f2a7cb23-d0ec-4e4a-bc5e-a5ff8cc39557 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-428-431/2020 Teisminio proceso Nr.2-68-3-39531-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; (S) 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.1.4; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. M. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Soscredit“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje: notaras M.

K. ir E. M., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė pripažinti su atsakove 2016 m. vasario 24 d. sudarytas Pirkimo-pardavimo ir IÅ¡perkamosios nuomos sutartis negaliojančiomis, pripažinti, kad ieÅ¡kovė su atsakove 2016 m. vasario 24 d. sudarė Kreditavimo sutartį, taikyti restitucijÄ , įpareigojant atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise, o ieÅ¡kovę įpareigoti grÄ Å¾inti atsakovei 7 000 Eur.

Nurodė, jog pagal 2016 m. vasario 24 d. Pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovė pardavė atsakovei 1/3 dalį Buto su rÅ«siu už 7 000 Eur. IÅ¡perkamosios nuomos sutartimi ieÅ¡kovei buvo suteikta teisė naudotis ir valdyti 1/3 dalį Buto nuomininkės teisėmis, kol periodinėmis įmokomis ji sumokės 9 100 Eur Buto iÅ¡pirkimo vertę ir 22 proc. dydžio palÅ«kanas. Už įmokų termino pažeidimÄ buvo numatytos 36 proc. palÅ«kanos. Už tarpininkavimo paslaugas buvo sumokėta 1 000 Eur, todėl ieÅ¡kovė gavo ne 7 000 Eur, o 6 000 Eur.

2. Atsakovės iniciatyva 2016 m. rugpjūčio 11 d. Susitarimu buvo pakeistos IÅ¡perkamosiso nuomos sutarties Specialios sÄ lygos, nustatant, jog 1/3 Buto dalies iÅ¡pirkimo vertė – 12 002,88 Eur, palÅ«kanos – 24 proc. Pagal įmokų grafikÄ ieÅ¡kovė, norėdama atgauti 1/3 dalį Buto, turėjo sumokėti atsakovei 12 002,88 Eur įmokų ir 32 466,50 Eur palÅ«kanų, iÅ¡ viso – 44 469,38 Eur. Todėl ieÅ¡kovė nebegali iÅ¡sipirkti 1/3 Buto dalies. IÅ¡perkamosios nuomos sutartis sudaryta standartinėmis sÄ lygomis, todėl ji pripažintina vartojimo sutartimi.

Sutarčių sÄ lygos buvo parengtos atsakovės, nebuvo suderintos ir aptartos su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė siekė tik pasiskolinti 7 000 Eur, o parduoti Buto dalies neketino, norėjo tik jÄ Ä¯keisti. Todėl taikytina CK 1.87 straipsnio 1 dalis, nes sandoris buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti. Sudarydama sandorį, ieÅ¡kovė nesuvokė jo esmės dėl sveikatos bÅ«klės. Todėl IÅ¡perkamosios nuomos sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia dėl suklydimo. Å i sutartis iÅ¡ esmės pažeidė Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Buto dalis buvo parduota už dvigubai mažesnę nei rinkos kainÄ , o sutarties sÄ lygose nustatyti terminai pažeidė Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , numatyti delspinigiai buvo neprotingai dideli.

3. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2016 m. sausio 13 d. pateikė atsakovei paraiÅ¡kÄ dėl finansavimo suteikimo, todėl buvo sudaryta IÅ¡perkamosios nuomos sutartis. Pagal Å¡iÄ sutartį, siekiant užtikrinti paskolintų pinigų grÄ Å¾inimÄ , ieÅ¡kovė pardavė atsakovei 1/3 dalį Buto už 7 000 Eur. Å alys nustatė, jog iÅ¡pirkimo kaina – 9 100 Eur. Pagal mokėjimo grafikÄ ieÅ¡kovė turėjo mokėti 188,09 Eur įmokas per mėnesį.

IeÅ¡kovė sutartį vykdė netinkamai, todėl susidarė skola. Å alys 2016 m. rugpjūčio 11 d. sudarė SusitarimÄ , pagal kurį bendra 2 985,71 Eur pradelstų mokėjimų suma pridėta prie iÅ¡perkamos turto vertės. Po Susitarimo sudarymo ieÅ¡kovė sumokėjo tik vienÄ 245,76 Eur įmokÄ . Kadangi ieÅ¡kovė nevykdė Sutarties, atsakovė jÄ 2017 m. vasario 7 d. nutraukė. Sutarties nutraukimo metu ieÅ¡kovės neįvykdyti įsipareigojimai sudarė 13 262,51 Eur. Buto pardavimas su teise jį iÅ¡pirkti buvo esminė sÄ lyga, suteikiant finansavimÄ ieÅ¡kovei.

Tai buvo numatyta ir Pirkimo-pardavimo sutartyje. Turtas buvo parduotas, siekiant užtikrinti prievolių įvykdymÄ . Trečiasis asmuo, užtikrindamas iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimÄ , iÅ¡davė paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Nors ieÅ¡kovė siekia atgauti turtÄ , tačiau įmokų iki Å¡iol nemoka. Sudarytos sutartys nėra vartojimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės E. M. atsakovei UAB „Soscredit“ 600 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

5. Teismas nustatė, jog Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VTAT) 2017 m. birželio 12 d. nutarimu pripažino, jog IÅ¡perkamosios nuomos sutarties 3.4, 5.1.3, 5.2.13, 6.6, 10.3, 10.4.1, 10.4.2 ir 10.5 punktai atitiko CK 6.2284 straipsnio 2 dalies kriterijų – iÅ¡ esmės pažeidė Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai, Sutarties bendrosios dalies 6.5 ir 10.6 punktai atitiko CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarties nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų, tai yra nustatė neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ , Sutarties bendrosios dalies 5.2.4, 10.1.10 ir 10.2 punktai atitiko CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarties nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų, tai yra įpareigojo vartotojÄ vykdyti sutarties sÄ lygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybė susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti, pripažino, kad Sutarties bendrųjų sÄ lygų 13.10 punktas atitiko CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punkto kriterijų, tai yra panaikino ar suvaržė vartotojo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais.

6. Teismas atkreipė dėmesį į sutarties laisvės principÄ (CK 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymui. Taigi, pagal nurodytas įstatymo nuostatas Å¡alys savo nuožiÅ«ra nustato tarpusavio teises bei pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sÄ lygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Sutarčių teisė leidžia Å¡alims sudaryti miÅ¡rias, tai yra kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovė imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimų, sudarant ginčo sutartis, nenurodė, tokių nenustatė ir teismas.

7. Sandorių negaliojimÄ tiek pagal CK 1.87 straipsnio, tiek pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas lemia ne atitinkamo sandorio pavadinimas, bet atitinkamos Å¡alių valios nebuvimas sudarant konkretų sandorį, tame tarpe ir prisiimant sandoryje nustatytas prievoles. Sprendžiant dėl Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnį, svarbu pažymėti, kad pirkimo–pardavimo sandoris savo esme ir turiniu yra suprantamas net ir vidutinio iÅ¡silavinimo asmeniui. IeÅ¡kovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog yra įgijusi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , baigusi prekybos mokyklÄ .

Nors ji teigė, jog tuo metu dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo suvokti sandorio turinio, įsigilinti į jį, duomenų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, ji nepateikė (medicininių iÅ¡rašų ir pan.). IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, jog ji neturėjo laiko susipažinti su sandorio turiniu, savaime neatleidžia jos nuo atsakomybės, kuriÄ ji prisiėmė ginčo sandoriu. PrieÅ¡ingai, tai tik patvirtina, jog ieÅ¡kovė elgėsi neapdairiai ir neatsakingai.

8. Aplinkybė, jog ieškovė manė, kad sudarė Kredito sutartį ir įkeitė 1/3 dalį Buto, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog ji suklydo, kadangi teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro. Teisinės pasekmės pardavėjai (ieškovei) sutarties sudarymo metu notaro buvo išaiškintos, jos jai yra visiškai aiškios ir suprantamos bei atitinka pardavėjo, kaip nuomininko, poreikius, tikslus ir interesus (Sutarties preambulė).

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė neneigė, jog jai buvo suprantama, kad Buto dalį ji atgaus tik tuomet, kai sumokės visas įmokas. Pirkimo–pardavimo sutarties turinys patvirtina, jog Å¡i sutartis yra neatskiriama nuo IÅ¡perkamosios nuomos sutarties ir jos sÄ lygos negali bÅ«ti vertinamos atskirai. Pirkimo–pardavimo sutartyje aiÅ¡kiai daromos nuorodos į IÅ¡perkamosios nuomos sutartį, susiejant su Å¡ia sutartimi tiek perleidžiamo turto kainÄ , tiek jo grÄ Å¾inimo sÄ lygas ir skolos grÄ Å¾inimo terminus.

9. IeÅ¡kovė teismo posėdyje patvirtino, jog jos tikslas buvo pasiskolinti atitinkamÄ sumÄ lėšų, prievolių įvykdymÄ užtikrinant jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Taigi ieÅ¡kovė suvokė savo veiksmus bei suprato, kad 1/3 Buto ji atgaus tik tuo atveju, kai sumokės skolÄ su palÅ«kanomis. Teismas nenustatė suklydimo dėl esminių sandorio elementų. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė turėjo mokėti dideles palÅ«kanas ir administravimo mokestį bei pardavė Buto dalį už dvigubai mažesnę nei rinkos kainÄ , nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį. IeÅ¡kovė akceptavo sutarties sÄ lygas laisva valia, o vėliau netgi sudarė SusitarimÄ , pratęsiantį skolos grÄ Å¾inimo terminÄ .

10. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė 2016 m. sausio 13 d. kreipėsi į atsakovę su paraiÅ¡ka, kurioje nurodė, jog pageidauja gauti 6 000 Eur paskolÄ trejų metų laikotarpiui, praÅ¡ydama iÅ¡ jos nupirkti ButÄ , sudarant sÄ lygas jį iÅ¡sipirkti IÅ¡perkamosios nuomos pagrindu, nurodydama, jog bendros Å¡eimos pajamos sudaro 1 100 Eur. IeÅ¡kovės paraiÅ¡kos turinys yra aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas, jame aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta jos valia ir tikslas, aiÅ¡kiai suformuluota, jog siekdmama gauti paskolÄ ji praÅ¡o atsakovės nupirkti ButÄ .

Praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo paraiÅ¡kos pateikimo, Å¡alys 2016 m. vasario 24 d. sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , jog ieÅ¡kovė parduoda atsakovei 1/3 dalį Buto už 7 000 Eur, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti nurodytÄ sumÄ per 30 darbo dienų. Sutarties Preambulėje Å¡alys sulygo, jog Å¡i pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta, atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas, kaip nuomininkas, kreipėsi į pirkėjÄ , kaip nuomotojÄ , praÅ¡ydamas finansuoti nekilnojamojo daikto įsigijimÄ pardavėjo, kaip nuomininko, nuosavybėn iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du.

Teismas nenustatė, kokį kitÄ sandorį buvo siekiama pridengti. IeÅ¡kovės teiginiai, kad ji tik norėjo pasiskolinti atitinkamÄ lėšų sumÄ , prievolių įvykdymÄ užtikrindama įkeitimu, nėra pakankami iÅ¡vadai, jog tarp Å¡alių susiklostę santykiai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip Kreditavimo santykiai.

11. Å alys sudarė dvi neatsiejamas sutartis, IÅ¡perkamosios nuomos ir Pirkimo–pardavimo, kurios savo esme kaip kompleksinis sandoris laikytinas alternatyva Kreditavimo sutarčiai. Toks alternatyvus sudaromų sandorių pasirinkimas nedaro ginčo sandorių negaliojančių, ar apsimestinių, nes bet kuriuo atveju yra siekiama pasiskolinti lėšų tam tikromis sÄ lygomis. Å alių valia buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta, taip pat ir dėl delspinigių dydžio. IeÅ¡kovės paraiÅ¡koje nurodytas gaunamų pajamų dydis nesudarė pagrindo atsakovei abejoti jos pajėgumu vykdyti įsipareigojimus pagal sandorius. IeÅ¡kovė suprato, kokius sandorius ji sudarė, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , sudarytas sutartis iÅ¡ pradžių vykdė, teikė praÅ¡ymus dėl palÅ«kanų mažinimo.

12. Teismas pažymėjo, jog pagal CK 1.39 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, tai yra vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti. Aplinkybė, kad atitinkama sutartis turi bÅ«ti vertinama kaip vartojimo sutartis nėra preziumuojama. Å alys sudarė kompleksinį sandorį dėl turto perleidimo ir jo iÅ¡pirkimo iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du, tai yra suteiktas finansavimas susietas su nekilnojamuoju turtu susijusia teise.

Todėl vartotojų apsaugos nuostatos nagrinėjamojoje byloje netaikomos, o VTAT 2017 m. birželio 12 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, jog kai kurie Sutarties punktai atitiko CK 6.2284 straipsnio 2 dalies kriterijų ir iÅ¡ esmės pažeidė Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai, vertintinas kaip rekomendacinio pobÅ«džio. Tarnyba vertino tik atskiro sandorio nuostatas, tuo tarpu teismas byloje konstatavo, jog Å¡alys sudarė kompleksinį sandorį. Be to, teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, todėl teismas VTAT nutarimu nesivadovauja.

13. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , todėl yra privaloma ir vykdytina. Taigi sutartis įpareigoja atlikti tai, kas joje yra numatyta. CK 6.158 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatÄ , jog sutartis yra jÄ sudarančių asmenų valios iÅ¡raiÅ¡ka, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties Å¡alis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai ir kilus ginčui, bÅ«tina nustatyti, ko sutarties Å¡alys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valiÄ , taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta ir į Å¡alių teisėtus lÅ«kesčius, kurių įgyvendinimo realiai tikimasi sudarant sutartį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas, kasacinio teismo praktikÄ , ginčo sutarčių turinį bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog Å¡alys valiÄ buvo suderinę dėl 1/3 Buto dalies pardavimo atsakovei, sudarant sÄ lygas jį iÅ¡sipirkti IÅ¡perkamosiso nuomos pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. IeÅ¡kovė E. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, susijusias su vartojimo sutarčių sÄ lygomis ir vartotojų teisių apsauga. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas įstatymo. Vienas iÅ¡ tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties Å¡alies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas.

Vartotojo ekonominė padėtis yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties Å¡alies – pardavėjo (verslininko). BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. 14.2.

Aukščiausiu lygmeniu vartotojo teisių apsaugos garantijos įtvirtintos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Å i konstitucinė nuostata yra viena iÅ¡ pamatinių. Nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iÅ¡ esmės sudaro perkelta Europos SÄ jungos vartotojų teisė. Teismas visiÅ¡kai nesivadovavo Å¡iais principais, nacionaline teismų praktika, ES teisės aktais, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

15. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės E. M. apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Soscredit“ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Apeliaciniame skunde nėra argumentuotai aiÅ¡kinama, kaip pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovės suklydimas, kurie teismo argumentai ir motyvai nepagrįsti. IeÅ¡kovė nekonkretizuoja, kuriuo CK straipsniu konkrečiai reiktų vadovautis, siekiant tinkamai kvalifikuoti sandorių negaliojimo tikrÄ jį pagrindÄ .

IeÅ¡kovei buvo suteiktas ilgas laiko tarpas apsispręsti dėl sandorio sudarymo. Nuo ieÅ¡kovės paraiÅ¡kos dėl finansavimo pateikimo atsakovei iki sandorio sudarymo praėjo daugiau nei mėnuo. Sandoriai buvo sudaryti dalyvaujant notarui, kuris papildomai atskleidė ieÅ¡kovei visas aktualias ir svarbias aplinkybes. IeÅ¡kovei likus gyventi Bute po jo pardavimo, ji negalėjo nesuprasti, jog atsakovė nesiekia turto užvaldyti ar juo disponuoti, kadangi ieÅ¡kovė yra sudariusi IÅ¡perkamosios nuomos sutartį, pagal kuriÄ privalo mokėti mokėjimus.

IeÅ¡kovei įvykdžius sutarties sÄ lygas, Butas jai bus grÄ Å¾intas. Å ias aplinkybes ieÅ¡kovė suprato, tÄ patvirtino teismo proceso metu. Taigi nebuvo jokio ieÅ¡kovės suklydimo dėl sandorių sudarymo. 15.2. IeÅ¡kovė, teikdama paraiÅ¡kÄ , nurodė, jog finansavimo sandoris jai reikalingas, kadangi ji turi padengti įsipareigojimus ir kitiems kreditoriams. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovė manė esanti nepakankamai kvalifikuota suprasti esamų sandorių esmę ir galimas pasekmes, privalėjo pasikonsultuoti su reikiamÄ iÅ¡silavinimÄ turinčiu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai ir veikdamas tokiu būdu pats prisiima neigiamas savo veiksmų pasekmes (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Kai suklydimas yra tik suklydusios šalies neapgalvotos rizikos ir jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sandorį negaliojančiu nėra pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Ieškinys pareikštas tik po to, kada ieškovė nebegalėjo vykdyti prievolių o Išperkamosios nuomos sutartis dėl to buvo nutraukta. Ieškinys pareikštas praėjus daugiau nei 3 metams nuo ginčo sandorių sudarymo. 15.3.

IeÅ¡kovės teiginys, jog sudaryti sandoriai yra iÅ¡ esmės skirti pridengti kitam sandoriui, todėl taikytinos CK 1.87 straipsnio nuostatos, yra nepagrįsti. Pagal CK. 1.87 straipsnį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tuo atveju jei finansavimo sandoris bÅ«tų sudarytas, jį užtikrinant turto įkeitimu, ieÅ¡kovei nevykdant įsipareigojimų, turtas bÅ«tų parduodamas iÅ¡ varžytynių. Teismas teisingai nustatė Å¡alių valiÄ , ketinimus dėl pinigų skolinimosi ir kitas aplinkybes, o ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepateikia jokių prieÅ¡ingų paaiÅ¡kinimų dėl teismo nustatytų aplinkybių ar vertinimo. 15.4.

Nagrinėjamoje byloje negalima bÅ«tų taikyti restitucijos pagal CK 1.87 straipsnį. Kai viena iÅ¡ sandorio Å¡alių siekia pripažinti sandorį negaliojančiu, nes jis yra apsimestinis pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, restitucijos taikymas priklauso nuo to, ar tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ atitinkantis sandoris (tas, kurį pridengia apsimestinis sandoris) yra teisėtas. Tuo atveju, kai pripažinus negaliojančiu apsimestinį iÅ¡orinį sandorį tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ atitinkantis sandoris yra neteisėtas, restitucija yra galima.

Esant situacijai, kai tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ atitinkantis sandoris yra teisėtas – restitucija paprastai negalima, nes sandorio Å¡alis saisto liekantis galioti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ atitinkantis vidinis sandoris. 15.5. Vartojimo sutarties požymių turinti sutartis nėra preziumuojama kaip vartojimo sutartis. Nagrinėjamoje byloje buvo sudarytos kelios sutartys: IÅ¡perkamosios nuomos sutartis ir pirkimo–pardavimo. Suteiktas finansavimas buvo siejamas su nekilnojamuoju turtu susijusia teise, todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog su vartotojų apsauga sietinos teisės normos negali bÅ«ti taikomos.

Å alių sandoriai buvo sudaryti iki Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo priėmimo. Kadangi kredito sutartis yra užtikrinama hipoteka arba sudaroma iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, todėl ginčo santykiams negali bÅ«ti taikomas ir Vartojimo kredito įstatymas. Pagal 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvÄ 87/102/EE 2 straipsnio 2 dalies a punktÄ Å¡i direktyva netaikoma kredito sutartims, užtikrintoms hipoteka arba kita panaÅ¡ia valstybėje narėje paprastai naudojama garantija dėl nekilnojamojo turto arba užtikrintoms su nekilnojamuoju turtu susijusia teise.

Turto pirkimas–pardavimas, turtÄ iÅ¡nuomojant su iÅ¡pirkimo teise, nėra vartotojų teisių apsaugos reguliavimo dalykas, todėl tarp Å¡alių nėra susiklostę santykiai bÅ«dingi vartojimo sutartims. IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 16. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, Å¡ių sutarčių pripažinimo kredito sutartimi ir restitucijos taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pagal ieÅ¡kovės 2016 m. sausio 13 d. paraiÅ¡kÄ Å¡alys 2016 m. vasario 24 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuria ieÅ¡kovė pardavė atsakovei 1/3 dalį Buto, kurio vidutinė rinkos vertė 55 100,00 Eur, už 7 000 Eur (b.l. 7-13). TÄ pačiÄ dienÄ , 2016 m. vasario 24 d., Å¡alys taip pat pasirašė IÅ¡perkamosios nuomos sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo įsigyti iÅ¡ ieÅ¡kovės nuosavybės teise nekilnojamÄ jį daiktÄ ir perduoti jį valdyti bei naudotis ieÅ¡kovei, kaip nuomininkei, kuriai sumokėjus 9 100 Eur turto iÅ¡pirkimo vertę su 22 proc. dydžio metinėmis palÅ«kanomis, Butas bus grÄ Å¾intas.

IeÅ¡kovė 2016 m. birželio 30 d. prašė atsakovės sumažinti baudÄ ir peržiÅ«rėti palÅ«kanų dydį (b.l. 93). Å alys 2016 m. rugpjūčio 11 d. sudarė SusitarimÄ prie IÅ¡perkamosios nuomos sutarties, pagal kurį turto iÅ¡pirkimo kaina buvo padidinta iki 12 002,88 Eur, o palÅ«kanų norma iki 24 proc., periodinės įmokos mokamos iki 2031 m. liepos 25 d. (b.l. 22-28). Atsakovė kelis kartus siuntė ieÅ¡kovei priminimus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, 2017 m. sausio 20 d. informavo dėl galimo sutarties nutraukimo, jei įmokos nebus mokamos (b.l. 76-77), o 2017 m. vasario 7 d. nutraukė IÅ¡perkamosios nuomos sutartį (b.l. 75).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 18. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu prašė nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis tesimas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje nenurodė jokių argumentų, kodėl bylÄ apeliacinio proceso tvarka reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, tai yra, kokias papildomas aplinkybes galėtų teismo posėdžio metu paaiÅ¡kinti bylos Å¡alys bei kokie klausimai turėtų bÅ«ti užduodami liudytojams. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei pirmos instancijos teismo posėdžių metu iÅ¡siaiÅ¡kintas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendros apeliacinio skundo nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Dėl vartotojus ginančių teisės normų taikymo 19. Pagrindinis ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino teisės normas, susijusias su vartojimo sutarčių sÄ lygomis, ir nepagrįstai netaikė ieÅ¡kovės su atsakove sudarytoms sutartims vartotojų teises ginančių nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iais ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais ir pripažįsta, jog pirmos instancijos teismo iÅ¡vados, kad Å¡alių sudarytam kompleksiniam sandoriui dėl turto perleidimo ir jo iÅ¡pirkimo iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du vartotojų apsaugos nuostatos netaikomos, o VTAT 2017 m. birželio 12 d. nutarimas vertintinas tik kaip rekomendacinis, yra nepagrįstos.

20. Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį Å¡io kodekso 6.2284 straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas. Pagal CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus CK skyriaus, reglamentuojančio vartojimo sutartis, nuostatos, iÅ¡skyrus 6.2284 straipsnį, netaikomos notarinės formos sutartims ir sutartims dėl finansinių paslaugų.

Taigi CK 6.2284 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningas sÄ lygas, yra taikomos tiek notaro patvirtintoms sutartims, tiek ir finansavimo, susieto su nekilnojamuoju turtu, sandoriams. Todėl pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje Å¡alių sudarytoms sutartims vartotojų apsaugos nuostatos netaikomos. Dėl IÅ¡perkamosios nuomos sutarties sÄ lygų vertinimo 21. Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

22. Pagal CK 6.2284 straipsnio 1 dalį vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesÄ Å¾iningas sÄ lygas. NesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pripažinti nesÄ Å¾iningomis ir kitokias vartojimo sutarties sÄ lygas, jeigu jos atitinka CK 6.2284 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sÄ lyga nėra nesÄ Å¾ininga, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis).

Taip pat verslininkui tenka pareiga įrodyti, jog tam tikra vartojimo sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai. Kai teismas sutarties sÄ lygÄ (sÄ lygas) pripažįsta nesÄ Å¾ininga (nesÄ Å¾iningomis), Å¡i sÄ lyga (Å¡ios sÄ lygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sÄ lygos Å¡alims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesÄ Å¾iningas sÄ lygas (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).

23. VTAT 2017 m. birželio 12 d. nutarime CK 6.2284 straipsnio aspektu vertino Å¡alių sudarytos IÅ¡perkamosios nuomos sutarties bendrÄ sias sÄ lygas ir pripažino, jog tam tikros Å¡ios sutarties sÄ lygos, tarp kurių ir numatančios palÅ«kanų dydį, atitinka CK 6.2284 straipsnio kriterijus – iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyrÄ vartotojos nenaudai. Pripažintina, jog atsižvelgiant į šį VTAT nutarimÄ , bÅ«tų galima spręsti dėl tam tikrų Å¡alių sudarytų IÅ¡perkamosios nuomos sutarties sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis.

Taip pat teismas turėtų vertinti ir kitas ginčijamų sutarčių sÄ lygas, atsižvelgdamas, ar atsakovė pateikė pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, kad jos buvo su ieÅ¡kove aptartos individualiai. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , tuo atveju, jeigu sutarties sÄ lyga neatitinka nė vienos iÅ¡ CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytų preziumuojamų nesÄ Å¾iningų sÄ lygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sÄ lygas pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų, nustatytÄ CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis).

Sutarčių sÄ lygos pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sÄ lyga pažeidžiamas sÄ Å¾iningumo reikalavimas ir iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

24. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje prašė pripažinti Pirkimo-pardavimo ir IÅ¡perkamosios nuomos sutartis negaliojančiomis, pripažinti, kad ieÅ¡kovė su atsakove sudarė Kreditavimo sutartį, taikyti restitucijÄ , įpareigojant atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 1/3 dalį Buto nuosavybės teise, o ieÅ¡kovę įpareigoti grÄ Å¾inti atsakovei 7 000 Eur. Taigi ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės reikalavo pripažinti sudarytas sutartis negaliojančiomis, neiÅ¡skirdama atskirų jos sÄ lygų, taip pat ir tų, kurias nesÄ Å¾iningomis pripažino VTAT.

Taip pat ieÅ¡kovė sutartis negaliojančiomis prašė pripažinti pagal CK 1.87 straipsnį, kaip apsimestinį sandorį, ir pagal CK 1.90 straipsnį, kaip sudarytÄ dėl suklydimo. BÅ«tent pagal Å¡iuose straipsniuose įtvirtintas taisykles pirmos instancijos teismas ir vertino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , tačiau neatsižvelgė į CK 6.2284 straipsnyje nustatytus kriterijus, kadangi nepagrįstai pripažino, jog vartotojos teises ginančios teisės normos Å¡alių sandoriams netaikomos.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo iÅ¡vadomis, jog Å¡alys sudarė dvi neatsiejamas sutartis – IÅ¡perkamosios nuomos ir Pirkimo–pardavimo, kurios savo esme, kaip kompleksinis sandoris, pripažintinas alternatyva Kreditavimo sutarčiai, ir toks alternatyvus sudaromų sandorių pasirinkimas nedaro jų negaliojančių ar apsimestinių, nes bet kuriuo atveju yra siekiama pasiskolinti lėšų tam tikromis sÄ lygomis. Tačiau teismas privalėjo analizuoti ir vertinti, ar nėra pagrindo naikinti ar keisti tam tikrų IÅ¡perkamosios nuomos sutarties sÄ lygų, atsižvelgiant į CK 6.2284 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sÄ lyga nesÄ Å¾ininga, turi bÅ«ti atsižvelgiama į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso sÄ lygas. Taigi, sutarties sÄ lyga gali bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taip pat reikia atsižvelgti į sÄ lygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sÄ lyga, vertinama atskirai, gali bÅ«ti pripažinta sÄ Å¾ininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sÄ lygomis, ji gali bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga, ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-289-1075/2018).

26. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė atsakovei ButÄ pardavė už 7 000 Eur, tuo tarpu pagal IÅ¡perkasmosios nuomos sutartį buvo nustatyta, jog Å¡io Buto iÅ¡pirkimo vertė 9 100 Eur, taigi 2 100 Eur didesnė. Pirmos instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, kaip turėtų bÅ«ti vertinama Å¡i suma, kodėl bÅ«tent ja buvo padidinta turto vertė, kai kartu buvo nustatytos ir kas mėnesį mokėtinos 22 proc. dydžio metinės palÅ«kanos. Å alys 2016 m. rugpjūčio 11 d. Susitarimu pakeitė IÅ¡perkamosios nuomos sutarties sÄ lygas, nustatydamos, jog pradelsta neapmokėta suma yra 2 985,71 Eur, kuriÄ sudaro turto vertė, pradelstos mokėti palÅ«kanos, neapmokėti komunaliniai ir delspinigiai, ir Å¡iÄ sumÄ pridėdamos prie 9 017,17 Eur pagal sutartį neapmokėto kapitalo.

Taigi pagal naujas Sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovė už ButÄ turėjo sumokėti atsakovei iÅ¡ viso 12 002,88 Eur kartu su 24 proc. palÅ«kanomis per penkiolika metų. Teismas nesiaiÅ¡kino Å¡io turto iÅ¡pirkimo vertės padidinimo iki 12 002,88 Eur, atsižvelgdamas į CK 6.2284 straipsnyje įtvirtintus nesÄ Å¾iningumo kriterijus.

27. IÅ¡perkamosios nuomos sutartis yra nutraukta nuo 2017 m. vasario 7 d. Atsakovė 2017 m. sausio 20 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę, jog ieÅ¡kovė turi sumokėti 1 259,63 Eur skolÄ , o sumokėjus 13 262,51 Eur, turtas bus perduotas ieÅ¡kovės nuosavybėn (b.l. 76-77). CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta preziumuojama nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Pažymėtina, jog VTAT 2017 m. birželio 12 d. nutarime pripažino, jog IÅ¡perkamosios nuomos sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.6 punktas, nustatantis 36 proc. metines palÅ«kanas už laiku nesumokėtus nuomininko mokėjimus iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai, o 6.5 punktas, nustatantis 36 proc. už laiku nesumokėtas įmokas pagal sutartį, atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarties nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kriterijų.

Susitarime buvo nurodyta, jog 2 985,71 Eur, kurie buvo pridėti prie likusios neišmokėtos turto kainos, sudaro ir delspinigiai. Tačiau teismas nesiaiškino, kokio dydžio yra šie delspinigiai ir kaip atsakovė juos apskaičiavo.

28. Pagal IÅ¡perkamosios nuomos sutarties 10.4.2 punktÄ esant esminiam sutarties pažeidimui nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį pirma laiko bei savo nuožiÅ«ra pareikalauti grÄ Å¾inti turtÄ nuomotojui, sumokėti iki sutarties nutraukimo priklausančius mokėti mokėjimus, kurie dar nebuvo sumokėti, netesybas, atlyginti visus nuomotojo patirtus nuostolius. Nuomininkas privalo nedelsdamas grÄ Å¾inti turtÄ ir sumokėti nuomotojo reikalaujamas sumas. Nuomininkui nevykdant ar netinkamai vykdant Å¡iÄ pareigÄ , nuomininkas privalo mokėti nuomotojui delspinigius atitinkamai nuo neiÅ¡pirktos turto vertės ir (ar) nuo neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Kadangi Sutartis yra atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, teismas turėjo aiÅ¡kintis, ar atsakovė reikalauja papildomai pagal Å¡iÄ sÄ lygÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sumokėti skolÄ , kokio ji dydžio ir vertinti jÄ , atsižvelgiant į CK 6.2284 straipsnyje apibrėžtus nesÄ Å¾iningumo kriterijus.

29. Pagal IÅ¡perkamosios nuomos sutarties 3.4 punktÄ tik nuomininkui sumokėjus pradinę įmokÄ (jeigu tokia numatyta), nuomotojas, remdamasis Å¡ia sutartimi, įvykužius kitas Å¡ios Sutarties numatytas sÄ lygas, sudaro su pardavėju nuomininko pasirinkto turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo atveju, kai pardavėjas yra ir nuomininkas, turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma dviÅ¡alė. VTAT savo nutarime šį punktÄ pripažino pažeidžiančiu Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai.

Pažymėtina, jog Å¡i sÄ lyga buvo esmine pačios Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Taigi, atsižvelgiant į nustatytÄ IÅ¡perkamosios nuomos sutarties sÄ lygų nesÄ Å¾iningumÄ bei į galimÄ kitų Å¡ioje nutartyje aptartų sÄ lygų nesÄ Å¾iningumÄ , spręstinas klausimas, ar ieÅ¡kovės sudaryta Buto pirkimo-pardavimo sutartis bei jos sÄ lygos taip pat nepažeidžia bendrojo sÄ Å¾iningumo kriterijaus, kadangi IÅ¡perkamosios nuomos sutarties sudarymas buvo pagrindas ir pagrindinė sÄ lyga Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui.

30. Pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. IÅ¡perkamosios nuomos sutarties 2.2 punkte nustatyta, jog nuomininkas (ieÅ¡kovė) patvirtina, jog jam yra žinoma, kad turtas yra įkeistas trečiajam asmeniui. Taip pat ir Buto pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, jog esminė Å¡ių sutarčių sÄ lyga yra ta, kad pirkėjas (atsakovė) turėtų teisę įkeisti Å¡ios sutarties objektu esantį nekilnojamÄ jį daiktÄ . Teismas byloje nesiaiÅ¡kino, ar Butas buvo įkeistas. Tuo atveju, jeigu Butas yra įkeistas, hipotekos kreditorius turėtų bÅ«ti traukiamas į bylÄ trečiuoju asmeniu, nes galimas ginčijamų sutarčių sÄ lygų arba visų Å¡ių sutarčių pripažinimas negaliojančiomis, gali daryti įtakÄ jo teisėms ir pareigoms.

31. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, netinkamai aiÅ¡kino materialiosios teisės nuostatas, reglamentuojančias vartojimo sutartis, nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintos pareigos ex officio kvalifikuoti vartojimo sutartis ir vertinti vartojimo sutarties sÄ lygas jų sÄ Å¾iningumo vartotojo atžvilgiu aspektu, nepagrįstai neatsižvelgė į VTAT nutarime nustatytus IÅ¡perkamosios nuomos sutarties bendrųjų sÄ lygų atitikimus nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų kriterijams, taip pat nenustatė bylai teisingai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl buvo neatskleista bylos esmė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neiÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista bylos Å¡alių teisė pasinaudoti pirmÄ ja teismine instancija.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovės apeliacinis skundas yra iÅ¡ dalies pagrįstas, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo. GrÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylÄ nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Teisėjai Loreta Braždienė Laima Gerasičkinienė Alma Urbanavičienė