f29ab3dd-53db-4a87-9266-ce0bae4872bb · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1918-413/2016Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00929-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.2; 2.3.2.5; 2.3.2.9.1; 3.3.1.14. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-780/2016 pagal ieÅ¡kovų E. M. ir Monikos G. A. ieÅ¡kinį atsakovei A. P. dėl leidimo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo kadastrinius matavimus be vieno iÅ¡ bendrasavininkių sutikimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai E. M. ir M. G. A. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti jiems teisę be atsakovės A. P. sutikimo leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre 5,0328 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kadastrinius matavimus, suderintus su trečiuoju asmeniu – NŽT prie LR ŽŪM Lazdijų skyriumi; priteisti E. M. 1/3 dalį iÅ¡laidų už atliktus kadastrinius matavimus, kas sudaro 72,66 Eur.IeÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovai ir atsakovė yra žemės sklypo bendraturčiai.

IeÅ¡kovai sudarė sutartį su UAB „Geodala“ dėl minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriuos kartu su pateiktu žemės sklypo planu suderino su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyriumi (toliau – žemėtvarkos skyrius). Žemėtvarkos skyrius iÅ¡aiÅ¡kino, jog tam, kad žemės sklypo planÄ bÅ«tų galima įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre, turi bÅ«ti visų bendrasavininkių paraÅ¡ai arba teismo sprendimas, leidžiantis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre žemės sklypo kadastrinius matavimus be vieno iÅ¡ bendraturčių sutikimo.

Anot ieÅ¡kovų, jie pirmiausiai nori įregistruoti viso žemės sklypo kadastro duomenis, kad po to galėtų tiksliai atsidalinti savo dalis iÅ¡ bendrosios nuosavybės, nes dabar žemės sklypas įregistruotas tik pagal preliminarius jo matavimus. Atsakovės atsisakymas leisti įregistruoti atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus pažeidžia ieÅ¡kovų teises, todėl praÅ¡o apginti jas teismine tvarka. Atsakovės A. P. nesutikimas su ieÅ¡kiniu buvo grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė tapatų ieÅ¡kinį, dėl kurio jau yra priimtas teismo procesinis sprendimas nutraukti bylÄ kai ieÅ¡kovai atsisakė nuo ieÅ¡kinio, todėl antrÄ kartÄ su tuo pačiu reikalavimu ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismÄ negali.

Be to, atsakovės nuomone, norint atsidalinti savo dalis iÅ¡ bendrosios nuosavybės ieÅ¡kovams neprivaloma atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Anot atsakovės, įregistravę žemės sklypo kadastrinius matavimus ieÅ¡kovai nori padovanoti savo dalį kitiems asmenims ir taip apeiti įstatymus. Tai pažeistų atsakovės teises, nes atsiradus naujam savininkui, ji nesijaustų savo žemės Å¡eimininke. Nurodė, kad ji su ieÅ¡kovais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ir kitÄ Å¾emės sklypÄ , todėl atsakovė pageidauja, kad bÅ«tų iÅ¡ karto atidalinti abu žemės sklypai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – pripažino ieškovams teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus be atsakovės A. P. sutikimo; priteisė iš atsakovės ieškovams po 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 7,92 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atlikus kadastrinius matavimus ieškovai negali įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre šalims priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų be atsakovės sutikimo.

Atsižvelgiant į CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinÄ bendraturčių pareigÄ bendradarbiauti tarpusavyje ir į nurodytÄ teismų praktikÄ bendraturčių ginčų bylose, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje turi įrodyti, jog atsakovės nesutikimas įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis pažeidžia jų teises, o atsakovė turi įrodyti arba, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ viso neturi teisės reikalauti atlikti kadastrinius matavimus ir nustatytus kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, arba, kad nustatytų kadastro duomenų įregistravimas pažeistų atsakovės teises ar teisėtus interesus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau Nuostatai) 15.6 punkto, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punkto nuostatomis, darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai turi teisę reikalauti atlikti jiems ir atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, kadangi ginčo sklypas suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos.

Tai reiÅ¡kia, kad pagal preliminarius matavimus suformuoto sklypo tikslus plotas ir tikslios ribos nėra žinomos, o Å¡ie duomenys kaip tik ir nustatomi kadastrinių matavimų metu ir patikslinami įraÅ¡ant pasikeitimus į Nekilnojamojo turto kadastrÄ . Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovės argumentÄ , kad ieÅ¡kovai iÅ¡ viso neturi teisės atlikti kadastrinius matavimus. Nustačius minėtas aplinkybes, teismas laikė teisiÅ¡kai nepagrįstu ir atsakovės argumentÄ , kad viso sklypo kadastriniai matavimai nėra bÅ«tini prieÅ¡ jo pasidalijimÄ tarp bendraturčių neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant šį ginÄÄ .

Nustatęs, kad jokie teisės aktai nedraudžia nustatyti žemės sklypo ribų valstybinėje koordinačių sistemoje dar prieÅ¡ rengiant žemės sklypo padalijimo ar atsidalijimo projektÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad savininko pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus yra savarankiÅ¡kas teisėtas ir pakankamas pagrindas juos atlikti, todėl atsakovė negali reikalauti, kad ieÅ¡kovai kadastrinius matavimus atliktų kokiu nors kitu pagrindu ir kitu metu nei nori jie patys. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovų pageidavimas rengti atidalijimo projektÄ ne pagal preliminarius matavimus, o pirmiau nustatyti žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje (atlikti kadastrinius matavimus) ir tik po to atsidalinti savo dalis iÅ¡ bendros nuosavybės, nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, nes Nuostatų 3.5 punkte nurodytas pagrindas atlikti kadastrinius matavimus (savininko pageidavimas) nesiejamas su Nuostatų 3.1 punkte nurodytu pagrindu (žemės sklypo padalijimu, atidalijimu).

Teismas pažymėjo, kad ieškovų pageidavimu atlikti kadastriniai matavimai kaip tik patvirtina, kad nustačius šalių žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje, sklypo plotas nustatytas šiek tiek didesnis nei šiuo metu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, bet neviršija Nuostatuose leidžiamos paklaidos (b. l. 8, 10, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-292-393/2015, I t, b. l. 6). Todėl sprendė, kad ieškovų noras pirmiau įregistruoti patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis, o po to, vadovaujantis jais, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės tiksliai jiems priklausančias dalis yra ne tik neprieštaraujantis jokiems teisės aktams, bet ir visiškai pagrįstas bei logiškas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai ginčija iÅ¡ esmės pačiÄ ieÅ¡kovų kaip bendraturčių teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, o ne Å¡ios teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas. Toks atsakovės elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieÅ¡koti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita, nes vien tik dėl savo subjektyvaus įsitikinimo, kad Å¡alių ginÄÄ reikia spręsti kitu bÅ«du ji trukdo ieÅ¡kovams įgyvendinti savo teisę valdyti ir naudotis nuosavybės teise turimu žemės sklypu savo nuožiÅ«ra.

Be to, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovės argumentÄ , kad atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas Nekilnojamojo turto kadastre pažeis atsakovės teises, nes neva sudarys ieÅ¡kovams galimybę padovanoti jų turimas nuosavybės dalis kitiems asmenims, o atsakovė dėl to nesijaus savo dalies savininke kaip dabar. Teismas pažymėjo, kad savo dalį bendroje nuosavybėje ieÅ¡kovai visada galėjo ir bet kada gali padovanoti ir be žemės sklypo kadastrinių matavimų. Ä®statymai nedraudžia perleisti nuosavybės teisę ir į preliminariais matavimais suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , todėl ieÅ¡kinio patenkinimas atsakovės teisių niekaip nepažeis, net jeigu ieÅ¡kovai ir nori padovanoti savo žemės sklypo dalis kitiems asmenis.

Be to, išaiškino, kad vienų bendraturčių pasikeitimas bendrojoje dalinėje nuosavybėje niekaip nekeičia likusių bendraturčių nuosavybės teisių apimties ir įgyvendinimo galimybių.Teismas vertino, kad ieškovų pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas ne tik nepažeis atsakovės teisių ir interesų, bet ir bus naudingas jai pačiai. Šiuo atveju faktiškai nustatytas žemės sklypo plotas yra net šiek tiek didesnis nei šiuo metu įregistruota viešame registre, o sklypo ribos bus aiškios valstybinėje koordinačių sistemoje, kas leis sklandžiai atlikti visas kitas procedūras su šiuo sklypu ateityje.

Todėl sprendė, kad ieÅ¡kinio patenkinimas niekaip negali pažeisti atsakovės teisių ir interesų kaip teigia ji pati. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovės argumentÄ , kad ieÅ¡kovų pateiktas ieÅ¡kinys yra tapatus kitoje byloje pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui, todėl byla iÅ¡kelta nepagrįstai. Teismas pažymėjo, kad ankstesnėje nutrauktoje civilinėje byloje ieÅ¡kinys nebuvo tapatus pareiktajam Å¡ioje byloje, kadangi skiriasi tiek ieÅ¡kinio reikalavimas (dalykas), tiek aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas (pagrindas).

Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovė dalį išlaidų (72,66 Eur) už žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažymėjo, kad pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti ne bet kokias su bendru turtu susijusias išlaidas, o tik išlaidas, būtinas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Nustatęs, kad kadastriniai matavimai ir dėl jų patirtos išlaidos nėra būtinos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms mokėti, nes kadastriniai matavimai nesusiję nei su žemės sklypo išlaikymu ir išsaugojimu, nei su privalomais mokesčiais, rinkliavomis ir kitomis įmokomis, teismas pareikšto prašymo netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė A. P. praÅ¡o: panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjo R. Å . rezoliucijÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo nagrinėjimui kaip prieÅ¡taraujančiÄ CPK 140 straipsnio ir 294 straipsnio 2 dalies nuostatoms; įvertinti, ar Lazdijų rajono apylinkės teismas tinkamai reagavo į pateiktÄ melagingÄ ieÅ¡kinį; esant bÅ«tinybei, ieÅ¡kinį nagrinėti iÅ¡ naujo, tai atlikti pavesti kitÄ bet kurį apylinkės teismÄ , iÅ¡skyrus Lazdijų rajono apylinkės teismÄ , kadangi kyla nepasitikėjimas Å¡iuo teismu; panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimÄ ; dėl ieÅ¡kovų melagingos ir klaidingos informacijos kreiptis pagal kompetencijÄ Ä¯ teisėsaugos institucijas teisingumui nustatyti; pasiÅ«lyti ieÅ¡kovams iÅ¡ pradžių pasidalinti žemę tarp trijų bendrasavininkų ir po to įregistruoti Registrų centre; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų už patirtÄ moralinę ir materialinę žalÄ po 400 Eur.Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys byloje priimtas pažeidus CPK 140 straipsnio ir 294 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios draudžia kreiptis į teismÄ su tapačiu ieÅ¡kiniu, nes tiek pradiniu 2015 m. kovo 10 d. ieÅ¡kiniu, tiek Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai prašė to pateis – be bendrasavininkio (atsakovės) sutikimo įregistruoti VÄ® Registrų centre esamÄ Å¾emės sklypÄ , nors Å¡is žemės sklypas jau yra įregistruotas.

Pateiktas teismui ieÅ¡kinys yra melagingas, tačiau pirmosios instancijos teismas į atsakovės pareiÅ¡kimus nereagavo. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad patenkinus ieÅ¡kinį atsakovės teisės nebus pažeistos. Pažymi, kad ieÅ¡kovams padovanojus sklypus tam pačiam asmeniui, atidalinant žemės sklypus, atsakovė netektų galimybės pasilikti vertingiausio sklypo. Todėl, apeliantės nuomone, bÅ«tų sÄ Å¾ininga pasidalinti ginčo sklypÄ jo bendrasavininkams traukiant burtus. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai E. M. ir M.

G. A. prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 140 straipsnio ir CPK 294 straipsnio nuostatomis. Ieškovai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ankščiau ieškovų pareiktas ieškinys, kurio jie atsisakė skiriasi nuo pareikšto ieškinio nagrinėjamoje byloje tiek ieškinio dalyku, tiek pagrindu, t. y. ankstesniame ieškinyje buvo keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovę suderinti kadastrinius matavimus su Žemėtvarkos skyriumi, o šioje byloje ieškinio reikalavimas – pripažinti ieškovams teisę įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie suderinti su Žemėtvarkos skyriumi nekilnojamojo turto kadastre, be atsakovės sutikimo..

Apeliacinio skundo argumentas dėl įpareigojimo atsidalinti ginčo žemės sklypÄ traukiant burtus neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi ieÅ¡kovai, kaip žemės sklypo bendrasavininkai, turi absoliučiÄ teisę bet kokiu bÅ«du atsidalinti iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės ir bet kokiu bÅ«du jÄ perleisti kitiems asmenims po to, kai pirmumo teise pasinaudos atsakovė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados16.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.17. Byloje kilo ginčas dėl teisės įregistruoti valstybiniame turto kadastre ir registre ieÅ¡kovų ir atsakovės žemės sklypo kadastrinius duomenis be vieno iÅ¡ jų sutikimo.18. Apeliacinio skundo turinį nustato CPK 306 straipsnis, kurio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų apeliaciniame skunde turi bÅ«ti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) <...>.

CPK 226 straipsnyje, nustatančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-95/2012).

19. Iš atsakovės apeliacinio skundo 13.6 ir 13.7 punktų matyti, kad pirmosios instancijos teisme tokių reikalavimų savarankiško ieškinio ar priešieškinio forma atsakovė nebuvo pareiškusi, todėl šie apeliacinio skundo argumentai negali būti apeliacijos dalykas, dėl ko teisėjų kolegija jų nevertina ir plačiau apie juos nepasisako (CPK 312 straipsnis).

20. Atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ dėl ieÅ¡kinių tapatumo, kuomet ieÅ¡kovai atsisakė nuo ieÅ¡kinio kitoje civilinėje byloje Nr. 2-292-393/2015, o Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovų atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio priėmė ir bylÄ nutraukė, dėl ko ieÅ¡kovai prarado teisę į teisminę gynybÄ remiantis CPK 293 straipsnio 4 punkto ir 294 straipsnio 2 dalies pagrindu, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme ieÅ¡kinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis Å¡alimis, tuo pačiu ieÅ¡kinio dalyku ir tuo pačiu ieÅ¡kinio pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad naujai pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį bÅ«tų galima atsisakyti priimti, turi bÅ«ti nustatyti visi trys kriterijai, leidžiantys spręsti apie ieÅ¡kinių tapatumÄ .

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtÄ teisinį reguliavimÄ , konstatuoja, kad pripažinti ieÅ¡kovų pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-292-393/2015 ir civilinį ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-67-780/2016 (t. y. nagrinėjamojoje byloje), tapačiais nėra pagrindo, nes iÅ¡ ieÅ¡kinio civilinėje byloje Nr. 2-292-393/2015 turinio ir reikalavimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyriaus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, kuriuo Å¡is skyrius su ieÅ¡kiniu nesutiko, matyti, kad ieÅ¡kovų materialinis reikalavimas buvo kildinimas, visų pirma, iÅ¡ žemėtvarkos skyriaus veiksmų, kurio pozicija ir lėmė, kad ieÅ¡kovai atsisakė nuo ieÅ¡kinio ir paÅ¡alinę trÅ«kumus (žemėtvarkos skyriui suderinus žemės sklypo kadastrinius matavimus), iÅ¡ naujo kreipėsi į teismÄ , tačiau nagrinėjamu atveju tik dėl vienos atsakovės veiksmų ( c/b Nr. 2-292-393/2015 b. l. 66-69, 80, 111).

Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ieškinio pagrindas, tiek jo dalykas nebuvo tapatūs, dėl ko atsisakyti ginti ieškovų teises nėra teisinio pagrindo.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nepagrįsta teismo išvada, jog patenkinus ieškinį atsakovės teisės nebus pažeistos. Visų pirma, toks apeliacinio skundo argumentas grindžiamas deklaratyviu teiginiu, neparemtu nei įstatymu, nei faktinėmis aplinkybėmis, kurias privalėjo nurodyti apeliantė savo apeliaciniame skunde remiantis šios nutarties 19 punkto nuostatomis. Antra, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė neturi teisės trukdyti ieškovams įgyvendinti savo teisę nustatyti žemės sklypo ribas ir atlikti sklypo matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje.

Žemės bendraturtis, nesutikdamas su kitos Å¡alies pasirinktu teisėtu savo teisių įgyvendinimo bÅ«du, negali trukdyti kitai Å¡aliai, jeigu Å¡ios pasirinktas bÅ«das nepažeidžia kitos Å¡alies teisių ir interesų, nes bendraturtis gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir įrodyti, kad pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygos pažeistų ar pažeidžia jo teises į bendrÄ daiktÄ .23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas nagrinėjamam ginčui spręsti, nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ ir atsisakymo priimti ieÅ¡kinį bei bylos nutraukimo pagrindus, nenukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų tokio pobÅ«džio bylose, todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir jų nekartodama, remdamasi aukščiau aptartais argumentais, atsakovės apeliacinį skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų24.

Apeliacinį skundÄ atmestus, o ieÅ¡kovams nepateikus praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, Å¡ios iÅ¡laidos Å¡alims nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis RÅ«ta Palubinskaitė                                                             Â