2025-11-05 Nr. AB-18620-3-61-3-03267-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2613-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03267-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 25S130231 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.

2. Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nurodė, kad pateikė prašymą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, taip pat pažymėjo, jog 2025 m. balandžio 13 d. savo noru išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir gavo sertifikuotą sienos kirtimo pažymą.

3. Pareiškėjas teigė, kad Šengeno informacinėje sistemoje (toliau – ir SIS) įrašas atsirado dėl nesusipratimo. Pasak pareiškėjo, tuo metu jis aktyviai dirbo su advokatu ir siekė gauti pažymą, o laikinas dingimas buvo klaidingai interpretuotas. Pareiškėjas akcentavo, kad 2025 m. birželio 5 d. (duomenys neskelbtini) institucijos patvirtino jo savanorišką išvykimą ir nurodė, kad nėra draudimo atvykti. Pareiškėjas 2025 m. birželio 10 d. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) pateikė prašymą panaikinti SIS įrašą, o Lietuvos Respublika patvirtino, kad nacionalinio draudimo nėra ir persiuntė prašymą SIRENE padaliniui.

4. Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinimuose pažymėjo, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) Migracijos tarnyboje vyksta administracinis procesas dėl SIS įrašo panaikinimo / ištaisymo.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) SIRENE biuro 2025 m. birželio 6 d. buvo gauta konsultavimosi forma N, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 28 d. ir nesikreipė dėl prieglobsčio. Pasak atsakovo, pareiškėjas buvo išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 29 d. priėmus sprendimą dėl grąžinimo ir draudimo atvykti, 2025 m. kovo 31 d. grįžo į (duomenys neskelbtini), tačiau buvo paprašytas išvykti, o 2025 m. balandžio 13 d. išvyko iš šalies. Atsakovas pažymėjo, kad draudimas atvykti pareiškėjui galioja iki 2027 m. gegužės 29 d. Todėl atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad nėra draudimo atvykti. Be to, atsakovas akcentavo, kad draudimą atvykti patvirtina ir SIS esantys duomenys, kuriuos Migracijos departamentas patikrino prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą ir rengdamas atsiliepimą į skundą.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas panaikinti kitos valstybės narės įvestą perspėjimą į SIS. Kadangi Migracijos departamentas nėra priėmęs pareiškėjo atžvilgiu sprendimo dėl perspėjimo įvedimo į SIS, jis negali tokio perspėjimo panaikinti. Nors Migracijos departamentas pareiškėjui nurodė, kad jo prašymas panaikinti kitos valstybės narės įvestą perspėjimą į SIS pagal kompetenciją buvo persiųstas atsakyti SIRENE nacionaliniam skyriui, tačiau SIRENE nacionalinis skyrius nėra kompetentinga institucija, kuri galėtų tenkinti tokį pareiškėjo prašymą, nes teisės aktai nenumato valstybei narei teisės panaikinti perspėjimą SIS, kai šis perspėjimas įvestas kitos valstybės narės sprendimu.

8. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamame Sprendime konstatavo, jog nėra pagrindo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų. Pasak atsakovo, priimant ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje. Nors pareiškėjas pateikė informaciją apie santuokos sudarymą su (duomenys neskelbtini) piliete, turinčia leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, tačiau atsakovas teigė, kad tokie argumentai nėra reikšmingi, nes pareiškėjas tokios informacijos nebuvo pateikęs, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, todėl minėta informacija nebuvo žinoma ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, be to, pareiškėjas prašė išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketino studijuoti, o ne šeimos susijungimo pagrindu, taigi, pareiškėjo teikiami įrodymai vertintini kaip nesusiję su ginčijamu Sprendimu.

9. Atsakovas tvirtino, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas remiasi dokumentais, kurių dar nėra gavęs iš (duomenys neskelbtini) institucijų, be to, atkreipė dėmesį, jog 2025 m. rugpjūčio 8 d. SIS dar buvo (duomenys neskelbtini) paskelbtas perspėjimas dėl pareiškėjo.

II. 11. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą ir prašė išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ketina studijuoti Lietuvos studijų institucijoje. Lietuvos nacionalinės SIS duomenimis, kita Šengeno valstybė į centrinę SIS įtraukė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi iki 2027 m. gegužės 29 d. Įvertinęs minėtas aplinkybes, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, kadangi dėl pareiškėjo kita Šengeno valstybė į SIS yra įtraukusi perspėjimą dėl asmens grąžinimo kartu su draudimu atvykti. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, kreipėsi į teismą.

13. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo prašymo dėl leidimo išdavimo metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) yra paskelbusi perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui, (duomenys neskelbtini) piliečiui (pareiškėjui) atvykti ir apsigyventi. Nors 2025 m. balandžio 25 d. ir 2025 m. gegužės 19 d. per policiją buvo konsultuojamasi dėl duomenų apie užsienietį, dėl kurio paskelbtas minėtas perspėjimas, patikrinimo, tačiau atsakymai į konsultacijas negauti ir perspėjimas dėl asmens draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje nepanaikintas. Teismas akcentavo, kad iš (duomenys neskelbtini) SIRENE biuro 2025 m. birželio 6 d. buvo gauta konsultavimosi forma N, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 28 d., nesikreipė dėl prieglobsčio, buvo išsiųstas iš (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 29 d. priėmus sprendimą dėl grąžinimo, draudimo atvykti, 2025 m. kovo 31 d. grįžo į (duomenys neskelbtini), tačiau buvo paprašytas išvykti, o 2025 m. balandžio 13 d. išvyko iš šalies.

14. Teismas pažymėjo, jog Įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu išduodant ar keičiant leidimą gyventi nustatoma, jog kita Šengeno valstybė į SIS yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, Migracijos departamentas turi konsultuotis su šia Šengeno valstybe ir atsižvelgti į jos interesus, be to, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų.

15. Teismas nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė konsultacijos procedūros dokumentą – N formą, iš kurio matyti, jog Lietuva (Migracijos departamentas) iš anksto kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas dėl SIS (Šengeno ID numeris: (duomenys neskelbtini)) esančio perspėjimo dėl pareiškėjo grąžinimo kartu su draudimu atvykti iki 2027 m. gegužės 29 d. Perspėjimo SIS pagrindas – pareiškėjo (trečiosios šalies piliečio) atžvilgiu priimtas sprendimas grąžinti (Reglamento(ES) 2018/1860 3 straipsnis). (duomenys neskelbtini) į Lietuvos prašymą dėl konsultacijos atsakė 2025 m. birželio 6 d., nurodydama, kad 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu į SIS įtrauktas perspėjimas dėl pareiškėjo grąžinimo kartu su draudimu atvykti iki 2027 m. gegužės 29 d.

16. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas kartu su skundu pateikė informaciją apie santuokos sudarymą su (duomenys neskelbtini) piliete, turinčia leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, tokios informacijos pareiškėjas nebuvo pateikęs prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, todėl tokia informacija nebuvo žinoma ginčijamo Sprendimo priėmimo metu ir Migracijos departamentas neturėjo galimybės jos analizuoti ir vertinti, apskritai neturėdamas apie tai informacijos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketino studijuoti, o ne šeimos susijungimo pagrindu, todėl pareiškėjo teikiamus įrodymus vertino kaip nesusijusius su ginčijamu Sprendimu.

17. Teismas taip pat vertino pareiškėjo papildomai pateiktus įrodymus, kad jis yra pradėjęs SIS įrašo panaikinimo procedūrą (duomenys neskelbtini), t. y., jog kreipėsi į atitinkamas (duomenys neskelbtini) migracijos institucijas dėl tokio įrašo pakeitimo ar panaikinimo. Teismas sprendė, kad ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo priėmimo metu SIS įrašas dėl asmens grąžinimo kartu su draudimu atvykti buvo galiojantis, todėl atsakovui buvo pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi kitai Šengeno valstybei į SIS įtraukus perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendimo priėmimo metu, pagal Migracijos departamento duomenis, toks įrašas yra įvestas, nėra panaikintas, o kitokios informacijos Migracijos departamentas dėl pareiškėjo statuso pasikeitimo (duomenys neskelbtini) neturi.

18. Teismas konstatavo, kad atsakovo duomenys patvirtina, jog Migracijos departamentas prieš priimdamas Sprendimą, įvykdė sąlygą konsultuotis su Šengeno valstybe – (duomenys neskelbtini) – dėl priežasčių, dėl kurių į SIS yra įtrauktas perspėjimas dėl pareiškėjo grąžinimo kartu su draudimu atvykti. Teismas vertino, kad atsakovas priėmė Sprendimą pagal informaciją, kuri priėmimo metu jam buvo žinoma bei įvykdė konsultavimosi pareigą, o iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas Sprendime pasisakė, jog nenustatė pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų.

19. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, jog tiek Sprendimo priėmimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu egzistuotų teisės aktuose nurodytos objektyvios aplinkybės, galėjusios sudaryti pagrindą humanitarinėms priežastims konstatuoti (liga, kitoks ūmus sveikatos sutrikimas ar organizmo būklė, asmeninė priežastis, kurios užsienietis negalėjo numatyti ir išvengti, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės ir pan.).

20. Atsižvelgdamas į leidimo laikinai gyventi išdavimo atveju kylančias pasekmes (asmuo įgyja galimybę laisvai judėti Šengeno erdvėje), į tai, kad privalu atsižvelgti į kitų Šengeno valstybių interesus ir į draudimą įtraukusios valstybės nuomonę, pagal kurią perspėjimas į SIS įtrauktas dėl pareiškėjo grąžinimo kartu su draudimu atvykti dėl šalies gynybos ir saugumo bei viešosios tvarkos užtikrinimo, taip pat nenustačius išlygų minėto pagrindo taikymui dėl humanitarinių ar kitų priežasčių, teismas darė išvadą, jog Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, o atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui ir jokie šeiminiai ryšiai (kuriais iš dalies remiasi pareiškėjas), apie kuriuos Migracijos departamentui priimant Sprendimą nebuvo žinoma, nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstami kaip reikšmingi.

21. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų ir svarbių argumentų bei įrodymų, kurie leistų abejoti skundžiamo atsakovo Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjas buvo įtrauktas į SIS sąrašą dėl perspėjimo neleisti atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje.

22. Teismas, įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tai, jog Sprendime įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų (apeliaciniame skunde nurodytas teismo pavadinimas – Vilniaus regiono administracinis teismas, laikytinas rašymo apsirikimu) 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą, atsižvelgiant į naujai pateiktus įrodymus dėl SIS įrašo šalinimo procedūros. Pareiškėjas taip pat prašo suteikti jam pakankamai laiko SIS draudimui panaikinti.

24. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas per anksti, nes jam nebuvo suteikta pakankamai laiko pateikti visus įrodymus, taip pat įrodymą dėl SIS įrašo išbraukimo proceso (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tvirtina, kad jo pateikti dokumentai įrodo, jog buvo imtasi veiksmų SIS įrašui panaikinti, taigi, skundas neturėjo būti atmestas, nesuteikus pareiškėjui galimybės pateiktį galutinį įrodymą.

25. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo prideda (duomenys neskelbtini) institucijų atsakymą su vertinimu, kuriame referentė nurodo, kad dėl pareiškėjo atvejo buvo kreiptasi į migracijos tarnybą bei gautas atsakymas, jog pareiškėjo prašymas gautas ir įtrauktas į dokumentų bylą, tačiau pažymima, kad tuo metu dar nebuvo priskirtas referentas, o dabar tai jau ištaisyta. Minėtame atsakyme taip pat akcentuojama, jog pareiškėjas gaus tiesioginį atsakymą iš migracijos tarnybos, o jei artimiausiu metu negaus atsakymo arba atsakymo turinį laikys nepakankamu, pareiškėjas gali vėl kreiptis į referentę. Pareiškėjas akcentuoja, kad buvo pateikęs prašymą (duomenys neskelbtini) institucijai, tačiau negavo atsakymo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos ir tik vėliau gavo patvirtinimą iš (duomenys neskelbtini), jog pareiškėjo prašymas buvo priimtas ir perduotas atsakingai institucijai, kuri šiuo metu jį nagrinėja, todėl minėtą atsakymą su vertinimu pareiškėjas pateikia kaip naują įrodymą.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes, atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir teigia, kad pareiškėjo argumentai nepagrįsti, nes ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vertinant jo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, atlikus konsultacijas su perspėjimą į SIS įtraukusia valstybe nare ((duomenys neskelbtini)) bei įvertinus su pareiškėju susijusių aplinkybių visetą, o tai, jog pareiškėjo duomenys galbūt bus išbraukti iš SIS, nesuteikia pagrindo pareiškėjui teigti, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas nepagrįstai. Atsakovas akcentuoja, kad teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas, nors ir nurodo, jog kreipėsi dėl perspėjimo panaikinimo SIS, su apeliaciniu skundu nepateikia įrodymų, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų panaikintas perspėjimas SIS.

28. Atsakovas nurodo, kad tiek ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaip matyti iš byloje esančios informacijos, perspėjimas SIS pareiškėjo atžvilgiu buvo galiojantis. Todėl atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas tinkamai įvykdė konsultavimosi procedūras bei priėmė Sprendimą, vadovaudamasis ginčijamo Sprendimo priėmimo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo vertinti, jog (duomenys neskelbtini) panaikinus SIS perspėjimą, galėtų atsirasti pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą.

29. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis ėmėsi veiksmų SIS įrašui panaikinti, nėra svarbios, nes net jeigu po ginčijamo Sprendimo ir bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pasikeistų aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, toks pasikeitimas nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, negalėjo žinoti, ar kitos valstybės narės ((duomenys neskelbtini)) sprendimas dėl perspėjimo SIS ateityje bus panaikintas, ar liks galioti. Pasak atsakovo, Sprendimo priėmimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės aktų nuostatos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvai paremti surinktais duomenimis, todėl ginčijamas Sprendimas priimtas pagrįstai.

30. Atsakovas pažymi, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nėra užkertamas kelias iš naujo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi, jei pareiškėjas atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktų nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas.

31. Atsakovo įsitikinimu, byla išnagrinėta tinkamai, pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas priimtas pagrįstai, byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir taikytinų teisės normų visetas nesuteikia pagrindo vertinti konkrečių pareiškėjo bylos aplinkybių kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Todėl atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino su pareiškėju susijusias aplinkybes ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

32. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. spalio 17 d. ir 2025 m. spalio 20 d. buvo gauti pareiškėjo paaiškinimai, kuriose jis prašo atsižvelgti į naują įrodymą nagrinėjant apeliacinį skundą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi. Pareiškėjas nurodo, kad leidimas gyventi buvo atmestas dėl SIS galiojusio įspėjimo dėl draudimo atvykti. Pareiškėjo teigimu, jis gavo oficialų elektroninį laišką iš (duomenys neskelbtini) institucijų, patvirtinantį, kad SIS įspėjimas (draudimas) yra panaikintas (ištrintas), o tai reiškia, jog pagrindas, kuriuo buvo remtasi priimant neigiamą Migracijos departamento Sprendimą, neegzistuoja.

33. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. spalio 31 d. buvo gauti pareiškėjo paaiškinimai į atsakovo atsiliepimą, kuriuose jis prašo jį atmesti, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, atsižvelgiant į tai, kad SIS perspėjimas panaikintas. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi dėl klaidingai (duomenys neskelbtini) institucijos SIS įvesto perspėjimo, kuris, po susirašinėjimo su ja, buvo panaikintas, be to, akcentuoja, jog (duomenys neskelbtini) institucija jam atsiuntė dokumentą, patvirtinantį, kad duomenys iš SIS yra pašalinti. Pareiškėjas prie paaiškinimų pridėjo susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini) kriminaline tarnyba, kuriuo pareiškėjas informuojamas, kad atliktas patikrinimas parodė, jog SIS nėra jokių išsaugotų pareiškėjo asmens duomenų. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas į jį nesikreipė ir jo neinformavo dėl duomenų SIS, todėl Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras. Pasak pareiškėjo, jis nežinojo apie jo duomenis SIS, kol negavo per MIGRIS Sprendimo, kuriuo pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, kuris buvo pagrįstas klaida, jam nesuteikė galimybės būti išklausytam.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 25S130231, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes dėl asmens kita Šengeno valstybė į SIS yra įtraukusi perspėjimą dėl asmens grąžinimo kartu su draudimu atvykti, galiojantį iki 2027 m. gegužės 29 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

35. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat jog Sprendime įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis buvo priimtas per anksti, nes jam nebuvo suteikta pakankamai laiko pateikti visus įrodymus, taip pat įrodymą dėl SIS įrašo išbraukimo proceso (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, kadangi jo pateikti dokumentai įrodo, kad buvo imamasi veiksmų SIS įrašui panaikinti, skundas neturėjo būti atmestas, nesuteikus pareiškėjui galimybės pateikti galutinį įrodymą.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus, visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turi būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-858/2016, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-600-575/2020, 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024 ir kt.).

38. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prašomais pridėti prie bylos įrodymais, netenkina pareiškėjo prašymo dėl naujų įrodymų, t. y. susirašinėjimų su (duomenys neskelbtini) institucijomis, pridėjimo prie bylos. Teisėjų kolegijos vertinimu, jie neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (nėra betarpiškai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku), be to, teismas paprastai vertina administracinių sprendimų teisėtumą šių sprendimų priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas, buvę ginčijamo Sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1784-968/2023, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2341-415/2023). Teisėjų kolegija taip pat nepasisako ir tuo klausimu, ar kiti (nauji, vėliau pateikti) duomenys nesudaro pagrindo priimti kitą administracinį sprendimą.

39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

40. Bylos duomenimis, pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, jog ketina studijuoti studijų institucijoje. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą bei vertindamas jo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Be to, Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, o apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra.

Migracijos departamentas, nustatęs, kad kita Šengeno valstybė yra paskelbusi perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi, 2025 m. balandžio 25 d. ir 2025 m. gegužės 19 d. per policiją konsultavosi dėl duomenų apie užsienietį, dėl kurio paskelbtas šis perspėjimas, patikrinimo, tačiau atsakymai į konsultacijas nebuvo gauti ir perspėjimas dėl asmens draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje nepanaikintas. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad nėra pagrindo išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, be to, akcentavo, kad asmens nesieja ilgalaikiai ekonominiai ryšiai, taip pat socialiniai ar šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika.

Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2025 m. birželio 4 d. priėmė ginčijamą Sprendimą. Iš (duomenys neskelbtini) SIRENE biuro 2025 m. birželio 6 d. buvo gauta konsultavimosi forma N, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 28 d., tačiau nesikreipė dėl prieglobsčio, be to, pareiškėjas išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 29 d. priėmus sprendimą dėl grąžinimo, draudimo atvykti, 2025 m. kovo 31 d. grįžo į (duomenys neskelbtini), buvo paprašytas išvykti, o 2025 m. balandžio 13 d. išvyko iš šalies.

Iš byloje pateiktų Migracijos departamento duomenų matyti, kad patikrinus SIS 2025 m. balandžio 15 d., 2025 m. birželio 2 d. ir 2025 m. liepos 8 d., įrašas dėl asmens grąžinimo kartu su draudimu atvykti buvo galiojantis.

41. Pažymėtina, kad ginčijamas Sprendimas yra priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjas neatitiko Įstatymo imperatyvių nuostatų (Įstatymo 35 str. 1 d. 3 p.), t. y. pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes dėl pareiškėjo kita Šengeno valstybė į SIS yra įtraukusi perspėjimą dėl pareiškėjo grąžinimo kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų.

42. Įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu išduodant ar keičiant leidimą gyventi nustatoma, jog kita Šengeno valstybė į SIS yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, Migracijos departamentas turi konsultuotis su šia Šengeno valstybe ir atsižvelgti į jos interesus. Leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų.

43. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į SIS yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad galima atsisakyti išduoti / pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, konstatavus dvi sąlygas: 1) dėl jo kita Šengeno valstybė yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento Nr. 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti; 2) nėra pagrindo išduoti jam leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų.

44. Aptartas nacionalinis teisinis reguliavimas (žr. šios nutarties 42 ir 43 p.) įtvirtina tik bendras nuostatas dėl Migracijos departamento veiksmų ir galimų sprendimų, priimamų, kai, išduodant ar keičiant leidimą gyventi užsieniečiui, yra nustatoma, kad kita Šengeno valstybė į SIS II yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, o tyrimo apimtį ar net jo būtinybę ir konkrečius sprendimus apsprendžia faktinių aplinkybių visuma (yra pasikreipta dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų; yra pasikreipta dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir Šengeno valstybė į SIS II įspėjimą dėl neįsileidimo / draudimo atvykti ir apsigyventi / grąžinimo su draudimu atvykti yra įtraukusi esant išduotam leidimui gyventi; ir t. t.), pavyzdžiui, kai kreipiamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, konsultacijos su įspėjimą įvedusia Šengeno valstybe neturi prasmės, kadangi, esant tokiam įspėjimui, pagal imperatyvią Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje negalėtų būti išduotas (leidimas tokiu atveju gali būti išduodamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1337-624/2024).

45. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog kita Šengeno valstybė ((duomenys neskelbtini)) yra įtraukusi į SIS perspėjimą dėl pareiškėjo grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti iki 2027 m. gegužės 29 d. Sprendime bei pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime įvertintas ir antrosios sąlygos egzistavimas – nustatyta, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi prašo išduoti ne dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, o kaip asmuo, ketinantis studijuoti studijų institucijoje Lietuvoje. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nenurodė bei nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą humanitarinėms priežastims konstatuoti (liga, kitoks ūmus sveikatos sutrikimas ar organizmo būklė, asmeninė priežastis, kurios užsienietis negalėjo numatyti ir išvengti, nenugalimos jėgos aplinkybės ir kt.). Sprendime nustatyta, kad asmens nesieja ilgalaikiai ekonominiai ryšiai, taip pat socialiniai ar šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atveju egzistuoja abi leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo sąlygos, nustatytos Įstatyme (Įstatymo 35 str. 1 d. 3 p.).

46. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (4 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (7 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

47. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės kitaip vertina bylos duomenis ir pateikia savo nuomonę dėl jų vertinimo, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ar padarė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, atsižvelgęs į leidimo laikinai gyventi išdavimo atveju kylančias pasekmes (užsienietis įgyja galimybę laisvai judėti Šengeno erdvėje), į tai, kad privalu atsižvelgti į kitų Šengeno valstybių interesus bei į draudimą įtraukusios valstybės – (duomenys neskelbtini) – nuomonę, pagal kurią perspėjimas į SIS buvo įtrauktas dėl pareiškėjo grąžinimo kartu su draudimu atvykti iki 2027 m. gegužės 29 d., nenustačius išlygų minėto pagrindo taikymui dėl humanitarinių ar kitų išimčių, leidžiančių nukrypti nuo šio pagrindo taikymo, be kita ko, nustačius, kad Migracijos departamento Sprendimo priėmimo metu SIS įrašas dėl asmens grąžinimo kartu su draudimu atvykti buvo galiojantis, o teismo sprendimo priėmimo metu, pagal Migracijos departamento duomenis, toks įrašas buvo įvestas ir nebuvo panaikintas, o jokios kitokios informacijos atsakovas dėl pareiškėjo statuso pasikeitimo (duomenys neskelbtini) neturėjo, pagrįstai sprendė, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

49. Nors pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas prieš priimdamas Sprendimą į jį nesikreipė ir jo neinformavo, todėl priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, nesuteikta teisė būti išklausytam, teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimui priimti užteko turimų bei nepaneigtų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų. Šiuo aspektu akcentuotina, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1093-415/2024). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad duomenys apie pareiškėją buvo aiškūs, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo rinkti papildomus duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, dėl kokių konkrečių priežasčių jo teisė būti išklausytam turėjo būti įgyvendinta administracinės procedūros Migracijos departamente metu, be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti Sprendimo motyvus ar paneigtų Migracijos departamento bei pirmosios instancijos teismo sprendimų išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021). Todėl nurodyti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

50. Akcentuotina, kad pareiškėjo ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis iš naujo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, naujai paaiškėjus ar pasikeitus byloje nustatytoms aplinkybėms. Taigi, pareiškėjui iš naujo pateikus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, atsakovas, įvertinęs naujas ar pasikeitusias aplinkybes, priims atitinkamą sprendimą jo atžvilgiu.

51. Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinant valdžių padalijimo principą, administraciniai teismai, pagal jiems suteiktą kompetenciją, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; kt.). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008; kt.). Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009; kt.).

52. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas.

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dainius Raižys