2025-04-09 Nr. AB-6085-3-61-3-03247-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-143-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03247-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2024 m. balandžio 30 d. prašymo Nr. 1GP-10313. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) atsiliepime į skundą prašė skundą palikti nenagrinėtu, o, netenkinus šio prašymo, prašė skundą atmesti.

Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė; pareiškėjai išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šali dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama; netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėja 2024 m. spalio 29 d. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują nutartį – priteisti iš NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2024 m. lapkričio 6 d. imtinai pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus, t. y. pateikti atskirąjį skundą, kurį pasirašytų tinkamas pareiškėjos atstovas ir (arba) ji pati.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjos T. K. atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos pateiktas atskirasis skundas pasirašytas advokato padėjėjos Santos Černiūtės. Remdamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme. Teismas priėjo prie išvados, kad skundą padavė asmuo, neturintis tokios teisės. Teismas vertino, kad vien atstovavimo sutarties pateikimas nepatvirtina, jog atskirasis skundas pasirašytas įgalinto veikti apeliacinėje instancijoje asmens, todėl 2024 m. spalio 29 d. pateiktas atskirasis skundas iki trūkumų šalinimo termino pabaigos taip ir nepasirašytas tinkamo asmens.

III. Pareiškėja T. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjos pateiktą atskirąjį skundą.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad advokato padėjėja Santa Černiūtė 2024 m. lapkričio 6 d. teismui pateikė 2024 m. balandžio 26 d. atstovavimo sutarties išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjos atstovas yra ir advokatas Remigijus Rinkevičius. Pagal šią sutartį advokato Remigijaus Rinkevičiaus vardu pareiškėjai atstovauti gali advokato padėjėja Santa Černiūtė. Remiantis šia sutartimi, advokato padėjėja veikia pagal advokato suteiktus įgaliojimus ir teisėtai teikia dokumentus advokato vardu. Pareiškėjos teigimu, advokato padėjėjui suteikta teisė atstovauti advokato vardu, esant advokato patvirtinimui, apima teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus pirmosios ir aukštesnės instancijos teismuose, įskaitant apeliacinį procesą, kai tai neperžengia Advokatūros įstatymo ribų. Taigi, advokato padėjėjui, veikiančiam pagal advokato suteiktus įgaliojimus, gali būti suteikta teisė teikti procesinius dokumentus advokato vardu.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, papildomai pažymi, kad 2024 m. spalio 29 d. atskirąjį skundą ne tik pateikė, tačiau ir pasirašė advokato padėjėja Santa Černiūtė. Tokį jos elgesį reikia traktuoti ne kaip advokato R. Rinkevičiaus suteiktų įgaliojimų įgyvendinimą, o Advokatūros įstatyme numatytų galimybių viršijimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria pareiškėjos atskirasis skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

ABTĮ 134 straipsnio 4 dalis nustato, kad apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas. Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas. Kai apeliacinį skundą paduoda atstovas, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme, be kita ko, gali būti: advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (ABTĮ 47 str. 4 d. 2 p.). Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu (ABTĮ 47 str. 6 d.). ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis numato, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime.

Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos vardu 2024 m. spalio 29 d. atskirąjį skundą į elektroninių paslaugų portalą įkėlė ir elektroniniu parašu pasirašė advokato padėjėja Santa Černiūtė. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2024 m. lapkričio 6 d. imtinai pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus, t. y. pateikti atskirąjį skundą, kurį pasirašytų tinkamas pareiškėjos atstovas ir (arba) ji pati. 2024 m. lapkričio 6 d. į bylą buvo pateikta tarp pareiškėjos T. K. ir advokato Remigijaus Rinkevičiaus bei advokato padėjėjos Santos Černiūtės 2024 m. balandžio 26 d. pasirašyta atstovavimo sutartis.

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atskirąjį skundą padavęs asmuo neištaisė teismo nustatytų atskirojo skundo trūkumų.

Pažymėtina, kad advokato padėjėjas negali pasirašyti apeliacinio (atskirojo) skundo ir paduoti jį teismui. Tokios nuostatos laikomasi ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-216-520/2018; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-153-492/2024 ir kt.). Pirmosios instancijos teismui pateikta pareiškėjos su advokatu sudaryta atstovavimo sutartis nepatvirtina, kad 2024 m. spalio 29 d. atskirasis skundas paduotas, laikantis minėtų teisės aktų reikalavimų, kadangi 2024 m. spalio 29 d. atskirasis skundas buvo pasirašytas ir paduotas advokato padėjėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad per teismo nustatytą terminą nebuvo pateiktas atskirasis skundas, pasirašytas tinkamo atstovo ir (arba) pačios pareiškėjos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi pagrįstai atskirąjį skundą laikė nepaduotu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis