo pagal BK 182 str. 2 d. Teismas, perkvalifikuodamas nuteistosios padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ LR BK 182 str. 2 d. į 182 str. 1 d., netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir to pagrindu nepagrįstai paskyrė per Å¡velniÄ bausmę, todėl, Å¡ioje dalyje, prokuroro skundas yra pagrįstas, tad, nuosprendis keičiamas ir nuteistosios A.J. K. nusikalstama veika iÅ¡ LR BK 182 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 182 str. 2 d.Skiriant bausmę nuteistajai, teismas atsižvelgia į nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį visuomenei, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, priežastis, sÄ lygas bei pasekmes, į nuteistosios asmenybę, į tai, kad teisiamÄ ji pirmÄ jį kartÄ , į tai, kad charakterizuojama teigiamai, į tai, kad jos atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo (nuo įgalioto parduoti turto pardavimo) yra praėję jau daugiau kaip Å¡eÅ¡i su puse metų ir duomenų, kad per tÄ laikÄ nuteistoji bÅ«tų padariusi naujas nusikalstamas veikas, teismui nepateikta Iki apkaltinamojo nuosprendžio jai priėmimo ir apeliacinių skundų iÅ¡nagrinėjimo praėjus ilgam laiko tarpui ir, nesant duomenų, kad nuteistoji per tÄ laikÄ bÅ«tų nusikaltusi, LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. EŽTT taip pat laikosi praktikos, kad užsitęsęs bylos iÅ¡nagrinėjimo procesas duoda pagrindÄ iÅ¡imtinės aplinkybės buvimo konstatavimui ir BK 54 str. 3 d. taikymui, todėl prokuroro skundas Å¡ioje dalyje tenkinamas iÅ¡ dalies ir, nuteistajai, pritaikius BK 54 str. 3 d.,skirtina kita Å¡velnesnė įstatymo sankcijoje nenumatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda. Ä®vertinus nusikaltimu nukentėjusioms sukeltas pasekmes, nuteistajai skirtina didžiausia, t,y, 300 MGL dydžio, t.y., 39000 lt (trisdeÅ¡imt devyniųtÅ«kstančių lt) bauda.       Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 326 str. 1 d. 1 p.,                              n u  s  p  r  e  n  d  ė: Nuteistosios A. J. K. apeliacinį skundÄ asmesti.Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, pakeisti.A. J. K. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 182 str. 1 d. į BK 182 str. 2 d. ir, taikant BK 54 str. 3 d., nubausti 300 MGL dydžio, t.y. 39000 lt (trisdeÅ¡imt devynių tÅ«kstančių lt) bauda. Likusioje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai:                                                         Regina Majauskienė     Romualdas Lincevičius    ArÅ«nas PaÅ¡tuolis            Â