2025-10-08 Nr. AB-16367-3-65-3-00820-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1213-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00820-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) išreikalauti iš Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) ir jos pirmininkės pareiškėjui rūpimą informaciją; 2) įpareigoti Bendriją panaikinti pareiškėjui padarytą 1 626,90 Eur žalą, 3) įpareigoti Bendriją nurodyti akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Panevėžio butų ūkis“ nebeskaičiuoti Bendrijos rinkliavų butui ((duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas)), kadangi butas nėra Bendrijos narys.

Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjui padaryta žala gali būti atlyginama šiais būdais: 1) Bendrija nurodo AB „Panevėžio ūkis“ pašalinti iš pareiškėjo sąskaitos 1 626,90 Eur Bendrijos rinkliavų sumą ir nurodo AB „Panevėžio ūkis“ daugiau šių rinkliavų butui nebeskaičiuoti; arba 2) Bendrija sumoka AB „Panevėžio ūkis“ iš Bendrijos sąskaitos 1 626,90 Eur sumą, kuri sugrįš į Bendrijos sąskaitą, ir nurodo AB „Panevėžio ūkis“ daugiau Bendrijos rinkliavų butui neskaičiuoti.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuolat kreipiasi į Bendrijos pirmininkę, prašydamas paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu renkamos Bendrijos rinkliavos iš buto, kuris nėra Bendrijos narys. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į AB „Panevėžio butų ūkis“, kad būtų nutrauktas Bendrijos rinkliavų skaičiavimas šiam butui. Pareiškėjas nurodė, kad jokios informacijos ir prašomų dokumentų Bendrijos pirmininkė nepateikė, t. y. ji neveikė. Pareiškėjas pabrėžė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.83 straipsnio 4 dalimi, iš jo negali būti renkamos Bendrijos lėšos, kadangi jis niekada nebuvo davęs sutikimo tapti Bendrijos nariu. Pareiškėjo vertinimu, jam padaryta 1 626,90 Eur žala, kadangi nuolat buvo renkama Bendrijos rinkliava.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 3 ir 17 straipsniais bei pabrėžė, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą.

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas atlyginti turtinę žalą, savo skunde remiasi CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teismas atkreipė dėmesį, kad administraciniame teisme gali būti inicijuota byla dėl turtinės žalos atlyginimo tik tuo atveju, jeigu prašoma atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 7 dalimi (joje nustatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams), teismas konstatavo, kad Bendrija negali būti laikoma valdžios institucija, todėl administracinio teismo kompetencijai nepriskirtinas reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo iš patalpų savininkų bendrijos nagrinėjimas.

Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.85 straipsnio 4 dalį namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Teismas konstatavo, kad administraciniam teismui negali būti keliamas ir reikalavimas įpareigoti bendriją atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu ir / ar susijusius su bendrijos veikla.

Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Bendrija veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis viešojo administravimo funkcijas viešo administravimo srityje, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas (namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas), įgyvendinantis su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus bei atstovaujantis butų ir kitų patalpų savininkams. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) str. 1 d., 22 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjo įsitikinimu, turėtų būti taikoma teisės analogija ir dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo ir dėl Bendrijos rinkliavos, kurią atlieka AB „Panevėžio butų ūkis“ (savivaldybės įmonė), kadangi tai yra administracinis pažeidimas. Kaupiamųjų lėšų rinkimas yra privalomas, kadangi taip nustatyta teisės aktuose, tačiau Bendrijos rinkliavos yra sutartinės, atliekamos savo noru, kurio pareiškėjas nėra išreiškęs jokia forma. Šiuo atveju iš sutartinių santykių, kurių pareiškėjas su Bendrija neturi, seka neteisėti administraciniai veiksmai. Reikalaujama atlyginti žala yra tik Bendrijos ir AB „Panevėžio ūkis, kurie yra ir viešojo administravimo subjektai, administracinių veiksmų (neveikimo) pasekmė, todėl ginčas yra administracinis, o byla nagrinėtina administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; kt.).

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ( Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 18 d.)). Viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 20 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teismui pareiškė reikalavimą įpareigoti Bendriją pateikti pareiškėjui aktualią informaciją, panaikinti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (1 626,90 Eur) ir įpareigoti Bendriją nurodyti AB „Panevėžio būstas“ butui neskaičiuoti Bendrijos rinkliavos.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog Bendrija, kuriai reikalavimus reiškia pareiškėjas, nėra savivaldybės institucija ar įstaiga, taip pat viešoji įstaiga ar įmonė, kurios savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, turinti viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus VAĮ nustatytais pagrindais (VAĮ 5 str.). Pastebėtina, kad skunde pareiškėjas neformulavo reikalavimų, adresuotų AB „Panevėžio butų ūkis“.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Bendrijų įstatymo (2022 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr. XIV-1434 redakcija) 2 straipsnio 7 dalis numato, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams. Taigi, iš šios teisės normos matyti, jog daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija yra specialų teisinį statusą turintis juridinis asmuo, įsteigtas bendrijos narių bendriesiems poreikiams tenkinti, t. y. jos veikla yra susijusi ne su viešuoju administravimu, kaip jis apibrėžiamas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, bet su bendrijos narių poreikių tenkinimu, jų individualių teisių ir interesų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų priežiūra, užtikrinimu. Įvertinus tai, darytina išvada, kad daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų veiksmai (neveikimas) nėra susiję su viešojo administravimo funkcijų vykdymu ir negali būti ginčo objektu administraciniame teisme.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis