f2a34883-15a0-4ac3-8596-dfee9fbf4dd9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                     Administracinė byla Nr. I-846-790/2018                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03765-2017-4                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1                                                                                                                                                               (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,dalyvaujant pareiškėjui J.

D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. D. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1 – 3), kurį vėliau patikslino (b. l. 9 – 11), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 600 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nurodė, kad 2017 m. balandžio 24 d. naktį pabudo karščiuodamas ir norėjo iÅ¡gerti vaistų – karÅ¡tu vandeniu užpilamų miltelių – todėl pabeldė į kameros duris ir paprašė budinčio asmens kelioms minutėms įjungti elektros tiekimÄ . Budintysis atsisakė patenkinti šį praÅ¡ymÄ , motyvuodamas tuo, kad aukÅ¡tesnes pareigas einantys pareigÅ«nai yra nurodę jam nejungti kamerose elektros. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas turėjo gerti Å¡altu vandeniu užpiltus vaistus.

Pažymėjo, kad kameroje tuo metu buvo laikomas vienas, todėl elektros įjungimas negalėtų sutrukdyti kitiems asmenims. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K laiku negavo tinkamo gydymo, turėjo gerti vaistus, užpiltus Å¡altu vandeniu, ir dėl tokių LukiÅ¡kių TI-K veiksmų patyrė stresÄ , jautėsi labai pažemintas. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 23 – 26). Nurodė, kad nuteistiesiems yra garantuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos valstybės remiamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ir patarnavimai.

Tuo atveju, jeigu kurios nors sveikatos priežiÅ«ros paslaugos negali bÅ«ti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, ligoniai siunčiami į vieÅ¡Ä sias asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas. Už asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir patarnavimus nuteistieji nemoka. LukiÅ¡kių TI-K nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicinos paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. PaaiÅ¡kino, kad kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių yra įmontuoti elektros jungikliai, kuriais galima valdyti naktinio, dieninio apÅ¡vietimo veikimÄ ir elektros energijos tiekimÄ Ä¯ patalpas.

Elektros energija į gyvenamųjų kamerų kiÅ¡tukinius lizdus nėra teikiama nuteistųjų ir suimtųjų dienotvarkėje numatyto nepertraukiamo miego metu. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes.

Papildomai nurodė, kad prašė budinčio įjungti elektros tiekimÄ arba iÅ¡kviesti gydytojÄ . Tiksliai nepamena, ar kitÄ dienÄ kreipėsi į gydytojÄ . Teismas k o n s t a t u o j a:              Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, atsiradusios dėl atsisakymo įjungti elektrÄ LukiÅ¡kių TI-K kameroje, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nakties poilsio metu ir tinkamo gydymo nesuteikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, jog įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai, nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiÅ¡kimo Nr.74025/01), 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70), kadangi laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakos asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr.

EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymÄ bausmės vykdymo metu, palaikyti drausmę, sukurti bÅ«tinas sÄ lygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas pats savaime suponuoja tam tikrų suvaržymų bausmę atliekančių asmenų atžvilgiu taikymÄ , Å¡i teisė (teisė naudotis elektros prietaisais), dėl specifinio laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisinio statuso, nėra absoliuti. Naudojimosi elektros prietaisais laisvės atėmimo vietose tvarkÄ nustato Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d.

įsakymu Nr. V-125 (toliau – Elektros prietaisų naudojimo apraÅ¡as). Elektros prietaisų naudojimo apraÅ¡o 27.1 ir 27.2 punktuose nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais gali naudotis tik laisvalaikio, iÅ¡skyrus nepertraukiamo miego, metu ir naudodami Å¡iuos prietaisus, neturi trukdyti kitiems laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims bei laisvės atėmimo vietų įstaigų darbuotojams. Pažymėtina, kad elektros tiekimo apribojimu yra siekiama pozityvių tikslų: užtikrinti režimÄ kalinimo įstaigoje, saugoti ir užtikrinti kitų asmenų teisę į poilsį; tokia priemonė bendrÄ ja prasme yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamiems tikslams užtikrinti, tačiau iÅ¡imtys iÅ¡ bendros tvarkos gali ir turi bÅ«ti taikomos, jeigu toks elektros tiekimas yra bÅ«tinas asmeniui, siekiant užtikrinti jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas teises.

Asmuo tokiais atvejais turi teisę kreiptis į įkalinimo įstaigÄ , nurodydamas aplinkybes, pagrindžiančias bÅ«tinybę tiekti elektrÄ Ä¯ kamerÄ tuo metu, kuris dienotvarkėje yra traktuojamas kaip nepertraukiamam miegui skirtas laikas, o atsakovas, remdamasis jam suteikta diskrecijos teise, turi pareigÄ Ä¯vertinti tokį pateiktÄ praÅ¡ymÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-858/2015, 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2280-520/2016).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K dienotvarkėje naktį nuteistiesiems yra numatytas 8 valandų nepertraukiamo miego laikas, todėl laisvės atėmimo įstaigos administracija, siekdama užtikrinti, kad dienotvarkėje numatyto nepertraukiamo miego metu asmenys nesinaudotų turimais elektros įrenginiais ir tokiu bÅ«du nekliudytų kitiems LukiÅ¡kių TI-K kamerose laikomiems asmenims, kurie nakties metu nori poilsio ir ramybės, netrukdomai pasinaudoti teise į nepertraukiamÄ miegÄ , iÅ¡jungia elektros energijos tiekimÄ Ä¯ kameras nakties poilsio metu (b. l. 12 – 13).

Atskirais atvejais, kai vyksta visuomenėje didelį susidomėjimÄ turintys renginiai (sporto varžybos ir pan.), LukiÅ¡kių TI-K direktorius, siekdamas pagerinti įstaigoje laikomų asmenų gyvenimo sÄ lygas, priima sprendimÄ pratęsti elektros tiekimÄ Ä¯ kiÅ¡tukinius elektros lizdus (b. l. 14). Teismo vertinimu, elektros energijos tiekimo į kameras nutraukimas laikytinas teisėta priemone, skirta dienotvarkės laikymuisi užtikrinti ir Å¡i aplinkybė per se (pati savaime) nevertintina kaip aplinkybė, pažeidžianti LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų teises, juo labiau kad, kaip minėta, Elektros prietaisų naudojimo apraÅ¡e aiÅ¡kiai nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais negali naudotis nepertraukiamo miego metu, todėl net ir nepritaikius papildomų Å¡io draudimo įvykdymÄ užtikrinančių priemonių (nenustojus tiekti elektros energijos į kameras naktį), jis vis tiek turėtų bÅ«ti vykdomas ir LukiÅ¡kių TI-K esantys asmenys negalėtų naudoti elektros prietaisų naktį.

Be to, pažymėtina, kad esant ypatingoms aplinkybėms, asmeniui yra suteikiama galimybė kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administracijÄ su motyvuotu praÅ¡ymu jo atžvilgiu taikyti iÅ¡imtį dėl elektros iÅ¡jungimo, todėl draudimas naudotis elektros energija naktį nėra absoliutus ir tam tikrais atvejais pataisos įstaigos administracija gali taikyti konkrečių asmenų atžvilgiu iÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios taisyklės. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2017 m. balandžio 24 d. nakties metu prašė įjungti kameroje elektrÄ , nes sirgo ir blogai jautėsi, t. y. jis siekė, kad jo atžvilgiu bÅ«tų taikoma iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės dėl elektros energijos tiekimo į LukiÅ¡kių TI-K kameras iÅ¡jungimo naktį, kaip ypatingÄ ir svarbiÄ priežastį įvardindamas savo sveikatos bÅ«klę.

Vis dėlto, abstraktus ir niekuo neparemtas asmens praÅ¡ymas įjungti elektros energijÄ naktį, vien tik nurodant, kad asmuo jaučiasi esÄ s nesveikas, negali sudaryti pagrindÄ nesilaikyti įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Kaip minėta, asmuo, siekiantis, kad jo atžvilgiu nebÅ«tų taikoma taisyklė dėl elektros energijos iÅ¡jungimo nakties metu, turėtų pateikti motyvuotÄ ir realiomis aplinkybėmis pagrįstÄ praÅ¡ymÄ , o įkalinimo įstaigos administracijai turėtų atsakingai įvertinti praÅ¡yme nurodytų argumentų pagrįstumÄ ir bÅ«tinybę taikyti Å¡io asmens atžvilgiu konkrečiÄ priemonę – elektros energijos tiekimo į kamerÄ atnaujinimÄ , tam, kad jo bÅ«klė pagerėtų, nes tokiu bÅ«du asmeniui yra sudaromos palankesnės sÄ lygos visų kitų įkalinimo įstaigoje laikomų asmenų atžvilgiu.

Kitaip tariant, turi bÅ«ti nustatytos iÅ¡ tikrųjų iÅ¡imtinės ir objektyvios aplinkybės, pagrindžiančios tokios iÅ¡imties taikymo bÅ«tinybę. Be to, turėtų bÅ«ti įvertinta galimybė imtis kitų, alternatyvių priemonių, kurių dėka nenukrypstant nuo institucijoje nustatytų taisyklių, galėtų bÅ«ti pasiekti tapatÅ«s rezultatai. Vadinasi, tik iÅ¡imtinais atvejais liga galėtų sudaryti pagrindÄ Ä¯staigos administracijai spręsti dėl iÅ¡imties iÅ¡ bendros taisyklės dėl elektros energijos iÅ¡jungimo naktį taikymo, kaip pvz., tokiais atvejais, jei asmeniui bÅ«tų paskirtas gydymas, reikalaujantis nepertraukiamo elektros energijos tiekimo, ir pagalbos asmeniui suteikimas negalėtų bÅ«ti užtikrintas kitomis adekvačiomis priemonėmis.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo paskirtas konkretus gydymas, reikalaujantis naktį vartoti vaistus, kurie turi bÅ«ti užgeriami karÅ¡tu vandeniu, be to, pareiÅ¡kėjas netgi aiÅ¡kiai nežinojo, ar jam yra bÅ«tina gerti Å¡iuos konkrečius vaistus – pareiÅ¡kėjas nurodė tik manęs / jautęs, kad karščiuoja ir nusprendęs iÅ¡gerti vaistų. Todėl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, sudarančiomis pagrindÄ nukrypti nuo įstaigoje galiojančių vidaus taisyklių reikalavimų, juo labiau kad pareiÅ¡kėjas galėjo pasiekti savo tikslų ir kitais bÅ«dais – visų pirma, papraÅ¡ydamas suteikti jam profesionaliÄ medicininę pagalbÄ ar kt.Å iame kontekste svarbu yra pažymėti, kad įkalinimo įstaigose laikomiems asmenims yra garantuojama sveikatos priežiÅ«ra.

Sveikatos priežiÅ«ros paslaugas laisvės atėmimo vietose esantiems asmenims, vadovaujantis BVK 174 straipsnio 2 dalimi, teikia įstaigose steigiamos sveikatos priežiÅ«ros tarnybos. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė 2017 m. balandžio 24 d. nakties metu prašęs iÅ¡kviesti jam gydytojÄ , tačiau jokių Å¡iuos teiginius detalizuojančių aplinkybių neiÅ¡dėstė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjo teismo posėdyje pateikti paaiÅ¡kinimai nebuvo nuoseklÅ«s – nors pareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nurodė, kad dėl minėto susirgimo kitÄ dienÄ kreipėsi į medikus, vėliau savo pozicijÄ patikslino, nurodydamas, kad neprisimena, ar kreipėsi dėl medicininės pagalbos į įstaigoje veikiančias tarnybas.

Todėl teismas pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus dėl praÅ¡ymo iÅ¡kviesti jam gydytojÄ nelaiko objektyviais bei atitinkančiais tikrovę ir jais nesiremia. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiÅ¡kėjas nei kitÄ dienÄ po skundžiamų įvykių (2017 m. balandžio 25 d.), nei artimiausiu laikotarpiu, į sveikatos priežiÅ«ros tarnybas nesikreipė, o artimiausias jo vizitas sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje užfiksuotas 2017 m. gegužės 9 d., kai pareiÅ¡kėjas buvo atvykęs susipažinti su atliktų tyrimų rezultatais.

Jokių duomenų apie tariamÄ pareiÅ¡kėjo susirgimÄ ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje nėra užfiksuota. Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundÄ argumentus, konstatuotina, kad byloje nėra nustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo J. D. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                      Marius Bajoras