f29b789a-d84e-40c8-b008-c0a70ea280cd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr  Civilinė byla Nr. 2A-3216-803/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14759-2015-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.1.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Godos Ambrasaitės – Balynienės, Andriaus Ignoto, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) uždarosios akcinės bendrovės „Limstar group“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Limstar group“ ieÅ¡kinį dėl dalies Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo atsakovei L.

P.. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė I. Ginčo esmė              ieÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Limstar group“ pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015-03-24 sprendimo Nr. DGKS-1310 dalį, kuria minėta komisija nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti atsakovės naudai 457,95 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 457,95 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ir atsakovės L.

P. 2015 m. kovo 3 d. praÅ¡ymÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡ioje dalyje atmesti bei priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 141 straipsnio 3 dalį ir nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 457,95 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . IeÅ¡kovo teigimu, dėl to, kad su atsakove nebuvo atsiskaityta jos atleidimo pagal DK 127 straipsnį dienÄ (2015-01-16), kalta pati atsakovė, kuri, bÅ«dama vienintele ieÅ¡kovo buhaltere, nepaskaičiavo jai atleidimo dienÄ priklausančio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė pati nurodė, kad ji atliks visus paskaičiavimus ir ieÅ¡kovui pateiks duomenis apie darbo sutarties nutraukimo dienÄ Â priklausančias iÅ¡mokėti sumas, tačiau atsakovė darbo sutarties nutraukimo dienÄ nereikalavo jos naudai įvykdyti mokėjimus ir nepateikė paskaičiavimų. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės tinkamÄ pareigų neatlikimÄ jos darbo sutarties nutraukimo dienÄ patvirtina tai, jog atsakovė darbo pas ieÅ¡kovÄ metu tinkamai nevykdė savo funkcijų ir pareigų bei padarė klaidų ieÅ¡kovo apskaitoje, tinkamai jos nevesdama ir padarydama kitus pažeidimus.

IeÅ¡kovo teigimu, atlikus patikrinimÄ buvo nustatyta, kad atsakovei už visÄ laikotarpį nuo darbo sutarties sudarymo iki nutraukimo turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 462,06 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir minėta suma buvo sumokėta 2015 m. balandžio 8 d. (b. l. 1-5).  Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai su ja neatsiskaitė darbo sutarties nutraukimo dienÄ (2015-01-16), todėl jai kreipusis į Darbo ginčų komisijÄ , pastaroji priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ (b. l. 39-41).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nepagrįstas, todėl ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei atsakovės ir liudytojos S. M. parodymus, nustatė, jog 2015-02-17 pažymos duomenys, parengti pagal atsakovės darbo užmokesčio paskaičiavimus, ir 2015-03-05 pažymos, rengtos ieÅ¡kovo įsakymo perskaičiuoti atsakovės darbo užmokestį pagrindu, sutampa, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė buvo pateikusi ieÅ¡kovui duomenis apie jai priklausančias darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų sumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės kaltės, todėl laikė nepagrįstais ieÅ¡kovo argumentus, jog su atsakove neatsiskaitė dėl jos kaltės. Konstatavo, jog ieÅ¡kovas neatsiskaitė su atsakove jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , 462,05 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas atsakovei sumokėjo po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, todėl vertino, jog Darbo ginčų komisija pagrįstai nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , kurį sumažino iki neiÅ¡mokėto galutinio atsiskaitymo dydžio, t. y. 457,95 Eur (b. l. 63-65).    III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas (ieÅ¡kovas) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovė po darbo sutarties 2015-01-16 nutraukimo pretenzijų dėl atsiskaitymo su ja nepareiÅ¡kė, apie iÅ¡mokų dydžius darbo sutarties nutraukimo dienÄ nežinojo, kadangi atsakovė jų neparengė, todėl atsakovei tenka kylančios pasekmės. Nesutinka su teismo argumentu, jog pažymų iÅ¡raÅ¡ymas patvirtina atsakovės darbo užmokesčio paskaičiavimus ir jų pateikimÄ ieÅ¡kovui, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, jog atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ pateikė ieÅ¡kovui duomenis apie paskaičiuotÄ savo darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas.

Apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, jog pažyma buvo parengta atsakovės praÅ¡ymu beveik po mėnesio nuo atsakovės darbo sutarties nutraukimo dienos ir ji nepatvirtina teismo argumento, kad atsakovė atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ buvo atlikusi reikalingus paskaičiavimus bei pateikusi ieÅ¡kovui duomenis apie jai priklausantį darbo užmokestį ir iÅ¡mokas už nepanaudotas atostogas. Apeliantas nurodo, kad atsakovė per 1,5 mėnesio laikotarpį įmonėje padarė daug rimtų buhalterinių klaidų (taip pat skaičiuojant ir savo darbo užmokestį), todėl buhalterei S. M. 2015-02-17 įsakymu buvo pavesta patikrinti buhalterinę apskaitÄ ir paÅ¡alinti atsakovės padarytas klaidas, o nustačius tikrÄ atsakovei mokėtinÄ sumÄ , su ja buvo atsiskaityta 2015-04-08.

Atsakovė pateikė prieÅ¡taringus duomenis apie tai, kad paskutinę darbo dienÄ ji pranešė apelianto vadovui apie jai priklausantį darbo užmokestį. Apelianto teigimu, atsakovė pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymÄ atsakovo už buhalterinių įrašų teisingumÄ ir finansinės atskaitomybės pateikimÄ laiku (minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalis), tačiau nevykdydama jai įstatyme numatytos pareigos ji yra kalta dėl to, kad nebuvo atsiskaityta su ja atleidimo dienÄ .

Nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas neatsižvelgė į tai, kad Darbo ginčų komisija nevertino apelianto elektroniniu paÅ¡tu pateiktos medžiagos ir nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės argumentais (b. l. 74-77).   Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ Â su juo nesutinka, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2015-07-09 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Nurodo, kad apie ieÅ¡kovo vadovo pasikeitimÄ ji informuota nebuvo, o akcininkų susirinkimas, kuriame priimtas sprendimas dėl vadovo pasikeitimo, įvyko paskutinę atsakovės darbo dienÄ (b. l. 83-85).  Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo UAB „Limstar group“, atstovaujamo direktoriaus J. V., ir atsakovės L. P. 2014 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 12, kurios pagrindu atsakovė buvo priimta į vyr. finansinės pareigas. (b. l. 15-18). Minėta darbo sutartis DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukta 2015 m. sausio 16 d. Atsakovė 2015-03-03 pateikė Darbo ginčų komisijai reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuris patenkintas, priimant 2015 m. kovo 24 d. sprendimÄ Nr. DGKS-1310 (b. l. 12-14).

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje įrodymus, sprendė, jog apeliantas neatsiskaitė su atsakove jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ir dėl neatsiskaitymo su atsakove pastarosios kaltės nėra. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės kaltės nebuvimÄ , todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ â€“ paliko galioti Darbo ginčo komisijos sprendimÄ .Civilinių bylų nagrinėjimas grindžiamas rungimosi principu, reiÅ¡kiančiu, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindų (CPK 12 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio argumentų, apeliantas nesutikimÄ su Darbo ginčų komisijos sprendimu iÅ¡ieÅ¡koti atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo 457,95 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ sieja su atsakovės kalte, nurodydamas, jog atsakovė, bÅ«dama vyr. buhaltere, nevykdė pareigos paskaičiuoti jai priklausantį iÅ¡mokėti atleidimo dienÄ darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.

Ä®statymas imperatyviai reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotojų tvarkÄ , numatydamas, jog darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (DK 141 straipsnio 3 dalis).

Taigi DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai tenka darbdaviui tuo atveju, jei jis neįvykdė ar netinkamai įvykdė DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti bÅ«tina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktÄ ; antra, faktÄ , kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu; darbdavio pareiga mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009; 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 350-469/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat savo jurisprudencijoje nurodė, jog darbuotojo kaltei dėl pavėluoto atsiskaitymo taikomos bendrosios įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės ir pareiga įrodyti minėtÄ aplinkybę tenka ginčo Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, t. y. darbdaviui, o darbuotojo kaltės faktas teismo turi bÅ«ti tiriamas ir nustatomas pagal bendrÄ sias įrodinėjimÄ reglamentuojančias CPK normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015).

Taigi vadovaujantis Kasacinio teismo praktika, apeliantui tenka pareiga įrodyti, jog dėl pavėluoto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas yra kalta atsakovė (CPK 178 straipsnis). Visų pirma, apeliantas nurodo, jog atsakovė jos atleidimo dienÄ neparengė duomenų apie priklausantį iÅ¡mokėti darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, taip nevykdydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme numatytų pareigų. Pareiga atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju paskutinę jo darbo dienÄ tenka darbdaviui, todėl apeliantas, atleisdamas atsakovę, turėjo pareigÄ reikalauti, kad atsakovė parengtų jai atleidimo dienÄ priklausančio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimus.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas reikalavo atsakovės atlikti minėtus skaičiavimus, o atsakovė atsisakė pateikti darbdaviui jos atleidimo dienÄ priklausančias iÅ¡mokėti sumas (CPK 178, 183 straipsnis). Antra, minėtÄ apelianto argumentÄ paneigia ir aplinkybė, jog buhalterė S. M. 2015-02-17 pažymas parengė pagal atsakovės atliktus darbo užmokesčio paskaičiavimus bei 2014 m. gruodžio mėn. apskaitos žiniaraÅ¡tį, kurį pasirašė atsakovė (b. l. 21). Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog atsakovės kaltė nenustatyta, kad atsakovė pateikė ieÅ¡kovui duomenis apie jai apskaičiuotas darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų sumas, o apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumentų (CPK 12 straipsnis).

Kita vertus, net jeigu atsakovė bÅ«tų ir neparengusi paskaičiavimų, apeliantas turi pareigÄ užtikrinti jo įmonėje darbo organizavimÄ taip, kad nesutriktų atsiskaitymo su darbuotojais tvarka, o jei vis tik apelianto įmonėje nebuvo darbuotojo, atliekančio buhalterio funkcijas, buhalterinių apskaičiavimų neatlikimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Tokiu atveju, jei atsakovė vis tik bÅ«tų neparengusi reikiamų paskaičiavimų jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , bÅ«tų galima svarstyti darbdavio sankcijos už vėlavimÄ atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju dydžio sumažinimo klausimÄ , o ne visiÅ¡ko atleidimo klausimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ Darbo ginčų komisijos sprendimo, vidutinis darbo užmokestis už vėlavimÄ atsiskaityti jau sumažintas remiantis proporcingumo ir protingumo principais. Nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apelianto argumentas, jog teismas neįvertino 2015-02-17 pažymos parengimo aplinkybių, o minėta pažyma nepagrindžia atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atliktų skaičiavimų. Apelianto nurodytos pažymos parengimo aplinkybės neeliminuoja darbdavio pareigos atsiskaityti, be to, kaip jau buvo minėta, pažyma parengta remiantis atsakovės paskaičiavimais.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors su atsakovės darbo užmokesčiu ir kitomis jai priklausančiomis iÅ¡mokomis susiję paskaičiavimai buvo atlikti dar 2015 m. vasario mėnesį, tačiau apeliantas atsakovei darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas pervedė tik 2015-04-08, t. y. po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo (b. l. 23). Taigi apeliantas, žinodamas neatsiskaitymo su buvusia darbuotoja faktÄ , ir turėdamas dar 2015 m. vasario mėnesį kitos savo darbuotojos atliktus paskaičiavimus, nesiėmė priemonių kuo greičiau atsiskaityti su atsakove, be pagrindo delsdamas įvykdyti savo pareigÄ ir tuo pačiu padidindamas CPK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos darbdaviui sumÄ .

Apeliantas taip pat teismo sprendimo pagrįstumÄ grindžia aplinkybe, jog atsakovė per 1,5 mėnesio laikotarpį įmonėje padarė buhalterinių klaidų, dėl ko darbuotojai S. M. pavesta atlikti buhalterinius perskaičiavimus. Aplinkybė, susijusi su atsakovės padarytomis galimomis buhalterinėmis klaidomis nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl nėra pagrindo jos vertinti nagrinėjant kilusį ginÄÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės. Be to, nors apelianto nurodyta darbuotoja ir atliko buhalterinius perskaičiavimus, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė buvo suklydusi ir jos suklydimas turėjo įtakos atsiskaitymo atsakovės atleidimo dienÄ vėlavimui (CPK 12,178 straipsniai).   Ginčo dėl Darbo ginčų komisijos vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , todėl panaikinti ar pakeisti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , jo bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Atsakovė sumokėjo 100 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (b. l. 86-88). PraÅ¡omos priteisti advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos atsakovės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė :    Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Limstar group“, juridinio asmens kodas 302495001, 100 eurų (vienÄ Å¡imtÄ eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                     Goda Ambrasaitė - Balynienė   Andrius Ignotas                                    RÅ«ta Petkuvienė