f2a75bb3-9b48-41cb-9e6e-2a52c2ce4f6f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-958-1012/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20032-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.26.; 3.1.2.1.; 3.2.7.1.VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 16 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams advokatams Mindaugui Navickui ir Rasai Grambaitei-Pusčienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Austrijos bendrovės LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „All time group“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

             Teismasn u s t a t ė: ieÅ¡kovas Austrijos bendrovė LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „All Time Group“ 26 105, 00 Eur dydžio skolÄ už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovas 2016 m. rugsėjo - lapkričio mėn. suteikė atsakovui tarptautinio vežimo paslaugas, t. y. įvairiais tarptautiniais marÅ¡rutais vežė krovinius, laiku ir tinkamai juos pristatė, kÄ Ä¯rodo CMR važtaraščiai, atsakovas pretenzijų dėl vežėjo įsipareigojimų netinkamo vykdymo neteikė. IeÅ¡kovas teigia, kad už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo – iki 2017 m. sausio mėnesio iÅ¡rašė atsakovui trisdeÅ¡imt dvi sÄ skaitas faktÅ«ras bendrai 26 105, 00 Eur sumai, tačiau atsakovas vengia atsiskaityti ir iki Å¡iol Å¡ių sÄ skaitų neapmokėjo.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas ne kartÄ ragino atsakovÄ atsiskaityti, tačiau atsakovas neatsiskaitė ir yra skolingas 26 105 Eur ieÅ¡kovui. Atsakovas UAB „All Time Group“ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (2 t., e. b. l. 8-13) ir keletÄ praÅ¡ymų dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu. Atsakovas nurodė, kad Å¡alys buvo sudariusios krovinio pervežimo sutartis, o kiekvienos sutarties 10 punkte įtvirtinta arbitražinė iÅ¡lyga, jog bet koks ginčas, kylantis iÅ¡ krovinio pervežimo sutarčių, turėtų bÅ«ti nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teisme, tačiau ne bendrosios kompetencijos teisme.

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos krovinio pervežimo sutartys yra galiojančios, ieÅ¡kovas jų neginčija, vadinasi, nėra ginčijama ir arbitražinė iÅ¡lyga. Nurodo, kad apsikeitimas Krovinio pervežimo sutartimis vykdavo elektroniniu paÅ¡tu. Sudarytas arbitražinis susitarimas Å¡alims yra privalomas ir jos negali vienaÅ¡aliÅ¡kai Å¡io keisti, nes sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Be to, Å¡alys negali arbitražinio susitarimo pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitÄ , pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo bÅ«dÄ .

Atsakovas pažymi, kad šis ginčas yra teismingas Lietuvos arbitražo teismui, o ne Vilniaus miesto apylinkės teismui.Atsakovas nurodo, kad jis neturi teisinės pareigos atsiskaityti su ieškovu, nes ieškovui mokėtinas sumas yra įskaitęs į atsakovui mokėtinas baudas pagal ginčo sutartis.2017 m. birželio 26 d. (2 t., e. b. l. 98-101), 2017 m. lapkričio 8 d. (4 t., e. b. l. 1-13) teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovas nepagrįstai bei neteisingai nurodo, jog tarp šalių esantis ginčas turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teisme.

IeÅ¡kovo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų sutikęs spręsti ginčus arbitraže, jog Å¡alys derino tokio susitarimo sÄ lygÄ . Esantys dokumentai patvirtina, jog ieÅ¡kovas priima kitos Å¡alies sÄ lygas tik toje apimtyje, kiek tai neprieÅ¡tarauja pateiktam užsakymui (vežimo sÄ lygoms). IeÅ¡kovas niekada nepatvirtino ir nepripažino atsakovo siųstos arbitražinės iÅ¡lygos, kurios galiojimui yra taikomas aiÅ¡kaus dviÅ¡alio susitarimo kriterijus. Å alys dėl arbitražinės iÅ¡lygos nesitarė, nediskutavo ir dėl jos nėra susitarę, todėl Å¡alių ginčas, kylantis iÅ¡ Å¡alių sutartinių tarptautinio vežimo santykių, yra nagrinėtinas pagal atsakovo buveinės valstybės vietÄ .2017 m. liepos 3 d. (2 t., e. b. l. 110-112), 2017 m. spalio 11 d. (3 t., e. b. l. 1-5) teisme gauti atsakovo papildomi paaiÅ¡kinimai dėl ginčo priskirtinumo.

Atsakovas paaiÅ¡kino, jog visos krovinio pervežimo sutartys yra standartinių sÄ lygų, taip pat CMR važtaraščių ir ieÅ¡kovės sÄ skaitų tekstas yra analogiÅ¡kas. Visose sutartyse yra įtraukta identiÅ¡ka arbitražo iÅ¡lyga bei susitarimas dėl nekonkuravimo. Pagal ginčo krovinio pervežimo sutartis, Å¡is ginčas nėra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui ir turėtų bÅ«ti nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teisme. Å alys aptarė visas esmines krovinio pervežimo sÄ lygas, minėtas sÄ lygas patvirtino abiejų Å¡alių paraÅ¡ais.

Atsakovui nėra suprantama, kodėl ieškovas neigia akivaizdžius ir rašytiniais įrodymais patvirtintus faktus, kad tarp šalių buvo pasirašytos Krovinio pervežimo sutartys, kiekvienoje iš jų įtvirtinant arbitražines išlygas bei susitarimus dėl nekonkuravimo.Ieškinys tenkinamas.Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ginčo šalių Austrijos bendrovės LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG ir UAB „All time group“ vyko bendradarbiavimas pervežant krovinius tarptautiniais maršrutais.

Teismui yra pateiktos ieÅ¡kovo atsakovui pateiktos sÄ skaitos, CMR važtaraščiai bei krovinio pervežimo sutartys, Å¡alių elektroninis susiraÅ¡inėjimas (1 t., e. b. l. 6-123; 2 t., e. b. l. 14-69, 3 t., e. b. l. 6-148; 4 t., e. b. l. 14-114; 5 t., e. b. l. 1-211). Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo nei ginčo sutarčių vykdymo aplinkybių, nei ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų dydžio.IeÅ¡kovas, kaip vežėjas, ieÅ¡kiniu reikalauja skolos iÅ¡ atsakovo, kaip užsakovo, pagal 32 sutartis priteisimo. 2017 m. lapkričio 24 d. parengiamojo posėdžio metu Å¡alių atstovai patvirtino, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, kad visos 32 ginčo sutartys buvo sudarytos tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

Atsakovo teigimu, ginčas dėl skolos pagal minėtas 32 sutartis turi bÅ«ti nagrinėjamas arbitraže, nes Å¡alys sudarė arbitražinį susitarimÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovas nurodo, kad jis jokių arbitražinių susitarimų nesudarė, todėl ginčas nagrinėtinas teisme. Taigi ginčo Å¡alys iÅ¡ esmės nesutaria, ar tarp Å¡alių yra sudarytas susitarimas dėl nagrinėjamo ginčo sprendimo arbitraže, dėl ko teismas ir pasisako. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas arbitražinio susitarimo galiojimo neginčija, tačiau grindžia savo pozicijÄ tuo, kad aplamai tokio susitarimo sudaryta nebuvo.

Dėl nagrinėjamo ginčo priskirtinumo teismo kompetencijai.Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo atskira raÅ¡ytinė sutartis dėl pervežimų („rėminė“ sutartis, apimanti bendro pobÅ«džio susitarimus dėl tęstinio Å¡alių bendradarbiavimo) nebuvo sudaryta, todėl kiekvienam atskiram vežimui Å¡alys tarėsi atskirai. IeÅ¡kovas teigia, kad dėl kiekvieno pervežimo buvo tariamasi taip: atsakovas pateikdavo „užsakymÄ â€œ, teisiÅ¡kai vertintinÄ kaip ofertÄ , (kurį atsakovas vertina kaip sutartį), tuomet ieÅ¡kovas pateikdavo savo standartinį „užsakymo patvirtinimÄ â€œ, teisiÅ¡kai vertintinÄ kaip prieÅ¡prieÅ¡inę ofertÄ , ir atsakovas konkliudentiniais veiksmais patvirtindavo, kad prieÅ¡prieÅ¡inė oferta yra priimtina jam.

IeÅ¡kovo teigimu, Å¡alys apsikeisdamos kiekviena savo parengtomis standartinėmis sutarties sÄ lygomis, sudarydavo sutartis, kurių turinys yra tos sÄ lygos, kurios sutampa. IeÅ¡kovas teigia, kad „užsakymo patvirtinimuose“ buvo nurodama, kokie atsakovo krovinių pervežimo užsakymai yra priimami, nurodytos vežamų krovinių detalės, krovinių pakrovimo ir iÅ¡krovimo vietos, apmokėjimo ir kitos sÄ lygos (1 t., e. b. l. 51-79, 131-169), tačiau niekada nebuvo derinama ginčų sprendimo arbitraže sÄ lyga.Atsakovo teigimu, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, tarp Å¡alių buvo sudarytos raÅ¡ytinės 32 krovinio pervežimo sutartys dėl ginčo krovinių pervežimo, kuriuose kiekvienos sutarties deÅ¡imtajame punkte įtvirtintos arbitražinės iÅ¡lygos.

Teismui yra pateiktos ieÅ¡kovo atsakovui pateiktos sÄ skaitos, CMR važtaraščiai bei krovinio pervežimo sutartys, Å¡alių elektroninis susiraÅ¡inėjimas (1 t., e. b. l. 6-123; 2 t., e. b. l. 14-69, 3 t., e. b. l. 6-148; 4 t., e. b. l. 14-114; 5 t., e. b. l. 1-211). Atsakovo teigimu, jo parengta standartinė sutartis nėra sudėtinga, sÄ lyga dėl ginčų sprendimo arbitraže nėra paslėpta, todėl ieÅ¡kovas, tvirtindamas ir pasiraÅ¡ydamas Å¡ias sutartis, turėjo matyti, kad sutinka ginčus spręsti arbitraže. Atsakovas aktyviais veiksmais nederino arbitražinių iÅ¡lygų su ieÅ¡kovu, tačiau ir ieÅ¡kovas aktyviai nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl atsakovo standartinės sÄ lygos, jog ginčai sprendžiami arbitraže.Sandoriai sudaromi žodžiu, raÅ¡tu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis).

Sandoriai, kuriems įstatymai ar Å¡alių susitarimas nenustato privalomos raÅ¡ytinės formos, gali bÅ«ti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar Å¡alių susitarimÄ sutartis turi bÅ«ti paprastos raÅ¡ytinės formos, ji gali bÅ«ti sudaroma tiek suraÅ¡ant vienÄ Å¡alių pasiraÅ¡omÄ dokumentÄ , tiek ir apsikeičiant raÅ¡tais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso praneÅ¡imais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios Å¡alies paraÅ¡Ä (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis).

Paprastos raÅ¡ytinės formos sutarties esminiai požymiai yra sutarties Å¡alių valios iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡tu, raÅ¡ytinės formos sutartį pasiraÅ¡o jÄ sudarantys asmenys. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis yra sudaroma pateikiant pasiÅ«lymÄ (ofertÄ ) ir priimant pasiÅ«lymÄ (akceptÄ ) arba kitais Å¡alių susitarimÄ pakankamai įrodančiais veiksmais. Sutarties sudarymui ir galiojimui iÅ¡ esmės pakanka, kad Å¡alys susitartų dėl esminių sÄ lygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Jeigu abi Å¡alys sudaro sutartį apsikeisdamos standartinėmis sutarties sÄ lygomis, tai sutartis laikoma sudaryta pagal iÅ¡ esmės sutampančias standartines sutarties sÄ lygas, iÅ¡skyrus atvejus, kai viena Å¡alis iÅ¡ anksto aiÅ¡kiai nurodo, jog ji nesutinka su kitos Å¡alies pasiÅ«lytomis standartinėmis sÄ lygomis, arba apie tokį nesutikimÄ nedelsdama praneÅ¡a tas sÄ lygas gavusi (CK 6.179 straipsnis).Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog tam, kad arbitražinis susitarimas bÅ«tų sudarytas, jis turi atitikti turinio ir formos reikalavimus.

Pagrindinis arbitražinio susitarimo turinio reikalavimas – jame turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia spręsti ginčus ne kokiu nors kitu bÅ«du (valstybės teisme, mediacijos bÅ«du, kt.), o bÅ«tent arbitraže. Sutarčių laisvės principas apima Å¡alių teisę neperžengiant įstatymo ribų pasirinkti sudaromos sutarties formÄ . Å alys yra laisvos savo sutarties sÄ lygas iÅ¡dėstyti viename ar keliuose fiziniuose ar elektroniniuose dokumentuose. Tai taikoma ir susitarimams dėl ginčų sprendimo bÅ«do (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017).

Arbitražinio susitarimo formos reikalavimus reglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis. Komercinio arbitražo įstatymo (redakcija galiojusio ginčo sutarčių sudarymo metu) 10 straipsnyje nustatyta, kad arbitražinis susitarimas gali būti įformintas kaip arbitražinė išlyga, įrašyta sutartyje, arba kaip šalių sudaryta atskira sutartis. Arbitražinis susitarimas sudaromas raštu ir laikomas galiojančiu, jeigu:

1) įformintas bendru Å¡alių pasiraÅ¡ytu dokumentu arba 2) sudarytas Å¡alims apsikeičiant raÅ¡tais (kurie gali bÅ«ti siunčiami elektroninių ryÅ¡ių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiÅ¡kumas) ar kitais dokumentais, kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas; arba 3) sudarytas naudojantis elektroninių ryÅ¡ių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiÅ¡kumas ir juose esanti informacija yra prieinama toliau naudoti; arba 4) Å¡alys apsikeičia ieÅ¡kiniu ir atsiliepimu į ieÅ¡kinį, kuriuose viena Å¡alis tvirtina, o kita Å¡alis neneigia, kad jos sudarė arbitražinį susitarimÄ ; arba 5) yra kitokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad Å¡alys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimÄ .Galiojantis arbitražinis susitarimas reiÅ¡kia, kad Å¡alys atsisako teisės nagrinėti tarpusavio ginčus, patenkančius į arbitražinio susitarimo taikymo sritį, teisme.

Galiojantis arbitražinis susitarimas yra Å¡alims privalomas ir jos negali vienaÅ¡aliÅ¡kai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui vietoj arbitražo kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ arba kitÄ arbitraÅ¾Ä . Kai yra galiojantis arbitražinis susitarimas, teismas privalo nukreipti Å¡alis į arbitraÅ¾Ä , o Å¡alys turi vykdyti šį susitarimÄ , t. y. kilus ginčui kreiptis į atitinkamÄ arbitraÅ¾Ä . Taigi galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, Å¡alims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo bÅ«tina laikytis (pacta sunt servanda). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016).

Nagrinėjamu atveju abi ginčo Å¡alys patvirtina, kad individualiai atsakovo standartinės sutarties sÄ lygos dėl ginčų sprendimo arbitraže neaptarė ir nederino. Atsakovo teigimu, ant jo parengtų standartinių sutarties tekstų pasiraÅ¡ius ieÅ¡kovui, laikytina, kad arbitražinis susitarimas buvo sudarytas. Byloje pateiktos 32 krovinių pervežimo sutartys (kurias ieÅ¡kovas vadina „atsakovo užsakymais“) yra visos pasiraÅ¡ytos ieÅ¡kovo, tačiau 29 iÅ¡ Å¡ių sutarčių yra ranka padarytas ieÅ¡kovo atstovo įraÅ¡as „Taip, kaip numatyta mÅ«sų užsakymo patvirtinime“ (angl.

– „According to our order confirmation“). Atsakovas teigia, kad jokių „užsakymo patvirtinimų“ negavo iÅ¡ ieÅ¡kovo, tačiau paties atsakovo pateiktas el. susiraÅ¡inėjimas tarp Å¡alių patvirtina, kad „užsakymo patvirtinimai“ buvo siųsti atsakovui (3 t., e. b. l. 6; 10). Å ie raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ieÅ¡kovo teiginius, kad atsakovo parengtas standartinis sutarties tekstas nebuvo ieÅ¡kovo akceptuotas be jokių iÅ¡lygų (įskaitant ir sÄ lygÄ dėl ginčų sprendimo arbitraže).

Tai, kad atsakovo vadovas teigia nematęs ir nepastebėjęs Å¡ių ranka darytų įrašų, nepaneigia tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas atsakovo standartines sÄ lygas akceptavo su iÅ¡lygomis, o toks atsakovo vadovo elgesys negali bÅ«ti laikomas protingu ir atidžiu bendrovės vadovo elgesiu, todėl bet kokios neigiamos tokio nerÅ«pestingo elgesio pasekmės tenka atsakovui.Minėta, kad arbitražinis susitarimas yra savarankiÅ¡kas susitarimas, kurio sudarymui taikytinos ir bendrosios sandorių sudarymo taisyklės. Atsakovo atstovai, teikdami paaiÅ¡kinimus parengiamųjų posėdžių metu, iÅ¡ esmės remiasi tuo, kad ieÅ¡kovas tylėjimu akceptavo atsakovo standartinę sÄ lygÄ dėl ginčų sprendimo arbitraže, nes aktyviai neprieÅ¡taravo ginčų sprendimui arbitraže. Tokia atsakovo pozicija netiesiogiai patvirtina, kad byloje nėra raÅ¡ytinio įrodymo patvirtinančio ieÅ¡kovo aiÅ¡kų ir nedviprasmį pritarimÄ (sutikimÄ ) visus tarpusavio ginčus spręsti arbitraže. IeÅ¡kovas nuosekliai laikosi pozicijos, kad niekada su atsakovu nesusitarė dėl ginčų sprendimo arbitraže, nes tai iÅ¡ esmės neatitinka ieÅ¡kovo ilgametės verslo praktikos.

CK 1.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas, kad tylėjimas bus laikomas ieškovo valios išraiškos forma (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog su ieškovu buvo susitarta dėl ginčų sprendimo arbitraže, todėl teismas konstatuoja, jog nagrinėjamas ginčas yra priskirtinas teismo kompetencijai nenustačius, kad tarp ginčo šalių yra sudarytas ir galiojantis arbitražinis susitarimas.Dėl įskaitymoAtsakovas nuo pareikšto ieškinio ginasi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu (CK 6.130 straipsnis), teigdamas, kad atsakovo prievolė sumokėti už krovinių pervežimus yra pasibaigusi šiuo pagrindu.

Tokiam savo teiginiui pagrįsti atsakovas pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus: (i) 2017-02-27 praneÅ¡imÄ apie įskaitymÄ , kuriame nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje pagal ieÅ¡kinį reikalaujama skola pagal 32 sÄ skaitas-faktÅ«ras yra įskaitoma į atsakovui mokėtinÄ 50 000 Eur baudÄ (6 t., e. b. l. 133-137); (ii) 2016-12-02 pretenzijÄ ieÅ¡kovui dėl 50 000 Eur baudos už ginčo sutarčių 7 punkte nustatyto nekonkuravimo pažeidimÄ sumokėjimo (6 t., e. b. l. 138-142); (iii) 2017-02-23 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. ATG1700437 dėl baudos (6 t., e. b. l. 143-145).CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ .

Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo (1 dalis); įskaitoma praneÅ¡ant apie tai kitai prievolės Å¡aliai; praneÅ¡imas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sÄ lyga ar nurodant jo terminÄ (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko iÅ¡duotÄ skolos dokumentÄ , tai įskaitoma padarant įraÅ¡Ä skolos dokumente ir grÄ Å¾inant šį dokumentÄ skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentÄ su įraÅ¡u apie įskaitymÄ , tačiau privalo apie įskaitymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti skolininkui.Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant įskaitymÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įskaitymas – vienaÅ¡alis sandoris, jam pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai.

Ä®skaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , jei kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡a apie šį teisinį veiksmÄ ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y.

Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat (pavyzdžiui, Å¡alys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdomi; Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės Å¡alies su tokiu prievolės pasibaigimo bÅ«du ar ne, kita prievolės Å¡alis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumÄ teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atliekant įskaitymÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 46 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 16 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiÅ¡kia, jog prievolė pagal ieÅ¡kinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iÅ¡kėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumÄ , t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V.

P. v. V. R., A. R., bylos Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008); atsakovui ginantis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio paaiÅ¡kinimu apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ nereikia reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimÄ sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymÄ patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v.

UAB „Mažoji prekybos agentÅ«ra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009), tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neries verslas“ v. UAB ,,Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010).IeÅ¡kovas, atsikirsdamas į atsakovo argumentus dėl prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimų įskaitymo, nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog jis turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ dėl 50 000 Eur baudos, nes atsakovas neįrodė, kad tarp ginčo Å¡alių aplamai buvo sudarytas susitarimas dėl nekonkuravimo ir dėl baudos už tokio įsipareigojimo pažeidimÄ .

IeÅ¡kovas neginčija, kad yra gavęs praneÅ¡imÄ apie įskaitymÄ .Å iuo sprendimu nustatyta, kad individualiai atsakovo standartinės sutarties sÄ lygos nebuvo aptariamos ir derinamos tarp ginčo Å¡alių, o atsakovo parengtas standartinis sutarties tekstas nebuvo ieÅ¡kovo akceptuotas be jokių iÅ¡lygų. Remiantis byloje surinkta medžiaga teismas prieina prie iÅ¡vados, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovas buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ (akceptavęs) atsakovo parengtos sutarties 7 punktÄ dėl nekonkuravimo įsipareigojimo ir baudos už tokio įsipareigojimo pažeidimÄ (CPK 178 straipsnis).

Teismas taip pat pažymi, kad net jei toks susitarimas dėl nekonkuravimo ir baudos bÅ«tų buvęs sudarytas, atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad aplamai ieÅ¡kovas tokį pažeidimÄ Ä¯vykdė, ir kad tokio dydžio bauda atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. (CPK 178 straipsnis). Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog turėjo prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšį reikalavimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, todėl atliktas įskaitymas nėra tinkamas prievolės pasibaigimo pagrindas, o ieÅ¡kovo reikalavimo teisė yra galiojanti ir nepasibaigusi.Atsakovo į bylÄ pateiktas 2017-02-27 praneÅ¡imas apie įskaitymÄ (6 t., e. b. l. 133-137), kuriame nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje pagal ieÅ¡kinį reikalaujama skola pagal 32 sÄ skaitas-faktÅ«ras yra įskaitoma į atsakovui mokėtinÄ 50 000 Eur baudÄ , taip pat patvirtina, jog atsakovas skolos dydžio neginčija.

Dėl to teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas tiek teisiÅ¡kai, tiek faktiÅ¡kai, todėl ieÅ¡kinį tenkina.Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ IeÅ¡kovas praÅ¡o skirti atsakovui 5000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), nes dėl atsakovo nesÄ Å¾iningo elgesio bylos nagrinėjimas užsitęsė.Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį byloje dalyvaujančių asmenų pareiga sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. jeigu asmuo nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudÄ , iki 50 proc. iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).Sprendžiant klausimÄ dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos:

Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Ä®statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-210-330/2018 ir kt.).Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovo procesinis elgesys (praÅ¡ymų dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, atskirojo skundo, pareiÅ¡kimo dėl teisėjo nuÅ¡alinimo teikimas) negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ moningas bylos vilkinimas, nes atskirojo skundo ir (ar) pareiÅ¡kimo dėl teisėjo nuÅ¡alinimo pateikimas negali bÅ«ti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis atsakovo teisėmis, nes tokie procesiniai veiksmai buvo atlikti tik po vienÄ kartÄ .

Vertinant atsakovo pakartotinius praÅ¡ymus palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu, pažymėtina, kad Å¡ie ieÅ¡kovo praÅ¡ymai buvo sprendžiami operatyviai teismo posėdžiuose protokolinėmis nutartimis, todėl bylos nagrinėjimo neužvilkino. Atsižvelgiant į tai, teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo atmeta.Dėl procesinių palÅ«kanųPagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å ios procesinėmis vadinamos palÅ«kanos priteisiamos iÅ¡ atsakovo visais atvejais, jeigu tenkinamas ieÅ¡kinys ir byloje pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas priteisti. Procesinių palÅ«kanų, iÅ¡ieÅ¡kotinų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palÅ«kanų dydžio.Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl iÅ¡ vežėjo priteistinų procesinių palÅ«kanų dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2011-07-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013; kt.), iÅ¡ atsakovo, kuris santykiuose su ieÅ¡kovu yra susitariantysis vežėjas, priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 98 straipsnyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ginčo sumos dydį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkintas visiškai, todėl ieškovo patirtos bylinėjimo išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 587,00 Eur žyminio mokesčio, kuris priteisiamas iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 8787,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 1956,72 Eur vertimo iÅ¡laidų, (6 t., e. b. l. 17-29; 113-118). Vertimo iÅ¡laidos priskirtinos prie kitų bÅ«tinų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu) ir pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovo. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobÅ«dį, sudėtingumÄ , teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra mažinamos iki protingo dydžio, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 4500,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 7043,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 587,00 Eur žyminio mokesčio, 1956,72 Eur vertimo išlaidų ir 4500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismasn u s p r e n d ž i a:ieškovo Austrijos bendrovės LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG ieškinį tenkinti.Priteisti ieškovui Austrijos bendrovei LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG, j. a. k.

FN-35799x, iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „All Time Group“, j. a. k. 302480145, 26 105, 00 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ penkis eurus ir 0 ct) skolos ir 5 (penkis) proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (26 105, 00 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2017 m. gegužės 22 d.), iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir 7043,72 Eur (septyni tÅ«kstančiai keturiasdeÅ¡imt trys eurai ir 72 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimÄ priėmusį apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                   Asta Jakutytė-Sungailienė