f2992c07-180c-4ef5-86c2-bf0e90b7a5cd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-4107-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02652-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. S. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–2). PaaiÅ¡kino, kad yra kalinamas Vilniaus PN nuo 2018-07-05 iki 2018-08-07 nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Nurodė, kad kamerose Nr. 5 ir 11D buvo laikomas kartu su 2-4 asmenimis, toks asmenų laikymas kamerose prilygsta kankinimui. Teigia, kad buvo nuteistas pirmÄ kartÄ , tačiau Vilniaus PN yra laikomas kartu su recidyvistais.

PareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į antrÄ nuteistųjų bÅ«rį, kuriame, pasak jo, laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji, nuteisti už seksualinio pobÅ«džio nusikaltimus nepilnamečių asmenų atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas atsisakė bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje, dėl ko buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis – perkėlimu į drausmės grupę ir kamerų tipo patalpas. Kamerose drėgna, trÅ«ksta oro, tamsu, lubos byrėdavo, o vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas neatitiko reikalavimų.

Pasivaikščiojimų kiemeliai neatitinka higienos normų. PrieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ pareigÅ«nai panaudojo fizinį smurtÄ . Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė orumo pažeminimu ir fiziniais sužeidimais. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 5–11).

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas, surašė 2018-06-21 rekomendacijÄ dėl S. S. skyrimo į pataisos namus Nr. 440, kuria, atsižvelgiant į atsakingų tarnybų rekomendacijas, buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjÄ S. S. laisvės atėmimo bausmei atlikti paskirti bÅ«tent į Vilniaus PN. PareiÅ¡kėjas S. S. į Vilniaus PN atvyko 2018-07-05. 2018-07-05 pareiÅ¡kėjui atvykus į Vilniaus PN, jis buvo patalpintas į įstaigos karantino gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Å iame priežiÅ«ros poste pareiÅ¡kėjas buvo laikomas trumpÄ laiko tarpÄ , t. y. tol kol buvo atliktas jo sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruoÅ¡imas, buvo organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitu tarnybų pareigÅ«nais.

Vilniaus PN nuteistam paskyrimo i bÅ«rius bei perkėlimo iÅ¡ vieno bÅ«rio i kita klausimÄ svarsto Vilniaus PN Drausmės komisija. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu Vilniaus PN Drausmės komisija 2018-07-11 protokoliniu sprendimu Nr. 41-97 nutarė pareiÅ¡kėjÄ S. S. iÅ¡ karantino gyvenamosios patalpos perkelti į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 2-201-07. Vilniaus PN direktoriaus 2018-07-11 įsakymu Nr. 7-223 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į bÅ«rius“, pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 2-201-07.

Vilniaus PN nuteistųjų būriai yra vienodi, jie nėra skirstomi pagal nuteistųjų padarytų nusikaltimų rūšis ar nuteistųjų savęs priskyrimo neformalioms subkultūrinėms grupėms. Antras nuteistųjų būrys yra Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso antrame aukšte, kur gyvena antro ir trečio būrio nuteistieji. Aukšte nuolat budi Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus dinaminės apsaugos pareigūnai. Vilniaus PN administracija nei ginčo laikotarpiu netoleravo ir šiuo metu netoleruoja nuteistųjų susiskirstymo į kastas.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui neteisėtai atsisakius bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje, t. y. padarius bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimÄ , jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų, vėliau pareiÅ¡kėjui pakartotinai atsisakius bÅ«ti jam paskirtame bÅ«ryje, jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuobaudas atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5K bei drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje 11D. Akcentavo, kad visos Vilniaus PN patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus.

Visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ . Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Nors skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad į kamerų tipo patalpas buvo iÅ¡kviesti pareigÅ«nai, ginkluoti guminėmis lazdomis, elektroÅ¡okais ir skydais, pareigÅ«nai virÅ¡ijo savo įgaliojimus, panaudodami prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ fizinį smurtÄ be jokio pagrindo, tačiau pareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo kada vyko nurodyti įvykiai.

Nurodė, kad Vilniaus PN kiekvienÄ parÄ pildomas Tarnybinių praneÅ¡imų apie budėjimÄ Å¾urnalas, ginčo laikotarpiu iÅ¡ tiesų Vilniaus PN buvo organizuota bendroji krata, kurios metu dalyvavo Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigÅ«nai. Tarnybinių praneÅ¡imų apie budėjimÄ Å¾urnale yra Vilniaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2018-07-19 tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 200 „Apie budėjimÄ â€œ, kuriuo pareigÅ«nas informavo pataisos įstaigos direktorių apie budėjimÄ laikotarpiu nuo 2018-07-18 8.00 val. iki 2018-07-19 8.00 val., tačiau tarnybiniame praneÅ¡ime nėra jokių įrašų dėl tÄ parÄ panaudotų specialiųjų priemonių nuteistųjų atžvilgiu.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl tariamai jo atžvilgiu virÅ¡ytų įgaliojimų turėtų bÅ«ti vertinami kaip neatitinkantys realios situacijos. Pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimÄ Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018-07-05 iki 2018-08-07 sÄ lygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atvyko į Vilniaus PN 2018-07-05 (b. l. 13). Vilniaus PN Drausmės komisija 2018-07-11 vykusio posėdžio protokoliniu sprendimu nutarė perkelti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ karantino patalpos į bÅ«rį (į gyvenamÄ jÄ patalpÄ ) Nr. 2-201-07 (b. l. 16). Vilniaus PN direktorius 2018-07-11 įsakymu, vadovaudamasis nurodytu Drausmės komisijos sprendimu, paskyrė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 2-201-07 (b. l. 18). Nustatyta, kad ant Å¡io įsakymo yra žyma, jog pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡yti tokį įsakymÄ atsisakė.

Vilniaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus jaunesniojo specialisto 2018-07-11 tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu pareiÅ¡kė, jog atsisako eiti į jam paskirtÄ 2-Ä jį bÅ«rį, nuteistajam buvo duotas nurodymas, tačiau jis kategoriÅ¡kai atsisakė vykdyti pareigÅ«no nurodymÄ , tokiais savo veiksmais pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalį ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei įsakymÄ dėl nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius (b. l. 21).

PareiÅ¡kėjo 2018-07-11 paaiÅ¡kinime nurodyta, kad bausmės atlikti neatsisakė, bet dėl kylančių konfliktų ir sveikatos negalėjo eiti į paskirtÄ bÅ«rį (b. l. 22). Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018-07-12 pažyma Nr. 63-172 patvirtina, kad nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui 2-ame bÅ«ryje grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei, todėl mano, kad nuteistasis gali saugiai atlikti laisvės atėmimo bausmę 2-ame nuteistųjų bÅ«ryje (b. l. 23). Vilniaus PN direktorius 2018-07-12 nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-411 pareiÅ¡kėjui paskyrė 15 parų į kamerų tipo patalpas, pareiÅ¡kėjas su nutarimu supažindintas, įteikta nutarimo kopija, pasiraÅ¡yti atsisakė (b. l. 19).

PareiÅ¡kėjas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 5K faktiÅ¡kai perkeltas 2018-07-12, iÅ¡leistas iÅ¡ jos 2018-07-26 (b. l. 20). Vilniaus PN direktoriaus 2018-07-27 įsakymu Nr. 7-239 pareiÅ¡kėjas iÅ¡ gyvenamosios patalpos Nr. 2-201-07 perkeltas į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 11D-03 (b. l. 24). PareiÅ¡kėjo argumentus, kad jis nepagrįstai laikomas Vilniaus PN su kitais asmenimis paneigia aplinkybė, kad į Å¡iuos pataisos namus pareiÅ¡kėjas paskirtas vadovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus 2018-06-21 rekomendacija Nr. 440.

Dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į konkretų bÅ«rį, pažymėtina, kad kalinami asmenys į bÅ«rius skirstomi vadovaujantis tvarka, įtvirtinta teisės aktuose, o ne pagal kalinamo asmens pasirinkimÄ . Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalį, nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus. Bausmių vykdymo kodekso 101 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Tuo tarpu už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamos nuobaudos (Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pats pripažįsta, jog nevykdė nurodymo eiti į jam paskirtÄ korpusÄ / bÅ«rį, taigi Vilniaus PN direktorius turėjo teisę pareiÅ¡kėjÄ už tai nubausti, paskirdamas atitinkamas nuobaudas, kurių, pažymėtina, pareiÅ¡kėjas nustatyta tvarka neskundė. Nors pareiÅ¡kėjas teisinasi, kad teisėto Vilniaus PN administracijos nurodymų eiti į paskirtÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nevykdė dėl pateisinamos priežasties – kylančių konfliktų bei sveikatos, pastebėtina, kad pagal Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018-07-12 pažymÄ duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui 2-ame bÅ«ryje grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei nebuvo (b. l. 23).

Be to, administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į bÅ«rius ar konkrečias gyvenamÄ sias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimÄ , nes tai gali prieÅ¡tarauti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

Pažymėtina, kad nuteistasis, bÅ«damas paskirtas į atitinkamÄ bÅ«rį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalis), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtÄ administracijos reikalavimÄ vykti į paskirtÄ bÅ«rį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimÄ ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (2012-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nustatyta tvarka neteikė praÅ¡ymo perkelti jį į atitinkamÄ bÅ«rį, be to, nenustačius objektyvių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų bÅ«tinybė perkelti jį į kitÄ bÅ«rį, laikytina, kad pareiÅ¡kėjas be pagrindo nevykdė pareigÅ«nų reikalavimų. Taigi pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neteisėto paskirstymo į bÅ«rius atmestini kaip nepagrįsti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017-11-29), 111.1–111.4 punktuose nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

– pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus); 3,6 kv. m. – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga bei atsakovo pateiktais paaiškinimais, nustatyta, kad kamerų tipo patalpos Nr. 5K plotas yra 14,08 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi kameroje laikant 3 asmenims, vienam tenkantis plotas yra 4,69. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 11D plotas yra 19,45 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl laikant 4 asmenis šioje kameroje, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra 4,86.

Taigi nors atsakovo atstovas teismui nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiÅ¡kėju paminėtose kamerose, tačiau net ir darant prielaidÄ , jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, pateikti duomenys rodo, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nei vienoje iÅ¡ paminėtų kamerų ir gyvenamųjų patalpų nebÅ«tų buvę pažeisti. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad pasivaikščiojimų kiemeliai neatitinka higienos normų, jis tokio teiginio visiÅ¡kai nedetalizuoja.

Pažymėtina, kad pasivaikščiojimo kiemelių įrengimÄ reglamentuoja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, pagal kurių 4 punktÄ , pasivaikščiojimo kiemas – tai specialiai įrengta teritorija nuteistiesiems pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo kokie konkretÅ«s jo atžvilgiu pažeidimai pasireiÅ¡kė naudojantis pasivaikščiojimo kiemeliu, todėl tokie argumentai laikytini tik deklaratyvaus pobÅ«džio ir atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose drėgna, trÅ«ksta oro, tamsu, lubos byrėdavo. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas skunde nurodė bendro pobÅ«džio teiginius, kurie nesudaro pagrindo įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl higienos normų reikalavimų atitikties perkelti Vilniaus pataisos namų administracijai. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, todėl reikalavimus atitinka, esant reikalui yra remontuojamos. Netikėti tokiais atsakovo nurodomais teiginiais teismas neturi pagrindo. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė tokios informacijos ir negrindė savo skundo, kad jo nurodyti galimi pažeidimai bÅ«tų turėję įtakos jo sveikatai ar kitaip sukėlę reikÅ¡mingÄ neturtinę žalÄ .

Atsižvelgiant į tai, nesant konkrečių pareiÅ¡kėjo skunde nurodomų argumentų dėl kamerų neatitikties higienos normų reikalavimams, skundo argumentas dėl sÄ lygų neatitikties higienos normų reikalavimams atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjo teigimu, prieÅ¡ jį pareigÅ«nai panaudojo fizinį smurtÄ , į kamerų tipo patalpas buvo iÅ¡kviesti ginkluoti pareigÅ«nai su guminėmis lazdomis, elektroÅ¡okais ir skydais, jie virÅ¡ijo savo įgaliojimus sužeisdami pareiÅ¡kėjÄ .

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362, 185 punkte įtvirtinta, kad panaudoję specialiÄ sias priemones, elektroimpulsinius prietaisus ar Å¡aunamuosius ginklus, pareigÅ«nai laisvės atėmimo vietos direktoriui raÅ¡o tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose nurodo, kada, kur, prieÅ¡ kÄ , kokiomis aplinkybėmis specialiosios priemonės, elektroimpulsiniai prietaisai ar Å¡aunamieji ginklai buvo panaudoti.

Dėl specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo panaudojimo atliekamas tarnybinis tyrimas (išskyrus atvejus, kai konvojavimo metu antrankiai naudojami kaip prevencinė priemonė, konvojuojamajam nesipriešinant ir neatsisakant konvojavimo). Atsakovės atstovo paaiškinimu, pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes matyti, kad jis kalba apie Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnus, kurie pasitelkiami pataisos įstaigose atliekant planines kratas. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu iš tiesų Vilniaus PN buvo organizuota bendroji krata, kurios metu dalyvavo Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai.

Teismas nustatė, kad pagal Tarnybinių praneÅ¡imų apie budėjimo žurnalÄ duomenis (b. l. 32–33), Vilniaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyriausiasis specialistas V. J. pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ apie budėjimÄ nuo 2018-07-18 8.00 val. iki 2018-07-19 8.00 val. Å iame praneÅ¡ime nurodoma, kad nuo 16.30 val. iki 19.50 val. kartu su Kalėjimų departamento prevencine grupe buvo atliekama bendra krata uždaroje zonoje (atsakovo paaiÅ¡kinimu tai drausmės grupės gyvenamos patalpos ir kamerų tipo patalpos).

Pastebėtina, kad praneÅ¡ime nėra nurodoma, kad kratų metų pareigÅ«nai bÅ«tų panaudoję specialiÄ sias priemones. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo medicinos knygelės įraÅ¡ai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjui Å¡iuo laikotarpiu bÅ«tų užfiksuoti kokie nors sužalojimai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjo nurodomo įvykio metu bÅ«tų panaudotos specialiosios priemonės, o pareiÅ¡kėjas kitų įvykių, kurių metu tokios priemonės bÅ«tų panaudotos nenurodė, taip pat įvertinant aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjo medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie patirtus sužeidimus, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neteisėtų Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų atmestini kaip objektyviai nepagrįsti.

Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas. Kadangi Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, laikytina, kad atsakovės atstovų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Mefodija Povilaitienė