2017-09-13 Nr. AB-16486-3-64-3-01187-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-777-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01187-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. A. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus, priteisti vieną eurą neturtinės žalos atlyginimui.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes byla nepriskirtina tam teismui, bei pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą.

Teismas pabrėžė, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas reiškia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su Šiaulių apygardos probacijos tarnybos veiksmais pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdymo procese. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 33 straipsnio 1, 2 dalimis ir pažymėjo, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnybos veikla, iš kurios pareiškėjas kildina neturtinę žalą, yra susijusi su nuosprendžiu skirtos probacijos vykdymo teisiniais aspektais baudžiamajame procese, o ne su viešojo administravimo teisiniai santykiais. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas nepatenka į ABTĮ numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokios pat pozicijos buvo laikomasi ir Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 9 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-17/2015.

II. Pareiškėjas A. A. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti jo skundą nagrinėti.

Pareiškėjo teigimu, Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius, būdamas viešasis subjektas, neveikė pagal Probacijos įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas. Pareiškėjo manymu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties vykdymu.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą sieja su veiksmais vykdant jo priežiūrą lygtinio paleidimo laikotarpiu. Atsakovas pažymi, kad Probacijos tarnybos veikla, iš kurios pareiškėjas kildina neturtinę žalą, yra susijusi su teismo nuosprendžiu skirtos probacijos vykdymo teisiniais apsektais baudžiamajame procese, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. A. skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną nagrinėti administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Nors pirmosios instancijos teismas kaip atsisakymo priimti pareiškėjo skundą pagrindą nurodė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą, kai byla nepriskirtina tam teismui, tačiau iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas de facto (faktiškai; iš tikrųjų) pareiškėjo skundą atsisakė priimti dėl to, jog jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas siekia inicijuoti administraciniame teisme tokio pobūdžio ginčą, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad, nors pareiškėjas, paduodamas skundą, turėjo pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas, tačiau nei pareiškėjo skundo turinys, nei atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekė inicijuoti būtent administraciniam teismui priskirtiną ginčą.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą, o kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus veiksmais pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdymo procese. Kaip pažymėta Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 9 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-17/2015, Šiaulių apygardos probacijos tarnybos veikla yra susijusi su nuosprendžiu skirtos probacijos vykdymo teisiniais aspektais baudžiamajame procese, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas iš esmės pagrįstai bei teisėtai 2017 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė