f294e75c-1cd6-49af-b8ee-9d504569d3d3 · Prienų rajono apylinkės teismas

Administracinė byla Nr. A2.2.-364-878/2012Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00283-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos 48.1.;39.2.PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2012 m. spalio 24 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., pareigÅ«nei, suraÅ¡iusiai administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono žemėtvarkos skyriaus vedėjai Vilmai Aleknavičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo V.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusios, (duomenys neskelbtini), gyvenančios(duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir n u s t a t ė : Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilma Aleknavičienė 2012 m. gegužės 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalį V.

V. dėl to, kad 2012 m. balandžio 25 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog V. V. užtvėrė per jos nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybiniame žemės ruože esantį keliÄ . V. V. neigė padariusi pažeidimÄ , paaiÅ¡kino, kad jos žemės sklype nėra įteisinto kelio ir valstybinės žemės ruožo. Ginčo sklypÄ 2002 metais jai padovanojo mama O. Č., kuriai nuosavybės teisė į žemę buvo atkurta 1996 metų rudenį. GrÄ Å¾inta 4,66 aro ploto sklypas, tačiau pagal kadastrinius matavimus, 2007 m. lapkričio 21 d. suderintus su kadastro tvarkytoju, sklypo plotas tik 4,41 aro.

Ä® šį sklypÄ neįsiterpę svetimos žemės plotai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. rugpjūčio 6 d. iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog jokių apribojimų sklype nėra, įrengtos tik požeminės melioracijos sistemos, servitutai nenustatyti. Sklype mamos ir pačios V. V. gera valia buvo tik grunto keliukas pravažiuoti kaimynams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi ir Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu pripažino, kad sklype nėra įteisinto kelio, o jį pažymėjus projekte, bus pažeistos jos nuosavybės teisės. Ginčijamas keliukas jai trukdo Å«kinei veiklai.

Kai ji užtvėrė šį keliukÄ vakarinėje sklypo dalyje, visi kaimynai važinėja rytinėje dalyje esančiu bandotakiu. Laikinasis žemės sklypo planas su tuometine žemės savininke, V. V. mama, nesuderintas. Buvo skaičiuojama, kad žemės sklypo paženklinimo akte iÅ¡ 5,27 ploto iÅ¡imta 0,07 aro, akte pažymėta, kad į sklypo plotÄ Ä¯eina 0,61 ha namų valda ir 4,66 ha lauko žemė. 7 arų ploto keliukas, pažymėtas kadastro žemėlapyje, pro V. V. žemę veda į G. M. sodybÄ , jį institutas suprojektavo kaip 4 m pločio įvažiavimÄ G.

M. į jos žemės sklypÄ . O. Č. tada žemė dar nebuvo grÄ Å¾inta, todėl kelias O. Č. grÄ Å¾inamos žemės plote suprojektuotas kaip 4 metrų pločio įvažiavimas į G. M. sklypÄ . BirÅ¡tono-Prienų žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. raÅ¡te, adresuotame G. M., nurodoma, kad per žemės sklypÄ , projektinis Nr. 2141 (tai yra V. V. sklypas), valdomÄ nuosavybės teisėmis V. V., jau 1996 m. lapkričio 18 d. atkuriant nuosavybės teises O. Č., buvo suprojektuotas 4 metrų pločio kelias, kurio plotas 0,07 ha.

Atkuriant nuosavybės teises O. Č., niekur nebuvo pažymėta, kad iÅ¡ sklypo ploto iÅ¡imta 11 arų, nors bÅ«tent tiek gautųsi, pamatavus keliuko ilgį ir padauginus iÅ¡ 4 ir sumÄ pridėjus prie keliuko į G. M. sodybÄ ploto. Keliuko į G. M. sodybÄ užimamas plotas O. Č. nuosavybėn nebuvo grÄ Å¾intas. Ginčijamas kelias yra 3,7 aro ploto, jo ilgis apie 80 metrų. 1998-1999 m., 2005 m. buvo žemėtvarkos projektas, kad pagrindinis kelias yra bandokelis ir tuo keliu susisieks visi kaimynai, tačiau ginčai su kaimo gyventojais dėl kelio tęsiasi iki Å¡iol.

Nesupranta, kokiu bÅ«du jos sklype atsirado valstybinė žemė ir neįteisintas kelias, jai nebuvo pateikti tokio sklypo buvimÄ jos sklype patvirtinantys dokumentai, nors to nekart prašė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilma Aleknavičienė paaiÅ¡kino, kad V. V. sklypo kadastriniai matavimai nebuvo suderinti su žemėtvarkos tarnyba, atlikta tik iÅ¡ankstinė kadastrinių matavimų patikra, geodezinių sklypo matavimų nėra.

Atkuriant nuosavybės teises, buvo rengiamas laikinas žemės sklypo planas, buvo parengti lauko darbų matavimai, abrisas su paženklintomis ribomis ir atstumais, užpildytas žemės sklypo paženklinimo aktas, pagal šiuos dokumentus parengtas laikinasis žemės planas. Buvo projektuojamas 4 metrų pločio kelias. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra ploto skaičiavimo žiniaraštis, kuriame įrašyta 4 m pločio kelias, išskaičiuotas iš atkuriamojo bendro ploto. O. Č. buvo formuoti du sklypai, po to padaryti 3 sklypai.

Padaryti 1996 metų planai 5,27 ha plotui, vėliau namų valda iÅ¡skirta atskiru planu, ir ginčo sklype turi likti 4,66 arai, į jį įsiterpia valstybinio ploto kontÅ«rai. Parengta byla nuosavybės teisių atkÅ«rimui ir pagal Å¡iuos duomenis priimtas sprendimas, kuriame atkurtas bendras plotas, išėmus 0,07 ha. Ä®siterpusiame ruože savivaldybė savo lėšomis įrengė keliÄ Å¾vyro danga. Kelio kaip turto neįregistravo, nes rengiant schemÄ , jau buvo prasidėję ginčai teisme, ir administracinis teismas uždėjo areÅ¡tÄ Å¾ymėti keliÄ Vietinės reikÅ¡mės kelių Prienų rajono savivaldybėje schemoje, patvirtintoje 2010 metais.

Žemės reformos žemėtvarkos projektus pradėjo rengti tik 1998 m., Vyriausybei 1998 m. balandžio 1 d. priėmus nutarimÄ Nr. 385 dėl žemės reformos kaimo vietovėje patvirtinimo. PrieÅ¡ rengiant projektÄ , projekto autorius turėjo sužymėti kelius, visas valdas pagal senus dokumentus, tačiau jis keliÄ padarė ne taip, kaip schemoje, o kaip esamÄ toje vietoje, kur bandokelis. Piliečiai, savivaldybė neturi kaip patekti į savo žemės sklypus. Nėra tikslo nustatyti V. V. sklype servitutÄ , nes tai valstybinės žemės ruožas.

Jis nėra įregistruotas. Žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2012 m. liepos 5 d., šis kelias suprojektuotas. Yra suformuotas žemės sklypas tam keliui kaip esamam statiniui, sklypas kol kas neįregistruotas, neatlikti kadastriniai matavimai. Panevėžio apygardos teismo sprendime 2011 m. spalio 29 d. administracinėje byloje Nr. I-164-320-2011 pasisakyta, kad aplinkybė, jog žemės sklypas, užimtas keliu, nėra suformuotas atskiru žemės sklypu ir neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, nepaneigia šios žemės kaip valstybinės žemės statuso.

Iš registro pažymėjimo matyti, kad kelias, kuris yra natūroje, nepriklauso V. V.. Įbraižytas laikinas žemės sklypo planas. Šiai dienai turi būti rengiami du sklypai, nes juos skiria bendro naudojimo kelias. Ortofotografinėje medžiagoje matyti tas kelias, yra skirtingų užskridimų planai. 2005 m. užskridimo nuotraukose aiškiai matosi, kad kelias jau yra įrengtas. Preliminaraus projekto laikinajame plane buvo pažymėtas kelias. Kelio ilgis 100 m ir 77 m, ilgį padauginus iš 4 m pločio, yra 7 arai.

V. V. sklypÄ liečia tik 77 metrai kelio. Atkuriant nuosavybės teises O. Č., jau buvo suprojektuotas kelias ir todėl buvo iÅ¡minusuotas kelio plotas iÅ¡ nuosavybės teisės atkuriamos žemės. Kelias suskaičiuotas skaičiavimo žiniaraÅ¡tyje, yra brėžinys. Vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad kelias yra įteisintas neteisingai. Teismui nebuvo pateiktas teritorijų planavimo dokumentas - preliminarus projektas, kuriame viskas pažymėta. Tuo metu galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad žemės reformos metu formuojant natÅ«ra grÄ Å¾inamus žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai yra prilyginami teritorijų planavimo dokumentui.

Tas parengtas planas ir yra prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, jame aiÅ¡kiai matyti, kur yra sklypo ribos ir kur yra įsiterpęs kelias. Administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas 2012 m. gegužės 10 d. V. V. nedalyvavo visuotiniuose susirinkimuose, piktybiÅ¡kai ignoravo institucijos veiksmus ir nebandė iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijos. Mano, kad V. V., suprasdama savo kaltę, užėmė valstybinę žemę ir padarė administracinį nusižengimÄ . Liudytoja G. M. parodė, kad ji netoli V.

V. turi sodybÄ . Kai atsikėlė į savo sklypÄ , jokio suformuoto kelio nebuvo, sklypai buvo iÅ¡skirstyti ir nenumatyti jokie privažiavimai prie jų. Jai kreipusis į įvairias valstybės institucijas, skirtas 4 metrų pločio privažiavimas prie jų sodybos. Jie savo lėšomis pasidarė tÄ keliÄ , kuris vedė tik į jų ir K. sodybÄ . Kad niekas tuo keliu nevažinėtų, jie uždėjo Å¡lagbaumÄ . Pavasarį nuvykę į sodybÄ , Å¡lagbaumÄ rado sulaužytÄ , kiti kaimynai pradėjo važinėti jų keliu.

Kai jie rengėsi keliÄ , toje vietoje, kur dabar byloje ginčijamas kelias, ganėsi kolÅ«kio gyvuliai, o paskui buvo pamatuotas asmeninis Å«kis O. Č.. Apie 2000 m. suÅ¡auktas kaimo gyventojų ir sklypų savininkų susirinkimas, dalyvavo N. Ūūos seniÅ«nas M., žemėtvarkininkė B. ir specialistė B.. Buvo nuspręsta daryti keliÄ per bandokelį, kad visiems bÅ«tų patogu. Kelias, kertantis sklypÄ statmenai, buvo Å¡unkelis, bet kaimynai buvo pradėję juo važinėti. Administracinė byla nutrauktina.Administracinėn atsakomybėn asmuo gali bÅ«ti traukiamas tuomet, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad Å¡is asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis).

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). ATPK 45 straipsnio l dalyje nustatyta, kad savavaliÅ¡kas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimas arba savavaliÅ¡kas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų.

Å io pažeidimo kvalifikavimui yra reikÅ¡minga nustatyti pažeidimÄ kvalifikuojančias aplinkybes – tai savavaliÅ¡kÄ valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimÄ .Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-438-1330/2010, 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575–1007/2009, 2008 m. sausio 10 d. nutarimÄ administracinėje byloje Nr. N575-25-08) laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veikÄ pagal ATPK 45 straipsnio l dalį privalo bÅ«ti įrodyta, jog asmuo tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui.Iš byloje esančio Žemės naudojimo patikrinimo akto (b.l. 10-11, 12, 13-17) matyti, jog 2012 m. balandžio 25 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotoja O. K. nustatė, jog V. V. nuosavybės teise valdomame 4,66 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis valstybinės žemės ruožas (kelias) užtvertas mediniu užtvaru, akmenimis, supiltas žemių kauburys, užsodinta eglutėmis 90,5 m atkarpoje. Bylos duomenys patvirtina, kad V. V. 4,66 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., Naujosios Ūtos sen., T.

M. k. nuosavybės teise valdo nuo 2002 m. spalio 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 60). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog Å¡iame žemės sklype nėra nustatytų jokių servitutų, kitų specialiųjų naudojimo sÄ lygų, iÅ¡skyrus valstybei priklausančias melioracijos sistemas bei įrenginius. Žemės teisinės registracijos bylos (b.l.

56) duomenys patvirtina, kad ankstesnioji savininkė O. Č. šį žemės sklypÄ Ä¯gijo ir įregistravo 1996 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymo Nr. 07-5593 ir sprendimo Nr. 69-4414 pagrindu. Å iuo sprendimu O. Č. atkurtos nuosavybės teisės į grÄ Å¾intinÄ natÅ«ra 10,24 ha žemės (b.l. 32). 1996 m. liepos 4 d. buvo sudaryti laikinieji žemės sklypų, kadastrinis Nr. plane 164 ir 165, Nr. projekto plane 214-1 ir 214-2 (b.l. 31, 33). Ginčo sklype, kurio plotas 5,27 ha, kadastrinis Nr. 164, Nr. projekto plane 214-1, nurodyta ribojama Å«kinė veikla – melioracinės sistemos, jokio valstybinės žemės ruožo Å¡iame plane nepažymėta.

Žemės sklypo(ų), skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje 1996 m. birželio 12 d. akte (b.l. 34-35) nurodyta, jog žemės sklypo 214-1 ir 214-2 ribos parodytos vietoje ir pastatyta 3 ir 3 laikini matavimo ženklai gretimybėje su valstybinio žemės fondo žeme ir M. G. žeme (214-1 sklypo) ir laisva valstybinio fondo žeme ir VMF žeme (214-2 sklypo), jokie matavimo ženklai pagal natūralius kontūrus nenurodyti, skiltyje „žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija“ nurodyta, jog privažiavimas prie 214-1 sklypo esamu 10 m pločio keliu, privažiavimas prie 214-2 sklypo projektuojamu 4 m pločio IV kategorijos keliu.

Šiame akte neįrašyti jokie įsiterpę ne ūkiui priklausantys žemės sklypai. Akte nurodomi tik du sklypai, 214-1, kurio plotas 5,27 ha (namų valda ir lauko žemė) ir 214-2, kurio plotas 4,97 ha (lauko žemė). Jo priede (b.l.

35) sklype Nr. 214-1 nurodyta Žemėtvarkos skyriaus atstovės V. Aleknavičienės minimas plotas 4 m kelias, įsiterpusių kontÅ«rų plotas 0,07 ha, tačiau tai nepatvirtina, jog Å¡is plotas yra bÅ«tent Å¡iuo metu skersai sklypÄ Nr. 214-1 kertantis keliukas, nes nėra aiÅ¡ku, kuri bÅ«tent sklypo dalis yra Å¡is plotas. IÅ¡ abriso (b.l.

36) duomenų taip pat negalima konstatuoti, kad sklype Nr. 214-1 yra jį skersai kertančios valstybinės žemės ruožas. Laikiname žemės sklypo plane (b.l. 37), nubraižytame 1996 m. liepos 4 d., sklype Nr. 214-3 pažymėta esant bendro naudojimo keliÄ , tačiau nenurodomas jo plotas. Ortofotografiniame žemėpalpyje pagal 1997 m. aerofotografinę nuotraukÄ matyti tik kelias tarp sklypų 214-1 ir 214-3, kelio, skersai kertančio sklypÄ 214-1, nėra (b.l 73), tÄ patvirtino ir pati V. V., taip pat liudytoja G.

M.. Å is kelias matyti tik ortofotografiniuose žemėlapiuose pagal 2005 ir 2009 metais padarytas aerofotografines nuotraukas (b.l. 74, 75). Nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo O. Č. metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 “Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 2.17. punktas nustatė, kad valstybinis žemėtvarkos institutas preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu rengia kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektÄ : patikslina suprojektuotas žemėnaudų ribas, numato sodybų, kelių, kitų statinių iÅ¡dėstymÄ , įvertina žemės sklypus, parengia projekto ekonominio ir ekologinio pagrindimo medžiagÄ .

Remiantis Å¡io nutarimo 2.20. punkto nuostatomis, pagal patvirtintÄ kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektÄ Ä¯forminami žemės nuosavybės (ne anksčiau kaip po metų nuo žemės sklypo suteikimo ir jeigu jis bus tinkamai naudojamas), ir naudojimo teisės dokumentai. Å ie dokumentai parengiami po to, kai žemėnaudų ribos paženklinamos riboženkliais. Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos 5 punkte buvo nurodoma, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose bÅ«tina nurodyti privatinėn nuosavybėn perduodamus ir valstybinės žemės naudotojų terminuotam ir neterminuotam naudojimui skiriamus bei vietos savivaldybių dispozicijoje paliekamus žemės sklypus.

Pagal 9.5. punktÄ privatinės nuosavybės žemėnaudose gali bÅ«ti įsiterpę suteikti savininkams naudotis valstybinės žemės sklypai, tačiau, kaip matyti iÅ¡ 28 punkto reikalavimų, Valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojai turėjo parengti negrÄ Å¾intinos ir neprivatizuotinos žemės planus. Duomenų, kad kelias, kaip teigia Žemėtvarkos skyriaus atstovė, jau buvo suprojektuotas O. Č. atkuriant nuosavybės teises į žemę ir suteikiant ginčo sklypÄ jai nuosavybėn, nėra.

Å is sklypas buvo suformuotas ir perduotas privačion nuosavybėn kaip vientisas žemės sklypas. Žemėtvarkos skyriaus atstovė teigė, jog preliminariniame projekte buvo aiÅ¡kiai pažymėta, jog O. Č. grÄ Å¾inama ne visas žemės sklypas, tačiau pastebėtina, kad, remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos 38 punktu, preliminarinis žemės reformos žemėtvarkos projektas yra tik kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pirmoji stadija, jame numatomas privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudų iÅ¡dėstymas ir suformuojamos jų ribos, tai nėra tas dokumentas, iÅ¡ kurio galima bÅ«tų spręsti apie O.

Č. nuosavybės teisių į sklypÄ Nr. 214-1 apimtį.Pastebėtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendime administracinėje byloje pagal V. V. skundÄ Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. M., V. B., O. A., Z. L. ir D. B., kuriuo buvo praÅ¡oma panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. liepos 1 d. įsakymÄ Nr. 02-077975 ir įpareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ panaikinti V. V. 4,66 ha žemės sklype (Nr. 214-1) Tartupio-MačiuliÅ¡kių kaime, N. Ūtos sen.

Prienų r. sklypo vakarinėje dalyje natÅ«ra atliktÄ bendro naudojimo kelio ribų ženklinimÄ , konstatavo, kad pagal esamus projektus kelias vakarinėje sklypo dalyje nėra bendro naudojimo kelias, bendro naudojimo kelias yra kelias, vedantis į G. M. žemės sklypÄ Nr. 153, ginčo kelias nebuvo suprojektuotas ir patvirtintas Kauno apskrities virÅ¡ininko 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415 patvirtintame N. Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (b.l. 18-24). Kaip nurodyta Å¡iame sprendime, abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas nėra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.

Teismas minėtu sprendimu panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. liepos 1 d. įsakymÄ Nr. 02-077975, kuriuo patikslintas 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415 patvirtintas N. Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, panaikinant projektuojamÄ 4 m pločio keliÄ , einantį per žemės sklypo Nr. 192 vidurį, pakeičiant Å¡iame sklype esančio 8 m pločio kelio (bandotakio) vietÄ ir jį suprojektuojant rytinėje sklypo dalyje, pažymint projekte natÅ«roje esamus kelius pagal pridedamÄ planÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritarė Kauno apygardos administracinio teismo pozicijai, jog žemės sklypo abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas nėra tie dokumentai, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, ar nuosavybės teisių atkÅ«rimo momentu de jure egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas (b.l. 43-46), be to, teismas laikė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog aptariamas kelias nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemės sklypÄ Nr. 214-1 momentu buvo nurodytas pirmiau minėtuose dokumentuose ar registruotas atitinkamoje savivaldybėje, nurodė, jog aptariamo žemės sklypo Nr. 214-1 registracijos dokumentuose, konkrečiai, valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. 69/9780-2 (žemės tvarkymo byla Nr. 164), 2002 m. lapkričio 20 d. pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teises į jį taip pat nėra duomenų apie per minėtÄ sklypÄ einantį keliÄ ; aptariamas kelias nenurodytas ir VÄ® Registro centro pateiktoje kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje, 1998 m. lapkričio 3 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo įsakymu Nr. 07-6415 patvirtintame Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte aptariamas kelias žemės sklype Nr. 214-1 nebuvo pažymėtas. Pirmiau aptartų duomenų pagrindu teismas vertina, kad Å¡ioje byloje nėra įrodyta, jog V. V. nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra įsiterpęs valstybinės žemės ruožas ir kad V. V. žinoma apie tokio žemės sklypo buvimÄ , atitinkamai nėra įrodyta, kad V.

V., aiÅ¡kiai suprasdama, kad jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra valstybei priklausantis žemės sklypas ir joks pagrįstas ginčas Å¡iuo klausimu negali kilti, tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudoja valstybei priklausantį žemės sklypÄ . ATPK 250 straipsnio l punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta Å¡iomis aplinkybėmis, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant V.

V. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Administracinėn atsakomybėn patraukta V. V. prašė priteisti 300 litų jos patirtų iÅ¡laidų teisinei advokato pagalbai apmokėti. PraÅ¡ymas tenkintinas. Valstybė konstituciniu lygmeniu įpareigota užtikrinti asmens teisę į gynybÄ (Konstitucijos 31 straipsnis 6 dalis). Å iuo atveju V. V. savo teises gynė pasinaudodama advokatės S. Č. paslaugomis ir dėl to turėjo iÅ¡laidų (b.l. 70, 71). Lietuvos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Å is konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi bÅ«ti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytÄ Å¾alÄ atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Asmens kaltumÄ privalo įrodinėti jį kaltinančios valstybinės institucijos.

Taigi institucijos turi pareigÄ , esant teisiniam pagrindui, procesÄ prieÅ¡ asmenį organizuoti taip, kad nebÅ«tų pažeistos įstatymais užtikrintos asmens teisės, o nustačius tokių teisių pažeidimÄ , asmeniui proporcingai turi bÅ«ti atlyginami turtiniai praradimai. IÅ¡ to seka, kad pažeidėja neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, ji turi subjektyviÄ teisę gintis nuo įtarimo, kad ji yra padariusi teisės pažeidimÄ . Tai ji gali daryti pati arba pasirinkdamas gynėjÄ (ATPK 272 straipsnis).

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono žemėtvarkos skyriaus vedėjos suraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10AT-1 V. V. turėtos bylos vedimo iÅ¡laidos už advokato atstovavimÄ byloje privalo bÅ«ti atlygintos (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-479-493/2012, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-153-579/2012).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : nutraukti bylÄ .Priteisti V.

V. 300 litų jos turėtų atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono žemėtvarkos skyriaus. Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui. Teisėja                                                                 Inga Liubinienė