f2a4d8d2-bf87-41cd-92d7-6a74ff6fb93c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2S-837-467/2010

              Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)

                                                                                    Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010  m. birželio 21 d.

Vilnius

                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai      Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski,        Â

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo

asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės

teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto tarybos ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriui dėl reorganizavimo sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerija.

Kolegija

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto taryba 2010-01-29 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus 2010-01-26 įsakymÄ Nr. R8-31 „Dėl Vilniaus universiteto Onkologijos instituto reorganizavimo sÄ lygų patvirtinimo“. IeÅ¡kinio užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriui derinti su Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, paskelbti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus universiteto Onkologijos instituto reorganizavimo sÄ lygas, patvirtintas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus 2010-01-26 įsakymu Nr. R8-31, bei uždrausti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriui apie Vilniaus universiteto Onkologijos instituto reorganizavimÄ teisės aktų nustatyta tvarka raÅ¡tu informuoti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto kreditorius. PraÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad iÅ¡ atsakovo 2010-01-26 įsakymo Nr. R8-31 matosi, jog Vilniaus universiteto Onkologijos institutas baigia veiklÄ kaip juridinis asmuo nuo jo iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro dienos, o nesant juridinio asmens, nėra jo valdymo organų, t.y. byloje neliktų nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo, todėl teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Taip pat nėra aiÅ¡kÅ«s reorganizavimo tikslai, neatliktas iÅ¡plėstinis reorganizacijos vertinimas, neparuoÅ¡ta turto, darbuotojų, finansinių iÅ¡teklių paskirstymo naujoms įstaigoms schema, neįvertintas onkologinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų priimtinumo kitimas ir jo įtaka paslaugos kokybei, visiÅ¡kai neanalizuota reorganizavimo įtaka mokymo procesui.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino – uždraudė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriui Konstantinui Povilui Valuckui derinti su Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, paskelbti, įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus universiteto Onkologijos instituto reorganizavimo sÄ lygas, patvirtintas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus 2010-01-26 įsakymu Nr. R8-31, bei uždraudė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriui Konstantinui Povilui Valuckui apie Vilniaus universiteto Onkologijos instituto reorganizavimÄ teisės aktų nustatyta tvarka raÅ¡tu informuoti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto kreditorius. Teismas konstatavo, jog teismui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas, kuriuo bÅ«tų pripažintas negaliojančiu Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus 2010-01-26 įsakymas Nr. R8-31, apsunkintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , nes tai bÅ«tų susiję su neteisėto įsakymo priėmimo sukeltomis neigiamomis pasekmėmis.

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija praÅ¡o nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodo, kad ieÅ¡kinys neatitinka CPK 38 straipsnio 1 dalies ir 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, kadangi ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tik juridinio asmens organai, neturintys civilinio teisnumo ir veiksnumo. Teismas pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ , kadangi Vilniaus universiteto Onkologijos instituto reorganizavimas neatsiejamai susijęs su žmonių sveikatos apsaugos kokybės gerinimu. Sustabdžius Å¡ios įstaigos reorganizavimo procedÅ«ras gali nukentėti pacientų teisėti interesai. Taip pat buvo pažeistas Å¡alių interesų pusiausvyros principas, kadangi teismas neįvertino, jog laikinosios apsaugos priemonės gali padaryti didesnę žalÄ proceso dalyviui, ginančiam vieÅ¡Ä jį interesÄ , nei juridinio asmens statuso neturinčiam ieÅ¡kovui. Dėl Onkologijos instituto reorganizavimo inicijavimo apsispręsta LR Vyriausybės 2009-12-07 nutarimu Nr. 1654 „Dėl Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų restruktÅ«rizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“, todėl Onkologijos instituto veiklai vadovaujančio vadovo veiksmai, kuriais 2010-01-26 įsakymu Nr. R8-31 buvo patvirtintos reorganizavimo sÄ lygos, buvo teisėti. Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepagrindė jokiais įrodymais, patvirtinančiais, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nėra jokių įrodymų, kad, vykdant Onkologijos instituto reorganizavimÄ , nukentės ieÅ¡kovo veikla ir darbuotojų teisės bei pacientų interesai.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto taryba praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad atskirasis skundas grindžiamas atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentais ir jame nėra faktinių bei teisinių argumentų, galinčių paneigti realiÄ grėsmę dėl bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo galimumo. Trečiojo asmens atskirojo skundo faktinis pagrindas ir dalykas nesusijęs su ieÅ¡kinio priėmimo klausimu. Trečiasis asmuo taip pat nepagrįstai susiaurina asmens sampratÄ CPK prasme, nes pagal CK

2.82 straipsnio 4 dalį ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti atitinkamas juridinio asmens valdymo organas. Ä®gyvendinus ginčijamÄ Ä¯sakymÄ ir Vyriausybės 2010-01-12 nutarimÄ Nr.39 bus suardyta onkologinė tarnyba, ginčijamų aktų įgyvendinimas turės didelę įtakÄ Lietuvos Respublikos ekonominiam, socialiniam gyvenimui. Pagal Vyriausybės 1996-05-10 nutarimu Nr. 554 patvirtintas Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos nuostatas turi bÅ«ti paruoÅ¡tas reorganizavimo projektas, tačiau toks projektas nebuvo paruoÅ¡tas, dėl ko nekokybiÅ¡kai paruoÅ¡tos ir reorganizavimo sÄ lygos. IeÅ¡kovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ne tik teismo sprendimo, bet ir ginčo nagrinėjimas, taps neįmanomas.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius Konstantinas Povilas Valuckas praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovo direktorius, vienaÅ¡aliÅ¡kai priimdamas sprendimÄ dėl instituto reorganizavimo ir iÅ¡leisdamas įsakymÄ , prieÅ¡ tai jo nesuderinęs su instituto taryba, pažeidė CK 2.82 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus universiteto Onkologijos instituto statuto nuostatas. CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinio asmens dalyviai gali kreiptis į teismÄ , jeigu juridinio asmens valdymo organai peržengia savo kompetencijos ribas. PrieÅ¡ingai nei nurodo trečiasis asmuo, teismas nutartimi apgynė vieÅ¡Ä jį interesÄ , suteikdamas onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams galimybę iÅ¡saugoti kokybiÅ¡kÄ , prieinamÄ ir laiku pasiekiamÄ medicininę pagalbÄ .

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl jos turi atitikti ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo esmę ir bÅ«ti susijusios su galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, ieÅ¡kinio reikalavimÄ , atsakovo veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Å iuo atveju ieÅ¡kovas pateikė pakankamai įrodymų, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ne tik galimo teismo sprendimo vykdymas, bet ir apskritai paties ginčo nagrinėjimas, gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Dėl to atmestinas trečiojo asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskirojo skundo argumentas, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad ieÅ¡kinį Å¡iuo konkrečiu atveju užtikrinti buvo bÅ«tina (CPK

144 str.).

Apeliantas vienu iÅ¡ atskirojo skundo argumentų teigia, jog paduotas ieÅ¡kinys apskritai neatitinka CPK 38 straipsnio 1 dalies ir 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, kadangi ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tik juridinio asmens organai, neturintys civilinio teisnumo ir veiksnumo, todėl jie nėra savarankiÅ¡ki juridiniai asmenys, galintys bÅ«ti ieÅ¡kovu ir atsakovu byloje. Tačiau tokie apelianto argumentai nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, kadangi trečiasis asmuo atskiruoju skundu skundžia ne ieÅ¡kinio priėmimo faktÄ , o laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl iÅ¡ esmės skundo faktinis pagrindas ir dalykas nesietinas su ieÅ¡kinio priėmimu. Be to pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams. IeÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ , kad dėl sustabdyto įstaigos reorganizavimo gali nukentėti pacientų teisėti interesai. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu, tačiau nėra pagrindo sutikti, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė sÄ lygoja tokio intereso pažeidimÄ . IÅ¡ tikrųjų, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis vieÅ¡ojo intereso.

VieÅ¡asis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. VieÅ¡ojo intereso sÄ voka yra vertinamojo pobÅ«džio, jos turinys gali bÅ«ti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. BendrÄ ja prasme vieÅ¡ieji interesai reiÅ¡kia naudÄ visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalÄ visuomenei, jos daliai, daryti neigiamÄ Ä¯takÄ Å¾monių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-724/2010).

Nors apeliantas atskirajame skunde ir teigia, tačiau byloje nėra duomenų, kad uždraudus Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus 2010-01-26 įsakymo vykdymÄ , Vilniaus universiteto Onkologijos institutas negalėtų tinkamai veikti ir vykdyti jam priskirtas funkcijas. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. PrieÅ¡ingai, toliau vykdant Vilniaus universiteto Onkologijos instituto reorganizavimo procesÄ yra tikimybė, jog dėl to, kad nėra aiÅ¡kÅ«s reorganizavimo tikslai, neatliktas iÅ¡plėstinis reorganizacijos vertinimas, neparuoÅ¡ta turto, darbuotojų, finansinių iÅ¡teklių paskirstymo naujoms įstaigoms schema, neįvertintas onkologinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų priimtinumo kitimas ir jo įtaka paslaugos kokybei, neanalizuota reorganizavimo įtaka mokymo procesui ir t.t., ginčijamas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus įsakymas gali sukelti neigiamas pasekmes ir padaryti žalÄ visuomenei ar jos daliai, neigiamÄ Ä¯takÄ Å¾monių gerovei.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo spręsti, kad, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo bei prioritetinio visuomenės interesų apsaugos užtikrinimo principus.

Nepagrįsti apelianto atskirojo skundo argumentai, kad teismas neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių daromos žalos proceso dalyviui, ginančiam vieÅ¡Ä jį interesÄ , t.y. apeliantui, ir tuo pažeidė Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ . IÅ¡ tikrųjų laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 145 str.

2 d.), jos turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principÄ , o valstybės taikomos poveikio priemonės bÅ«tų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, bÅ«tų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t.y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, bÅ«tų paneigti kito asmens teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijamos Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus 2010-01-26 įsakymu Nr. R8-31 patvirtintos reorganizavimo sÄ lygos, kuriomis siekiama Vilniaus universiteto Onkologijos institutÄ reorganizuoti padalijimo bÅ«du, pripažįsta, kad tol, kol Å¡alys nėra įvykdžiusios iÅ¡ ginčijamo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus 2010-01-26 įsakymo pagrindu patvirtintų reorganizavimo sÄ lygų kylančių prievolių, teismo sprendimo įvykdymas ieÅ¡kinio tenkinimo atveju gali bÅ«ti užtikrintas atsakovui nustatytu draudimu vykdyti, atlikti su reorganizavimo procesu susijusius veiksmus, užtikrinant, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų apsaugotas nuo prievolių, kylančių iÅ¡ neteisėto įsakymo priėmimo sukeltų neigiamų pasekmių, ir tokiu bÅ«du padėtų iÅ¡vengti ieÅ¡kovo teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį ir esmę bei atlieka ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ . CPK numatytos laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos bÅ«dai, tačiau jos padeda geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybÄ . Viena iÅ¡ tokių priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).

Apelianto atskirojo skundo motyvai dėl ieÅ¡kinio atitikimo įstatymo nustatytiems reikalavimams, dėl biudžetinės įstaigos organų teisės ir galimybės veikti prieÅ¡ steigėjo interesus ir pan. nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi jie iÅ¡ esmės yra susiję su ieÅ¡kovo teise reikÅ¡ti ieÅ¡kinį ir jo reikalavimo pagrįstumu, o ne su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumu. Å ios aplinkybės bus analizuojamos, tiriamos ir vertinamos nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ (CPK 259, 265, 270 str.). Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes Å¡ioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.

Kiti trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio

proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija                                                                                                                              Â

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį  palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                           Alma Urbanavičienė

Kolegijos teisėjai                                                                                Romualda

Janovičienė

                                                                                                                                                                                                                                             Andžej Maciejevski Â