f2abea10-7b09-486f-be57-c1344cadeeaf · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-487/2018                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28401-2017-8                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.3; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,nuteistajai I.

N. – L.,gynėjui advokatui Pavelui RavluÅ¡evičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios I. N. – L. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo:I. N. – L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir nuteista laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsniu, nuosprendžius paskirta bausmė, bausmių apėmimo bÅ«du subendrinta su bausmėmis paskirtomis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu bei Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. ir I.

N. – L. paskirta galutinė subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.IÅ¡ I. N. – L. nukentėjusiajai G. L. priteista 1516,23 turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ I. N. – L. nukentėjusiesiems T. L. ir E. L. priteista po 10 000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ I. N. – L. nukentėjusiesiems K. L. ir L. L. priteista po 5 000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1.

I. N. – L. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji nužudė Å¡eimos narį, o bÅ«tent: ji, 2017 m. birželio 8 d. laikotarpiu nuo 21.59 val. iki 22.25 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, peiliu durdama sugyventiniui S. L. į krÅ«tinės sritį, padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdÄ krÅ«tinės priekinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inėje su deÅ¡inio plaučio, Å¡irdiplėvės, aortos pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu, Å¡irdies tamponada krauju, taip veikdama tyčia nužudė savo Å¡eimos narį S. L., su kuriuo bendrai gyveno neįregistravusi santuokos.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistoji I. N. – L. praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti jai skirtÄ laisvės atėmimo bausmę.2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo neįvertinta tai, kad ji turi du mažamečius vaikus, iki suėmimo dirbo, kas rodo, kad norėjo gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio normas.

PrieÅ¡ingai nei konstatuota teismo nuosprendyje, nusikaltimas nebuvo padarytas tyčia, ji pati įvykio metu buvo muÅ¡ama savo buvusio sugyventinio ir prieÅ¡ jÄ buvo naudojamas stiprus psichologinis smurtas, kÄ patvirtina liudytojų parodymai bei ekspertų iÅ¡vados dėl jai padarytų sužalojimų. Be to, ji nukentėjusiajam iÅ¡ karto suteikė pagalbÄ , iÅ¡kvietė medikus. Taip pat teigia, kad byloje teismo neteisingai buvo atsižvelgta į tai, kad įvykio metu ji buvo neblaivi, kai pačiam nukentėjusiajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis.

Savo kaltės ji neneigė ir dėl padaryto labai gailisi. Su priteistais civiliniais ieÅ¡kiniais sutiko. Tyčios nužudyti neturėjo. Mano, kad visų Å¡ių iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu jai turėtų bÅ«ti skirta Å¡velnesnė bausmė.3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavusi nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4.

Nuteistosios I. N. – L. apeliacinis skundas atmetamas.5. Nuteistoji I. N. – L. neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių, nužudžius S. L., t. y. įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, jų pagrindu nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , tačiau nesutinka su jai paskirtos bausmės dydžiu. Tokiu bÅ«du, skundžiamas nuosprendis, nenustačius jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegijos peržiÅ«rimas paduoto apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).5.1.

Nuteistoji I. N. – L., praÅ¡ydama pakeisti nuosprendžio dalį dėl laisvės atėmimo dvylikai metų bausmės paskyrimo, apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, jos nuomone, leidžiančias sumažinti jai paskirtÄ bausmę - kaltės pripažinimÄ ir gailėjimÄ si, neturėjimÄ tikslo nužudyti, kitas aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus paduoto skundo ribose, neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog skundžiamu nuosprendžiu I.

N. – L. paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti jos padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio ir pavojingumo laipsnio ir yra per griežta. Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumÄ ir paskyrė teisingÄ bausmę. Teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ , padaryto nusikaltimo motyvÄ ir tikslÄ , I.

N. – L. asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes. Visoms Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė vienodÄ dėmesį, nė vienos iÅ¡ jų nelaikė dominuojančia ar iÅ¡skirtine, individualizuojant bausmę.5.2. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad I. N. – L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 11 straipsnio 6 dalis). Savo veiksmais ji sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį.

Akcentuotina, jog žmogaus gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamojo įstatymo, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais veiksmais nužudomas kitas žmogus. Nustatyta ir tai, kad I. N. – L. nusikalto, veikdama tiesiogine tyčia. Nors apeliantė teigia, kad ji neturėjo tikslo nužudyti S. L., tačiau apie tyčios turinį teismas sprendžia, kiekvienu atveju atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, įvertinęs surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes. Kaip nustatyta, I. N. – L. įrankiu, pritaikytu sužaloti asmenį – peiliu, kurio geležtė 200/203 mm ilgio, sudavė smÅ«gį gulinčiam S. L. į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ ir pažeidžiamiausiÄ kÅ«no vietÄ â€“ krÅ«tinės sritį (bendras sužalojimo ilgis apie 12 cm). Ä®vertintas ir kitų nuteistosios veiksmų, kurie taip pat yra reikÅ¡mingi, atlikimas – peilio atsineÅ¡imas iÅ¡ virtuvės ir juo stiprus smÅ«giavimas gulinčiam nukentėjusiajam.

Taigi, visos Å¡ios nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido spręsti apie apeliantės tyčios kryptingumÄ . Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad smÅ«giuodama nukentėjusiam S. L. į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (krÅ«tinę), I. N. – L. ne tik privalėjo suvokti, bet ir suvokė, kad tokiais veiksmais kelia realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir numatė, kad dėl jos suduoto smÅ«gio pastarasis gali mirti. Bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad tokio pavojingo veikimo bÅ«do pasirinkimas ir visos galimos pasekmės, I.

N. – L. tenkino ir visų jų ji norėjo. Taigi, ji buvo abejinga galimoms savo veiksmų pasekmėms, t. y. nukentėjusiojo mirčiai. Nors pats nusikaltimas nebuvo planuotas, įvertinus paties įvykio eigÄ , padaryto sužalojimo pobÅ«dį – sudavimas peiliu gulinčiam nukentėjusiam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ krÅ«tinės lÄ stÄ , konstatuotina, kad padarytas sužalojimas lėmęs (priežastiniu ryÅ¡iu susijęs) S. L. mirtį, buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga nuteistosios veiksmų pasekmė.

Normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog Å¡ioje byloje nustatytų veiksmų atlikimas kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio veiksmo nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, dėl kurių jis gali mirti.5.3. Parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nustatytÄ nuteistosios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – kad ji pripažino padariusi nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas, kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad kaltininkė neigiamai vertina savo elgesį.

Taip pat įvertinta, jog po įvykio ji nebuvo abejinga nukentėjusiojo atžvilgiu – kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ . Nuteistosios apeliaciniame skunde Å¡ios aplinkybės akcentuojamos kaip pagrindas paskirtai laisvės atėmimo bausmei mažinti. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad, kaip minėta, parenkant bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas į jas jau atsižvelgė, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dar kartÄ Ä¯ jas atsižvelgti ir tuo pačiu pagrindu mažinti I.

N. – L. paskirtÄ jÄ bausmę.5.4. Byloje buvo nustatyta ir I. N. – L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarė, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors apeliantės manymu, Å¡i aplinkybė nepagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę sunkinančia, nes ir pats nukentėjusysis buvo neblaivus (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,54 ‰ etilo alkoholio ir Å¡lapime 2,53 ‰ etilo alkoholio - sunkus girtumo laipsnis), Å¡is skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama nepriklausomai nuo kaltinamo asmens neblaivumo laipsnio, tam neturi reikÅ¡mės ir nukentėjusiojo bÅ«klė. Svarbu yra tai, kad kaltininkas padarė veikÄ , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad Å¡is apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, byloje nustatomas pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles (alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiÅ«ros aktu, taip pat remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais), nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad I. N. – L. pripažino tiriamo įvykio dienÄ vartojusi alkoholio (t. 4, b. l. 177-178). Å iÄ aplinkybę nurodė ir byloje apklaustos liudytojos M. Å . ir L. Å . (t. 4, b. l. 149-150, 150-151), taip pat alkotesteriu I. N. – L. buvo nustatytos 1,42 ‰ girtumas (t. 3, b. l. 36). Taigi, iÅ¡ bylos iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistoji I. N. – L. buvo neblaivi. Tai, kad nuteistosios girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, patvirtina nuteistosios veikimo pobÅ«dis - tarp jos ir sugyventinio (nužudytojo) kilusio iÅ¡ esmės buitinio konflikto metu I.

N. – L. reakcija buvo neadekvati ir pakankamai agresyvi S. L. atžvilgiu ( kaip nustatyta, nuteistoji iÅ¡ virtuvės paėmė peilį ir juo smÅ«giavo kambaryje gulinčiam nukentėjusiam į krÅ«tinės sritį). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju apsvaigimas nuo alkoholio susilpnino I. N. – L. savikontrolę ir suteikė jai agresijos, taigi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nusikalstamÄ veikÄ I. N. – L. padarė, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinta nuteistosios atsakomybę sunkinančia. 5.5. Skundo argumentai, kad įvykio metu nuteistoji pati buvo muÅ¡ama buvusio sugyventinio (nukentėjusiojo), ar, kaip tvirtinama, prieÅ¡ jÄ pačiÄ buvo naudojamas stiprus psichologinis smurtas, nesudaro pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Nustatytos Å¡ioje byloje aplinkybės rodo, kad nukentėjusiojo S. L. gyvybė buvo atimta, ne ginantis nuo pavojingo jo kėsinimosi, o panaudojus menkavertę dingstį.

Byloje nustatyta, kad įvykio dienÄ nuteistoji I. N. – L. kartu su nukentėjusiuoju S. L. ir liudytoja L. Å . vartojo alkoholį. L. Å . išėjus ir palikus rankinę, I. N. – L., parneÅ¡usi minėtÄ rankinę, nukentėjusiojo nebuvo įleista į namus. Kai po kurio laiko, nukentėjusiajam įsileidus jÄ , tarp jų kilo konfliktas. Liudytojos M. Å . aiÅ¡kinimu, nuteistoji buvo pikta dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, girdėjo, kaip Å¡i rėkė, kad jÄ Ä¯leistų į namus (t. 4, b. l. 149-150).

Liudytojos V. S. tvirtinimu, pas nužudytÄ jį ir nuteistÄ jÄ namuose dažnai vykdavo iÅ¡gėrinėjimai ir konfliktai, dėl triukÅ¡mo tekdavo eiti Å¡iuos raminti. Ä®vykio dienÄ vyko eilinės iÅ¡gertuvės, matė nuteistÄ jÄ agresyviai beldžiant į duris, reikalaujant įleisti, o po to girdėjo, kaip nuteistoji su nukentėjusiuoju aiÅ¡kinosi santykius - I. N. – L. klykė, o S. L. tik kalbėjo, taip pat girdėjo bildesį, nuteistajai papraÅ¡ius atiduoti jos daiktus, sakant, kad iÅ¡eis, o nukentėjusiajam juos atidavus, nuteistoji neišėjo, o konfliktavo toliau.

Liudytoja pastebėjo, kad konfliktai tarp pastarųjų vykdavo dažnai, o iki jų labiau privesdavo I. N. – L.. Abu smurtaudavo vienas prieÅ¡ kitÄ . Tiek vienÄ , tiek kitÄ liudytoja teigė mačiusi su mėlynėmis (t. 4, b. l. 164-165). Ä®vykio dienÄ buvusį konfliktÄ po to, kai buvo įleista nukentėjusiojo į namus, byloje patvirtino ir pati nuteistoji. Be Å¡ių aplinkybių pareigÅ«no D. V. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad iÅ¡skyrus pjautines pavirÅ¡ines žaizdas deÅ¡iniajame dilbyje, kurias, kaip nustatyta, buvo pasidariusi pati nuteistoji, kitų sužalojimų ji neturėjo.

Apklausta pareigÅ«nė J. L. taip pat parodė, kad, atvykus į iÅ¡kvietimÄ pirmÄ kartÄ (sugyventinis neįsileidžia į namus), I. N. – L. neatrodė sukrėsta ar iÅ¡sigandusi, ant pastarosios jokių sužalojimų nesimatė. Atvykus antrÄ kartÄ (dėl nužudymo fakto), I. N. – L. sėdėjo ir verkė, tačiau ant Å¡ios jokių sužalojimų taip pat nepastebėjo. Nustatyta ir tai, kad nuteistoji po jos sulaikymo policijos komisariato patalpose bandė save žaloti, daužė galvÄ Ä¯ sienÄ , dėl ko, siekiant apsaugoti Å¡iÄ nuo sunkesnių pasekmių, pareigÅ«nai, panaudodami fizinę jėgÄ , jÄ prispaudė, užlaužė rankas ir uždėjo antrankius.

Pažymėtina, kad šios aplinkybės neginčijo ir pati nuteistoji. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos kraujosruvos dešinėje kaklo pusėje, kairio žandikaulio kampo projekcijoje, nugaroje, abiejose žastuose plaštakoje, paviršinės pjautinės žaizdos dešiniajame dilbyje (padarytos 1-2 dienų laikotarpyje), kairėje alkūnėje ir kairiame kelyje (nuo 2 iki 4 dienų iki apžiūros), dilbyje skersinės krypties seni randai (prieš 1,5 metų). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės dėl nuteistosios patirtų sužalojimų leidžia spręsti, kad po I.

N.- L. sulaikymo jai nustatyti sužalojimai padaryti, jai pačiai žalojantis policijos komisariate bei pareigÅ«nams panaudojant fizinę jėgÄ , ir paneigia nukentėjusiojo smurto jos atžvilgiu vartojimÄ . Net pagal nuteistosios parodymus apie įvykio metu nukentėjusiojo atliktus smurtinio pobÅ«džio veiksmus jos atžvilgiu toliau sekęs I. N. – L. elgesys nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ji veikė, esant labai dideliam susijaudinimui dėl nužudytojo S. L. veiksmų, dėl ko negalėjo kontroliuoti savo veiksmų.

Å iuo aspektu vertintini ne tik nuteistosios nusikalstami veiksmai, bet ir jos elgesys betarpiÅ¡kai po įvykio, greitosios medicinos pagalbos kvietimas, praneÅ¡ant apie sužalotÄ asmenį, atvykusiems pareigÅ«nams pateikta versija apie asmenį, kuris neva įvykdė nusikaltimÄ , kurių visuma rodo, jog nuteistoji kontroliavo savo veiksmus ir, atlikdama juos, kryptingai siekė atitinkamų pasekmių. Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistoji ir nužudytasis, bÅ«dami neblaivÅ«s, pykosi, konfliktavo tarpusavyje , vienas kito atžvilgiu vartojo smurtinius veiksmus ir anksčiau.

Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad įvykio metu nukentėjusiojo veiksmai nuteistosios atžvilgiu buvo iÅ¡skirtiniai, jai netikėti ar įžeidžiantys, todėl spręstina, kad nuteistosios nusikalstamus veiksmus sÄ lygojo pastarosios girtumas, neadekvačiai reaguojant į susidariusiÄ situacijÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti faktiniai duomenys paneigia apeliantės skundo argumentÄ , kad ji galėjo bÅ«ti didelio susijaudinimo bÅ«senoje. Nėra pagrindo konstatuoti ir fiziologinio afekto, kuris nustatomas tais atvejais, kai emocinis stresas stabdo intelektinę veiklÄ , smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, žmogus tampa ribotai pakaltinamas, situacijÄ .

Aukščiau iÅ¡analizuoti nuteistosios veiksmai betarpiÅ¡kai iki nusikalstamos veikos - nuėjimas iki virtuvės, peilio paėmimas, grįžimas į kambarį, pati nusikalstama veika – sudavimas stipraus smÅ«gio peiliu į krÅ«tinę gulinčiam ant lovos nukentėjusiajam patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistoji I. N. – L. nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senos, kuomet asmens suvokimas savo veiksmų pavojingumo ir galėjimas juos valdyti yra ribotas. Ji suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir galėjo juos valdyti, o paveikta apsvaigimo nuo alkoholio, neadekvačiai sureagavo į susidariusiÄ situacijÄ .

Pažymėtina ir tai, kad pati nuteistoji pirmosios instancijos teisme apie didelį susijaudinimÄ dėl konflikto su nukentėjusiuoju neminėjo. 5.6. Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad pastaroji turi du mažamečius vaikus, iki suėmimo dirbo, norėjo gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio normas. PrieÅ¡ingai nei nurodoma, skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismo buvo įvertinti ir byloje esantys I.

N. – L. asmenybę charakterizuojantys duomenys. Baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistoji nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, darbdavio buvo charakterizuojama teigiamai, (t. 3, b. l. 168). Vienok, nuo 2013 m. jai buvo sistemingai taikomos administracinio pobÅ«džio nuobaudos už įvairius administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir už neblaivios pasirodymÄ vieÅ¡ojoje vietoje, narkotinių medžiagų vartojimÄ be gydytojo paskyrimo, vaikų nepriežiÅ«rÄ ir tėvų valdžios nepanaudojimÄ (t. 3, b. l. 136-160).

Be to, nors I. N. – L. iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teista, tačiau po to jos atžvilgiu buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai už nusikalstamas veikas, padarytas dar prieÅ¡ nagrinėjamos bylos įvykį (disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti ir nusikalstama veika nuosavybei, turtinėms teisėms bei interesams) (t. 3, b. l. 106-109, 112-134). Å ios aplinkybės rodo nuteistosios I. N. – L. požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir leidžia spręsti apie susiformavusiÄ jos pačios vertybinę orientacijÄ , kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas ir apie nuteistosios daromų įstatymų pažeidimų sunkėjimÄ .

Pirmosios instancijos teismas vertino ir nuteistosios iÅ¡sakytÄ siekį rÅ«pintis savo dviem mažamečiais sÅ«numis, visgi pažymėjo, kad apeliantei dėl netinkamo rÅ«pinimosi savo vaikais (saugios aplinkos neužtikrinimo, nesidomėjimo jų ugdymu, sveikata, savanoriÅ¡ko iÅ¡laikymo neteikimo, nesiekimo pokyčių pagerinant socialinę situacijÄ , nusiÅ¡alinimo nuo vaikų auginimo, nedalyvavimo auklėjime) buvo neribotai apribota motinos valdžia, dėl ko kyla abejonių jos teiginių nuoÅ¡irdumu.

Kita vertus, nuteistosios nurodytos aplinkybės, susijusios tiek su jos darbine, tiek šeimine padėtimi, negali būti vertinamos atsietai nuo kitų nustatytų reikšmingų aplinkybių, ir laikomos prioritetinėmis, lyginant su aplinkybėmis, susijusiomis su įvykdyto nusikaltimo pobūdžiu, pavojingumu. Taip pat teismo buvo atsižvelgta ir į duomenis, apibūdinančius I. N. – L. sveikatos būklę. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistajai diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas be psichozės simptomų;

Psichikos sveikatos centre ji registruota nuo 2007 m. ir paskutinį kartÄ jame lankėsi 2016 m. spalio 11 d. (t. 4, b. l. 48). Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), I. N. – L. konstatuoti (duomenys neskelbtini). (t. 4, b. l. 57-58). Nors apeliacinės instancijos teisme buvo keliamas klausimas, ar nuteistajai nustatyti psichikos sutrikimai negalėjo įtakoti nuteistosios padarytos veikos kvalifikavimo, teisėjų kolegija laiko, kad specialisto iÅ¡vadoje, kuria konstatuota I. N. – L. psichinė bÅ«klė, buvo pasisakyta ir dėl netikslingumo pakartotinai tirti šį klausimÄ teismo psichiatrijos ekspertizės metu.

Specialisto iÅ¡vada, kuri yra iÅ¡sami, motyvuota, duota visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtų duomenų pagrindu, abejonių nekelia, jokių naujų objektyvių duomenų dėl nuteistosios bÅ«klės, leidžiančių suabejoti Å¡ia specialisto iÅ¡vada ar sÄ lygoti kitokio procesinio sprendimo priėmimÄ , nebuvo pateikta. 5.7. Remiantis iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas I. N. – L. bausmę, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes - padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, juo sukeltas pasekmes, nuteistÄ jÄ charakterizuojančius duomenis ir kitas aplinkybes – visoms joms skirdamas vienodÄ dėmesį ir paskyrė teisingÄ bei savo dydžiu proporcingÄ bausmę.5.8.

Vertinant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, akcentuotina, kad šios normos pagrindu bausmė kitokia, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Nagrinėjamoje byloje BK 62 straipsnyje numatytos taikymo sÄ lygos nėra nustatytos. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė ir jokių laikytinų iÅ¡imtinėmis aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistosios I. N. – L. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ar jos asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (kaltės pripažinimas, gailėjimasis, pagalbos suteikimas nukentėjusiajam, mažamečių vaikų turėjimas, sutikimas su priteistais civiliniais ieÅ¡kiniais ir kt.), atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytų duomenų visumÄ â€“ padarytos veikos pobÅ«dį, sukeltas pasekmes – nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡ioje baudžiamojoje sankcijoje numatytos bausmės skyrimas nuteistajai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Be to, nuteistosios Å¡eiminės aplinkybės vertinamos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste ir jų reikÅ¡mė skiriamai bausmei negali bÅ«ti suabsoliutinama. Pažymėtina, kad apeliantė yra nuteista už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – kito žmogaus mirtį, padarymÄ , todėl, taikant jai baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kyla ir pasekmės, vienokiu ar kitokiu bÅ«du varžančios nuteistosios teises ir laisves. Duomenys, apibÅ«dinantys I.

N. – L. psichinę bÅ«senÄ taip pat nesudaro pagrindo Å¡velninti bausmę minėto straipsnio pagrindu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ ir I. N. – L. skirti Å¡velnesnę, negu numatytÄ Ä¯statymo, bausmę, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.5.9. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečioje byloje kiekvienam nuteistajam bausmės rÅ«Å¡is ir dydis parenkami individualiai, įvertinus visas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismo tai ir buvo padaryta, todėl teigti, kad BK bendrojoje dalyje numatytos bausmių skyrimo taisyklės buvo taikytos netinkamai, nėra pagrindo. Sprendimas paskirti atitinkamÄ bausmės dydį skundžiamu nuosprendžiu yra iÅ¡samiai motyvuotas ir, teisėjų kolegijos vertinimu, skirti Å¡velnesnę bausmę (mažinti jÄ ), dėl kokių nors nustatytų naujų ar neįvertintų aplinkybių nėra pagrindo, kaip minėta, jų nenurodo ir apeliantė apeliaciniame skunde.

Nuteistajai taikomas poveikis yra adekvatus bei proporcingas jos įvykdytai nusikalstamai veikai. Pastebėtina ir tai, kad pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininkės asmenybės neatitinkanti bausmė Å¡iuo atveju pažeistų humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip bÅ«tų sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajai I. N. – L. paskirta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijos vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė, kuri, nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių, subendrinta bausmių apėmimo bÅ«du ir su bausmėmis, paskirtomis ankstesniais nuosprendžiais, negali bÅ«ti laikoma per griežta.5.10.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajai baus­mės dydį, bÅ«tų netinkamai įvertinęs bylos ap­lin­kybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Visų Å¡ių nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistosios I. N. – L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo I.

N. – L. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                         Jolanta Čepukėnienė                                                                                                     Kęstutis Jucys                                                                                                   Regina Pocienė