f29bfcb5-25f3-4e02-b552-4d0ac5bb667e · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                          Civilinė byla Nr. 2-124-949/2016      Teisminio proceso Nr. Nr. 2-70-3-05757-2015-4           Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.9.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)          ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 28 d.Šiauliai                        Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, Onai Baronienei,dalyvaujant ieškovams J.

G. ir R. G., jų atstovei advokatei Ingai Mekienei,atsakovei B. B., jos atstovui pagal pavedimÄ A. B. ir advokatui ŽydrÅ«nui RupÅ¡iui, atsakovei J. P., jos atstovams advokatams Gintarui Žičkui ir Irmai Bekerei,trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus atstovams Daliai Andraitienei, Nerijui JokÅ¡ui,trečiajam asmeniui, nereiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje V. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J.

G. ir R. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms B. B. ir J. P. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ be turto bendrasavininkų sutikimo ir pagal atsakovės B. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės J. P. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nereiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrius ir V.

V., n u s t a t ė : ieÅ¡kovas J. G. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto dėl objekto: (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtinimo be turto bendrasavininkų sutikimo. IeÅ¡kovai J. G. ir R. G. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ dėl objekto: (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtinimo be turto bendrasavininkų sutikimo.

Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai praÅ¡o atidalinti ieÅ¡kovams ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 16,2210 ha, žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Altagis“ parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ 2015 m., ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos žemės valdos projekto patikrinimo 2015-05-28 aktÄ Nr. TPA-2615-(8.26), ieÅ¡kovams J.

G. ir R. G. priteisiant jungtinės nuosavybės teisėmis žemės sklypus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo plane pažymėtais indeksu 2, kurio plotas 81438 m2 ir 3, kurio plotas 16028 m2; atsakovei B. B. priteisiant asmeninės nuosavybės teisėmis žemės sklypÄ Å½emės sklypų formavimo ir pertvarkymo plane pažymėtÄ indeksu 1, kurio plotas 26935 m2; atsakovei J. P. priteisiant asmeninės nuosavybės teisėmis žemės sklypÄ Å½emės sklypų formavimo ir pertvarkymo plane pažymėtÄ indeksu 4, kurio plotas 26935 m2.

Atidalinus bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę pripažinti ieÅ¡kovui J. G. teisę vykdyti pagal 2015 parengtÄ projektÄ Å¾emės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimÄ ir pertvarkymÄ , be atsakovų raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo ir priteisti iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovams visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad VÄ® Registrų centre ieÅ¡kovų J. G. ir R. G. jungtinės nuosavybės teisėmis yra įregistruotos 977/1626 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės Å«kio paskirties, bendras plotas 16.200 ha.

Siekiant padalinti nurodytÄ Å¾emės sklypÄ ieÅ¡kovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT), kurios Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-04-30 įsakymu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. 31VÄ®-(14.31.2.)-912 buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ (toliau – Projektas). 2015 m. UAB „Altagis“ parengė ProjektÄ , dėl kurio NŽT 2015-05-28 žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. TPA-2615-(8.26) pateikė neigiamÄ iÅ¡vadÄ , nes projektui nepritarė žemės sklypo bendrasavininkės J.

P. ir B. B. Projekte žemės sklypo ribų nustatymo pagrindas buvo 2013-12-03 Geniaus Ambrazevičiaus IĮ parengtas žemės valdos preliminarus paskirstymas, kurio pagrindu VĮ Registrų centre 2014-01-21 įregistruota bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Atlikus kadastrinius matavimus nežymiai pakito žemės sklypų ribos. Pagal Projekto sprendinių brėžinį žemės sklypas Nr. 1 būtų priskiriamas atsakovei B. B., žemės sklypai Nr. 2 ir Nr. 3 – ieškovams, o žemės sklypas Nr. 4 – atsakovei J.

P. Tarp projektuojamų žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, abipusiu savininkų sutikimu riba buvo suformuota lygiagrečiai griovio kontūrui. Ieškovams, buvo formuojami du žemės sklypai Nr. 2 ir Nr.

3. Tarp projektuojamų žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 riba suformuota vadovaujantis žemės valdos preliminariu paskirstymo planu sumažinant kraÅ¡tinių ilgius apie 1,80 m, siekiant iÅ¡laikyti J. P. priklausančios dalies plotÄ . Projekte formuojamuose žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 yra nustatytas ir įregistruotas kelio servitutas, kurio plotis koreguojamas iÅ¡ 4 metrų į 6 metrus, taigi platinamas, kaip tai numato teisės aktai, reglamentuojantys kelio plotį. B. B. siÅ«lė panaikinti jos projektuojamame sklype Nr. 1 kelio servitutÄ , nes juo niekas nesinaudoja, tačiau nepateikė aplinkinių sklypų savininkų ar naudotojų sutikimo.

Ä® projektuojamus žemės sklypus Nr. 4, Nr. 2, Nr. 3 patenkama servitutiniu keliu, kuris susijungia su (duomenys neskelbtini) gatve. Ä® projektuojamÄ sklypÄ Nr. 1 ir sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytas patekimas vietinės reikÅ¡mės keliu, kuris susijungia su (duomenys neskelbtini) gatve. Atsakovė J. P. nesutiko su Projektu, nes jos suformuoto sklypo projekte Nr. 4 riba tarp takų 12 a, 12 d, 12 e, 2 a neatitinka žemės valdos preliminariame paskirstymo plane nurodytų ribų, ir jai priklausantis Å¡iltnamis (neregistruotas) turi bÅ«ti jos formuojamo sklypo ribose.

Tačiau ieÅ¡kovų nuomone, Å¡iltnamis stovi ne jai naudojimuisi priskirtame žemės sklype. Atsakovė B. B. nesutiko su Projektu, nes žemės sklype Nr. 2 nenustatomas kelio servitutas, dėl ko ji negalės patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . IeÅ¡kovai dar kartÄ kreipėsi į atsakoves 2015-06-02 pasiÅ«lymu, tačiau atsakovė J. P. 2015-06-09 nesutiko su pasiÅ«lytu Projektu, nes siÅ«lymas atidalinti žemės sklypus prieÅ¡tarauja dabar nusistovėjusioms sklypų naudojimosi riboms, kurios buvo patvirtintos tarp bendrasavininkų, o pasikeitus sklypo riboms iÅ¡ jos bÅ«tų atimta įdirbta žemė, kartu su Å¡iltnamiu ir auginamomis braÅ¡kėmis, o atiduota apžėlusi, pelkėta vietovė.

O atsakovė B. B., pateikdama 2015-06-09 dienos praneÅ¡imÄ dėl jai pateikto pasiÅ«lymo, savo atsisakymÄ pritarti žemės sklypo padalinimo projektui, motyvavo tuo, kad dar 2000-09-29 Å iaulių apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 1885 iki jos namų valdos yra patvirtintas servitutinis kelias, o projekte nurodytas kelias yra Lesto elektrikų iÅ¡važinėtas miÅ¡ko kelias, skirtas prižiÅ«rėti Lesto tinklus, jis nebuvo žvyruojamas, greideriuojamas ar kitaip tvarkomas, todėl nebus galimybės Å¡iuo keliu važinėtis lengvÄ ja maÅ¡ina, ir todėl jiems naujo kelio įsirengimas daug kainuotų.

IeÅ¡kovų teigimu, jų pasiÅ«lytas Projektas labiausiai atitinka preliminarias nusistovėjusias sklypų ribas, o atsakovių argumentus ieÅ¡kovai atmeta kaip nepagrįstus, nes visų pirma sklypų naudojimosi ribos buvo tik preliminarios, todėl atlikus kadastrinius matavimus jos Å¡iek tiek pasislinko, o atsakovės B. B. nurodytas servitutinis kelias niekuomet nebuvo įregistruotas kaip servitutinis, kÄ patvirtina ir Å iaulių rajono Bubių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas 2008-06-17 Nr.V_3378.

Kitų pasiÅ«lymų dėl kelio servituto nustatymo per ieÅ¡kovams formuojamÄ sklypÄ nebuvo siÅ«loma, apmokėjimas už naudojimÄ si svetimu daiktu nebuvo siÅ«lomas, Å¡is klausimas nebuvo sprendžiamas. Dėl to ieÅ¡kovai mano, kad jų pateiktas projektas geriausiai atitinka visų bendrasavininkų interesus. Atsiliepimais į prieÅ¡ieÅ¡kinius ieÅ¡kovai prašė prieÅ¡ieÅ¡kinius atmesti kaip nepagrįstus.Atsiliepime į atsakovės B. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovai nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu nustatyti kelio servitutÄ einantį per ieÅ¡kovams formuojamus nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, nes Å¡is servitutas ribos galimybes jiems naudotis nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais ir sumažės žemės sklypų rinkos vertė.

IeÅ¡kovų teigimu, tai, kad atsakovė nesiekia naudotis jau nustatytu kelio servitutu bei nesiÅ«lo ieÅ¡kovams kompensacijos už jiems priklausančių žemės sklypų vertės sumažėjimÄ nustačius kelio servitutÄ , siekia savo interesų patenkinimo. Nors atsakovė nurodo, kad servitutinis kelias yra užžėlęs miÅ¡ko želdiniais ir jo įsirengimas atsakovei daug kainuotų, tačiau Å¡ių teiginių nepagrindžia, nenurodo, kokios bÅ«tų jos galimybės kompensuoti ieÅ¡kovams už kelio servituto nustatymÄ per jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Atsiliepime į atsakovės J.

P. prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jog, J. P. pateiktas Kastučio Kardinsko IÄ® parengtas projektas neatitinka pačios atsakovės pasiraÅ¡yto ir VÄ® Registrų centras įregistruoto žemės sklypo naudojimosi tarp bendrasavininkų tvarkos ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prieÅ¡tarauja savo atsiliepime nurodytiems teiginiams. Formuojami ginčo sklypai patenka į dirbamos žemės teritorijÄ , kurioje skatinamas Å«kininkavimas, todėl atsakovės siÅ«lomame projekte netiesi žemės sklypo riba nesiderina su žemės sklypo naudojimo paskirtimi.

Be to, atsakovės Å¡iltnamis yra kilnojamas ir negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįsta savininko pretenzija į žemės sklypÄ . IeÅ¡kovai pažymėjo, kad dar 2014-07-28 atlikus kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad atsakovės Å¡iltnamis yra ne jai priskirtame žemės sklype, tačiau iki Å¡ios dienos nėra paÅ¡alinusi pažeidimų. Mano, kad atsakovės pateiktas projektas maksimaliai tenkina tik pačios atsakovės interesus taip pažeidžiant kitų bendrasavininkų interesus. Be to, atsakovės projekte nenumatyta platinti kelio servitutÄ nuo 4 iki 6 m, atsakovės projektas nebuvo rengtas ir tvirtintas Žemės įstatyme, teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka (1 t., 1-7, 149-158 b. l.; 2 t., 14-18, 58-62 b. l.).Teismo posėdyje ieÅ¡kovai ir jų atstovė ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinius atmesti.

Be byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų papildomai nurodė, kad ieškovų iniciatyva parengtas atidalijimo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra gautos teigiamos išvados. Ieškovai nepažeidė bendradarbiavimo pareigos, o atsakovių nepritarimas projekto sprendiniams yra nepagrįstas, nes jos atliktiems matavimams ir nustatytoms riboms neprieštaravo ir tik vėliau pradėjo reikšti pretenzijas. Atsakovė J. P. bandė priderinti žemės sklypo ribas prie šiltnamio, kuris yra kilnojamas.

Å iltnamio buvimas žemės sklype nėra pagrindas apriboti kito savininko teises. IeÅ¡kovai nedalyvavo nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , jÄ nusistatė pačios atsakovės. IeÅ¡kovai, įsigydami žemės sklypo dalį, turėjo teisėtus lÅ«kesčius naudotis žemės sklypu pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ ir negali bÅ«ti įpareigojami jÄ keisti. Atsakovė J. P. nenurodė priežasčių, kodėl jai turi likti geresnės kokybės žemė, o ieÅ¡kovams – prastesnės. Sutiko su atsakovės J.

P. reikalavimu neplatinti servitutinio kelio iÅ¡ 4 m į 6 m. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ servitutas nustatomas, kai tai yra gyvybiÅ¡kai bÅ«tina, tačiau B. B. neįrodė servituto nustatymo bÅ«tinybės. B. B. administraciniu aktu yra nustatytas kelio servitutas, ir Å¡iuo keliu ji turi galimybę naudotis. Kelias priklauso savivaldybei, kuri turi šį keliÄ prižiÅ«rėti. Taigi B. B. turi teisę reikalauti, kad savivaldybė sutvarkytų jai priklausantį keliÄ . Å ioje byloje B. B. praÅ¡o nustatyti kelio servitutÄ motyvuodama tuo, kad susiformavo paprotys naudotis bÅ«tent Å¡iuo keliu.

Nurodytas kelias eina per ieÅ¡kovų žemės sklypo vidurį, todėl nustačius tokį kelio servitutÄ , ieÅ¡kovų žemės sklypas sumažėtų 32 arais. Kadangi atsakovė B. B. nesiÅ«lė kompensacijos už ieÅ¡kovų žemės sklypo sumažėjimÄ , todėl praÅ¡o atsakovės B. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Žemės sklype jau yra pasistatę ieÅ¡kovai garaÅ¾Ä , yra susiformavęs įvažiavimas, pagal atsakovės P. siÅ«lomÄ projektÄ jam tektų įvažiuoti į sklypÄ per darÅ¾Ä , susiformavęs kelias atitektų atsakovei.A.

B. B. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstus, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, atsižvelgiant į atsakovės J. P. kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktÄ atidalijimo projektÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovai neatliko pareigos aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do ir optimaliausio atidalijimo varianto, nes nesiÅ«lo atsakovėms kompensacijos dėl sumažėjusios žemės sklypo vertės, taip pat siÅ«lo formuoti kelio servitutÄ per atsakovės B.

B. žemės sklypÄ , kuriuo bÅ«tų patenkama į ieÅ¡kovų žemės sklypus ir atsakovės J. P. žemės sklypÄ . Nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentuose buvo pažymėtas kelias, einantis nuo Visgirdų gatvės iki atsakovės B. B. žemės sklypo, kuriuo naudojosi abi atsakovės, todėl jis ir turi iÅ¡likti pažymėtas. Be to, net ir NŽT 2015-04-27 nurodė ieÅ¡kovams pastabÄ , kad kol nėra iÅ¡nykęs projekte siÅ«lomo naikinti servituto poreikis, servitutas žemės sklype turėtų iÅ¡likti.

Kitam keliui nustatyti ar formuoti turi egzistuoti objektyvios prielaidos, kurių Å¡iuo atveju nėra, nes ieÅ¡kovo siÅ«lomas kelias neįrengtas, nėra skirtas važiuoti transporto priemonėmis, o atsakovė turi teisėtus lÅ«kesčius naudotis dokumentuose pažymėtu keliu, sujungiančiu atsakovės žemės sklypÄ su bendro naudojimo keliu. Atsiliepimu į atsakovės J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovė B. B. iÅ¡ esmės sutiko su atsakovės J. P. prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir pateiktu projektu. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė B.

B. prašė atidalinti atsakovės žemės sklypo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bendrame 16,2210 ha, žemės Å«kio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal IÄ® „Geomatmena“ parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ ir pripažinti Å¡io turto dalį, kurios dydis yra 2.6935 ha, pažymėtÄ projekte indeksu Nr. 1, atsakovės B. B. nuosavybe, turto dalį, kurios dydis yra 8,1438 ha ir 1,6028 ha pažymėtÄ projekte indeksais Nr. 2 ir Nr. 3, ieÅ¡kovų J.

G. ir R. G. nuosavybe, turto dalį, kurios dydis yra 3,7809 ha, pažymėtÄ projekte indeksu Nr. 4, atsakovės J. P. nuosavybe, nustatant kelio servitutÄ , pažymėtÄ projekte indeksais S1 ir S2, ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė iÅ¡dėstė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir nurodytos jos atsiliepimuose bei paaiÅ¡kino, kad kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu teikia UAB „Geomatmena“ parengtÄ Å¾emės sklypų atidalijimo projektÄ , kuris atskleidžia priimtiniausiÄ Å¡alims atidalijimo variantÄ , kadangi Å¡io projekto sprendiniai atitinka Geniaus Ambrazevičiaus IÄ® 2013-12-03 parengtÄ preliminarų projektÄ , kuriuo nustatyta sklypų savininkų naudojimosi tvarka bei 2014 m.

UAB „Altagis“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Projekto sprendiniais numatoma koreguoti esamÄ Ä¯registruotÄ kelio servitutÄ , nustatant kelio plotį 6 m. Projekto sprendinių brėžinyje servitutinis kelias pažymėtas indeksais S1 ir S2, einantis per žemės sklypus Nr. 4 ir Nr. 3 iki griovio, o nuo griovio iki B. B. namų valdos, pažymėtas indeksu Nr. 2, einantis per žemės sklypÄ Nr.

2. Taip projekte pažymėtu keliu visÄ laikÄ naudojasi B. B., ir toks nustatytas patekimas į B. B. žemės sklypÄ geriausiai atspindi nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ . O ieÅ¡kovų pateiktame projekte įregistruotu servitutiniu keliu neįmanoma važiuoti transporto priemone, kadangi kelias nėra ir nebuvo naudojamas, yra užžėlęs miÅ¡ko želdiniais (1 t., 82-86, 188-192 b. l.; 2 t., 1-5, 55-57 b. l.). Teismo posėdyje atsakovė B. B. ir jos atstovai palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti su iÅ¡imtimi dėl kelio servituto, numatant, kad kelio plotis yra 4 m, o ieÅ¡kinį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovų teiginys, kad savivaldybė turėtų prižiÅ«rėti jai priklausantį servitutinį keliÄ yra tik hipotezė. IeÅ¡kovai, įsigydami žemės sklypo dalį, matė, kad perkamas žemės sklypas su keliu. Å iuo keliu naudojosi ir jį gerino atsakovė kartu su buvusiais sklypo savininkais. Kelio dalis iki griovio yra atvaizduota kelių registre. Todėl atsakovei atvykus iki griovio ir nesant kelio servituto, ji negalėtų patekti į jai priklausantį žemės sklypÄ .

Servituto atlyginimo klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas vėliau, tvirtinant projektÄ . IeÅ¡kovai nenurodė kokios kompensacijos jie tikėtųsi. Patogiausias naudoti yra Å¡iuo metu naudojamas kelias. Be to, jei V. V. nebÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimo palikti Å¡iuo metu nenaudojamo kelio servitutÄ , tai Å¡is servitutas galėtų bÅ«ti panaikintas. B. B. pagerino Å¡iuo metu naudojamÄ per ieÅ¡kovų žemės sklypÄ einantį keliÄ , 1984 m. darė pralaidÄ per griovį, jÄ kasmet taisydavo, rÅ«pinosi keliu, net ir ta dalimi, kuri atitektų ieÅ¡kovams, bÅ«tų nustatytas papildomas servitutas 50 m ilgio keliui, kurio naudojimui buvęs žemės sklypo savininkas neprieÅ¡taravo.

BÅ«tent šį keliÄ seniÅ«nija valo žiemÄ . Tuo tarpu nenaudojamame kelyje, einančiame per valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , pilna akmenų, juo neįmanoma pravažiuoti lengvuoju automobiliu. Iki žemės sklypo reikėtų važiuoti apie 1 km keliu, kuris eina per pelkėtÄ miÅ¡kÄ . A. J. P. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį bei B. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstus, o jos pateiktÄ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovų siÅ«lomame patvirtinti Projekte atsakovei nurodytas priskirtinas žemės sklypas yra tarsi „pasuktas“, t. y., dalis žemės sklypo, kuriÄ dirbo atsakovė, priskirta ieÅ¡kovams, o ieÅ¡kovų dalis žemės sklypo priskirta atsakovei. Nurodyta atsakovės žemės sklypo dalis yra dirbama, joje atsakovė augina daržoves, braÅ¡kes, turi Å¡iltnamį, o siÅ«loma atsakovei priskirti žemės sklypo dalis neprižiÅ«rėta, pelkėta, apžėlusi, neiÅ¡spręstas klausimas dėl atsakovės Å¡iltnamio ir augančių braÅ¡kių.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovų siÅ«lomas žemės atidalijimo variantas neatitinka atsakovės interesų. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovai nepaiso ne tik nusistovėjusio faktinio naudojimosi, bet ir notaro patvirtintos ir vieÅ¡ame registre įregistruotos žemės sklypo naudojimosi tvarkos. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė J. P. prašė atidalyti jos žemės sklypo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bendrame 16,2210 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Kastučio Kardinsko IÄ® parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ ir pripažinti Å¡io turto dalį, kurios dydis yra 3,7809 ha, pažymėtÄ projekte indeksu Nr. 4, atsakovės J.

P. nuosavybe, turto dalį, kurios dydis yra 8,2675 ha ir 1,4791 ha pažymėtÄ projekte indeksais Nr. 2 ir 3, ieÅ¡kovų J. G. ir R. G. nuosavybe, turto dalį, kurios dydis yra 2,6935 ha, pažymėtÄ projekte indeksu Nr. 1, atsakovės B. B. nuosavybe. Kelio (S-l, S-2, S-4) pločio nekoreguoti ir palikti jį 4 metrų pločio bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės teigimu ieÅ¡kovų pateiktas projektas neatitinka atsakovės interesų, yra nesÄ Å¾iningas ir neteisingas, juo nepaisoma nusistovėjusio faktinio naudojimosi ir notaro patvirtintos ir vieÅ¡ame registre įregistruotos naudojimosi tvarkos, pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių principÄ , neatitinka adekvatumo, socialinės taikos, sÄ Å¾iningumo, optimalumo, proporcingumo ir kitų kriterijų.

Todėl atsakovė pateikė Kastučio Kardinsko IÄ® parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pagal kurį siÅ«lomas kelio servitutas (215) nėra platinamas nuo 4 iki 6 m pločio, nes tam nėra pagrindo, o ieÅ¡kovai ir atsakovė B. B. nenurodė priežasties ar poreikio keliÄ platinti. Todėl kelias, pažymėtas 215 ar S-1, S-2, S-4 turi likti tokio paties pločio, t.y., nusistovėjusios faktinės naudojimosi daiktu sÄ lygos neturi bÅ«ti keičiamos. Be to, nurodytu projektu atsakovės J.

P. naudojama ir gerinama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis, kurioje atsakovės daržas ir Å¡iltnamis, patenka į jai atidalintinÄ Å¾emės sklypÄ . Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė savo reikalavimų ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų argumentų nekeitė, tik papildomai nurodė, jog ji 2016-05-09 kreipėsi į NŽT Å iaulių skyrių su praÅ¡ymu suderinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , o 2016-05-16 iÅ¡ NŽT Å iaulių skyriaus gautas raÅ¡tas Nr. 31SD-32.94(14.31.104) kuriame nurodyta, kad NŽT Å iaulių skyriui pateiktas projektas suderintas ir pridėtas prie patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio.

Projekte nurodomas sklype Nr. 1 esantis servitutas S-3, kuris pirminiame projekto variante, ieÅ¡kovų siÅ«lomame tvirtinti projekte ir atsakovės B. B. siÅ«lomame tvirtinti projekte buvo pažymėtas kaip naikintinas, tačiau, panaikinus kelio servitutÄ , bÅ«tų pažeisti trečiojo asmens V. V. teisės ir teisėti interesai. Dėl Å¡ios priežasties pakeistame projekte iÅ¡lieka kelio servitutas. Be to, nors kilo ginčas dėl kelio servituto pločio, tačiau NŽT Å iaulių skyriui suderinus atsakovės pateiktÄ projektÄ , kuriame kelio servituto plotis nedidinamas, t.y., nurodyta 4 m, o ne 6 m, atsakovė teigia, kad nėra pagrindo didinti kelio servituto (1 t., 89-92, 169-170 b. l.; 2 t., 28-31, 99-103 b. l.).Teismo posėdyje atsakovė J.

P. ir jos atstovai palaikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti, o ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovės siÅ«lomu atidalinimo variantu yra pažeidžiamos ieÅ¡kovų savininkų teisės, kadangi ieÅ¡kovai pirko žemės sklypo idealiÄ sias dalis, esančias bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Sutiko su atsakovės B. B. atstovo teiginiu, kad projektai iÅ¡ esmės atitinka teisės aktų reikalavimus. Tačiau atsakovės J. P. siÅ«lomas patvirtinti projektas atkurtų socialinę taikÄ ir leistų gauti maksimaliÄ daikto naudojimo naudÄ .

Atsakovės J. P. Å¡iltnamis yra daiktas ir nėra pagrindo sumenkinti jo. Jo perkėlimas susijęs su laiko ir piniginėm sÄ naudom. Kadangi atsakovė pati iÅ¡dirbo Å¡iÄ Å¾emę, įdėjo į jÄ savo indėlį, todėl pageidauja ja ir toliau naudotis, o ieÅ¡kovai siÅ«lo savo projektu jai atiduoti pelkėtÄ Å¾emės sklypo dalį. Jos siÅ«lomas projektas buvo pateiktas derinti ir tvirtinti NŽT ir nei vienas bendraturtis nereiÅ¡kė dėl Å¡io projekto pretenzijų. Naudojimo tvarka Å¡iuo metu nesprendžiama.

Faktiniam naudojimui yra parengti kartografiniai žemėlapiai, kurie yra aktualÅ«s. Atsakovė J. P. praÅ¡o palikti jai dalį žemės sklypo, kurioje yra kilnojamas be pamatų Å¡iltnamis, bei neplatinti kelio, kadangi jis eina per visÄ jos sklypÄ . Jai už servitutÄ niekas neatlygina ir ji prižiÅ«ri pati keliÄ . Teigė, kad jos naudojamo žemės sklypo ribos buvo nustatytos G. Ambrazevičiaus, jis sukalė riboženklius. Vėliau riboženklius sukalė ir matininkas G. Liubauskas. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrius pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinius.

Atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį trečiasis asmuo nurodė, kad kilęs ginčas tarp bendrasavininkų turėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas priimant sprendimÄ , ir nurodė, kad UAB „Altagis“ 2015-02-02 parengtas žemės sklypo (sklypų) formavimo pertvarkymo projektas atitinka Geniaus Ambrazevičiaus IÄ® parengtÄ Å¾emės valdos preliminarų paskirstymÄ VÄ® Registrų centre 2014-01-21 įregistruotai bendraturčių naudojimosi tvarkai, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytame projekte yra neteisėtai siÅ«loma panaikinti 2.6935 ha ploto žemės sklype Nr. 1 pažymėtÄ kelio servitutÄ , nustatytÄ 2002-08-12 Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 31-13865, kuriuo naudojasi gretimų žemės sklypų savininkai siekdami patekti į savo žemės sklypus ir kurį panaikinus bus pažeistos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininko teisės. Atsiliepime į atsakovės B.

B. prieÅ¡ieÅ¡kinį trečiasis asmuo nurodė, kad nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, nes atsakovės iniciatyva UAB „Geomatmena“ parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės Å«kio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 66, 67 punktų, nes nėra pateiktas derinti NŽT Å iaulių skyriui ir patikrai NŽT struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ .

Be to, projekte yra siÅ«loma panaikinti 2.6935 ha ploto žemės sklype Nr. 1 pažymėtÄ kelio servitutÄ , nustatytÄ 2002-08-12 Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 31-13865, kuriuo naudojasi gretimų žemės sklypų savininkai siekdami patekti į savo žemės sklypus, ir kurį panaikinus bus pažeistos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininko teisės.Atsiliepime į atsakovės J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį trečiasis asmuo nurodė, kad nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, nes atsakovės iniciatyva Kastučio Kardinsko IÄ® parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės Å«kio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 66, 67 punktų, nes nėra pateiktas derinti NŽT Å iaulių skyriui ir patikrai NŽT struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ .

Be to, projekte yra siÅ«loma panaikinti 2.6935 ha ploto žemės sklype Nr. 1 pažymėtÄ kelio servitutÄ , nustatytÄ 2002-08-12 Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 31-13865, kuriuo naudojasi gretimų žemės sklypų savininkai siekdami patekti į savo žemės sklypus, ir kurį panaikinus bus pažeistos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininko teisės (1 t., 116-119, 171-175 b. l.; 2 t., 51-54, 63-66 b. l.).Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nurodė, kad kelio servitutai yra įtvirtinti žemės sklypo nuosavybės teisių atstatymo byloje.

Visas kelių plotas yra 43 arai, o 37 arai kelių yra servitutiniai. Kelio servitutas ėjo iki griovio, o tas kelias kuris ėjo nuo griovio iki sodybos – buvo įskaičiuotas į grÄ Å¾inamo žemės sklypo plotÄ . MiÅ¡ko kelias eina per valstybinę žemę. Atsakovės J. P. pateiktas projektas yra suderintas NŽT be pastabų. Å iuo projektu nėra naikinamas servitutas. Kelio naudojimo tvarka gali bÅ«ti keičiama, vėliau galima atskirai iÅ¡spręsti servituto atlygintinumo klausimÄ . J. P. projekte žemės sklypo ribos laužomos minimaliai.

Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimų į ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinius ir patikslintÄ atsakovės J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad kelio servitutas yra reikalingas, praÅ¡o jį palikti. Vietinės reikÅ¡mės kelias, kuriame nustatytas servitutas, užtikrinantis patekimÄ Ä¯ jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , yra labai prastas, pavasarį sudėtinga pravažiuoti. Jis važiuoja į savo žemės sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau ne pro B.

B. sodybÄ . Patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas, atsakovės B. B. prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies, atsakovės J. P. patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovams J. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 977/1626 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. P. nuosavybės teise priklauso 379/1626 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei B.

B. nuosavybės teise priklauso 270/1626 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., 31-32 b. l.). Nurodytam žemės sklypui apskrities virÅ¡ininko 2002-08-12 sprendimu Nr. 31-13865 yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis) bei įregistruotas 2014-01-20 bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. GÅ -465 (projektiniai sprendiniai parengti Geniaus Abrazevičiaus IÄ® 2013-12-03) (1 t., 65-69, 71 b. l.). IeÅ¡kovai 2014-04-16 kreipėsi į NŽT Å iaulių skyrių su praÅ¡ymu pradėti rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , siekiant padalinti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir NŽT Å iaulių skyriaus vedėjo 2014-04-30 įsakymu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. 31VÄ®-(14.31.2.)-912 nuspręsta pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ (1 t., 19 b. l.).

Å iuo tikslu buvo iÅ¡duoti 2014-04-30 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. 912 (1 t., 20-21 b. l.) ir 2014-05-15 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. SPR-101 (166) (1 t., 22-23 b. l.). Remiantis Å¡iais reikalavimais ieÅ¡kovų užsakymu UAB „Altagis“ parengė ir pateikė patikrinti NŽT žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ (1 t., 12-18 b. l.), pagal kurį žemės sklypas buvo padalintas į 4 dalis: J. P. paskiriant žemės sklypÄ Nr. 4, J.

G. ir R. G. paskiriant žemės sklypus Nr. 2 ir Nr. 3, o B. B. paskiriant žemės sklypÄ Nr.

1. Projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad tarp žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 abipusiu savininkų sutikimu riba formuojama lygiagreti griovio kontÅ«rui, tarp žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 riba suformuota vadovaujantis žemės valdos preliminariu paskirstymo planu sumažinant bendros ribos kraÅ¡tinių ilgius apie 1,80 m siekiant iÅ¡laikyti J. P. priklausančios dalies plotÄ . Žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 yra įregistruotas kelio servitutas, kurio plotis koreguojamas iÅ¡ 4 m į 6 m. Į žemės sklypus Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 patenkama servitutiniu keliu, kuris susijungia su (duomenys neskelbtini) gatve.

Ä® sklypÄ Nr. 1 ir sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini) g. 28, kurie priklauso B. B., numatytas patekimas vietinės reikÅ¡mės keliu, kuris susijungia su (duomenys neskelbtini) gatve. Visuomenei ir žemės sklypo bendrasavininkėms buvo praneÅ¡ta apie parengtÄ projektÄ Ä¯statymuose nustatyta tvarka (1 t., 34-42 b. l.). J. P. pasiÅ«lymų bei pastabų raÅ¡tu nepateikė, bet atvykusi susipažinti su projekto sprendiniais nepasirašė ant sprendinių brėžinio motyvuodama, jos suformuoto sklypo Nr. 4 riba tarp taÅ¡kų 12a; 12d; 12e; 2a neatitinka žemės valdos preliminariniame paskirstymo plane nurodytų ribų, ir jai priklausantis Å¡iltnamis (neregistruotas) turi bÅ«ti jos formuojamo sklypo ribose.

B. B. informavo, kad nepasiraÅ¡ys ant padalinimo plano, nes projektuojamame sklype Nr. 2 (sklypo savininkai-J. G., R. G.) nenustatomas kelio servitutas patekti į jos sklypÄ Nr. 1 ir namų valdÄ kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 73 b. l.). Parengtas žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto M1:500 sprendinių brėžinys pasiraÅ¡ytas tik ieÅ¡kovų. NŽT 2015-05-28 patikrinimo aktu Nr. TPA-2615-(8.26.) pateikto projekto netvirtino, nurodydama, kad žemės sklypo bendrasavininkiai nesutaria gera valia atsidalinti turimų žemės sklypo dalių iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės dėl žemės sklypo vidinių ribų ir servitutinio kelio (1 t., 9-11 b. l.), projektas buvo suderintas su pastabomis, kad žemės sklype Nr. 1 esantis servitutas turėtų iÅ¡likti, kol nėra iÅ¡nykęs servituto poreikis ir su projekto sprendiniais nesutiko bendrasavininkiai, todėl projektas bus patvirtintas jei su juo sutiks bendrasavininkiai arba jei teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas (1 t., 47 b. l.).

IÅ¡ pateikto NŽT žemės valdos projekto patikrinimo akto 2016-04-05 papildyto apibendrinimo turiniu (2 t., 84-86 b. l.) matyti, kad ieÅ¡kovų parengtame projekte nepateikus iÅ¡samesnio paaiÅ¡kinimo, kad yra bÅ«tinumas panaikinti kelio servitutÄ , yra paženklintas siÅ«lomas panaikinti 2002-08-09 Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. 31-13865 pagrindu vieÅ¡ajame registre įregistruotas kelio servitutas. Kelio servitutas yra galiojantis, nes dėl bÅ«tinybės toliau naudotis servitutiniu keliu 2015-09-23 raÅ¡tu kreipėsi V.

V., kelio servitutas yra nustatytas įstatymuose numatyta tvarka ir įregistruotas vieÅ¡ame registre. Be to, projektui nėra pritarę kiti žemės sklypo bendrasavininkiai. Dėl Å¡ių priežasčių patikrinimo iÅ¡vada yra neigiama.   IeÅ¡kovai teikė atsakovėms pasiÅ«lymus raÅ¡tu pritarti projektui (1 t., 53-54 b. l.). Atsakovės ieÅ¡kovų projektui nepritarė, neatmetė galimybės apsvarstyti kitus galimus atidalinimo variantus, jei Å¡ie nepažeistų atsakovių interesų. A. B. B. nuomone kelias, kuriam ji nori nustatyti servitutÄ eina iki jos sodybos, į jo pagerinimÄ ji ne kartÄ investavo, o ieÅ¡kovų siÅ«lomu naudotis keliu, einančiu per valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , ji naudotis neturi galimybių, nes jis yra apleistas, o pakeisti kelio plotį iÅ¡ 4 į 6 m nėra teisinio pagrindo (1 t., 55-62 b. l.).

Atsakovės J. P. teigimu projektas prieštarauja nusistovėjusioms sklypų naudojimo riboms, ji nesutinka su siūloma vidine žemės sklypų riba, kadangi jos išdirbtos žemės ir šiltnamio dalis atitenka ieškovams, o jai lieka pelkėta, apžėlusi vietovė (1 t., 63-71 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, kad siūlomas panaikinti kelio servitutas buvo nustatytas su tikslu privažiuoti keliu iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausančio trečiajam asmeniui V.

V. (1 t., 186-187 b. l.). Atsakovė B. B. pareiÅ¡kė teisme prieÅ¡ieÅ¡kinį, su kuriuo kartu pateikė IÄ® „Geomatmena“ parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kuriame yra numatytas siÅ«lomas panaikinti kelio servitutas (S) ir nurodytas siÅ«lomas kelio servitutas (S-1 ir S-2) (2 t., 9 b. l.). Atsakovė J. P. pareiÅ¡kė teisme prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir su patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikė Kastučio Kardinsko IÄ® parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo pertvarkymo projektÄ (2 t., 106-110 b. l.), pagal kurį paliekamas kelio servitutas (S-4) ir nekeičiamas kelio plotis, t.y., jis lieka 4 m pločio, nurodytas siÅ«lomas kelio servitutas (S-1), kuris reikalingas atsakovei B.

B. privažiuoti prie jos sodybos, ir atsižvelgiant į J. P. pageidavimus pakoreguotos vidinės žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 ribos, atsakovei J. P. paliekant dalį žemės sklypo, kurį ji teigia iÅ¡dirbusi ir kurioje yra jos Å¡iltnamis. NurodytÄ projektÄ NŽT derino be pastabų (2 t., 104 b. l.). Lietuvos CK 4.80 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ios normos turinį ir analizuodamas jos taikymo sÄ lygas bei pagrindus laikosi pozicijos, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo bÅ«das, nes jis leidžia visiÅ¡kai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iÅ¡ dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė iÅ¡lieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip iÅ¡vengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

Byloje tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovės sutinka, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas bÅ«tų atidalintas, tačiau nepasiektas bendras sutarimas dėl atidalijimo bÅ«do. Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl turto atidalijimo ir vertindamas, ar vieno iÅ¡ bendraturčių siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrÄ diskrecijos teisę, kuriÄ Ä¯gyvendindamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.).

Sprendžiant dėl atidalijimo bÅ«do teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo bÅ«dÄ , kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nei vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turi užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumÄ ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Sprendžiant tokio pobÅ«džio ginÄÄ bÅ«tina siekti bendraturčių interesų ir nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyros, galimų ginčų ir konfliktų paÅ¡alinimo ateityje, vadovautis proporcingumo principu, o kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimÄ dėl žemės sklypo atidalijimo bÅ«tina atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus naudoti pagal paskirtį, į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis planuojamų sklypų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).             Kaip jau minėta, tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovės byloje pateikė matininkų parengtus planus, pagal kuriuos praÅ¡o atidalyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ .

Nors trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad atsakovių pateiktų projektų nėra pateiktos iÅ¡vados, Å¡ie projektai nepatikrinti Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovės J. P. siÅ«lomas projektas bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas ir patikrintas. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Liekytė, tikrinusi ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , patvirtino, kad žemės sklypo bendraturčiams nesutariant dėl žemės sklypo atidalijimo ir ginÄÄ sprendžiant teisme, visi sklypo savininkai turi teisę siÅ«lyti savo projektinius pasiÅ«lymus dėl žemės sklypo atidalijimo, ir Nacionalinės žemės tarnybos iÅ¡vados dėl pateiktų projektinių sprendinių nebuvimas nėra kliÅ«tis teismui spręsti, ar žemės sklypo atidalijimas gali bÅ«ti vykdomas pagal visus į bylÄ pateiktus planus.

Palyginęs byloje Å¡alių pateiktus planus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visų Å¡alių projektiniuose pasiÅ«lymuose nurodytu bÅ«du yra galimybė parengti Žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projektÄ ir jo sprendiniais suformuoti projektiniuose pasiÅ«lymuose nurodyto ploto žemės sklypų skaičių. Visi projektiniai pasiÅ«lymai yra parengti nustatyta tvarka patvirtinto Žemės sklypo plano pagrindu, kuriame žemės sklypo ribų riboženklių posÅ«kio taÅ¡kų koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl laikoma, kad iÅ¡orinės žemės sklypo ribos yra tikslios.

Sudėjus atidalijamų žemės sklypų plotus gaunamas bendras žemės sklypo plotas, nurodytas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Visi byloje pateikti projektiniai pasiūlymai procedūriškai ir techniškai priimtini pagal 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2014-01-15, TAR, 2014 Nr. 2014-00175) patvirtintų taisyklių (toliau – taisyklės) III skyriuje įtvirtintus esminius sklypų formavimo ir pertvarkymo principus, atitinka bendraturčių dalis ir šiuo aspektu nepažeidžia kitų asmenų teisių, todėl pagal juos galėtų vykti žemės sklypo pertvarkymas.

Tačiau bendraturčiai nesutaria dėl žemės sklypų konfigÅ«racijos žemės sklypo viduje, dėl ko ir kreipėsi į teismÄ . Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad trečiasis asmuo V. V. nesutinka, kad bÅ«tų panaikintas 2002-08-12 Apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. 31-13865 pagrindu įregistruotas kelio servitutas, užtikrinantis patekimÄ Ä¯ jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir Å¡alys sutinka, kad minėtas servitutas atidalijus žemės sklypus nebÅ«tų naikinamas.

Taigi ginčo dėl sprendinių, susijusių su aptariamo servituto galiojimu byloje nėra ir teismas dėl to detaliau nepasisako.                           Pažymėtina tai, kad tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės B. B. ginčo dėl to, kur turėtų eiti jų sklypus skirianti riba, nėra. Jų bendru sutarimu riba buvo suformuota lygiagrečiai griovio kontÅ«rui. Tarp Å¡ių Å¡alių ginčas kyla dėl patekimo į B. B. po atidalijimo atitenkantį žemės sklypÄ , kuriame suformuota jai priklausanti namų valda.

B. B. praÅ¡o nustatyti kelio servitutÄ per ieÅ¡kovams atitenantį sklypÄ , užtikrinantį patekimÄ Ä¯ atsakovei atitenkantį žemės sklypÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovai siÅ«lo atsakovei naudotis keliu, numatytu žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris jungia (duomenys neskelbtini) gatvę su valstybiniu miÅ¡ku.                           Tuo tarpu tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės J. P. ginčas kyla dėl to, kur turėtų bÅ«ti Å¡ioms Å¡alims po atidalijimo atitenkančių sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 ribos.

                          Teismas pažymi, kad nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovės B. B. ir J. P. pateikė skirtingus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, tačiau ginčo tarp jų dėl žemės sklypo atidalijimo iÅ¡ esmės nėra. Atsakovė B. B. pateikė projektÄ , kuris parengtas ieÅ¡kovų į bylÄ pateikto projekto pagrindu, tačiau palyginus jį su ieÅ¡kovų siÅ«lomu planu, jame skiriasi sprendiniai, susiję su servituto per ieÅ¡kovams atitenkantį sklypÄ Nr. 2 nustatymu.

Tuo tarpu atsakovės J. P. pateiktas projektas iÅ¡ esmės atitinka abiejų atsakovių bylos nagrinėjimo metu nurodytus interesus. Nors atsakovė J. P. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nepraÅ¡o nustatyti kelio servituto, užtikrinančio patekimÄ Ä¯ atsakovei B. B. atitenkantį žemės sklypÄ , tačiau atsakovės J. P. pateikto projekto sprendiniai, susiję su minėto servituto nustatymu, yra pateikti ir sutampa su B. B. siÅ«lomais sprendiniais.                          BÅ«tent dėl Å¡ių aukščiau aptartų aspektų, kurie, teismo vertinimu, yra esminiai, siekiant tinkamai iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , teismas ir pasisako.   Dėl atsakovės B.

B. reikalavimo nustatyti kelio servitutÄ , užtikrinantį patekimÄ Ä¯ jai nuosavybės teise atitenkantį žemės sklypÄ Nr. 1 teismas pažymi, kad CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Remiantis Taisyklių 42 punktu, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi bÅ«ti numatyta galimybė į kiekvienÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯važiuoti (iÅ¡važiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikÅ¡mės ar vietinės reikÅ¡mės keliais, sudarančiais kelių tinklÄ , arba siÅ«lomi servitutai. Servitutas nustatomas savanoriÅ¡kai arba priverstinai.

Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali bÅ«ti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniais aktais. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu:

1) savininkų nesutarimas ir 2) bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju aktuali antroji sÄ lyga, ar egzistuoja objektyvus servituto poreikis. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi bÅ«ti varžoma nepagrįstai, tam bÅ«tinas objektyvus pagrindas.

Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai bÅ«tinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo iÅ¡plėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. M., Z. M. v. A. N. ir V. N., bylos Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; kt.). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra bÅ«tinas vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų.

Servituto bÅ«tinybei pagrįsti nereikÅ¡mingas jo naudingumas ar patogumas vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui – esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti daikto naudojimo normaliomis sÄ lygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sÄ naudų, tenka servituto praÅ¡ančiam asmeniui, Å¡iuo atveju atsakovei B.

B. (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad žemės sklype per visÄ Å¾emės sklypÄ jau yra nustatytas 4 m pločio kelio servitutas, žymimas visuose teismui pateiktuose planuose S-1, S-2. Å io servituto nustatymas užtikrina ieÅ¡kovų J. G. ir R. G. ir kitų asmenų tinkamÄ patekimÄ Ä¯ jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, užtikrina įvažiavimÄ (iÅ¡važiavimÄ ) į jiems po žemės sklypų atidalijimo atitenkančius sklypus. Å ie nustatyti servitutai užtikrina ieÅ¡kovų patekimÄ Ä¯ kelius, sudarančius kelių tinklÄ .

Pažymėtina ir tai, kad Å¡is servitutas yra neatlygintinis. IÅ¡ byloje Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad esamas servitutas yra įregistruotas iki griovio, pagal kurio kraÅ¡tÄ yra nustatoma ieÅ¡kovams ir atsakovei atitenkančių sklypų riba. Atsakovė B. B., jos atstovas A. B. bei liudytoju apklaustas A. B. paaiÅ¡kino, kad nurodytu servitutiniu keliu važinėja nuo 1969 metų, nes važinėti kitur nebuvo galimybės, ieÅ¡kovų siÅ«lomu keliu važinėja tik sunkiasvorė miÅ¡ko technika, miÅ¡ko kelias yra pelkėtas, 1984 metais per griovį savo iniciatyva įrengė perlaidÄ per griovį, nuolat tvirtino keliÄ , jį prižiÅ«rėjo.

Ginčas kyla dėl 50 metrų ilgio kelio. Tuo tarpu ieÅ¡kovai teigia, kad nustatyti naujÄ servitutÄ nėra teisinio pagrindo, nes atsakovė gali pateikti į jai priklausantį žemės sklypÄ vietinės reikÅ¡mės keliu, einančiu per miÅ¡kÄ . IeÅ¡kovai teigia, kad minėtas vietinės reikÅ¡mės kelias yra pravažiuojamas, yra lygiavertis keliui, kuriuo atsakovė naudojasi Å¡iuo metu. Å iems teiginiam pagrįsti ieÅ¡kovai pateikė į bylÄ nuotraukas, kuriose užfiksuotas esamas ir ieÅ¡kovų siÅ«lomas naudotis kelias (1 t., 100 - 104).

Teismas pažymi, kad tiek iÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktų nuotraukų, tiek iÅ¡ byloje pateiktų planų matyti, kad dabartinis kelias, kuriuo Å¡iuo metu naudojasi atsakovė B. B. eina per pievas, tuo tarpu ieÅ¡kovų siÅ«lomas vietinės reikÅ¡mės kelias eina per miÅ¡kÄ . Todėl tikėtina, kad žiemÄ ar esant lietingam, drėgnam orui, pravažiavimo miÅ¡ko keliu sÄ lygos gali bÅ«ti daug prastenės lyginant su keliu, einančiu per pievas. Be to, nors ieÅ¡kovai ir teigė, kad miÅ¡ko kelias yra pravažiuojamas, tačiau jų pačių pateiktos nuotraukos (1 t., b.l. 104) patvirtina, kad kelio nėra, jis užžėlęs. Kad kelias yra nepravažiuojamas lengvosiomis transporto priemonėmis patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo V.

V. bei liudytojai A. B., atsakovės B. B. užsakymu projektÄ rengęs matininkas Audrius Vasiljevas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, įvertinus tai, kad atsakovei B. B. atitenkančiame sklype yra jai priklausanti namų valda, turi bÅ«ti užtikrinamas tinkamas patekimas į jÄ ne tik sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, bet ir lengvosiomis transporto priemonėmis. Nustačius tokias aplinkybes teismas konstatuoja, kad yra objektyvus pagrindas spręsti servituto, užtikrinančio patekimÄ Ä¯ atsakovei nuosavybės teise atitenkantį žemės sklypÄ , nustatymo klausimÄ . IeÅ¡kovai taip pat nurodo, kad atsakovė, siekdama nustatyti naujÄ servitutÄ nepagrįstai siekia apriboti ieÅ¡kovų teises naudotis jiems nuosavybės teise atitenkančiais žemės sklypais, nustačius servitutÄ , sumažėtų ieÅ¡kovams atitenkančio turto vertė, be to, atsakovė nesiÅ«lo kompensacijos už servituto nustatymÄ .

Pasisakydamas dėl Å¡ių ieÅ¡kovų argumentų teismas pažymi, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog bendru visų buvusių žemės sklypo bendraturčių susitarimu buvo nustatytas 4 m pločio kelio servitutas iÅ¡ilgai viso žemės sklypo ir nėra jokio pagrindo teigti, kad iki to laiko, kol ginčo sklypo dalį įsigijo ieÅ¡kovai, buvo kokiu nors bÅ«du ribojama atsakovės B. B. teisė patekti per dalijamÄ sklypÄ einančiu servitutiniu keliu į jai nuosavybės teise priklausančiÄ namų valdÄ .

PrieÅ¡ingai, atsakovė ir jos Å¡eimos nariai prisidėjo prie esamo kelio, einančio per žemės sklypÄ , suformavimo, jį prižiÅ«rėjo, įrengė perkasÄ per griovį. Nors į bylÄ nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas atsižvelgdamas į pateiktuose planuose užfiksuotÄ keliÄ , griovį, neturi pagrindo abejoti atsakovės B. B. atstovo ir liudytojų paaiÅ¡kinimais, pavirtinančias Å¡ias aplinkybes. Be to, atsakovės B. B. nurodytas kelio įrengimo aplinkybes patvirtino ir atsakovė J.

P. Nepaisant to, kad minėtas servitutinis kelias Å¡iuo metu nesiekia B. B. naudojamos žemės sklypo ribos ir galima teigti, kad Å¡io servituto nustatymo tikslas nebuvo užtikrinti atsakovės patekimÄ Ä¯ jai priklausančiÄ namų valdÄ , tačiau byloje nustatyto faktinės aplinkybės patvirtina, kad jau daug metų atsakovė B. B. naudojosi bÅ«tent Å¡iuo keliu. Å i jos teisė niekada nebuvo ribojama. Atsakovei nebuvo poreikio naudotis vietinės reikÅ¡mės keliu, kuriuo faktiÅ¡kai buvo numatytas privažiavimas prie atsakovės namų valdos.

Tikėtina, kad jei atsakovė bÅ«tų važinėjusi nurodytu vietinės reikÅ¡mės keliu, bÅ«tų reikalavusi, kad Å¡is kelias bÅ«tų prižiÅ«rėtas, tuomet šio kelio bÅ«klė bÅ«tų kitokia nei yra Å¡iuo metu. Tačiau pagal Å¡iuo metu byloje nustatytas faktines aplinkybes yra susidariusi tokia situacija, kai ieÅ¡kovų nurodytas kelias yra nepravažiuojamas ir atsakovė juo nesinaudoja ne dėl patogumo, kaip teigia ieÅ¡kovai, o dėl objektyvių aplinkybių. Nėra pagrindo manyti, kad greitu laiku bÅ«tų įmanoma protingomis sÄ naudomis atkurti keliÄ ir juo naudotis, atsižvelgiant į tai, kad rÅ«pintis vietinės reikÅ¡mės keliu yra ne atsakovės, o vietos savivaldos institucijų pareiga.

Dėl to atsakovės reikalavimo nustatyti papildomÄ servitutÄ , užtikrinantį patekimÄ Ä¯ jai atitenkantį žemės sklypÄ , atmetimas atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepagrįstai pažeistų atsakovės B. B. teisėtus interesus. Teismas sprendžia, kad servituto bÅ«tinumas nagrinėjamu atveju yra įrodytas.Teismų praktikoje pripažįstama, kad įsitikinus servituto bÅ«tinumu, sprendžiama dėl jo turinio, t. y. tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimties. Nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo.

Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali bÅ«ti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos 3K-3-118/2012). Atsakovė B. B. į bylÄ pateikė servitutų nustatymo planÄ , parengtÄ UAB korporacijos „Matininkai“, kuriame yra nurodytas siÅ«lomas įtraukti servitutas, nurodyti servituto ribos posÅ«kio taÅ¡kai, linijų ilgiai (1 t., 136 b. l.). Minėtas servitutas yra įtrauktas tiek į atsakovės B. B., tiek į atsakovės J. P. byloje pateiktus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinius.

Ä®vertinus pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad nustatant šį servitutÄ Â siekiama nepagrįstai suvaržyti tarnaujančiojo daikto savininkų – ieÅ¡kovų teises. Nustatomi tik tokio dydžio suvaržymai, kurie yra bÅ«tini užtikrinti atsakovės patekimÄ Ä¯ jai atitenkantį žemės sklypÄ .              Dėl ieÅ¡kovų argumentų, kad nustačius servitutÄ sumažėtų ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo vertė ir žemės sklypo naudojimo galimybės, teismas pažymi, kad ieÅ¡kovai nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, leidžiančių objektyviai įvertinti galimÄ Å¾emės sklypo vertės sumažėjimÄ nustačius ginčo servitutÄ .

Be to, pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovai patys žada naudoti žemės sklypus, juose vykdyti Å«kininko veiklÄ (1 t. 111-115 b. l.), Å¡ių sklypų neketina parduoti, todėl žemės sklypų ekonominės vertės aspektas nevertinamas kaip esminis sprendžiant servituto nustatymo klausimÄ . Dėl žemės sklypo naudojimo galimybių teismas pažymi, kad iÅ¡ pateiktų planų matyti, jog per ieÅ¡kovams atitenkantį žemės sklypÄ Nr. 2 eina servitutinis kelias, įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, natÅ«raliai atskiriantys ieÅ¡kovų naudojamas žemės sklypo dalis, iÅ¡ dalies ribojantys ieÅ¡kovų veiklÄ sklype.

Be to, ieÅ¡kovai, įsigydami žemės sklypo dalį, turėjo ir galėjo matyti, kad yra suformuotas kelias, per kurį atsakovė B. B. patenka į jos naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir tai netrukdė ieÅ¡kovams įsigyti sklypÄ . Dėl to teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netenkinti atsakovės B. B. reikalavimo nustatyti servitutÄ . Nustačius servitutÄ , atsižvelgiant į jo apimtį ir tarnaujančiojo daikto savininkui tenkančius suvaržymus, paprastai sprendžiama dėl servituto atlygintinumo, jo bÅ«do ir dydžio.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju matyti, kad per žemės sklypÄ jau yra suformuoti servitutai, kurie yra neatlygintiniai. Atsakovė B. B., nors ir siekia nustatyti servitutÄ , kuris anksčiau nebuvo nustatytas, tačiau pagrindÄ tokiam jos reikalavimui sudaro jau esamas įregistruotas servitutas, kurį atsakovė siekia pratęsti. Be to, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų, jie iÅ¡ esmės nesutinka su minėto servituto nustatymu ir atlyginimo, kuris galėtų kompensuoti dėl servituto nustatymo tenkančius suvaržymus, nenurodė.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, servituto atlygintinumo klausimas nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės nespręstinas, paliekant Å¡alims galimybę šį klausiÄ spręsti ateityje.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės B. B. reikalavimas nustatyti servitutÄ yra pagrįstas, todėl tenkintinas.                              Spręsdamas dėl tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės J. P. kilusio ginčo dėl to, kur turėtų bÅ«ti Å¡ioms Å¡alims po atidalijimo atitenkančių sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 ribos, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti.

Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , vadovaudamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-559/2006; Nr. 3K-3-466/2008; 3K-3-213/2011, Nr. 3K-3-441/2015 ir kt.). Taipogi kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do bei optimaliausio atidalijimo varianto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

C. v. Č. R., bylos Nr. 3K-3-452/2014).IeÅ¡kovai nagrinėjamu atveju teigia, kad jų parengtas projektas visiÅ¡kai atitinka nustatytÄ ir vieÅ¡ame registre įregistruotÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , į kuriÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama atidalijant žemės sklypus, tuo tarpu atsakovės J. P. siÅ«lomas atidalijimo projektas neatitinka nustatytos naudojimosi tvarkos. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai, nustatant naudojimosi tvarkÄ nebuvo žemės sklypo savininkais, todėl įsigydami žemės sklypo dalį, turėjo teisėtÄ lÅ«kestį naudotis bÅ«tent tokia žemės sklypo dalimi, kuri jiems atitenka pagal įregistruotÄ naudojimosi tvarkÄ .

Dėl Å¡io argumento teismas pažymi, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Å is teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį ir įsigydamas tam tikrÄ turto dalį, bendraturtis automatiÅ¡kai neįgyja konkrečios turto dalies. Dėl to turtÄ valdant bendrosios dalinės nuosavybės teise svarbi yra naudojimosi turtu tvarka, nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu (CK 4.81 straipsnio 1 dalis), nustatoma arba iÅ¡kart sudarant pirkimo – pardavimo sutartį arba vėliau po sutarties sudarymo.

Tik notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre bendraturčių susitarimas yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).Remiantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Ieškovų užsakymu UAB „Altagis“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad tarp žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 riba suformuota vadovaujantis žemės valdos preliminariu paskirstymo planu sumažinant bendros ribos kraštinių ilgius apie 1,80 m siekiant išlaikyti J.

P. priklausančios dalies plotÄ . IeÅ¡kovų teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pažymima, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos kito, todėl natÅ«ralu, kad neatitiko ir prie susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo žemės valdos preliminaraus paskirstymo planas bei kito ribos formuojant sklypus, siekiant juos atidalinti. Tokiu bÅ«du patys ieÅ¡kovai pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju dėl Å¡iek tiek pasikeitusio bendro žemės sklypo ploto bÅ«tina koreguoti ir žemės sklypo ribÄ , einančiÄ tarp formuojamų žemės sklypų Nr. 3 ir Nr.

4. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad atsakovei J. P. ginčo žemės sklypo dalis priklauso ir ji ja naudojasi nuo 2008 metų, Å¡iÄ Å¾emę ji dirbo ir prižiÅ«rėjo pagal bendrÄ susitarimÄ su buvusiais žemės sklypų savininkais ir esama savininke atsakove B. B. Tuo tarpu ieÅ¡kovai J. G. ir R. G. žemės sklypo dalį įsigijo tik 2014-07-28, prie žemės gerinimo darbų iki to laiko jie neprisidėjo. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė J. P. paaiÅ¡kino ir jos praÅ¡ymu apklaustas liudytojas A.

J. parodė, kad Å¡iuo metu žemės sklype esantį Å¡iltnamį statė pagal žemės sklype sukaltus kuoliukus, žyminčius sklypų ribas. Pagal preliminariai nustatytas žemės sklypo ribas Å¡iltnamis yra iÅ¡sikišęs per pusantro žingsnio į sklypo dalį, kuri buvo paskirta naudotis buvusiam sklypo savininkui, iÅ¡ kurio sklypo dalį įsigijo ieÅ¡kovai. Taip pat parodė, kad kadastrinius matavimus atliko matininkas Giedrius Liubauskas. Å is matininkas apklaustas kaip liudytojas parodė, kad yra įmanoma nubrėžti žemės sklypo ribÄ taip, kad Å¡iltnamis patektų į J.

P. atitenkantį sklypÄ . Taip pat parodė, jog gali bÅ«ti taip, jog kuoliukai, žymintis žemės sklypų ribas, galėjo bÅ«ti sukalti ne toje vietoje kaip buvo nustatyta plane. Tuo tarpu atsakovės J. P. pateiktÄ planÄ parengęs matininkas Kastutis Kardinskas, apklaustas teismo posėdžio metu kaip liudytojas, parodė, kad ieÅ¡kovų siÅ«lomu planu yra sumažinamas J. P. naudojamas dirbamos žemės sklypo plotas. Taip pat parodė, kad jo parengtame žemės sklypo pertvarkymo plane ribas, pažymėtas 55 ir 14 taÅ¡kais, paliko nepakeistas kaip ir buvo nustatyta preliminariame žemės sklypo paskirstymo plane.

Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos, sklypo ribos tarp ieÅ¡kovams ir atsakovei B. B. po atidalijimo atitenkančių žemės sklypų nustatytos jų tarpusavio susitarimu, kurį iÅ¡ esmės lemia žemės sklype esantis griovys, pagal kurio kontÅ«rÄ ir buvo formuojama sklypų riba. Tarp ieÅ¡kovams po atidalijimo atitenkančių sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 riba formuojama per servitutinį keliÄ . Dėl to faktiÅ¡kai susidaro tokia situacija, kai atlikus kadastrinius matavimus, sumažėjęs bendras sklypo plotas tarp Å¡alių paskirstomas koreguojant sklypo ribas, einančias tarp ieÅ¡kovams ir atsakovei J.

P. atitenkančių žemės sklypų. Todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti derinami ieÅ¡kovų ir atsakovės J. P. tarpusavio interesai. Kaip minėta, ieÅ¡kovai nurodo, kad pagal atsakovės siÅ«lomÄ planÄ , sklypo riba eitų per jų darÅ¾Ä , atsakovė taip pat savo interesus nustatyti jos siÅ«lomÄ ribÄ tarp žemės sklypų įrodinėja tuo, kad žemės sklype yra pastatytas Å¡iltnamis ir auginamos braÅ¡kės, kuriuos atsakovė norėtų iÅ¡saugoti. Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė turi teisėtÄ ir pagrįstÄ interesÄ nustatyti bÅ«tent jų siÅ«lomÄ atidalijimo variantÄ .

Todėl šioms šalims nesutariant būtina ieškoti jų interesų pusiausvyros.    Kaip matyti iš byloje pateiktų planų, ieškovų siūlomos formuojamų sklypų kraštinės yra lygios, tuo tarpu atsakovės J. P. siūlomame plane viena kraštinė tarp žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 yra nežymiai lenkta. Iš byloje pateiktų planų taip pat matyti, kad visas šalims priklausantis žemės sklypas yra netaisyklingų formų bei visi žemės sklypo viduje formuojami atidalijami sklypai yra nėra taisyklingų stačiakampių formų.

Iš atsakovės J. P. siūlomo plano matyti, kad formuojama nelygi jos sklypo kraštinė eina lygiagrečiai su viso sklypo kraštine riba, kuri taip pat nėra visiškai tiesi, tokiu būdu yra iš esmės išlaikoma artima stačiakampiui formuojamo sklypo dalies forma. Atitinkamai žymiai nesikeičia ir formuojamo ieškovams atitenkančio sklypo Nr. 3 forma. Todėl teismas sprendžia, kad tiek ieškovų, tiek atsakovės J. P. planuose siūlomi ribų tarp sklypų variantai atitinka Taisyklių 34 punkto reikalavimus.

Nėra pagrindo manyti, kad abiem planais siÅ«lomų ribų tarp atidalijamų žemės sklypų nustatymas galėtų trukdyti naudoti žemės sklypus pagal tikslinę jų paskirtį. Ä®vertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, atidalijant žemės sklypus, reikalinga keisti preliminariu paskirstymo planu nustatytas ribas ir vieÅ¡ame registre įregistruotÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , siekiant iÅ¡laikyti J. P. priklausančios dalies plotÄ , teismas sprendžia, kad patvirtinus ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ planÄ , kuris iÅ¡ esmės atitinka pagal preliminarius matavimus nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , bÅ«tų pažeisti atsakovės J.

P. teisėti interesai. TokiÄ Â iÅ¡vadÄ teismas daro dėl to, kad patvirtinus ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ planÄ Å¾emės sklypo vidinės ribos bÅ«tų perskirstytos iÅ¡ esmės atsakovės J. P. sÄ skaita, sumažinant jos Å¡iuo metu dirbamos žemės plotÄ , kuris užima sÄ lyginai nedidelę jai atitenkančio sklypo dalį pagal žemės naudmenų eksplikacijÄ (ariama žemė pagal ieÅ¡kovų planÄ sudarytų 0,0954 ha, tuo tarpu pagal atsakovės planÄ â€“ 0,1183 ha). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė J.

P., rengdama pateiktÄ planÄ , siekė užtikrinti ne tik savo, bet ir atsakovės B. B. teisėtus interesus, nėra pagrindo teigti, kad parengtu planu yra siekiama nepagrįstai, didele apimtimi apriboti ieÅ¡kovų teisėtus interesus, todėl atsakovės J. P. pateiktas planas vertintinas kaip labiausiai atitinkantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Dėl to atsakovės J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas visiÅ¡kai, o atsakovės B. B. prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas toje dalyje, kuria praÅ¡oma nustatyti kelio servitutÄ , Kastučio Kardinsko IÄ® parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtÄ S-2, kodas 215, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku iki atsakovei B.

B. asmeninės nuosavybės teise atitenkančio 2,6935 ha ploto žemės sklypo, pažymėto projekte indeksu Nr. 1, likusi šios atsakovės priešieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta. Ieškovų patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.Patenkinus atsakovės J. P. priešieškinį, ginčo žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas be ieškovų raštiško pritarimo (Taisyklių 66 punktas).Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šalys pateikė byloje prašymus atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys atmestas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Patenkinus atsakovės J. P. priešieškinį, atsižvelgiant į tai, kad jos interesai byloje iš esmės sutapo su atsakovės B. B. interesais, atsakovės J. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis. Tuo tarpu atsakovės B. B. priešieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovų atsakovei B. B. priteistina pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Pažymėtina, kad atsakovė J. P. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad yra sumokėjusi 31,00 Eur žyminį mokestį (2 t., 40 b. l.), kitų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė. Tuo tarpu atsakovė B. B. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad yra sumokėjusi 41,00 Eur žyminį mokestį (2 t., 6 b. l.) bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 300,00 Eur už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio bei aiÅ¡kinamojo raÅ¡to parengimÄ (2 t., 7, 8 b.l.), sumokėjo 100,00 Eur UAB korporacijai „Matininkai“ už servitutų nustatymo plano parengimÄ (2 t., 121 b. l.) ir patyrė 300,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., 120 b. l.). Šios nurodytos iÅ¡laidos yra susijusios su nagrinėjama byla, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei J.

P. priteistinas 31,00 Eur žyminis mokestis, o atsakovei B. B. – 370,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 185,25 Eur iš kiekvieno ieškovo. Byloje susidarė 9,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios atmetus ieškinį priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų, po 4,64 Eur iš kiekvieno (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a:                           Atsakovės J.

P. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.                          A. B. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.                           Padalinti natÅ«ra bendrÄ ja dalinės nuosavybės teise valdomÄ 16,2210 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Kastučio Kardinsko IÄ® parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ atsakovei J.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant 3,7809 ha ploto žemės sklypÄ , pažymėtÄ projekte indeksu Nr. 4, atsakovei B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant asmeninės nuosavybės teise 2,6935 ha ploto žemės sklypÄ , pažymėtÄ projekte indeksu Nr. 1, ieÅ¡kovams J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teise priteisiant 8,2675 ha ir 1,4791 ha ploto žemės sklypus, pažymėtus projekte indeksais Nr. 2 ir 3.                           Nustatyti po 16,2210 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo ieÅ¡kovams J.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teise atitenkančiame sklype Nr. 2 (tarnaujantis daiktas) 4 m pločio kelio servitutÄ , Kastučio Kardinsko IÄ® parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtÄ S-2, kodas 215, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku iki atsakovei B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenkančio 2,6935 ha ploto žemės sklypo, pažymėto projekte indeksu Nr. 1 (vieÅ¡pataujantis daiktas), plane pažymėto S-1, kodas 115.                          Iki atidalijimo 16,2210 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto, Kastučio Kardinsko IÄ® parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėto S-l, S-2, S-4, pločio nekeisti ir palikti jį 4 metrų pločio.                          Likusias atsakovės B.

B. prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis ir ieÅ¡kovų J. G. ir R. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.                          Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 31,00 Eur (trisdeÅ¡imt vieno euro) žyminį mokestį atsakovei J. P., a.k. (duomenys neskelbtini)                           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei B.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 185,25 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus, 25 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno.                          Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 4,64 Eur (keturis eurus, 64 centus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                              Rima Gudienė